6.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 273/14

1)

Ar sąvoka „ekonominė veikla“ Šeštosios direktyvos (1) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme, atsižvelgiant į bendrame pareiškime dėl faktinių aplinkybių nurodytas sąlygas, aiškintina taip, kad į ją patenka licencijų išdavimas per Ministerijos organizuojamą teisių naudotis telekomunikacijų įrenginiais nustatytose elektromagnetinio spektro srityse aukcioną (toliau – veikla), ir kokiais pagrindais reikia remtis atsakant į šį klausimą?

2)

Kokiais pagrindais, atsižvelgiant į bendrame pareiškime dėl faktinių aplinkybių nurodytas sąlygas, reikia remtis atsakant į klausimą, ar Ministerija vykdo savo veiklą „kaip valdžios institucija“ Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies prasme?

3)

Ar veikla, atsižvelgiant į bendrame pareiškime dėl faktinių aplinkybių nurodytas sąlygas, gali būti i) dalinė ekonominė veikla ir/ar ii) iš dalies vykdoma viešosios teisės subjekto kaip valdžios institucijos ir todėl tik iš dalies gali būti apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu pagal Šeštąją direktyvą?

4)

Kokia turi būti konkurencijos iškraipymo Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies 2 pastraipos prasme tikimybė, ir kaip greitai jis turi atsirasti po minėtos veiklos vykdymo tam, kad šią veiklą vykdantis asmuo, atsižvelgiant į šią veiklą, būtų laikomas apmokestinamuoju asmeniu pagal minėtą pastraipą? Kokia apimtimi atsakymui į šį klausimą turi įtakos mokestinio neutraliteto principas?

5)

Ar į Šeštosios direktyvos D priedo (į kurį nurodo Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa) sąvoką „telekomunikacijos“ patenka licencijų išdavimas per Ministerijos organizuojamą teisių naudotis telekomunikacijų įrenginiais nustatytose elektromagnetinio spektro srityse aukcioną, atsižvelgiant į bendrame pareiškime dėl faktinių aplinkybių nurodytas sąlygas?

6)

Jeigu i) valstybė narė Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 5 dalių įgyvendinimui priima įstatymą, įgaliojantį valdžios instituciją (šiuo atveju Jungtinės Karalystės iždą) nuspręsti, kokie valstybės institucijų prekių ar paslaugų tiekimai laikomi apmokestinamais tiekimais ir ii) ši valdžios institucija, remdamasi jai suteiktais įgaliojimais, priima ar ketina priimti sprendimą dėl tam tikros veiklos apmokestinimo, ar tuomet 1990 m. lapkričio 13 d. sprendime Marleasing/Comercial Internacional de Alimentación (C -106/89, Rec. p. I-4135, 8 punktas) įtvirtintas principas yra taikytinas aiškinant nacionalinius teisės aktus ir minėtus sprendimus (ir jeigu taip, kokia apimtimi)?