Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje T-94/10

Rütgers Germany GmbH, įsteigta Kastrope-Raukselyje (Vokietija),

Rütgers Belgium NV, įsteigta Zelzatėje (Belgija),

Deza, a.s., įsteigta Valašske Meziržyčiuose (Čekijos Respublika),

Industrial Química del Nalón, SA , įsteigta Ovjede (Ispanija),

Bilbaína de Alquitranes, SA, įsteigta Luchana-Baracaldo (Ispanija),

iš pradžių atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, R. Cana ir solisitoriaus P. Sellar, vėliau – advokatų K. Van Maldegem ir R. Cana,

ieškovės,

prieš

Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), atstovaujamą M. Heikkilä ir W. Broere, padedamų advokato J. Stuyck,

atsakovę,

dėl prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. sausio 13 d. ECHA sprendimą, kuriuo antraceno alyva (EB Nr. 292-602-7) pripažinta medžiaga, atitinkančia 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006, dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į šio reglamento 59 straipsnį,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse, I. Wiszniewska-Białecka, M. Prek ir J. Schwarcz,

posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Sprendimo motyvai

Ginčų aplinkybės

1. Ieškovės Rütgers Germany GmbH , Rütgers Belgium NV , Deza a.s. , Industrial Química del Nalón, SA ir Bilbaína de Alquitranes, SA yra antraceno alyvos (EB Nr. 292-602-7) gamintojos ir tiekėjos Europos Sąjungoje.

2. Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, p. 1), VI priedo 3.1 ir 3.2 lentelėse pateiktus aprašymus šioje byloje nagrinėjama medžiaga, t. y. antraceno alyva, yra sudėtinis policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau – PAA) junginys, gaunamas iš akmens anglių deguto, kurio distiliavimo temperatūra yra nuo 300° C iki 400° C ir kurį sudaro daugiausia fenantrenas, antracenas ir karbazolas. Ši medžiaga priskirtina prie nežinomų ar kintamos sudėties medžiagų, sudėtinių reakcijų produktų ar biologinių medžiagų (toliau – UVCB medžiagos), nes jos cheminė sudėtis negali būti visiškai tiksliai apibrėžta. Antraceno alyva iš esmės naudojama gaminant suodžius, t. y. kaučiuko gaminius, ypač padangose naudojamą pigmentą ir sutvirtinančią medžiagą. Ji taip pat naudojama išgaunant gryną antraceną.

3. 1994 m. gruodžio 19 d. Komisijos direktyva 94/69/EB, dvidešimt pirmą kartą su technikos pažanga derinančia Direktyvą 67/548 (OL L 381, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 14 t., p. 3), antraceno alyva buvo įrašyta į 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL L 381, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 27) I priedą. Šiuo įrašymu antraceno alyva buvo priskirta prie 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų. Taip dar kartą priskirta buvo Reglamente Nr. 1272/2008.

4. 2009 m. rugpjūčio 28 d. Vokietijos Federacinė Respublika Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) perdavė parengtus dokumentus dėl antraceno alyvos, atsižvelgiant į jos patvarumą, bioakumuliacines ar nuodingas savybes (toliau – PBT savybės) ir labai didelį patvarumą bei didelę bioakumuliaciją (toliau – vPvB savybės), nustatymo kaip medžiagos, atitinkančios 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), vėliau iš dalies pakeisto, be kita ko, Reglamentu Nr. 1272/2008, 57 straipsnio d ir e punktuose nustatytus kriterijus.

5. 2009 m. rugpjūčio 31 d. ECHA savo interneto tinklalapyje paskelbė pranešimą ir pasiūlė suinteresuotosioms šalims pateikti pastabas dėl dokumentų apie antraceno alyvą, o valstybių narių kompetentingoms institucijoms – savo nuomones šiuo klausimu.

6. Vykstant šiai procedūrai iš akmens anglies gaunamų cheminių medžiagų sektoriaus grupė, kuriai priklausė ieškovės, ir ECHA pateikė pastabas. ECHA šiuo klausimu nurodė, kad antraceno alyva klasifikuojama kaip kancerogeninė medžiaga, atitinkanti Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a punkte nurodytus kriterijus.

7. Gavusi Vokietijos Federacinės Respublikos atsakymą ECHA 2009 m. lapkričio 16 d. perdavė šią bylą savo Valstybių narių komitetui, numatytam Reglamento Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies e punkte. Šis komitetas 2009 m. gruodžio 2 d. vieningai sutarė dėl antraceno alyvos nustatymo kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, atitinkančios Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a, d ir e punktuose išdėstytus kriterijus.

8. 2009 m. gruodžio 7 d. ECHA paskelbė pranešimą spaudai, kuriame nurodė, pirma, kad Valstybių narių komitetas vieningai pritarė, kad penkiolika medžiagų, tarp jų ir antraceno alyva, būtų nustatytos kaip keliančios labai didelį susirūpinimą, nes jos atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje numatytus kriterijus, ir, antra, kad į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą įtrauktinų medžiagų sąrašas (toliau – kandidatinis medžiagų sąrašas) oficialiai bus atnaujintas 2010 m. sausio mėn. 2009 m. gruodžio 22 d. ECHA vykdantysis direktorius priėmė Sprendimą ED/68/2009 dėl kandidatinio medžiagų sąrašo, susijusio su 15 medžiagų, paskelbimo ir atnaujinimo 2010 m. sausio 13 d.

9. 2010 m. sausio 13 d. kandidatinis medžiagų sąrašas, įskaitant antraceno alyvą, buvo paskelbtas ECHA tinklalapyje.

Procesas ir šalių reikalavimai

10. 2010 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovių ieškinį dėl 2010 m. sausio 13 d. ECHA paskelbto sprendimo, kuriuo antraceno alyva pripažįstama medžiaga, atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į šio reglamento 59 straipsnį (toliau – ginčijamas sprendimas), dalinio panaikinimo.

11. 2010 m. balandžio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu ECHA paprašė remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalimi sujungti šią bylą su bylomis Bilbaína de Alquitranes ir kt. prieš ECHA (T-93/10), Cindu Chemicals ir kt. prieš ECHA (T-95/10) ir Rütgers Germany ir kt. prieš ECHA (T-96/10). 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas, išklausęs ieškoves, nusprendė nesujungti šių bylų tam, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė proceso dalis, ir atidėjo savo sprendimą dėl prašymo sujungti bylas, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas bendras galutinis sprendimas.

12. Atskiru 2010 m. birželio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ECHA pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį.

13. Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2010 m. birželio 3 d. užregistruotu laišku Danijos Karalystė pateikė prašymą leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECHA reikalavimus. Išklausius pagrindines bylos šalis šis prašymas buvo patenkintas 2010 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Danijos Karalystė atsiėmė prašymą leisti įstoti į šią bylą.

14. Ieškovės savo pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pateikė 2010 m. rugpjūčio 23 d.

15. Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į septintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

16. 2011 m. kovo 30 d. nutartimi Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 1 dalį perdavė šią bylą septintajai išplėstinei kolegijai.

17. 2011 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) nutartimi nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas buvo prijungtas prie bylos nagrinėjimo iš esmės, o sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų – atidėtas.

18. Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (septintoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

19. 2012 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo septintosios išplėstinės kolegijos pirmininko nutartimi ši byla ir bylos Bilbaína de Alquitranes ir kt. prieš ECHA (T-93/10), Cindu Chemicals ir kt. prieš ECHA (T-95/10) ir Rütgers Germany ir kt. prieš ECHA (T-96/10) buvo sujungtos, kad pagal Procedūros reglamento 50 straipsnį būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.

20. 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu ieškovės pateikė savo pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo.

21. Per 2012 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Šalys, be kita ko, buvo išklausytos dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 5 ir 7 dalių pažeidimu, priimtinumo.

22. Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

– panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su antraceno alyva,

– priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.

23. ECHA Bendrojo Teismo prašo:

– pripažinti ieškinį nepriimtinu ar bent jau nepagrįstu,

– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

24. Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės reikia atsakyti į ECHA klausimus, susijusius su nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu.

Dėl ieškinio nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo

25. ECHA nepriimtinumo pagrindai grindžiami ginčijamo sprendimo pobūdžiu, tiesioginės sąsajos su ieškovėmis nebuvimu ir aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas, kuris nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip numatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, nėra konkrečiai susijęs su ieškovėmis.

Dėl ginčijamo sprendimo pobūdžio

26. ECHA iš esmės tvirtina, kad nurodydamos ECHA Valstybių narių komiteto vieningai 2009 m. gruodžio 2 d. priimtą sprendimą ieškovės ginčija parengiamąjį aktą, kuris neturi teisinių padarinių trečiosioms šalims, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį. ECHA mano, kad aktas, galintis turėti teisinių padarinių, yra kandidatinis medžiagų sąrašas, atnaujintas ECHA tinklalapyje pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalį.

27. Pagal SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį ieškinius galima pareikšti dėl Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims.

28. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ieškinys dėl bet kokių Sąjungos institucijų, organų ar įstaigų priimtų nuostatų panaikinimo gali būti pareikštas neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, jei siekiama sukelti teisinių pasekmių (1971 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tarybą , 22/70, Rink. p. 263, 42 punktas; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją , C-138/03, C-324/03 ir C-431/03, Rink. p. I-10043, 32 punktą ir 2008 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Espinosa Labella ir kt. prieš Komisiją , T-322/06, neskelbiamos Rinkinyje, 25 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

29. Kalbant apie aktus ar sprendimus, kurie rengiami keliais etapais, visų pirma pagal vidinę procedūrą, pažymėtina, kad iš principo aktai, dėl kurių panaikinimo galima pareikšti ieškinį, yra tik priemonės, kuriomis galutinai nustatoma atitinkamos Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo pozicija pasibaigus procedūrai. Iš to matyti, kad preliminarios arba vien parengiamosios priemonės negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas (1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM prieš Komisiją , 60/81, Rink. p. 2639, 10 punktas; taip pat žr. 2010 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Co-Frutta prieš Komisiją , T-355/04 ir T-446/04, Rink. p. II-1, 33 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

30. Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatyta procedūra dėl nustatymo kaip to reglamento 57 straipsnyje nurodytų medžiagų vyksta keliais etapais.

31. Pradėjus nustatymo procedūrą, ECHA pateikus dokumentaciją dėl cheminės medžiagos valstybėms narėms ir paskelbus savo tinklalapyje pranešimą, kuriuo visos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti jai turimą informaciją (Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2–4 dalys), valstybės narės, ECHA ir visos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas dėl nurodytuose dokumentuose siūlomo nustatymo (šio reglamento 59 straipsnio 4 ir 5 dalys). Jei, kaip šioje byloje, tokios pastabos pateikiamos, ECHA perduoda dokumentus Valstybių narių komitetui ir jei šis vieningai sutaria dėl nustatymo, ji įtraukia šią cheminę medžiagą į kandidatinį medžiagų sąrašą (šio reglamento 59 straipsnio 7 ir 8 dalys). Galiausiai, priėmus sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į sąrašą, ECHA savo tinklalapyje nedelsdama paskelbia ir atnaujina kandidatinį medžiagų sąrašą (to paties reglamento 59 straipsnio 10 dalis).

32. Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškovės nurodė ne tik ECHA Valstybių narių komiteto 2009 m. gruodžio 2 d. priimtą sprendimą, kuriuo antraceno alyva pripažįstama Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia medžiaga, bet ir paskelbimą 2010 m. sausio 13 d. ECHA tinklalapyje bei ED/68/2009 kodą, kuris reiškia ECHA vykdančiojo direktoriaus sprendimą įtraukti minėtą medžiagą į kandidatinį medžiagų sąrašą, paskelbtą tinklalapyje 2010 m. sausio 13 d., nors ieškovės tuo metu apie šią aplinkybę nežinojo. Taigi ieškovės, be jokios abejonės, ginčijo ECHA sprendimą, kuriuo antraceno alyva pripažįstama Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančia medžiaga, o šio sprendimo turinį lėmė 2009 m. gruodžio 2 d. ECHA Valstybių narių komiteto vieningai priimtas sprendimas, įgyvendintas agentūros vykdančiojo direktoriaus, nurodžiusio įtraukti šią medžiagą į kandidatinį medžiagų sąrašą, kuris, remiantis minėto reglamento 59 straipsniu, 2010 m. sausio 13 d. buvo visas paskelbtas tinklalapyje. Nurodžiusios ECHA tinklalapyje 2010 m. sausio 13 d. paskelbto sąrašo versiją, 2009 m. Valstybių narių komiteto vieningai priimtą sprendimą ir ED/68/2009 kodą ieškovės vienareikšmiškai apibrėžė ginčo dalyką. Taigi prieštaravimas, grindžiamas ECHA Valstybių narių komiteto sprendimo tariamu parengiamuoju pobūdžiu, yra nepagrįstas.

33. Medžiagos nustatymo aktas, priimtas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą, turi privalomų teisinių padarinių trečiosioms šalims, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį. Dėl tokio akto kyla minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 dalies b punkte bei 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pareiga pranešti. Šiose nuostatose kalbama apie chemines medžiagas, nustatytas pagal minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalį, arba chemines medžiagas, įtrauktas į pagal šio reglamento 59 straipsnio 1 dalį sudarytą sąrašą ar esančias jame. Taigi jose apibrėžiamos teisinės pareigos, kylančios dėl akto, priimto pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nustatytą procedūrą.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepriimtinumo pagrindas, pagrįstas ginčijamo sprendimo pobūdžiu, turi būti atmestas.

Dėl ieškovių tiesioginės sąsajos

35. ECHA tvirtina, kad ieškinys nepriimtinas, nes ieškovės nėra tiesiogiai susijusios su ginčijamu sprendimu.

36. Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

37. Akivaizdu, kad šiuo atveju ginčijamas sprendimas nebuvo skirtas ieškovėms, todėl jos nėra šio teisės akto adresatės. Taigi ieškovės, remdamosi SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, gali pareikšti ieškinį dėl tokio teisės akto panaikinimo tik jeigu jis tiesiogiai su jomis susijęs.

38. Dėl tiesioginės sąsajos iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad pagal šią sąlygą reikia, kad, pirma, skundžiama priemonė darytų tiesioginį poveikį individo teisinei padėčiai ir, antra, nepaliktų jokios diskrecijos šios priemonės adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, vykstantį savaime ir išplaukiantį tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių (1998 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dreyfus prieš Komisiją , C-386/96 P, Rink. p. I-2309, 43 punktas; 2004 m. birželio 29 d. Sprendimo Front national prieš Parlamentą , C-486/01 P, Rink. p. I-6289, 34 punktas ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija prieš Ente per le Ville Vesuviane ir Ente per le Ville Vesuviane prieš Komisiją , C-445/07 P ir C-455/07 P, Rink. p. I-7993, 45 punktas).

39. Pirma, dėl ieškovių argumento, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai su jomis susijęs, nes Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 9 dalies a punktas daro įtaką jų teisinei situacijai, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje kalbama apie saugos duomenų lapo, kurio parengimas numatytas minėto straipsnio 1 dalyje, atnaujinimą. Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 1 dalies a–c punktus cheminės medžiagos tiekėjai turi pateikti cheminės medžiagos gavėjui saugos duomenų lapą, jeigu cheminė medžiaga atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo kaip pavojingų kriterijus pagal Direktyvą 67/548, jeigu cheminė medžiaga turi PBT arba vPvB savybių pagal minėto reglamento XIII priede išdėstytus kriterijus arba jeigu ji įtraukta į sąrašą, sudarytą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalį, dėl kitų priežasčių nei nurodytosios. Šio reglamento 31 straipsnio 9 dalies a punkte tuo klausimu įtvirtinta, kad tiekėjai turi nedelsdami atnaujinti saugos duomenų lapą po to, kai sužinoma nauja informacija, galinti turėti įtakos rizikos valdymo priemonėms, arba nauja informacija apie pavojus.

40. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad ieškovės, būdamos medžiagos tiekėjos, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 32 punkte, pagal minėto reglamento 31 straipsnio 1 dalies a punktą turėjo šios medžiagos gavėjams pateikti saugos duomenų lapą, nes ši medžiaga atitiko cheminių medžiagų klasifikavimo kaip pavojingų kriterijus pagal Direktyvą 67/548. Iš tikrųjų antraceno alyva Direktyva 94/69 buvo priskirta prie 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų (žr. šio sprendimo 3 punktą).

41. Tačiau ginčijama, kad, kaip tvirtina ieškovės, antraceno alyvos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą, nes ši medžiaga turi PBT arba vPvB savybių, yra nauja informacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 9 dalies a punktą, lemianti šioje nuostatoje numatytą pareigą – būtent atnaujinti saugos duomenų lapą, ir dėl to ginčijamu sprendimu daromas tiesioginis poveikis ieškovių teisinei padėčiai.

42. Dėl saugos duomenų lapo Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jis turi būti užpildytas pagal šio reglamento II priedo reikalavimus. Remiantis šiuo priedu, kuriame pateikti saugos duomenų lapo pildymo nurodymai, tokie lapai yra būdas, kuriuo nustatyta saugos informacija apie klasifikuotas chemines medžiagas perduodama tiekimo grandine artimiausiam tolesniam naudotojui. Šio priedo tikslas – užtikrinti, kad Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 6 dalyje nurodytų privalomų antraščių duomenys būtų nuoseklūs ir tikslūs, o saugos duomenų lapai leistų naudotojams imtis būtinų priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga.

43. Ieškovių nuomone, antraceno alyvos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą, nes ši medžiaga turi PBT arba vPvB savybių, yra nauja informacija, susijusi su Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 6 dalyje nurodyta 2 antrašte (galimi pavojai), 3 antrašte (sudėtis ir informacija apie komponentus) ir 15 antrašte (informacija apie reglamentavimą).

44. Kalbant apie Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 6 dalies 2 antraštę (galimi pavojai), pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 II priedo 2 punktą minėtoje antraštėje turi būti nurodyta cheminės medžiagos klasifikacija pagal Direktyvoje 67/548 nustatytas klasifikavimo taisykles. Pagrindiniai pavojai, kuriuos cheminė medžiaga kelia žmogui ir aplinkai, turi būti nurodyti aiškiai ir glaustai.

45. Akivaizdu, kad medžiaga, turinti PBT arba vPvB savybių, kelia pavojų aplinkai. Vis dėlto ECHA mano, kad šį pavojų kelia ne ginčijamas sprendimas, o šios medžiagos savybės, kurias ieškovės turėjo įvertinti ir apie kurias turėjo žinoti prieš priimant ginčijamą sprendimą.

46. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kalbant apie pavojus, susijusius su medžiagos klasifikavimu pagal Direktyvą 67/548, Reglamento Nr. 1907/2006 II priedo 2 punkte nurodytas minėtoje direktyvoje nustatytų klasifikavimo taisyklių taikymas, t. y. Sąjungos teisės taisyklių taikymas. Todėl, kalbant apie medžiagos kancerogenines savybes, kaip antai nurodytas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a punkte, pažymėtina, kad jos ir dėl šių savybių kylantys pagrindiniai pavojai turi būti nurodyti saugos duomenų lape, jei medžiaga, remiantis Direktyvoje 67/548 nustatytomis klasifikavimo taisyklėmis, buvo pripažinta kancerogenine. Nagrinėjamu atveju ieškovės neginčija aplinkybės, kad antraceno alyvos kancerogeninės savybės ir su jomis susiję pagrindiniai pavojai turi būti nurodyti saugos duomenų lape ir kad tai yra priežastis, dėl kurios ieškovės privalo pateikti tokį lapą.

47. Kalbant apie medžiagos PBT ir vPvB savybes, nurodytas Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio e ir d punktuose, pažymėtina, kad jų nustatymo kriterijai įtvirtinti Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede. Norint medžiagą nustatyti kaip keliančią labai didelį susirūpinimą dėl jos PBT ir vPvB savybių, pagal minėto reglamento 59 straipsnį turi būti taikomi šio reglamento XIII priede nurodyti kriterijai. Iš to matyti, kad medžiagos PBT ir vPvB savybės išaiškėja per nustatymo procedūrą ir tai irgi buvo paaiškinta ECHA seminaro, vykusio 2009 m. sausio 21 ir 22 d. ir susijusio su kandidatiniu medžiagų sąrašu bei leidimu, kaip rizikos valdymo priemonėmis, protokole, pagal kurį įtraukimas į kandidatinį medžiagų sąrašą yra pagrindinis mechanizmas pripažįstant medžiagas PBT ir vPvB. Taigi medžiagos PBT ir vPvB savybių nustatymas grindžiamas Sąjungos taisyklių taikymu, konkrečiai šiuo atveju – Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede nustatytų kriterijų taikymu. Todėl, kadangi ginčijamame sprendime antraceno alyvos PBT ir vPvB savybės buvo nustatytos taikant šiuos kriterijus, būtent dėl šio sprendimo minėtos savybės ir dėl jų kylantys pagrindiniai pavojai turi būti nurodyti saugos duomenų lape. Šiuo atveju tai prilygintina medžiagos klasifikavimui pagal Direktyvoje 67/548 įtvirtintus kriterijus, o tokiu atveju pareiga šį klasifikavimą ir dėl klasifikuotų savybių kylančius pagrindinius pavojus nurodyti saugos duomenų lape aiškiai kyla iš Reglamento Nr. 1907/2006 II priedo 2 punkto.

48. Dėl ECHA argumentų, kad aptariamos medžiagos pavojingumas susijęs su jos savybėmis, kurias ieškovės turėjo įvertinti ir apie kurias turėjo žinoti prieš priimant ginčijamą sprendimą, reikia pažymėti, kad ECHA remiasi diskusijomis, vykusiomis Europos cheminių medžiagų biuro (ECB) grupėje, apie tai, ar aptariama medžiaga atitinka PBT ir vPvB kriterijus. Nors šios medžiagos pavojingumas kyla dėl jos savybių, šis pavojus turi būti įvertintas ir nustatytas remiantis apibrėžtomis teisės taisyklėmis. Pateikdama argumentus dėl minėtoje grupėje vykusių diskusijų ECHA nenurodo teisės taisyklių, kurios leido šiai grupei nustatyti PBT ir vPvB savybes. Be to, ECHA netvirtina, kad šios grupės išvados turėjo privalomąjį pobūdį ieškovėms. Tačiau ieškovės tvirtina, kad nevyko jokie debatai dėl antraceno alyvos PBT ir vPvB savybių. O ECHA tvirtina, kad ieškovės turėjo įvertinti antraceno alyvos savybes, taigi turėjo žinoti apie šios medžiagos PBT ir vPvB savybes. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip per posėdį patvirtino ieškovės, jos būtent ir ginčijo antraceno alyvos PBT ir vPvB savybes. Taigi atlikusios antraceno alyvos tyrimą jos nemanė, kad ši medžiaga turi PBT ir vPvB savybių.

49. Todėl atsižvelgiant į saugos duomenų lapo 2 antraštę (galimi pavojai) antraceno alyvos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą, nes ši medžiaga turėjo PBT arba vPvB savybių, yra nauja informacija, galinti leisti naudotojams imtis priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga. Taigi šis nustatymas buvo nauja informacija, galinti turėti įtakos rizikos valdymo priemonėms, arba nauja informacija apie pavojus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 9 dalies a punktą, todėl ieškovės privalėjo atnaujinti atitinkamus saugos duomenų lapus. Taigi ginčijamu sprendimu daromas tiesioginis poveikis ieškovių teisinei padėčiai dėl to, kad jame numatyta atitinkama pareiga, ir nereikia nagrinėti saugos duomenų lapo 3 antraštės (sudėtis ir informacija apie komponentus) ir 15 antraštės (informacija apie reglamentavimą) (dėl 15 antraštės žr. 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo nutarties Etimine ir Etiproducts prieš ECHA , T-343/10, Rink. p. II-6611, 33–36 punktus ir Nutarties Borax Europe prieš ECHA , T-346/10, Rink. p. II-6629, 34–37 punktus).

50. Antra, dėl ieškovių argumentų, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai su jomis susijęs, nes Reglamento Nr. 1907/2006 34 straipsnio a punktu daromas poveikis jų teisinei padėčiai, reikia pažymėti, jog pagal šį punktą bet kuris cheminės medžiagos tiekimo grandinės dalyvis turi pateikti pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui ar platintojui informaciją apie naujus pavojingų savybių duomenis, neatsižvelgiant į atitinkamus naudojimo būdus.

51. Kadangi ginčijamame sprendime, kuriame antraceno alyva buvo pripažinta labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga dėl to, kad ši medžiaga turi PBT arba vPvB savybių, buvo naujos informacijos apie antraceno alyvos pavojingas savybes (žr. šio sprendimo 47–49 punktus), atsirado Reglamento Nr. 1907/2006 34 straipsnio a punkte nurodyta pareiga pranešti. Iš to matyti, kad ginčijamas sprendimas taip pat turėjo tiesioginį poveikį ieškovių teisinei padėčiai dėl minėtoje nuostatoje numatytos pareigos.

52. Todėl ieškovės yra tiesiogiai susijusios su ginčijamu sprendimu. Taigi šis nepriimtinumo pagrindas turi būti atmestas.

Dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, sąvokos ir dėl ieškovių konkrečios sąsajos

53. ECHA tvirtina, kad ieškinys nepriimtinas, nes ginčijamas sprendimas nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, be to, netenkinama sąlyga dėl ieškovių konkrečios sąsajos.

54. Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą šis ieškinys dėl panaikinimo būtų priimtinas tik jei ginčijamas sprendimas būtų reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, arba jei ieškovės būtų konkrečiai susijusios su ginčijamu sprendimu.

55. Dėl to, ar ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtąją pastraipą, ECHA iš esmės tvirtina, kad jos priimti aktai nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai. Pagal Reglamentą Nr. 1907/2006 teisė priimti reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktus buvo suteikta tik Komisijai. Be to, medžiagos nustatymas nėra parengiamasis aktas, kuris priimamas laukiant galimo būsimo Komisijos sprendimo įtraukti šią medžiagą į minėto reglamento XIV priedą.

56. Visų pirma dėl to, ar ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, reikia priminti, kad sąvoka „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, turi būti aiškinama kaip apimanti bet kurį visuotinio taikymo teisės aktą, išskyrus įstatymo galią turinčius aktus (2011 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo Microban International ir Microban (Europe) prieš Komisiją , T-262/10, Rink. p. II-7697, 21 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas yra visuotinio taikymo, nes taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai numatytai asmenų kategorijai, t. y. visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, patenkantiems į Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 9 dalies a punkto ir 34 straipsnio a punkto taikymo sritį.

58. Be to, ginčijamas sprendimas nėra įstatymo galią turintis aktas, nes nebuvo priimtas nei pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nei pagal specialią teisėkūros procedūrą, kaip jos suprantamos pagal SESV 289 straipsnio 1–3 dalis. Iš tikrųjų ginčijamas sprendimas yra ECHA aktas, priimtas remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsniu (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 4 d. Bendrojo Teismo nutarties Eurofer prieš Komisiją , T-381/11, 44 punktą).

59. Taigi ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

60. Priešingai, nei tvirtina ECHA, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nenurodoma, kad tik Komisija turi teisę priimti reglamentuojamojo pobūdžio aktus. ECHA argumentai šiuo klausimu nepagrįsti SESV. SESV 263 straipsnio pirmoje pastraipoje aiškiai nurodyta Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumo kontrolė. Taigi SESV autoriai iš principo norėjo, kad ir ECHA, kaip vienos iš Sąjungos įstaigų, aktų teisėtumą kontroliuotų Sąjungos teismas.

61. Be to, priešingai, nei tvirtina ECHA, jos užduotis pagal Reglamento Nr. 1907/2006 75 straipsnio 1 dalį, t. y. užtikrinti techninių, mokslinių ir administracinių Reglamento Nr. 1907/2006 aspektų valdymą ir kai kuriais atvejais jų vykdymą bei su šiais aspektais susijusių veiksmų nuoseklumą Sąjungos lygiu, nereiškia, kad ji negali priimti reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog ECHA pripažįsta, kad jos priimti aktai, nors ir ribotai, gali nustatyti teisines pareigas trečiosioms šalims.

62. Be to, vykdant Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nurodytą nustatymo procedūrą numatytos dvi procedūros tam atvejui, jei pateikiamos pastabos dėl siūlomos medžiagos nustatymo kaip keliančios labai didelį susirūpinimą. Pagal pirmąją procedūrą ECHA perduoda dokumentaciją Valstybių narių komitetui, kuris vieningai sutaria dėl cheminės medžiagos nustatymo (minėto reglamento 59 straipsnio 7 ir 8 dalys). Pagal antrąją procedūrą, jei Valstybių narių komitetas nesutaria vieningai, sprendimą dėl atitinkamos cheminės medžiagos nustatymo priima Komisija pagal procedūrą, nustatytą Reglamento Nr. 1907/2006 133 straipsnio 3 dalyje, kurioje daroma nuoroda į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EEB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), 5 straipsnyje numatytą procedūrą (šio reglamento 59 straipsnio 9 dalis). Palyginus šias dvi procedūras matyti, kad pagal pirmąją procedūrą pasiektas Valstybių narių komiteto sutarimas prilygintinas pagal antrąją procedūrą Komisijos priimtam sprendimui dėl medžiagos nustatymo. Taigi negalima tvirtinti, kad nors dalyvaujant Komisijai priimtas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, sprendimas, priimtas šiai institucijai nedalyvaujant, kurio turinys ir poveikis tokie patys, nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas.

63. Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnį priimtas Komisijos sprendimas įtraukti cheminę medžiagą į šio reglamento XIV priedą medžiagos naudotojams sukelia griežtesnes teisines pasekmes, t. y. uždraudžia be autorizacijos prekiauti šia medžiaga, nei ginčijamas sprendimas, kuris tik įpareigoja pranešti. Vis dėlto ši išvada nereiškia, kad ginčijamas sprendimas visai neturi teisinių pasekmių. Iš ginčijamo sprendimo kylanti pareiga pranešti yra atsakomybės už rizikos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, valdymą pasekmė, kuri turi būti taikoma visoje tiekimo grandinėje, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1907/2006 56 konstatuojamojoje dalyje. Iš to matyti, kad ECHA argumentai šiuo klausimu turi būti atmesti.

64. Visų antra, dėl to, ar būtina patvirtinti ginčijamo sprendimo įgyvendinimo priemones, reikia pažymėti, kad nagrinėjamos medžiagos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą įpareigoja ieškoves pranešti, nes kitos priemones kol kas nėra būtinos (žr. šio sprendimo 33 punktą). Taigi ginčijamame sprendime nėra jokių jo įgyvendinimo priemonių.

65. Konkrečiai kalbant, kitas etapas, t. y. autorizacijos suteikimo procedūra, per kurią kandidatinės medžiagos pirmumo tvarka įtraukiamos į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą, t. y. į sąrašą medžiagų, kurioms turi būti suteikta autorizacija, nėra ginčijamo sprendimo įgyvendinimo priemonė. Nustatymo procedūros pabaiga sukelia paprasčiausią pareigą informuoti, kuri nepriklauso nuo kitų autorizacijos suteikimo procedūros etapų.

66. Iš to matyti, kad ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, todėl šis nepriimtinumo pagrindas turi būti atmestas nenagrinėjant klausimo dėl galimos ieškovių konkrečios sąsajos.

67. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas nepagrįstas. Taigi šis ieškinys yra priimtinas.

Dėl esmės

68. Grindžiant šį ieškinį nurodomi penki pagrindai. Du pirmieji susiję su tariamu procedūrinių reikalavimų, numatytų Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3, 5 ir 7 dalyse bei XV priede, pažeidimu. Trys likę ieškinio pagrindai atitinkamai susiję su vienodo požiūrio principo pažeidimu, tariama vertinimo klaida arba tariama teisės klaida nustatant, kad cheminė medžiaga turi PBT arba vPvB savybių, atsižvelgiant į jos sudėtines dalis, ir proporcingumo principo pažeidimu.

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalies ir XV priedo pažeidimu

69. Ieškovės tvirtina, kad, priešingai, nei numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalyje ir XV priedo II antraštinės dalies 2 punkte, Vokietijos Federacinė Respublika savo dokumentuose apie antraceno alyva nenurodė informacijos apie alternatyvias medžiagas, nors ieškovės ją informavo apie tokių medžiagų, t. y. naftos pagrindo mišinių, buvimą. ECHA priėmė šiuos dokumentus, nepaisant to, kad alternatyvios medžiagos nebuvo nurodytos. Ieškovės mano, jog negalima atmesti galimybės, kad jei šis pažeidimas nebūtų buvęs padarytas ir jei būtų buvę žinoma, kad alternatyviose medžiagose taip pat yra PBT, ginčijamas sprendimas nebūtų priimtas, o būtų pradėta kitokia procedūra.

70. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalį nustatymo procedūrą gali pradėti valstybė narė, kuri, laikydamasi XV priedo, gali parengti dokumentaciją apie chemines medžiagas, jos manymu, atitinkančias 57 straipsnyje nurodytus kriterijus, ir perduoti jį ECHA. Dėl medžiagos, turinčios PBT arba vPvB savybių, nustatymo dokumentacijos to paties reglamento XV priedo II antraštinės dalies 2 punkte „Informacija apie poveikius, alternatyvias chemines medžiagas ir riziką“ numatyta, kad „pateikiama turima informacija apie naudojimą ir poveikį bei informacija apie alternatyvias chemines medžiagas ir technologijas“.

71. Akivaizdu, kad antraceno alyvos dokumentacijos skyriuje apie alternatyvias medžiagas Vokietijos Federacinė Respublika nurodė „nėra informacijos“.

72. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedo II antraštinės dalies 2 punkte skiriama pareiga pateikti, viena vertus, „informaciją apie naudojimą ir poveikį“ ir, kita vertus, „informaciją apie alternatyvias chemines medžiagas ir technologijas“. Tačiau valstybė narė gali nurodyti tik turimą informaciją. Vokietijos Federacinės Respublikos nuoroda, kad nėra informacijos, susijusi su alternatyviomis medžiagomis ir leidžia šiai valstybei narei įvykdyti savo formalią pareigą pateikti nuomonę apie alternatyvias medžiagas.

73. Bet kuriuo atveju iš akmens anglies išgaunamų cheminių medžiagų sektoriaus grupės, kuriai priklauso ir ieškovės, 2009 m. liepos 17 d. laiške Vokietijos kompetentingoms institucijoms nenurodytos alternatyvios medžiagos. Prašydama Vokietijos valdžios institucijų taikyti „labiau subalansuotą požiūrį, kuris nebūtų žalingas tik vienam pramonės sektoriui“ ši grupė nurodė, „kad akivaizdu, jog daugelyje naftos frakcijų yra ir antraceno“. Taigi šiame laiške nurodomos medžiagos, kurių, grupės nuomone, keliamo pavojaus lygis buvo panašus į antraceno alyvos, o ne medžiagos, kurios galėjo būti naudojamos kaip alternatyva antraceno alyvai tiems patiems tikslams. Galiausiai reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1907/2006 60 straipsnio 5 dalį, to paties reglamento XV priedo II antraštinės dalies 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame kalbama apie tinkamas alternatyvias medžiagas, o naftos pagrindo mišiniai neatitinka šios sąlygos dėl juose esančios antraceno koncentracijos.

74. Iš to matyti, kad minėto reglamento 59 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros reikalavimai nebuvo pažeisti.

75. Net pripažinus, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 3 dalies, ginčijamas sprendimas galėtų būti panaikintas tik jei būtų įrodyta, kad, nesant šio pažeidimo, minėto sprendimo turinys būtų buvęs kitoks (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją , C-86/03, Rink. p. I-10979, 42 punktą).

76. Ieškovės šiuo klausimu tvirtina, kad negalima atmesti galimybės, jog, nesant šio pažeidimo ir žinant, kad alternatyviose medžiagose taip pat yra PBT, ginčijamas sprendimas nebūtų buvęs priimtas ir būtų pradėta kita procedūra.

77. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo turinys yra antraceno alyvos nustatymas kaip medžiagos, atitinkančios Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a, d ir e punktų kriterijus. Iš Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nurodytos nustatymo procedūros negalima daryti išvados, kad informacija apie alternatyvias medžiagas yra reikšminga šios procedūros baigčiai. Minėto reglamento 57 straipsnio a, d ir e punktuose nedaroma nuoroda į alternatyvių medžiagų egzistavimą. Tačiau norint nustatyti medžiagą kaip atitinkančią šio reglamento 57 straipsnio d ir e punktuose nustatytus kriterijus, pakanka kad ji atitiktų medžiagų, turinčių PBT ir vPvB savybių, reikšmingus kriterijus, nurodytus Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede. Tačiau nors šiame priede nurodoma daug kriterijų, kuriuos turi atitikti medžiaga, nė vienas jų nesusijęs su alternatyvia medžiaga. Taigi neįrodyta, kad informacija apie alternatyvias medžiagas būtų galėjusi pakeisti ginčijamo sprendimo turinį dėl antraceno alyvos nustatymo kaip medžiagos, atitinkančios minėto reglamento 57 straipsnio d ir e punktuose nustatytus kriterijus. Tas pats pasakytina ir dėl šios medžiagos nustatymo kaip atitinkančios šio reglamento 57 straipsnio a punkte nurodytus kriterijus. Medžiagos klasifikavimo kaip kancerogeninės medžiagos kriterijai yra nurodyti Direktyvoje 67/548. Antraceno alyva prie kancerogeninių medžiagų jau buvo priskirta Direktyva 94/69 (žr. šio sprendimo 3 punktą).

78. Be to, reikia pažymėti, kad informacija apie alternatyvias medžiagas yra reikšminga toliau atliekant autorizacijos procedūrą, o medžiagos nustatymas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnį yra tik pirmas minėtos procedūros etapas. Iš tikrųjų pagal minėto reglamento 60 straipsnio 4 dalies c punktą ir 5 dalies b punktą tokia informacija yra reikšminga priimant sprendimą dėl paraiškos autorizacijai gauti, susijusį su medžiaga, įtraukta į medžiagų, kurioms reikalinga autorizacija, sąrašą.

79. Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 5 ir 7 dalių pažeidimu

80. Ieškovės nurodo, kad ECHA nebuvo kompetentinga pakeisti Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlymo, susijusio su antraceno alyvos įtraukimu į kandidatinį medžiagų sąrašą, kuris buvo pagrįstas tik aplinkybe, kad ši medžiaga turi PBT ir vPvB savybių. Po šio pakeitimo antraceno alyva buvo nustatyta kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga ne tik dėl nurodytų PBT ir vPvB, bet ir dėl kancerogeninių savybių. Kadangi ši medžiaga negalėjo būti nustatyta kaip kelianti labai didelį susirūpinimą tik dėl PBT ir vPvB savybių, nuoroda į kancerogenines savybes yra vienintelė priežastis, dėl kurios ji buvo įtraukta į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

81. Nagrinėjamu atveju Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedą parengtoje dokumentacijoje iš tikrųjų buvo tik siūlymas nustatyti antraceno alyvą kaip medžiagą, atitinkančią minėto reglamento 57 straipsnio d ir e punktuose nurodytus kriterijus, t. y. kaip medžiagą, turinčią PBT ir vPvB savybių, o ne kaip medžiagą, atitinkančią šio reglamento 57 straipsnio a punkte nurodytus kriterijus, t. y. kaip kancerogeninę medžiagą, net jei tuose dokumentuose ir buvo nurodyta, kad ši medžiaga klasifikuojama kaip kancerogeninė.

82. Iš bylos medžiagos matyti, kad per Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 5 dalyje numatytą procedūrą ECHA pateikė pastabas ir pažymėjo, kad antraceno alyva klasifikuojama kaip kancerogeninė medžiaga ir atitinka minėto reglamento 57 straipsnio a punkte nurodytus kriterijus. Taigi antraceno alyva buvo nustatyta kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga, atitinkanti minėto reglamento 57 straipsnio a, d ir e punktuose nurodytus nustatymo kriterijus.

83. Iš to matyti, kad tvirtindamos, jog ECHA nebuvo kompetentinga pakeisti Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlymo, susijusio su antraceno alyvos įtraukimu į kandidatinį medžiagų sąrašą, ieškovės iš esmės ginčija šios medžiagos nustatymą kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos dėl jos kancerogeninių savybių.

84. Tačiau negalima pagrįstai tvirtinti, kad nustatydama medžiagą remiantis ne tik pirminėje šios medžiagos dokumentacijoje pasiūlytais pagrindais bet ir šioje dokumentacijoje nenurodytais pagrindais ECHA viršijo savo įgaliojimus, numatytus Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje.

85. Iš tikrųjų, pirma, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalį siekiant nustatyti šio reglamento 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančias chemines medžiagas taikoma 59 straipsnio 2–10 dalyse išdėstyta tvarka. Ginčijamas sprendimas, kuriuo nustatyta antraceno alyva dėl atitikties 57 straipsnyje nurodytiems kriterijams, atitinka šį tikslą. Ieškovių argumentai dėl medžiagos nustatymo remiantis pirminėje šios medžiagos dokumentacijoje nenurodytomis priežastimis nesusiję su ECHA kompetencija.

86. Antra, Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nenumatyta, kad šio reglamento 57 straipsnyje nurodytos priežastys, kuriomis remiantis nustatoma medžiaga, turi sutapti su nurodytomis pirminėje dokumentacijoje. Be to, kaip matyti, iš Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2 ir 3 dalių, valstybės narė neturi išimtinės iniciatyvos teisės pradėti nustatymo procedūros. Komisija taip pat gali paprašyti ECHA parengti dokumentus pagal minėto reglamento XV priedą.

87. Trečia, iš Reglamento Nr. 1907/2006 55 straipsnyje nurodyto autorizacijos procedūros tikslo, t. y. užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, tinkamai kontroliuojant didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų riziką ir laipsniškai keičiant šias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu, matyti, kad medžiagos nustatymas, kuris yra pirmas autorizacijos procedūros etapas, grindžiamas kuo išsamesniais motyvais.

88. Ketvirta, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 5 dalį ECHA pagal minėto reglamento 57 straipsnyje nurodytus kriterijus gali pareikšti pastabas dėl cheminės medžiagos nustatymo jai pateiktoje dokumentacijoje. Taip siekiama užtikrinti, kad ECHA galėtų tinkamai pareikšti savo nuomonę. Iš to matyti, kad ECHA pateiktos pastabos gali būti įtrauktos į ginčijamą sprendimą.

89. Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu

90. Ieškovės tvirtina, kad antraceno alyvos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pažeidžia vienodo požiūrio principą. Ši medžiaga dėl savo cheminės sudėties ir konkurencijos rinkoje panaši į kitas UVCB medžiagas, kurių sudėtyje yra antraceno. Vis dėlto ECHA be jokių objektyvių paaiškinimų tik antraceno alyvą, o ne šias kitas medžiagas nustatė kaip keliančią labai didelį susirūpinimą.

91. Reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 1907/2006 teisės akto leidėjas nustatė cheminių medžiagų registravimo, vertinimo ir autorizacijos sistemą, taip pat įtvirtino šioms medžiagoms taikomus ribojimus, o pagal minėto reglamento pirmą konstatuojamąją dalį juo siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant naujoves. Reglamente Nr. 1907/2006, konkrečiai kalbant, jo VII antraštinėje dalyje, numatyta autorizacijos procedūra. Šios procedūros tikslas pagal minėto reglamento 55 straipsnį – užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, tinkamai kontroliuojant didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų riziką ir laipsniškai keičiant šias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu.

92. Autorizacijos procedūra taikoma visoms medžiagoms, atitinkančioms Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pirmas autorizacijos etapas yra minėtame straipsnyje nurodytų medžiagų nustatymas, kuriam įvykdyti Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatyta kelių etapų procedūra. Pagal šio reglamento 77 konstatuojamąją dalį dėl praktinio įvykdomumo ir kitų praktinių priežasčių – tiek susijusių su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie turi parengti paraiškos dokumentus ir imtis atitinkamų rizikos valdymo priemonių, tiek su valdžios institucijomis, kurios turi nagrinėti paraiškas autorizacijai gauti, – autorizacijos procedūra tuo pačiu metu turėtų būti nustatyta tik ribotam cheminių medžiagų skaičiui. Dėl šių medžiagų pasirinkimo Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad Komisija arba atitinkama valstybė narė nustato, jog medžiagos atitinka minėto reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus. Taigi teisės aktų leidėjas suteikė Komisijai ir valstybėms narėms didelę diskreciją, leidžiančią laipsniškai įgyvendinti taisykles, susijusias su labai didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, apie kurias kalbama Reglamento Nr. 1907/2006 VII antraštinėje dalyje.

93. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatyta autorizacijos procedūra nesuteikia ECHA teisės pasirinkti nustatytiną cheminę medžiagą. Tačiau jei cheminės medžiagos dokumentaciją parengia valstybė narė arba Komisijos prašymu ECHA, pastaroji, laikydamasi minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų, turi pradėti šios medžiagos nustatymo procedūrą.

94. Nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytos nustatymo procedūros buvo laikomasi, kalbant apie nustatytinos medžiagos pasirinkimą. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad antraceno alyvą atrinko Vokietijos Federacinė Respublika, nes ji manė, jog ši medžiaga atitinka minėto reglamento 57 straipsnyje nurodytus kriterijus. Be to, valstybei narei neparengus dokumentų apie kitas medžiagas, kurių sudėtyje yra antraceno, ir, nesant Komisijos prašymo ECHA parengti tokius dokumentus, ECHA negalėjo nustatyti šių kitų medžiagų pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą, neviršydama savo įgaliojimų. Iš to matyti, kad nustačiusi antraceno alyvą kaip labai didelį susirūpinimą keliančią medžiagą, tačiau nenustačiusi kaip tokių kitų tariamai panašių medžiagų, ECHA nepažeidė vienodo požiūrio principo.

95. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir kadangi Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje nurodytos procedūros teisėtumo ieškovės neginčijo, o ECHA laikėsi šios procedūros reikalavimų, trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su vertinimo ar teisės klaida dėl cheminės medžiagos nustatymo kaip PBT arba vPvB, atsižvelgiant į jos sudedamąsias dalis

96. Šį pagrindą sudaro trys kaltinimai. Pirma, ieškovės nurodo, kad Vokietijos Federacinės Respublikos parengta nagrinėjamos medžiagos dokumentacija neatitinka Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir XIII ir XV prieduose nustatytų reikalavimų, nes pagrįsta ne pačios cheminės medžiagos, o jos sudedamųjų dalių savybių vertinimu. Antra, taisyklė, pagal kurią cheminė medžiaga gali būti nustatyta kaip turinti PBT arba vPvB savybių, kai viena iš šios medžiagos sudedamųjų dalių, kurios koncentracija yra 0,1 % arba didesnė, turi PBT arba vPvB savybių, nėra numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede. Trečia, nagrinėjamos cheminės medžiagos sudedamųjų dalių vertinimas negalėjo pateikti pakankamai duomenų, leidžiančių ją nustatyti kaip turinčią PBT arba vPvB savybių, nes šios sudedamosios dalys individualiai nebuvo nustatytos kaip turinčios tokių savybių.

97. Kadangi du pirmieji kaltinimai susiję su antraceno alyvos nustatymu kaip turinčios PBT ir vPvB savybių atsižvelgiant į ne mažesnės nei 0,1 % koncentracijos jos sudedamąsias dalis, juos reikėtų nagrinėti kartu.

98. Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, visų pirma vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų jų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar vykdant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdi klaida ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti Sąjungos institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, vertinimo (2011 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Etimine , C-15/10, Rink. p. I-6681, 60 punktas).

99. Tačiau reikia patikslinti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją, dėl kurios vykdoma teisminė kontrolė yra ribota, ne tik nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties atžvilgiu, bet tam tikra dalimi ir nustatant bazinius duomenis. Vis dėlto tokia teismine kontrole, netgi jeigu ji ribota, reikalaujama, kad Sąjungos institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, Sąjungos teisme galėtų įrodyti, jog priėmė aktą veiksmingai pasinaudojusios diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes (2010 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Afton Chemical , C-343/09, Rink. p. I-7023, 33 ir 34 punktai).

– Dėl pirmojo ir antrojo kaltinimų, susijusių su antraceno alyvos nustatymu kaip PBT ir vPvB savybių turinčios medžiagos, atsižvelgiant į jos ne mažesnės kaip 0,1 % koncentracijos sudedamąsias dalis

100. Ieškovės pažymi, kad Vokietijos Federacinės Respublikos parengta dokumentacija dėl antraceno alyvos neatitiko Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir XIII ir XV prieduose nus tatytų reikalavimų, nes buvo pagrįsta ne pačios medžiagos, o jos sudedamųjų dalių savybių vertinimu. Be to, taisyklė, pagal kurią cheminė medžiaga gali būti nustatyta kaip turinti PBT arba vPvB savybių, kai viena iš šios medžiagos sudedamųjų dalių, kurios koncentracija yra 0,1 % arba didesnė, turi PBT arba vPvB savybių, nėra numatyta Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede, taigi neturi teisinio pagrindo. Šios koncentracijos ribos teisės aktų leidėjas nenumatė tyčia, nes tokios ribos nustatytos kitose Reglamento Nr. 1907/2006 vietose, pavyzdžiui, vertinant cheminę saugą pagal šio reglamento 14 straipsnį. Ginčijamame sprendime buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes minėtas sprendimas grindžiamas antraceno alyvos sudedamosios dalies, kurios koncentracija mažesnė nei 0,1 %, savybių vertinimu.

101. Iš dokumentacijos apie antraceno alyvą kaip apie labai didelį susirūpinimą keliančią medžiagą, kuria remdamasis Valstybių narių komitetas 2009 m. gruodžio 2 d. priėmė vieningą sprendimą, matyti, kad ši cheminė medžiaga buvo apibrėžta kaip kelianti labai didelį susirūpinimą ir atitinkanti kriterijus, kad būtų laikoma turinčia PBT ir vPvB savybių pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio d ir e punktus, atsižvelgiant į jos sudedamųjų dalių, kurių koncentracija minėtoje medžiagoje sudarė mažiausiai 0,1 %, PBT ir vPvB savybes.

102. Iš tikrųjų iš antraceno alyvos nustatymo dokumentacijos 6 skyriaus matyti, kad šis komitetas nusprendė, jog ši medžiaga turi būti laikoma turinčia PBT ir vPvB savybių, nes jos sudėtyje, viena vertus, yra trys PAA, kurių koncentracija ne mažesnė kaip 0,1 %, du iš jų vertintini kaip turintys PBT ir vPvB savybių, t. y. fluorantenas ir pirenas, o vienas – fenantrenas – turintis tik vPvB savybių, kita vertus, yra antraceno, kurio koncentracija nuo 3 iki 25 %, atitinkančio kriterijus, reikalingus laikyti jį turinčiu PBT savybių. Todėl jis nusprendė, kad antraceno alyva – cheminė medžiaga, kurios sudėtyje yra mažiausiai 16 % PAA, turinčių PBT ir vPvB savybių.

103. Visų pirma dėl tariamo procedūros, numatytos Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse, siejamose su šio reglamento XV priedu, reikalavimų pažeidimo pakanka konstatuoti, kad minėtose nuostatose numatytas dokumentacijos apie cheminę medžiagą, kuri, kaip manoma, atitinka šio reglamento 57 straipsnyje nurodytus kriterijus, parengimas. O Vokietijos Federacinės Respublikos parengtos dokumentacijos ir ginčijamo sprendimo dalykas buvo cheminė medžiaga, kaip ji suprantama pagal to paties reglamento 3 straipsnio 1 punktą, kuri, kaip manyta, atitiko Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytus kriterijus. Taigi ECHA nepažeidė šių nuostatų.

104. Norint išsiaiškinti, ar ECHA požiūris dėl antraceno alyvos nustatymo kaip turinčios PBT ir vPvB savybių yra akivaizdžiai klaidingas, reikia priminti, kad cheminės medžiagos nustatymo kaip turinčios PBT ir vPvB savybių kriterijai yra apibrėžti Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede. Todėl, kaip tvirtina ieškovės, remiantis cheminės medžiagos nustatymui kaip turinčios PBT ir vPvB savybių taikytina šio priedo versija, būtent pati cheminė medžiaga turi atitikti šiuos kriterijus, kad būtų laikoma turinčia PBT ir vPvB savybių, nurodytų minėto priedo 1 ir 2 punktuose.

105. Vis dėlto, kalbant apie šios medžiagos sudedamąsias dalis, negalima paprasčiausia nuspręsti, kad ECHA padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nustatė, jog nagrinėjama medžiaga turi PBT ir vPvB savybių dėl to, kad tokių savybių turi jos sudedamosios dalys. Iš tikrųjų darant tokią išvadą nepakankamai būtų atsižvelgta į Reglamentu Nr. 1907/2006 siekiamą tikslą, nurodytą jo 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant naujoves. Nors Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priedo teksto versijoje, taikomoje šioje byloje, aiškiai nenurodyta, kad pripažįstant chemines medžiagas turinčiomis PBT ir vPvB savybių taip pat turi būti atsižvelgta į šios medžiagos sudėtinių dalių PBT arba vPvB savybes, vis dėlto tokia galimybė neatmetama. Taigi negalima nuspręsti, jog vien dėl to, kad medžiagos sudedamoji dalis turi tam tikrų savybių, visa medžiaga irgi turi šių savybių; reikia atsižvelgti į tokios sudedamosios dalies koncentraciją ir cheminį poveikį (šiuo klausimu žr. 1985 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Caldana , 187/84, Rink. p. 3013, 17 punktą).

106. Priešingai, nei tvirtina ieškovės, Reglamento Nr. 1907/2006 14 straipsnio 2 dalies f punktas neįrodo teisės aktų leidėjo siekio sumažinti iki minimumo riziką, susijusią su cheminės medžiagos sudedamosiomis dalimis, turinčiomis PBT arba vPvB savybių, tik vertinant cheminę saugą, kaip numatyta šiame straipsnyje. Iš tikrųjų, pirma, toks siekis nematyti nei iš šios nuostatos teksto, nei iš Reglamento Nr. 1907/2006 konstatuojamųjų dalių, susijusių su minėta nuostata. Antra, šio reglamento 14 straipsnio 2 dalies f punktas yra cheminių medžiagų registravimo procedūros, numatytos šio reglamento II antraštinėje dalyje, kuri iš principo taikoma visoms cheminėms medžiagoms – atskiroms ar esančioms preparatų arba gaminių sudėtyje, nurodytoms to paties reglamento 6 ir 7 straipsniuose, dalis. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 69 konstatuojamosios dalies, teisės aktų leidėjas siekė atkreipti ypatingą dėmesį į labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas, kurioms atliekama minėto reglamento 59 straipsnyje numatyta nustatymo procedūra.

107. Šiuo atveju reikia priminti, kad antraceno alyva yra UVCB medžiaga, kurios sudėtis nežinoma arba kintanti. UVCB medžiagos yra sudėtinės medžiagos, t. y. jas sudaro kelios skirtingos sudedamosios dalys. Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede nenumatytos atskiros UVCB medžiagų nustatymo kaip turinčių PBT ir vPvB savybių taisyklės.

108. ECHA mano, jog požiūris, kad UVCB medžiaga gali būti nustatyta kaip turinti PBT ir vPvB savybių dėl to, kad jos sudedamosios dalys nustatytos kaip turinčios PBT ir vPvB savybių, yra pagrįstas, pirma, nusistovėjusia praktika, grindžiama Sąjungos teisės aktuose pripažintu principu, ir, antra, mokslo pagrindais. 0,1 % ribos, kaip veiksnio, lemiančio nagrinėjamos medžiagos nustatymą atsižvelgiant į jos sudedamąsias dalis, taikymas pagrįstas Sąjungos teisės aktais.

109. Visų pirma dėl argumentų, susijusių su nusistovėjusia praktika, grindžiama Sąjungos teisės aktuose pripažintu principu, reikia pažymėti, kad nors iš Reglamento Nr. 1272/2008 75 konstatuojamosios dalies ir 53 straipsnio 2 dalies matyti, jog šis reglamentas taikomas kancerogeninėms, mutageninėms ir nuodingoms medžiagoms, o ne medžiagoms, turinčioms PBT ir vPvB savybių, klasifikuoti ir ženklinti, vis dėlto iš minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalies matyti, kad teisės aktų leidėjas pripažino principą, pagal kurį medžiaga, turinti tam tikrų savybių ir esanti kitos medžiagos sudėtyje, gali lemti pastarosios nustatymą kaip turinčios minėtų savybių. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1272/2008 10 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad konkrečios ribinės ir bendrosios ribinės koncentracijos yra cheminei medžiagai priskiriamos ribos, nurodančios koncentraciją, kurią pasiekusi ar viršijusi ta cheminė medžiaga, kitos cheminės medžiagos ar mišinio sudėtyje identifikuota kaip priemaiša, priedas arba atskira sudedamoji dalis, lemia cheminės medžiagos ar mišinio klasifikavimą kaip pavojingos (-ų).

110. Šio principo taikymą per medžiagos nustatymo kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos procedūrą patvirtina įvairūs veiksniai. Pirma, nagrinėjant medžiagas, įrašytinas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje PBT ir vPvB savybių turinčios medžiagos prilyginamos kancerogeninėms, mutageninėms ir nuodingoms medžiagoms. Antra, minėto principo taikymą patvirtina Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 6 dalies a punktas. Pagal jį draudimas pateikti į rinką medžiagą, kuriai reikalinga autorizacija, netaikomas preparatų sudėtyje esančioms medžiagoms, jei minėto reglamento 57 straipsnio d–f punktuose nurodytų cheminių medžiagų koncentracija jose mažesnė nei 0,1 % masės (masės %). Iš tikrųjų ši nuostata taikoma preparatams, o ne tokiai medžiagai, kaip nagrinėjamajai šioje byloje. Vis dėlto medžiagos kvalifikavimas atsižvelgiant į jos sudedamųjų dalių savybes atrodo panašus į preparato kvalifikavimą atsižvelgiant į jo sudedamųjų dalių savybes. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog grįsdamos savo tvirtinimą, kad teisės aktų leidėjas siekė sumažinti riziką, susijusią su cheminės medžiagos sudedamosiomis dalimis, turinčiomis PBT arba vPvB savybių, tik vertindamas cheminę saugą, ieškovės taip pat remiasi nuostata, kuri taikoma ne medžiagos sudedamosioms dalims, bet medžiagoms, esančioms preparatuose, t. y. Reglamento Nr. 1907/2006 14 straipsnio 2 dalies f punktu (žr. šio sprendimo 106 punktą).

111. Visų antra, ECHA savo vertinimą grindžia mokslo pagrindais.

112. Pirma, svarbu įvertinti UVCB medžiagą atsižvelgiant į jos sudedamąsias dalis, nes patekusios į aplinką atskiros tokios medžiagos sudėtinės dalys veikia kaip savarankiškos medžiagos. Aptariamas medžiagas naudojant, pavyzdžiui, dėl sušilimo, ar dėl išplovimo esant kontaktui su vandeniu išlaisvinami įvairūs PAA, turintys PBT arba vPvB savybių.

113. Antra, nors visos UVCB medžiagos tyrimas tam tikrais konkrečiais atvejais yra įmanomas, daugelio medžiagų, įskaitant antraceno alyvą, atveju tai nesuteikia apčiuopiamo rezultato. Tokiais atvejais medžiagos savybes galima suprasti tik įvertinus jos reikšmingų sudedamųjų dalių savybes. Daugelis bandymų metodų, taikomų siekiant nustatyti šių medžiagų savybes, tinka tik nagrinėjant medžiagas, sudarytas iš vienintelės pagrindinės dalies. Kalbant apie UVCB medžiagų patvarumą, pažymėtina, kad jis paprastai negali būti įvertintas taikant biologinio skaidymo bandymų metodus, kai vertinami glausti duomenys, nes šiais bandymais vertinamos visos medžiagos savybės, tačiau jie nesuteikia informacijos apie šios medžiagos sudedamąsias dalis. Todėl, net manant, kad po tokio bandymo paaiškėja, jog visa medžiaga lengvai biologiškai skaidosi, negalima atmesti galimybės, kad joje gali būti biologiškai neskaidžių sudedamųjų dalių. ECHA mano, kad su panašiais sunkumais susiduriama ir atliekant tam tikrų UVCB medžiagų biologinio kaupimosi ir nuodingumo bandymus. Tokios medžiagos fizinė struktūra gali labai trukdyti išsilaisvinti šioms sudedamosioms dalims, jei bandymai atliekami dėl pačios medžiagos. Todėl, kalbant apie biologinio kaupimosi ir nuodingumo bandymus, reikia pažymėti, kad nors kaupimasis nagrinėtuose organizmuose ir nuodingumas atliekant bandymus gali būti neaptikti, iš tikrųjų yra tikimybė, kad po tam tikro laiko cheminės medžiagos sudėtinės dalys iš PAA išsilaisvins ir pateks į aplinką.

114. Ieškovių dėl šių mokslo vertinimų pateikta kritika negali įrodyti, kad ECHA nurodyti mokslo pagrindai yra akivaizdžiai klaidingi.

115. Iš tikrųjų, pirma, ieškovių argumentas, kad aplinkybė, jog medžiaga gali skilti į sudedamąsias dalis, yra nagrinėjama atliekant cheminės saugos vertinimą, kurį privaloma atlikti registruojant medžiagą, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 14 straipsnį, nepaneigia ECHA vertinimo, o tik nurodo, kad į skilimą prireikus taip pat turi būti atsižvelgta vykdant kitą Reglamente Nr. 1907/2006 numatytą procedūrą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 106 punktą).

116. Antra, ieškovių argumentai, kad, priešingai, nei tvirtina ECHA, daugelis bandymų metodų gali būti naudojami UVCB medžiagoms arba kai esami metodai netinka, gali būti taikomas požiūris, pagrįstas įrodomąja galia, yra visiškai nepagrįsti mokslo duomenimis ir nepakankami paneigti ECHA taikytą požiūrį kaip akivaizdžiai klaidingą.

117. Visų trečia, dėl 0,1 % ribos, kaip veiksnio, lemiančio nagrinėjamos medžiagos nustatymą atsižvelgiant į jos sudedamąsias dalis, taikymo ieškovės tvirtina, kad nors jos neginčija tokios ribos taikymo apskritai, su 0,1 % riba susijusio kriterijaus nėra Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede. Be to, jos tvirtina, kad nors yra aktų, kuriuose tam tikrais atvejais nurodoma 0,1 % dalis kaip riba, kurią peržengus taikomas klasifikavimas kaip pavojingos medžiagos, vis dėlto ši riba gali būti nuo 0,1 % iki 1 %, atsižvelgiant į pavojų.

118. Nors Reglamento Nr. 1907/2006 XIII priede nenumatyta jokia koncentracijos riba, reikia pažymėti, kad tokiai ribai, kaip veiksniui, lemiančiam nagrinėjamos medžiagos nustatymą atsižvelgiant į jos sudedamąsias dalis, taikyti nebūtina, kad jos dydis būtų tiksliai nurodytas minėtame priede.

119. Be to, iš Reglamento Nr. 1907/2006 matyti, kad 0,1 % ribą kelis kartus taikė Sąjungos teisės aktų leidėjas, kai kvalifikavo preparatą remdamasis jį sudarančiomis medžiagomis. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1907/2006 31 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta preparato tiekėjų pareiga informuoti, jei tame preparate yra medžiagos, turinčios PBT arba vPvB savybių pagal minėto reglamento XIII priede išdėstytus kriterijus, kurios koncentracija preparate yra lygi arba didesnė nei 0,1 %. Be to, šio reglamento 14 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyta pareiga įmonei pateikti preparato cheminės saugos vertinimą, kai jo sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija sudaro 0,1 % ir atitinka šio reglamento XIII priedo kriterijus. Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareiga dėl autorizacijos netaikoma naudojant medžiagas, atitinkančias šio reglamento 57 straipsnio d ir e punktuose nurodytus kriterijus, jei šių medžiagų koncentracija preparate mažesnė nei 0,1 %.

120. Kadangi medžiagos kvalifikavimas atsižvelgiant į jos sudedamųjų dalių savybes prilygintinas preparato kvalifikavimui atsižvelgiant į jo sudėtyje esančių medžiagų savybes (žr. šio sprendimo 110 punktą) ir kadangi ieškovės neginčija 0,1 % ribos taikymo apskritai, negalima nuspręsti, kad ginčijamas sprendimas yra akivaizdžiai klaidingas dėl to, jog 0,1 % riba jame buvo taikoma kaip veiksnys, lemiantis nagrinėjamos medžiagos nustatymą atsižvelgiant į jos sudedamąsias dalis.

121. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad antraceno alyva buvo apibrėžta kaip turinti PBT ir vPvB savybių ne tik dėl to, jog viena iš jos sudedamųjų dalių turėjo tam tikrų PBT ir vPvB savybių, bet ir dėl to, kad buvo atsižvelgta ir į šios sudedamosios dalies koncentraciją bei cheminį poveikį (žr. šio sprendimo 83 punktą). Ieškovių argumentai, susiję su antraceno alyvos nustatymu kaip PBT ir vPvB savybių turinčios medžiagos dėl jos sudedamųjų dalių, sudarančių mažiau nei 0,1 %, neįrodo, kad ginčijamas sprendimas akivaizdžiai klaidingas.

122. Taigi pirmasis ir antrasis kaltinimai turi būti atmesti.

– Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su nagrinėjamos medžiagos sudedamųjų dalių nustatymu kaip turinčių PBT arba vPvB savybių

123. Ieškovės pastebi, kad nagrinėjamos medžiagos sudedamųjų dalių vertinimas negalėjo būti pakankamas pagrindas pripažįstant visą medžiagą turinčia PBT arba vPvB savybių, nes šios sudedamosios dalys individualiai nebuvo nustatytos kaip turinčios PBT arba vPvB savybių atskiru ECHA sprendimu, pagrįstu šiuo tikslu atliktu išsamiu tyrimu.

124. Reikia priminti, kad antraceno alyva buvo nustatyta kaip turinti PBT ir vPvB savybių, nes dvi iš jos sudedamųjų dalių laikytinos turinčiomis PBT ir vPvB savybių, jo sudedamoji dalis fenantrenas – atitinkančiu kriterijus, reikalingus pripažinti turinčiu vPvB savybių, o antracenas – atitinkančiu kriterijus, reikalingus pripažinti turinčiu PBT savybių (žr. šio sprendimo 102 punktą).

125. Visų pirma kyla klausimas, ar nagrinėjamos medžiagos nustatymas kaip keliančios labai didelį susirūpinimą dėl jos PBT ir vPvB savybių, remiantis jos sudedamųjų dalių PBT ir vPvB savybėmis, reikalauja, kad šios sudedamosios dalys būtų pirma nustatytos kaip turinčios PBT ir vPvB atskiru ECHA sprendimu. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio d ir e punktuose ir 59 straipsnyje paprasčiausia numatyta, kad ji turi atitikti šio reglamento XIII priede nustatytus kriterijus. Be to, Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatyta procedūra siekiant atskirai nustatyti atitinkamas antraceno alyvos sudedamąsias dalis kaip turinčias PBT ir vPvB savybių nesuteiktų papildomos vertės pripažįstant nagrinėjamą medžiagą labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga dėl jos PBT ir vPvB savybių, remiantis jos sudedamųjų dalių PBT ir vPvB savybėmis. Taip pat atsižvelgiant į dokumentaciją apie nagrinėjamą medžiagą, parengtą pagal minėto reglamento XV priedą, reikėjo palyginti ir turimą informaciją su to paties reglamento XIII priede nurodytais kriterijais. Todėl ieškovių argumentai šiuo klausimu turi būti atmesti.

126. Visų antra, ieškovės ginčija, kad sudedamųjų dalių (ne antraceno) nustatymas kaip turinčių PBT arba vPvB savybių buvo pagrįstas išsamiu tyrimu. Dėl antraceno neginčijama, kad jis buvo apibrėžtas kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga dėl PBT savybių. Pagal šio sprendimo 98 ir 99 punktuose nurodytą teismų praktiką reikia išsiaiškinti, ar ginčijamas sprendimas šiuo klausimu akivaizdžiai klaidingas.

127. Grįsdamos savo argumentus ieškovės nurodo didžiųjų naftos kompanijų grupės, atliekančios tyrimus aplinkosaugos klausimais naftos pramonės srityje, pastabas, pateiktas per susipažinimo su dokumentacija, parengta pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedą dėl nagrinėjamos medžiagos, laiką. Prie šių pastabų buvo pridėta ataskaita, kurioje nagrinėjama 15 PAA biologinio kaupimosi savybių. Pagal minėtas pastabas, kadangi kompetentinga ECB grupė nesutarė dėl šių sudedamųjų dalių PBT arba vPvB savybių, būtų per anksti ir nereikalinga remiantis tuo daryti galutines išvadas dokumentacijoje, parengtoje pagal minėto reglamento XV priedą. Minėtoje ataskaitoje esantys įrodymai nepatvirtina bendrų preliminarių išvadų, pateiktų minėtuose dokumentuose, pagal kurias šios medžiagos sudedamosios dalys atitinka biologinio kaupimosi arba didelio polinkio biologiškai kauptis kriterijus, nes patikimi laboratoriniai duomenys rodo tik nedidelę šių sudedamųjų dalių biologinio kaupimosi galimybę.

128. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pateikdamos argumentus ieškovės iš esmės tik nurodo pastabas ir ataskaitą, parengtas per Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą. Antraceno alyva buvo nustatyta kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga remiantis tyrimais, nurodytais Vokietijos Federacinės Respublikos parengtoje ir Valstybių narių komiteto 2009 m. gruodžio 2 d. pagal minėto reglamento 59 straipsnio 8 dalį patvirtintoje dokumentacijoje, žinant apie minėtas pastabas ir ataskaitą. Šios dokumentacijos 6 skirsnyje detaliai vertinamos atitinkamai sudedamųjų dalių ir nagrinėjamos medžiagos PBT ir vPvB savybės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bendros nuorodos, pirma, kad kompetentinga ECB, kurio nebeliko pagal Reglamentą Nr. 1907/2006, grupė nesutarė dėl nagrinėjamų sudedamųjų dalių PBT ir vPvB savybių, ir, antra, kad tariamai nepakanka įrodymų, nepažymint, kuri minėtoje dokumentacijoje pateikto tyrimo dalis yra klaidinga, nepakanka pripažinti, kad ginčijamas sprendimas akivaizdžiai klaidingas.

129. Iš to matyti, kad trečiasis kaltinimas turi būti atmestas.

130. Taigi turi būti atmestas visas ketvirtasis ieškinio pagrindas

Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu

131. Ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime nesilaikoma proporcingumo principo. Šis sprendimas yra netinkamas įgyvendinant Reglamento Nr. 1907/2006 tikslus, t. y. išlaikyti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Ieškovės šiuo klausimu nurodo, kad medžiagos, kuriomis galima pakeisti antraceno alyvą, taip pat turi PBT arba vPvB savybių. Ieškovė mano, kad ECHA galėjo imtis kitų tinkamų ir mažiau suvaržančių priemonių, pavyzdžiui, taikyti rizikos valdymo priemones, atsižvelgiant į cheminės saugos vertinimą, pateiktą ieškovių pagal Reglamento Nr. 1907/2006 14 straipsnį parengtoje registracijos paraiškoje, arba pateikti apribojimų pasiūlymo dokumentaciją, susijusią su nagrinėjama medžiaga, pagal šio reglamento VIII priedą.

132. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas pagrindinių Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 98 punkte minėto Sprendimo Etimine 124 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

133. Dėl teisminės ankstesniame punkte minėtų sąlygų kontrolės reikia konstatuoti, kad ECHA turi didelę diskreciją srityje, kurioje jai reikia priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus, prieš tai atlikus sudėtingus vertinimus. Tik akivaizdžiai netinkamas šioje srityje priimtos priemonės pobūdis teisės aktų leidėjo siekiamo tikslo atžvilgiu gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (šiuo klausimu žr. 98 punkte minėto Sprendimo Etimine 125 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

134. Nagrinėjamu atveju iš Reglamento Nr. 1907/2006 1 straipsnio 1 dalies matyti, kad šiuo reglamentu siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant naujoves. Atsižvelgiant į šio reglamento 16 konstatuojamąją dalį reikia konstatuoti, kad teisės aktų leidėjas kaip pagrindinį šio reglamento tikslą nustatė pirmąjį iš šių trijų tikslų, t. y. tikslą užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo S.P.C.M. ir kt. , C-558/07, Rink. p. I-5783, 45 punktą). Konkrečiai dėl autorizacijos procedūros tikslo minėto reglamento 55 straipsnyje numatyta, kad juo siekiama užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, tinkamai kontroliuojant didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų riziką ir laipsniškai keičiant šias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu.

135. Visų pirma dėl ieškovių argumentų, kad ginčijamas sprendimas netinkamas norint įgyvendinti Reglamento Nr. 1907/2006 tikslus, reikia priminti, jog ginčijamu sprendimu antraceno alyva pagal minėto reglamento 59 straipsnyje numatytą procedūrą nustatyta kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga. Kai medžiaga nustatoma kaip kelianti labai didelį susirūpinimą, atitinkamas ūkio subjektas privalo apie tai pranešti (žr. šio sprendimo 33 punktą).

136. Kalbant apie tikslą apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, pirmiausia reikia konstatuoti, kad cheminės medžiagos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos skirtas pagerinti visuomenės ir profesionalių naudotojų informavimą apie riziką ir kylančius pavojus ir kad dėl to šis nustatymas turi būti laikomas tokią apsaugą gerinančia priemone (šiuo klausimu žr. 134 punkte minėto Sprendimo S.P.C.M. ir kt. 49 punktą).

137. Konkrečiai dėl ieškovių argumentų, kad ginčijamas sprendimas yra netinkamas šiuo klausimu, nes medžiagos, kuriomis galima būtų pakeisti nagrinėjamą medžiagą, taip pat turi PBT arba vPvB savybių, reikia pažymėti, kad ginčijamu sprendimu nenustatomas draudimas pateikti antraceno alyvą į rinką, įpareigojantis atitinkamus ūkio subjektus naudoti alternatyvias medžiagas. Toks įpareigojimas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 56 straipsnį numatytas tik medžiagoms, įtrauktoms į minėto reglamento XIV priedą, t. y. į autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą. Be to, nors šio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatymo procedūra taikoma siekiant galiausiai medžiagas įtraukti į to paties reglamento XIV priedą, vis dėlto iš Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnyje šiam tikslui numatytos procedūros matyti, kad į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą įtraukta medžiaga nėra automatiškai įrašoma į minėto reglamento XIV priedą. Iš tikrųjų pagal šio Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 ir 3 dalis ECHA turi rekomenduoti įtraukti prioritetines chemines medžiagas į šį priedą, atsižvelgdama į Valstybių narių komiteto nuomonę ir nurodydama naudojimo būdus arba naudojimo būdų kategorijas, kurioms netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją. Reikalavimas medžiagai gauti autorizaciją nustatomas tik po Komisijos sprendimo įtraukti šią cheminę medžiagą į minėtą XIV priedą.

138. Be to, siekiant nustatyti medžiagas kaip keliančias labai didelį susirūpinimą, Reglamente Nr. 1907/2006 numatyta procedūra, pagal kurią šios medžiagos laipsniškai būtų įtrauktos į autorizacijos procedūrą. Šiuo klausimu minėto reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad dėl praktinio įvykdomumo ir kitų praktinių priežasčių – tiek susijusių su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie turi parengti paraiškos dokumentus ir imtis atitinkamų rizikos valdymo priemonių, tiek su valdžios institucijomis, kurios turi nagrinėti paraiškas autorizacijai gauti, – autorizacijos procedūra tuo pačiu metu turėtų būti nustatoma tik ribotam cheminių medžiagų skaičiui. Todėl negali būti atmesta galimybė, jog dėl šio laipsniško įtraukimo ieškovių nurodytoms alternatyvioms medžiagoms taip pat bus taikoma Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatyta nustatymo procedūra.

139. Taip pat reikia atmesti ieškovių argumentus, kad antraceno alyvos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos netinkamas norint įgyvendinti Reglamento Nr. 1907/2006 tikslus, nes su šia medžiaga susijusi rizika yra maža, kadangi antraceno alyva iš esmės naudojama kaip tarpinė medžiaga išgaunant suodžius. Iš tikrųjų, kadangi antraceno alyva yra tarpinė medžiaga, jai, remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 2 straipsnio 8 dalimi, netaikoma šio reglamento VII antraštinė dalis, taigi jai netaikomas reikalavimas informuoti, susijęs su medžiagos nustatymu kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos pagal šio reglamento 59 straipsnį. Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovių argumentai yra nereikšmingi, nes iš jų matyti, kad nagrinėjama medžiaga nėra naudojama tik kaip tarpinė medžiaga.

140. Todėl ieškovių argumentas, susijęs su tariamu ginčijamo sprendimo netinkamumu, turi būti atmestas.

141. Visų antra, ieškovės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas viršija tai, kas būtina siekiamiems tikslams pasiekti, nes rizikos valdymo priemonių taikymas ar dokumentacijos pateikimas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedą dėl apribojimų nagrinėjamai medžiagai taip pat užtikrina aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, tačiau yra mažiau ribojantys.

142. Pirma, dėl rizikos valdymo priemonių ieškovės nurodo Reglamento Nr. 1907/2006 14 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Pagal minėtos nuostatos 1 dalį jos turėtų atlikti nagrinėjamos medžiagos cheminės saugos vertinimą ir sudaryti cheminės saugos ataskaitą. Pagal šio straipsnio 3 dalies d punktą medžiagos cheminės saugos vertinimas apima ir nagrinėjamos medžiagos PBT ir vPvB savybių vertinimą. Jei atlikus tyrimą paaiškėtų, kad cheminė medžiaga turi PBT arba vPvB savybių, ieškovės turėtų nustatyti poveikį, jį įvertinti ir apibūdinti riziką, kurie susiję su nustatytais naudojimo būdais, kaip tai numatyta pagal to paties straipsnio 4 dalį. Be to, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 14 straipsnio 6 dalį ieškovės turėtų nustatyti ir taikyti atitinkamas priemones, skirtas tinkamai kontroliuoti riziką. Kadangi ginčijamu sprendimu nustatant nagrinėjamą medžiagą kaip keliančią labai didelį susirūpinimą šio vertinimo dar nebuvo, ECHA galėjo nuspręsti jo palaukti, kad įvertintų cheminio saugumo ataskaitą ir pasiūlytas rizikos valdymo priemones, o ne iškart nustatyti nagrinėjamą medžiagą kaip keliančią labai didelį susirūpinimą.

143. Tačiau iš Reglamento Nr. 1907/2006 negalima daryti išvados, kad teisės aktų leidėjas norėjo nustatymo procedūrą, atliekamą pagal minėto reglamento 59 straipsnį, kuri yra šio reglamento VII antraštinėje dalyje nurodytos cheminės medžiagos autorizacijos procedūros dalis, susieti su registravimo procedūra, numatyta to paties reglamento II antraštinėje dalyje, kuriai taikomi šio reglamento 14 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Tiesa, šie reikalavimai padeda informuoti visuomenę ir profesionalius naudotojus apie medžiagos keliamą pavojų ir su ja susijusią riziką. Vis dėlto, kadangi registruotas medžiagas turėtų būti leidžiama platinti vidaus rinkoje, kaip tai matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 19 konstatuojamosios dalies, autorizacijos procedūros, kurios dalis yra minėto reglamento 59 straipsnyje nurodyta nustatymo procedūra, tikslas – laipsniškai keisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu (žr. šio sprendimo 134 punktą). Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 69 konstatuojamosios dalies, teisės aktų leidėjas siekė atkreipti ypatingą dėmesį į labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas.

144. Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovės, pagal Reglamento Nr. 1907/2006 14 straipsnio 6 dalį pasiūlytos rizikos valdymo priemonės nėra tinkamos priemonės siekiant šio reglamento tikslų, susijusių su labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimu, taigi šiuo atveju nėra mažiau ribojančios.

145. Galiausiai dėl ieškovių argumento, kad prieš nustatydama antraceno alyvą kaip labai didelį susirūpinimą keliančią medžiagą ECHA galėjo palaukti nagrinėjamos medžiagos registracijos paraiškos, kurioje būtų pateiktas jos cheminės saugos vertinimas, nes tokia paraiška būtų buvęs geriausias informacijos šaltinis, pakanka konstatuoti, kad šis nustatymas buvo atliktas remiantis dokumentacijoje apie šią medžiagą, kurią vieningai patvirtino Valstybių narių komitetas, esančia informacija (žr. šio sprendimo 101 punktą). Šis komitetas nenustatė, kad nebuvo informacijos apie duomenų galiojimą ir tinkamumą. Be to, kadangi nagrinėjama medžiaga pagal Reglamento Nr. 1907/2006 23 straipsnio 1 dalį turėjo būti būtinai užregistruota tik 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus 2,5 metų nuo to momento, kai pagal šio reglamento 141 straipsnio 2 dalį turėjo būti taikoma autorizacijos procedūra, konkrečiai kalbant, nuo 2008 m. birželio 1 d., tariama pareiga laukti nagrinėjamos registravimo paraiškos būtų turėjusi neigiamos įtakos Reglamento Nr. 1907/2006 veiksmingumui.

146. Antra, dėl apribojimo priemonių ieškovės tvirtina, kad dokumentacijoje dėl tokios priemonės pasiūlymo pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedą turėtų būti pateikta turima informacija apie alternatyvias medžiagas, įskaitant informaciją apie riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, susijusią su šių alternatyvių medžiagų gamyba arba naudojimu, jų buvimą ir racionalumą techniniu ir ekonominiu požiūriu. Toks pasiūlymas, kuris būtų grindžiamas panašiais kriterijais kaip ir dokumentacija dėl medžiagos nustatymo kaip keliančios labai didelį susirūpinimą, leistų išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su minėtu nustatymu, ir turėtų tą patį rezultatą atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1907/2006 tikslus.

147. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog paprasčiausia aplinkybė, kad cheminė medžiaga yra įtraukta į kandidatinį medžiagų sąrašą, netrukdo nustatyti šiai cheminei medžiagai apribojimus vietoj autorizacijos. Iš tikrųjų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 58 straipsnio 5 dalies ir 69 straipsnio, Komisija arba valstybės narės visada gali pasiūlyti, kad medžiagos gamyba, pateikimas į rinką ar naudojimas būtų kontroliuojami apribojimais, o ne autorizacija.

148. Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo, pagal minėto reglamento VIII antraštinėje dalyje numatytą procedūrą nustatyti apribojimai dėl tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo gali būti įvairūs – nuo specialių sąlygų, taikomų cheminės medžiagos gamybai arba tiekimui rinkai iki visiško medžiagos uždraudimo. Net pripažinus, kad apribojimai taip pat tinka siekiant šio reglamento tikslų, tai nėra mažiau ribojančios priemonės, palyginti su medžiagos nustatymu, kuriuo įpareigojama tik informuoti apie medžiagą.

149. Be to, dėl ieškovių tvirtinimo, kad dokumentacijoje dėl apribojimų pasiūlymo pagal Reglamento Nr. 1907/2006 XV priedą esanti informacija įrodo, jog nagrinėjamos medžiagos nustatymas nebuvo būtinas, pakanka pažymėti, kad šis nustatymas buvo atliktas pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnyje numatytą procedūrą, kuri skiriasi nuo to paties reglamento VIII antraštinė dalyje numatytos procedūros (žr. šio sprendimo 147 punktą).

150. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima nuspręsti, kad ginčijamame sprendime buvo pažeistas proporcingumo principas.

151. Todėl turi būti atmestas penktasis ieškinio pagrindas; taigi visas ieškinys taip pat turi būti atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

152. Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

153. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal ECHA pateiktus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1. Atmesti ieškinį.

2. Priteisti iš Rütgers Germany GmbH, Rütgers Belgium NV , Deza, a.s. , Industrial Química del Nalón, SA ir Bilbaína de Alquitranes, SA bylinėjimosi išlaidas.