Byla T‑30/09

Engelhorn KGaA

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo „peerstorm“ paraiška – Ankstesni žodiniai Bendrijos ir nacionaliniai prekių ženklai PETER STORM – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) – Ankstesnių prekių ženklų naudojimas iš tikrųjų – Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnis ir 43 straipsnio 2 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnis ir 42 straipsnio 2 dalis)“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinio pareiškimas Bendrijos teisme – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Aiškinimas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių „ratio legis“

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Kriterijų taikymas konkrečiam atvejui

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Vertinimo kriterijai – Konkrečių ir objektyvių įrodymų reikalavimas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punktas ir 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodoma pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Nors ieškinio tekstas specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus negali kompensuoti to, kad nėra esminių teisinės argumentacijos elementų, kurie pagal pirma primintas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje.

Bendrajam Teismui nepriklauso bandyti vietoj šalių surasti dokumentuose, į kuriuos jos daro nuorodą, svarbius elementus.

(žr. 18–19 punktus)

2.      Reikalavimo, jog ankstesnis prekių ženklas turi būti iš tikrųjų naudojamas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 ir 3 dalis, kad juo būtų galima grįsti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, ratio legis yra riboti dviejų prekių ženklų koliziją, jei nėra tinkamo ekonominio pagrindo, išplaukiančio iš faktinės prekių ženklo funkcijos rinkoje. Tačiau minėtomis nuostatomis nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės ar kontroliuoti jos ekonominę strategiją, ar juo labiau – suteikti prekių ženklų apsaugą tik didelio masto komercinio prekių ženklų naudojimo atvejams.

(žr. 23 punktą)

3.      Prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę siekiant sukurti ar išsaugoti šių prekių ir paslaugų realizavimo rinką, išskyrus simbolinį naudojimą, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises. Be to, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis yra saugomas atitinkamoje teritorijoje.

Vertinant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 ir 3 dalis, reikia atsižvelgti į faktų ir aplinkybių, tinkamų nustatyti jo komercinio naudojimo realumą, visumą, ypač į naudojimą, kuris tam tikrame ekonomikos sektoriuje laikomas pagrįstu, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą.

Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę bei naudojimo dažnumą.

(žr. 24–26 punktus)

4.      Siekiant konkrečiu atveju nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taigi mažas nagrinėjamu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apimtis gali kompensuoti intensyvus šio ženklo naudojimas ar jo naudojimas nuolat, ir atvirkščiai.

Be to, ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apyvarta bei apimtis negali būti vertinamos absoliučiai, jos turi būti susietos su kitais svarbiais veiksniais, pavyzdžiui, komercinės veiklos apimtimi, gamybos ar prekybos pajėgumais arba prekių ženklą naudojančios įmonės diversifikacijos laipsniu bei atitinkamoje rinkoje esančių prekių ar paslaugų ypatybėmis. Dėl to nebūtina, jog ankstesnio prekių ženklo naudojimas visada būtų kiekybiškai svarbus, kad galėtų būti laikomas naudojimu iš tikrųjų.

(žr. 27–28 punktus)

5.      Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 ir 3 dalis, negali būti įrodytas remiantis tikimybėmis ar prielaidomis, tačiau turi būti grindžiamas konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas. Be to, reikia patikslinti, kad pagal kartu taikomas minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalies a punkto ir 43 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas įrodymas dėl ankstesnio nacionalinio ar Bendrijos prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, naudojimo iš tikrųjų apima ir įrodymą dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo tokia forma, kurios elementai skiriasi nepakeisdami šio prekių ženklo skiriamojo požymio tokios formos, kuri buvo prekių ženklo įregistravimo momentu.

(žr. 29–30 punktus)

6.      Egzistuoja paprasto Europos Sąjungos vartotojo galimybė supainioti, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą, žodinį žymenį „peerstorm“, kurį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą Nicos sutarties 25 klasei priklausančioms prekėms „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“, su tapačioms prekėms anksčiau įregistruotu žodiniu Bendrijos prekių ženklu PETER STORM.

Yra tam tikras vizualaus ir fonetinio nagrinėjamų prekių ženklų panašumų laipsnis. Kalbant apie atitinkamas aprangos prekes, šiuo atveju vizualus panašumas ypač reikšmingas, nes pripažinta, jog paprastai perkant drabužius prekių ženklai nagrinėjami vizualiai.

Neįrodyta, kad ankstesniam prekių ženklui, kuris visas naudojamas aprangos sektoriuje, būdingas mažas skiriamojo požymio laipsnis Sąjungos teritorijoje.

Netgi darant prielaidą, kad ankstesnis prekių ženklas turi tik silpną skiriamąjį požymį, atsižvelgus į tai, kad ankstesniu ir prašomu įregistruoti prekių ženklais žymimos prekės tapačios bei į ypač vizualiu požiūriu esančius nagrinėjamų žymenų panašius elementus, negali būti atmesta galimybė, jog atitinkama visuomenė supainios nagrinėjamus prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas. Taip yra juolab šiuo atveju, nes egzistuoja ir tam tikras konceptualus nagrinėjamų prekių ženklų panašumo laipsnis.

(žr. 50–51, 75, 78–80 punktus)

BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 8 d.(*)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo „peerstorm“ paraiška – Ankstesni žodiniai Bendrijos ir nacionaliniai prekių ženklai PETER STORM – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) – Ankstesnių prekių ženklų naudojimas iš tikrųjų – Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnis ir 43 straipsnio 2 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnis ir 42 straipsnio 2 dalis)“

Byloje T‑30/09

Engelhorn KGaA, įsteigta Manheime (Vokietija), atstovaujama advokatų W. Göpfert ir K. Mende,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard-Monguiral,

atsakovę,

dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Bendrajame Teisme,

The Outdoor Group Ltd, įsteigtai Nortamptone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamai baristerio M. Edenborough,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. spalio 28 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 167/2008-5), susijusio su protesto procedūra tarp The Outdoor Group Ltd ir Engelhorn KGaA,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas E. Martins Ribeiro, teisėjai N. Wahl ir A. Dittrich (pranešėjas),

kancleris E. Coulon,

susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2009 m. sausio 21 d.,

susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2009 m. birželio 9 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2009 m. birželio 1 d.,

Bendrasis Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nė viena šalis per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį ir todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu bei taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2004 m. lapkričio 12 d. ieškovė Engelhorn KGaA pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2        Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo „peerstorm“.

3        Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 25 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“.

4        Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2005 m. birželio 20 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 25/2005.

5        2005 m. rugsėjo 19 d. įstojusi į bylą šalis The Outdoor Group Ltd pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.

6        Protestas buvo grindžiamas, be kita ko:

–        ankstesniu žodiniu Bendrijos prekių ženklu PETER STORM (toliau – ankstesnis prekių ženklas), žyminčiu 25 klasei priklausančias prekes, atitinkančias tokį aprašymą: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai, kelnės, šortai, sijonai, suknelės, švarkai, marškiniai, marškinėliai, medvilniniai sportiniai megztiniai, palaidinės, antkrūtiniai, susegami ar su užtrauktuku megztiniai, paltai, kombinezonai, sportiniai bėgimo kostiumai, darbiniai drabužiai, diržai, džinsai, bėgimo kelnės, bluzonas, apatiniai marškiniai, slidinėjimo drabužiai, marškinėliai, avalynė, puskojinės ir galvos apdangalai“,

–        ankstesniu žodiniu Jungtinėje Karalystėje registruotu prekių ženklu PETER STORM, žyminčiu 18 klasei priklausančias prekes, atitinkančias tokį aprašymą: „gaminiai iš odos ar odos pakaitalų, krepšiai, kuprinės, kelioniniai krepšiai, kelioninės skrynelės, lagaminai, maži lagaminai, kelioninis krepšys, diržai, piniginės“.

7        Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai) nurodytu pagrindu.

8        2006 m. gegužės 30 d. ieškovės prašymu VRDT, remdamasi Reglamento Nr. 43 straipsnio 2 dalimi (dabar Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalis) ir 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 (OL l 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), šios bylos faktinėms aplinkybėms taikomos redakcijos 22 taisykle, 2006 m. liepos 4 d. paragino įstojusią į bylą šalį per nustatytą terminą, kuris baigėsi 2006 m. rugsėjo 6 d., pateikti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo įrodymų. VRDT šį terminą pratęsė iki 2006 m. lapkričio 5 d. Jungtinėje Karalystėje įregistruoto prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų nebuvo paprašyta.

9        2006 m. lapkričio 6 d. įstojusi į bylą šalis pateikė jai atstovaujančio advokatų kabineto darbuotojo išduotą liudytojo pareiškimą. Šiame pareiškime minėtas darbuotojas nurodė, kad įstojusi į bylą šalis yra bendrovių M.  ir B.  patronuojanti bendrovė ir kad penkerius metus iki paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas. Įstojusi į bylą šalis taip pat pateikė Jungtinėje Karalystėje išleistą 2002 m. bendrovės M. rudens – žiemos katalogą, kuriame pateikta prekių ženklu PETER STORM parduodamų drabužių kolekcija, nurodyta jų kaina bei Jungtinėje Karalystėje esančių parduotuvių, kuriose šios prekės parduodamos, sąrašas. Be to, įstojusi į bylą šalis pateikė Jungtinėje Karalystėje išleistą bendrovės M. 2004 m. pavasario–vasaros katalogą, kuriame pateikta prekių ženklu PETER STORM parduodamos avalynės kolekcija ir nurodyta jos kaina.

10      Ieškovei pateikus 2007 m. vasario 20 d. pastabas, kuriose ji teigė, kad nepakanka ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų, įstojusi į bylą šalis, VRDT paraginta pateikti savo pastabas, 2007 m. gegužės 4 d. pateikė savo vienos sekretorės užpildytą liudytojo pareiškimą. Šiame pareiškime minėta sekretorė nurodo, kad įstojusi į bylą šalis veikia visoje Jungtinėje Karalystėje per savo mažmeninės prekybos parduotuvių tinklus M. ir B. ir kad drabužiams, avalynei ir galvos apdangalams skirtu ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apimtis per 2004 m. gruodžio mėn. keturių savaičių laikotarpį siekė daugiau nei 11 milijonų svarų sterlingų (GBP). Prie šio pareiškimo buvo pridėta komercinės veiklos finansinė ataskaita, kurioje pateiktas tam tikru kodu identifikuotų prekių pardavimo per 2004 m. gruodžio mėn. keturias savaites sąrašas.

11      2007 m. lapkričio 30 d. Protestų skyrius atmetė protestą.

12      2008 m. sausio 14 d. įstojusi į bylą šalis pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai) dėl Protestų skyriaus sprendimo pateikė VRDT apeliaciją.

13      2008 m. spalio 28 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT penktoji apeliacinė taryba apeliaciją patenkino. Konkrečiai kalbant, ji manė, jog pateikta įrodymų, kad ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų drabužiams, avalynei ir galvos apdangalams. Ji padarė išvadą: kadangi prašomu įregistruoti prekių ženklu ir ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės yra tapačios ir yra tam tikras vizualaus ir fonetinio aptariamų abiejų žymenų panašumų laipsnis, atsižvelgiant į vidutinį paprasto vartotojo pastabumo laipsnį, jam perkant aptariamas prekes, yra galimybė supainioti aptariamus du žymenis.

 Šalių reikalavimai

14      Ieškovė Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        atmesti visą protestą,

–        priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

15      VRDT Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

16      Įstojusi į bylą šalis Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškovės bendros nuorodos į per Vidaus rinkos derinimo tarnyboje vykusią procedūrą pateiktus rašytinius dokumentus priimtinumo

17      Ieškovė daro nuorodą į visus per procedūrą VRDT raštu pateiktus argumentus.

18      Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodoma pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors ieškinio tekstas specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus negali kompensuoti to, kad nėra esminių teisinės argumentacijos elementų, kurie pagal pirma primintas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje (Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2004 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Applied Molecular Evolution prieš VRDT (APPLIED MOLECULAR EVOLUTION), T‑183/03, Rink. p. II‑3113, 11 punktas; 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo Bitburger Brauerei prieš VRDT – Anheuser-Busch (BUD, American Bud et Anheuser Busch Bud), T‑350/04–T‑352/04, Rink. p. II‑4255, 33 punktas ir 2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Air Products and Chemicals prieš VRDT – Messer Group (Ferromix, Inomix ir Alumix), T‑305/06–T‑307/06, 21 punktas).

19      Bendrajam Teismui nepriklauso bandyti vietoj šalių surasti dokumentuose, į kuriuos jos daro nuorodą, svarbius elementus (2008 m. balandžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dainichiseika Colour & Chemicals Mfg. prieš VRDT – Pelikan (Pelikano pavaizdavimas), T‑389/03, 19 punktas). Iš to darytina išvada, kad ieškinio dalis, kurioje daroma bendra nuoroda į Vidaus rinkos derinimo tarnyboje pateiktus rašytinius dokumentus, nepriimtina, nes ieškinyje pateikta bendroji nuoroda negali būti susieta su jame išdėstytais pagrindais ir argumentais.

 Dėl esmės

20      Ieškovė remiasi dviem pagrindais, susijusiais su, pirma, Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnis) ir to paties reglamento 43 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir, antra, šio reglamento 8 straipsnio 1dalies b punkto pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio ir 43 straipsnio 2 dalies pažeidimu

21      Ieškovė iš esmės teigia, kad įstojusi į bylą šalis įrodymus pateikė praleidusi terminą ir jų nepakanka įrodyti, kad ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas prekėms, kurioms jis buvo įregistruotas ir kuriomis pagrįstas protestas. Kalbant, pirma, apie 2006 m. lapkričio 6 d. įstojusios į bylą šalies pateiktus įrodymus, pažymėtina, kad jie pateikti praleidus terminą, nes jis baigėsi 2006 m. lapkričio 5 dieną. Be to, šių įrodymų nepakanka, nes jie nepateikia jokios informacijos apie tai, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų. Kalbant, antra, apie 2007 m. gegužės 4 d. įstojusios į bylą šalies pateiktus įrodymus, Apeliacinė taryba suklydo juos priimdama, nes jie buvo pateikti pasibaigus VRDT nustatytam terminui įrodymams pateikti.

22      VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

23      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką iš Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys), skaitomų atsižvelgiant į šio reglamento devintą konstatuojamąją dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamoji dalis), ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalies matyti, kad reikalavimo, jog ankstesnis prekių ženklas turi būti iš tikrųjų naudojamas, kad juo būtų galima grįsti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, ratio legis yra riboti dviejų prekių ženklų koliziją, jei nėra tinkamo ekonominio pagrindo, išplaukiančio iš faktinės prekių ženklo funkcijos rinkoje. Tačiau minėtomis nuostatomis nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės ar kontroliuoti jos ekonominę strategiją, ar juo labiau – suteikti prekių ženklų apsaugą tik didelio masto komercinio prekių ženklų naudojimo atvejams (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT – Espadafor Caba (VITAFRUIT), T‑203/02, Rink. p. II‑2811, 36–38 punktus ir nurodytą teismų praktiką).

24      Prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę šių prekių ir paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, išskyrus simbolinį naudojimą, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises (pagal analogiją žr. 2003 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ansul, C‑40/01, Rink. p. I‑2439, 43 punktą). Be to, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis yra saugomas atitinkamoje teritorijoje (minėto Sprendimo VITAFRUIT 39 punktas; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Ansul 37 punktą).

25      Vertinant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į faktų ir aplinkybių, tinkamų nustatyti jo komercinio naudojimo realumą, visumą, ypač į naudojimą, kuris tam tikrame ekonomikos sektoriuje laikomas pagrįstu, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą (minėto Sprendimo VITAFRUIT 40 punktas; taip pat pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Ansul 43 punktą).

26      Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę bei naudojimo dažnumą (minėto Sprendimo VITAFRUIT 41 punktas ir 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MFE Marienfelde prieš VRDT – Vétoquinol (HIPOVITON), T‑334/01, Rink. p. II‑2787, 35 punktas).

27      Siekiant konkrečiu atveju nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taigi mažas nagrinėjamu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apimtis gali kompensuoti intensyvus šio ženklo naudojimas ar jo naudojimas nuolat, ir atvirkščiai (minėtų sprendimų VITAFRUIT 42 punktas ir HIPOVITON 36 punktas).

28      Be to, ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo apyvarta bei apimtis negali būti vertinamos absoliučiai, jos turi būti susietos su kitais svarbiais veiksniais, pavyzdžiui, komercinės veiklos apimtimi, gamybos ar prekybos pajėgumais arba prekių ženklą naudojančios įmonės diversifikacijos laipsniu bei atitinkamoje rinkoje esančių prekių ar paslaugų ypatybėmis. Dėl to nebūtina, jog ankstesnio prekių ženklo naudojimas visada būtų kiekybiškai svarbus, kad galėtų būti laikomas naudojimu iš tikrųjų (minėtų sprendimų VITAFRUIT 42 punktas ir HIPOVITON 36 punktas).

29      Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų negali būti įrodytas remiantis tikimybėmis ar prielaidomis, tačiau turi būti grindžiamas konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas (Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Kabushiki Kaisha Fernandes prieš VRDT – Harrison (HIWATT), T‑39/01, Rink. p. II‑5233, 47 punktas ir 2004 m. spalio 6 d. Sprendimas Vitakraft-Werke Wührmann prieš VRDT – Krafft (VITAKRAFT), T‑356/02, Rink. p. II‑3445, 28 punktas).

30      Be to, reikia patikslinti, kad pagal kartu taikomas Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punkto (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas) ir Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas įrodymas dėl ankstesnio nacionalinio ar Bendrijos prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, naudojimo iš tikrųjų apima ir įrodymą dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo tokia forma, kurios elementai skiriasi nepakeisdami šio prekių ženklo skiriamojo požymio tokios formos, kuri buvo prekių ženklo įregistravimo momentu (žr. 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Castellblanch prieš VRDT – Champagne Roederer (CRISTAL CASTELLBLANCH), T‑29/04, Rink. p. II‑5309, 30 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

31      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar teisingai Apeliacinė taryba manė, kad per procedūrą VRDT įstojusios į bylą šalies pateikti įrodymai patvirtina, jog ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas.

32      Kadangi ieškovės pateikta Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2005 m. birželio 20 d., Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis tęsėsi nuo 2000 m. birželio 20 d. iki 2005 m. birželio 19 d. (toliau – atitinkamas laikotarpis).

33      Kaip matyti iš to paties Reglamento 15 straipsnio 1 dalies, šiame reglamente numatytos sankcijos taikomos tik tiems prekių ženklams, kurie penkerius metus iš eilės iš tikrųjų nebuvo naudojami. Todėl tam, kad nebūtų taikomos minėtos sankcijos, pakanka, kad dalį atitinkamo laikotarpio prekių ženklas būtų buvęs naudojamas iš tikrųjų.

34      Kalbėdama apie 2006 m. lapkričio 6 d. įstojusios į bylą šalies pateiktus įrodymus, ieškovė visų pirma teigia, kad šie įrodymai buvo pateikti pavėluotai, todėl jie turėjo būti laikomi nepriimtinais.

35      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Protestų skyrius suteikė įstojusiai į bylą šaliai terminą ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymams pateikti, kuris baigėsi 2006 m. lapkričio 5 d. (žr. šio sprendimo 8 punktą). Pagal Reglamento Nr. 2868/95 72 straipsnio 1 dalį, jei terminas baigiasi tokią dieną, kai VRDT įstaiga nėra atidaryta dokumentams priimti, arba tokią dieną, kai dėl šios taisyklės 2 dalyje nenurodytų priežasčių įprastas paštas nepristatomas toje vietovėje, kurioje yra VRDT įstaiga, tas terminas pratęsiamas iki pirmos dienos, kai VRDT įstaiga bus atidaryta dokumentams priimti ir kai bus pristatomas įprastas paštas. Kadangi 2006 m. lapkričio 5 d. buvo sekmadienis, šis terminas buvo pratęstas iki kitos dienos, kai VRDT įstaiga buvo atidaryta dokumentams priimti, t. y. 2006 m. lapkričio 6 d., pirmadienio. Iš to išplaukia, kad 2006 m. lapkričio 6 d. pateikti įrodymai buvo įteikti nepraleidus terminų.

36      Toliau ieškovė teigia, kad 2006 m. lapkričio 6 d. pateiktų įrodymų nepakako, nes juose nėra jokios informacijos dėl ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų. Joks papildomas pateisinantis elementas, kaip antai pakuotės, etiketės ar piešinėliai, tinkamas įrodyti, kad iš tikrųjų buvo siūloma įsigyti prekių, nebuvo pateiktas.

37      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip teisingai pripažino Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 15 punkte, 2006 m. lapkričio 6 d. įstojusios į bylą šalies pateiktų įrodymų pakanka patvirtinti, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų.

38      Įstojusi į bylą šalis, be kita ko, pateikė du Jungtinėje Karalystėje išleistus šioje šalyje veikiančios mažmeninės bendrovės M. katalogus. Vienas buvo 2002 m. rudens–žiemos sezono katalogas, o kitas – 2004 m. pavasario–vasaros sezono. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 straipsnio 4 dalį įrodymus, pateikiamus siekiant patvirtinti, kad aptariamas prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, paprastai gali sudaryti ir katalogai. Ieškovė neišreiškė abejonių dėl šių katalogų autentiškumo. Todėl neginčijama, kad šie katalogai yra autentiški ir patikimi.

39      Kalbant apie 2002 m. rudens–žiemos katalogą, kuriame yra 36 puslapiai, reikia pastebėti, kad, be įvairiais prekių ženklais pažymėtų aprangos prekių, jame siūloma pirkti daugiau kaip 80  įvairių prekių ženklu PETER STORM pažymėtų prekių. Tai yra vyriški ir moteriški švarkai, megztiniai, kelnės, palaidinės, avalynė, puskojinės, kepurės ir pirštinės, kurių atitinkamos savybės yra trumpai apibūdintos. Ankstesnis prekių ženklas stilizuotomis raidėmis yra pavaizduotas šalia kiekvienos prekės. Šiame kataloge nurodyta prekių kainos GBP ir kiekvienos jų referencinis numeris. Šiame kataloge yra užsakymo lapas, o norint pirkti paštu, – nurodyti telefono bei fakso numeriai, pašto bei interneto adresai. Be to, prie įvairių užsakymo būdų pateikta detali informacija ir įtrauktos bendrosios pardavimo sąlygos, kuriose pateikiama, be kita ko, informacija apie prekių pakeitimą ir grąžinimą. Dar pateikiamas daugiau kaip 240 Jungtinėje Karalystėje esančių parduotuvių, kuriose galima įsigyti aprangos prekių, sąrašas. Taip pat nurodyti atitinkami jų pašto adresai ir telefono numeriai.

40      2004 m. pavasario–vasaros katalogas, kuriame yra šeši puslapiai, apima tik avalynę. Be kitais prekių ženklais pažymėtų prekių, šiame kataloge siūlomos įsigyti septynios prekių ženklu PETER STORM pažymėtos prekės, kurių atitinkamos savybės trumpai aprašytos. Ankstesnis prekių ženklas taip pat yra stilizuotomis raidėmis pavaizduotas šalia kiekvienos prekės. Šiame kataloge nurodyta prekių kainos GBP ir kiekvienos jų referencinis numeris. Norint pirkti paštu, nurodytas telefono numeris ir interneto adresas.

41      Pateikdama šiuos katalogus įstojusi į bylą šalis teisėtai įrodė, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas aptariamų prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, net jeigu, priešingai nei ginčijamo sprendimo 15 punkte konstatavo Apeliacinė taryba, bendrovė M. nebuvo trečiasis asmuo įstojusios į bylą šalies atžvilgiu, nes realiai įstojusi į bylą šalis yra šios bendrovės patronuojanti bendrovė.

42      Iš tiesų iš šių Jungtinėje Karalystėje veikiančio mažmenininko, bendrovės M., katalogų, kuriuose siūloma įsigyti ir kitais prekių ženklais pažymėtų prekių, aiškiai matyti, kad prekių ženklas PETER STORM Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo naudojamas aprangos prekėms per reikšmingą atitinkamo laikotarpio dalį, t. y. 2002 m. rudens–žiemos ir 2004 m. pavasario–vasaros sezonus. Prekių ženklas buvo susietas su daugeliu prekių, kurių buvo galima užsisakyti paštu ar nusipirkti tam tikrose parduotuvėse. Šiuose kataloguose, skirtuose galutiniams vartotojams, pateikta detali informacija apie šiuo prekių ženklu siūlomas įsigyti prekes, jų kainą ir prekiavimo būdą Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgus į telefono ir fakso numerius, pašto ir interneto adresus, nurodytus norint pirkti paštu, bei į detalius duomenis, susijusius su labai dideliu parduotuvių, kuriose siūlomos aptariamos prekės Jungtinėje Karalystėje, skaičiumi, reikia konstatuoti, kad galutiniams vartotojams siūlomos įsigyti aprangos prekės buvo žymimos prekių ženklu PETER STORM.

43      Kalbant apie tai, kiek ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas, tiesa ta, kad šiuose kataloguose nėra informacijos apie faktiškai įstojusios į bylą šalies su prekių ženklu PETER STORM parduotų prekių kiekį. Tačiau šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad kataloguose buvo siūloma daug prekių ženklu PETER STORM pažymėtų prekių ir kad didelę atitinkamo laikotarpio dalį šių prekių buvo galima įsigyti daugiau nei 240 Jungtinėje Karalystėje esančių parduotuvių. Ankstesnio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų vertinant visapusiškai, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis buvo gana plačiai naudojamas. Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad reikalavimas ankstesnį prekių ženklą naudoti iš tikrųjų nėra skirtas įvertinti nagrinėjamos įmonės komercinę sėkmę (žr. šio sprendimo 23 punktą).

44      Iš to darytina išvada, kad įstojusi į bylą šalis, pateikdama nagrinėjamus katalogus, pakankamai pateikė informacijos apie prekių ženklo PETER STORM naudojimo vietą, trukmę, pobūdį ir apimtį. Ši informacija leidžia teigti, kad tai nebuvo simbolinis naudojimas, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti nagrinėjamo prekių ženklo suteikiamas teises, kaip teisingai pažymėjo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 15 punkte.

45      Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, nesant reikalo nagrinėti, ar Apeliacinė taryba galėjo teisėtai priimti 2007 m. gegužės 4 d. įstojusios į bylą šalies pateiktus įrodymus.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

46      Grįsdama šį pagrindą ieškovė iš esmės tvirtina, kad ankstesniu Jungtinėje Karalystėje įregistruotu prekių ženklu ir prašomu įregistruoti Bendrijos prekių ženklu pažymėtos prekės turi tik mažą panašumo laipsnį. Be to, atsižvelgus į, pirma, fonetinius, vizualius ir konceptualius nagrinėjamų žymenų skirtumus ir į, antra, silpną skiriamąjį prekių ženklo PETER STORM požymį nėra galimybės supainioti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas.

47      VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

48      Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė suklaidinti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčius (dabar – Reglamento Nr. 207/20098 straipsnio 2 dalies a, i ir ii papunkčiai) ankstesni prekių ženklai reiškia Bendrijos prekių ženklus ir prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje.

49      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia teismo praktika, galimybė supainioti turi būti visapusiškai įvertinta atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktus ir nurodytą teismų praktiką).

50      Kalbant apie atitinkamos visuomenės apibrėžimą, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamais prekių ženklais žymimos prekės skirtos visiems vartotojams, vadinasi, atitinkamą visuomenę sudaro paprastas vartotojas, kuris laikomas pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu.

51      Kalbant apie atitinkamą teritoriją, ankstesnis prekių ženklas, į kurį atsižvelgė Apeliacinė taryba, yra Bendrijos prekių ženklas, todėl teritorija, kurios atžvilgiu turi būti vertinama galimybė supainioti, yra Europos Sąjunga.

–       Dėl prekių palyginimo

52      Šiuo atveju nustatyta, kad ankstesniu prekių ženklu ir prašomu įregistruoti prekių ženklu pažymėtos prekės yra tapačios, nes abiem atvejais tai yra drabužiai, avalynė ir galvos apdangalai.

53      Atsižvelgus į tai, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu ir ankstesniu prekių ženklu pažymėtos prekės tapačios, nebereikia lyginti ankstesniu Jungtinėje Karalystėje įregistruotu prekių ženklu ir prašomu įregistruoti prekių ženklu pažymėtų prekių.

–       Dėl žymenų palyginimo

54      Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip paprastas nagrinėjamų prekių ir paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklą, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant galimybę supainioti. Šiuo atžvilgiu paprastas vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 35 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

55      Ginčijamo sprendimo 26–28 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad abu nagrinėjami žymenys, t. y. žymenys „peerstorm“ ir PETER STORM, turi tam tikrą vizualaus ir fonetinio panašumų laipsnį. Tačiau tarp šių dviejų žymenų nėra jokio konceptualaus panašumo.

56      Ieškovė iš esmės pastebi, kad tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualių, fonetinių ir konceptualių skirtumų. Šiuo atžvilgiu ji pažymi, kad prekių ženklą PETER STORM sudaro du žodžiai, t. y. vardas ir pavardė, o prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro vienas žodis, kurio negalima išskaidyti į vardą ir pavardę.

57      Šiuo klausimu VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

58      Pirma, kalbant apie nagrinėjamų prekių ženklų, t. y. ankstesnio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo, vizualų palyginimą, reikia konstatuoti, kad yra du jų skirtumai. Iš tikrųjų, viena vertus, ankstesnis prekių ženklas sudarytas iš dviejų žodžių, kurie atskirti tarpu, o prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro vienas žodis. Kita vertus, kalbant apie nagrinėjamų prekių ženklų pradžią, ankstesniame prekių ženkle, skirtingai nei prašomame įregistruoti prekių ženkle, tarp jo pirmojo elemento dviejų raidžių „e“ yra raidė „t“. Išskyrus šiuos skirtumus, reikia konstatuoti, kad abiejuose prekių ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, yra tos pačios ir ta pačia tvarka išdėstytos raidės ir kad būtent jų elementas „storm“ yra tapatus.

59      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog iš tiesų vartotojas gali labiau atkreipti dėmesį į žodinių prekių ženklų pradinę dalį nei į kitas dalis (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – González Cabello ir Iberia Líneas Aéreas de España (MUNDICOR), T‑183/02 ir T‑184/02, Rink. p. II‑965, 81 punktą ir 2005 m. kovo 16 d. Sprendimo L’Oréal prieš VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T‑112/03, Rink. p. II‑949, 64 ir 65 punktus). Tačiau šis argumentas negali būti taikomas visais atvejais (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo sprendimus: 2003 m. spalio 14 d. Sprendimo Phillips-Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T‑292/01, Rink. p. II‑4335, 50 punktą ir 2004 m. liepos 6 d. Sprendimo Grupo El Prado Cervera prieš VRDT – Héritiers Debuschewitz (CHUFAFIT), T‑117/02, Rink. p. II‑2073, 48 punktą).

60      Nors pagal šio sprendimo 54 punkte nurodytą teismo praktiką paprastas vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių, vis dėlto, suprasdamas žodinį žymenį, jį suskaidys į žodinius elementus, jam turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius žinomus žodžius (minėto Sprendimo VITAKRAFT 51 punktas ir 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 57 punktas].

61      Šioje byloje reikia konstatuoti, kad abiejuose nagrinėjamuose prekių ženkluose esantis elementas „storm“ ypač patrauks paprasto anglakalbio vartotojo dėmesį dėl to, kad šis elementas yra žodis ir šis vartotojas supras jo reikšmę. Iš to darytina išvada, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo atveju šis vartotojas jį suskaidys į du elementus „peer“ ir „storm“, vadinasi, skirtumas dėl ankstesniame prekių ženkle esančio tarpo taps antraeilis.

62      Dėl ankstesnio prekių ženklo pirmajame žodyje esančios raidės „t“ susidarančio skirtumo reikia pažymėti, kad, kaip ginčijamo sprendimo 27 punkte konstatavo Apeliacinė taryba, dėl to, kad ši raidė yra tarp dviejų „e“ raidžių, paprastam vartotojui ji bus mažiau matoma. Taigi Apeliacinė taryba teisingai padarė išvadą, kad tarp dviejų nagrinėjamų prekių ženklų, vertinamų bendrai, yra tam tikras vizualaus panašumo laipsnis.

63      Antra, kalbėdama apie nagrinėjamų prekių ženklų fonetinį palyginimą, ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad elementas „storm“ abiejuose nagrinėjamuose prekių ženkluose tariamas vienodai. Dėl elementų „peer“ ir „peter“, kurie atitinkamai yra prašomame įregistruoti prekių ženkle ir ankstesniame prekių ženkle, reikia, kaip ir Apeliacinė taryba tai padarė, pažymėti, kad elemento „peer“ raidės „ee“ ir elemento „peter“ pirmojo skiemens raidė „e“ skamba tapačiai keliose kalbose, ar tai būtų „ie“ garsas anglų kalba, ar ilgas „éé“ garsas olandų ir vokiečių kalbomis arba „é“ garsas prancūzų kalba. Vienintelis skirtumas yra tai, kad ankstesnio prekių ženklo pirmajame elemente yra raidė „t“. Iš tiesų dėl to, kad šioje vietoje yra ši raidė, kuri paprastai skamba aiškiai ir kietai, šį prekių ženklą sudaro trys skiemenys. Savo ruožtu prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro tik du skiemenys.

64      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad žodis „peter“ tariamas kirčiuojant pirmąjį skiemenį, vadinasi, šio žodžio raidė „t“ ir antrasis skiemuo tampa mažiau girdimi. Taigi tai, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo pradžioje nėra raidės „t“, negali paneigti Apeliacinės tarybos išvados, kad tarp nagrinėjamų prekių ženklų yra tam tikras fonetinis panašumas.

65      Trečia, kalbėdama apie konceptualų nagrinėjamų prekių ženklų palyginimą, ieškovė pabrėžia, kad, priešingai nei prašomas įregistruoti prekių ženklas, ankstesnis prekių ženklas yra sudarytas iš vardo ir pavardės. Anglakalbiai ir vokiškai kalbantys vartotojai prašomame įregistruoti prekių ženkle esantį elementą „peer“ veikiau ne prilygins šiauriečių vardui, bet supras kaip reiškiantį „lordas“.

66      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad abu nagrinėjami prekių ženklai yra sudaryti iš vardo ir pavardės. Iš tikrųjų, kalbant apie abiejuose prekių ženkluose esantį elementą „storm“, neginčijama, jog jis gali reikšti pavardę. Kalbėdama apie elementus „peer“ ir „peter“, esančius atitinkamai prašomame įregistruoti prekių ženkle ir ankstesniame prekių ženkle, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 28 punkte teisingai konstatavo, kad šie elementai reiškia vardus. Anglakalbis vartotojas elementą „peer“ iš tiesų galėtų suprasti kaip reiškiantį „lordą“. Vis dėlto, ypač šiaurės šalyse ir Vokietijoje, Peer yra vardas. Tai, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas rašomas kaip vienas žodis, negali paneigti išvados, kad abu nagrinėjami prekių ženklai sudaryti iš vardo ir pavardės. Įstojusi į bylą šalis iš tiesų teisingai pažymėjo, kad atitinkamas vartotojas įpratęs, jog sudarant interneto adresą, tarp prekių ženklą sudarančio vardo ir pavardės nebūtų tarpų.

67      Šioje byloje reikia pridurti, kad anglakalbiai vartotojai, kaip pažymėjo ieškovė, pavardę Storm susies su blogu oru. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose nagrinėjamuose prekių ženkluose yra elementas „storm“, kuris ypač patrauks paprasto anglakalbio vartotojo dėmesį dėl to, kad šis elementas yra žodis ir minėtas vartotojas supras jo reikšmę (žr. šio sprendimo 60 ir 61 punktus), nagrinėjami prekių ženklai leidžia manyti, kad žymimos prekės, t. y. avalynė, drabužiai ir galvos apdangalai, apsaugo nuo blogo oro.

68      Kadangi abu nagrinėjami prekių ženklai sudaryti iš vardo ir pavardės ir jie leidžia manyti, kad nagrinėjamos prekės apsaugo nuo blogo oro, reikia pažymėti, kad, priešingai nei ginčijamo sprendimo 28 punkte konstatavo Apeliacinė taryba, tarp abiejų nagrinėjamų prekių ženklų yra tam tikras konceptualaus panašumo laipsnis.

69      Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Apeliacinė taryba teisingai padarė išvadą, jog tarp nagrinėjamų prekių ženklų yra tam tikras vizualaus ir fonetinio panašumų laipsnis. Be to, priešingai Apeliacinės tarybos išvadoms, tarp nagrinėjamų prekių ženklų taip pat yra tam tikras konceptualaus panašumo laipsnis.

–       Dėl galimybės supainioti

70      Visapusis galimybės supainioti vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 17 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mast-Jägermeister prieš VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmeliu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, Rink. p. II‑5409, 74 punktas).

71      Ginčijamo sprendimo 30 punkte Apeliacinė taryba nurodė, jog, atsižvelgus į nagrinėjamų prekių tapatumą ir į tai, kad yra tam tikras nagrinėjamų žymenų vizualaus ir fonetinio panašumų laipsnis, yra galimybė, kad atitinkama visuomenė supainios prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

72      Ieškovė teigia, kad prekių ženklui PETER STORM būdingas mažas skiriamojo požymio laipsnis, nes, viena vertus, atitinkama visuomenė įpratusi matyti prekių ženklus, sudarytus iš vardo ir pavardės, aprangos prekėms ir, antra, vardas Peter ir pavardė Storm yra įprasti ir neišsiskiriantys. Konkrečiai kalbant apie pavardę Storm, anglakalbiai vartotojai ją sieja su blogo oro sąvoka. Taigi nėra galimybės supainioti.

73      VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

74      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, jog tiesa, kad kuo ryškesnį skiriamąjį požymį turi ankstesnis prekių ženklas, tuo didesnė yra galimybė supainioti (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Canon 18 punktą ir 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 20 punktą). Pripažinus neryškų ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, tokia išvada netrukdo konstatuoti, kad šioje byloje egzistuoja galimybė supainioti. Iš tiesų, nors vertinant galimybę supainioti turi būti atsižvelgta į ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, jis yra tik vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama tai vertinant. Netgi tuo atveju, kai egzistuoja ankstesnis prekių ženklas su silpnu skiriamuoju požymiu, gali egzistuoti galimybė supainioti visų pirma dėl šių žymenų ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo (žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Xentral prieš VRDT – Pages jaunes (PAGESJAUNES.COM), T‑134/06, Rink. p. II‑5213, 70 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

75      Antra, reikia konstatuoti, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad ankstesniam prekių ženklui, kuris visas naudojamas aprangos sektoriuje, būdingas mažas skiriamojo požymio laipsnis Sąjungos teritorijoje.

76      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prekių ženklų, sudarytų iš asmens pavardės, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai yra tie patys kaip ir taikomi kitų kategorijų prekių ženklams. Griežtesni bendrieji kriterijai, susiję, pavyzdžiui, su iš anksto nustatytu asmenų su ta pačia pavarde skaičiumi, kurį viršijus ši pavardė galėtų būti laikoma neturinčia skiriamųjų požymių, ir tuo, ar atitinkamame sektoriuje pavardė plačiai naudojama, ar ne, negali būti taikomi tokiems prekių ženklams. Bet kokios kategorijos prekių ženklo skiriamieji požymiai turi būti konkretaus vertinimo objektas (pagal analogiją žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nichols, C‑404/02, Rink. p. I‑8499, 25–27 punktus).

77      Nors iš vardo ir pavardės sudaryti žymenys iš tiesų plačiai naudojami aprangos sektoriuje, ieškovės argumentai dėl atitinkamai žodžio „peter“ ir žodžio „storm“ neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja mažas ankstesniam prekių ženklui būdingas skiriamojo požymio laipsnis. Iš tikrųjų nagrinėjamas ankstesnis prekių ženklas yra žymuo PETER STORM, į kurį, nors ir sudarytas iš dviejų elementų, turi būti atsižvelgta kaip į visumą. Šiuo klausimu reikia priminti, kad paprastas vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. šio sprendimo 54 punkte nurodytą teismo praktiką). Tai, kad paprastas vartotojas žodinį žymenį išskaidys į žodinius elementus, jam turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius žinomus žodžius (žr. šio sprendimo 60 punkte nurodytą teismo praktiką), vis dėlto negali reikšti, kad vartotojas šiuos elementus laikys atskirais žymenimis. Tvirtindama, kad žodžiai „peter“ ir „storm“ yra paplitę ir neišsiskiriantys ir kad žodis „storm“ yra naudojamas sudarant prekių ženklus, ieškovė neatsižvelgė į tai, kad elementai „peter“ ir „storm“ faktiškai sudaro vieną žymenį. Taigi ieškovės argumentų, susijusių atskirai su žodžiu „peter“ ir žodžiu „storm“, nepakanka įrodyti, kad egzistuoja silpnas ankstesnio prekių ženklo PETER STORM skiriamasis požymis.

78      Be to, reikia priminti, jos Apeliacinė taryba teisingai padarė išvadą, kad egzistuoja tam tikras nagrinėjamų žymenų vizualaus ir fonetinio panašumų laipsnis. Kalbant apie atitinkamas aprangos prekes, t. y. drabužius, avalynę ir galvos apdangalus, šiuo atveju vizualus panašumas ypač reikšmingas, nes pripažinta, jog paprastai perkant drabužius prekių ženklai nagrinėjami vizualiai (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rossi prieš VRDT – Marcorossi (MARCOROSSI), T‑97/05, 45 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

79      Netgi darant prielaidą, kad ankstesnis prekių ženklas turi tik silpną skiriamąjį požymį, atsižvelgus į tai, kad ankstesniu ir prašomu įregistruoti prekių ženklais žymimos prekės tapačios (žr. šio sprendimo 52 punktą) bei į Apeliacinės tarybos ypač vizualiu požiūriu pripažintus nagrinėjamų žymenų panašius elementus, ši taryba teisingai ginčijamo sprendimo 30 punkte padarė išvadą, kad negali būti atmesta galimybė, jog atitinkama visuomenė supainios nagrinėjamus prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

80      Taip yra juolab šiuo atveju, nes, priešingai Apeliacinės tarybos išvadoms, egzistuoja ir tam tikras konceptualus nagrinėjamų prekių ženklų panašumo laipsnis. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas negali būti saistomas klaidingo Apeliacinės tarybos vertinimo dėl konceptualaus nagrinėjamų prekių ženklų panašumo, nes šis vertinimas yra dalis išvadų, kurių teisėtumas ginčijamas Bendrajame Teisme (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Éditions Albert René prieš VRDT, C‑16/06 P, Rink. p. I‑10053, 48 punktą).

81      Tokiomis aplinkybėmis iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nesant reikalo priimti sprendimo dėl ieškovės reikalavimų dalies, kurioje siekiama, kad visas protestas būtų atmestas, ieškinį reikia atmesti (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo sprendimus: 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimo NewSoft Technology prieš VRDT – Soft (Presto! Bizcard Reader), T‑205/06, 70 punktą ir 2009 m. liepos 11 d. Sprendimo Hedgefund Intelligence prieš VRDT – Hedge Invest (InvestHedge), T‑67/08, 58 punktą).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

82      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Engelhorn KGaA jos pačios bei Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ir The Outdoor Group Ltd bylinėjimosi išlaidas.

Martins Ribeiro

Wahl

Dittrich

Paskelbta 2010 m. liepos 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

---

* Proceso kalba: anglų.