1

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnį pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė FV prašo panaikinti 2016 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimą FV / Taryba (F‑40/15, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:F:2016:137), kuriuo Tarnautojų teismas atmetė ieškinį dėl jos vertinimo ataskaitos, parengtos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., panaikinimo.

2

2014 m. balandžio 14 d. apeliantė FV, kuri tuo metu buvo Europos Sąjungos Tarybos pareigūnė, gavo pirmojo vertintojo parengtą 2013 m. vertinimo ataskaitos projektą. 2014 m. balandžio 19 d. ji pateikė pastabų dėl šio projekto ir taip formaliai jį užginčijo ir prašė peržiūrėti. 2014 m. gegužės 20 d. pirmasis vertintojas atsakė į ieškovės pastabas ir patvirtino savo pradinį vertinimą. Apeliantė paprašė peržiūrėti vertinimo ataskaitos projektą. Po 2014 m. birželio 10 d. pokalbio su antruoju vertintoju, tų pačių metų birželio 26 d. šis vertintojas jai pranešė apie savo sprendimą patvirtinti pirmojo vertintojo vertinimą. Apeliantei kreipusis į Ataskaitų komitetą ir šiam pateikus nuomonę, antrasis vertintojas iš dalies pakeitė vertinimo ataskaitos projektą; apie tai apeliantė sužinojo 2014 m. lapkričio 27 d. (toliau – ginčijama vertinimo ataskaita).

3

2009 m. birželio 9 d. Sprendimu 2009/474/EB, Euratomas, dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo skyrimo (OL L 156, 2009, p. 56), I. Rofes i Pujol buvo paskirta Tarnautojų teismo teisėja šešerių metų laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

4

2013 m. gruodžio 3 d., siekiant paskirti du Tarnautojų teismo teisėjus šešerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 353, 2013, p. 11) buvo paskelbtas viešas kvietimas teikti kandidatūras. Šis kvietimas paskelbtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. turėjo baigtis dviejų Tarnautojų teismo teisėjų – S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel – kadencija. Vėliau šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas komitetas (toliau – atrankos komitetas) sudarė šešių kandidatų sąrašą (toliau – nagrinėjamas kandidatų sąrašas).

5

Kadangi į teisėjų S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel einamas pareigas Taryba nepaskyrė teisėjų, jie ir toliau ėjo šias pareigas po kadencijos pabaigos, t. y. po 2014 m. rugsėjo 30 d., remiantis Teisingumo Teismo statuto 5 straipsnio trečia pastraipa, pagal kurią teisėjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jas perima jį keičiantis teisėjas. Ši nuostata buvo taikoma Tarnautojų teismo teisėjams pagal šiai bylai taikomos redakcijos minėto statuto I priedo 5 straipsnio pirmą pastraipą.

6

2015 m. kovo 9 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį, įregistruotą numeriu F‑40/15, juo ji prašė panaikinti ginčijamą vertinimo ataskaitą.

7

Byla F‑40/15 buvo paskirta Tarnautojų teismo antrajai kolegijai, kurią sudarė teisėjai H. Kreppel, I. Rofes i Pujol ir K. Bradley.

8

Kadangi nebuvo paskelbtas viešas kvietimas teikti kandidatūras dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. turėjusios pasibaigti teisėjos I. Rofes i Pujol kadencijos, ji ir toliau ėjo šias pareigas po šios datos, remiantis šio sprendimo 5 punkte nurodytomis nuostatomis.

9

Pirmasis teismo posėdis buvo surengtas 2015 m. spalio 8 d. Tą dieną Tarnautojų teismo antrąją kolegiją sudarė teisėjas H. Kreppel, teisėja I. Rofes i Pujol ir teisėjas J. Svenningsen.

10

2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimu apeliantė buvo išleista atostogų tarnybos interesais pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 42c straipsnį. Atmetus jos skundą dėl šio sprendimo, apeliantė pateikė ieškinį dėl jo panaikinimo, jis šiuo metu nagrinėjamas byloje FV / Taryba, T‑750/16 (OL C 6, 2017, p. 42).

11

2016 m. kovo 22 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES, Euratomas) 2016/454, kuriuo skiriami trys Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjai (OL L 79, 2016, p. 30) – S. Van Raepenbusch nuo 2014 m. spalio 1 d., ir J. Sant’Anna ir A. Kornezov nuo 2016 m. balandžio 1 d. Šio sprendimo 1–6 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

12

2016 m. balandžio 13 d. priesaiką davė J. Sant’Anna ir A. Kornezov.

13

2016 m. balandžio 14 d. sprendimu (OL C 146, 2016, p. 11) Tarnautojų teismas paskyrė teisėjus K. Bradley, J. Sant’Anna ir A. Kornezov į Tarnautojų teismo antrąją kolegiją laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki rugpjūčio 31 d.

14

2016 m. balandžio 19 d. laišku Tarnautojų teismas pranešė šalims, kad dviem bylą nagrinėjančio teismo nariams, kurie dalyvavo 2015 m. spalio 8 d. vykusiame teismo posėdyje (žr. šio sprendimo 9 punktą), būtent – teisėjams H. Kreppel ir I. Rofes i Pujol, nustojus eiti pareigas, jis nusprendė atnaujinti žodinę proceso dalį ir paskirti naują teismo posėdžio datą – 2016 m. gegužės 12 d. pagal savo Procedūros reglamento 27 straipsnio 3 dalies antrą sakinį.

15

2016 m. balandžio 29 d. raštu Tarnautojų teismo kanceliarija šalims pranešė apie naują kolegijos sudėtį.

16

2016 m. gegužės 12 d. įvyko antras Tarnautojų teismo antrosios kolegijos posėdis; šią kolegiją sudarė teisėjai ir K. Bradley, J. Sant’Anna ir A. Kornezov.

17

Apeliantė pirmojoje instancijoje Tarnautojų teismo prašė:

18

Taryba pirmojoje instancijoje Tarnautojų teismo prašė:

19

Skundžiamu sprendimu Tarnautojų teismas atmetė ieškinį pirmojoje instancijoje ir priteisė iš ieškovės padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamo sprendimo 53–98 punktuose jis nagrinėjo ir atmetė pirmojoje instancijoje nurodytą pagrindą, grindžiamą akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir pareigos motyvuoti pažeidimu. Skundžiamo sprendimo 99–121 punktuose jis išnagrinėjo ir atmetė antrąjį pirmojoje instancijoje nurodytą pagrindą, grindžiamą rūpestingumo pareigos pažeidimu.

20

2016 m. rugsėjo 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį apeliantės pareikštą apeliacinį skundą.

21

2016 m. gruodžio 21 d. Taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą.

22

2017 m. sausio 20 d. apeliantė pateikė prašymą leisti pateikti dubliką; apeliacinių skundų kolegijos pirmininkas šį prašymą tenkino. 2017 m. kovo 27 d. apeliantė pateikė dubliką. 2017 m. gegužės 10 d. Taryba pateikė tripliką.

23

2017 m. lapkričio 15 d., taikydamas Procedūros reglamento 28 straipsnį, apeliacinių skundų kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą išplėstinės sudėties kolegijai.

24

Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė Tarybos pateikti nagrinėjamą kandidatų sąrašą; Taryba šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

25

Vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir atsižvelgęs į tai, kad šalys neprašė būti išklausytos per teismo posėdį, Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija), manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė nagrinėti apeliacinį skundą be žodinės proceso dalies, kaip numatyta jo Procedūros reglamento 207 straipsnio 2 dalyje.

26

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

27

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

28

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi trimis pagrindais. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas neteisėta bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi. Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Tarnautojų teismo argumentais, kuriais remdamasis jis atmetė pirmojoje instancijoje nurodytą pirmąjį pagrindą, grindžiamą, pirma, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir, antra, pareigos motyvuoti pažeidimu. Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Tarnautojų teismo argumentais, kuriais remdamasis jis atmetė antrąjį pirmojoje instancijoje nurodytą pagrindą, grindžiamą rūpestingumo pareigos pažeidimu.

29

Nurodydama pirmąjį pagrindą apeliantė teigia, kad konkrečios sudėties teismas, kuris priėmė skundžiamą sprendimą, nebuvo suformuotas laikantis teisės aktų. Taryba negalėjo į teisėjos I. Rofes i Pujol vietą paskirti teisėjo iš nagrinėjamo kandidatų sąrašo, kurį parengė atrankos komitetas, po to, kai 2013 m. gruodžio 3 d. buvo paskelbtas viešas kvietimas teikti kandidatūras. Šis viešas kvietimas teikti kandidatūras buvo skirtas teisėjams paskirti tik į teisėjų S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel, kurių įgaliojimai baigėsi 2014 m. rugsėjo 30 d., vietas, o ne į teisėjos I. Rofes i Pujol, kuri buvo paskirta laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., vietą. Šis sąrašas nebuvo bendras rezervo sąrašas. Taryba turėjo vadovautis viešu kvietimu teikti kandidatūras apibrėžtu teisiniu pagrindu. Teisėjas į teisėjos I. Rofes i Pujol vietą buvo paskirtas prieš tai nepaskelbus viešo kvietimo teikti kandidatūras, taigi jis nebuvo tinkamai paskirtas. Vadinasi, teisėja I. Rofes i Pujol ir toliau ėjo pareigas, todėl skundžiamą sprendimą priėmęs konkrečios sudėties teismas suformuotas nesilaikant teisės aktų. Be to, nebuvo įvykdytos Tarnautojų teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje numatytos sąlygos. Šiomis aplinkybėmis apeliantė taip pat tvirtina, kad priimdama Sprendimą 2016/454 Taryba negalėjo pakeisti Tarnautojų teismo teisėjo skyrimo tvarkos, numatytos šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priede. Ši procedūra galėjo būti keičiama tik pagal SESV 281 straipsnį, kuriame numatytas Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo dalyvavimas.

30

Taryba ginčija šiuos argumentus. Konkrečios sudėties teismas buvo suformuotas laikantis teisės aktų. Sprendimas 2016/454 nėra neteisėtas. Priešingai, nei teigia apeliantė, Taryba turėjo teisę naudotis tuo sąrašu. Ji neprivalo paskelbti naujo viešo kvietimo teikti kandidatūras kaskart, kai Tarnautojų teisme atsiranda laisva vieta. Kadangi tai yra kituose tarptautiniuose teismuose žinoma praktika, galima sudaryti kandidatų, kuriuos, atsiradus laisvai vietai, būtų galima paskirti, rezervo sąrašą. Taigi, Taryba galėjo iš nagrinėjamo kandidatų sąrašo paskirti Tarnautojų teismo teisėją, prieš tai nepaskelbusi naujo skelbimo apie laisvą vietą. Kol šiame sąraše buvo pakankamas kandidatų skaičius, ji galėjo nuspręsti arba rinktis iš šio sąrašo, arba paskelbti naują viešą kvietimą teikti kandidatūras. Šiuo klausimu ji turėjo diskreciją. Tai neprieštarauja nei 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimui 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiančiam Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, 2004, p. 7), nei jos ankstesnei praktikai. Priešingai, nei teigia ieškovė, Taryba paisė šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo ir jo nepakeitė.

31

Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė iš esmės tvirtina, kad skundžiamą sprendimą priėmęs konkrečios sudėties teismas buvo suformuotas nesilaikant teisės aktų, nes paskiriant vieną iš šios sudėties teismą sudariusių teisėjų buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Šiuo klausimu ji pažymi, kad teisėjo, kuris buvo paskirtas į I. Rofes i Pujol vietą, skyrimo procedūra buvo neteisėta.

32

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia išnagrinėti, pirma, ar teisėjas, su kurio paskyrimo procedūra susiję ieškovės argumentai (toliau – aptariamas teisėjas), buvo skundžiamą sprendimą priėmusios kolegijos teisėjas, ir, antra, ar per šio teisėjo paskyrimo procedūrą padarytas pažeidimas ir prireikus – kokią įtaką toks pažeidimas turėtų šios kolegijos sudėties teisėtumui.

33

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar aptariamas teisėjas buvo Tarnautojų teismo antrosios kolegijos, kuri priėmė skundžiamą sprendimą, teisėjas.

34

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad, kai Tarnautojų teismo antroji kolegija priėmė skundžiamą sprendimą, ją sudarė teisėjai K. Bradley, J. Sant’Anna ir A. Kornezov (žr. šio sprendimo 13 ir 16 punktus).

35

Antra, reikia pažymėti, jog K. Bradley nebuvo paskirtas Tarnautojų teismo teisėju Sprendimu 2016/454, todėl negali būti aptariamas teisėjas. Tačiau teisėjai J. Sant’Anna ir A. Kornezov buvo paskirti Tarnautojų teismo teisėjais šiuo sprendimu.

36

Trečia, reikia priminti, kad Sprendimu 2016/454 Tarnautojų teismo teisėjais buvo paskirti trys kandidatai – J. Sant’Anna. S. Van Raepenbusch ir A. Kornezov. Kaip matyti iš Sprendimo 2016/454 rezoliucinės dalies ir 5 konstatuojamosios dalies, pirmasis Tarybos paskirtas kandidatas buvo S. Van Raepenbusch, kurio pareigos patvirtintos naujai kadencijai nuo jo ankstesnės kadencijos pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 1 d. Taigi, S. Van Raepenbusch nebuvo paskirtas į teisėjos I. Rofes i Pujol vietą, todėl nėra aptariamas teisėjas.

37

Ketvirta, reikia pažymėti, kad kiti du Tarybos sprendimu 2016/454 Tarnautojų teismo teisėjais paskirti kandidatai, buvo J. Sant’Anna ir A. Kornezov, todėl vienas iš jų yra aptariamas teisėjas. Abu šie teisėjai buvo Tarnautojų teismo antrosios kolegijos, kuri priėmė skundžiamą sprendimą, nariai.

38

Taigi darytina išvada, kad aptariamas teisėjas buvo Tarnautojų teismo, kuris priėmė skundžiamą sprendimą, antrosios kolegijos narys.

39

Toliau reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, kuriais siekiama įrodyti, jog per aptariamo teisėjo skyrimo procedūrą padarytas pažeidimas.

40

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis SESV 257 straipsnio ketvirta pastraipa, specializuotų teismų nariai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. Spręsdama vieningai, juos skiria Taryba.

41

Remiantis šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 2 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, į kiekvieną laisvą Tarnautojų teismo teisėjo vietą šešerių metų laikotarpiui skiriamas kitas teisėjas.

42

Šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad Tarnautojų teismo teisėjus skiria Taryba, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 257 straipsnio ketvirtos pastraipos, pasikonsultavusi su atrankos komitetu. Šio priedo 3 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje buvo nurodyta, kad skirdama teisėjus Taryba užtikrina subalansuotą Tarnautojų teismo narių sudėtį, parinkdama juos iš valstybių narių piliečių, iš kuo platesnės geografinės teritorijos ir atsižvelgdama į atstovaujamas nacionalines teisines sistemas.

43

Iš šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio matyti, kad paraišką galėjo pateikti kiekvienas asmuo, kuris yra Sąjungos pilietis ir atitinka SESV 257 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytas sąlygas. Šio priedo 3 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje buvo nurodyta, kad Taryba, remdamasi Teisingumo Teismo rekomendacija, nustato tokių paraiškų pateikimo ir tvarkymo sąlygas ir tvarką.

44

Remiantis šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu, atrankos komitetas pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Tarnautojų teismo teisėjų pareigas ir prie šios nuomonės prideda tinkamiausią aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų sąrašą. Šio priedo 3 straipsnio 4 dalies trečiame sakinyje buvo numatyta, kad tokiame sąraše pavardžių turi būti bent dukart daugiau, nei Taryba turi paskirti teisėjų.

45

Atsižvelgiant į šias nuostatas, reikia išnagrinėti ieškovės argumentą, kad vykdant aptariamą teisėjų skyrimo procedūrą padarytas pažeidimas, nes šį teisėją į teisėjos I. Rofes i Pujol vietą Taryba paskyrė iš aptariamo kandidatų sąrašo, nors šis sąrašas nebuvo sudarytas siekiant paskirti teisėją į šią vietą.

46

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją net tais atvejais, kai Sąjungos institucija turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su kandidato paskyrimu, šia diskrecija turi būti naudojamasi kuo labiau atsižvelgiant į visas reikšmingas nuostatas, t. y. ne tik į pranešimą apie laisvą darbo vietą, bet ir į galimas procedūros taisykles, kurias tarnyba priėmė įgyvendindama savo diskreciją. Taigi, pranešimas apie laisvą darbo vietą ir vykdant paskyrimo procedūrą taikytinos taisyklės yra teisinio pagrindo, kurio ši institucija turi griežtai laikytis įgyvendindama savo diskreciją, dalis (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Tzirani / Komisija, T‑88/04, EU:T:2006:186, 78 punktą ir 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Konidaris / Komisija, T‑93/03, EU:T:2007:209, 121 punktą).

47

Šis principas turėjo būti taikomas ir vykdant Tarnautojų teismo teisėjo skyrimo procedūrą, kai Taryba paskyrė teisėją iš kandidatų sąrašo, sudaryto po viešo kvietimo teikti kandidatūras.

48

Taigi Taryba privalėjo paisyti ne tik šio sprendimo 40–44 punktuose minėtomis nuostatomis, bet ir 2013 m. gruodžio 3 d. viešu kvietimu teikti kandidatūras nustatyto teisinio pagrindo.

49

Kaip matyti iš šio viešo kvietimo teikti kandidatūras, jis paskelbtas siekiant paskirti du teisėjus į vietas, kurias užėmė teisėjai S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel, o ne siekiant paskirti trečią teisėją į vietą, kurią užėmė teisėja I. Rofes i Pujol.

50

Sąrašą, sudarytą 2013 m. gruodžio 3 d. paskelbus viešą kvietimą teikti kandidatūras, buvo galima naudoti tik siekiant paskirti teisėjus į laisvas vietas, kurias užėmė teisėjai S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel.

51

Vadinasi, naudodama tą sąrašą tam, kad būtų paskirtas trečias teisėjas į laisvą vietą, kurią užėmė I. Rofes i Pujol, Taryba pažeidė 2013 m. gruodžio 3 d. viešu kvietimu teikti kandidatūras nustatytą teisinį pagrindą. Iš tiesų reikia priminti, kad, remiantis Sprendimo 2016/454 rezoliucine dalimi ir 5 konstatuojamąja dalimi, Taryba paskyrė Tarnautojų teismo teisėjais, pirma, S. Van Raepenbusch, antra, J. Sant’Anna ir, trečia, A. Kornezov. Vis dėlto nors Taryba turėjo teisę naudodamasi šiuo sąrašu paskirti pirmus du teisėjus, ji negalėjo taip pasielgti skirdama trečiąjį teisėją.

52

Antra, reikėtų pažymėti, kad kandidatų sąrašo, kurį atrankos komisija sudarė tam, kad būtų paskirti du teisėjai į teisėjų S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel užimamas vietas šešerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 1 d., panaudojimas siekiant paskirti teisėją į laisvą vietą, kurią užėmė I. Rofes i Pujol, neatitiko šio sprendimo 40–44 punktuose nurodytų taisyklių, reglamentuojančių Tarnautojų teismo teisėjų skyrimą.

53

Atsižvelgiant į tai, pirma, reikėtų priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 4 dalies trečią sakinį kandidatų sąraše pavardžių turi būti bent dukart daugiau, nei Taryba turi paskirti teisėjų. Vadinasi, viešame kvietime teikti kandidatūras siekiant sudaryti tokį sąrašą turėjo būti identifikuotos laisvos vietos. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 3 d. kvietimas teikti paraiškas buvo skirtas tik toms laisvoms vietoms, kurias užėmė teisėjai S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel, bet ne teisėja I. Rofes i Pujol.

54

Kita vertus, reikia priminti, kad remiantis šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu, kiekvienas asmuo, kuris yra Sąjungos pilietis ir atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 257 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytas sąlygas, gali pateikti paraišką. Be to, reikia priminti, kad pagal šio priedo 3 straipsnio 4 dalies antrą sakinį atrankos komiteto sudarytame sąraše turėjo būti nurodyti tinkamiausios aukšto lygio patirties turintys kandidatai. Taigi vienas iš šiomis nuostatomis siekiamų tikslų buvo leisti visiems reikalavimus atitinkantiems kandidatams teikti paraiškas, siekiant užtikrinti, kad į atrankos komisijos sudarytą sąrašą įtraukti kandidatai turėtų tinkamiausios aukšto lygio patirties.

55

Taigi, požiūris, kuriuo nevisiškai užtikrinamas šio tikslo įgyvendinimas, negali būti laikomas atitinkančiu Tarnautojų teismo teisėjų paskyrimo procedūrą reglamentuojančias taisykles.

56

Reikia pažymėti, jog negali būti atmesta tikimybė, kad aptariamo kandidatų sąrašo, sudaryto siekiant paskirti teisėjus į laisvas vietas, kurias užėmė teisėjai H. Kreppel ir S. Van Raepenbusch, naudojimo pasekmė galėjo būti tai, jog neatsižvelgta į dalį potencialių kandidatų, t. y. tų, kurie nedalyvavo viešame kvietime teikti kandidatūras į šias pareigas, bet kurie būtų norėję teikti kandidatūras į pareigas, kurias užėmė teisėja I. Rofes i Pujol. Kiek tai susiję su šiais potencialiais kandidatais, pirma, reikia pažymėti, kad, remiantis šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, skirdama teisėjus Taryba turėjo užtikrinti subalansuotą Tarnautojų teismo narių sudėtį, parinkdama juos iš piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos ir atsižvelgdama į atstovaujamas nacionalines teisines sistemas. Turint omenyje kriterijus, kuriais Taryba turėjo vadovautis rinkdamasi kandidatus, negalima atmesti tikimybės, kad, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą, piliečiai iš kai kurių valstybių narių, pavyzdžiui, Ispanijos, galėjo nuspręsti nedalyvauti viešame kvietime teikti kandidatūras į pareigas, kurias ėjo teisėjai H. Kreppel S. Van Raepenbusch, nes Tarnautojų teismas jau turėjo narį iš Ispanijos – I. Rofes i Pujol. Kita vertus, negalima atmesti tikimybės, kad dėl teisėtų priežasčių potencialūs reikalavimus atitinkantys ir atitinkamos patirties turintys kandidatai nusprendė neteikti savo kandidatūros dėl kadencijos, prasidedančios 2014 m. spalio 1 d., tačiau būtų pasirengę teikti kandidatūrą dėl kadencijos, prasidedančios 2015 m. rugsėjo 1 d.

57

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad tuo metu, kai 2013 m. gruodžio 3 d. paskelbtas viešas kvietimas teikti kandidatūras siekiant paskirti du teisėjus į pareigas, kurias užėmė teisėjai S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel, potencialūs kandidatai į pareigas, kurias užėmė teisėja I. Rofes i Pujol, negalėjo tikėtis, kad atrankos komiteto sudarytas sąrašas galėtų būti vėliau panaudotas siekiant paskirti teisėją į teisėjos I. Rofes i Pujol vietą.

58

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad vykdant aptariamą teisėjo skyrimo procedūrą padarytas pažeidimas ne tik todėl, kad Taryba nesilaikė 2013 m. gruodžio 3 d. viešu kvietimu teikti kandidatūras nustatyto teisinio pagrindo, bet ir dėl to, kad Tarybos požiūris neatitiko šio sprendimo 40–44 punktuose nurodytų Tarnautojų teismo teisėjų skyrimą reglamentuojančių taisyklių.

59

Šios išvados negali paneigti nė vienas Tarybos argumentas.

60

Pirma, reikia atmesti Tarybos argumentą, grindžiamą tuo, kad šiai bylai taikomos redakcijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 4 dalies trečiame sakinyje numatyta sąlyga, jog kandidatų sąraše pavardžių turi būti bent dukart daugiau nei Taryba turi paskirti teisėjų, buvo įvykdyta, nes minėtame sąraše buvo šešių kandidatų pavardės. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad tai nebuvo vienintelė Tarnautojų teismo teisėjo paskyrimo procedūrai keliama sąlyga.

61

Antra, dėl Tarybos teiginio, kad ji turėjo plačią diskreciją, pakanka priminti, kad ši diskrecija nesuteikė jai galimybės nepaisyti 2013 m. gruodžio 3 d. viešu kvietimu teikti kandidatūras nustatyto teisinio pagrindo, nei šio sprendimo 40–44 punktuose nurodytų Tarnautojų teismo teisėjų skyrimą reglamentuojančių taisyklių.

62

Trečia, reikia atmesti Tarybos argumentą, kad ji nėra saistoma ankstesnės savo praktikos. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šio sprendimo 33–58 punktuose pateikti argumentai grindžiami ne Tarybos taikyto požiūrio palyginimu su jos ankstesne praktika dėl aptariamo teisėjo skyrimo, o konstatavimu, kad šis požiūris neatitiko taikytinų teisės aktų nuostatų.

63

Ketvirta, Taryba pateikia argumentus, kuriais siekia įrodyti, kad pagal atitinkamas nuostatas, ji turėjo turėti teisę sudaryti rezervo sąrašą, kuris galėtų būti naudojamas siekiant paskirti Tarnautojų teismo teisėjus į laisvas vietas. Šiuo klausimu pakanka nurodyti, kad šiuo atveju svarbu nustatyti ne tai, ar Taryba turėjo teisę sudaryti tokį rezervo sąrašą, o tai, ar ji turėjo teisę į teisėjos I. Rofes i Pujol vietą paskirti kandidatą iš sąrašo, kuris nebuvo sudarytas šiuo tikslu. Todėl šis argumentas taip pat turi būti atmestas ir nėra būtina atsakyti į klausimą, ar Taryba turėjo teisę sudaryti tokį rezervo sąrašą.

64

Taigi reikia daryti išvadą, kad per aptariamo teisėjo skyrimo procedūrą buvo padarytas pažeidimas, ir negalima atmesti tikimybės, kad, jeigu būtų paskelbtas viešas kvietimas teikti kandidatūras į laisvą vietą, kurią užėmė teisėja I. Rofes i Pujol, kandidatai, nedalyvavę 2013 m. gruodžio 3 d. viešame kvietime teikti kandidatūras, būtų pateikę kandidatūras ir tokiu atveju atrankos komiteto pasirinkimas būtų buvęs kitoks. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad konstatuoti pažeidimai galėjo turėti įtakos sprendimui dėl teisėjo paskyrimo į teisėjos I. Rofes i Pujol vietą.

65

Trečia, todėl reikia išnagrinėti, ar per atitinkamo teisėjo skyrimo procedūrą padaryti pažeidimai gali turėti įtakos Tarnautojų teismo antrosios kolegijos, kuri priėmė skundžiamą sprendimą, sudėties teisėtumui.

66

Atsižvelgiant į šį kontekstą, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, jeigu kyla ginčas dėl skundžiamą sprendimą pirmojoje instancijoje priėmusio teismo sudėties teisėtumo, kuris nėra akivaizdžiai nerimtas, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti jos teisėtumą. Iš tiesų, pagrindas, grindžiamas teismo sudėties neteisėtumu, laikomas pagrindu, susijusiu su viešąja tvarka, kuris turi būti išnagrinėtas ex officio, net jeigu nebuvo iškeltas pirmojoje instancijoje (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 44–50 punktus).

67

Kaip matyti iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio, vienas iš reikalavimų, susijusių su sprendimą priimančio teismo sudėtimi, yra tas, kad teismai turi būti nepriklausomi, nešališki ir įsteigti pagal įstatymą.

68

Iš šio reikalavimo, kuris aiškintinas taip, kad teismo sudėtis ir jo jurisdikcija turi būti iš anksto reglamentuoti įstatymo, išplaukia pagal įstatymą įsteigto teismo principas, kurio tikslas – užtikrinti teismų valdžios nepriklausomumą nuo vykdomosios (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Strack / Komisija, T‑199/11 P, EU:T:2012:691, 22 punktą).

69

Atsižvelgiant į tai, reikėtų priminti, kad, remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu, joje įtvirtintų pagrindinių teisių, atitinkančių 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) garantuojamas teises, esmė ir apimtis yra tokia, kaip nustatyta toje konvencijoje.

70

Taip pat reikėtų priminti, kad pagal ESS 6 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 7 dalį aiškindamas Chartijoje įtvirtintas teises Sąjungos teismas skiria deramą dėmesį išaiškinimams, kurie yra parengti siekiant nubrėžti šios Chartijos aiškinimo gaires (OL C 303, 2007, p. 17). Dėl Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio aiškinimo šiuose išaiškinimuose nurodyta:

„Sąjungos teisėje teisė į teisingą bylos nagrinėjimą neapsiriboja su civilinėje teisėje numatytomis teisėmis ir pareigomis susijusiais ginčais. Taip yra todėl, kad Sąjunga – tai teisinės valstybės principais grindžiama bendrija, kaip nurodė Teismas byloje Les Verts / Europos Parlamentas (294/83) (1986 m. balandžio 23 d. sprendimas, Rink. 1986, p. 1339). Nepaisant to, visais atžvilgiais, išskyrus jų taikymo sritį, EŽTK suteiktos garantijos panašiu būdu taikomos Sąjungai.“

71

Vadinasi, aiškinant Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmą sakinį reikėtų atsižvelgti į EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, kuriame taip pat įtvirtintas įstatymu įsteigto teismo principas, suteikiamas garantijas.

72

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuota jurisprudencija, EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įtvirtintas pagal įstatymą įsteigto teismo principas atspindi teisinės valstybės principą, iš kurio išplaukia, kad teismas turi būti įsteigtas teisės aktų leidėjo valia (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 27 d. EŽTT sprendimo Pandjikidzé ir kiti prieš Gruziją, CE:ECHR:2009:1027JUD 003032302, 103 punktą ir 2009 m. spalio 20 d. Sprendimo Gorguiladzé prieš Gruziją, CE:ECHR:2009:1020JUD 000431304, 67 punktą).

73

EŽTT nurodė, kad teismas turi būti įsteigtas pagal įstatymus, reglamentuojančius teismų įsteigimą ir jurisdikciją, ir pagal bet kurias kitas vidaus teisės normas, kurių nesilaikant vieno ar kelių teisėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą yra neteisėtas. Tai visų pirma nuostatos dėl teisėjų įgaliojimų, pareigų nesuderinamumo ir teisėjų nušalinimo (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 27 d. EŽTT sprendimo Pandjikidzé ir kiti prieš Gruziją, CE:ECHR:2009:1027JUD 003032302, 104 punktą ir 2009 m. spalio 20 d. Sprendimo Gorguiladzé prieš Gruziją, CE:ECHR:2009:1020JUD 000431304, 68 punktą).

74

Kaip matyti iš EŽTT suformuotos jurisprudencijos, teisėjo pagal įstatymą principas reikalauja laikytis nuostatų, reglamentuojančių teisėjų paskyrimą (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. EŽTT sprendimo Ilatovskiy prieš Rusiją, CE:ECHR:2009:0709JUD 000694504, 40 ir 41 punktus).

75

Iš tiesų, labai svarbu ne tik tai, kad teisėjai būtų nepriklausomi ir nešališki, bet ir tai, kad jų paskyrimo procedūra sudarytų tokį įspūdį. Būtent todėl reikia griežtai laikytis teisėjo paskyrimo tvarkos. Priešingu atveju tai gali susilpninti pavienių asmenų ir visuomenės pasitikėjimą teismų nepriklausomumu ir nešališkumu (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 14 d. ELPA teismo sprendimo Pascal Nobile / DAS Rechtsschutz-Versicherungs, E-21/16, 16 punktą).

76

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia išnagrinėti, ar per atitinkamo teisėjo skyrimo procedūrą padaryti pažeidimai gali turėti įtakos Tarnautojų teismo antrosios kolegijos, kuri priėmė skundžiamą sprendimą, sudėties teisėtumui.

77

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš Sprendimo 2016/454 1–6 konstatuojamųjų dalių, kurios pakartotos šio sprendimo 11 punkte, Taryba gerai suprato, kad aptariamas kandidatų sąrašas nebuvo parengtas siekiant paskirti teisėją į I. Rofes i Pujol vietą. Vis dėlto ji nusprendė jį panaudoti šiuo tikslu. Taigi iš paties paskyrimo akto matyti, kad Taryba sąmoningai nesilaikė 2013 m. gruodžio 3 d. viešu kvietimu teikti kandidatūras nustatyto teisinio pagrindo ir Tarnautojų teismo teisėjų skyrimą reglamentuojančių taisyklių.

78

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į teisėjų skyrimo taisyklių laikymosi svarbą pavienių asmenų ir visuomenės pasitikėjimui teismų nepriklausomumu ir nešališkumu, aptariamas teisėjas negali būti laikomas paskirtu pagal įstatymą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmą sakinį.

79

Vadinasi, reikia pritarti pirmajam ieškinio pagrindui, susijusiam su tuo, kad Tarnautojų teismo antroji kolegija, kuri priėmė skundžiamą sprendimą, nebuvo suformuota laikantis teisės aktų.

80

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir nėra būtinybės nagrinėti antrojo ir trečiojo ieškinio pagrindų.

81

Pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2016/1192 dėl jurisdikcijos perdavimo Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus (OL L 200, 2016, p. 137) 4 straipsnį, jeigu Bendrasis Teismas panaikina Tarnautojų teismo sprendimą ir mano, kad byla šioje stadijoje negali būti išspręsta, jis perduoda bylą nagrinėti kitai kolegijai, nei ta, kuri nagrinėjo apeliacinį skundą.

82

Nagrinėjamu atveju byla šioje stadijoje negali būti išspręsta. Pirma, Bendrasis Teismas negali remtis Tarnautojų teismo, kuris buvo suformuotas nesilaikant teisės aktų, padarytomis faktinėmis išvadomis, ir, antra, kaip apeliacinės instancijos teismas jis neturi pats atlikti faktinių aplinkybių vertinimo.

83

Taigi bylą reikia perduoti nagrinėti kitai kolegijai nei ta, kuri priėmė sprendimą dėl šio apeliacinio skundo, tam, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą dėl apeliantės Tarnautojų teisme pareikšto ieškinio.

84

Kadangi byla perduota kitai Bendrojo Teismo kolegijai, reikia atidėti išlaidų, susijusių su šiuo apeliaciniu procesu, klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija)

nusprendžia: