1

Pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį:

„Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šio straipsnio šią dalį nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais bet kokiu pavidalu.

<...>“

2

Šie principai ir sąlygos nustatyti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

3

Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnyje nurodyta:

„1.   Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais.

<...>

3.   Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.

<...>“

4

Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį, susijusį su teisės susipažinti su dokumentais išimtimis:

„<...>

2.   Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

3.   Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

4.   Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta šio straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

5.   Valstybė narė gali prašyti, kad institucija neatskleistų iš tos valstybės narės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo.

6.   Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.

7.   Šio straipsnio 1–3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali galioti ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, taip pat slapto pobūdžio dokumentų atveju, išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.“

5

Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikiama bet kuria raštiška forma, įskaitant elektronine, viena iš EB sutarties 314 straipsnyje minimų kalbų, bei pakankamai tiksliai nurodant dokumentą, kad institucija galėtų jį identifikuoti. Pareiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį.“

6

Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 12 straipsnio 1 dalį:

„Institucijos sudaro galimybes, kad dokumentai, kiek įmanoma, būtų tiesiogiai prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą pagal atitinkamos institucijos taisykles.“

7

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102 straipsniuose], įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 11 straipsnyje nustatyta:

„1.   Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos glaudžiai bendradarbiauja taikydamos Bendrijos konkurencijos taisykles.

<...>

4.   Valstybių narių konkurencijos institucijos informuoja Komisiją apie sprendimo, kuriuo reikalaujama nutraukti pažeidimą, priimami įsipareigojimai arba panaikinama teisė pasinaudoti bendrosios išimties reglamento nuostatomis, priėmimą ne vėliau kaip likus 30 dienų iki jo priėmimo. Tuo tikslu jos pateikia Komisijai bylos santrauką ir numatomą priimti sprendimą arba, jo neturint, bet kurį kitą dokumentą, kuriame išdėstyti siūlomi veiksmai. Ši informacija gali būti pateikta ir kitų valstybių narių konkurencijos institucijoms. Komisijos prašymu veikianti konkurencijos institucija pateikia Komisijai kitus jos turimus dokumentus, reikalingus bylai įvertinti. Su Komisijai pateikta informacija gali būti supažindintos kitų valstybių narių konkurencijos institucijos. Be to, nacionalinės konkurencijos institucijos tarpusavyje gali keistis informacija, būtina bylai, kurią jos nagrinėja pagal [SESV 101 ir 102 straipsnius], įvertinti.

<...>“

8

Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Proceso metu turi būti gerbiama šalių teisė į gynybą. Šalys turi teisę susipažinti su Komisijos bylos medžiaga atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentams. Ši teisė visų pirma netaikoma Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų korespondencijai ar valstybių narių konkurencijos institucijų tarpusavio korespondencijai, įskaitant dokumentus, parengtus pagal 11 ir 14 straipsnių nuostatas. Šios straipsnio dalies reikalavimai netrukdo Komisijai atskleisti ir naudoti informaciją, reikalingą pažeidimui įrodyti.“

9

Pagal Reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnio 2 dalį:

„Nepažeidžiant nuostatų dėl keitimosi informacija ir jos naudojimo, numatytų 11, 12, 14, 15 ir 27 straipsniuose, Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, bei kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neatskleidžia informacijos, kuri buvo gauta ar kuria apsikeista pagal šį reglamentą ir kuriai galioja įpareigojimas užtikrinti profesinį slaptumą. Šis įpareigojimas galioja ir visiems valstybių narių atstovams ir ekspertams, dalyvaujantiems Patariamojo komiteto posėdžiuose, kaip numatyta 14 straipsnyje.“

10

Ieškovė Unión de Almacenistas de Hierros de España2013 m. vasario 25 d. pateikė Europos Komisijai dvi pirmines paraiškas dėl galimybės susipažinti su visa korespondencija, kuria pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį pasikeitė Komisija ir Comisión Nacional de la Competencia (CNC, Ispanijos nacionalinė konkurencijos komisija) per dvi nacionalines procedūras, CNC pradėtas pagal SESV 101 straipsnį.

11

Gavusi CNC nuomonę, į dvi pirmines ieškovės paraiškas Komisija atsakė 2013 m. balandžio 11 d. laišku. Ji leido susipažinti su patvirtinimais apie gavimą, kuriuos jos konkurencijos generalinis direktoratas (GD) buvo nusiuntęs CNC. Ji taip pat pažymėjo, kad jos GD neatsiuntė jokio atsakymo po to, kai CNC perdavė Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją. Galiausiai ji atsisakė leisti susipažinti su kitais prašomais dokumentais, t. y. pirma, CNC sprendimų dėl dviejų nagrinėjamų nacionalinių procedūrų projektais ir, antra, CNC parengtomis šių dviejų bylų santraukomis anglų kalba.

12

2013 m. balandžio 25 d. laišku ieškovė pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį pateikė kartotinę paraišką. Tame pačiame laiške ji taip pat pateikė naują pirminę paraišką dėl galimybės susipažinti su registru ir galimų Komisijos ir CNC pokalbių dėl pastarosios pradėtų dviejų nacionalinių procedūrų santraukomis.

13

2013 m. rugsėjo 18 d. laišku Komisija aiškiai atmetė kartotinę paraišką, pateiktą 2013 m. balandžio 25 d. laiške (toliau – ginčijamas sprendimas).

14

Ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi trimis motyvais: pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi, susijusia su komercinių interesų apsauga, antra, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, susijusia su tyrimo apsauga, ir, trečia, to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi, susijusia su pakenkimu institucijos sprendimų priėmimo procesui. Be to, ji atsisakė pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį suteikti galimybę susipažinti su ginčijamų dokumentų dalimi.

15

Komisija iš esmės rėmėsi bendrąja prezumpcija, kad tokių dokumentų, kaip ginčijamieji, atskleidimas pakenktų atitinkamų įmonių komercinių interesų apsaugai ir tyrimo tikslams.

16

Komisija pažymėjo, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką tokia bendroji prezumpcija taikoma, be kita ko, koncentracijų kontrolės srityje.

17

Anot Komisijos, tokia prezumpcija pagal analogiją taikoma dokumentams, kuriuos jai nacionalinė konkurencijos institucija perduoda pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį.

18

Savo atsisakymą leisti susipažinti su ginčijamų dokumentų dalimi Komisija taip pat grindė tokios prezumpcijos egzistavimu.

19

Be to, Komisija atsakė į argumentus, kuriuos ieškovė pateikė savo kartotinėje paraiškoje. Ji, be kita ko, pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė yra pelno nesiekianti organizacija, neturi įtakos teisei susipažinti su dokumentais, nes Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama užtikrinti visos visuomenės teisę susipažinti su institucijų dokumentais, o ne nustatyti taisykles, skirtas individualiems konkretaus asmens interesams apsaugoti.

20

Komisija taip pat pažymėjo, kad jai vykdant dialogą su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis yra būtinas jos ir šių institucijų tarpusavio pasitikėjimas ir kad šios institucijos buvo pasirengusios pradėti tokį dialogą tik tuo atveju, jei per jį pareikštos jų nuomonės būtų laikomos konfidencialiomis.

21

Galiausiai Komisija nurodė, kad joks viršesnis viešasis interesas negalėjo pateisinti ginčijamų dokumentų atskleidimo.

22

2013 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.

23

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

24

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

25

Dokumentu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2014 m. gegužės 16 d., Vokietijos Federacinė Respublika pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

26

2014 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi Vokietijos Federacinei Respublikai buvo leista įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. Kadangi prašymas leisti įstoti į bylą buvo pateiktas pasibaigus Bendrojo Teismo procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, pratęstam dėl nuotolio, kaip numatyta to reglamento 102 straipsnio 2 dalyje, Vokietijos Federacinei Respublikai buvo leista pateikti savo pastabas per žodinę proceso dalį, remiantis jai perduotu pranešimu teismo posėdžiui.

27

Ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus. Pirmajame pagrinde ji teigia, kad Komisija konkrečiai ir individualiai neišnagrinėjo jos paraiškos. Ji tvirtina, kad tokio konkretaus ir individualaus nagrinėjimo nebuvimas lemia ginčijamo sprendimo neteisėtumą.

28

Antrajame pagrinde ji ginčija visus tris Komisijos motyvus (žr. šio sprendimo 14 punktą). Ji tvirtina, kad nė viena iš išimčių, kuriomis Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime, neleidžia jai atsisakyti sudaryti galimybę susipažinti su ginčijamais dokumentais ir kad todėl ginčijamame sprendime yra padaryta teisės klaida taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas, taip pat to reglamento 4 straipsnio 3 dalį.

29

Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija konkrečiai ir individualiai neišnagrinėjo ieškovės pateiktos paraiškos dėl galimybės susipažinti.

30

Šiuo klausimu Komisija teigia: kadangi ji pagrįstai preziumavo, kad galimybė susipažinti su ginčijamais dokumentais pakenktų interesams, saugomiems Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukoms ir 3 dalies, ji neturėjo konkrečiai ir individualiai išnagrinėti, ar tokia galimybė galėjo būti suteikta ieškovei.

31

Taigi reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia Komisija, bendrosios prezumpcijos taikymas, nesant reikalo individualiai išnagrinėti visų ginčijamų dokumentų turinio, pateisina atsisakymą leisti susipažinti su šiais dokumentais.

32

Tokia analizė yra Komisijos atlikto reikšmingų Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatų taikymo kontrolės dalis, taigi ją apima ieškovės pateikto antrojo pagrindo pagrįstumo vertinimas. Todėl prieš pateikiant galutinį atsakymą į pirmąjį pagrindą reikia išnagrinėti antrąjį.

33

Ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje vartojama sąvoka „tyrimas“ susijusi su Sąjungos, o ne su nacionalinėmis institucijomis ar organais.

34

Be to, ji tvirtina, kad remdamasis atliktais tyrimais CNC padarė reikiamas išvadas ir priėmė galutinius sprendimus, todėl Komisija nebegali pagrįstai remtis išimtimis, susijusiomis su tyrimo, komercinių interesų ir sprendimų priėmimo proceso apsauga. Aplinkybė, kad ginčijamo sprendimo dieną šie sprendimai buvo apskųsti, neturi įtakos šiuo atžvilgiu, nes teismui galimai panaikinus šiuos sprendimus šie tyrimai negalėtų būti atnaujinti dėl Ispanijos konkurencijos teisės aktuose numatytų pažeidimų senaties taisyklių.

35

Ieškovė taip pat teigia, kad jos situacija buvo ypatinga. Šiuo klausimu ji visų pirma remiasi tuo, kad tam tikrus prašomus dokumentus jai perdavė Ispanijos nacionalinės institucijos. Ji taip pat pažymi, kad ji yra vienintelis juridinis asmuo, su kuriuo susijusios nagrinėjamos procedūros.

36

Ieškovė pažymi, kad ji yra pelno nesiekiantis ir komercinės veiklos nevykdantis subjektas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ji yra vienintelis juridinis asmuo, su kuriuo susijusios nagrinėjamos procedūros, perdavus prašomus dokumentus negali būti pakenkta komerciniams interesams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

37

Galiausiai ieškovė priduria, kad nagrinėjamu atveju Komisija nebuvo pradėjusi jokio sprendimo priėmimo proceso, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalį, be to ginčijami dokumentai nebuvo vidiniai.

38

Remdamasi, be kita ko, bendrąja prezumpcija, kad atskleidus tokius dokumentus, kaip ginčijamieji, būtų pakenkta atitinkamų įmonių komercinių interesų apsaugai ir tyrimo tikslams, Komisija teigia, kad ieškovės argumentams negalima pritarti.

39

Iš pradžių reikia išnagrinėti, ar Komisija teisingai taikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas. Šiuo tikslu visų pirma reikės patikrinti, ar ginčijamus dokumentus, kuriuos nacionalinė konkurencijos institucija Komisijai perdavė pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį, apima veiklos sritis, minėtas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose, paskui išnagrinėti, ar tokiems dokumentams taikoma bendroji prezumpcija.

40

Iš pradžių reikia priminti, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose nustatytomis išimtimis, institucijos turi atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, jeigu jį atskleidus būtų pakenkta konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai ar inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugai, nebent atitinkamo dokumento atskleidimą pateisintų viršesnis viešasis interesas.

41

Neginčytina, kad dokumentai, kuriuos Komisijai pateikė CNC, buvo perduoti pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį.

42

Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamos sprendimą, kuriuo nurodoma nutraukti pažeidimą, sutikdamos su įsipareigojimais ar panaikindamos teisę pasinaudoti bendrosios išimties reglamento nuostatomis valstybių narių konkurencijos institucijos turi pateikti Komisijai bylos santrauką, numatomą priimti sprendimą ir Komisijos prašymu – kitus turimus dokumentus, kurių reikia bylai įvertinti.

43

Pirma, informaciją, kuri šiuo atveju buvo perduota Komisijai, CNC gavo vykdydama tyrimą dėl SESV 101 straipsnio taikymo, kurio tikslas buvo surinkti pakankamai informacijos ir įrodymų, kad būtų galima užkirsti kelią konkretiems šiai nuostatai prieštaraujantiems veiksmams (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, T‑380/08, Rink., EU:T:2013:480, 33 punktą).

44

Tai, kad atitinkamą tyrimą vykdo valstybės narės valdžios institucija, o ne Sąjungos institucija, neturi įtakos, siekiant įtraukti dokumentus į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, Rink., EU:T:2006:190, 121–124 punktus). Iš šios nuostatos formuluotės nematyti, kad joje kalbama tik apie Sąjungos institucijų inspekcijas, tyrimą ir auditą, priešingai nei to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalies, kuria siekiama apsaugoti „institucijos“ sprendimų priėmimo procesą, atveju. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad vykstant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatytam sprendimų priėmimo procesui, susijusiam su valstybės narės dokumentais, reikalaujama, kad atitinkama institucija ir valstybė narė atsižvelgtų į to paties reglamento 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytas konkrečias išimtis. Jis pridūrė, kad valstybių narių teisėtų interesų apsauga gali būti užtikrinta šiomis išimtimis (2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑64/05 P, Rink., EU:C:2007:802, 83 punktas). Taigi reikia laikyti, kad šios išimtys susijusios ne tik su Sąjungos institucijų veiklos, bet ir su valstybės narės interesų apsauga, pavyzdžiui, inspekcijų, tyrimo ir audito, kuriuos vykdo šios valstybės narės valdžios institucijos, apsauga.

45

Antra, tikrindama, kaip buvo dviejų šioje byloje nagrinėjamų nacionalinių procedūrų atveju (žr. šio sprendimo 10 punktą), ar viena arba kelios įmonės ėmėsi suderintų veiksmų, kurie galėtų labai iškraipyti konkurenciją, CNC renka komerciniu požiūriu jautrią informaciją apie atitinkamų įmonių verslo strategijas, jų pardavimų mastą, rinkos dalis ar verslo ryšius, todėl galimybė susipažinti su tokios procedūros dokumentais gali pakenkti šių įmonių komercinių interesų apsaugai (pagal analogiją žr. 43 punkte minėto Sprendimo Nyderlandai / Komisija, EU:T:2013:480, 34 punktą).

46

Todėl ginčijami dokumentai, parengti per valstybės narės konkurencijos institucijos, veikiančios pagal SESV 101 straipsnį, vykdomą procedūrą, priskiriami prie tyrimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, o juos atskleidus gali būti pakenkta konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai, kaip tai suprantama pagal to reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

47

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamame sprendime Komisija galėjo padaryti teisėtą išvadą, jog ginčijami dokumentai patenka į šio sprendimo 46 punkte minėtų nuostatų taikymo sritį.

48

Vis dėlto reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, atsisakymui leisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas yra susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje minima veikla. Atitinkama institucija taip pat privalo pateikti paaiškinimus, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti šiame straipsnyje numatyta išimtimi saugomiems interesams (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, Rink., EU:C:2014:112, 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

49

Kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte, ginčijamame sprendime Komisija neatliko konkretaus ir individualaus ieškovės paraiškos dėl leidimo susipažinti su dokumentais nagrinėjimo.

50

Vis dėlto savo atsisakymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais Komisija grindė bendrosios prezumpcijos egzistavimu (žr. šio sprendimo 15–18 punktus).

51

Taigi reikia išnagrinėti, ar tokia prezumpcija taikytina dokumentams, kuriuos Komisijai nacionalinė konkurencijos institucija perdavė pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį.

52

Iš pradžių svarbu priminti, kad pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal įprastą teisėkūros procedūrą nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais. Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę susipažinimo su institucijų dokumentais galimybę. Iš šio reglamento, būtent jo 4 straipsnio, nustatančio su tuo susijusių išimčių sistemą, matyti, kad šiai teisei susipažinti su dokumentais taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais (48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 61 punktas).

53

Taigi Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad egzistuoja bendrosios prezumpcijos, visų pirma kiek tai susiję su administracinės bylos dėl valstybės pagalbos kontrolės procedūros dokumentais (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, Rink., EU:C:2010:376, 61 punktas), dokumentais, kuriais Komisija ir pranešančiosios šalys arba tretieji asmenys pasikeitė per įmonių koncentracijos kontrolės procedūrą (2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, Rink., EU:C:2012:393, 123 punktas ir Sprendimo Komisija / Agrofert Holding, C‑477/10 P, Rink, EU:C:2012:394, 64 punktas), ir dokumentais, esančiais byloje dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros (48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 81 punktas).

54

Dėl koncentracijų kontrolės ir sankcijų už kartelius Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisija turi teisę preziumuoti, jog atskleidus tose bylose nagrinėjamus dokumentus iš principo gali būti pakenkta tose procedūrose dalyvavusių įmonių komercinių interesų apsaugai ir su tomis procedūromis susijusio tyrimo tikslų apsaugai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas (53 punkte minėto Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, EU:C:2012:393, 123 punktas ir 48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 80 punktas). Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad išimtys dėl komercinių interesų apsaugos ir dėl Sąjungos institucijų atliekamų inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsaugos yra glaudžiai susijusios (53 punkte minėto Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, EU:C:2012:393, 115 punktas ir 48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 79 punktas).

55

Prezumpcijos egzistavimą Teisingumo Teismas pripažino visų pirma remdamasis tuo, kad šio reglamento 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys tuo atveju, kai dokumentai, su kuriais prašoma leisti susipažinti, patenka į konkrečią Sąjungos teisės sritį, negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į specialias galimybę susipažinti su šiais dokumentais reglamentuojančias taisykles (48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 83 punktas).

56

Teisę susipažinti su dokumentais, kuriuos Komisijai nacionalinė konkurencijos institucija perduoda pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį, reglamentuoja specialios taisyklės.

57

Antai Reglamento Nr. 1/2003 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Komisija ir valstybių narių konkurencijos institucijos drauge turi sukurti valdžios institucijų tinklą [Sąjungos] konkurencijos taisyklėms taikyti glaudaus bendradarbiavimo pagrindu [ir kad] tuo tikslu būtina nustatyti informavimo ir konsultacijų tvarką“. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 32 konstatuojamąją dalį „reikia užtikrinti ir informacijos, kuria keičiamasi tinkle, konfidencialumą“.

58

Be to, Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad netgi šalys, susijusios su Komisijos pagal SESV 101 straipsnį vykdoma procedūra, neturi teisės susipažinti su dokumentais, parengtais pagal to reglamento 11 straipsnį. Taigi Reglamentu Nr. 1/2003 a fortiori draudžiama su tokiais dokumentais susipažinti visiems kitiems asmenims.

59

Galiausiai, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnio 2 dalimi, Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų pareigūnai ir tarnautojai neturi atskleisti informacijos, kurią jie gavo ar pasikeitė ir kuri dėl savo pobūdžio saugoma profesinės paslapties.

60

Taigi, Reglamentu Nr. 1/2003 siekiama, be kita ko, užtikrinti informacijos konfidencialumą ir profesinės paslapties paisymą SESV per 101 straipsnio taikymo procedūras ir ypač naudojantis valdžios institucijų, užtikrinančių Sąjungos konkurencijos taisyklių laikymąsi, tinkle sukurtu informavimo mechanizmu.

61

Tokį tikslą pateisina visų pirma tai, kad per šias procedūras nagrinėjama komerciniu požiūriu galimai jautri informacija, kaip priminta Reglamento 1/2003 32 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią „užtikrinant įmonės teisę į gynybą, ypač teisę susipažinti su bylos medžiaga, būtina užtikrinti verslo paslapčių apsaugą“.

62

Taigi teisės susipažinti su dokumentais srityje Reglamento Nr. 1/2003 tikslas yra kitoks nei Reglamento Nr. 1049/2001, kuriuo siekiama kuo labiau palengvinti teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimą ir skatinti gerą administracinę praktiką, užtikrinant kuo didesnį valdžios institucijų sprendimų priėmimo procedūros ir informacijos, kuria grindžiami jų sprendimai, skaidrumą (šiuo klausimu žr. 48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 83 punktą).

63

Be to, svarbu pridurti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką Komisijos administracinėje veikloje nėra būtina turėti tokios pačios apimties galimybės susipažinti su dokumentais, kokia yra Sąjungos institucijų teisėkūros veiklos atveju (48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 91 punktas). Vykdydama administracinę veiklą Komisija dalyvauja valdžios institucijų, užtikrinančių Sąjungos konkurencijos taisyklių laikymąsi, tinkle.

64

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog egzistuoja bendroji prezumpcija, kad atskleidus dokumentus, perduotus pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį, iš principo gali būti pakenkta tiek įmonių, su kuriomis susijusi atitinkama informacija, komercinių interesų apsaugai, tiek su šia apsauga glaudžiai susijusiai (žr. šio sprendimo 54 punktą) atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos tyrimo tikslų apsaugai.

65

Atsižvelgiant į šią prezumpciją reikia įvertinti ieškovės pateiktų prieštaravimų, susijusių su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų taikymo sąlygomis, pagrįstumą.

66

Iš pradžių reikia pažymėti, jog minėta bendroji prezumpcija nepanaikina galimybės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis šio dokumento atskleidimą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį (48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 100 punktas).

67

Šiuo klausimu, pirma, ieškovė teigia, kad CNC vykdytos procedūros buvo visiškai užbaigtos. Antra, ieškovė remiasi su jos individualia situacija susijusiais duomenimis, kurie pateisina leidimą jai susipažinti su ginčijamais dokumentais.

68

Reikia paeiliui išnagrinėti šiuos du argumentus.

69

Siekiant atsakyti į šį argumentą reikia nustatyti laikotarpį, kuriuo dokumentams, kaip antai nagrinėjamiesiems šiuo atveju, taikoma šio sprendimo 64 punkte minėta bendroji prezumpcija.

70

Šiuo klausimu reikia priminti, kad dėl Komisijos vykdomos koncentracijų kontrolės Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog ši prezumpcija yra taikoma, neatsižvelgiant į tai, ar paraiška leisti susipažinti su dokumentais yra susijusi su kontrolės procedūra, kuri jau užbaigta, ar dar vykdoma procedūra (53 punkte minėto Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, EU:C:2012:393, 124 ir 125 punktai).

71

Pirma, visuomenės galimybė susipažinti su jautria informacija apie susijusių įmonių ekonominę veiklą gali kelti pavojų jų komerciniams interesams, nesvarbu, ar kontrolės procedūra vis dar vykdoma. Antra, tokios galimybės susipažinti su šia informacija užbaigus šią procedūrą perspektyva gali pakenkti įmonių galimybei bendradarbiauti vykstant tokiai procedūrai. Trečia, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalį išimtys dėl komercinių interesų ar dokumentų, kuriuose yra jautrios informacijos, gali būti taikomos 30 metų arba prireikus net pasibaigus šiam laikotarpiui (53 punkte minėto Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, EU:C:2012:393, 124 ir 125 punktai).

72

Tokius pačius argumentus Bendrasis Teismas pateikė dėl Komisijos vykdomos kartelių kontrolės (43 punkte minėto Sprendimo Nyderlandai / Komisija, EU:T:2013:480, 43 ir 44 punktai bei 2014 m. spalio 7 d. Sprendimo Schenker / Komisija, T‑534/11, Rink., EU:T:2014:854, 58 ir 59 punktai).

73

Dėl tų pačių motyvų, kaip išdėstytieji šio sprendimo 71 punkte, šiuos argumentus taip pat reikia taikyti ginčijamiems dokumentams, todėl reikia atmesti ieškovės argumentą, siejamą su tuo, kad CNC vykdytos nagrinėjamos procedūros buvo visiškai užbaigtos.

74

Taip pat reikia atmesti ieškovės per teismo posėdį pasiūlytą šio sprendimo 48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW (EU:C:2014:112) 98 ir 99 punktų aiškinimą.

75

Remiantis šiuo aiškinimu, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tuo atveju, kai pasibaigus tyrimui dėl kartelio priimtas sprendimas tampa galutinis, tyrimą galima laikyti užbaigtu, todėl nebetaikoma išimtis dėl tyrimo tikslų apsaugos ir su ja glaudžiai susijusi išimtis dėl komercinių interesų apsaugos.

76

Reikia priminti, kad toje byloje, kurioje buvo ginčijamas atsisakymas leisti susipažinti su procedūros, kurią pabaigusi Komisija priėmė sankciją dėl kartelio, dokumentais, Bendrasis Teismas pirmojoje instancijoje buvo padaręs išvadą, kad atskleidus prašomus dokumentus negalėjo būti pakenkta su šia procedūra susijusio tyrimo tikslų apsaugai. Tačiau Teisingumo Teismas, remdamasis tuo, kad Bendrasis Teismas konstatavo ir tai, jog ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ieškiniai dėl Komisijos priimtos sankcijos dar buvo neišnagrinėti, nagrinėdamas jam pateiktą apeliacinį skundą nepatvirtino išvados, prie kurios buvo priėjęs Bendrasis Teismas.

77

Siekiant išsamumo pažymėtina, kad net jeigu būtų galima sutikti su ieškovės pasiūlytu šio sprendimo 48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW (EU:C:2014:112) 98 ir 99 punktų aiškinimu, vis dėlto, kiek tai susiję su ginčijamais dokumentais, šio sprendimo 64 punkte minėta bendroji prezumpcija turėtų būti taikoma ir po to kai visiškai užbaigiamos CNC vykdytos procedūros.

78

Pirma, valdžios institucijų, užtikrinančių Sąjungos konkurencijos taisyklių laikymąsi, tinkle sukurto keitimosi informacija mechanizmo tinkamas veikimas reiškia, kad taip pasikeista informacija išlieka konfidenciali (žr. šio sprendimo 57–60 punktus). Jei bet kuris asmuo galėtų pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 susipažinti su dokumentais, kuriuos valstybių narių konkurencijos institucijos perdavė Komisijai, kiltų pavojus sustiprintos apsaugos, taikomos perduotai informacijai, garantijai, kuria grindžiamas šis mechanizmas. Reikia pridurti, kad Reglamente Nr. 1/2003 nenumatyta, jog ši apsauga turi nutrūkti po to, kai visiškai užbaigiamas šią informaciją leidęs surinkti tyrimas.

79

Antra, šiomis konkrečiomis aplinkybėmis bendrosios prezumpcijos taikymo laikotarpio apribojimo negalima pateisinti atsižvelgimu į teisę į žalos atlyginimą, kurią turi asmenys, nukentėję dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo.

80

Žinoma, ši teisė gali būti viršesnis viešasis interesas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį, visų pirma dėl to, kad ji sustiprina Sąjungos konkurencijos taisyklių veiksmingumą, taip padėdama išlaikyti veiksmingą konkurenciją Europos Sąjungoje (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 14 d. Sprendimo Pfleiderer, C‑360/09, Rink., EU:C:2011:389, 29 punktą; 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Donau Chemie ir kt., C‑536/11, Rink., EU:C:2013:366, 23 punktą ir 48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 104 ir 108 punktus).

81

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisijos nagrinėjamos bylos dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros dokumentuose gali būti informacijos, leidžiančios asmenims gauti žalos, patirtos dėl veiksmų, kuriais gali būti apribota arba iškraipyta konkurencija, atlyginimą.

82

Tačiau šioje byloje ginčijami dokumentai, t. y. numatomas nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimas ir bylos santrauka, kurių perdavimas numatytas Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalyje, yra susiję ne su Komisijos, bet su nacionalinės konkurencijos institucijos vykdomu tyrimu. Ne ginčijamuose dokumentuose, o atitinkamos nacionalinės konkurencijos institucijos tyrimo medžiagoje galėtų būti įrodymų, reikalingų reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagrįsti, net jeigu šiuose dokumentuose pateikiama nuoroda į tokius įrodymus. Taigi asmenys, manantys, kad dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo jiems buvo padaryta žala, gali prašyti leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su tokia kompetentingos nacionalinės institucijos procedūra, o nacionaliniai teismai, į kuriuos gali būti kreiptasi, – kiekvienu konkrečiu atveju pagal nacionalinę teisę palyginti interesus, pateisinančius atitinkamos informacijos perdavimą, su interesais, pateisinančiais jos apsaugą (šiuo klausimu žr. 80 punkte minėto Sprendimo Donau Chemie ir kt., EU:C:2013:366, 34 punktą).

83

Todėl kiekvieno asmens teisė į žalos, kuri jam buvo padaryta veiksmais, galinčiais apriboti arba iškraipyti konkurenciją, atlyginimą nereiškia, kad laikotarpis, kuriuo gali būti taikoma prezumpcija, susijusi su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytomis išimtimis, turi būti apribotas laikotarpiu iki dienos, kai galima konstatuoti, kad tyrimas yra visiškai užbaigtas, jeigu atitinkami dokumentai yra nacionalinės konkurencijos institucijos numatomas sprendimas ir bylos santrauka.

84

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bet kuriuo atveju reikia atmesti ieškovės argumentą, siejamą su visišku tyrimo užbaigimu.

85

Pirma, ieškovė remiasi tuo, kad tam tikrus prašomus dokumentus jai perdavė Ispanijos nacionalinės institucijos. Ji taip pat pažymi, kad ji yra vienintelis juridinis asmuo, su kuriuo susijusios nagrinėjamos procedūros.

86

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei galimybę susipažinti su institucijų dokumentais, o ne nustatyti konkrečių interesų apsaugos taisykles, kad vienas ar kitas asmuo galėtų susipažinti su vienu iš šių dokumentų (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, Rink., EU:C:2007:75, 43 punktas).

87

Tokia išvada darytina remiantis, be kita ko, Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalimi, taip pat šio reglamento pavadinimu bei 4 ir 11 konstatuojamosiomis dalimis. Pirmąja iš šių nuostatų užtikrinama bet kurio Sąjungos piliečio ir bet kurio fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą buveinę valstybėje narėje, teisė susipažinti su dokumentais, o antrąja šiuo klausimu nurodoma, kad pareiškėjas neprivalo pagrįsti savo paraiškos. Minėto reglamento 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog institucijos sudaro galimybę, kad dokumentai kiek įmanoma būtų „tiesiogiai“ prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą. Reglamento Nr. 1049/2001 pavadinimas ir jo ketvirta ir vienuolikta konstatuojamosios dalys taip pat pabrėžia, kad šiuo reglamentu siekiama sudaryti galimybę „visuomenei“ susipažinti su institucijų dokumentais (86 punkte minėto Sprendimo Sison / Taryba, EU:C:2007:75, 44 punktas).

88

Parengiamųjų Reglamento Nr. 1049/2001 priėmimo darbų analizė taip pat parodo, kad buvo išnagrinėta galimybė išplėsti šio reglamento dalyką numatant galimybę atsižvelgti į tam tikrus konkrečius interesus, kuriais asmuo galėtų remtis, siekdamas susipažinti su konkrečiu dokumentu. Todėl 35 pakeitime, esančiame 2000 m. birželio 27 d. pasiūlyme dėl teisės akto, pateiktame Europos Parlamento piliečių laisvių ir teisių apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešime, siūloma į 2000 m. birželio 27 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL C 177 E, p. 70) įtraukti naują 4 straipsnio 1a dalį, pagal kurią „institucija, nagrinėdama viešąjį interesą dėl dokumento atskleidimo, taip pat turi atsižvelgti į peticijų teikėjo, pareiškėjo ar kito teisę, interesą ar įpareigojimą šioje srityje turinčio asmens nurodytą interesą“. Be to, 7 pakeitime, kurį tame pačiame pranešime pateiktoje nuomonėje pasiūlė Europos Parlamento peticijų komitetas, numatyta į Komisijos pasiūlymo 1 straipsnį įtraukti dalį, kurioje būtų patikslinta, jog „peticijų teikėjas, pareiškėjas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, kurio teisės, interesai ar pareigos nagrinėjamos byloje (šios bylos šalis), taip pat turi teisę susipažinti su dokumentu, kuris nėra prieinamas visuomenei, tačiau gali turėti poveikį bylos nagrinėjimui, kaip numatyta šiame reglamente ir institucijų priimtose nuostatose“. Tačiau šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nė vienas iš šitaip suformuluotų pasiūlymų nebuvo perkeltas į Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas (86 punkte minėto Sprendimo Sison / Taryba, EU:C:2007:75, 45 punktas).

89

Be to, nors Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių sistema yra pagrįsta esant konkrečiai situacijai kylančių interesų palyginimu, t. y. viena vertus, interesų, kuriems galėtų būti pakenkta atskleidus atitinkamus dokumentus, ir, kita vertus, interesų, kuriuos toks atskleidimas atitiktų, kiek tai susiję su pastaraisiais interesais, atsižvelgti galima tik į viršesnį viešąjį interesą.

90

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad institucija, kuri turi nuspręsti, ar atskleidus dokumentus visuomenei galėtų būti pakenkta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi saugomiems interesams, negali atsižvelgti į konkretų pareiškėjo suinteresuotumą gauti šiuos dokumentus ir individualią jo situaciją, nebent tai susiję su viršesniu viešuoju interesu (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Umbach / Komisija, T‑474/08, EU:T:2010:443, 70 punktą).

91

Tiesa, kad Bendrasis Teismas yra pripažinęs, jog, pirma, institucija negali remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktu atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, motyvuodama tuo, kad juos atskleidus bus padaryta žala asmens privačiam gyvenimui ir neliečiamumui, kai atitinkamuose dokumentuose yra asmens duomenų, susijusių tik su paraiškos dėl galimybės susipažinti pateikėju, ir, antra, tokiu atveju dėl tokio asmens teisės į šių dokumentų atskleidimą remiantis teise susipažinti su institucijų dokumentais negali atsirasti visos visuomenės teisė susipažinti su minėtais dokumentais (2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, Rink., EU:T:2012:247, 107–109 punktai).

92

Vis dėlto šiuo atveju priimdama ginčijamą sprendimą Komisija nesirėmė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktu.

93

Todėl ginčijamame sprendime Komisija padarė teisingą išvadą, kad į duomenis, kuriais rėmėsi ieškovė, susijusius su individualia jos situacija ir nesusijusius su jokiu viršesniu viešuoju interesu, neturi būti atsižvelgta siekiant nustatyti, ar atskleidus ginčijamus dokumentus būtų pakenkta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi saugomiems interesams.

94

Bet kuriuo atveju, kalbant apie tai, kad ieškovė yra vienintelis juridinis asmuo, su kuriuo susijusios nagrinėjamos procedūros, ji pripažįsta, jog viena iš dviejų CNC pradėtų nacionalinių procedūrų susijusi su kitu juridiniu asmeniu. Be to, negalima atmesti to, kad ginčijamuose dokumentuose gali būti duomenų apie asmenis, su kuriais tos procedūros nebuvo susijusios. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad šiuose dokumentuose yra konfidencialios informacijos apie kitus fizinius ir juridinius asmenis, ir tai nebuvo ginčijama. Todėl ieškovės teiginio negalima laikyti įrodytu.

95

Antra, ieškovė pažymi, kad ji yra pelno nesiekiantis ir komercinės veiklos nevykdantis subjektas. Taigi, kadangi ji yra vienintelis asmuo, su kuriuo susijusios nagrinėjamos nacionalinės procedūros, negalėjo būti pakenkta jokiam komerciniam interesui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

96

Šį argumentą reikia atmesti. Jis neleidžia patvirtinti, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį.

97

Bet kuriuo atveju, kaip jau nurodyta, neįrodyta, kad ieškovė yra vienintelis asmuo, su kuriuo susijusios šios nacionalinės procedūros. Be to, Komisija teisingai atsako, kad, pirma, ieškovė yra įmonių asociacija ir, antra, jai buvo skirta sankcija pagal SESV 101 straipsnį, t. y. už veiksmus, kurie buvo laikomi galinčiais daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

98

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės pateiktas antrasis pagrindas turi būti atmestas, kiek jis susijęs su ginčijamo sprendimo motyvais, susijusiais su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis.

99

Vien šių motyvų pakanka, kad būtų teisiškai pagrįstas ginčijamas sprendimas. Tokiomis aplinkybėmis minėto sprendimo kitų motyvų, susijusių su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, galimi trūkumai bet kuriuo atveju neturi įtakos to sprendimo teisėtumui. Todėl ieškovės pateiktas kaltinimas, kuriuo ji ginčija būtent minėtą motyvą, neturi reikšmės ir dėl šios priežasties turi būti atmestas (1990 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑86/89, Rink., EU:C:1990:373, 20 punktas).

100

Be to, reikia pažymėti, kad ieškovės šiuo atveju pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti buvo prašoma leisti susipažinti su visa korespondencija, kuria pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį pasikeitė Komisija ir CNC dėl dviejų nacionalinių procedūrų, CNC pradėtų pagal SESV 101 straipsnį (žr. šio sprendimo 10 punktą). Taigi tai buvo bendro pobūdžio paraiška. Esant tokiai situacijai bendrosios prezumpcijos, kad atskleidus tam tikro pobūdžio dokumentus iš principo būtų pakenkta kurių nors iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje išvardytų interesų apsaugai, pripažinimas leidžia susijusiai institucijai atitinkamai nagrinėti bendro pobūdžio paraišką ir į ją atsakyti neatliekant konkretaus ir individualaus kiekvieno dokumento, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, nagrinėjimo (žr. 48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 67 ir 68 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Ntouvas / ECDC, T‑223/12, EU:T:2014:975, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

101

Todėl reikia atmesti visą antrąjį ieškinio pagrindą.

102

Toliau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo taikytina šio sprendimo 64 punkte minėta bendroji prezumpcija, ir į tai, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis ginčijamų dokumentų atskleidimą, reikia atmesti pirmąjį pagrindą, siejamą su tuo, kad nebuvo atliktas konkretus ir individualus paraiškos dėl galimybės susipažinti su šiais dokumentais nagrinėjimas.

103

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad turi būti atmestas visas reikalavimas panaikinti.

104

Ieškovė prašo Bendrojo Teismo nurodyti Komisijai pateikti dokumentus, su kuriais buvo neleista susipažinti, kad Bendrasis Teismas galėtų juos išnagrinėti ir patikrinti ieškinyje pateiktų argumentų pagrįstumą.

105

Šiuo klausimu reikia priminti, kad vykdant sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais teisminę kontrolę turi būti patikrinti motyvai, kuriais jis grindžiamas. Taigi, jei šie motyvai pagrįsti palyginimu padarinių, kuriuos atskleistas dokumentas turi sukelti tam tikriems objektams, vertybėms ar interesams, jų kontrolė bus įmanoma tik tiek, kiek Bendrasis Teismas galės susidaryti savo paties nuomonę dėl dokumento esmės (generalinio advokato Cruz Villalón išvada byloje IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds / Komisija, C‑135/11 P, Rink., EU:C:2012:118, 73 punktas). Tokiu atveju Bendrasis Teismas turi susipažinti su dokumentu in camera (2012 m. birželio 21 d. Sprendimo IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds / Komisija, C‑135/11 P, Rink, EU:C:2012:376, 73 punktas).

106

Vis dėlto pagal bendrąją prezumpciją institucija gali atsakyti į bendro pobūdžio paraišką neatlikusi konkretaus ir individualaus kiekvieno dokumento, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, nagrinėjimo (48 punkte minėto Sprendimo Komisija / EnBW, EU:C:2014:112, 67, 68, 127 ir 128 punktai).

107

Šiuo atveju tokia prezumpcija taikytina. Be to, ieškovė neįrodė nei to, kad dokumentai, kuriuos prašoma atskleisti, nepatenka į šios prezumpcijos taikymo sritį, nei to, kad egzistuoja jų atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas.

108

Todėl Bendrasis Teismas neturi pats atlikti kiekvieno prašomo dokumento vertinimo in concreto tam, kad išsiaiškintų, ar galimybė susipažinti su šiais dokumentais pakenktų nurodytiems interesams.

109

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimas taikyti proceso organizavimo priemonę turi būti atmestas.

110

Todėl reikia atmesti visą ieškinį.

111

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

112

Be to, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šią nuostatą reikia taikyti Vokietijos Federacinei Respublikai.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia: