1

Siekdama taikyti Bendrąjį muitų tarifą ir palengvinti Bendrijos užsienio prekybos statistikos bei kitos Bendrijos veiklos, susijusios su prekių importu ir eksportu, statistikos rinkimą, Taryba, priimdama 1987 m. liepos 23 d. Reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382, toliau – Kombinuotosios nomenklatūros reglamentas), nustatė išsamią Bendrijoje importuojamų ar eksportuojamų prekių nomenklatūrą (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra arba KN). Ši nomenklatūra pateikta minėto reglamento I priede.

2

Siekdama užtikrinti vienodą Kombinuotosios nomenklatūros taikymą Bendrijoje, Komisija, padedama valstybių narių atstovų komiteto (Muitinės kodekso komitetas), gali imtis Kombinuotosios nomenklatūros reglamento 9 straipsnyje nurodytų priemonių. Tarp šių priemonių Komisijai yra numatyta galimybė priimti reglamentus dėl konkrečių prekių tarifinio klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (Kombinuotosios nomenklatūros reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka).

3

Priimant 2006 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 888/2006 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 165, p. 6, toliau – ginčijamas reglamentas), Kombinuotosios nomenklatūros 8470, 8471 ir 8543 tarifinės pozicijos buvo suformuluotos taip:

4

Pagal iš dalies pakeisto 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį ūkio subjektai gali gauti iš muitinės privalomąją tarifinę informaciją (toliau – PTI). Tai informacija apie konkrečių prekių tarifinį klasifikavimą, kuri muitinei yra privaloma pareiškėjo ir (arba) PTI turėtojo atžvilgiu.

5

Muitinės kodekso 12 straipsnis numato:

„1.   Gavusi rašytinį prašymą, muitinė, vadovaudamasi Komiteto procedūra, išduoda PTI arba privalomąją kilmės informaciją.

<…>

4.   Privalomoji informacija apie tarifus galioja šešerius metus <…> nuo jos išdavimo dienos.

5.   Privalomoji informacija netenka galios, jeigu

<…>

6.   Privalomosios informacijos, kuri netenka galios vadovaujantis 5 dalies a punkto ii arba iii papunkčiu arba b punkto ii arba iii papunkčiu, turėtojas gali ja naudotis dar šešis mėnesius nuo atitinkamų dokumentų paskelbimo arba šio asmens informavimo dienos, jeigu jis iki tokios priemonės priėmimo remdamasis privalomąja informacija yra sudaręs privalomas vykdyti sutartis dėl atitinkamų prekių pirkimo arba pardavimo. Tačiau produktams, kuriems išduotas importo sertifikatas, eksporto sertifikatas arba išankstinio nustatymo sertifikatas, pateikiamas jų muitinio įforminimo metu, nurodytasis šešių mėnesių laikotarpis pakeičiamas sertifikato galiojimo laikotarpiu.

5 dalies a punkto i papunkčio ir b punkto i papunkčio taikymo atveju reglamente <…> gali būti nustatytas ankstesniosios pastraipos taikymo laikotarpis.

<…>“

6

Iš dalies pakeisto 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio tam tikras muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (OL L 253; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„(PTI) atveju valstybių narių muitinės nedelsdamos Komisijai perduoda:

<…>

Duomenys perduodami elektroninėmis priemonėmis.“

7

Reglamento Nr. 2454/93 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei buvo išduota skirtinga privalomoji informacija:

8

Ieškovė RSA Security Ireland Ltd yra pagal Airijos teisę įsteigta bendrovė, kuri Europos bendrijoje gamina saugumo įtaisą „RSA SecurID authenticator“, jį importuoja ir juo prekiauja; šis prietaisas iš esmės gali būti arba kreditinės kortelės, arba „key fob“ formos.

9

2001 m. vasario 8 d. Airijos mokesčių inspekcija (Irish Revenue Commissioners, toliau – IRC) ieškovės prašymu išdavė PTI, pagal kurią jos prekė buvo priskirta Kombinuotosios nomenklatūros 8473301000 subpozicijai. Šioje PTI prekė apibūdinama taip: „(Tai yra) internetu atliekamų operacijų saugumo mechanizmas, (kurį) sudaro skystųjų kristalų vaizduoklis (LCD), spausdintinė plokštė, mikrovaldiklio lustas, kondensatoriai ir baterija. Visos (šios) sudėtinės dalys <…> yra plastikiniame korpuse.“

10

2003 m. gruodžio 1 d.IRC pranešė ieškovei, kad Muitinės kodekso komiteto „Tarifų ir statistinės nomenklatūros“ padalinys (toliau – Nomenklatūros komitetas) nusprendė, jog prekę teisinga klasifikuoti pagal KN 854389 kodą. Todėl kad įgyvendintų minėto komiteto sprendimus, IRC panaikino 2001 m. vasario 8 d. PTI (šis panaikinimas įsigaliojo iš karto) ir 2004 m. balandžio 8 d. pakeitė ją kita PTI, pagal kurią nagrinėjamos rūšies įtaisas buvo priskirtas tarifinei subpozicijai, atitinkančiai KN 8543899599 kodą. Naujojoje PTI prekė apibūdinama taip: „(Tai yra) saugumo įtaisas kompiuteriui, (kurį) sudaro LCD, spausdintinė plokštė ir baterija, esantys plastikiniame korpuse arba kreditinės kortelės formos laikmenoje. Užprogramuotas jis užtikrina saugią prieigą prie kompiuterinės sistemos, identifikuodamas ir atpažindamas prie jos prisijungiantį naudotoją.“

11

Kadangi pagal 8543 poziciją muito norma daug didesnė nei pagal 8473 poziciją, dėl IRC klasifikavimo ieškovė pateikė skundą Airijos mokestinių ginčų komisijai (Revenue Appeal Commissioners, toliau – AC).

12

2005 m. spalio 10 d. Sprendimu AC skundą patenkino, nuspręsdama, kad pagal Muitinės kodekso aiškinimo ir klasifikavimo taisykles tai, kaip teisingai klasifikuoti nagrinėjamą prekę, turi būti nustatyta atsižvelgiant į šios prekės objektyvius požymius ir savybes, ypač į tai, kad ji apskaičiuoja ir rodo pseudo-atsitiktinius kodus. Todėl AC nusprendė, kad prekė turi būti klasifikuojama kaip skaičiuotuvas, priskirtinas 8470100000 pozicijai.

13

Kadangi dėl AC sprendimo neteko galios 2004 m. balandžio 8 d. išduota PTI, IRC apie tai informavo Komisiją. IRC nusprendė neginčyti šio sprendimo Superior Courts of Ireland (Airijos aukštesnieji teismai). Todėl pagal Airijos teisę AC sprendimas dėl nagrinėjamos prekės klasifikavimo tapo galutinis.

14

Ieškovė pareikalavo, kad IRC grąžintų muitų sumą, anksčiau sumokėtą už prekes, importuotas pagal 2004 m. balandžio 8 d. PTI. 2005 m. spalio 27 d. laišku, remdamasi 2005 m. spalio 10 d.AC sprendimu, kuriuo prekė klasifikuojama 8470100000 pozicijoje, IRC šią PTI formaliai panaikino.

15

2005 m. lapkričio 15 d. Komisija Nomenklatūros komitetui perdavė IRC kreipimąsi dėl „kompiuterinio saugumo įtaiso „SecurID authenticator (digipass)“ tarifinio klasifikavimo“. Šis prašymas buvo nagrinėjamas keliuose šio komiteto posėdžiuose.

16

2006 m. kovo 9 d. laišku IRC informavo ieškovę, kad, 2005 m. spalio 10 d.AC priėmus sprendimą, Nomenklatūros komitete buvo diskutuojama dėl PTI panaikinimo, ir Komisija, Nomenklatūros komitetui pritarus teksto projektui, galiausiai priėmė reglamentą, pagal kurį nagrinėjama prekė klasifikuojama Kombinuotosios nomenklatūros85438997 subpozicijoje. 2006 m. birželio 23 d. elektroniniu laišku IRC informavo ieškovę apie ginčijamo reglamento paskelbimą, nurodydama, kad tai yra svarbus reglamentas, į kurį ji darė nuorodą minėtame 2006 m. kovo 9 d. laiške.

17

Ginčijamo reglamento priede nagrinėjama prekė klasifikuojama taip:

18

Pagal reglamento 3 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2006 m. liepos 7 dieną.

19

2006 m. rugpjūčio 11 d. laišku, atsakydama į 2006 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės prašymą pateikti informaciją, IRC patvirtino, kad pagal ginčijamą reglamentą „RSA SecurID authenticator (klasifikuojamas) 85438997 pozicijoje“, ir nurodė, kad nuo jo įsigaliojimo dienos panaikinamas 2005 m. spalio 10 d.AC sprendimas ir kad jis taikomas nagrinėjamai tiek „key fob“, tiek „kreditinės kortelės“ formos prekei.

20

Ieškovė pareiškė šį ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2006 m. rugpjūčio 25 dieną.

21

Dokumentu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2006 m. lapkričio 22 d., Komisija, remdamasi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo. 2007 m. sausio 8 d. ieškovė dėl šio prieštaravimo pateikė rašytines pastabas.

22

Prieštaravime dėl priimtinumo Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

23

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

24

Taikydamas proceso organizavimo priemones, Pirmosios instancijos teismas pateikė Komisijai klausimą raštu ir paprašė pateikti tam tikrus dokumentus. Komisija per nustatytą terminą šiuos prašymus patenkino.

25

Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnį, jei šalis prašo, Pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nepradėdamas nagrinėti bylos iš esmės. Pagal šio straipsnio 3 dalį kita proceso dalis vyksta žodžiu, išskyrus atvejus, kai Pirmosios instancijos teismas nusprendžia priešingai. Pirmosios instancijos teismas mano, kad šiuo atveju byloje esančių duomenų pakanka sprendimui priimti nepradedant žodinės proceso dalies.

26

Komisija tvirtina, kad ginčijamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su ieškove.

27

Visų pirma ji primena, kad pagal teismų praktiką privataus asmens pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, kai jis pateiktas dėl visuotinai taikomo reglamento EB 249 straipsnio antrosios pastraipos prasme. Ji tvirtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką reglamentai dėl prekių tarifinio klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje nėra konkrečiai susiję su atskirais ūkio subjektais ir dėl šių reglamentų pateikti ieškiniai buvo atmesti kaip nepriimtini.

28

Be to, byla, kurioje priimtas 2003 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Sony Computer Entertainment Europe prieš Komisiją (T-243/01, Rink. p. II-4189, toliau – sprendimas Sony), yra vienintelė, kurioje reglamentas dėl tarifinio klasifikavimo pripažintas konkrečiai susijusiu su ūkio subjektu, ir taip nuspręsta dėl keturių vienu metu susiklosčiusių aplinkybių. Šiuo atveju nėra pakankamai įrodyta, kad susiklostė tokios „ypatingos aplinkybės“, kaip ir minėtoje byloje, dėl kurių būtų galima padaryti tokią pačią išvadą.

29

Dėl pirmosios aplinkybės, t. y. dėl to, kad byloje, kurioje priimtas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony, nagrinėtas reglamentas buvo priimtas Sony bendrovei pateikus PTI prašymą, ir, be jos žaidimų valdymo pulto, jokia kita prekė nebuvo nurodyta ar svarstoma vykstant procedūrai, kuri lėmė minėto reglamento priėmimą (šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony 64–66 punktai), Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra mažai svarbi arba visai nesvarbi, nes procedūra, kuri lemia reglamento dėl tarifinio klasifikavimo priėmimą, visuomet pradedama dėl su prekės klasifikavimu susijusių sunkumų. Be to, kaip ieškinyje pripažino ieškovė, nagrinėjama prekė nebuvo specialiai nagrinėjama Nomenklatūros komitete ir šios prekės nuotrauka nebuvo pateikta. Taip pat ieškovė pripažino, kad šis komitetas atsižvelgė į panašią prekę „Digipass“, jau ankščiau klasifikuotą toje pačioje pozicijoje.

30

Dėl antrosios aplinkybės, t. y. dėl to, kad Sony buvo vienintelis ūkio subjektas, kuriam nagrinėjamas reglamentas dėl klasifikavimo, turėjęs įtakos bylos sprendimui nacionaliniame teisme, sukėlė teisinių pasekmių (šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony 68 ir 69 punktai), Komisija pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog nacionaliniuose teismuose dėl nagrinėjamos prekės klasifikavimo pradėta byla, kurios sprendimas priklausytų nuo ginčijamo reglamento. Be to, ieškovė, kaip ji aiškiai pripažino ieškinyje, nėra vienintelė įmonė, kurią veikia ginčijamas reglamentas, nes mažiausiai keturios skirtingos įmonės gali pagaminti ir prekiauti prekėmis, kurių požymiai panašūs arba labai panašūs į ieškovės prekės požymius, ir visas jas šis reglamentas gali veikti. Šiuo atžvilgiu, nors iš ieškinio priede pateikto susirašinėjimo su Airijos valdžios institucijomis yra akivaizdu, kad ginčijamas reglamentas taikomas ieškovės prekei, vis dėlto tai neįrodo, kad šis reglamentas veikia tik jos prekę.

31

Dėl trečiosios aplinkybės, t.y. dėl to, kad byloje, kurioje priimtas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony, nagrinėtas reglamentas buvo specifiškai susijęs su ieškovės preke, nes jame buvo nurodyta prekės nuotrauka su Sony logotipu ir įsigaliojant minėtam reglamentui nebuvo kitų tokius pačius požymius turinčių prekių (šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony 71–74 punktai), Komisija mano, kad nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės nėra. Ginčijamame reglamente nėra nagrinėjamos prekės nuotraukos ar nuorodos į ieškovės logotipą, patentą, prekės ženklą ar kitas nuosavybės teises. Be to, ieškovė netvirtino nei kad ji yra nagrinėjamos prekės patentų, kurių išrašai pateikti bylos medžiagoje, savininkė, nei kad ginčijamas reglamentas turėjo kokios nors įtakos jais suteikiamoms teisėms. Pagaliau Komisija mano, kad ginčijamo reglamento priedo 1 skiltyje pateiktas bendras prekės aprašymas, paremtas nagrinėjamų prekių techniniais požymiais bei savybėmis ir priedo 3 skiltyje pateiktais motyvais, ir kad iš šio aprašymo negalima daryti išvados, jog jis taikomas tik ieškovės prekei, o ieškovė iš tikrųjų neteigė ar neįrodė, kad yra priešingai.

32

Dėl ketvirtosios aplinkybės Komisija tvirtina, kad, priešingai nei Sony, kuri buvo vienintelė įgaliota importuoti pagal toje byloje, kurioje priimtas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony, nagrinėtą reglamentą klasifikuojamą prekę, ieškovė netvirtino, kad ji yra vienintelė įgaliota nagrinėjamos prekės importuotoja.

33

Galiausiai Komisija mano, kad nė viena iš bylos, kurioje priimtas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony, ypatingų aplinkybių netaikoma šiai bylai. Todėl ginčijamas reglamentas apibūdintinas kaip visuotinai taikoma priemonė EB 249 straipsnio antrosios pastraipos prasme. Taigi šis reglamentas nėra konkrečiai susijęs su ieškove. Be to, Komisija primena, kad pagal teismų praktiką reglamentas dėl tarifinio klasifikavimo taikomas pagal analogiją, nes nagrinėdamas konkrečią prekę Nomenklatūros komitetas atsižvelgia ne tik į ją, bet ir į tapačias ar panašias prekes.

34

Pagaliau Komisija pažymi, kad sprendimas pripažinti ieškinį nepriimtinu nepanaikintų ieškovės teisės į teisminę gynybą, nes ji, grįsdama nacionaliniam teismui pateiktą ieškinį dėl nacionalinės įgyvendinimo priemonės, galėtų remtis ginčijamo reglamento neteisėtumu.

35

Ieškovė ginčija Komisijos argumentus ir mano, kad dėl faktinės situacijos, dėl kurios ji išsiskiria iš visų kitų ūkio subjektų, ginčijamas reglamentas yra konkrečiai su ja susijęs.

36

Ji tvirtina, kad pagal 1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimą Plaumann prieš Komisiją (25/62, Rink. p. 197, toliau – sprendimas Plaumann) dėl kelių specifinių aplinkybių jos padėtis gali tapti išskirtinė.

37

Visų pirma, AC patenkino jos skundą dėl nagrinėjamos prekės tarifinio klasifikavimo, pateikto 2004 m. balandžio 8 d. PTI, todėl ši PTI buvo panaikinta.

38

Antra, AC sprendimas po to, kai IRC, pasikonsultavusi su Komisija, nusprendė šio sprendimo neginčyti, pagal Airijos teisę tapo galutinis.

39

Trečia, AC priėmus sprendimą, IRC ir Komisijos administracinė procedūra buvo vykdoma būtent dėl nagrinėjamos prekės.

40

Ketvirta, iš IRC laiškų, skirtų ieškovei (žr. šios nutarties 16 ir 19 punktus), akivaizdu, kad ginčijamas reglamentas buvo parengtas būtent tam, kad pakeistų AC sprendimą dėl tarifinio klasifikavimo.

41

Pagaliau, penkta, ieškovė yra vienintelė įmonė, kurios atžvilgiu po to, kai ji pasinaudojo teisių gynimo priemonėmis, buvo panaikinta dėl jos prekės išduota PTI, todėl ji pasinaudojo palankesniu tarifiniu klasifikavimu, kuris ginčijamu reglamentu buvo panaikintas.

42

Ieškovė taip pat tvirtina, kad ginčijamas reglamentas, nors ir atrodytų, kad jo formuluotės bendros ir abstrakčios, negali būti nagrinėjamas kaip visuotinai, objektyviai apibrėžtoms situacijoms taikoma priemonė, sukelianti teisinių padarinių bendrai ir abstrakčiai nurodytoms asmenų grupėms. Komisijos įtaka IRC pasirinkimui neapskųsti AC sprendimo, ginčijamo reglamento formuluote ir jo priėmimo būdu parodoma, kad šis reglamentas yra priemonė, kuria sąmoningai siekiama panaikinti AC sprendimą, taigi ir IRC po šio sprendimo išduotą PTI. Ginčijamas reglamentas yra tik užslėptas sprendimas.

43

Ieškovė taip pat remiasi byla, kurioje priimtas 1994 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Codorníu prieš Tarybą (C-309/89, Rink. p. I-1853, toliau – sprendimas Codorníu), kurioje buvo pripažinta, kad teisės aktas yra konkrečiai susijęs su ieškove, nes, pirma, ieškovė turėjo teisę naudoti iki nagrinėto reglamento priėmimo įregistruotą vaizdinį prekių ženklą ir, antra, šis reglamentas jai trukdė pasinaudoti visomis teisėmis į savo prekių ženklą. Šioje byloje ieškovės situacija yra tokia pati kaip Codorníu bendrovės, nes dėl AC sprendimo ji įgijo teisę į konkretų tarifinį klasifikavimą, kurią ginčijamu reglamentu siekiama pakeisti.

44

Be to, Komisijos atlikta „konkrečiai susijusio“ asmens sąvokos analizė yra klaidinga, nes ji šią sąvoką slapčia prilygina „vienintelio susijusio“ asmens sąvokai. Kaip matyti iš bylos, kurioje priimtas šios nutarties 43 punkte minėtas sprendimas Codorníu, tai, kad nagrinėjamas reglamentas panašiai veikia kitus Bendrijos gamintojus, kurie gali būti prekių ženklų savininkai, nekliudo Teisingumo Teismui pripažinti, kad Codorníu įrodė, jog šis reglamentas yra tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs. Tai nustatęs Teisingumo Teismas nenusprendė, jog tam, kad būtų pripažinta teisė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, ginčijamas reglamentas turėtų specialiai ir išimtinai veikti Codorníu.

45

Ieškovė pabrėžia, kad teismų praktika, kuria remiasi Komisija, nėra svarbi. Bylų, kuriose priimtas 1982 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alusuisse prieš Tarybą ir Komisiją (307/81, Rink. p. 3463), 1985 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Casteels prieš Komisiją (40/84, Rink. p. 667), 1999 m. balandžio 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Alce prieš Komisiją (T-120/98, Rink. p. II-1395) ir 2001 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Iposea prieš Komisiją (T-49/00, Rink. p. II-163), faktinės aplinkybės iš tiesų kardinaliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

46

Be to, ieškovė mano, kad Komisijos pateiktas šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony aiškinimas yra klaidingas dėl to, jog pagal jį ieškinio dėl reglamento, susijusio su tarifiniu klasifikavimu, panaikinimo priimtinumas priklauso nuo to, ar yra visos keturios aplinkybės. Atvirkščiai, šią bylą reikia suprasti taip, kad dėl šių keturių aplinkybių Pirmosios instancijos teismas, taikydamas iš šios nutarties 36 punkte minėto sprendimo Plaumann išplaukiančius kriterijus, padarė išvadą, kad Sony buvo konkrečiai paveikta.

47

Ieškovė ginčija ir Komisijos argumentų dėl keturių jos nurodytų aplinkybių pagrįstumą. Dėl pirmosios aplinkybės ji tvirtina, kad, vertinant netinkamus Komisijos veiksmus, atliktus vykstant procedūrai, kuri lėmė ginčijamo reglamento priėmimą, kai ji norėjo panaikinti AC nustatytą tarifinį klasifikavimą, reikia atsižvelgti į šios bylos faktines aplinkybes. Iš faktinių aplinkybių ir iš Komisijos bei IRC dialogo ypač matyti, kad ginčijamas reglamentas iš tikrųjų yra užslėptas sprendimas, konkrečiai susijęs su ieškove.

48

Šiuo atžvilgiu ieškovė atmeta Komisijos teiginį, kad konkrečios sąsajos su ieškove nebuvimą įrodo tai, jog Nomenklatūros komitetas nenagrinėjo nei aptariamos prekės, nei ją vaizduojančios nuotraukos, nei su patentu susijusių dokumentų. Atvirkščiai, nepakankamas dėmesys jos prekei parodo, kad ginčijamo reglamento priėmimo procedūra nebuvo gerai administruojama. Kaip matyti iš ieškovės ir IRC susirašinėjimo, Nomenklatūros komiteto nariai, tarp kurių yra ir pati Komisija, žinojo, kad pagrindinis jų darbų tikslas buvo išnagrinėti AC atliktą prekės tarifinį klasifikavimą atsižvelgiant į tai, kad IRC šį klausimą jiems pateikė po to, kai AC priėmė sprendimą. Pagaliau vien tai, kad ieškovės teisė naudotis tarifiniu klasifikavimu, atsiradusi AC priėmus sprendimą, ginčijamu reglamentu buvo sąmoningai panaikinta, leidžia išskirti ieškovę iš kitų ūkio subjektų.

49

Dėl antrosios aplinkybės ieškovė mano, kad Komisijos teiginys, jog šiuo atveju nacionaliniuose teismuose nėra bylos, susijusios su nagrinėjamos prekės klasifikavimu, kurios sprendimas priklausytų nuo ginčijamo reglamento, nėra svarbus sprendžiant klausimą dėl ieškinio priimtinumo.

50

Taip pat ji mano, kad Komisijos teiginys, jog, priešingai nei Sony, ji nėra vienintelis ūkio subjektas, kuriam ginčijamas reglamentas sukėlė teisinių pasekmių, parodo, kad klaidingai suprastas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony. Iš tikrųjų, kaip ir Sony atveju, viena vertus, ieškovės skundas dėl nacionalinės muitinės išduotos PTI buvo patenkintas ir, kita vertus, ginčijamu reglamentu panaikintas ir pakeistas nacionalinio teismo nustatytas palankesnis tarifinis klasifikavimas. Todėl ieškovė yra vienintelė įmonė, kurios teisinė padėtis priėmus šį reglamentą buvo paveikta.

51

Be to, šis reglamentas neturi įtakos kitų įmonių, kurios gali pagaminti prekes ir jomis prekiauti, su kuriomis ginčijamas reglamentas galėtų būti susijęs, teisinei padėčiai. Iš tikrųjų šios įmonės, priešingai nei ieškovė, neįgijo jokios konkrečios teisės importuoti į Bendriją savo prekių, klasifikuojamų 8470 tarifinėje pozicijoje. Todėl jų teisinė padėtis prilygsta šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony 70 punkte nurodyto kito ūkio subjekto, kuriam buvo išduota PTI dėl panašios į PlayStation®2 prekės, klasifikuojamos Sony užginčytoje, o ne VAT and Duties Tribunal (teismas, nagrinėjantis PVM ir kitas mokestines bylas, Jungtinė Karalystė) jam suteiktoje tarifinėje pozicijoje, teisinei padėčiai.

52

Dėl trečiosios aplinkybės ieškovė mano, jog svarba, kurią Komisija teikia tam, kad ginčijamame reglamente nėra nei prekės nuotraukų, nei kitų tiesioginių ar netiesioginių nuorodų į jos logotipą, patentą ar prekės ženklą, taip pat iškreipiamos Pirmosios instancijos teismo išvados, kurias jis padarė šios nutarties 28 punkte minėtame sprendime Sony. Byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, ginčijamame reglamente nurodyta prekės nuotrauka iš tikrųjų buvo tik papildomas ir neesminis įrodymas, kad nagrinėjamas reglamentas turi būti laikomas sprendimu dėl PlayStation®2 prekės tarifinio klasifikavimo. Tuo remiantis negalima daryti išvados, kad Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tai, kad toks rašytinis ar fotografinis įrodymas nepateikiamas reglamente ir jo prieduose, neleidžia pripažinti, jog su aptariamu importuotoju šis reglamentas yra tiesiogiai susijęs. Tokia išvada prieštarautų Teisingumo Teismo praktikai, pagal kurią tai, kad reglamente nėra nustatytų ūkio subjektų, kurie galėtų būti paveikti, neturi lemiamos reikšmės teigiant, jog jie negali būtų tiesiogiai susiję, nes pagal šios nutarties 36 punkte minėtą sprendimą Plaumann ši sąsaja gali būti įrodyta juos išskiriančiais faktais ar aplinkybėmis.

53

Dėl Komisijos argumento, susijusio su tuo, kad prie bylos medžiagos ieškovės pridėti patentų išrašai neturi įrodomosios galios, ieškovė atsako, jog ji niekada neteigė, kad ginčijamu reglamentu buvo pažeistos iš aptariamų patentų kylančios teisės. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad sąryšį tarp šios bylos ir bylos, kurioje buvo priimtas šios nutarties 43 punkte minėtas sprendimas Codorníu, faktinių aplinkybių parodo ne patentų buvimas, bet AC sprendimas.

54

Ieškovė taip pat ginčija Komisijos argumentą, kad šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony ketvirtoji aplinkybė šioje byloje netaikoma, nes, priešingai nei Sony, ieškovė nėra vienintelė įgaliota importuoti nagrinėjamą prekę. Iš tiesų šiame sprendime Pirmosios instancijos teismas nenusprendė, kad ūkio subjektas turi būti vienintelis įgaliotas importuotojas, kad reglamentas dėl tarifinio klasifikavimo būtų konkrečiai su juo susijęs; be to, tai prieštarautų šios nutarties 36 punkte minėtam sprendimui Plaumann. Taip pat ieškovė nepritaria Komisijos nuomonei, kad dėl praktikos taikyti reglamentą dėl tarifinio klasifikavimo pagal analogiją bet koks ieškinys dėl tokios rūšies teisės akto tampa nepriimtinas. Klasifikavimas pagal analogiją iš tikrųjų neturi įtakos fizinio ar juridinio asmens teisei įrodyti, jog jis yra konkrečiai paveiktas, kad jo ieškinys Bendrijos teisme būtų pripažintas priimtinu.

55

Pagaliau dėl Komisijos pateikto veiksmingos teisminės gynybos argumento ieškovė pabrėžia, jog šis ieškinys yra vienintelė jos turima priemonė, kad būtų užginčytas nagrinėjamas reglamentas, nes ji nebegali pradėti apeliacinio proceso Superior Courts of Ireland po to, kai IRC nusprendė nepasinaudoti šia galimybe. Be to, EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje privatiems asmenims suteikta absoliuti ir besąlygiška teisė pateikti ieškinį dėl reglamento panaikinimo Pirmosios instancijos teisme papildo teisę remtis Bendrijos teisės akto negaliojimu nacionaliniame teisme, o teisių gynimo priemonių turėjimas savaime nesukuria kliūties pagal šį straipsnį pareikšto ieškinio priimtinumui.

56

Atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką, pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą fizinių ir juridinių asmenų pareikšti ieškiniai dėl tarifinio klasifikavimo reglamentų panaikinimo iš principo yra nepriimtini. Nors juose pateikti aprašymai atrodo konkretūs, šie aktai vis dėlto yra visuotinio taikymo, nes, pirma, taikomi visiems aprašytą tipą atitinkantiems produktams, nesvarbu, kokie jų individualūs požymiai bei kilmė, ir, antra, sukelia teisinių padarinių, siekiant užtikrinti vienodą Bendrojo muitų tarifo taikymą, visoms muitinės įstaigoms Bendrijoje ir visų importuotojų atžvilgiu (žr. šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony 58 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2007 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Tokai Europe prieš Komisiją, T-183/04, nepaskelbta Rinkinyje 48 punktą ir 2008 m. vasario 19 d. nutarties Apple Computer International prieš Komisiją, T-82/06, Rink. p. II-279, 45 punktą).

57

Šioje byloje ginčijamo reglamento 1 straipsnyje numatyta, kad priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytus požymius turinčioms prekėms Kombinuotojoje nomenklatūroje turi būti priskiriamas atitinkamas šios lentelės 2 skiltyje nurodytas kodas, t. y. KN 85438997. Ši nuostata taikoma visoms analogiškoms ar aprašytą tipą atitinkančioms prekėms, nesvarbu, kokie jų individualūs požymiai ir kilmė (šiuo klausimu žr. šios nutarties 45 punkte minėto sprendimo Casteels prieš Komisiją 11 punktą ir šios nutarties 56 punkte minėtos nutarties Apple Computer International prieš Komisiją 46 punktą).

58

Ši nuostata, kaip visuotinio taikymo priemonė EB 249 straipsnio antrosios pastraipos prasme, taikoma objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių padarinių bendrai bei abstrakčiai nurodytoms asmenų kategorijoms, o ypač joje aprašytos prekės importuotojams (šiuo klausimu žr. šios nutarties 45 punkte minėtos nutarties Iposea prieš Komisiją 24 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

59

Tačiau ir visuotinai taikomas teisės aktas tam tikromis aplinkybėmis gali būti konkrečiai susijęs su atskirais ūkio subjektais, kurie atitinkamai gali pareikšti dėl jo ieškinį pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą. Taip yra tuo atveju, kai aptariamas teisės aktas jiems taikomas dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų ir todėl juos individualizuoja taip pat kaip ir sprendimo adresatą (šios nutarties 36 punkte minėtas sprendimas Plaumann, p. 223; šios nutarties 43 punkte minėto sprendimo Codorníu 19 ir 20 punktai; šios nutarties 56 punkte minėtos nutarties Tokai Europe prieš Komisiją 49 punktas ir šios nutarties tame pačiame punkte minėtos nutarties Apple Computer International prieš Komisiją 48 punktas). Šiuo atžvilgiu vien tai, kad visuotinai taikomas teisės aktas galėtų turėti skirtingų konkrečių padarinių skirtingiems teisės subjektams, kuriems jis taikomas, negali jų išskirti iš visų kitų susijusių ūkio subjektų, nes šis aktas taikomas remiantis objektyviai apibrėžta situacija (1997 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo nutarties Sveriges Betodlares ir Henrikon prieš Komisiją, C-409/96 P, Rink. p. I-7531, 37 punktas; 2002 m. rugsėjo 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Di Lenardo prieš Komisiją, T-178/01, nepaskelbta Rinkinyje 52 punktas ir 2007 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties SPM prieš Komisiją, T-104/06, nepaskelbta Rinkinyje 70 punktas).

60

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikomas aktas, skaičių ar net tapatybę dar nereiškia, jog šis aktas turi būti laikomas konkrečiai susijusiu su šiais subjektais, jei taikomas atsižvelgiant į jame apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes (šiuo klausimu žr. šios nutarties 43 punkte minėto sprendimo Codorníu 18 punktą; šios nutarties 45 punkte minėtos nutarties Iposea prieš Komisiją 31 punktą ir šios nutarties 56 punkte minėtos nutarties Apple Computer International prieš Komisiją 52 punktą).

61

Be to, nepakanka, kad aktas ekonominiu požiūriu kai kuriuos ūkio subjektus paveiktų labiau nei kitus tame pačiame sektoriuje veikiančius ūkio subjektus, kad būtų laikomas su jais konkrečiai susijusiu (2005 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Lorte ir kt. prieš Tarybą, T-287/04, Rink. p. II-3125, 54 punktas ir 2007 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Regione Autonoma Friuli-Venezia Giulia prieš Komisiją, T-417/04, Rink. p. II-641, 58 punktas).

62

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės tvirtina, kad klausimas dėl aptariamo klasifikavimo kilo jai pateikus PTI prašymą IRC, kad jai pateikus skundą AC, ši dėl aptariamos prekės priėmė galutinį sprendimą, priskirdama ją KN 8470 kodui, ir kad dėl to ji yra vienintelė įmonė, kuriai suteiktas ypatingas tarifinis klasifikavimas, vėliau panaikintas ginčijamu reglamentu. Pagaliau IRC administracinė procedūra ir Komisijos procedūra, kuri lėmė ginčijamo reglamento priėmimą po to, kai AC priėmė sprendimą, buvo skirtos būtent jos prekei.

63

Pirmosios instancijos teismas mano, kad ieškovės pateikti argumentai neįrodo savybės, kuri, nukrypstant nuo šios nutarties 56–58 punktuose nurodytų principų, būtų jai būdinga, arba tam tikros faktinės situacijos, kuri ją išskirtų iš kitų ūkio subjektų, su kuriais ginčijamas reglamentas galbūt susijęs, ir taip ją individualizuotų.

64

Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad PTI siekiama ūkio subjektui suteikti garantiją, kai yra abejonių dėl prekės klasifikavimo taikant muitinės nomenklatūrą, taip jį apsaugant nuo muitinės įstaigų pozicijos dėl bet kokio vėlesnio prekių klasifikavimo pasikeitimo. Atvirkščiai, tokia PTI nesiekiama ir ja negalima ūkio subjektui užtikrinti, kad joje nurodyta tarifinė pozicija vėliau nebus pakeista Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtu teisės aktu, nes net Muitinės kodekso 12 straipsnyje numatyta, kad PTI galioja ribotai (šiuo klausimu žr. 1998 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lopex Export, C-315/96, Rink. p. I-317, 28 punktą).

65

Vien tai, kad vienos valstybės narės teismas nusprendžia panaikinti PTI ir iš naujo priskirti atitinkamą prekę tam tikrai Kombinuotosios nomenklatūros pozicijai, savaime negali individualizuoti vieno ūkio subjekto, kuris galėtų šiuo sprendimu remtis, teisinės padėties. Iš tikrųjų nors toks sprendimas įpareigoja šios valstybės muitinės įstaigas, tai nereiškia, kad, kaip teigia ieškovė, šis sprendimas sukuria teisę importuoti prekę pagal nustatytą KN kodą ir kad šios teisės užtenka jai individualizuoti. Iš to matyti, kad šiuo atveju ieškovė negali pagrįsti savo išskyrimo remdamasi tuo, jog ji yra vienintelė įmonė, kurios atžvilgiu, pasinaudojus teisių gynimo priemonėmis, buvo panaikinta PTI, todėl ji įgijo teisę importuoti aptariamą prekę pagal Kombinuotosios nomenklatūros 8470 poziciją.

66

Pirma nurodytos išvados negali būti paneigtos ieškovės argumentais dėl ginčijamo reglamento priėmimo procedūros.

67

Nors iš tiesų ginčijamo reglamento priėmimo procedūra buvo pradėta Airijos valdžios institucijoms pateikus prašymą po to, kai AC priėmė sprendimą, vis dėlto savaime šis faktas negali individualizuoti ieškovės EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme. Reglamentas dėl tarifinio klasifikavimo paprastai taikomas visiems analogiškiems ar aprašytą tipą atitinkantiems produktams, nesvarbu, kokie jų individualūs požymiai ir kilmė.

68

Be to, visų pirma kalbant apie ieškovės teiginį, kad iš faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po AC sprendimo, iš esmės matyti, jog minėta procedūra buvo vykdoma būtent dėl aptariamos prekės, Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jau 2003 m. rugpjūčio mėn. Komisija pranešė valstybių narių muitinėms gavusi Lenkijos muitinės prašymą dėl į aptariamą prekę panašios „digipass“ prekės tarifinio klasifikavimo. Šis klausimas visų pirma buvo nagrinėjamas Nomenklatūros komiteto 322-ajame posėdyje, kuris įvyko 2003 m. spalio mėn., o prieš tai Komisija susirašinėjo su IRC dėl IRC išduotos pirmos PTI, t. y. 2001 m. vasario 8 d. PTI, pagal kurią buvo suteikta kitokia tarifinė pozicija, nei nurodyta Vokietijos muitinės išduotoje PTI, pagal kurią į ieškovės prekę panaši prekė buvo priskirta 85438995 subpozicijai. Tik po to, kai Nomenklatūros komitetas pateikė nuomonę, kurioje buvo pripažinta, kad „digipass“ yra saugumo įtaisas, klasifikuojamas 854389 likutinėje subpozicijoje, IRC2003 m. gruodžio 1 d. laišku pranešė, kad ji panaikino 2001 m. vasario 8 d. PTI ir numato išduoti naują PTI, kuri buvo išduota 2004 m. balandžio 8 d., iš naujo priskirdama ieškovės prekę 8543899599 subpozicijai, o dėl šio klasifikavimo suabejota 2005 m. spalio 10 d.AC sprendime.

69

350-ajame posėdyje, kuris įvyko 2004 m. rugsėjo 20 d., Nomenklatūros komitetas iš naujo nagrinėjo klausimą dėl šių prekių klasifikavimo ir nusprendė, kad „įtaisai, apsaugoti slaptažodžiu, leidžiančiu identifikuoti naudotoją, kurie apskaičiuoja ir sukuria specifinį slaptažodį, yra aparatai, atliekantys tam tikrą tik jiems būdingą funkciją ir klasifikuojami pagal Nr. 854389“. Be to, visos šios aplinkybės buvo aiškiai nurodytos IRC kreipimesi, kuriuo buvo pradėta procedūra, lėmusi, kad po kelių Nomenklatūros komiteto diskusijų, vykusių 386-ajame, 389-ajame ir 391-ajame posėdžiuose, buvo priimtas ginčijamas reglamentas (žr. šios nutarties 15 punktą).

70

Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, negalima apsiriboti išvada, kad po AC sprendimo vykusi procedūra buvo pradėta IRC prašymu. Šios procedūros aplinkybės daug bendresnės ir platesnės ir nėra tik šios bylos faktinės aplinkybės, nes, kaip buvo nurodyta anksčiau, prieš tai kita valstybė narė paprašė pateikti informaciją dėl panašios prekės ir Komisija nurodė, kad Vokietijos ir Airijos muitinės išduotos PTI skyrėsi ir kad kelių valstybių narių valdžios institucijų nuomonė dėl tokių prekių klasifikavimo taip pat skyrėsi.

71

Antra, dėl ieškovės teiginio, kad iš jos gautų IRC laiškų matyti, jog ginčijamas reglamentas rengtas turint konkretų tikslą panaikinti AC sprendimą, reikia pažymėti, kad šis argumentas ne tik nepakankamai pagrįstas, bet ir nereikšmingas, nes minėti laiškai gauti iš Airijos muitinės, o ne iš Komisijos, todėl juose išdėstyti teiginiai negali įpareigoti Komisijos. Be to, šiais laiškais tik patvirtinama, kad ginčijamas reglamentas taikomas ieškovės prekei ir jokiu būdu neparodoma, kad šiuo reglamentu siekta panaikinti AC sprendimą. Iš 2006 m. rugpjūčio 11 d.IRC laiško ypač matyti, kad AC sprendimo panaikinimas yra ginčijamo reglamento įsigaliojimo rezultatas, o ne jį priimant nustatytas tikslas.

72

Trečia, dėl ieškovės teiginio, kad IRC, pasikonsultavusi su Komisija, nusprendė neapskųsti AC sprendimo, iš bylos medžiagos nematyti, kad šis sprendimas būtų priimtas remiantis kokiu nors Komisijos patarimu arba dėl jos daromo spaudimo. Atvirkščiai, Nomenklatūros komitetui išsiųstame kreipimesi (šios nutarties 15 punktas), kuriuo remiantis pradėta procedūra, lėmusi ginčijamo reglamento priėmimą, IRC nurodė:

„Mokesčių inspekcija nusprendė nepateikti faktinių aplinkybių santraukos Aukščiausiajam Teismui, kad šis pateiktų nuomonę teisės klausimais, atsižvelgdama į tai, kad faktinės aplinkybės išnagrinėtos (AC) sprendime. Dabar su šiuo klausimu perduota susipažinti (Nomenklatūros) komitetui.“

73

Ketvirta, dėl ieškovės argumento, susijusio su tuo, kad AC sprendimu sukuriama faktinė situacija, pagal kurią ji individualizuojama taip kaip Codorníu byloje, kurioje priimtas šios nutarties 43 punkte minėtas sprendimas Codorníu, užtenka pabrėžti, kad, kitaip nei teisės į prekių ženklą (kurią minėtoje byloje turėjo tik ieškovė, o Teisingumo Teismas šiuo klausimu pabrėžė, kad ieškovė vaizdinį prekių ženklą įregistravo Ispanijoje 1924 m. ir jį tradiciškai naudojo tiek prieš registraciją, tiek po jos) atveju, ieškovės teisė importuoti prekę pagal tam tikrą Kombinuotosios nomenklatūros kodą kyla tik iš AC sprendimo. Kadangi šios dvi situacijos nėra panašios, AC sprendimo negalima laikyti veiksniu, kuris leistų ieškovę individualizuoti panašiai kaip Codorníu, kurios, atsižvelgiant į išimtinę teisę, atsiradusią dėl prekių ženklo registracijos, priėmus toje byloje nagrinėtą reglamentą, palyginti su kitais ūkio subjektais, situacija buvo visiškai kitokia.

74

Penkta, dėl to, kad muitai pagal ginčijamame reglamente nustatytą subpoziciją yra daug didesni už tuos, kurie ieškovės atžvilgiu būtų taikomi pagal AC sprendimą, reikia priminti, jog nepakanka, kad aktas ekonominiu požiūriu labiau paveiktų tik kai kuriuos to paties sektoriaus ūkio subjektus, kad šis aktas būtų laikomas su jais konkrečiai susijusiu (šios nutarties 61 punkte minėtos nutarties Lorte ir kt. prieš Tarybą 54 punktas ir šios nutarties 61 punkte minėtos nutarties Regione Autonoma Friuli-Venezia Giulia prieš Komisiją 58 punktas).

75

Šešta, ieškovės, be kita ko, šioje byloje neįrodytą argumentą dėl veiksmingos teisminės apsaugos trūkumo (pagal nacionalinę teisę nėra teisių gynimo priemonių, kurios leistų atlikti ginčijamo reglamento teisėtumo kontrolę dėl to, kad pagal Airijos teisę AC sprendimui tapus galutiniu ieškovė nebegali pradėti apeliacinio proceso Superior Courts of Ireland) taip pat reikia atmesti.

76

Negalima pritarti tokiam teisių gynimo priemonių sistemos Bendrijoje aiškinimui, pagal kurį Bendrijos teisme tiesioginį ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti, kai, šiam teismui konkrečiai įvertinus nacionalines proceso taisykles, būtų galima įrodyti, kad pagal jas privatiems ir juridiniams asmenims neleidžiama pareikšti ieškinio dėl tariamai neteisėto Bendrijos teisės akto teisėtumo. Tokia sistema kiekvienu konkrečiu atveju reikalautų, kad Bendrijos teismas nagrinėtų ir aiškintų nacionalinę proceso teisę, o tai viršytų jo kompetenciją Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros srityje (žr. šios nutarties 56 punkte minėtos nutarties Tokai Europe prieš Komisiją 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

77

Septinta, dėl šios nutarties 28 punkte minėto sprendimo Sony, kuriuo taip pat remiasi ieškovė, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta minėto sprendimo 77 punkte, tik „dėl ypatingų nagrinėjamos bylos aplinkybių“ teisės aktas buvo konkrečiai susijęs su ieškove. Todėl reikia priminti, kokios buvo šios ypatingos aplinkybės, kad būtų galima nustatyti, ar jų esama nagrinėjamu atveju.

78

Pirma, byloje, kurioje priimtas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony, kai Sony buvo pranešta, kad Nomenklatūros komitete vyksta diskusijos dėl jos prekės, būtent žaidimų valdymo pulto „PlayStation®2 “ tarifinio klasifikavimo, ji susisiekė su šio komiteto pirmininku ir jo prašymu pristatė prekę komiteto posėdyje, per kurį atsakė į įvairius komiteto narių klausimus. Vėliau Sony ir Komisijos tarnybos bendravo siekdamos parengti sprendimą dėl Sony prekės klasifikavimo.

79

Antra, po teismo sprendimo Jungtinės Karalystės muitinė išdavė Sony PTI, pagal kurią jos prekė buvo priskirta subpozicijai, kuri nagrinėjamu reglamentu buvo panaikinta ir pakeista.

80

Trečia, Sony užginčytame reglamente buvo smulkiai aprašyti visi jos prekės požymiai ir pateikta šios prekės nuotrauka. Be to, įsigaliojant šiam reglamentui, nebuvo kitų tokius pačius požymius turinčių prekių.

81

Ketvirta, tik Sony buvo įgaliota šiuos pultus importuoti į Bendriją.

82

Taigi minėta ir šiuo metu nagrinėjama bylos panašios tik tuo, kad abiem atvejais nacionaliniai teismai priėmė sprendimą panaikinti anksčiau muitinės išduotą PTI ir klasifikuoti prekes pagal kitą KN kodą, o juos pakeitė Pirmosios instancijos teisme užginčyti reglamentai. Reikia pripažinti, kad skirtumai tarp šių dviejų bylų dideli.

83

Visų pirma skiriasi procedūra Nomenklatūros komitete, kuriai vykstant, kaip jau minėta anksčiau, Sony, priešingai nei ieškovė, aktyviai dalyvavo (žr. šios nutarties 56 punkte minėtos nutarties Apple Computer International prieš Komisiją 50 ir 51 punktus).

84

Tai taikoma ir prekių aprašymui, pateiktam ginčijamo reglamento priedo lentelės 1 skiltyje, nes ieškovė, priešingai nei Sony, neįrodė, kad šiame aprašyme esama kokio nors elemento, specifiškai ir išskirtinai susijusio su jos preke. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad byloje, kurioje priimtas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony, Komisija nurodė ne tik tai, kaip vaizdo žaidimų valdymo pultai pateikiami mažmeninei prekybai, bet ir atskiras sudėtines jų dalis bei dalis, prie kurių jie galėjo būti prijungti, o taip pat – pagrindines jų funkcijas. Todėl Sony pavyko įrodyti, kad šis aprašymas atitinka būtent jos prekės technines specifikacijas ir kad šis aprašymas buvo toks tikslus, jog atmestina, kad bent jau įsigaliojus nagrinėjamam reglamentui, be jos žaidimų valdymo pulto, šis aprašymas galėtų būti taikomas kitiems aparatams (šios nutarties 28 punkte nurodyto sprendimo Sony 72 punktas).

85

Be to, priešingai nei Sony, kuri vienintelė buvo įgaliota importuoti nagrinėjamą prekę į Bendriją, nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik nebandė įrodyti, kad yra kitaip, bet net neginčijo Komisijos teiginio, jog yra bent keturios skirtingos įmonės, galinčios pagaminti ir prekiauti prekėmis, kurių požymiai gali atitikti ginčijamo reglamento priedo lentelės 1 skiltyje pateiktą aprašymą. Todėl šį aprašymą reikėtų laikyti bendru, nes į jo taikymo sritį gali patekti ne tik ieškovės, bet ir kitos prekės.

86

Pagaliau reikia įvertinti tai, kad faktas, jog byloje, kurioje priimtas šios nutarties 28 punkte minėtas sprendimas Sony, buvo prekės nuotrauka, ant kurios buvo aiškiai matyti PS2 logotipas, nors prekių ženklas „Sony“ buvo nutrintas, turėjo didelę reikšmę vertinant ieškinio priimtinumą. Nors nagrinėjamo reglamento priede pateiktoje lentelėje esanti nuotrauka minėtoje byloje iš principo yra tik papildomas, o ne esminis įrodymas, ne mažiau svarbu, kad tai yra elementas, į kurį reikia atsižvelgti nagrinėjant ginčijamo reglamento nuostatų pobūdį. Reikia konstatuoti, kad šiuo atveju ginčijamame reglamente nepateikta jokios – nei ieškovės prekės, nei kitos prekės – nuotraukos.

87

Todėl ieškovė neįrodė, kad yra tokių šios nutarties 28 punkte minėtame sprendime Sony nustatytų „ypatingų aplinkybių“, kuriomis remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad ginčijamas reglamentas buvo konkrečiai, t. y. taip pat kaip su sprendimo adresatu, su ja susijęs.

88

Iš to matyti, kad ginčijamas reglamentas susijęs su ieškove tik dėl objektyvios aplinkybės, t. y. dėl to, kad ji yra tokių šio reglamento priede nurodytų saugumo įtaisų, skirtų prieigai prie automatinio duomenų apdorojimo mašinoje saugomų įrašų gauti, importuotoja, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, kurio situacija yra ar gali būti tokia pati.

89

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su ieškove, todėl ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

90

Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)

nutaria: