Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje T-301/10

Sophie in ’t Veld, gyvenanti Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų O. W. Brouwer ir J. Blockx,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą C. Hermes ir C. ten Dam, vėliau M. Hermes ir F. Clotuche-Duvieusart,

atsakovę,

dėl pirminio prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimą SG.E.3/HP/psi – Ares (2010) 234950 tiek, kiek jis susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACAC) projektu,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,

posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. spalio 10 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Sprendimo motyvai

Ginčo aplinkybės

1. 2008 m. lapkričio 17 d. ieškovė Sophie in ’t Veld, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė pirmąjį prašymą leisti susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su prekybos susitarimu dėl kovos su klastojimu (toliau – ACAC). Ieškovė gavo atsakymą į šį prašymą.

2. Pasibaigus pirmajai procedūrai dėl leidimo susipažinti, kuri šioje byloje nenagrinėjama, 2009 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku ieškovė, remdamasi Reglamentu Nr. 1049/2001, paprašė leidimo susipažinti su „visais naujais su ACAC susisijusiais dokumentais po šio [pirmojo] prašymo, konkrečiai kalbant, su [2009 m.] lapkričio mėn. Seule (Pietų Korėja) vykusių derybų dokumentais“.

3. 2010 m. sausio 21 d. atsakyme Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato (GD) generalinis direktorius ieškovei pateikė į trylika skyrių nuo a iki m suskirstytą Komisijos turimų su ACAC susijusių dokumentų sąrašą. Jis leido susipažinti su dokumentais, priskirtais prie sąrašo a–d skyrių, o su prie kitų devynių skyrių (e–m) priskirtais dokumentais susipažinti neleido, nes jiems buvo taikomos išimtys, numatytos Reglamente Nr. 1049/2001.

4. Konkrečiai kalbant, 2010 m. sausio 21 d. atsakyme pateikto sąrašo f, k ir l skyriai pavadinti taip:

„f) Sąjungos komentarai apie skyrių dėl kovos su nusikalstamomis veikomis – paskutinės versijos data 2009 m. spalio 30 d. Taip pat yra daug Europos Sąjungos Tarybos parengiamųjų ir darbo dokumentų šiuo klausimu, nes deryboms dėl su kova su nusikalstamomis veikomis susijusio skyriaus vadovauja pagal rotacijos principą besikeičianti ES pirmininkaujanti šalis.

k) perdavimo raštai 133 straipsnio komitetui, kuriuose yra minėti derybų dokumentai ir Komisijos dokumentai su kitų šalių pasiūlymų vertinimu, įskaitant du raštus dėl su sankcijomis už pažeidimus skaitmeninėje erdvėje susijusio skyriaus projekto.

l) kasdienis susirašinėjimas elektroniniu paštu su kitais ACAC partneriais.“

5. 2010 m. vasario 10 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą Prekybos GD generaliniam direktoriui.

6. 2010 m. kovo 3 d. raštu Komisijos Generalinio sekretoriato atsakingas skyriaus vadovas informavo ieškovę, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalį atsakymo į jos pakartotinį prašymą terminas pratęstas penkiolika dienų, t. y. iki 2010 m. kovo 24 d.

7. 2010 m. kovo 24 d. raštu, paskui 2010 m. balandžio 23 ir 30 d. elektroniniais laiškais atsakingas skyriaus vadovas informavo ieškovę, kad dar nebuvo galimybės priimti sprendimo dėl jos pakartotinio prašymo leisti susipažinti, tačiau imtasi visų priemonių, kad būtų galima greitai jį priimti.

8. 2010 m. balandžio mėn. derybų dėl ACAC šalys paviešino dokumentą „Consolidated Text Prepared for Public Release – Anti-Counterfeiting Trade Agreement – PUBLIC Predecisional/Deliberative Draft: April 2010“ (viešai paskelbti parengtas konsoliduotas tekstas – Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu – VIEŠAS ikisprendiminis/svarstymo projektas – 2010 m. balandžio mėn.) (toliau – ACAC projekto konsoliduotas tekstas).

9. 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos Generalinis sekretoriatas priėmė Sprendimą SG.E.3/HP/psi – Ares (2010) 234950 (toliau – 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas) ir informavo apie jį ieškovę. Prie šio sprendimo pridėtame priede Komisija nurodė 49 dokumentus, sunumeruotus nuo 1 iki 49.

10. Generalinis sekretorius leido išsamiai susipažinti su vienu iš tų dokumentų (prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėto sąrašo dokumentas Nr. 49) ir iš dalies susipažinti su keturias dokumentais (šio sąrašo dokumentai Nr. 45–48), o tokį sprendimą motyvavo tuo, kad dokumentui Nr. 49 ir tam tikroms dokumentų Nr. 45–48 dalims netaikomos jokios Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytos teisės susipažinti išimtys.

11. Tačiau, kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 1–44 ir kitomis to sąrašo dokumentų Nr. 45–48 dalimis, generalinis sekretorius patvirtino Prekybos GD generalinio direktoriaus draudimą susipažinti, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nustatyta teisės susipažinti išimtimi.

Procesas ir šalių reikalavimai

12. Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. liepos 14 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį.

13. 2010 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Danijos Karalystė pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimus.

14. Gavusi leidimą įstoti į bylą, 2011 m. vasario 10 d. raštu Danijos Karalystė atsiėmė prašymą įstoti į bylą.

15. 2011 m. kovo 17 d. nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą atsiimti ir, kadangi pagrindinės proceso šalys nepareiškė jokių pastabų šiuo klausimu, joms ir Danijos Karalystei nurodė padengti kiekvienai savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu įstoti į bylą.

16. Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

– panaikinti 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą,

– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

17. Ieškinyje ieškove, be kita ko, teigia, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nebuvo paminėti 2010 m. sausio 21 d. atsakymo skyriuose f, k ir l nurodyti dokumentai, išskyrus prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytus du dokumentus Nr. 27 ir 28, todėl šiuo sprendimu netiesiogiai atsisakyta leisti susipažinti su minėtais dokumentais nepaaiškinus tokio atsisakymo priežasčių.

18. Atsiliepime į ieškinį Komisija Bendrojo Teismo prašo:

– atmesti ieškinį tiek, kiek 2010 m. gegužės 4 d. sprendime aiškiai išdėstytas sprendimas neleisti susipažinti su dokumentais,

– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į ieškinį Komisija pridūrė, kad jei 2010 m. gegužės 4 d. sprendime būtų netiesioginis atsisakymas leisti susipažinti, kiek tai susiję su tam tikrais dokumentais, ji kuo greičiau priimtų aiškų sprendimą dėl tų dokumentų ir apie tai informuotų ieškovę ir Bendrąjį Teismą.

20. 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos generalinis sekretorius priėmė šį sprendimą, kurio numeris SG.E.3/HP/MM/psi – Ares (2010) 924119 (toliau – 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas).

21. Tos pačios dienos elektroniniu laišku Komisija perdavė ieškovei 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą, o 2010 m. gruodžio 10 d. raštu, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijoje užregistruotas 2010 m. gruodžio 14 d., apie jį pranešė Bendrajam Teismui.

22. 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime Komisijos generalinis sekretorius priminė ieškovės išreikštus priekaištus dėl 2010 m. gegužės 4 d. sprendime išdėstyto netiesioginio atsisakymo leisti susipažinti su 2010 m. sausio 21 d. atsakymo f, k it l skyriuose nurodytais dokumentais.

23. Paskui Komisijos generalinis sekretorius nurodė, kad, kaip Komisija pripažino atsakyme į ieškinį, tam tikri šiuose trijuose skyriuose nurodyti dokumentai iš tikrųjų nebuvo paminėti 2010 m. gegužės 4 d. sprendime.

24. Generalinis sekretorius pridūrė, kad 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas apima tik tuos tris skyrius. Jis pažymėjo, kad, kaip jau nurodyta 2010 m. gegužės 4 d. sprendime, 2009 m. gruodžio 1 d. prašymas leisti susipažinti su dokumentais buvo suprastas kaip apimantis visus už 2008 m. lapkričio 17 d. vėlesnius dokumentus, kuriuose išdėstyta visa esminė informacija apie ACAC derybas.

25. Paskui generalinis sekretorius pradėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūrą.

26. Pirma, generalinis sekretorius nenagrinėjo įvairių dokumentų, susijusių su vienu ar kitu iš trijų 2010 m. sausio 21 d. atsakymo f, k ir l skyrių, nes arba šie dokumentai jau buvo įvertinti 2010 m. gegužės 4 d. sprendime, arba jie nebuvo jame įvertinti dėl to, kad nepateko į prašymo leisti susipažinti taikymo sritį, nes juose nebuvo esminės informacijos apie ACAC.

27. Antra, generalinis sekretorius nurodė penkis papildomus dokumentus, kurie, nors ir susiję su vienu ar kitu iš minėtų skyrių, nebuvo išnagrinėti 2010 m. gegužės 4 d. sprendime.

28. Šie papildomi dokumentai prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše numeruojami Nr. 27a, 40a, 50, 51 ir 52.

29. Generalinis sekretorius išnagrinėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, kiek jis susijęs su tais penkiais papildomais dokumentais.

30. Pirmiausia dėl 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo priede pateiktų dokumentų Nr. 27a ir 40a generalinis sekretorius pateikė atsisakymą leisti su jais susipažinti, pagrįstą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

31. Paskui generalinis sekretorius leido iš dalies susipažinti su 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo priede pateiktais dokumentais Nr. 50–52, o jo atsisakymas susipažinti su likusia tų dokumentų dalimi ir vėl buvo pagrįstas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

32. 2011 m. sausio 19 d. pastabose dėl 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo ieškovė užginčijo tam tikrus tame sprendime nurodytus atsisakymo leisti susipažinti atvejus, su kitais sutiko ir paprašė Komisijos pateikti dokumentą Bendrajam Teismui.

33. 2011 m. birželio 9 d. nutartimi (toliau – 2001 m. birželio 9 d. nutartis) Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas, konstatavęs, kad šiuo ieškiniu siekiama iš dalies panaikinti 2010 m. gegužės 4 d. ir gruodžio 9 d. sprendimus, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 65 straipsnio b punktu, 66 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa Komisijai nurodė pateikti visus dokumentus, su kuriais ji neleido susipažinti priėmusi šiuos du sprendimus.

34. Į šią nutartį Komisija atsakė 2001 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje užregistruotu raštu.

35. Be to, atsakydama į Bendrojo Teismo raginimą, 2011 m. liepos 1 d. raštu Komisija pateikė pastabas dėl 2011 m. sausio 19 d. ieškovės pastabų.

36. 2011 m. liepos 1 d. pastabose Komisija paprašė atmesti ieškinį, kuris patikslintas 2011 m. sausio 19 d. ieškovės pastabomis, ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

37. 2011 m. spalio 28 d. raštu, kuris tą pačią dieną užregistruotas Bendrojo Teismo kanceliarijoje, Komisijos generalinis sekretorius nurodė, kad aptiko, jog vienas iš vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį 2011 m. liepos 8 d. raštu Bendrajam Teismui pateiktų konfidencialiam naudojimui skirtų dokumentų, konkrečiai kalbant, dokumentas, kuriam tame rašte esančioje I lentelėje priskirtas Nr. 47, neatitinka 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovei iš dalies atskleisto dokumento, to sprendimo priede pažymėtam 47 numeriu.

38. Todėl siekdama ištaisyti 2011 m. liepos 8 d. rašte padarytą klaidą Komisija Bendrajam Teismui pateikė konfidencialų dokumentą, atitinkantį 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo priede nurodytą dokumentą Nr. 47.

39. Komisija pridūrė, kad tikrindama dokumentus nustatė, kad, kiek tai susiję ne tik su ACAC derybų šeštąja sesija ( round ), kurios ataskaita ir yra prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 47, bet ir kiek tai susiję su ketvirtąja, penktąja ir septintąja ACAC derybų sesijomis, Komisijos archyvuose kiekvienai derybų sesijai buvo parengta ne po vieną, o po dvi ataskaitas.

40. Komisija nurodė, kad taip atsitiko dėl to, kad po kiekvienos derybų sesijos tarnybos parengė pirmąją ataskaitą, kad būtų galima greitai pateikti informaciją Prekybos GD, o antroji ataskaita vėliau buvo rengiama „Tarybos „Prekybos“ darbo grupei“, kuri anksčiau vadinosi „133 straipsnio komitetu“.

41. Konstatavusi, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendime buvo nurodyta ir nagrinėta tik viena iš dviejų kiekvienos ACAC derybų sesijos ataskaitų (prie sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 45–48), Komisija paskelbė, kad priims papildomąjį sprendimą, kuriame prašymą leisti susipažinti su dokumentais išnagrinės tiek, kiek tai susiję su naujai identifikuotais dokumentais.

42. Komisija nurodė, kad informuos Bendrąjį Teismą apie šio nagrinėjimo rezultatus ir kad vykdydama 2011 m. birželio 9 d. nutartį pateiks jam išsamią tų dokumentų versiją.

43. 2011 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo raštu paklausta apie to papildomojo sprendimo priėmimą 2012 m. sausio 9 d. raštu Komisija nurodė, kad jos tarnybos šiuo metu rengia tokį sprendimą, kuris bus priimtas per ateinančias dvi savaites.

44. 2012 m. sausio 27 d. Komisijos generalinis sekretorius priėmė žadėtą papildomąjį sprendimą (toliau – 2012 m. sausio 27 d. sprendimas), kurį 2012 m. vasario 1 d. pateikė ieškovei, o kitą dieną – Bendrajam Teismui.

45. To sprendimo priede nurodyti aštuoni dokumentai, iš kurių vienas (atitinkantis prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame priede nurodytą dokumentą Nr. 48) pateiktas visas, o septyniuose kituose yra iš dalies paslėptų vietų.

46. Trys iš šių septynių dokumentų atitinka prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame priede nurodytus dokumentus Nr. 45–48. Kiti keturi dokumentai yra kitos tame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 45–48 versijos. Tos kitos keturios versijos toliau nurodytos kaip prie 2012 m. sausio 27 d. sprendimo pridėti dokumentai Nr. 45a, 46a, 47a ir 48a.

47. Generalinis sekretorius nurodė, kad prašymą leisti susipažinti su dokumentais, kiek tai susiję su prie 2012 m. sausio 27 d. sprendimo pridėtais dokumentais Nr. 45a, 46a, 47a ir 48a, išnagrinėjo remdamasis to sprendimo priėmimo dienos aplinkybėmis. Jis pridūrė, kad siekdamas išvengti neatitikimų iš naujo išnagrinėjo kitas šių dokumentų versijas, kurios buvo išnagrinėtos 2010 m. gegužės 4 d. sprendime.

48. Generalinis sekretorius nurodė, kad, kiek tai susiję su tais aštuoniais dokumentais, 2012 m. sausio 27 d. sprendimu pakeičiamas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas.

49. Visas paslėptas vietas, išskyrus susijusias su atstovų pavardėmis ir su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyto dokumento Nr. 47 dalimi „Išsami informacija“, generalinis sekretorius pagrindė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nustatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtimi (2012 m. sausio 27 d. sprendimo 4.1 dalis). Atstovų pavardžių nerašymą jis pagrindė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtimi (2012 m. sausio 27 d. sprendimo 4.2 dalis), o minėtos dalies „Išsami informacija“ nepateikimą pagrindė to pateis reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtimi (2012 m. sausio 27 d. sprendimo 4.3 dalis).

50. Generalinis sekretorius suteikė leidimą:

– iš dalies susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–47 išsamiau, nei buvo nustatyta pastarajame sprendime,

– susipažinti su visu prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytu dokumentu Nr. 48,

– iš dalies susipažinti su prie 2012 m. sausio 27 d. sprendimo pridėtais dokumentais Nr. 45a, 46a, 47a ir 48a.

51. 2012 m. vasario 28 d. ieškovė, paraginta Bendrojo Teismo, pateikė pastabas dėl 2012 m. sausio 12 d. sprendimo.

52. Ieškovė nurodė, kad ji tebėra suinteresuota, kad būtų panaikintas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas. Ji paneigė, kad 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo teisėtumas gali būti užtikrintas ex post factum nurodžius teisės susipažinti su dokumentais išimtis, kurios tame sprendime nenurodytos, ir pareiškė, kad dėl to šių kitų išimčių nenagrinės. Pasak ieškovės, 2012 m. sausio 27 d. sprendimu suteiktu platesniu leidimu iš dalies susipažinti su dokumentais galima paaiškinti Komisijos argumentų, pagrindžiančių 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu paslėptas dokumentų vietas, teisėtumą. Iš tiesų 2012 m. sausio 27 d. sprendimu atskleistos informacijos pobūdis kelia didelių abejonių dėl Komisijos pateikto 2010 m. gegužės 4 d. sprendime jos nurodytų motyvų dėl paslėptų vietų paaiškinimo, o tie motyvai buvo konkrečiai aiškinami ir taikomi daug plačiau, nei pagrįsta jų apimtis.

53. Ieškovė pridūrė, kad konstatavo, jog dėl kompiuterinės klaidos perduodant elektroniniu paštu, kuriuo Komisija 2010 m. gegužės 4 d. jai pranešė apie tos pačios dienos sprendimą, ji iš tikrųjų gavo išsamias prie to sprendimo pridėtame priede nurodytų dokumentų Nr. 45–48 versijas. Kadangi ieškovė buvo susipažinusi su minėtomis išsamiomis dokumentų versijomis, ji sukritikavo tam tikras paslėptas vietas, susijusias su derybų šalies pasiūlymais, kurie gali viršyti acquis communautaire ribas ir kurios prieštarautų 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendime Švedija ir Turco prieš Tarybą (C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-4723, 59 punktas) nustatytiems skaidrumo reikalavimams.

54. 2012 m. kovo 15 d. nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas, remdamasis Procedūros reglamento 65 straipsnio b punktu, 66 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, nurodė Komisijai pateikti visus keturis pirmą kartą 2012 m. sausio 27 d. sprendime nagrinėtus dokumentus.

55. Komisija atsakė į šią nutartį 2012 m. balandžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje užregistruotu raštu.

56. Be to, tos pačios dienos dokumentu Komisija pateikė pastabas dėl 2012 m. vasario 28 d. ieškovės pastabų.

57. 2012 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu Europos Parlamentas paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimus. Kadangi šis prašymas buvo pateiktas pasibaigus žodinei proceso daliai, 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas tą prašymą atmetė.

Dėl teisės

58. Visų pirma reikia apibrėžti šio ieškinio apimtį Komisijos priimtų sprendimų atžvilgiu, kuriuos ji priėmė atsakydama į prašymą leisti susipažinti su tuose sprendimuose nagrinėjamais įvairiais dokumentais.

A – Dėl ieškinio apimties

1. Dėl ieškinio apimties atsižvelgiant į tam tikrus 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytus atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais atvejus

59. 2010 m. gegužės 4 d. sprendime Komisija priėmė sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais Nr. 1–49, kurie nurodyti prie to sprendimo pridėtame sąraše. Ji leido susipažinti su dokumentu Nr. 49. Su dokumentais Nr. 1–44 ji visiškai neleido susipažinti, o su dokumentais Nr. 45–48 leido susipažinti tik iš dalies.

60. Komisija teigia, kad, nepaisant ieškinyje pateiktų reikalavimų panaikinti „2010 m. gegužės 4 d. sprendimą“, ieškiniu nesiekiama panaikinti viso sprendimo dėl to, kad juo atsisakyta leisti susipažinti su dokumentais.

61. Iš tiesų ieškinyje ieškovė tvirtina, kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 30–48, kad „neginčija Komisijos sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su tais dokumentais“. Taigi ieškinys pateiktas tik dėl atsisakymo leisti susipažinti su kitais tame sąraše išvardytais dokumentais, o ne su dokumentais Nr. 30–48.

62. Ieškovė ginčija tokį Komisijos pateiktą jos ieškinio aiškinimą. Tiesa, ji sutinka, kad Komisija gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Europos Sąjungos ambicijomis ir su jos strategijos ACAC derybose aspektais.

63. Tačiau ji pabrėžia, jog tai nereiškia, kad ji ginčija Komisijos sprendimą dėl galimybės iš dalies susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48.

64. Reikia pažymėti, kad ieškinyje pateiktuose argumentuose dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos pažeidimu, ieškovė, užginčijusi atsisakymą leisti susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 1–29, nurodė, kiek tai susiję su to sąrašo dokumentais Nr. 30–48, kad „neginčija Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su tais dokumentais“.

65. Vis dėlto reikia taip pat konstatuoti, kad toliau ieškinio ketvirtajame pagrinde ieškovė teigia, kad, kiek tai susiję su jos gautais sutrumpintais dokumentais, konkrečiai kalbant, su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48, Komisija nepagrįstai juos sutrumpino. Ieškovė pridūrė, kad nors ji negali nurodyti, kokios konkrečiai sutrumpinto teksto dalys turėtų būti atskleistos, remiantis tam tikromis Komisijos nuslėptomis tų dokumentų ištraukomis atrodo, kad ši institucija laikėsi pernelyg ribojančio ir siauro požiūrio.

66. Dublike ieškovė toliau teigia, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka pažeista tik tiek, kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 1–29. Tačiau dėstydama ketvirtąjį pagrindą ji paliko argumentus dėl dokumentų Nr. 45–48 ir teigė, kad tuos argumentus jau buvo pateikusi ieškinyje.

67. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 30–48, šiame ieškinyje neprieštaraujama dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nustatytos išimties taikymo tiems dokumentams, o tik ginčijamas, kiek tai susiję tik su to sąrašo dokumentais Nr. 45–48, tariamai pernelyg ribojantis leidimas iš dalies susipažinti su tais dokumentais.

68. Darytina išvada, kad šiuo ieškiniu 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas konkrečiai ginčijamas tik tiek, kiek jis susijęs, pirma, su to sprendimo priede nurodytais dokumentais Nr. 1–29 ir, antra, su tame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48, tačiau patikslinama, kad, kiek tai susiję su pastaraisiais dokumentais, ieškovė mano, jog Komisijos suteiktas leidimas iš dalies susipažinti su tais dokumentais galėjo būti pernelyg ribojantis.

2. Dėl ieškinio apimties priėmus 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir atsižvelgiant į 2011 m. sausio 19 d. ieškovės pastabas

69. 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu Komisija priėmė sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su tame prašyme nurodytais, tačiau 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nenagrinėtais dokumentais, t. y. su prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 27a, 40a ir 50–52. Komisija atsisakė leisti susipažinti su dokumentais Nr. 27a ir 40a, o su dokumentais Nr. 50–52 leido susipažinti iš dalies.

70. Visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip triplike teigia Komisija, 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ši institucija atsiėmė anksčiau priimtą numanomą atsisakymą leisti susipažinti su tais dokumentais, nes dėl tų dokumentų Komisija nebuvo priėmusi aiškaus sprendimo (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Co-Frutta prieš Komisiją , T-355/04 ir T-446/04, Rink. p. II-1, 45 punktą ir 2010 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo nutarties Jurašinović prieš Tarybą , T-359/09, 40 punktą).

71. Darytina išvada, kad priėmus 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą šis ieškinys neteko dalyko tiek, kiek juo siekiama panaikinti numanomą sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, nes to sprendimo nebėra Sąjungos teisės sistemoje. Todėl nebereikia priimti sprendimo dėl to aspekto, tačiau tai neturi įtakos vertinimui dėl bylinėjimosi išlaidų.

72. Antra, reikia pažymėti, kad 2011 m. sausio 19 d. pastabose dėl 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kurios pateiktos per ieškiniui pareikšti skirtą terminą, ieškovė užginčijo tam tikrus tame sprendime nurodytus atsisakymo leisti susipažinti atvejus.

73. Darytina išvada, kaip pažymėta 2011 m. birželio 9 d. nutartyje (žr. šio sprendimo 33 punktą), kad šiuo ieškiniu nuo šiol taip pat siekiama iš dalies panaikinti 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

74. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad 2011 m. sausio 19 d. ieškovės pastabose neginčijamas vienas iš atsisakymo leisti susipažinti atvejų, nurodytų 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime.

75. Taigi, kiek tai susiję su 2009 m. vasario 25 d. dokumentu „Note on informal meeting of 4 March 2009“ (pastabos apie 2009 m. kovo 4 d. neoficialų susitikimą) (prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 50), su kuriuo leista susipažinti išsamiai, išskyrus vieną sakinį su išdėstyta subjektyvia nuomone, kurią aptariama derybų šalis gali neteisingai suprasti (2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo 2.2.3 punktas), ieškovė pareiškė, kad iš esmės neginčija to paslėpto sakinio.

76. Beje, kalbant apie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo 2.3 punkte nurodytą derybų šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu apie kasdienį derybų šalių pasikeitimą informacija apie visiškai administracinius klausimus, reikia pažymėti, o ieškovė to ir neginčija, kad tie dokumentai nenurodyti jos prašyme leisti susipažinti.

77. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad priėmus 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir atsižvelgiant į 2011 m. sausio 19 d. ieškovės pastabas šis ieškinys dėl panaikinimo išplečiamas ir apima šiame sprendime esantį Komisijos atsisakymą leisti susipažinti su prie šio sprendimo pridėtame priede nurodytais dokumentais Nr. 27a, 40a, 51 ir 52.

3. Dėl ieškinio apimties priėmus 2012 m. sausio 27 d. sprendimą ir atsižvelgiant į 2012 m. vasario 28 d. ieškovės pastabas

78. 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Komisija išnagrinėjo prašymą leisti susipažinti su keturiais naujais dokumentais (prie 2012 m. sausio 27 d. sprendimo pridėti dokumentai Nr. 45a, 46a, 47a, ir 48a) ir iš naujo – leidimą susipažinti su keturiomis kitomis tų pačių dokumentų versijomis, kurios jau buvo nagrinėjamos 2010 m. gegužės 4 d. sprendime (prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėti dokumentai 45–48).

79. Komisija nurodė, kad 2012 m. sausio 27 d. sprendimas pakeičia, kiek tai susiję su tais aštuoniais dokumentais, 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą. 2012 m. balandžio 10 d. pastabose ji teigia, kad ieškovės ieškinys susijęs tik su 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo ir 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo panaikinimu iš dalies, nes ieškovė Bendrajam Teismui nenurodė, kad į prašymą dėl panaikinimo nori įtraukti 2012 m. sausio 27 d. sprendimą.

80. Dėl pirmojo punkto reikia pažymėti, kad 2012 m. sausio 27 d. sprendimu panaikinamas ir pakeičiamas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas ne dėl aštuonių dokumentų, kaip teigia Komisija, o tik dėl keturių dokumentų (Nr. 45–45), kuriuos ji jau nagrinėjo 2010 m. gegužės mėn. Dėl kitų keturių anksčiau nenagrinėtų dokumentų (Nr. 45a–48a) 2012 m. sausio 27 d. sprendimas yra pirmasis.

81. Dėl antro punkto reikia konstatuoti, kad faktiškai niekur 2012 m. vasario 28 d. pastabose ieškovė nepapildo ir neprašo papildyti ieškinio reikalavimų dėl 2012 m. sausio 27 d. sprendimo. Kaip pati Komisija teisingai pažymėjo 2012 m. balandžio 10 d. pastabose, 2012 m. vasario 28 d. pastabose ieškovė sąmoningai koncentruoja kaltinimus į 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą ir į tuo sprendimu paslėptas tam tikras dokumentų Nr. 45–48 vietas.

82. Taigi ieškovė remiasi 2012 m. sausio 27 d. sprendimo motyvais ne tam, kad prašytų panaikinti tą sprendimą, o tam, kad pagrįstų prašymą panaikinti 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą. 2012 m. vasario 28 d. pastabas ieškovė baigia teiginiu, kad „2012 m. sausio 27 d. sprendime pateikti įrodymai aiškiai įrodo, kad 2012 m. gegužės 4 d. sprendime Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis buvo taikomas klaidingai“.

83. Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad šiuo ieškiniu siekiama panaikinti ne 2012 m. sausio 27 d. sprendimą, o tik 2010 m. gegužės 4 d. ir gruodžio 9 d. sprendimus.

84. Be kita ko, reikia pažymėti, kad prašymo panaikinti 2012 m. sausio 27 d. sprendimą nebuvimas visiškai nesusijęs su tuo, kad ieškovė jo nepateikė; jis veikiau susijęs su ieškovės siekiu, kad būtų konstatuoti 2010 m. gegužės 4 d. sprendime tariamai padaryti pažeidimai, nerizik uojant, kad tie pažeidimai galėtų būti „paslėpti“ vėlesniais Komisijos argumentais, išdėstytais 2012 m. sausio 27 d. sprendime. Taigi tokiomis aplinkybėmis ieškovė aiškiai atsisako nagrinėti 2012 m. sausio 27 d. sprendime Komisijos nurodytus pagrindimus, kurie, jos nuomone, pateikti ex post factum .

4. Išvada dėl ieškinio apimties

85. Atsižvelgiant į šio sprendimo 59–84 punktuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus reikia daryti išvadą, kad šiuo ieškiniu prašoma panaikinti:

– 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su prie to sprendimo pridėtame priede nurodytais dokumentais Nr. 1–29 ir Nr. 45–48,

– 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su prie to sprendimo pridėtame priede nurodytais dokumentais Nr. 27a, 40a, 51 ir 52.

B – Dėl esmės

86. Ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikia penkis pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Antrasis – su to paties reglamento 4 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Trečiasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos pažeidimu ir kitomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis. Ketvirtasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu. Penktasis – su pareigos motyvuoti pažeidimu.

1. Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalies pažeidimu

87. Kiek tai susiję su šiuo pagrindu, kuriame ieškovė kaltina Komisiją, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nenagrinėjo tam tikrų dokumentų, apie kuriuos vis dėlto kalbama 2010 m. sausio 21 d. atsakyme, šio sprendimo 71 punkte jau buvo konstatuota, kad priėmus 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą šis ieškinys neteko dalyko tiek, kiek juo siekiama panaikinti numanomą sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su tam tikrais 2010 m. sausio 21 d. atsakyme nurodytais ir Komisijos vėliau nenagrinėtais dokumentais.

88. Darytina išvada, kad šis pagrindas, kuriuo grindžiamas prašymas panaikinti, neteko dalyko, todėl jo nagrinėti nereikia.

2. Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalies pažeidimu

89. Ieškinyje ieškovė kaltina Komisiją, kad ji taikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį taip, lyg joje būtų įtvirtinta materialioji teisės susipažinti su dokumentais išimtis, nors tai tik procedūros taisyklė. Pasak ieškovės, Komisija, nekreipdama dėmesio, kad tos nuostatos funkcija tik procedūrinė, suteikė tretiesiems asmenims veto teisę, kiek tai susiję su tų asmenų parengtų dokumentų paskelbimu.

90. Komisija atsako, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas grindžiamas tik Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

91. Reikia konstatuoti, kaip tai daro Komisija, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalis visiškai nenurodyta 2010 m. gegužės 4 d. sprendime kaip to sprendimo pagrindas. 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas iš tiesų išimtinai grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

92. Remiantis tuo, kas išdėstyta, antrasis pagrindas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, grindžiamas klaidinga prielaida ir turi būti atmestas.

93. Dublike ieškovė nebeginčija aplinkybės, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas grindžiamas tik Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka. Atsižvelgdama į atsiliepime į ieškinį pateiktus paaiškinimus, ieškovė pati aiškiai daro išvadą, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas grindžiamas tik pastarąja nuostata. Ji nebeteigia, kad Komisija Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalimi pasinaudojo kaip materialiąja išimtimi, kad pagrįstų atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais.

94. Todėl dublike ieškovė pateikia kaltinimą, susijusį su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalies, kaip procedūrinės nuostatos, pažeidimu.

95. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad trečiųjų asmenų dokumentų atveju Komisija, remdamasi ta nuostata, privalo konsultuotis su trečiuoju asmeniu, kad nustatytų, ar taikoma teisės susipažinti išimtis, nebent yra aišku, kad dokumentas turi arba neturi būti atskleistas. Remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalies formuluote darytina išvada, kad Komisija neturi plačios veikimo laisvės nustatyti, ar reikia konsultuotis su trečiuoju asmeniu. Todėl Bendrasis Teismas turėtų priimti sprendimą dėl šio klausimo neatsižvelgdamas į Komisijai suteiktą didelę diskreciją, susijusią su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių taikymu. Jei paaiškėtų, kad Komisija buvo neteisi, kai nusprendė, kad aptariami dokumentai akivaizdžiai gali daryti neigiamą įtaką, tai reikštų, kad ji pažeidė pareigą konsultuotis su trečiaisiais asmenimis, o dėl tos priežasties 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas turėtų būti panaikintas. Dėl šio klausimo ieškovė daro nuorodą į dubliko tęsinį.

96. Komisija teigia, kad šis kaltinimas yra nepriimtinas arba, atmetus šį teiginį, nepagrįstas.

97. Remiantis Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinyje turi būti nurodytas bylos dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, o vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau pagrindas, kuriuo išplečiamas anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytas pagrindas ir kuris yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu. Analogiškai turi būti vertinamas ir kaltinimas, pateiktas ieškinio pagrindui pagrįsti (žr. 2002 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Joynson prieš Komisiją , T-231/99, Rink. p. II-2085, 156 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

98. Reikia pažymėti, kad šis kaltinimas, kuriuo ieškovė kaltina Komisiją, kad ši pažeidė procedūrinę pareigą konsultuotis su trečiaisiais asmenimis, kai yra neaišku, ar aptariamas dokumentas gali būti atskleistas, ieškinyje nepateiktas, todėl tai yra naujas pagrindas.

99. Be to, tas naujas pagrindas nepagrįstas jokia faktine ar teisine aplinkybe, kuri būtų paaiškėjusi per procesą Bendrajame Teisme. Kadangi nei 2010 m. sausio 21 d. atsakyme, nei 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nepaminėtos konsultacijos su trečiaisiais asmenimis pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, ieškovė turėjo pakankamai duomenų, kad jau ieškinyje galėtų nurodyti, jei tik norėtų, šios procedūrinės nuostatos pažeidimą. Ieškovės paminėtame Komisijos atsiliepime į ieškinį išdėstytame teiginyje, kad „Komisijai nekilo jokių abejonių dėl to, kad tas atskleidimas turėtų neigiamos įtakos“, nėra jokių naujų faktinių ar teisinių aplinkybių.

100. Be to, šis naujas kaltinimas nėra nei šio pagrindo, kuris, kaip suformuluota ieškinyje, susijęs su visiškai kitu klausimu (dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalies, kaip materialiosios teisės susipažinti su dokumentais išimties, taikymo), nei kurio nors kito ieškinyje nurodyto pagrindo išplėtimas.

101. Dėl šio klausimo reikia pažymėti, kad šis naujas kaltinimas, kuris tikrai glaudžiai nesusijęs su kitu ieškinio pagrindu, veikiau prieštarauja ieškinyje išdėstytam teiginiui (žr. šio sprendimo 89 punktą), kad Komisija pakluso trečiųjų asmenų nuomonei, lyg būtų kalbama apie veto. Iš tiesų tame teiginyje, kuris grindžiamas aplinkybe, kad Komisija žinojo apie trečiųjų asmenų lūkesčius, kiek tai susiję su jų derybų dokumentų konfidencialumu, visiškai nekalbama apie vėlesnį procedūrinį kaltinimą, kad ši institucija su jais nesikonsultavo.

102. Be to, dublike ieškovė nieko nekalba apie tai, kad nesikonsultavimas su trečiaisiais asmenimis yra akivaizdžios vertinimo klaidos, apie kurią kalbama trečiajame pagrinde, priežastis. Atvirkščiai, dublike ieškovė laikosi visiškai procedūrinio argumento.

103. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad kaltinimas, susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalies, kaip procedūrinės nuostatos, pažeidimu, yra naujas kaltinimas, kuris nepriimtinas remiantis Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalimi.

3. Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos pažeidimu ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

a) Dėl pirmos dalies, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos pažeidimu

104. Ieškovė teigia, kad Komisijos nurodytos bendro pobūdžio priežastys, dėl kurių atsisakyta leisti susipažinti su dokumentais, grindžiamos neteisingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos aiškinimu. Tai, kad ACAC derybų šalys sudarė susitarimą dėl konfidencialumo, nepagrindžia Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais. Komisija neatskyrė Sąjungos pozicijos derybose nuo ne Europos šalių pozicijų, nors nėra jokio pavojaus atskleisti Sąjungos pozicijos. Galiausiai su ACAC susijusių dokumentų atskleidimas tik sustiprintų viešąjį interesą tarptautinių santykių atžvilgiu.

105. Komisija ginčija ieškovės poziciją. Ji teigia, kad remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka pagrįstai atsisakė leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais. Jei Sąjunga būtų vienašališkai juos atskleidusi, tarptautinių derybų, kurios grindžiamos darybų šalių abipusiu pasitikėjimu, kontekste tai būtų padarę neigiamą įtaką viešojo intereso apsaugai, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais. ACAC šaliu sudarytas konfidencialumo susitarimas būtų tik vienas iš daugelio vertinimo aspektų dėl minėtos nuostatos taikymo šiuo atveju. Komisija neigia ieškovės nurodyto Sąjungos ir kitų derybų šalių pozicijų atskyrimo reikšmę ir pažymi, kad ACAC derybos vis dar nebaigtos.

106. Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nustatyta, kad „institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga“.

107. Reikia priminti, kad galimybė visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais yra principas, o atsisakymas suteikti tokią galimybę – išimtis. Sprendimas dėl atsisakymo galioja tik tuo atveju, jeigu jis grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytomis išimtis. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šios išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai, kad nebūtų pažeistas pagrindinis šio reglamento saugomas principas (2005 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison prieš Tarybą , T-110/03, T-150/03 ir T-405/03, Rink. p. II-1429, 45 punktas; pagal analogiją žr. 2002 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kuijer prieš Tarybą , T-211/00, Rink. p. II-485, 55 punktą). Be to, proporcingumo principu reikalaujama, kad išimtys neviršytų to, kas tinkama ir būtina siekiamam tikslui įgyvendinti (2001 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba prieš Hautala , C-353/99 P, Rink. p. I-9565, 28 punktas).

108. Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių Teisingumo Teismas pripažino, kad ta nuostata saugomų interesų ypatingas opumas ir svarba kartu su institucijos atsisakymo suteikti galimybę susipažinti privalomumu, kai pagal šią nuostatą dokumento atskleidimas pažeistų jos interesus, institucijos sprendimą daro sudėtingą ir delikatų, todėl jį priimti reikia ypač atsargiai. Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokiam sprendimui priimti reikalinga diskrecija (2007 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sison prieš Tarybą , C-266/05 P, Rink. p. I-1233, 35 punktas).

109. Todėl Pirmosios instancijos teismo vykdoma institucijų sprendimų atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais dėl išimčių, susijusių su visuomenės interesu, numatytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte, teisėtumo kontrolė turi apsiriboti procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu (žr. 108 punkte minėto 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison prieš Tarybą 34 punktą ir 107 punkte minėto 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Sison prieš Tarybą 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

110. Galiausiai reikia priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluote darytina išvada, kad, kalbant apie šioje nuostatoje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtis, institucija privalo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti, jeigu dokumento atskleidimas visuomenei galėtų pažeisti šia nuostata saugomus interesus, nesant būtinumo tokiu atveju ir, skirtingai, nei numatyta, be kita ko, to paties straipsnio 2 dalyje, su šių interesų apsauga susijusius reikalavimus derinti su kitų interesų pagrindu kylančiais reikalavimais (108 punkte minėto 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison prieš Tarybą 46–48 punktai; 107 punkte minėto 2005 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison prieš Tarybą 51–55 punktai; 2007 m. balandžio 25 d. Sprendimo WWF European Policy Programme prieš Tarybą , T-264/04, Rink. p. II-911, 44 punktas; 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją , T-300/10, 124 punktas ir 2012 m. spalio 3 d. Sprendimo Jurašinović prieš Tarybą , T-465/09, 47–49 punktai).

111. Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia įvertinti, ar, kaip teigia ieškovė, Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką.

112. Ieškovė teigia, pirma, kad Komisijos nurodytos bendro pobūdžio priežastys atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais grindžiamos klaidingu šios nuostatos aiškinimu. ACAC derybų partnerių susitarimu dėl konfidencialumo negalima pagrįsti Komisijos atsisakymo leisti jai susipažinti su dokumentais.

113. 2010 m. gegužės 4 d. sprendime Komisija priminė, kad „susitardamos dėl [ACAC projekto konsoliduoto teksto] paskelbimo ACAC derybų šalys dar sykį patvirtino, kad svarbu išsaugoti konkrečias jų pozicijas per tas derybas“. Komisija nurodė, „kad svarbu pažymėti, jog derybose dėl ACAC dar reikia ieškoti kompromisų tarp skirtingų šalių, o nacionaliniu lygmeniu dar vyksta teismai, kiek tai susiję su galutinės pozicijos priėmimu“ (2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 4.1 punkto pirma pastraipa).

114. Komisija pridūrė, kad „apskritai nereikia nė sakyti, jog siekdamos tarptautinių derybų sėkmės atitinkamos šalys turi bendradarbiauti, o tas bendradarbiavimas didele dalimi priklauso nuo tarpusavio pasitikėjimo“. Komisija teigia, kad „tai ypač taikoma vykstančioms deryboms dėl prekybos, nes per jas kalbama ypač svarbiomis temomis, susijusiomis su įvairiausiomis sritimis, kaip antai ekonomikos politika, prekybos interesai ir politiniai argumentai“ (2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 4.1 punkto ketvirta pastraipa).

115. Komisija nurodė, kad, remiantis atidžia visų su prašymu leisti susipažinti susijusių dokumentų analize, paaiškėjo, kad šios bylos aplinkybėmis visiškai patenkinus šį prašymą būtų padarytas neigiamas poveikis derybų šalių tarpusavio pasitikėjimo atmosferai ir sumažėtų tiek galimybės sėkmingai baigti derybas, nes būtų pakenkta derybininkų pozicijoms, tiek bendradarbiavimo ateityje perspektyvos. Komisija pridūrė, kad jei Sąjungos derybų partneriai turėtų priežasčių manyti, jog per derybas jų išsakytas konfidencialias pozicijas Sąjunga gali vienašališkai viešai paskelbti, tai turėtų neigiamą poveikį deryboms ateityje (2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 4.1 punkto penkta pastraipa).

116. Komisija pridūrė, kad šiomis aplinkybėmis labai svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad per ACAC derybas ji buvo už konsoliduoto ACAC projekto teksto paviešinimą kaip galima greičiau ir kad nuolat informavo visuomenę apie derybų tikslus ir bendrą kryptį. Komisija nurodė, kad po kiekvieno derybų ciklo ji viešai skelbė visų derybose dalyvaujančių šalių patvirtintas ataskaitų santraukas ir išsamų derybų pažangos aprašymą. Be to, 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. ji organizavo tris viešas konferencijas apie ACAC, per kurias informavo visuomenę apie ACAC tikslus bei derybose pasiektą pažangą ir siekė surinkti suinteresuotųjų šalių komentarus (2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 4.1 punkto šešta pastraipa).

117. Komisija pažymėjo, kad „kiek tai susiję su trečiųjų šalių parengtais dokumentais, [ji] pati nusprendė, ar reikia taikyti vieną Reglamente Nr. 1049/2001 numatytų išimčių“, ir kad „vienas iš aspektų, į kuriuos buvo atsižvelgta atliekant tokį vertinimą, yra aplinkybė, kad neatsižvelgimas į trečiųjų šalių prašymą neatskleisti jų dokumentų labai pakenktų tolesnėms deryboms ir padarytų neigiamos įtakos Sąjungos tarptautinių santykių apsaugai“. Komisija pridūrė, kad „į tai reikia tuo labiau atsižvelgti, kadangi vienas per derybas nagrinėtų klausimų buvo susijęs su priimtinu skaidrumo lygiu, kiek tai susiję su pačiu derybų tekstu“. Komisija, „atsižvelgdama, pirma, į neseniai derybose dalyvaujančių šalių sudarytą susitarimą paviešinti [konsoliduotą ACAC projekto tekstą] ir, antra, į pakartotinį tų šalių patvirtinimą dėl atitinkamų jų pozicijų konfidencialumo“, nusprendė, kad „atskleidusi tas pozicijas, kurios buvo išdėstytos per ACAC derybas, ji pakenktų Sąjungos patikimumui per derybas ir kitų šalių pasitikėjimui“ (2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 4.2 punkto antra pastraipa).

118. Visų pirma, remiantis šiais argumentais galima teigti, kad nors Komisija tikrai darė nuorodą į derybose dalyvaujančių šalių susitarimą dėl derybinių pozicijų konfidencialumo, atsakydama į prašymą leisti susipažinti su dokumentais ji tuo susitarimu visiškai nesirėmė kaip teisiškai įpareigojančiu dokumentu, pagal kurį ji būtų teisiš kai įpareigota atmesti tą prašymą. Atvirkščiai, atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais Komisija teisiškai pagrindė tik Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

119. Taip pat negalima paneigti, o ieškovė tai pati pripažįsta dublike, kad derybomis dėl tarptautinių sutarčių galima pateisinti, siekiant užtikrinti derybų veiksmingumą, tam tikro lygio diskretiškumą, kad būtų užtikrintas derybininkų abipusis pasitikėjimas ir laisvų bei veiksmingų debatų eiga. Kaip pažymėjo Komisija, visos derybų formos reikalauja derybininkų laikytis taktiškumo, o būtinas šalių bendradarbiavimas didele dalimi priklauso nuo abipusio pasitikėjimo klimato.

120. Be kita ko, reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog derybų, siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą, inicijavimas ir vedimas iš principo priklauso vykdomajai sričiai, ir kad visuomenės dalyvavimas procedūroje, susijusioje su derybomis ir tarptautinio susitarimo sudarymu, atsižvelgiant į teisėtą interesą neatskleisti strateginės derybų informacijos, yra neišvengiamai ribotas (2012 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo sprendimo in ’t Veld prieš Tarybą , T-529/09, 88 punktas; taip pat žr. to sprendimo 57 punktą ir 59 punkto pabaigą).

121. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendime Komisijos nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakyta leisti susipažinti su dokumentais, išdėstytos nepažeidžiant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos ir yra pagrįstos teisingu jos aiškinimu.

122. Antra, ieškovė teigia, kad bet kuriuo atveju Sąjungos pozicijų atskleidimas visuomenei nebūtų padaręs jokios žalos. Pasak ieškovės, neturėtų kilti jokių sunkumų paviešinti dokumentus ir informaciją, kurią Sąjunga jau pateikė derybų partneriams.

123. Neatsižvelgiant į tai, kad ši pozicija nesuderinama su būtinybe užtikrinti tam tikrą konfidencialumą (žr. šio sprendimo 119 punktą), reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, neatmestina galimybė, jog Sąjungos pozicijų tarptautinėse derybose atskleidimas gali pakenkti viešojo intereso apsaugai, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais.

124. Pirma, neatmestina galimybė, kad atskleidus Sąjungos derybines pozicijas būtų galima netiesiogiai sužinoti kitų derybų šalių pozicijas. Taip gali nutikti tuo atveju, kai Sąjungos pozicija išreiškiama dėl kitos derybų šalies pozicijos arba kai Sąjungos pozicijos arba jos pasikeitimo per derybas nagrinėjimas suteikia galimybę daugiau ar mažiau tiksliai padaryti išvadą apie vienos ar daugelio kitų derybų šalių pozicijas.

125. Antra, reikia pažymėti, kad vykstant tarptautinėms deryboms Sąjungos užimama pozicija gali keistis atsižvelgiant į derybų eigą, nuolaidas ir kompromisus, kuriuos gali padaryti įvairios derybose dalyvaujančios šalys. Kaip pažymėta, derybinių pozicijų formulavimas gali apimti tam tikrą skaičių derybininkų, įskaitant ir Sąjungą, taktinių argumentų. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad jei Sąjunga atskleistų visuomenei savo derybines pozicijas, nors kitų derybose dalyvaujančių šalių pozicijos išliktų paslaptyje, tai galėtų padaryti neigiamą įtaką Sąjungos galimybėms derėtis.

126. Dėl ieškovės argumento, kad iš esmės Komisija galėjo atskleisti įvairias derybose išsakytas pozicijas neidentifikuodama tas pozicijas palaikančių derybose dalyvaujančių šalių, reikia pasakyti, kad tarptautinių derybų atveju vienašališkas vienos derybose dalyvaujančios šalies priimtas sprendimas atskleisti, nors iš pirmo žvilgsnio anonimiškai, vienos ar kelių kitų derybose dalyvaujančių šalių poziciją gali padaryti didelį neigiamą poveikį derybų šalies, kurios pozicija buvo paviešinta, ir, beje, kitų derybose dalyvaujančių šalių, to paviešinimo liudininkių, abipusio pasitikėjimo klimatui, kuris reikalingas siekiant veiksmingų derybų. Kaip pažymi Komisija, abipusio pasitikėjimo klimato sukūrimas ir išsaugojimas tarptautiniuose santykiuose yra labai sudėtinga užduotis.

127. Beje, ieškovė klysta teigdama, kad, paskelbus konsoliduotą ACAC projekto tekstą, derybas, vykusias iki to paskelbimo, galima laikyti baigtomis, todėl informacija apie jas turi būti atskleista. Iš tiesų ir, nedarant įtakos klausimui, ar viešojo intereso apsauga tarptautiniuose santykiuose galima pagrįsti derybų dokumentų konfidencialumo išsaugojimą tam tikrą laiką pasibaigus toms deryboms, reikia pažymėti, kad konsoliduotas ACAC projekto tekstas yra tik susitarimo projektas ir kad jį atskleidus derybos tęsiamos.

128. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ieškovė klysta teigdama, jog Sąjungos ar kitų ACAC derybose dalyvaujančių šalių pozicijų atskleidimas negali padaryti neigiamos įtakos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka saugomam interesui.

129. Trečia, dėl argumento, kad su ACAC susijusių dokumentų atskleidimas galėjo tik sustiprinti viešąjį interesą tarptautinių santykių atžvilgiu ir padėti išvengti diskusijų dėl slapto tam tikrų pasiūlymų paskelbimo, reikia priminti, kad nors Reglamentu Nr. 1049/2001 iš tiesų siekiama tikslo padaryti visuomenės teisę susipažinti su Sąjungos dokumentais kuo veiksmingesnę (reglamento 4 konstatuojamoji dalis), jame vis dėlto numatytos teisės susipažinti išimtys, kuriomis siekiama apsaugoti tam tikrus viešuosius ar privačius interesus, o šiuo atveju – viešąjį interesą, susijusį su tarptautiniais santykiais.

130. Tačiau remiantis būtent išdėstytais argumentais galima daryti išvadą, kad šioje byloje Komisijos nurodytuose motyvuose dėl galimybės susipažinti su dokumentais ribojimo ir neatsižvelgiant į konkretaus jų įgyvendinimo 2010 m. gegužės 4 d. ir gruodžio 9 d. sprendimuose klausimą nėra jokio klaidingo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos aiškinimo.

131. Be to, ir tiek, kiek ieškovės argumentu iš esmės siekiama remtis šiuo atveju už atskleidimą aukštesniu viešuoju interesu, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys yra privalomai taikomos išimtys, kuriose, priešingai nei kitose teisės susipažinti išimtyse, nėra jokios nuorodos apie atsižvelgimą į tokį interesą. Nagrinėjant ieškinį dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka grindžiamo sprendimo atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais panaikinimo visi argumentai, susiję su už paviešinimą aukštesniu viešuoju interesu, turi būti atmesti kaip neveiksmingi (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 110 punkte nurodytą teismo praktiką).

132. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad šio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

b) Dėl antros dalies, susijusios su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką

133. Ieškovė teigia, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, kai taikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nustatytą išimtį 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo priede nurodytiems ginčijamiems dokumentams ir tam tikriems dokumentams, dėl kurių priimtas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas.

134. Komisija ginčija ieškovės poziciją ir teigia, kad 2010 m. gegužės 4 d. ir 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimuose nurodyta teisės susipažinti su dokumentais išimtis buvo taikoma būtent aptariamiems dokumentams.

Dėl konsoliduoto ACAC projekto teksto, jo skyrių ir pasiūlymo dėl techninio bendradarbiavimo projekto (prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 1–22).

135. Dėl prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 1–22 ieškovė teigia, kad jeigu tuose dokumentuose esančios pozicijos ir pasiūlymai buvo integruoti į konsoliduotą ACAC projekto tekstą, tai reiškia, kad nebebuvo numatoma juos persvarstyti, todėl jų paskelbimas neturėtų kelti sunkumų. Pagaliau, kadangi tuose dokumentuose išdėstytos Komisijos nuomonės, kurias ji pateikė derybų partneriams, nebuvo jokios priežasties ieškovei neleisti su jomis susipažinti. Dėl prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyto dokumento Nr. 22, kuris nebuvo integruotas į konsoliduotą ACAC projekto tekstą, ieškovė teigia, kad dokumento, paprasčiausia susijusio su techniniu bendradarbiavimu, atskleidimas vargiai galėjo pakenkti deryboms.

136. Remiantis tiek 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu (5.1 punktas), tiek vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Komisijos pateiktų dokumentų analize, darytina išvada, kad prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 1–20 susiję su skirtingais ACAC projekto skyriais ir kad juose, pasinaudojant darytų pakeitimų funkcija ( track changes ), išdėstytos per derybas išreikštos įvairių derybose dalyvaujančių šalių pozicijos ir pasiūlymai. Dokumente Nr. 21 pateiktas diskutuotinų klausimų sąrašas. Dokumente Nr. 22 išdėstyti vienos derybose dalyvaujančios šalies pasiūlymai techninio bendradarbiavimo srityje.

137. Kaip 2010 m. gegužės 4 d. sprendime pažymi Komisija, reikia priminti, kad kai buvo priimamas tas sprendimas, ACAC derybos tebevyko ir kad viešai paskelbtas konsoliduotas ACAC projekto tekstas yra tik susitarimo projektas.

138. Tokiomis aplinkybėmis Komisija, nepadariusi akivaizdžios vertinimo klaidos, 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.1 punkte nusprendė, kad jei ieškovei būtų atskleisti dokumentai Nr. 1–20 ir 21 ir dėl tos priežasties – derybose dalyvaujančių šalių ir Sąjungos derybinės pozicijos, būtų padaryta neigiama įtaka abipusio pasitikėjimo klimatui, kuris reikalingas, kad kiekviena derybose dalyvaujanti šalis galėtų laisvai reikšti savo poziciją, ir padarytas poveikis Sąjungos galimybėms derėtis.

139. Aplinkybė, kad dokumentas Nr. 22 yra pasiūlymas dėl techninio bendradarbiavimo, nekeičia aplinkybės, jog tai derybose dalyvaujančios šalies parengtas derybų dokumentas ir kad jį paskelbus gali būti padaryta neigiama įtaka derybose reikalingam abipusio pasitikėjimo klimatui.

140. Atvirkščiai, dėl prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyto dokumento Nr. 21 reikia pažymėti, kad tai ne dokumentas, kuriame išreiškiama vienos ar kelių šalių derybinė pozicija, o tik diskutuotinų klausimų sąrašas be netiesioginių pasekmių. Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad atmetus prašymą leisti susipažinti su tuo dokumentu padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes Komisija klaidingai nusprendė, kad to dokumento atskleidimas gali padaryti neigiamą poveikį viešojo intereso tarptautiniuose santykiuose apsaugai.

141. Darytina išvada, kad nors Komisija, priešingai, nei teigia ieškovė, naudodamasi savo diskrecija Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių srityje, nepadarė akivaizdžios klaidos, kai atsisakė jai leisti dėl 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nurodytų motyvų susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 1–20 ir 22, vis dėlto reikia patenkinti šią trečiojo pagrindo dalį tiek, kiek ji susijusi su prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodytu dokumentu Nr. 21.

Dėl dokumentų, susijusių su pozicija, kurios reikia laikytis dėl prašymų leisti įsitraukti į derybas (prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 23 ir 24)

142. Ieškovė ginčija atsisakymą leisti susipažinti ir teigia, kad tie dokumentai visų pirma susiję su derybų šalių sprendimu atsižvelgti į naujų šalių įstojimą į šias derybas. Todėl tie dokumentai yra bendro pobūdžio, nes juose paprasčiausia svarstomi įvairūs požiūriai ir galimi kitų šalių prašymai įsitraukti į derybas.

143. Remiantis tiek 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu (5.2 punktas), tiek vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Komisijos pateiktų dokumentų analize, darytina išvada, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 23 ir 24 susiję su klausimu dėl pozicijos, kurios reikia laikytis dėl trečiųjų šalių prašymų prisijungti prie ACAC derybų arba prie ACAC, kai dėl susitarimo bus susiderėta ir kai jis bus sudarytas. Dokumentą Nr. 23 parengė viena derybose dalyvaujanti šalis ir jame pateikiami galimi veikimo būdai šiuo klausimu, o dokumentas Nr. 24, kuris paremtas dokumento Nr. 23 tekstu, yra visoms derybose dalyvaujančioms šalims bendras dokumentas, kuriame pateikiami atsakymai į trečiųjų šalių prašymus prisijungti prie derybų. 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nurodyta, kad tai su diskusijomis susiję dokumentai.

144. Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad šių dokumentų atskleidimas padarytų neigiamą įtaką viešojo intereso apsaugai, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais.

145. Atsižvelgiant į šių dokumentų dalyką bei turinį ir, kaip iš esmės 2010 m. gegužės 4 d. sprendime (5.2 punktas) pažymi Komisija, toks atskleidimas galėjo pakenkti tiek Komisijos, kaip derybų partnerės, patikimumui kitų derybose dalyvaujančių šalių atžvilgiu, tiek visų derybose dalyvaujančių šalių, įskaitant Sąjungą, santykiams su trečiosiomis šalimis, kurios galbūt norėjo prisijungti prie derybų.

146. Darytina išvada, kad ši trečiojo pagrindo dalis turi būti atmesta, kiek tai susiję su dokumentais Nr. 23 ir 24.

Dėl dokumentų, susijusių su kitų derybose dalyvaujančių šalių pozicija dėl tam tikrų klausimų (prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 25 ir 26)

147. Ieškovė nurodo, kad mano suprantanti, jog šiuose dokumentuose išdėstyta trečiųjų šalių pozicija ir Sąjungos nuomonė tuo klausimu dėl būsimos ACAC institucinės sandaros ir dėl ACAC nuostatų, susijusių su internetu. Ieškovė nesupranta, kaip tų dokumentų, kuriuos Komisija jau išdalijo kitoms derybose dalyvaujančioms šalims, atskleidimas gali apriboti Komisijos veiksmų laisvę.

148. 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.3 punkte Komisija nurodė, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 25 ir 26 tiesiogiai atspindi derybose dalyvaujančių šalių pozicijas ir Sąjungos nuomonę apie tas pozicijas, kiek tai susiję atitinkamai su ACAC nuostatomis dėl interneto ir dėl būsimos ACAC institucinės sandaros.

149. Remiantis vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Komisijos pateiktų dokumentų analize, darytina išvada, kad jei dokumente Nr. 26, kaip 2010 m. gegužės 4 d. sprendime (5.3 punktas) nurodo Komisija, iš tiesų išdėstyta vienos derybų šalies pozicija ir Sąjungos nuomonė apie tą poziciją, to negalima pasakyti apie dokumentą Nr. 25.

150. Iš tikrųjų dokumentas Nr. 25 yra Sąjungos dokumentas, kurio turinys iš esmės yra aprašomasis ir bendras, ir jis susijęs su Sąjungos teise intelektinės nuosavybės srityje, kiek tai susiję su internetu. Jame nedaroma nuoroda į kurios nors derybose dalyvaujančios šalies poziciją ir neišreiškiama jokia konkreti Komisijos pozicija tos šalies pozicijos atžvilgiu, kad ir ką per teismo posėdį teigtų Komisija.

151. Darytina išvada, kad jei atsisakyme leisti susipažinti su dokumentu Nr. 26 nėra, priešingai, nei teigia ieškovė, jokios akivaizdžios vertinimo klaidos, kiek tai susiję su to dokumento turiniu ir 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.3 punkte Komisijos teisingai išdėstytais argumentais, reikia patenkinti šią trečiojo pagrindo dalį, kiek ji susijusi su prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodytu dokumentu Nr. 25.

Dėl Sąjungos komentarų apie kovą su nusikalstamomis veikomis (prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 27–29)

152. Kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 27–29 ir dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos dėl tame pačiame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 25 ir 26, ieškovė teigia, kad Komisija neįrodė, jog tenkinamos sąlygos dėl tarptautinių santykių apsauga grindžiamos teisės susipažinti su dokumentais išimties.

153. Remiantis tiek 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu (5.4 punktas), tiek vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Komisijos pateiktų dokumentų analize, darytina išvada, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 27–29 yra Sąjungos derybų dokumentai, susiję su ACAC projekto nuostatomis dėl kovos su nusikalstamomis veikomis.

154. Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.4 punkte nusprendė, kad šių dokumentų atskleidimas padarytų neigiamą įtaką Sąjungos derybinėms pozicijoms, dėl to būtų pažeista viešojo intereso apsauga, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais.

155. Darytina išvada, kad ši trečiojo pagrindo dalis turi būti atmesta, kiek tai susiję su aptariamais dokumentais Nr. 27–29.

Dėl valstybių narių pastabų ir dėl darbo dokumentų bei vidaus ataskaitų (prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 30–48)

156. Visų pirma reikia priminti (žr. šio sprendimo 64–68 punktus), kad šiuo ieškiniu neginčijamas atsisakymas leisti susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 30–44, o tik nurodyta, kiek tai susiję su tame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48, kad Komisijos suteiktas leidimas iš dalies susipažinti su tais dokumentais galėjo būti pernelyg ribojantis, dėl to iš esmės taip galėjo būti pažeistas proporcingumo principas.

157. 2012 m. vasario 28 d. pastabose ieškovė, remdamasi 2010 m. gegužės 4 d. sprendi me nurodytų dokumentų Nr. 45–48 paslėptų vietų, kurios vėliau buvo paviešintos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu, palyginimu, teigia, kad 2010 m. gegužės mėn. paslėpti tam tikras vietas buvo nepagrįsta arba dėl to, kad jos buvo susijusios su paprastais aprašymais ir jų atskleidimas negalėjo daryti žalos santykiams su kitais derybų partneriais, arba dėl to, kad jos buvo susijusios su klausimais, kuriuos atkleidus nebūtų paviešintos derybose dalyvaujančių šalių pozicijos arba Komisijos derybų strategija.

158. Galiausiai ieškovė, remdamasi tuo, kad dėl Komisijos padarytos su informacinėmis technologijomis susijusios klaidos buvo susipažinusi su visu prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 45–48 turiniu, kritikuoja Komisijos taikytą požiūrį. Ji kritikuoja Komisiją, kad ši tame sąraše nurodyto dokumento Nr. 47 2 ir 3 išnašose paslėpė tam tikrą informaciją, kurią ieškovė laiko nekonfidencialia ir kartu svarbia visuomenei.

159. Ieškovė teigia, kad 2012 m. sausio 27 d. sprendime pateikti įrodymai patvirtina, jog 2010 m. gegužės 4 d. sprendime Komisija klaidingai pritaikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį ir taip pasielgė norėdama nuslėpti aplinkybę, kad nesilaiko įsipareigojimų dėl skaidrumo.

160. 2012 m. balandžio 10 d. pastabose Komisija ginčija ieškovės argumentus.

161. Pirma, ji pakartoja atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus, kad ieškinyje nekalbama apie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu pateiktą atsisakymą leisti susipažinti su prie šio sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48.

162. Vis dėlto reikia priminti, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti šio sprendimo 59–67 punktuose.

163. Antra, priminusi, kad turi didelę diskreciją taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką ir kad teisminė kontrolė dėl to yra ribota, Komisija mano, jog ieškovė, išsamiai išnagrinėjusi 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu paslėptas, paskui 2012 m. atskleistas tam tikras dokumentų Nr. 45–48 vietas, neįvertino teisminės kontrolės ribų.

164. Vis dėlto būtina konstatuoti, kad šiuo atveju Komisijos turima diskrecija visiškai nedraudžia ieškovei lyginti 2010 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. sausio 27 d. sprendimų ir juose ieškoti aspektų pagrįsti teiginiui, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendime Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, kai konkrečiai taikė ginčijamiems dokumentams Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nustatytą teisės susipažinti su dokumentais išimtį. Dėl šios aplinkybės nėra nesilaikoma Komisijos diskrecijos, o Bendrojo Teismo atliekamos kontrolės apimtis dėl to nesikeičia.

165. Galiausiai Komisija mano, kad toks ieškovės atliktas tyrimas visiškai neįrodo, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu tam tikros dokumentų vietos buvo paslėptos akivaizdžiai nepagrįstai; veikiau priešingai.

166. Reikia pažymėti, kad, remiantis tiek 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu (5.6 punktas), tiek vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Komisijos pateiktų dokumentų analize, darytina išvada, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodyti dokumentai Nr. 45–48 yra keturi Komisijos vidaus dokumentai, kuriuose apibendrinamos derybos, vykusios per ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą ACAC sesijas ( rounds ).

167. 2010 m. gegužės 4 d. sprendime Komisija nurodė, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 45–48 paslėptose vietose buvo išdėstytos tam tikros Sąjungos ambicijos ir jos derybų strategijos aspektai, susiję su derybomis dėl ACAC. Komisija nurodė, kad šių aspektų atskleidimas visuomenei ją pastatytų į labai keblią padėtį vykstančiose derybose dėl ACAC kitų derybose dalyvaujančių šalių atžvilgiu, kurios būtų išsamiai informuotos apie Sąjungos tikslus ir politinius argumentus ir galėtų įvertinti, kiek Sąjunga pasirengusi daryti kompromisus. Tai gerokai sumažintų Komisijos veiksmų laisvę ir sutrukdytų bendrai derybų eigai, todėl būtų pakenkta Sąjungos interesui veiksmingai dalyvauti tose derybose.

168. Komisija pridūrė, kad apskritai ji nebegalėjo būti tikslesnė, kiek tai susiję su konkrečiu paslėptų vietų turiniu, antraip būtų atskleistas tas turinys, o taikytina išimtis taptų neveiksminga.

169. Remiantis paslėptų dokumentų Nr. 45–48 vietų analize darytina išvada, kad daugelyje jų iš tikrųjų pateikta informacija apie Sąjungos ambicijas, jos derybines pozicijas ir tam tikrus derybų strategijos aspektus bei informacija apie derybose dalyvaujančių šalių pozicijas ir iniciatyvas.

170. Taip yra būtent dokumento Nr. 45 atveju, kiek tai susiję su konkrečiai ieškovės ginčijamomis paslėptomis vietomis to dokumento 1 puslapio 4 punkto pirmame ir paskutiniame sakinyje. Iš tiesų tose paslėptose vietose, priešingai, nei teigia ieškovė, pateikta informacija apie derybose dalyvaujančių šalių pozicijas ir derybų eigą, todėl Komisija galėjo nepadariusi akivaizdžios vertinimo klaidos nuspręsti neatskleisti tos informacijos.

171. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės ginčijamą dokumento Nr. 45 3 puslapyje paslėptą vietą trečios įtraukos „Consultation of stakeholders / Transparency“ paskutiniame sakinyje. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Sąjungos ir derybose dalyvaujančių šalių pozicijos tam tikrais aspektais galėjo būti suderintos, visiškai nereiškia, kad tų pozicijų atskleidimas toje derybų stadijoje ir kai niekas nebuvo pasirašyta, nepadarys neigiamos įtakos viešajam interesui, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais.

172. Tą patį galima pasakyti ir apie ieškovės ginčijamas paslėptas vietas dokumento Nr. 46 1 puslapyje antraštinės dalies „Summary“ ketvirtoje ir penktoje pastraipose ir 3 puslapyje pirmoje pastraipoje bei 5 punkto a papunktyje. Tos paslėptos vietos, kuriose aprašomos šalių ir Sąjungos pozicijos dėl, pirma, naujų šalių prisijungimo prie ACAC ir, antra, dėl šio susitarimo ateities perspektyvų, susijusios su informacija, dėl kurios Komisija galėjo toje derybų stadijoje pasinaudojusi jai suteikta diskrecija nuspręsti, kad ją atskleidus būtų padarytas neigiamas poveikis viešajam interesui, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais.

173. Ieškovės ginčijama dokumento Nr. 46 1 puslapyje antraštinės dalies „Summary“ antroje pastraipoje paslėpta vieta susijusi, kaip ir dokumento Nr. 45 1 puslapyje 4 punkto paskutiniame sakinyje paslėpta vieta (žr. šio sprendimo 170 punktą), su šalių pozicijomis derybose.

174. Dėl paslėptos informacijos dokumento Nr. 47 2 ir 3 puslapiuose [sakinio „EU comments focused on“ a–c punktuose] ieškovė, remdamasi tuo, kad yra susipažinusi su tuo dokumentu šio sprendimo 53 punkte nurodytomis aplinkybėmis, mano, kad minėtų paslėptų vietų atskleidimas negalėjo pakenkti deryboms, nes tose vietose buvo paprasčiausia aprašytas pasiūlymo, apie kurį diskutavo visos šalys, turinys. Be to, šios informacijos paskelbimas negalėjo pakenkti Sąjungos pozicijai derybose, nes Sąjungos komentarai nebūtų sudominę kitų derybose dalyvaujančių šalių, tačiau ta informacija būtų labai svarbi Sąjungos piliečiams.

175. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad neatsižvelgiant net į aplinkybę, jog Komisija turėjo pagrindo paslėpti savo komentarus apie šalies poziciją, iš tikrųjų tose paslėptose vietose pateikti labiau ne komentarai, o veikiau derybose dalyvaujančios šalies pozicijos aprašymas. Todėl tam tikrų vietų paslėpimas buvo visiškai pagrįstas viešojo intereso apsauga, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais. Aplinkybe, kad aptariama derybose dalyvaujanti šalis šią poziciją pateikė visoms kitoms derybose dalyvaujančioms šalims, visiškai negalima paneigti šio teiginio.

176. Dėl ieškovės argumento, kad paslėptų vietų turinys, ypač kiek tai susiję su vienos derybose dalyvaujančios šalies pateiktais su acquis communautaire nesuderinamais pasiūlymais, būtų labai svarbus Europos piliečiams, kurie galėjo panorėti susipažinti su vykstančiais debatais, kad galėtų padaryti jiems įtaką, reikia priminti, kaip pažymėta šio sprendimo 110 ir 131 punktuose, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka yra privaloma taikyti išimtis, kurioje, priešingai nei kitose teisės susipažinti išimtyse, nenumatyta galimybė atsižvelgti į galimą viešąjį interesą, kuris yra aukščiau už atskleidimą.

177. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė klaidingai remiasi 53 punkte minėtu Sprendimu Švedija ir Turco prieš Tarybą savo pozicijai pagrįsti, nes tas sprendimas susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais remiantis kita išimtimi, kurioje buvo numatyta galimybė atsižvelgti į už atskleidimą aukštesnį viešąjį interesą (Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka).

178. Ieškovė taip pat veltui remiasi tuo pačiu sprendimu grįsdama teiginį, kad Sąjungos teismas jame nustatė prezumpciją su teisės aktų leidyba susijusių dokumentų atskleidimo naudai.

179. Kadangi ieškovė taip remdamasi bando ACAC derybų dokumentus prilyginti su teisės aktų leidyba susijusiems dokumentams, reikia konstatuoti, kad toks palyginimas, net jei būtų tikslus, negalėtų, kaip nusprendė Teisingumo Teismas (108 punkte minėto 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison prieš Tarybą 41 punktas), turėti jokios įtakos klausimui, ar tų dokumentų atskleidimas gali padaryti neigiamą įtaką Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktu saugomiems interesams, nei klausimui, ar prašymas leisti susipažinti su tais dokumentais turi būti atmestas.

180. Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo Sprendime Sison prieš Tarybą , nors Reglamento Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybėse narėse juridinę galią turinčių arba jas saistančių teisės aktų priėmimo procese parengti ar gauti dokumentai turi būti tiesiogiai prieinami, vis dėlto tai taikoma tik nepažeidžiant to paties reglamento 4 ir 9 straipsnių nuostatų (108 punkte minėto 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison prieš Tarybą 41 punktas).

181. Be kita ko ir tik papildomai, reikia priminti, kad derybos dėl tarptautinės sutarties sudarymo iš esmės priklauso vykdomosios valdžios sričiai (120 punkte minėto Sprendimo in ’t Veld prieš Tarybą 88 punktas) ir kad šios derybos neturi jokios įtakos per ratifikavimo procedūrą galintiems kilti viešiesiems debatams, kai tarptautinis susitarimas bus pasirašytas.

182. Bendrasis Teismas mano, kad Komisija, naudojamasi jai suteikta diskrecija taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečią įtrauką, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad šio sprendimo 174 punkte nurodytos informacijos atskleidimas galėjo padaryti neigiamą įtaką viešajam interesui tarptautiniuose santykiuose.

183. Taigi, nors didžioji dalis ieškovės pateiktos kritikos dėl 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu paslėptų tam tikrų vietų prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodytuose dokumentuose Nr. 45–48 yra nepagrįsta, tai nereiškia, kad ieškovė klysta teigdama, kad tam tikras tų dokumentų vietas Komisijos nuslėpė akivaizdžiai klaidingai.

184. Tai galima pasakyti apie dokumento Nr. 45 2 puslapyje, antraštinėje dalyje „Participants“, antros pastraipos paskutiniame sakinyje, dokumento Nr. 47 2 puslapyje, antraštinės dalies „1. Digital Environment (including Internet)“ antros pastraipos paskutiniame sakinyje ir dokumento Nr. 48 2 puslapyje, 4 punkto pastraipos paskutinėje sakinio dalyje paslėptas vietas.

185. Iš tiesų neatrodo, kad tos paslėptos vietos būtų susijusios su Komisijos ar kitų derybose dalyvaujančių šalių pozicijomis arba su kita informacija, kurios atskleidimas galėtų pakenkti viešajam interesui, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais. Kaip pažymi ieškovė, dokumento Nr. 48 2 puslapyje  (4 punkto pastraipa, paskutinė sakinio dalis) pateikti paslėpti Komisijos teiginiai, kad ji nebūtų priešinusis dėl derybų dokumentų atskleidimo, jei būtų pasiektas derybose dalyvaujančių šalių susitarimas šiuo klausimu, yra informacija, kurią atskleidus nebūtų padaryta žalos derybose dalyvaujančių šalių tarpusavio pasitikėjimui.

186. Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad ši trečiojo pagrindo dalis turi būti atmesta, kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48, išskyrus dėl šio sprendimo 184 punkte nurodytų paslėptų vietų.

Dėl prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 27a, 40a, 51 ir 52

– Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. dokumento „Working document Friends of the Presidency meeting“ (darbo dokumentas „Pirmininkaujančios valstybės draugų“ susirinkimas) (prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 27a)

187. Remiantis tiek 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu (2.1 punkto ketvirta pastraipa), tiek vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Komisijos pateiktų dokumentų analize, darytina išvada, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 27a yra Tarybos darbo dokumentas, kuriame pateiktas teksto, susijusio su ACAC baudžiamosiomis nuostatomis, projektas, kuris parengtas diskusijoms grupėje „Pirmininkaujančios valstybės draugai“ ir kuriuo siekiama nustatyti pirmininkaujančios valstybės poziciją dėl derybų šiuo klausimu.

188. Tokiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su dokumentu, kuriame išdėstyta Sąjungos derybinė pozicija ir tam tikrais aspektais – trečiųjų šalių pozicijos, Komisija, nepadariusi akivaizdžios vertinimo klaidos, dėl 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime (2.1 punkto ketvirta–septinta pastraipos) nurodytų priežasčių atmetė prašymą leisti susipažinti su tuo dokumentu.

189. Šios išvados nepaneigia ieškovės pateikti argumentai 2011 m. sausio 19 d. pastabose dėl 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, nes jie iš esmės pakartoja ieškinyje pateiktus argumentus, kuriuos Bendrasis Teismas jau atmetė šio sprendimo 111–127 punktuose.

– Dėl 2009 m. spalio 26 d. dokumento „Draft Position of the Member States on the criminal provisions in chapter 2“ (valstybių narių pozicijos dėl 2 skyriaus baudžiamųjų nuostatų projektas) (prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 40a)

190. Remiantis tiek 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu (2.1 punkto ketvirta pastraipa), tiek vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Komisijos pateiktų dokumentų analize, darytina išvada, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 40a yra 2009 m. spalio 26 d. darbo dokumentas, kuriame išdėstyta Sąjungos valstybių narių pozicija dėl ACAC 2 skyriaus baudžiamųjų nuostatų.

191. Be to, reikia pažymėti, kad tas dokumentas yra identiškas, išskyrus jo pavadinimą ir antraštes bei paantraštes, prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytam dokumentui Nr. 28, dėl kurio jau buvo konstatuota (žr. šio sprendimo 152–155 punktus), kad atsisakyme leisti susipažinti nėra jokios akivaizdžios vertinimo klaidos. Todėl ir dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos minėtuose punktuose, reikia atmesti šį pagrindą tiek, kiek jis susijęs su dokumentu Nr. 40.

– Dėl 2009 . birželio 8 d. dokumento „Transmission note with agenda for meeting of 11 June 2009“ (perdavimo pažyma su 2009 m. birželio 11 d. susirinkimo programa) (prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 51)

192. 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime (2.2 punkto 1 papunktis) Komisija leido susipažinti su šiuo dokumentu, išskyrus jo dalį, kuriai pritaikė su viešojo intereso apsauga tarptautiniuose santykiuose susijusią išimtį, ją motyvuodama tuo, kad šioje dalyje pateikiama informacija apie trečiosios valstybės prašymą leisti prisijungti prie ACAC derybų ir kad tos informacijos atskleidimas padarytų žalos Sąjungos santykiams su ta trečiąja valstybe ir su kitomis derybose dalyvaujančiomis šalimis.

193. Remiantis ir 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime Komisijos pateiktais paaiškinimais, ir vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Bendrajam Teismui pateikto dokumento analize, darytina išvada, kad paslėpta to dokumento ištrauka iš tikrųjų susijusi su trečiosios valstybės prašymo dėl galimo šios valstybės prisijungimo prie ACAC derybų svarstymu. Tokiomis aplinkybėmis ir, priešingai, nei nurodo ieškovė, reikia nuspręsti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad paslėptos šio dokumento ištraukos atskleidimas pažeistų viešojo intereso apsaugą, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais.

– Dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. dokumento „Transmission of an information note for the committee (deputies)“ (informacinio pranešimo perdavimas komitetui (deputatams)) (prie 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytas dokumentas Nr. 52)

194. 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu buvo leista iš dalies susipažinti su šiuo dokumentu, kuriame išdėstytas informacinis pranešimas, skirtas 133 straipsnio (dabar – SESV 207 straipsnis) komitetui ir kuris susijęs su ACAC projekto skyriumi dėl interneto.

195. Kiek tai susiję su nepaskelbta šio dokumento ištrauka, remiantis ir 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime Komisijos pateiktais paaiškinimais, ir vykdant 2011 m. birželio 9 d. nutartį Bendrajam Teismui pateikto dokumento analize, darytina išvada, kad toje ištraukoje yra informacijos, kurią Komisijai pateikė derybose dalyvaujanti šalis apie savo poziciją tose derybose.

196. Tokiomis aplinkybėmis ir, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė neleisti susipažinti su ta dokumento dalimi.

197. Remiantis visais išdėstytais argumentais dėl šio pagrindo antros dalies, šį pagrindą reikia atmesti, išskyrus tiek, kiek juo ginčijamas atsisakymas leisti susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 21 ir Nr. 25 ir su paslėptomis tame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 45, 47 ir 48 vietomis, apie kurias kalbama šio sprendimo 184 punkte.

4. Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu

198. Ieškovė teigia, kad buvo neteisingai pritaikyta šio reglamento 4 straipsnio 6 dalis ir pažeistas proporcingumo principas, nes Komisija nenumatė galimybės leisti iš dalies susipažinti su dokumentais ir neleisti susipažinti tik su dokumentų dalimis, kai tai pagrįsta ir tikrai reikalinga.

199. Komisija teigia, kad galimybė leisti iš dalie susipažinti su dokumentais buvo tinkamai ir teisingai išnagrinėta.

200. Remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi darytina išvada, kad jei viena ar kelios teisės susipažinti su dokumentais išimtys taikomos tik vienai dokumento daliai, likusios dokumento dalys turi būti atskleistos. Be to, proporcingumo principas reikalauja, kad išimtimis neturi būti viršijama tai, kas yra tinkama ir būtina siekiamam tikslui įgyvendinti (107 punkte minėto Sprendimo Taryba prieš Hautala 28 punktas).

201. Šiuo atveju remiantis 2010 m. gegužės 4 d. ir gruodžio 9 d. sprendimais darytina išvada, kad Komisija atsisakė leisti apskritai susipažinti su tam tikrais dokumentais remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka, tačiau prieš tai išnagrinėjo galimybę leisti susipažinti iš dalies, kaip numatyta to paties reglamento 4 straipsnio 6 dalyje.

202. 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 3 punkte Komisija informavo ieškovę, kad atidžiai išnagrinėjusi prašymą leisti susipažinti ir atitinkamus dokumentus, nusprendė, jog galima leisti susipažinti su visu prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytu dokumentu Nr. 49, o iš dalies susipažinti galima leisti su tomis tame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 45–48 vietomis, kurioms netaikoma teisės susipažinti išimtis. Komisija nurodė, kad kitos minėtų dokumentų Nr. 45–48 dokumentų dalys ir kiti prie 2010 m. gegužės 4 d. pridėtame sąraše nurodyti dokumentai negali būti atskleisti ieškovei.

203. Be to, 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime Komisija leido iš dalies susipažinti su prie šio sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 50–52.

204. Todėl ieškovė klysta teigdama, kad Komisija nenumatė galimybės leisti susipažinti iš dalies.

205. Dėl proporcingumo principo pažeidimo ieškovė teigia, kad, kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 1–21, turėjo būti suteiktas leidimas su jais susipažinti iš dalies, nes bent tam tikros tų dokumentų dalys buvo įtrauktos į konsoliduotą ACAC projekto tekstą, todėl atsisakymas leisti susipažinti su tomis dalimis nebebuvo reikalingas. Be to, turėjo būti atskleistos tos dokumentų dalys, kurios susijusios su Sąjungos pozicijomis arba kurios yra ne tokios svarbios, nes susijusios su techniniais klausimais.

206. Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 137 punkte, reikia priminti, kad ACAC derybos tebevyko ir kad paviešintas konsoliduotas ACAC projekto tekstas yra tik susitarimo projektas. Tokiomis aplinkybėmis ir nepažeidžiant šio sprendimo 127 punkte iškelto klausimo reikia nuspręsti, kad suteikus leidimą ieškovei susipažinti su derybose dalyvaujančių šalių ir Sąjungos derybinėmis pozicijomis, išdėstytomis prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytuose dokumentuose Nr. 1–20 ir 22 (atsisakymas leisti susipažinti su dokumentu Nr. 21 jau yra panaikintas (žr. šio sprendimo 141 punktą)), nors tos pozicijos susijusios tik su techniniais klausimais, būtų pažeistas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje įtvirtintas viešasis interesas. Taigi Komisija visiškai nepažeidė proporcingumo principo, kai nesuteikė ieškovei leidimo iš dalies susipažinti su dokumentais, nes iš tų dokumentų ši būtų sužinojusi apie derybose dalyvaujančių šalių ir Sąjungos derybines pozicijas.

207. Galiausiai dėl ieškovės argumento, kad, kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48, su kuriais leista susipažinti iš dalies, Komisija nepamatuotai sutrumpino tuos dokumentus ir taikė pernelyg siaurą požiūrį leidimui su jais susipažinti ir taip pažeidė proporcingumo principą, reikia pažymėti, kad šie argumentai iš esmės buvo išnagrinėti šio sprendimo 156–186 punktuose ir kad jiems iš dalies pritarta.

208. Darytina išvada, kad šis pagrindas dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies ir proporcingumo principo pažeidimo, kiek tai susiję su Komisijos neatsižvelgimu į galimybę leisti susipažinti iš dalies ar, nepritarus šiam teiginiui, su tos galimybės pernelyg siauru įgyvendinimu, turi būti atmestas, atsižvelgiant vis dėlto į ankstesniame punkte išdėstytus argumentus.

5. Dėl ieškinio penktojo pagrindo, susijusio su motyvavimo trūkumais

209. Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, nes netiesiogiai atsisakė leisti susipažinti su tam tikrais prašyme leisti susipažinti nurodytais, tačiau 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nenagrinėtasis dokumentais.

210. Kiek tai susiję su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 45–48, Komisija nenurodė priežasčių, kurios paaiškintų, kaip galimybė susipažinti su visu šių dokumentų turiniu galėtų pakenkti viešajam interesui. Glaustas motyvavimas, kad šiuose dokumentuose „pateikta informacija apie Sąjungos ambicijas ir jos derybų strategiją“, yra nereikšmingas atsižvelgiant į šių dokumentų, kuriuos Komisija iš dalies paviešino, turinį.

211. Dėl prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytų dokumentų Nr. 1–29 Komisija buvo linkusi nurodyti bendro pobūdžio argumentus, siekdama paaiškinti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais ir tuos dokumentus analizavo kartu, o ne kiekvieną atskirai.

212. Komisija primena, kad tiek, kiek šis pagrindas susijęs su 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nenagrinėtais dokumentais, ji pripažįsta, kad 2010 m. gegužės 4 d. sprendime klaidingai susiaurino prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimtį.

213. Dėl likusios dalies Komisija neigia, kad pažeidė pareigą motyvuoti.

214. Reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Be to, pareiga motyvuoti sprendimus yra esminis reikalavimas, kuris turi būti atskiriamas nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Sprendimo motyvacija formaliai atskleidžia motyvus, kuriais grindžiamas šis sprendimas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo neteisėtumą iš esmės, bet ne jo motyvaciją, kurios gali pakakti net pateikiant klaidingus motyvus (žr. 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America prieš Impala , C-413/06 P, Rink. p. I-4951, 166 ir 181 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

215. Visų pirma reikia priminti, kad Komisijai priėmus 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą šis ieškinys neteko dalyko tiek, kiek juo siekiama panaikinti netiesioginį sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su tam tikrais 2010 m. sausio 21 d. atsakyme nurodytais ir 2010 m. gegužės 4 d. sprendime nenagrinėtais dokumentais. Darytina išvada, kad šis pagrindas, kiek juo kritikuojamas netiesioginis atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, kurių Komisija nenagrinėjo tame sprendime, taip pat neteko dalyko ir kad jo nereikia nagrinėti.

216. Paskui ir tiek, kiek šiame pagrinde kalbama apie pareigos motyvuoti dalinį atsisakymą susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame priede nurodytais dokumentais Nr. 45–48 pažeidimą, reikia nuspręsti, kad Komisija šio sprendimo 5.6 punkte ir to sprendimo 4 dalyje pakankamai motyvavo dalinį atsisakymą leisti susipažinti.

217. Taigi 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.6 punkte Komisija, nurodžiusi, kad prie to sprendimo pridėtame sąraše esantys dokumentai Nr. 45–48 yra įvairių ACAC derybų ciklų ataskaitos, ir paskelbusi, kad leista iš dalies susipažinti su tomis ataskaitomis (5.6 punkto pirma pastraipa), pažymėjo, kad paslėptose tų dokumentų vietose pateikta informacija apie Sąjungos ambicijas ir jos derybų strategijų aspektus derybose dėl ACAC. Komisija nurodė, kad atskleidusi šią informaciją ji atsidurtų labai keblioje padėtyje kitų šalių atžvilgiu, kiek tai susiję su vykstančiomis derybomis dėl ACAC, nes tos šalys būtų išsamiai informuotos apie Sąjungos tikslus ir politinius argumentus ir galėtų įvertinti, kiek Sąjunga pasirengusi daryti kompromisus. Komisija nurodė, kad taip būtų gerokai sumažinta jos veiksmų laisvė ir padaryta žala bendrai derybų eigai, o tai pakenktų Sąjungos interesui dėl veiksmingos tokių derybos eigos (2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.6 punkto antra pastraipa).

218. Komisija pridūrė, kad apskritai ji negalėjo būti tikslesnė, kiek tai susiję su konkrečiu šios informacijos turiniu, antraip būtų atskleistas tos informacijos turinys, dėl to taikoma išimtis taptų neveiksminga (2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.6 punkto trečia pastraipa).

219. Beje, kalbant apie tam tikros informacijos neatskleidimo motyvą, kiek tai susiję ne su Komisijos, o su kitų derybose dalyvaujančių šalių derybinių pozicijų apsauga, šis motyvas, nors beveik nepaminėtas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 5.6 punkte, vis dėlto labai aiškiai išplaukia iš 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo 4 dalies, kurioje kalbama, be kita ko, apie dokumentus Nr. 45–48, nurodytus prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše.

220. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija nepažeidė pareigos motyvuoti atsisakymą leisti susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame priede nurodytais dokumentais Nr. 45–48, nors dėl šio sprendimo 218 punkte nurodytų priežasčių negalėjo būti labai konkreti, kiek tai susiję su neatskleistos informacijos turiniu.

221. Galiausiai šį pagrindą reikia atmesti tiek, kiek jame kalbama apie aplinkybę, kad nagrinėdama prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytus dokumentus Nr. 1–29 Komisija buvo linkusi nurodyti bendro pobūdžio priežastis atsisakymui leisti susipažinti su dokumentais paaiškinti ir, svarbiausia, dokumentus nagrinėjo visus kartu, o ne kiekvieną atskirai.

222. Remiantis 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu darytina išvada, kad Komisija, to sprendimo 4 dalyje išsamiai išdėsčiusi priežastis, dėl kurių prašomas leidimas susipažinti su ACAC derybų dokumentais gali padaryti žalos viešojo intereso tarptautiniuose santykiuose apsaugai, to sprendimo 5 dalyje konkrečiai išdėstė kiekvieno išimties taikymo prašyme leisti susipažinti su nurodytais dokumentais, konkrečiai kalbant, prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 1–29 (dėl šių dokumentų žr. to sprendimo 5.1–5.4 punktus), atvejo analizę. Taip Komisija pateikė pakankamų motyvų, kuriais remdamasi ieškovė gali susipažinti su priimto sprendimo motyvais, o Bendrasis Teismas – vykdyti kontrolę.

223. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

C – Išvada

224. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ieškinys turi būti atmestas, išskyrus tą jo dalį, kurioje ginčijamas atsisakymas leisti susipažinti su prie 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 21 ir 25, ir kiek jis susijęs su šio sprendimo 184 punkte nurodytomis paslėptomis vietomis prie to paties sprendimo pridėtame sąraše nurodytuose dokumentuose Nr. 45, 47 ir 48.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

225. Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Be kita ko, pagal to paties reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Bendrasis Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

226. Šiuo atveju, nors ieškovė pralaimėjo dėl didžiosios ieškinio dalies, vis dėlto galima teigti, pirma, kad jos ieškinys dėl tam tikrų dokumentų ir paslėptų vietų dokumentuose yra pagrįstas, ir, antra bei svarbiausia, kad dėl nelabai rūpestingai Komisijos išnagrinėto prašymo leisti susipažinti su dokumentais ir būtinybės, kurią savo veiksmais susikūrė pati institucija, du kartus papildyti atsakymą į tą prašymą, buvo apsunkintas procesas Bendrajame Teisme, dėl to padidėjo ieškovės bylinėjimosi išlaidos.

227. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia nuspręsti, kad ieškovė padengia tik pusę savo bylinėjimosi išlaidų ir pusę Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

228. Komisija padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų ir pusę ieškovės bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1. 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas SG.E.3/HP/psi – Ares (2010) 234950 panaikinamas tiek, kiek juo atisakyta leisti susipažinti su prie to sprendimo pridėtame sąraše nurodytais dokumentais Nr. 21 ir 25 ir su kitų tame sąraše nurodytų dokumentų tam tikromis paslėptomis vietomis, esančiomis:

– dokumento Nr. 45 2 puslapyje antraštinėje dalyje „Participants“ antroje pastraipoje paskutiniame sakinyje,

– dokumento Nr. 47 1 puslapyje antraštinėje dalyje „Participants“ antroje pastraipoje paskutiniame sakinyje,

– dokumento Nr. 47 2 puslapyje antraštinėje dalyje „1. Digital Environment (including Internet)“ antroje pastraipoje paskutiniame sakinyje,

– dokumento Nr. 48 2 puslapyje 4 punkto pastraipos sakinio paskutinėje dalyje.

2. Atmesti likusią ieškinio dalį.

3. Ieškovė Sophie in ’t Veld padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų ir pusę Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

4. Komisija padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų ir pusę Sophie in ’t Veld bylinėjimosi išlaidų.