5.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/1

1)

Potvynių rizikos valdymas yra svarbus klausimas Europos regionams ir savivaldybėms. Daug regionų ir vietos valdžios institucijų turi spręsti upių ar jūrų patvinimo rizikos problemą, kad apsaugotų gyventojų gyvenimo kokybę.

2)

Galima išskirti kelias potvynių rūšis pagal regionų ypatumus. Reikia imtis įvairių priemonių, potvynių tikimybei ir padariniams sumažinti. Todėl yra būtinas potvynių rizikos valdymas iš regionų pozicijos.

3)

Upės ir jūros nepaiso sienų tarp valstybių. Todėl būtina užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, dalyvaujant gyventojams ir vietos valdžios atstovams, pakrantės zonose ir upių baseinuose. Labai svarbu yra sukurti solidarumą tarp žmonių, kurių potvyniai tiesiogiai nepaveikia, ir pakrantės zonų gyventojų, kuriems tiesiogiai gresia apsėmimas.

1.1

sveikina pagrindines Komisijos komunikato nuostatas, o ypač apsaugos nuo potvynių suderintos veiklos programą ir pabrėžia, kad jūros ir upės yra dinamiškos sistemos, kurių neįmanoma valdyti paprastomis ar dalinėmis priemonėmis;

1.2

pripažįsta, kad apsaugos nuo potvynių priemonės gali paveikti potvynio mastą žemupio ar aukštupio regionuose. Todėl svarbu nustatyti tokių priemonių poveikį visam upės baseinui. Tačiau nereikėtų šio požiūrio suprasti klaidingai, kuriant modelius, kurių privaloma laikytis, standartizuotus planus, ar kitokius biurokratinius dokumentus, nes regionų ir vietos valdžios institucijos žino, kad jas vienija įvairovė, o ne vienodumas;

1.3

tačiau suvokia, kad poveikiui visam upės baseinui nustatyti būtina turėti minimalų standartinių rodiklių skaičių. Šie rodikliai duoda galimybę suderinti veiksmus tarptautiniu, valstybių, regionų bei vietos lygmeniu. Lankstumui užtikrinti, reikia palikti galimybę keisti tam tikrus standartinius rodiklius, priklausomai nuo aplinkybių;

1.4

pabrėžia, kad piliečiai turi būti informuoti dėl potvynių prevencijos priemonių svarbos, kai nėra aiškiai suvokiamos grėsmės. Yra labai svarbu įtraukti piliečius, kadangi būtent nuo piliečių priklauso solidarumo principas. Tai yra ypač svarbu piliečių, gyvenančių upių baseinų teritorijose, bet nesusiduriančių su didele ar potencialia potvynių grėsme, tačiau kai dėl šių teritorijų žemėtvarkos didėja gretimų teritorijų apsėmimo rizika;

1.5

vertina2004 m. spalio 14 d. Tarybos išvadą, kad reguliariuose ES Vandentvarkos posėdžiuose turi būti parengta, bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotomis šalimis, apsaugos nuo potvynių veiksmų programa ir pabrėžia, kad Europos regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų dalyvauti šios programos parengime;

1.6

skatina ir norėtų aktyviai dalyvauti, raginant regionų ir vietos valdžios institucijas parengti planus iki 2007 metų, kad jiems būtų taikomos naujos finansavimo galimybės, atsižvelgiant į tai, kad naudojant ES finansinę paramą, dalinį finansavimą turi parūpinti valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos;

2.1

mano, kad užliejimo grėsmė yra bendruomeninė ir turi būti sprendžiama visos upės baseino teritorijos lygmeniu. Bendras tikslas yra sukurti bendrą atsakomybės ir solidarumo jausmą tarp viso upės baseino gyventojų, kad ieškant efektyvių priemonių, kad užkirsti kelią mažos baseino teritorijos užliejimui, dalyvautų visa teritorija;

2.2

mano, kad būtina ugdyti suinteresuotų šalių upės baseine informuotumą, o tarp jų, be abejo, ir aukštupio teritorijose, kurių užliejimas nėra ar yra mažiau tikėtinas, bet kurių žemėtvarka gali lemti apsėmimą ir rekomenduoja, kad regionų ir vietos valdžios institucijos upės baseine turi būti įpareigotos aktyviai dalyvauti prevencijos priemonių planavimo procese;

2.3

remia poziciją ieškoti sprendimą upės baseino mastu kaip kompleksinį darbo metodą, be jokių sektorių išimčių. Šį metodą reikės naudoti, taikant solidarumo principą, kuris taip pat yra remiamas Regionų komiteto;

2.4

yra įsitikinęs, kad Europos Komisijos stebėsenos ir informacijos centras civilinei saugai galėtų atlikti svarbų vaidmenį, kuris neturėtų apsiriboti informacijos skleidimu valstybės, regionų ir vietos valdžioms institucijoms ir rekomenduoja, kad Centras imtųsi veiklos, nukreiptos į informuotumo ugdymą ir suinteresuotų šalių, t.y. plačiosios visuomenės ir pramonininkų tarpe. Kad paskatintų solidarumo jausmą viso upės baseino teritorijoje, rekomenduoja Centrui kurti partnerystės potvynio atveju iniciatyvas;

2.5

yra įsitikinęs, kad tik plataus kompleksinio požiūrio, apimančio kelis politikos sektorius, dėka, galima ilgalaikėje perspektyvoje pasiekti norimo rezultato, todėl siūlo, kad apsaugos nuo potvynių veiksmų programa būtų nukreipta į įvairialypį politikos krypčių, susijusių su dirva, spektrą;

2.6

pabrėžia solidarumo principo įgyvendinimo svarbą trijų pakopų strategijoje, būtent, sulaikant, saugant ir surenkant vandenį. Teisinga žemėtvarka ir vandens išteklių valdymo sistema gali sumažinti potvynių mastą didžiosiose, o ypač mažesnėse upėse. Kaip pavyzdį galima pateikti dirvos, mažų vandens sistemų ir baseinų vandens sulaikymo galimybių panaudojimą, nes lietaus vandens sulaikymas juose gali sumažinti smarkius upių išsiliejimą;

2.7

pataria Komisijai išdėstyti veiksmus, nukreiptus į potvynių padarinių ar tikimybės mažinimą, veiksmų programoje, į kurią būtų įtraukti visi su tuo susiję administraciniai bendradarbiavimo lygmenys. Potvynių rizikos valdymo planų parengimui neturėtų kliudyti atsainus kurios nors valstybės narės požiūris;

2.8

siūlo kad kuriant ir tobulinant apsaugos nuo potvynių primones, būtų naudojami vandens struktūros direktyvos metodai ir principai, nesistengiant pakeisti direktyvą;

2.9

mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje apsaugos nuo potvynių veiksmų programa turi būti suderinta su visomis vandens struktūros direktyvos priemonėmis;

2.10

teigiamai vertina apsaugos nuo potvynių veiksmų programą, jungiančią trumpalaikius ir ilgalaikius uždavinius. Trumpalaikėje perspektyvoje yra gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad esamos iniciatyvos, nukreiptos į struktūrinių priemonių įgyvendinimą, būtų tęsiamos. Regionų ir vietos valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad vykdytų konkrečius potvynių prevencijos veiksmus dar iki veiksmų programos įgyvendinimo;

2.11

laikosi nuomonės, kad apsaugos nuo potvynių veiksmų programos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo pakankamo finansavimo. Šis požiūris atsispindi siūlomose Finansinėse perspektyvose 2007-2013 m. laikotarpiui bei Regioninės plėtros fondo, ES socialinio fondo ir ES sanglaudos fondo siūlymuose;

2.12

remia Komisijos pasiūlytą pavyzdinių praktikų paieškos, plėtros ir skatinimo metodą. Be valstybių narių šiame procese privalo dalyvauti ir regionų bei vietos valdžios institucijos ir kiti įvairių sričių suinteresuoti veikėjai.