Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32004A1224(03)

    2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2007 m. Kipro konvergencijos programos

    OL C 320, 2004 12 24, p. 5–6 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    24.12.2004   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 320/5


    TARYBOS NUOMONĖ

    2004 m. liepos 5 d.

    dėl 2004– 2007 m. Kipro konvergencijos programos

    (2004/C 320/03)

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

    atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

    pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

    PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

    2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Kipro konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

    Pagrindinis biudžeto strategijos, kuriuo pagrįsta programa, tikslas – bendrąjį biudžeto deficitą sumažinti nuo 6,3 % BVP 2003 metais iki 2,9 % BVP iki 2005 metų, siekiant, kad iki 2005 metų būtų įgyvendinti Mastrichto deficito kriterijai, ir toliau sumažinti deficitą iki 2,2 % BVP 2006 metais ir 1,6 % BVP – iki 2007 m. Šiuo tikslu konvergencijos programa numato sukurti pirminį balanso perteklių iš prognozuojamų –1,6 % BVP 2004 metais iki 2 % BVP – iki 2007 metų; ir ženkliai pakeisti skolos ir BVP santykio augimo tendenciją nuo 75,2 % BVP 2004 metais iki mažiau nei 69 % – iki planuojamo laikotarpio pabaigos. Ta strategija paremta daugiausia struktūrinių priemonių paketu, kad apytiksliai vienodai būtų suvaržytos išlaidos ir padidintos pajamos. Daugiausia šios priemonės įgyvendinamos nuo 2005 m.

    Programa pabrėžia pajamų padidinimą ir išlaidų kontrolę, kur istoriškai pasitaikė daugiausia neatitikimų. Programoje pateiktas konkretus sureguliavimo būdas atspindi vyriausybės įsipareigojimą pagerinti viešuosius finansus, atsižvelgiant į jos tikslą iki 2007 m. įvesti eurą; tai yra svarbiausias veiksnys, lėmęs didelį fiskalinio koregavimo priemonių pirmaisiais metais sutelkimą, siekiant 2005 m. sumažinti bendrą valstybės biudžeto deficitą 2,3 BVP procentinio punkto. Atsižvelgiant į prieštaringą biudžeto konsolidavimo praeitį, toks tikslas atrodo gana ambicingas ir todėl reikalauja tvirto įsipareigojimo, įskaitant prireikus jo įgyvendinimui skirtų papildomų priemonių ėmimąsi.

    Pagrindinis makroekonominis scenarijus, kuriuo pagrįsta programa ir kuris numato realaus BVP augimo spartėjimą nuo 3,5 % 2004 m. iki 4,5 % 2007 m., atspindi tikėtino augimo prognozes. Infliacijos prognozės atrodo pakankamai realistiškos. Programą sudaro keturi skirtingi scenarijai, susiję su makroekonominėmis ir biudžetinėmis prognozėmis: „centrinis“ scenarijus, „aukštesnis“ scenarijus, „žemesnis“ scenarijus ir „didesnės palūkanų normos“ scenarijus. Vadinamasis „centrinis“ scenarijus laikomas pamatiniu įvertinant biudžetines prognozes, kadangi remiantis šiuo metu turima informacija jis atspindi tikėtino augimo prognozes.

    Programa numato deficito sumažėjimą 2005 m. iki (iki mažiau nei) 3 % BVP pamatinės vertės ir tolesnį jo mažėjimą, nors šie rodikliai neatitinka siekio per programos laikotarpį užtikrinti artimą subalansuotai biudžeto būklę.

    Biudžetas gali būti vykdomas ir blogiau nei planuojama. Atsižvelgiant į sureguliavimo apimtį ir Kipro fiskalinio konsolidavimo istoriją, 2005 m. tikslas kelia didelių abejonių. Programoje numatyta biudžeto strategija gali būti nepakankama norint iki 2005 m. sumažinti deficitą iki (iki mažiau nei) 3 % BVP biudžeto deficito ribos. Ji taip pat gali neužtikrinti pakankamo patikimumo, kad nebūtų pažeista ši riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams.

    Pagal programą skolos santykis 2004 m. pakyla iki 75,2 %, o vėliau mažėja beveik 7 procentiniais punktais, iki 2007 m. pasiekdamas 68,4 % BVP. Toks didelis sumažėjimas iš esmės vyksta dėl pirminių balansų, kurie vis labiau artėja prie teigiamo balanso, ir nominalaus BVP augimo, viršijančio palūkanų išmokas už valstybės biudžeto skolą 2005–2007 m. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą deficito pasekmių riziką, skolos santykio raida gali būti mažiau palanki nei prognozuojama.

    Kalbant apie ilgalaikį subalansuotumą, Kiprui gresia biudžeto disbalansas padengiant išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Nors 2006 m. turi būti įgyvendinta sveikatos priežiūros sistemos reforma, priemonės, kuriomis siekiama reformuoti pensijų sistemą, yra tik pradiniame etape. Siekiant užtikrinti tvarią viešųjų finansų padėtį, būtinas savalaikis ir veiksmingas tokių reformų įgyvendinimas, kartu įgyvendinant priemones, būtinas norint užtikrinti pakankamą pirminį biudžeto perteklių.

    2004 m. liepos 5 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, nusprendė, kad, remiantis Sutarties 104 straipsnio 6 dalimi, Kipre yra perviršinis deficitas, ir, remdamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi, pateikė Kiprui rekomendacijas, kuriomis siekiama ištaisyti tą padėtį ir kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

    Pagrindinės Kipro konvergencijos programos prognozės

     

    2003

    2004

    2005

    2006

    2007

    Realaus BVP augimas (%)

    2,0

    3,5

    4,3

    4,4

    4,5

    Užimtumo augimas (%)

    0,9

    1,0

    1,0

    2,0

    3,0

    VKI infliacija (%)

    4,1

    2,0

    2,0

    2,0

    2,0

    Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)

    – 6,3

    – 5,2

    – 2,9

    – 2,2

    – 1,6

    Bendroji valstybės skola (% BVP)

    72,6

    75,2

    74,8

    71,5

    68,4


    (1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

    http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm


    Top