Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52004AR0252

    Regionų Komiteto nuomonė dėl Tarybos reglamento dėl „Europos žuvininkystės fondo pasiūlymo“

    OL C 164, 2005 7 5, p. 31–47 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    5.7.2005   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 164/31

    Regionų Komiteto nuomonė dėl Tarybos reglamento dėl „Europos žuvininkystės fondo pasiūlymo“

    (2005/C 164/04)

    REGIONŲ KOMITETAS,

    Atsižvelgdamas į Komisijos siūlomą Tarybos — Europos žuvininkystės fondo reglamentą (KOM (2004) 497 galutinis — 2004/0169 (CNS));

    Atsižvelgdamas į2004 m. liepos 15 d. Europos Komisijos sprendimą konsultuotis šiuo klausimu, kaip numatyta Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnyje;

    Atsižvelgdamas į2004 m. gegužės 26 d. pirmininko sprendimą nurodyti Tvarios plėtros komisijai pateikti savo nuomonę šiuo klausimu;

    Atsižvelgdamas į2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglametą (EB) Nr. 2369/2002, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką;

    Atsižvelgdamas į2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką;

    Atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos parengtos „Žaliosios knygos dėl būsimosios bendros žuvininkystės politikos“ (KOM(2001) 135 galutinis — CdR 153/2001 (1));

    Atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos Komisijos komunikato dėl Bendrosios žuvininkystės politikos reformos (KOM(2002) 181 galutinis — CdR 189/2002 (2)) ir atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos komunikato nustatančio Bendrijos veiksmų planą, integruojant aplinkosaugos reikalavimus į Bendrąją žuvininkystės politiką (KOM(2002) 186 final — CdR 189/2002 (2));

    Atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl „Europos akvakultūros tvarios plėtros reformos“ (KOM(2002) 511 galutinis — CdR 20/2003 (3));

    Atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl finansinių perspektyvų: Europos Komisijos komunikato dėl bendros ateities kūrimo — Politiniai iššūkiai ir Sąjungos plėtros biudžetinės priemonės 2007-2013 (KOM(2004) 101 galutinis — CdR 162/2004 fin);

    Atsižvelgdamas į savo nuomonės projektą (CdR 252/2004 rev. 1) priimtą 2004 m. gruodžio 9 d. Tvarios plėtros komisijos (pranešėjas p. Seras Simonas Day, JK/EPP, Devono apskrities taryba);

    KADANGI

    1)

    Bendroji žuvininkystės politika turėtų užtikrinti tausojantį gyvų vandens išteklių ir akvakultūros produktų naudojimą tvarios plėtros kontekste, tolygiai atsižvelgdama į aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus, ypač atsižvelgdama į konkrečias Europos Sąjungos regionų sąlygas;

    2)

    Bendrosios žuvininkystės politikos tvarios plėtros komponentas integruotas į struktūrinius fondus reglamentuojančias taisykles jau 1993 metais. Jo įgyvendinimo turi būti siekiama tvarios plėtros kontekste naudojant Europos žuvininkystės fondą;

    3)

    Bendroji žuvininkystės politika apima gyvų vandens išteklių ir akvakultūros išsaugojimą, tvarkymą ir naudojimą, taip pat žuvininkystės ir akvakultūros produktų apdorojimą ir prekybą jais tiek, kiek ši veikla vyksta valstybių narių teritorijoje, Bendrijos teritoriniuose vandenyse ar Bendrijai arba valstybės narėms priklausančiuose žvejybiniuose laivuose;

    4)

    Europos žuvininkystės fondas darys reikšmingą įtaką regionams, todėl svarbu, kad regioniniai ir vietiniai valdžios organai dalyvautų Europos žuvininkystės fondo reglamente siūlomų priemonių įgyvendinime;

    savo 58-oje plenarinėje sesijoje 2005 m. vasario 23-24 d. (vasario 23 d. posėdyje) priėmė šią nuomonę:

    1.   Regionų komiteto nuomonė

    Bendri pastebėjimai

    REGIONŲ KOMITETAS

    1.1

    pritaria Europos Komisijos pasiūlymams dėl Europos žuvininkystė fondo (EŽF), kuriais siekiam užtikrinti tvarų žuvininkystės sektoriaus vystymąsi. Šis fondas yra būtinas, kad vietinės žvejų bendruomenės galėtų gauti maksimalią paramą žuvininkystei, alternatyviai ūkinei veiklai ir aplinkosauginėms iniciatyvoms per dabar vykstančius esminius pokyčius;

    1.2

    mano, kad EŽF biudžetas, siekiantis apie 700 milijonų eurų per metus daugmaž dera su Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (ŽOFI) biudžetu, numatytu šioje ES finansinėje perspektyvoje. Regionų komitetas mano, kad šis biudžetas yra minimalus siekiant pasiūlyme nurodytų tikslų ir jokias būdais neturėtų būti sumažintas derybose su kitomis ES institucijomis. Suprantama, kad ta pati ribota suma turi būti padalinta didesniam dalyvių skaičiui ir kad dėl sanglaudos proceso naujos valstybės narės gaus daugiau naudos iš konvergencijai skirtų lėšų. „Senųjų“ valstybių narių laukiantis finansinis iššūkis — išmokti efektyviau naudoti mažesnes lėšas;

    1.3

    reikalauja, kad regionams būtų skirtas aiškus vaidmuo kiekvienoje iš Europos žuvininkystės fondo dalių, darančių tiesioginę įtaką regioniniam ir vietiniam lygmeniui. Turi būti nustatyta sąlyga, leidžianti regioniniu mastu administruojamas schemas, pavyzdžiui, restruktūrizavimas turi būti regioninis klausimas ir vietinės struktūros turi turėti manevro laisvę prisitaikant prie vietinių sąlygų. Regioninės struktūros taip pat turėtų gauti galimybę lanksčiai veikti pagal vietines sąlygas;

    1.4

    pritaria pastangoms diegti konkrečiai orientuotus ir mažiau kenkiančius aplinkai žvejybos metodus. Pastaraisiais metais daugumoje Europos Sąjungos regionų labai padaugėjo problemų, susijusių su nenumatytais ir atsitiktinai pagaunamais jūrų gyvūnais, ypač banginių šeimos. Siekiant užkirsti kelią šioms problemoms, reiktų atsižvelgti į vietos sąlygas;

    1.5

    sutinka, kad struktūrinės paramos kontekste EŽF būtų labiau orientuotas į gamtos išteklių išsaugojimą ir aplinkosaugos iniciatyvas, saugumą, produkcijos kokybės gerinimą ir įvairinimą, mažiau — į kapitalines investicijas ir priemones, linkusias didinti pajėgumą;

    1.6

    siūlo išaiškinti, ar projektai galės bus finansuojami iš daugiau kaip vienos prioritetinės srities, siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti integruotas priemones viename projekte;

    1.7

    prašo praplėsti „tradicinės pakrančių žvejybos“ sąvoką, kadangi šiuo metu ji apsiriboja laivais, nenaudojančių velkamojo tinklo ir kurių bendras ilgis neviršija 12 metrų, kad joje būtų atsižvelgta į tradicinę, atrankinę, nekenksmingą aplinkai praktiką, nebūtinai susijusią su laivo apimtimis;

    1.8

    ragina persvarstyti bendrųjų įmonių mechanizmą ir nuomatomo laivų, kurių eksploatacijos terminas baigiasi, naudojimo laikotarpio pratęsimą, kad jie galėtų tapti ekonominės pažangos priemonėmis besivystančiose šalyse;

    1.9

    mano, kad turėtų būti suderintas vykdomų projektų finansavimas iš EŽF ir struktūrinių fondų, kas leistų valstybėms narėms ir jų partneriams apsispręsti dėl tinkamiausio pagal vietines sąlygas finansavimo šaltinio. Ši sąsaja labai svarbi, kadangi daugelyje būsimų ERVF konkurencingumo programų nebebus, kaip anksčiau, standartinės sąlygos dėl nuo žuvininkystės priklausomų regionų, taigi be šios pasirinkimo galimybės tarp EŽF ir struktūrinių fondų tam tikros pakrančių bendruomenių paramos priemonės gali atsidurti šioje finansavimo spragoje;

    1.10

    siekia išaiškinimo dėl pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) Regionines patariamąsias tarybas (RPT) įsteigiančio sprendimo ir RPT santykių su EŽF administratoriais. 2002 m. gruodžio mėn. BŽP reforma numatė RPT siekiant gerinti BŽP valdymą ir nurodė, kad Taryba turi priimti sprendimą dėl RPT. RPT suteikia suinteresuotosioms šalims galimybę artimiau dalyvauti BŽP įgyvendinime;

    1.11

    siūlo išaiškinti, ar RPT tiesiogiai dalyvaus EŽF veikloje. Kadangi iš RPT buvo tikimasi sustiprinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant ES žuvininkystės politiką ateityje, reikia daugiau informacijos šiuo klausimu;

    1.12

    palaiko lygių vyrų ir moterų galimybių skatinimo žuvininkystėje akcentą ir pastangas įtraukti į šį sektorių jaunimą bei gerinti darbo praktiką ir sąlygas; siūlo atlikti keletą konkrečių atvejų iš skirtingų valstybių narių tyrimų, kurie padėtų Komisijai skleisti sukauptą patirtį ir geriausią praktiką;

    Pastebėjimai dėl Europos žuvininkystės fondo administravimo

    1.13

    pripažįsta, kad dvi papildomos išimtys dėl N+2 taisyklės taikymo suteikia daugiau lankstumo ir padeda regionams, ypač naujose valstybėse narėse, laiku ir tinkamai įsisavinti struktūrinius fondus; ir pritaria pasiūlymams iš anksto finansuoti vieną metinę poziciją (78 straipsnis); siūlo, kad būtų naudinga laiku baigti visas dabartinės sistemos audito procedūras ir atlikti atvejų tyrimus, kas suteikti naudingos informacijos kitos programos rengimui;

    1.14

    mano, kad priežiūra turi būti supaprastinta ir sumažinta iki minimumo, tačiau turi būti pakankama pateikiant įrodymus, kad programos buvo įvykdytos pagal taisykles, ir nurodant, kurios priemonės buvo veiksmingos. Be to audito reikalavimai turi būti supaprastinti ir sumažinti, ir Regionų komitetas rekomenduoja, kad pasiūlyme būtų pateiktas oficialiai pripažintų institucijų apibrėžimas, kaip reglamente 3759/92;

    1.15

    rekomenduoja, kad fondas teiktų pirmenybę tiems projektams, kurie numato didesnį pelną už vieną žuvies vienetą, pvz., kokybės schemas, tiekimo grandinės tobulinimą, geresnį rinkos poreikių išmanymą ir suvokimą tiek žvejų laivuose, tiek ir apdorojimo įmonėse. Turi būti aprėpti projektai, numatantys alternatyvų ar papildomą žuvininkystės pramonės infrastruktūros panaudojimą, kad žvejybos laivų skaičiaus sumažinimas netaptų savitiklsiu, jeigu bus surastas naujas klientų (vartotojų) ratas;

    Pastebėjimai dėl konkrečių straipsnių

    1.16

    pritaria siekiui suformuoti aiškesnius EŽF teisinius pagrindus ir aiškesnę Žuvininkystės politiką. Ypač Regionų komitetas pritaria Komisijos, valstybių narių ir kompetentingų regioninių bei vietinių institucijų „partnerystei“ (8 straipsnis). Tai užtikrintų, kad skirti asignavimai bus naudojami EŽF paramai restruktūrizuojant ir ekonomiškai vystant nuo žuvininkystės priklausomas sritis;

    1.17

    prašo kad Komisija pasitartų su Regionų komitetu dėl jo požiūrio į Bendrijos strategines gaires (14 straipsnis), kadangi taip bus užtikrintas indėlis iš labiausiai su šiuo reglamentu susijusio sektoriaus administratorių;

    1.18

    griežtai rekomenduoja, kad kiekvienos valstybės narės strateginėje ataskaitoje (17 straipsnis) būtų pateiktos nuorodos į valstybės narės partnerius ir valstybės narės darbą su jos partneriais;

    1.19

    ragina Komisiją išaiškinti pagalbos žvejybos sričių „ekonominiam ir socialiniam klestėjimui“, minimam 4 ašies „Tvari plėtra“ 42 straipsnyje;

    1.20

    siūlo išaiškinti ir geriau išnagrinėti 42.3 straipsnyje minimas sritis. Gali būti, kad deleguojamo valdymo kontekste jos gali atitikti pagrindinio Lyderio kuruojamai sričiai, kas leistų geriau koordinuoti ir pasimokyti iš Bendrijos iniciatyvų, finansuojamų per Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EAFRD), patirties;

    1.21

    prašo, kad būtų pateikta daugiau praktinės informacijos 4 ašies 44 straipsnyje dėl siūlomų Pakrančių veiklos grupių Coastal Action Groups (CAGs). Čia turėtų būti išaiškintas CAG ryšys su regioninio ir vietinio lygmens organais, taip pat nurodytas jų dydis, sudėtis, administraciniai ir finansiniai gebėjimai. Be to reikia patikslinti, kaip 44.2 straipsnyje numatoma apibrėžti privataus sektoriaus atsakomybę;

    1.22

    siūlo patikslinti, kokie partneriai minimi 45 (c) straipsnyje;

    1.23

    mano, kad bus naudinga, jeigu Komisija jau nuo pat pradžios geriau apibrėš, kas bus laikoma „force majeure“ pagal EŽF nuostatus, kas padės geriau suprasti 90 straipsnį; siūlo, kad Komisija visų pirma numatytų nuostolius dėl vienos iš šių aplinkybių: politiniai neramumai, karo veiksmai, karo grėsmė, teroristų veiksmai; ir nepriskirtų tokių aplinkybių, kaip streikai, profesiniai ginčai, uostų uždarymas, oro sąlygos;

    1.24

    mano, kad būtų teisingiau išdėstyti akvakultūros problemas, nurodytas 32 straipsnyje, kaip vieną iš 90 straipsnio aspektų.

    2.   Regionų komiteto rekomendacijos

    1 rekomendacija

    29 punktas preambulėje

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    29.

    Bendrijos laivyną reikėtų sumažinti, siekiant jį pritaikyti prie turimų ir prieinamų išteklių;

    29.

    Bendrijos laivyno žvejybos pajėgumus reikėtų suderinti sumažinti, siekiant jį pritaikyti prie turimų ir prieinamų išteklių;

    Paaiškinimas

    Laivyno sumažinimas — tai vienas iš kelių būdų siekiant žvejybinę pastangą pritaikyti prie turimų išteklių. Žvejybinės pastangos pritaikymui skirtos priemonės turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į išteklius.

    2 rekomendacija

    33 punktas preambulėje

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    33.

    turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos suteikimo akvakultūrai, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, taisyklės, kartu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą; tam tikslui būtina nustatyti ribotą remtinų prioritetinių tikslų skaičių ir struktūrinę pagalbą labiau teikti labai mažoms ir mažoms įmonėms.

    33.

    turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos suteikimo akvakultūrai, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, taisyklės, kartu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą; tam tikslui būtina nustatyti ribotą remtinų prioritetinių tikslų skaičių ir struktūrinę pagalbą labiau teikti labai mažoms ir mažoms įmonėms;

    Paaiškinimas

    Vidutinėms įmonėms taip pat turėtų būti teikiama pagalba akvakultūrai, žuvininkystės produktų perdirbimui ir prekybai jais. Daugeliui šių įmonių, ir ypač toms, kurios užsiima konservų pramonės veikla, yra taikomas vidutinių įmonių apibrėžimas, nes jose įdarbinama daug darbuotojų; tačiau jų verslo apimtis yra daug mažesnė nei vidutinėms įmonėms nustatyta riba. Todėl tai nesuderinama su būtinybe koncentruoti šį sektorių.

    3 rekomendacija

    4 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    (e)

    skatinti tvarią plėtrą ir gyvenimo kokybės gerėjimą jūros, ežerų ir pakrančių srityse, kurioms daro įtaką žvejyba ir akvalultūrinė veikla;

    (e)

    skatinti tvarią plėtrą ir gyvenimo kokybės gerėjimą jūros, ežerų ir pakrančių srityse, kurioms daro įtaką žvejyba ir akvalultūrinė veikla, ypač pajūrio srityse;

    Paaiškinimas

    Prioritetų patikslinimas

    4 rekomendacija

    6 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Papildomumas, nuoseklumas ir atitiktis

    1.

    Fondas teikia paramą, kuri papildo nacionalines, regionines ir vietines priemones, į jas integruodamas Bendrijos prioritetus.

    2.

    Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Fondo parama atitiktų Bendrijos veiklos rūšis, politikos sritis ir prioritetus.

    3.

    Valstybės narės užtikrina, kad Fondo finansuojama veikla atitiktų Sutarties bei pagal ją priimtų aktų nuostatas ir Bendrijos politikos sritis bei veiksmus, ypač konkurencijos ir viešųjų sutarčių sudarymo, gamtos apsaugos ir jos gerinimo taisykles.

    4.

    Fondo finansuojama veikla neturi tiesioginio ar netiesioginio poveikio žvejybos pastangos didinimui.

    5.

    Taikomos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 16 straipsnio nuostatos.

    Papildomumas, nuoseklumas ir atitiktis

    1.

    Fondas teikia paramą, kuri papildo nacionalines, regionines ir vietines priemones, į jas integruodamas Bendrijos prioritetus.

    2.

    Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Fondo parama atitiktų Bendrijos veiklos rūšis, politikos sritis ir prioritetus.

    3.

    Valstybės narės užtikrina, kad Fondo finansuojama veikla atitiktų Sutarties bei pagal ją priimtų aktų nuostatas ir Bendrijos politikos sritis bei veiksmus, ypač konkurencijos ir viešųjų sutarčių sudarymo, gamtos apsaugos ir jos gerinimo taisykles.

    4.

    Fondo finansuojama veikla, vykdoma regionuose, kuriuose aiškiai kyla pergaudymo pavojus, neturi tiesioginio ar netiesioginio poveikio žvejybos pastangos didinimui. Fondo lėšos taip pat negali būti naudojamos padidintoms žvejybos pastangoms, taikomoms rūšims, kurioms yra nustatytos kvotos arba kitokios taisyklės, ar kurių išteklių apsauga biologiniu aspektu neužtikrinta. Tačiau leidžiama tas lėšas skirti žvejybos priemonėms, taikomoms rūšims, kurių nereglamentuoja aiškios taisyklės.

    5.

    Taikomos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 16 straipsnio nuostatos.

    Paaiškinimas

    Be šio paaiškinimo, šiuo straipsniu nustatomas nepageidaujamas bendras draudimas didinti žvejybos pajėgumus.

    5 rekomendacija

    9 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    1.

    Už operatyvinių programų įgyvendinimą atsakingos valstybės narės. Šios pareigos bus vykdomos laikantis šiame reglamente nustatytų atitinkamiems teritoriniams lygmenims nustatytų valdymo ir kontrolės reikalavimų.

    1.

    Už operatyvinių programų įgyvendinimą atsakingos valstybės narės, dirbdamos kartu su nurodytais partneriais. Šios pareigos bus vykdomos laikantis šiame reglamente nustatytų atitinkamiems teritoriniams lygmenims nustatytų valdymo ir kontrolės reikalavimų.

    Paaiškinimas

    Tai padės stiprinti partnerystę.

    6 rekomendacija

    10 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    1.

    Fondui skirtas Bendrijos biudžetas vykdomas vadovaujantis valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo principu, kaip numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1605/2002 53 straipsnyje. Tačiau techninės paramos biudžetas, nurodytas 45(1) straipsnyje, vykdomas taikant Komisijos tiesioginio (centralizuoto) vadovavimo principą. Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti valdymo atitikimą teisingo finansų valdymo principui, nustatytam Steigimo sutarties 274 straipsnyje.

    1.

    Fondui skirtas Bendrijos biudžetas vykdomas vadovaujantis regionų, valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo principu, kaip numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1605/2002 53 straipsnyje. Tačiau techninės paramos biudžetas, nurodytas 45(1) straipsnyje, vykdomas taikant Komisijos tiesioginio (centralizuoto) vadovavimo principą. Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti valdymo atitikimą teisingo finansų valdymo principui, nustatytam Steigimo sutarties 274 straipsnyje.

    Paaiškinimas

    Regionams reikia skirti aiškų vaidmenį visose Europos žuvininkystės fondo srityse, kurios daro įtaką regioniniam ir vietiniam lygmeniui. Siekiant šio tikslo, regionai turi būti įtraukti į Komisijos teikiamą „pasidalijamojo valdymo“ sistemą, kad galėtų dalyvauti EŽF valdyme ir veikloje.

    7 rekomendacija

    18 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    2.

    Parama teikiama tik operatyvinių programų pavidalu. Valstybės narės parengia nacionalinę operatyvinę programą konsultuodamosi su regioniniais, vietiniais, ekonominiais ir socialiniais partneriais žuvininkystės sektoriuje bei kitomis atitinkamomis institucijomis pagal jų institucinę struktūrą.

    2.

    Parama teikiama tik operatyvinių programų pavidalu. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietiniais ir regioniniais valdžios organais, taip pat ekonominiais ir socialiniais partneriais, konsultuodamosi su regioniniais, vietiniais, ekonominiais ir socialiniais partneriais parengia nacionalinę operatyvinę programą žuvininkystės sektoriuje bei kitomis atitinkamomis institucijomis pagal jų institucinę struktūrą.

    Paaiškinimas

    Tai galėtų pagerinti partnerystę

    8 rekomendacija

    19 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    (c)

    veiksmai, kuriais siekiama pagerinti ir modernizuoti Bendrosios žuvininkystės politikos valdymo struktūras bei sustiprinti fondo administravimo ir priežiūros administracinius gebėjimus

    (c)

    veiksmai, kuriais siekiama pagerinti ir modernizuoti Bendrosios žuvininkystės politikos valdymo struktūras bei sustiprinti fondo administravimo ir priežiūros administracinius gebėjimus, įskaitant kai kurių Valdymo institucijos funkcijų delegavimą subregionams siekiant paspartinti veiklą;

    Paaiškinimas

    Siūlomos Valdymo institucijos funkcijos arba jų dalis turi būti deleguota į žemesnį už nacionalinį lygmenį. PESCA (1996-00) ir dabartinio 1 tikslo (2000-06) programų finansavimo patirtis parodė, kad veiksmingiausiam, tikslingiausiam ir paprasčiausiam programos įgyvendinimui reikalingas vietinis administravimas. Todėl reglamentas turi leisti valstybėms narėms deleguoti kai kurias Valdymo institucijos funkcijas vietiniams partneriams.

    9 rekomendacija

    23 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Taikymo sritis

    Fondas padeda finansuoti:

    a)

    viešąją pagalbą laivų savininkams ir komandoms, kuriems taikomi nacionaliniai žvejybos pastangos koregavimo planai, kai jie įeina į:

    (1)

    Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje nurodytus atkūrimo planus,

    (2)

    Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 7 ir 8 straipsniuose nurodytas nepaprastąsias priemones,

    (3)

    nacionalinės pastangos derinimo planus, taikomus neatnaujinus Bendrijos ir trečiosios šalies žvejybos susitarimo arba labai sumažinus tarptautiniame ar kitame susitarime numatytus žvejybos pajėgumus,

    (4)

    Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje nurodytus valdymo planus,

    (5)

    nacionalinius planus dėl išėjimo iš laivyno ne anksčiau kaip po dvejų metų, sudarančio Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11–16 straipsniuose nustatytus įpareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivyno pajėgumo reguliavimo;

    b)

    investicijas į laivus pagal 27 straipsnio nuostatas;

    c)

    socialinę ir ekonominę kompensaciją laivyno administracijai paremti, įskaitant profesinį mokymą.

    Taikymo sritis

    Fondas padeda finansuoti:

    a)

    viešąją pagalbą laivų savininkams ir komandoms, kuriems taikomi nacionaliniai žvejybos pastangos koregavimo planai, kai jie įeina į:

    (1)

    Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje nurodytus atkūrimo planus,

    (2)

    Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 7 ir 8 straipsniuose nurodytas nepaprastąsias priemones,

    (3)

    nacionalinės pastangos derinimo planus, taikomus neatnaujinus Bendrijos ir trečiosios šalies žvejybos susitarimo arba labai sumažinus tarptautiniame ar kitame susitarime numatytus žvejybos pajėgumus,

    (4)

    Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje nurodytus valdymo planus,

    (5)

    nacionalinius planus dėl išėjimo iš laivyno ne anksčiau kaip po dvejų metų, sudarančio Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11–16 straipsniuose nustatytus įpareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivyno pajėgumo reguliavimo;

    b)

    investicijas į laivus pagal 27 straipsnio nuostatas;

    c)

    socialinę ir ekonominę kompensaciją laivyno administracijai paremti, įskaitant profesinį mokymą.

    Paaiškinimas

    Laivyno pritaikymo planai mažiausiai turi galioti tiek ilgai kiek galioja jų programos.

    10 rekomendacija

    24 straipsnio 6 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    6.

    23 straipsnio a punkte nurodytų nacionalinių žvejybos pastangos reguliavimo planų trukmė — ne daugiau kaip dveji metai.

    23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytais atvejais nacionalinius planus valstybės narės patvirtina per du mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo priimtas Tarybos ar Komisijos sprendimas.

    23 straipsnio a punkto trečiojoje įtraukoje nustatytais atvejais valstybės narės per du mėnesius nuo Komisijos pranešimo gavimo patvirtina nukentėjusių laivų ir žvejų pertvarkymo planus (dėl priverstinio žvejybos nutraukimo).

    6.

    		 23 straipsnio a punkte nurodytų nacionalinių žvejybos pastangos reguliavimo planų trukmė — ne daugiau kaip dveji metai.

    23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytais atvejais nacionalinius planus valstybės narės patvirtina per du mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo priimtas Tarybos ar Komisijos sprendimas.

    23 straipsnio a punkto trečiojoje įtraukoje nustatytais atvejais valstybės narės per du mėnesius nuo Komisijos pranešimo gavimo patvirtina nukentėjusių laivų ir žvejų pertvarkymo planus (dėl priverstinio žvejybos nutraukimo).

    Paaiškinimas

    Atsižvelgiant į 2007-2013 m. programos planą, atrodo, kad neleistina apriboti laivyno pritaikymo planus tik dvejų metų laikotarpiui. Kalbant apie antrąją korekciją, dviejų mėnesių nepakanka, ir šis laikotarpis turėtų būti pratęstas bent keturiems mėnesiams.

    11 rekomendacija

    25 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Viešoji pagalba nuolatiniam nutraukimui

    1.

    Fondas teikia paramą iš dalies finansuodamas nuolatinį laivų žvejybos veiklos nutraukimą, jei tai įeina į 23 straipsnio a punkte nurodytą žvejybos pastangos reguliavimo planą. Galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pakeitus jo paskirtį į veiklą, kuria nesiekiama pelno.

    Laivų savininkams mokama viešoji pagalba, skirta galutiniam nutraukimui, taikoma laivo žvejybos pajėgumams, o atitinkamais atvejais — su jais susijusioms žvejybos teisėms.

    Viešoji pagalba nuolatiniam nutraukimui

    1.

    Fondas teikia paramą iš dalies finansuodamas nuolatinį laivų žvejybos veiklos nutraukimą, jei tai įeina į 23 straipsnio a punkte nurodytą žvejybos pastangos reguliavimo planą. Galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pakeitus jo paskirtį į veiklą, kuria nesiekiama pelno.

    Laivų savininkams mokama viešoji pagalba, skirta galutiniam nutraukimui, taikoma laivo žvejybos pajėgumams, o atitinkamais atvejais — su jais susijusioms žvejybos teisėms.

    Paaiškinimas

    Viešoji pagalba galutiniam laivyno veiklos nutraukimui yra skirta užtikrinti žvejybos laivyno sumažinimą. Šis sumažinimas atliekamas pašalinant atitinkamą laivą, bet ne panaikinant teisę atlikti tam tikrą žuvininkystės veiklą. Kalbant apie NEAFC laivyno laivus, siekiant panaikinti bet kurį žuvų perdirbimo cechą, būtų panaikintta dabartinė teisėta galimybė „sukaupti“ jų prieigos prie kitų to paties laivyno laivų teisę, kad koeficientine išraiška būtų galima turėti geresnes galimybes paskirstyti individualias kvotas.

    12 rekomendacija

    26 straipsnio 1 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Viešoji pagalba laikinam nutraukimui

    1.

    Taikant 23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytus žvejybos pastangos reguliavimo planus, Fondas gali prisidėti prie žvejams ir laivų savininkams dėl žvejybos veiklos laikino nutraukimo taikomų pagalbos priemonių finansavimo ne ilgiau kaip vienerius metus su galimybe pratęsti dar vieneriems metams.

    Šios laikino nutraukimo priemonės papildo žvejybos pastangos reguliavimo planą, užtikrindamos, kad per dvejus metus žvejybos pajėgumai nuolat mažės bent jau tiek, kiek dėl laikino nutraukimo sumažės žvejybos pastanga.

    Viešoji pagalba laikinam nutraukimui

    1.

    Taikant 23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytus žvejybos pastangos reguliavimo planus, Fondas gali prisidėti prie žvejams ir laivų savininkams dėl žvejybos veiklos laikino nutraukimo taikomų pagalbos priemonių finansavimo ne ilgiau kaip vienerius metus su galimybe pratęsti dar vieneriems metams.

    Šios laikino nutraukimo priemonės papildo žvejybos pastangos reguliavimo planą, užtikrindamos, kad per dvejus metus žvejybos pajėgumai nuolat mažės bent jau tiek, kiek dėl laikino nutraukimo sumažės žvejybos pastanga.

    Paaiškinimas

    Laikino nutraukimo priemonės turi turėti teigiamą tvarų poveikį; todėl jos turi sudaryti žvejybinės pastangos pritaikymo plano dalį. Tačiau nereiktų reikalauti, kad laivynui turi būti taikomas nuolatinis sumažinimas, kuris prilygsta bent laikino nutraukimo sąlygotam žvejybinės pastangos sumažinimui. Kiekviena valstybė narė turi pati nuspręsti dėl pritaikymo plano.

    13 rekomendacija

    27 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumas

    1.

    Fondas gali prisidėti prie šios žvejybos įrangos finansavimo:

    a)

    numatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 5 dalyje;

    b)

    suteikiančios galimybę laikyti laive tą laimikį, kurio nebeleidžiama išmesti;

    c)

    įtrauktos į bandomuosius projektus, skirtus naujoms techninėms priemonėms rengti ir bandyti ribotą laiką, kurį turi nustatyti Taryba ir Komisija;

    d)

    skirtos sumažinti žvejybos poveikiui arealams, jūros dugnui ir nekomercinėms žuvų rūšims, išskyrus žūklės priemones.

    2.

    Fondas gali prisidėti prie investicijų finansavimo atrenkant žūklės priemones, jei tam laivui yra taikomas 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytas atkūrimo planas, jis keičia žvejybos būdą, palieka vieną žvejybos rajoną ir pereiną į kitą, kuriame dėl išteklių būklės žvejyba yra įmanoma, ir jei investicija yra skirta tik tam, kad pirmą kartą būtų pakeistos žūklės priemonės.

    3.

    Be šio straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, Fondas gali prisidėti prie pirmojo žūklės priemonių pakeitimo finansavimo, jei naujosios žūklės priemonės yra labiau selektyvios ir atitinka pripažintus aplinkosaugos reikalavimus bei praktiką, išeinančius už galiojančių reguliavimo įpareigojimų ribų

    Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumas

    1.

    Fondas gali prisidėti prie šios žvejybos įrangos finansavimo:

    a)

    numatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 5 dalyje;

    b)

    suteikiančios galimybę laikyti laive tą laimikį, kurio nebeleidžiama išmesti;

    c)

    įtrauktos į bandomuosius projektus, skirtus naujoms techninėms priemonėms rengti ir bandyti ribotą laiką, kurį turi nustatyti Taryba ir Komisija;

    d)

    skirtos sumažinti žvejybos poveikiui arealams, jūros dugnui ir nekomercinėms žuvų rūšims, išskyrus žūklės priemones.

    2.

    Fondas gali prisidėti prie investicijų finansavimo atrenkant žūklės priemones, jei tam laivui yra taikomas 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytas atkūrimo planas, jis keičia žvejybos būdą, palieka vieną žvejybos rajoną ir pereiną į kitą, kuriame dėl išteklių būklės žvejyba yra įmanoma, ir jei investicija yra skirta tik tam, kad pirmą kartą būtų pakeistos žūklės priemonės.

    3.

    Be šio straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, Fondas gali prisidėti prie pirmojo žūklės priemonių pakeitimo finansavimo, jei naujosios žūklės priemonės yra labiau selektyvios ir atitinka pripažintus aplinkosaugos reikalavimus bei praktiką, išeinančius už galiojančių reguliavimo įpareigojimų ribų.

    4.

    		Fondas gaės suteikti finansinę paramą laivų statybai, jeigu:

    —

    priemonė yra pakankamai išsamiai apibrėžta nacionaliniame strateginiame plane

    —

    nemažina nacionalinio žvejybos pajėgumų suderinimo plano efektyvumo.

    Paaiškinimas

    Užtikrinti, kad pagalba gali numatyti laivų įrangą ir modernizavimą, siekiant pagerinti laivyno standartus ir užkirsti kelią Bendrijos žvejybos laivyno susidėvėjimui, su sąlyga, jei nesumažės nacionalinės žvejybinės pastangos pritaikymo plano veiksmingumas.

    14 rekomendacija

    27 (a) straipsnis

    Nauja įtrauka

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Mažos apimties pakrantės žvejyba

    1.

    Šiame straipsnyje „mažos apimties pakrantės žvejyba“ — tai žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijoje įregistruotų žvejybos laivų I priedo 2 lentelėje išvardytų velkamųjų žūklės priemonių.

    2.

    Jei Fondas finansuoja šio reglamento 27 straipsnyje numatytas priemones, skirtas mažos apimties pakrantės žvejybai, II priedo lentelės 2 grupėje nurodyta privataus finansinio dalyvavimo norma sumažinama 20%.

    3.

    Jei Fondas finansuoja šio reglamento 28 straipsnyje numatytas priemones, taikomos II priedo lentelės 3 grupėje nurodytos normos.

    4.

    Fondas gali dalyvauti išmokant priemokas mažos apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir laivų savininkams, siekiant:

    —

    pagerinti prieigos prie tam tikrų žvejybos rajonų sąlygų valdymą ir kontrolę;

    —

    skatinti žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą;

    —

    skatinti savanorišką žvejybos pastangos mažinimą siekiant išsaugoti išteklius;

    —

    taikyti naujas technologijas (labiau selektyvias žvejybos technologijas, kurios išeina už atitinkamų reguliavimo reikalavimų ribų), nedidinančias žvejybos pastangos;

    Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos.

    Mažos apimties pakrantės žvejyba

    1.

    Šiame straipsnyje „mažos apimties pakrantės žvejyba“ — tai žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijoje įregistruotų žvejybos laivų4 I priedo 2 lentelėje išvardytų velkamųjų žūklės priemonių.

    2.

    Jei Fondas finansuoja šio reglamento 27 straipsnyje numatytas priemones, skirtas mažos apimties pakrantės žvejybai, II priedo lentelės 2 grupėje nurodyta privataus finansinio dalyvavimo norma sumažinama 20%.

    3.

    Jei Fondas finansuoja šio reglamento 28 straipsnyje numatytas priemones, taikomos II priedo lentelės 3 grupėje nurodytos normos.

    4.

    Fondas gali dalyvauti išmokant priemokas mažos apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir laivų savininkams, siekiant:

    —

    pagerinti prieigos prie tam tikrų žvejybos rajonų sąlygų valdymą ir kontrolę;

    —

    skatinti žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą;

    —

    skatinti savanorišką žvejybos pastangos mažinimą siekiant išsaugoti išteklius;

    —

    taikyti naujas technologijas (labiau selektyvias žvejybos technologijas, kurios išeina už atitinkamų reguliavimo reikalavimų ribų), nedidinančias žvejybos pastangos;

    —

    remti atnaujinimą integruotam pakrančių zonų vystymuisi pagerinti;

    —

    gerinti saugo įrenginius laive bei sanitarines darbo sąlygas;

    Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos.

    Paaiškinimas

    Būtina patikslinti straipsnio sąvokų apibrėžimą ir taikymo sritį.

    15 rekomendacija

    28 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Socialinė ir ekonominė kompensacija laivyno valdymui

    1.

    Fondas gali prisidėti prie finansavimo valstybių narių pasiūlytų priemonių, skirtų žvejams, kuriems poveikį padarė žvejybos veiklos plėtra, ir apimančiu:

    a)

    veiklos rūšių įvairinimą siekiant, kad žvejybos sektoriaus darbuotojai imtųsi kelių darbų;

    b)

    profesinio jūrų žvejų perkvalifikavimo į kitas profesijas schemas;

    c)

    ankstyvą pasitraukimą iš žuvininkystės sektoriaus, įskaitant ankstesnį išėjimą į pensiją.

    2.

    Be to, Fondas gali prisidėti prie mokymo priemonių ir iniciatyvos mokyti jaunus žvejus, pageidaujančius pirmą kartą tapti žvejybos laivo savininkais, finansavimo.

    Socialinė ir ekonominė kompensacija laivyno valdymui

    1.

    Fondas gali prisidėti prie finansavimo valstybių narių pasiūlytų priemonių, skirtų žvejams, kuriems poveikį padarė žvejybos veiklos plėtra, ir apimančiu:

    a)

    veiklos rūšių įvairinimą siekiant, kad žvejybos sektoriaus darbuotojai imtųsi kelių darbų;

    b)

    profesinio jūrų žvejų perkvalifikavimo į kitas profesijas schemas;

    c)

    ankstyvą pasitraukimą iš žuvininkystės sektoriaus, įskaitant ankstesnį išėjimą į pensiją.

    (d)

    laikinų žvejybos draudimų poveikio mažinimą.

    (e)

    darbo vietos laive panaikinimą dėl laivo naudojimo nutraukimo.

    2.

    Be to, Fondas gali prisidėti prie mokymo priemonių ir iniciatyvos mokyti jaunus žvejus, pageidaujančius pirmą kartą tapti žvejybos laivo savininkais, finansavimo.

    Paaiškinimas

    Aišku, ekonominiu aspektu verslo subjektams neturėtų pakenkti valdžios institucijų nustatytas draudimas. Be to, žvejybinės pastangos sureguliavimo priemonės — tai žuvų perdirbimo cechų ir atitinkamų darbo vietų panaikinimo priežastis. Socialinės ir ekonominės priemonės taip pat turi būti taikomos darbuotojams, kuriuos neigiamai paveikė galutiniam veiklos nutraukimui parengtuose laivuose panaikintos darbo vietos, kaip išdėstyta šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose.

    16 rekomendacija

    30 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Remtinos priemonės

    1.

    Fondas remia investicijas, padedančias pasiekti vieną arba daugiau iš toliau nurodytų tikslų:

    a)

    perėjimas prie naujų rūšių ir gerą rinkos perspektyvą turinčių rūšių gamybos;

    b)

    veisimo metodų, galinčių gerokai sumažinti poveikį aplinkai, palyginti su įprastine žuvininkystės sektoriaus praktika, įgyvendinimas;

    c)

    tradicinių akvakultūros veiklos rūšių, padedančių išsaugoti ekonominę bei socialinę struktūrą ir aplinką, rėmimas;

    d)

    šios antraštinės dalies III skyriuje numatyto bendro intereso priemonės, susijusios su akvakultūra, ir profesinis mokymas;

    e)

    akvakultūros gamybos būdų, padedančių apsaugoti aplinką ir išsaugoti gamtą, taikymo kompensavimas;

    f)

    visuomenės ir gyvūnų sveikatos priemonių įgyvendinimas.

    2.

    Pagalba investicijoms taikoma tik mažoms ir labai mažoms įmonėms.

    Remtinos priemonės

    1.

    Fondas remia investicijas, padedančias pasiekti vieną arba daugiau iš toliau nurodytų tikslų:

    a)

    perėjimas prie naujų rūšių ir gerą rinkos perspektyvą turinčių rūšių gamybos;

    b)

    veisimo metodų, galinčių gerokai sumažinti poveikį aplinkai, palyginti su įprastine žuvininkystės sektoriaus praktika, įgyvendinimas;

    c)

    tradicinių akvakultūros veiklos rūšių, padedančių išsaugoti ekonominę bei socialinę struktūrą ir aplinką, rėmimas;

    d)

    šios antraštinės dalies III skyriuje numatyto bendro intereso priemonės, susijusios su akvakultūra, ir profesinis mokymas;

    e)

    akvakultūros gamybos būdų, padedančių apsaugoti aplinką ir išsaugoti gamtą, taikymo kompensavimas;

    f)

    visuomenės ir gyvūnų sveikatos priemonių įgyvendinimas.

    2.

    		Pagalba investicijoms taikoma tik mažoms ir labai mažoms įmonėms

    Paaiškinimas

    EFF prisideda prie darbo vietų kūrimo ir naujos ekonominės veiklos rūšių atsiradimo akvakultūros sektoriuje bei vykdant to sektoriaus produktų pardavimo ir apdorojimo veiklą. Ši pagalba neturėtų būti apribota labai mažų įmonių ir mažų įmonių investicijomis. Atsižvelgdamos į savo galimybes, valstybės narės galės teikti pirmenybę paramos projektams, sudarantiems sąlygas veiksmingesnei žuvininkystės sektoriaus bei nuo žuvininkystės pramonės priklausančių teritorijų socialinei ir ekonominei plėtrai.

    17 rekomendacija

    33 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Investicijos į gamybą ir pardavimą

    1.

    Fondas, taikydamas konkrečias strategijas, kurios turi būti įtrauktos į nacionalinius strategijos planus, gali paremti investicijas į žmonėms tiesiogiai vartoti skirtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pardavimą. Ši pagalba skiriama tik labai mažoms ir mažoms įmonėms.

    Investicijos į gamybą ir pardavimą

    1.

    Fondas, taikydamas konkrečias strategijas, kurios turi būti įtrauktos į nacionalinius strategijos planus, gali paremti investicijas į žmonėms tiesiogiai vartoti skirtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pardavimą. Ši pagalba skiriama tik labai mažoms ir mažoms įmonėms.

    Paaiškinimas

    EFF prisideda prie darbo vietų kūrimo ir naujos ekonominės veiklos rūšių atsiradimo akvakultūros sektoriuje bei vykdant to sektoriaus produktų pardavimo ir apdorojimo veiklą. Ši pagalba neturėtų būti apribota labai mažų įmonių ir mažų įmonių investicijomis. Atsižvelgdamos į savo galimybes, valstybės narės galės teikti pirmenybę paramos projektams, sudarantiems sąlygas veiksmingesnei žuvininkystės sektoriaus bei nuo žuvininkystės pramonės priklausančių teritorijų socialinei ir ekonominei plėtrai.

    18 rekomendacija

    34.2 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

     

    (g)

    		pirminio šaltinio vertės papildymas atliekant pirminį ir antrinį apdorojimą.

    Paaiškinimas

    Tai yra viena iš pagrindinių dabartinių strategijos krypčių, skatinančių reikšmingą naujų ir jau veikiančių apdorojimo įmonių ekonominį vystymąsi.

    19 rekomendacija

    36 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

     

    (e)

    		prisidėti prie žuvininkystės sektoriaus kolektyvinių grupių steigimosi sąnaudų.

    Paaiškinimas

    Sveikintina parama kolektyvų projektams. Tačiau kolektyviniams veiksmams dažnai reikia įsteigti naujas organizacijas, todėl parama padengiant dalį steigimosi sąnaudų turėtų būti įtraukta į paramos sąrašą.

    20 rekomendacija

    38.2 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

     

    (f)

    		parama modernizuojant prieplaukų žuvų turgus.

    Paaiškinimas

    Tai viena iš sričių, kurioje sukurta papildoma nauda leidžia geriau išnaudoti kitas straipsnyje minimas investicijas.

    21 rekomendacija

    39.3 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    3.

    Šios investicijos siejamos su:

    a)

    nacionalinių ir tarptautinių reklamos kampanijų organizavimu;

    b)

    perteklinių ar nepakankamai eksploatuojamų rūšių, kurios yra išmetamos arba komerciškai nenaudingos, pardavimu;

    c)

    žuvininkystės ir akvakultūros produktų kokybės politikos įgyvendinimu;

    d)

    produktų, gaunamų taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, reklamavimu;

    e)

    produktų, pripažintų pagal Reglamente (EEB) Nr. 2081/92 nurodytas sąlygas, reklamavimu;

    f)

    kokybės sertifikavimu;

    g)

    ženklinimu, įskaitant produktų, sugautų taikant aplinkai palankius žvejybos būdus, ženklinimą;

    h)

    produktų reklamavimo kampanijomis arba žuvininkystės sektoriaus įvaizdžio gerinimo kampanijomis;

    i)

    rinkos tyrimų vykdymu.

    3.

    Šios investicijos siejamos su:

    a)

    nacionalinių ir tarptautinių reklamos kampanijų organizavimu;

    b)

    perteklinių ar nepakankamai eksploatuojamų rūšių, kurios yra išmetamos arba komerciškai nenaudingos, pardavimu;

    c)

    žuvininkystės ir akvakultūros produktų kokybės politikos įgyvendinimu;

    d)

    produktų, gaunamų taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, reklamavimu;

    e)

    produktų, pripažintų pagal Reglamente (EEB) Nr. 2081/92 nurodytas sąlygas, reklamavimu;

    f)

    kokybės sertifikavimu;

    g)

    ženklinimu, įskaitant produktų, sugautų taikant aplinkai palankius žvejybos būdus, ženklinimą;

    h)

    produktų reklamavimo kampanijomis arba žuvininkystės sektoriaus įvaizdžio gerinimo kampanijomis;

    i)

    rinkos tyrimų vykdymu.

    j)

    žuvininkystės gamybos organizacijų steigimo ir darbo skatinimu.

    Paaiškinimas

    Pirmoji šio pakeitimo dalis nustato daugiau aiškumo, o antrosios dalies tikslas — užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama pagalba žuvininkystės ir gamintojų organizacijoms, atsižvelgiant į teigiamą ŽOFI fondų poveikį šitaip remiant žuvininkystės produktus.

    22 rekomendacija

    41 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Žvejybos laivų modifikavimas arba paskirties pakeitimas

    Fondas gali remti viešųjų arba pusiau valstybinių įstaigų atliekamą žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, paskirties pakeitimą, kai jie pritaikomi tik mokymo arba tyrimų žuvininkystės sektoriuje tikslams.

    Fondas gali remti veiksmus, susijusius su negrįžtamu profesionalia žvejyba užsiimančio žvejybos laivo pritaikymu su pelnu nesusijusiai veiklai.

    Žvejybos laivų modifikavimas arba paskirties pakeitimas

    Fondas gali remti viešųjų arba pusiau valstybinių įstaigų atliekamą žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, paskirties pakeitimą, kai jie pritaikomi tik mokymo arba tyrimų žuvininkystės sektoriuje tikslams.

    Fondas gali remti veiksmus, susijusius su negrįžtamu profesionalia žvejyba užsiimančio žvejybos laivo pritaikymu su profesionalia žvejyba pelnu nesusijusiai veiklai.

    Paaiškinimas

    Būtina skatinti kitą žvejybos laivų veiklą, įskaitant pelno siekimą, su sąlyga, jei ta veikla nesusijusi su profesionalia žvejyba. Įgyvendinant žvejybos laivyno Daugiametes orientavimo programas, kurios galiojo iki 2002 m., būtų buvę galima pasiekti geresnius rezultatus, jeigu pagal jas būtų leista laivus įtraukti į kitą nei žvejybos veiklą, įskaitant komercinę veiklą, pavyzdžiui, turizmą.

    23 rekomendacija

    42 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto paketimas

    1.

    Fondas rems, kartu su kitais Bendrijos finansiniais instrumentais, tinkamų pakrančių žuvininkystės sričių tvarią plėtrą ir gyvenimo kokybės gerinimą įgyvendindamas bendrą strategiją, kuria siekiama įgyvendinti Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, ypač atsižvelgiant į jos socialines ir ekonomines pasekmes.

    3.

    Kiekviena valstybė narė savo veiklos programoje pateikia sąrašą rajonų, tinkamų gauti Fondo paramą pagal pakrantės rajonų tvaraus vystymo reikalavimus.

    Pakrantės žvejybos rajonas paprastai yra mažesnis už NUTS III regioną su jūros arba ežero pakrante ar upės žiotimis, kuriose žvejojama. Ši zona geografiniu ir okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais turėtų būti gana vientisa.

    Gyventojų tankumas minėtoje zonoje turėtų būti mažas, nemažai žmonių turėtų dirbti žuvininkystės sektoriuje, žvejyba smunka, o savivaldą turinčiame mieste nėra daugiau kaip 100 000 gyventojų.

    4.

    Valstybė narė praneša Komisijai apie rajonus pagal 3 straipsnį.

    1.

    Fondas rems, kartu su kitais Bendrijos finansiniais instrumentais, tinkamų pakrančių žuvininkystės sričių ir ypač periferinių jūrinių sričių tvarią plėtrą ir gyvenimo kokybės gerinimą įgyvendindamas bendrą strategiją, kuria siekiama įgyvendinti Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, ypač atsižvelgiant į jos socialines ir ekonomines pasekmes.

    3.

    Kiekviena valstybė narė savo veiklos programoje pateikia sąrašą rajonų, tinkamų gauti Fondo paramą pagal pakrantės rajonų tvaraus vystymo reikalavimus.

    Pakrantės žvejybos rajonas paprastai yra mažesnis už NUTS III regioną su jūros arba ežero pakrante ar upės žiotimis, kuriose žvejojama. Ši zona geografiniu ir okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais turėtų būti gana vientisa.

    Gyventojų tankumas minėtoje zonoje turėtų būti mažas, nemažai žmonių turėtų dirbti žuvininkystės sektoriuje, žvejyba smunka, o savivaldą turinčiame mieste nėra daugiau kaip 100 000 gyventojų.

    4.

    Valstybė narė praneša Komisijai apie rajonus pagal 3 straipsnį.

    Paaiškinimas

    Pakeitimas skirtas aiškesniam prioritetų nurodymui. Antroji šio pakeitimo dalis pagrįsta tuo, kad pirmosiose dviejose straipsnio pastraipose yra išdėstytos priemonei taikomos pagrindinės gairės. Kadangi sąlyga, kad teritorijos turi būti gana vientisos geografiniu, okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais, yra pakankama, tai savivaldybėms, kuriose yra mažiau kaip 100 000 gyventojų, apribojimai neturėtų būti taikomi.

    24 rekomendacija

    44 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Įsitraukimas į pakrantės žvejybos rajonų tvarų vystymą

    1.

    Pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje vykdo tam tikslui sukurta vietinė viešųjų arba privačių partnerių grupė (toliau — pakrantės veiksmų grupė (PVG)). Kiekviena PVG, sukurta pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, skaidriai atrenkama paskelbus viešą konkursą.

    2.

    Privatus sektorius atsako už PVG iniciatyva vykdomą veiklą, ne mažiau kaip už du trečdalius projektų.

    3.

    PVG gali būti skirta Fondo parama, jei ši grupė vykdys integruotus vietinės plėtros veiksmus, pagrįstus metodu „nuo to, kas atskira, prie to, kas bendra“ ir skirtą konkrečiai teritorijai arba konkrečiai asmenų grupei ar projektų tipui. Valstybė narės užtikrina, kad PVG turėtų pakankamai administracinių ir finansinių pajėgumų, kad galėtų administruoti paramos formas ir sėkmingai baigti numatytus veiksmus.

    4.

    Teritorija, kurioje PVG vykdo veiksmus, turėtų būti vientisa ir turėti pakankamą žmogiškųjų, finansinių ir ekonominių išteklių kritinę masę, kad galėtų remti gyvybingą vystymo strategiją.

    5.

    PVG konkrečioje valstybėje narėje arba konkrečiame regione, atsižvelgdama į konkretų institucinės struktūros pobūdį, sudarys bendrą susivienijimą, turintį tinkamą jo veiklą garantuojančius įstatus.

    Įsitraukimas į pakrantės žvejybos rajonų tvarų vystymą

    1.

    Pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje gali vykdyti vykdo tam tikslui sukurta vietinė viešųjų ir (arba) privačių partnerių grupė (toliau — pakrantės veiksmų grupė (PVG)). Kiekviena PVG, sukurta pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, skaidriai atrenkama paskelbus viešą konkursą.

    2.

    		 Privatus sektorius atsako už PVG iniciatyva vykdomą veiklą, ne mažiau kaip už du trečdalius projektų.

    3.

    PVG gali būti skirta Fondo parama, jei ši grupė vykdys integruotus vietinės plėtros veiksmus, pagrįstus metodu „nuo to, kas atskira, prie to, kas bendra“ ir skirtą konkrečiai teritorijai arba konkrečiai asmenų grupei ar projektų tipui. Valstybė narės užtikrina, kad PVG turėtų pakankamai administracinių ir finansinių pajėgumų, kad galėtų administruoti paramos formas ir sėkmingai baigti numatytus veiksmus.

    4.

    Teritorija, kurioje PVG vykdo veiksmus, turėtų būti vientisa ir turėti pakankamą žmogiškųjų, finansinių ir ekonominių išteklių kritinę masę, kad galėtų remti gyvybingą vystymo strategiją.

    5.

    PVG konkrečioje valstybėje narėje arba konkrečiame regione, atsižvelgdama į konkretų institucinės struktūros pobūdį, sudarys bendrą susivienijimą, turintį tinkamą jo veiklą garantuojančius įstatus..

    Paaiškinimas

    Nustatoma daugiau aiškumo ir lankstumo prisitaikant prie vietinių sąlygų. Komisijos teksto 2 punktas yra išbrauktas, nes jokie apribojimai neturėtų būti taikomi projektams, kuriuos šioje teritorijoje galima vykdyti valstybinio sektoriaus iniciatyva, ir kadangi visų pirma turėtų būti siekiama padaryti viską, kad būtų galima įgyvendinti projektus, kurie prisideda prie nurodytų tikslų siekimo nepaisant to, ar projektus prižiūri valstybinis, ar privatus sektorius. Naują 6 punktą pagrindžia būtinybė mokytis iš geriausios praktikos, kuri buvo nustatyta struktūrinių fondų pagalbą gaunančioms kaimo bendruomenėms. Tai turėtų sąlygoti geresnį organizavimą ir Pakrančių veiklos grupių (CAG) sudarymą programos laikotarpio pradžioje.

    25 rekomendacija

    54 straipsnis

    Naujas 6 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    Išlaidų atitiktis finansavimo reikalavimams

    1.

    Fondas išlaidas gali finansuoti tada, kai paramos gavėjas iš tikrųjų jas padaro vykdydamas veiklą 2007 m. sausio 1 d. — 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrai finansuojama veikla neturi būti baigta iki pirmosios finansavimo laikotarpio dienos.

    2.

    Išlaidos atitinka Fondo finansavimo reikalavimus tik jei jos padarytos vykdant veiklą, kurią nustatė atitinkamos veiklos programos valdymo institucija, arba veiklą, už kurią ta institucija yra atsakinga, taikant monitoringo komiteto iš anksto nustatytus kriterijus.

    Naujos išlaidos, padarytos tikslinant veiklos programą, galės būti finansuojamos nuo tos dienos, kurią Komisija gaus prašymą pakeisti veiklos programą.

    3.

    Išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu, taikant šiame reglamente nurodytas išimtis.

    4.

    Neturi būti finansuojamos šios išlaidos:

    a)

    PVM;

    b)

    palūkanos už skolą;

    c)

    žemės pirkimas už sumą, kuri sudaro daugiau kaip 10 % visų tai veiklai finansuoti skirtų išlaidų;

    d)

    apgyvendinimo (pragyvenimo) išlaidos.

    5.

    Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos neturi pažeisti 45 straipsnio nuostatų.

    Išlaidų atitiktis finansavimo reikalavimams

    1.

    Fondas išlaidas gali finansuoti tada, kai paramos gavėjas iš tikrųjų jas padaro vykdydamas veiklą 2007 m. sausio 1 d. — 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrai finansuojama veikla neturi būti baigta iki pirmosios finansavimo laikotarpio dienos.

    2.

    Išlaidos atitinka Fondo finansavimo reikalavimus tik jei jos padarytos vykdant veiklą, kurią nustatė atitinkamos veiklos programos valdymo institucija, arba veiklą, už kurią ta institucija yra atsakinga, taikant monitoringo komiteto iš anksto nustatytus kriterijus.

    Naujos išlaidos, padarytos tikslinant veiklos programą, galės būti finansuojamos nuo tos dienos, kurią Komisija gaus prašymą pakeisti veiklos programą.

    3.

    Išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu, taikant šiame reglamente nurodytas išimtis.

    4.

    Neturi būti finansuojamos šios išlaidos:

    a)

    PVM;

    b)

    palūkanos už skolą;

    c)

    žemės pirkimas už sumą, kuri sudaro daugiau kaip 10 % visų tai veiklai finansuoti skirtų išlaidų;

    d)

    apgyvendinimo (pragyvenimo) išlaidos.

    5.

    Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos neturi pažeisti 45 straipsnio nuostatų

    Paaiškinimas

    Verslo subjektams, kurie nėra įregistruoti kaip PVM mokėtojai, reiktų sudaryti galimybę gauti finansavimą, apskaičiuotą įskaitant PVM bazę.

    Pragyvenimo išlaidos turėtų būti įtraukiamos tol, kol jos tikrai padaromos įgyvendinant konkrečius projektus, kurie atitinka finansavimui gauti taikomus reikalavimus.

    26 rekomendacija

    63 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    (c)

    tikrina vykdymo rezultatus, ypač kiekvienam prioritetui nustatytų tikslų pasiekimą ir tarpinius vertinimus, numatytus 48 straipsnyje;

    (c)

    tikrina vykdymo rezultatus, ypač kiekvienam prioritetui nustatytų tikslų pasiekimą ir tarpinius vertinimus, numatytus 48 straipsnyje, ir jei reikia, imasi visų reikiamų priemonių tikslams pasiekti;

    Paaiškinimas

    Tai supaprastins procesą.

    27 rekomendacija

    2 priedas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Regionų komiteto pataisa

    2 grupė: (produktyvios investicijos)

    Pakrančių žvejybos zonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis); investicijos į žvejybos laivus (27 straipsnis); investicijos į akvakultūrą (30 straipsnis); investicijos į žuvininkystės produktų perdirbimą ir prekybą jais (34 straipsnis); naujų rinkų skatinimas ir plėtra (39 straipsnis)..

    2 grupė: (produktyvios investicijos)

    Pakrančių žvejybos zonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis); investicijos į žvejybos laivus (27 straipsnis); investicijos į akvakultūrą (30 straipsnis); investicijos į žuvininkystės produktų perdirbimą ir prekybą jais (34 straipsnis); žvejybos uostų steigimas (38 straipsnis); naujų rinkų skatinimas ir plėtra (39 straipsnis).

    Paaiškinimas

    Privačios investicijos į žvejybos uostus, kurie yra naudingi visiems žvejams ir su kurių pagalba žvejai gali pagerinti savo siūlomas paslaugas, turėtų būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis.

    2005 m. vasario 23 d., Briuselis

    Regionų komiteto

    pirmininkas

    Peter STRAUB

    (1)  OL C 107, 2002 5 3, p.44

    (2)  OL C 128, 2003 5 29, p. 6

    (3)  OL C 256, 2003.10.24, p. 29

    Top