1

Europos rekonstrukcijos agentūra (ERA) buvo įsteigta 1999 m. lapkričio 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2454/1999, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1628/96 dėl pagalbos Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, visų pirma įsteigiant Europos rekonstrukcijos agentūrą (OL L 299, p. 1).

2

1996 m. liepos 25 d. Reglamentas (EB) Nr. 1628/96 (OL L 204, p. 1) buvo panaikintas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2666/2000 dėl pagalbos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1628/96 ir iš dalies pakeičiančio reglamentus (EEB) Nr. 3906/89 ir (EEB) Nr. 1360/90 bei sprendimus 97/256/EB ir 1999/311/EB, (OL L 306, p. 1) 14 straipsnio 1 dalimi. Reglamento Nr. 1628/96 su pakeitimais, padarytais Reglamentu 2454/1999, nuostatos, susijusios su ERA sukūrimu ir veikimu, buvo pakartotos ir iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (OJ L 306, p. 7).

3

Pagal Reglamento Nr. 2667/2000 1 straipsnį Komisija gali, be kita ko, pavesti ERA įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 2666/2000 1 straipsnyje numatytą Bendrijos pagalbą Serbijai ir Juodkalnijai. Pagal Reglamento Nr. 2667/2000 2 straipsnio 1 dalies c punktą Komisija gali įpareigoti ERA vykdyti visą Serbijos ir Juodkalnijos atkūrimo programų įgyvendinimo veiklą, visų pirma paruošti ir vertinti kvietimus dalyvauti konkurse bei sudaryti sutartis. Be to, pagal šio reglamento 3 straipsnį ERA turi juridinio asmens statusą.

4

2005 m. rugsėjo 7 d.Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL S 172) ERA paskelbė skelbimą apie darbų pirkimą atviro konkurso būdu EuropeAid/120694/D/W/YU„Laisvos laivybos atkūrimas (nesprogusių sprogmenų pašalinimas) vidaus vandens kelių transporto tinkle. Serbijos Respublika, Serbija ir Juodkalnija“ (toliau – konkurso skelbimas).

5

Pagal konkurso skelbimą ir konkurso dokumentacijoje esančių Nurodymų konkurso dalyviams 2 punktą minėtą projektą turėjo finansuoti ERA, o perkančioji organizacija turėjo būti Serbijos kapitalo investicijų ministerija.

6

Konkurso skelbimo 16 punkto x papunktyje ir Nurodymų konkurso dalyviams 4.2 punkto x papunktyje buvo numatytas „minimalus laimėtojo atrankos kriterijus“, kad visas pagrindinis personalas privalėjo turėti bent 10 metų atitinkamą profesinę patirtį.

7

Nurodymų konkurso dalyviams 37 punkte buvo numatyta:

„Teisių gynimo būdai

8

Baigiantis galutiniam pasiūlymų pateikimo terminui ERA gavo tris pasiūlymus, kuriuos atitinkamai pateikė ieškovės Sogelma – Societá generale lavori manutenzioni appalti Srl ir Kroatijos bendrovės DOK ING RAZMINIRANJE d.o.o. (toliau – DOK ING) sudarytas konsorciumas ir kiti du konsorciumai.

9

2006 m. kovo 10 d. ERA viešame posėdyje pradėjo vokų su pasiūlymais atplėšimą. Ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina buvo mažesnė nei jos konkurentų pasiūlytos kainos.

10

2006 m. kovo 14 d. ir ERA konkurso dalyviams išsiuntė prašymus pateikti paaiškinimus. Antrasis prašymas buvo susijęs, be kita ko, su siūlomo pagrindinio personalo gyvenimo aprašymais. Visi konkurso dalyviai į šiuos prašymus atsakė per ERA nustatytus terminus.

11

2006 m. spalio 9 d. laišku ERA ieškovei pranešė, kad aptariamas konkursas buvo panaikintas dėl to, kad nė vienas iš gautų pasiūlymų neatitiko taikomų techninių sąlygų. Dėl ieškovės pasiūlymo ERA nurodė, kad iš pasiūlyto pagrindinio personalo „Superintendent Survey Team“ neatitiko konkurso skelbimo 16 punkto x papunktyje ir Nurodymų konkurso dalyviams 4.2 punkto x papunktyje numatytų sąlygų.

12

2006 m. spalio 19 d. laišku (kuriame nurodyta klaidinga data – ) ieškovė paprašė pateikti sprendimo panaikinti konkursą ir jo protokolo kopijas. Be to, ji šiame laiške nurodo galimybę pradėti derybų procedūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114) 30 straipsnį.

13

2006 m. lapkričio 13 d. laišku ieškovė pakartojo šį savo prašymą ir paprašė, kad ERA priimtų motyvuotą sprendimą pradėti derybų procedūrą arba jos nepradėti.

14

2006 m. gruodžio 1 d. laišku ieškovė, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43) 6 straipsniu, paprašė, kad ERA jai pateiktų visų vertinimo komiteto, nagrinėjusio konkursui pateiktus pasiūlymus, protokolų kopijas, viešo posėdžio, kuriame atplėšti vokai su pasiūlymais, protokolo kopiją bei sprendimo panaikinti konkursą bei jo protokolo kopijas.

15

2006 m. gruodžio 14 d. laišku ERA ieškovei nurodė, kad ji pasinaudojo teise panaikinti konkursą ir paskelbti naują dėl to, kad buvo „iš esmės pakeistos“ techninės sąlygos. Be to, ji nurodė, kad, be išvados, jog nė vienas gautas pasiūlymas neatitiko techninių sąlygų, jokios kitos pastabos vertinimo komitetas nepateikė. Prie šio laiško ERA pridėjo posėdžio, kuriame buvo atplėšti vokai su pasiūlymais, protokolą.

16

Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2006 m. gruodžio 22 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį, nurodydama, jog veikia savo vardu ir kaip DOK ING atstovė.

17

2007 m. birželio 4 d. Pirmosios instancijos teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi Komisijai buvo leista įstoti į bylą ERA pusėje.

18

Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą. Ieškovė per nustatytą terminą pateikė savo pastabas dėl šio paaiškinimo.

19

Iš dalies atnaujinus Pirmosios instancijos teismo sudėtį, byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui. Po to šis teisėjas buvo priskirtas aštuntajai kolegijai, kuriai atitinkamai buvo paskirta ši byla.

20

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių raštu atsakyti į klausimus. Šalys šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

21

Per 2008 m. birželio 18 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.

22

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

23

ERA Pirmosios instancijos teismo prašo:

24

Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

25

Be to, ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo pagal Procedūros reglamento 65 straipsnio b punktą nurodyti ERA pateikti visus su nagrinėjamu konkursu susijusius dokumentus. ERA ir Komisija prieštarauja tokiam prašymui.

26

Ieškinyje ieškovė Pirmosios instancijos teismo taip pat prašo panaikinti „bet kurią kitą išankstinę, susijusią ir papildančią priemonę, įskaitant sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą“. Per posėdį ieškovė nurodė, kad šio reikalavimo Pirmosios instancijos teismui nagrinėti nebereikia, ir į tai buvo atsižvelgta.

27

ERA nurodo keletą nepriimtinumo pagrindų. Reikia išnagrinėti, pirma, nepriimtinumo pagrindą, susijusį su tuo, kad Pirmosios instancijos teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą pateikto ieškinio dėl ERA akto panaikinimo, ir, antra, pagrindą, susijusį su tuo, kad ieškovė prieš pateikdama šį ieškinį nepareiškė administracinio skundo. Trečia, kalbant apie prašymą panaikinti konkursą panaikinantį sprendimą, reikia išnagrinėti, ar laikytasi EB 230 straipsnio penktojoje pastraipoje nurodyto termino ieškiniui pareikšti. Ketvirta, reikia išnagrinėti ieškinio priimtinumą tiek, kiek juo siekiama panaikinti ERA sprendimą surengti naują konkursą. Galiausiai reikia išnagrinėti ieškinio priimtinumą tiek, kiek juo ieškovė gina DOK ING teises.

28

ERA tvirtina, kad konkurso panaikinimo sprendimas nėra toks sprendimas, kurio teisėtumo kontrolę pagal EB 230 straipsnį vykdo Pirmosios instancijos teismas. Šiuo atžvilgiu ji pažymi, kad, remiantis šiuo straipsniu, Bendrijos teismo jurisdikcijai priklauso tik tie aktai, kuriuos priėmė Europos Parlamentas ir Taryba kartu, Taryba, Komisija ir Europos centrinis bankas, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir tie Europos Parlamento aktai, kuriais siekiama sukurti teisines pasekmes tretiesiems asmenims.

29

Reglamento Nr. 2667/2000 su pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 1646/2003 (OL L 245, p. 16), 13a straipsnis šiuo atžvilgiu yra nereikšmingas, nes juo reglamentuojami tik ieškiniai dėl ERA pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų panaikinimo.

30

Reglamento Nr. 2667/2000 13 straipsnio 2 dalyje taip pat numatoma vien tik Bendrijos teismo jurisdikcija spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu ERA deliktinės atsakomybės srityje.

31

Iš konkurso dalyvių neatimama bet kokia apsauga. Jų teisės saugomos pagal Nurodymų konkurso dalyviams (minėtų 7 punkte) 37 punkte nurodytą procedūrą. ERA pažymi, kad pagal šį punktą, nepavykus rasti taikaus sprendimo, konkurso dalyvis gali pasinaudoti Komisijos nustatytomis procedūromis, o Komisijos aktus galima užginčyti pagal EB 230 straipsnį. Ji taip pat nurodo galimybę pareikšti ieškinį nacionaliniame teisme.

32

Ieškovė ir Komisija ginčija šį nepriimtinumo pagrindą.

33

Visų pirma reikia konstatuoti, kad pagal antrinę teisę įsteigtų agentūrų, kaip antai ERA, nėra tarp EB 230 straipsnio pirmojoje pastraipoje išvardytų Bendrijos institucijų.

34

Be to, iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 2667/2000, kurio 13 ir 13a straipsniuose numatyta tik tai, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso ieškiniai dėl žalos atlyginimo ERA deliktinės atsakomybės srityje ir dėl ERA pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų, susijusių su galimybe susipažinti su dokumentais, nenurodyta, kad Teisingumo Teismas turėtų jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl kitų ERA priimtų sprendimų.

35

Vis dėlto tai neužkerta kelio Pirmosios instancijos teismui tikrinti Reglamento Nr. 2667/2000 13 ir 13a straipsniuose nenurodytų ERA aktų teisėtumo pagal EB 230 straipsnį.

36

Reikia pažymėti, kad 1986 m. balandžio 23 d. Sprendimo Les Verts prieš Parlamentą (294/83, Rink. p. 1339) 23 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad Europos Bendrija yra teisinė bendrija ir Sutartis nustatė išsamią ieškinių ir procedūrų sistemą, skirtą Teisingumo Teismui patikėti institucijų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Pagal Sutarties sistemą leidžiama pareikšti tiesioginį ieškinį dėl visų nuostatų, kurias priėmė institucijos ir kuriomis siekiama sukurti teisinių padarinių (žr. pirmiau minėto sprendimo Les Verts 24 punktą ir nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareikštas dėl Europos Parlamento aktų, kuriais siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, nors faktinių bylos aplinkybių atsiradimo metu taikomos redakcijos EB 173 straipsnyje (vėliau tapusiame EB 230 straipsniu) buvo nurodyti tik Tarybos ir Komisijos aktai. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šio straipsnio aiškinimas, jog Europos Parlamento aktai nėra aktai, kurie gali būti užginčyti, lemtų tiek Sutarties esmei, kaip nurodyta EB sutarties 164 straipsnyje (dabar – EB 220 straipsnis), tiek jos sistemai prieštaraujantį rezultatą (pirmiau minėto sprendimo Les Verts 25 punktas).

37

Iš minėto sprendimo galima kildinti bendrąjį principą, kad bet kuriam Bendrijos organų aktui, kuriuo siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, turi būti galima taikyti teisminę kontrolę. Žinoma, minėto sprendimo Les Verts 24 punkte nurodomos tik Bendrijos institucijos, o ERA nėra tarp EB 7 straipsnyje išvardytų institucijų. Vis dėlto Bendrijos organų, turinčių galią priimti aktus, skirtus teisiniams padariniams tretiesiems asmenims sukurti, situacija yra identiška situacijai, kurioje priimtas pirmiau minėtas spendimas Les Verts: teisinėje bendrijoje negalima toleruoti, kad tokie aktai išvengtų teisminės kontrolės.

38

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad konkurso panaikinimas yra aktas, kuris iš principo gali būti ieškinio pagal EB 230 straipsnį objektas (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Evropaïki Dynamiki prieš Europos maisto saugos tarnybą, T-69/05, nepaskelbta Rinkinyje, 53 punktą). Tai yra ieškovei nepalankus aktas, kuriuo aiškiai pakeista jos teisinė padėtis, nes jis reiškia, kad su ja nebegalės būti sudaryta sutartis, dėl kurios ji pateikė pasiūlymą.

39

Be to, reikia priminti, kad pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2667/2000 1 ir 2 straipsnius Komisija gali pavesti ERA įgyvendinti Reglamento Nr. 2666/2000 1 straipsnyje numatytą Bendrijos pagalbą Serbijai ir Juodkalnijai ir visų pirma pavesti jai rengti ir vertinti konkursus ir sudaryti sutartis. Taigi, kaip pažymi Komisija, ERA priima sprendimus, kuriuos Komisija būtų priėmusi pati, jeigu nebūtų jai perleidusi šių įgaliojimų.

40

Vien dėl to, kad Komisija perleido ERA įgaliojimus, sprendimai, kuriuos būtų priėmusi Komisija, negali prarasti akto, kurio teisėtumą galima užginčyti, statuso, nes kitaip gali atsirasti teisinė spraga.

41

Reikia atmesti ERA argumentą, jog konkurso dalyvių teisės saugomos Nurodymų konkurso dalyviams 37 punkte numatyta procedūra, nes jie gali pasinaudoti Komisijos nustatytomis procedūromis, o dėl jos aktų galima pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnį. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad Nurodymų konkurso dalyviams 37 punkte nėra numatyta, jog vykstant procedūrai Komisija priima sprendimą, kurį būtų galima užginčyti teisme. Be to, reikia pažymėti, kad atsakydama į Pirmosios instancijos teismo rašytinį klausimą Komisija pareiškė, jog ji nebuvo nustačiusi jokios specialios procedūros skundams, dėl kurių nepavyko rasti taikaus sprendimo pagal Nurodymų konkurso dalyviams 37 punktą, nagrinėti.

42

Galiausiai reikia atmesti ERA argumentą, jog ieškinį dėl jos aktų galima būtų pareikšti nacionaliniame teisme. Nors šiuo atveju pagal konkurso skelbimą ir Nurodymų konkurso dalyviams 2 punktą perkančioji organizacija yra Serbijos kapitalo investicijų ministerija, sprendimą panaikinti konkursą priėmė ERA, o ne nacionalinė valdžios institucija. Reikia pažymėti, kad jokio nacionalinio teismo jurisdikcijai nepriklauso vertinti šio sprendimo teisėtumo.

43

Iš to darytina išvada, kad sprendimai, kuriuos ERA priėmė vykdydama viešojo pirkimo procedūras ir kuriais siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, yra aktai, kuriuos galima užginčyti Bendrijos teisme.

44

Šios išvados nepaneigia teismų praktika, kurią savo pozicijai paremti nurodo ERA.

45

Kalbant apie 2005 m. kovo 15 d. Sprendimą Ispanija prieš Eurojust (C-160/03, Rink. p. I-2077), Teisingumo Teismas jame pripažino, kad ginčijami aktai nėra tų aktų, kurių teisėtumą pagal EB 230 straipsnį gali prižiūrėti Teisingumo Teismas, sąraše (sprendimo 37 punktas). Tačiau paskesniame to sprendimo punkte Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, jog ES 41 straipsnis nenumato, kad EB 230 straipsnis yra taikomas nuostatoms dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, nes Teisingumo Teismo jurisdikcija šioje srityje yra apibrėžta ES 35 straipsnyje, į kurį daroma nuoroda ES 46 straipsnio b punkte. Minėto sprendimo 41 ir 42 punktuose Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje ginčijami teisės aktai nėra atleisti nuo bet kokios teisminės kontrolės.

46

1998 m. birželio 8 d. Nutarties Keeling prieš VRDT (T-148/97, Rink. p. II-2217) 32 punkte Pirmosios instancijos teismas taip pat ne vien tik konstatavo, kad Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) nėra nei viena iš EB sutarties 4 straipsnyje (dabar – EB 7 straipsnis) išvardytų Bendrijos institucijų, nei nurodyta EB sutarties 173 straipsnio pirmojoje pastraipoje, bet 33 punkte konstatavo ir tai, kad potencialiai buvo ir kitų būdų pareikši ieškinį dėl ginčijamo VRDT pirmininko sprendimo, visų pirma paminėdamas EB sutarties 179 straipsnį (dabar – EB 236 straipsnis). Taigi ši nutartis neužkerta kelio galimybei pagal EB 230 straipsnį pareikšti ieškinį dėl sprendimo, kurį priėmė šiame straipsnyje nenurodytas Bendrijos organas.

47

Kalbant apie 2007 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį FMC Chemical ir kt. prieš EMST (T-311/06 R I, T-311/06 R II, T-312/06 R ir T-313/06 R, nepaskelbta Rinkinyje), reikia pažymėti, kad ji yra susijusi su ieškiniu dėl Europos maisto saugos tarnybos nuomonės, kuria nesukuriama privalomų teisinių padarinių. Iš šios nutarties negalima daryti išvados, jog ieškinys, pareikštas dėl EB 230 straipsnyje nepaminėto Bendrijos organo priimto akto, yra nepriimtinas.

48

Todėl teismų praktika, kuria remiasi ERA, nepaneigia teiginio, kad Bendrijos organo priimtas aktas, kuriuo siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, negali išvengti Bendrijos teismo teisminės kontrolės.

49

Beje, reikia pastebėti, kad ieškinys iš pricipo turi būti pareikštas ginčijamo akto autoriui, t. y. sprendimą priėmusiems institucijai arba organui.

50

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad ERA yra Bendrijos organas, turintis juridinio asmens statusą ir įsteigtas reglamentu, kurio tikslas įgyvendinti Bendrijos pagalbą, be kita ko, Serbijai ir Juodkalnijai (žr. Reglamento Nr. 2667/2000 1 ir 3 straipsnius). Šiuo tikslu pagal Reglamento Nr. 2667/2000 1 ir 2 straipsnius Komisijai aiškiai leidžiama pavesti ERA įgyvendinti šią pagalbą, visų pirma rengti ir vertinti konkursus ir sudaryti sutartis. Taigi į ERA kompetenciją įeina įgyvendinti Bendrijos pagalbos programas po to, kai Komisija jai paveda tai daryti.

51

Šioje byloje sprendimą panaikinti konkursą priėmė ERA, vadovaudamasi Komisijos pagal Reglamentą Nr. 2667/2000 perleista kompetencija. Komisija sprendimo priėmimo procese nedalyvavo. Taigi reikia konstatuoti, kad ERA yra ginčijamo akto autorė. Todėl ieškovė gali jai pareikšti ieškinį Pirmosios instancijos teisme.

52

Be to, reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 2667/2000 13 straipsnio 2 dalies ir 13a straipsnio 3 dalies matyti, kad atsakyti teisme nagrinėjant bylas dėl ERA deliktinės atsakomybės ir dėl jos pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų turi ERA.

53

Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad ERA neturėtų atsakyti teisme ir dėl kitų jos priimtų sprendimų.

54

Tiesa, tam tikrais atvejais Bendrijos teismas yra nusprendęs, kad atsakyti už aktus, priimtus pagal perduotus įgaliojimus, turi įgaliojimus perdavusi institucija, kuri teisme turi ginti atitinkamą aktą. Vis dėlto šių bylų aplinkybės buvo nepanašios į dabar nagrinėjamos bylos aplinkybes.

55

Kalbant apie 2007 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį Schering-Plough prieš Komisiją ir EVVA (T-133/03, nepaskelbta Rinkinyje), susijusią su ieškiniu dėl Europos vaistų vertinimo agentūros (EVVA) priimto akto panaikinimo, reikia konstatuoti, kad Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2309/93, nustatančiame Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo bei priežiūros tvarką ir įsteigiančiame Europos vaistų vertinimo agentūrą (OL L 214, p. 1), numatyta tik konsultacinė EVVA kompetencija. Dėl to jis padarė išvadą, kad EVVA atsisakymas patenkinti prašymą pakeisti leidimą prekiauti turi būti laikomas priimtu pačios Komisijos ir todėl ieškinys turėjo būti pareikštas Komisijai (pirmiau minėtos nutarties Schering-Plough prieš Komisiją ir EVVA 22 ir 23 punktai). Šioje byloje reikia konstatuoti, kad ERA kompetencija nėra konsultacinė, nes būtent ji turi rengti ir vertinti konkursus ir sudaryti sutartis remdamasi Komisijos perduotais įgaliojimais.

56

Kalbant apie 1998 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą DIR International Film ir kt. prieš Komisiją (T-369/94 ir T-85/95, Rink. p. II-357), susijusį su ieškiniu dėl European Film Distribution Office (EFDO) aktų panaikinimo, reikia pasakyti, kad Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Sprendimo 90/685/EEB dėl Europos audiovizualinės pramonės vystymąsi skatinančios veiksmų programos įgyvendinimo (MEDIA) (1991–1995 m.) (OL L 380, p. 37) 7 straipsnio 1 dalį už programos MEDIA įgyvendinimą buvo atsakinga Komisija. Toliau Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, remiantis atitinkamu Komisijos ir EFDO susitarimu dėl programos MEDIA finansinio įgyvendinimo, praktiškai dėl bet kurio šioje srityje priimamo sprendimo turėjo būti gautas išankstinis Komisijos atstovų sutikimas ir kad todėl EFDO priimti sprendimai dėl prašymų suteikti finansavimą pagal programą MEDIA buvo priskirtini Komisijai, kuri atitinkamai buvo atsakinga už jų turinį ir galėjo būti nurodyta kaip atsakovė teisme jiems ginti (minėto sprendimo 52 ir 53 punktai). Šioje byloje reikia konstatuoti, kad dėl ERA priimtų sprendimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, nereikia gauti išankstinio Komisijos pritarimo.

57

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti šį ieškinį ir kad ieškovė pagrįstai atsakove nurodė ERA.

58

ERA teigia, kad Nurodymų konkurso dalyviams (minėtų 7 punkte) 37 punkte yra įtvirtintas pirminės ERA aktų teisėtumo kontrolės mechanizmas. Pirmosios instancijos teismui pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, nes ieškovė nesilaikė šiame punkte numatytos procedūros.

59

Ieškovė ir Komisija prieštarauja dėl šio nepriimtinumo pagrindo.

60

Pirma, reikia konstatuoti, kad Nurodymų konkurso dalyviams 37 punkto 1 papunkčio formuluotėje nenurodyta, kad administracinis skundas yra privalomas. Be to, pažymėtina, jog aplinkybė, kad Nurodymų konkurso dalyviams 37 punkte nenumatytas administracinio skundo pateikimo terminas, neleidžia šio punkto aiškinti taip, jog juo nustatomas reikalavimas privalomai pateikti išankstinį administracinį skundą.

61

Beje, Nurodymų konkurso dalyviams 37 punkto 2 papunktyje tik numatyta, kad Komisija stengiasi rasti taikų skundą pateikusio konkurso dalyvio ir agentūros ginčo sprendimą, tačiau nenurodyta, kad pagal šią procedūrą ji priima sprendimą, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys teisme.

62

Be to, reikia pažymėti, kad 37 punkto 3 papunktyje taip pat nenumatyta, kad jame nurodytos procedūros užbaigimas yra išankstinė sąlyga ieškiniui Bendrijos teisme pareikšti. Iš tiesų šiame papunktyje numatyta, kad „nepavykus rasti taikaus sprendimo, konkurso dalyvis gali pasinaudoti Europos Bendrijų Komisijos nustatytomis procedūromis“. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Komisija nenustatė jokios specialios procedūros skundams, dėl kurių nepavyko rasti taikaus sprendimo pagal Nurodymų konkurso dalyviams 37 punktą, nagrinėti (žr. šio sprendimo 41 punktą). Taigi nėra „Komisijos nustatytos procedūros“, kurios užbaigimas galėtų būti laikomas išankstine sąlyga ieškiniui Bendrijos teisme pareikšti.

63

ERA nurodo, kad žodžio „gali“ (originalioje versijoje anglų kalba – „may“) pavartojimas Nurodymų konkurso dalyviams 37 punkto 1 papunktyje negali būti aiškinamas taip, jog ši procedūra yra neprivaloma. Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad tikrai šis žodis yra vartojamas reglamentuose, numatančiuose privalomą išankstinę administracinę procedūrą prieš pareiškiant ieškinį Bendrijos teisme. Tai pasakytina apie, pvz., 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, p. 1) 68 straipsnį, kurį nurodo ERA ir kuriame numatyta, kad „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo <…> gali pateikti apeliaciją“ dėl atitinkamų Bendrijos augalų veislių tarnybos sprendimų. Vis dėlto reikia pažymėti, kad šio reglamento 69 straipsnyje aiškiai numatytas terminas apeliacijai Bendrijos augalų veislių tarnybai pareikšti. Be to, jo 73 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad dėl šios tarnybos apeliacinių tarybų sprendimų galima pareikšti ieškinį Bendrijos teisme, ir numatytas šio ieškinio pareiškimo terminas. Taip pat pasakytina, kad nors Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, kuriam taikomi šie nuostatai, „gali“ paduoti paskyrimų tarnybai skundą dėl jo nenaudai priimto akto, jame taip pat apibrėžtas terminas šiam skundui paduoti. Be to, šių nuostatų 91 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad ieškinį Bendrijos teismas priima tik tuo atveju, jei paskyrimų tarnybai prieš tai buvo paduotas skundas.

64

Vis dėlto pagal Nurodymų konkurso dalyviams 37 punktą negalima ieškinio priimtinumo susieti su sąlyga privalomai pateikti išankstinį administracinį skundą, nes šio punkto formuluotė nėra pakankamai aiški.

65

Papildomai reikia pažymėti, kad ERA be jokio teisinio pagrindo negali nustatyti papildomos, EB 230 straipsnyje nenumatytos, ieškinio priimtinumo sąlygos.

66

Atsižvelgiant į tai, reikia atmesti ERA argumentą, jog pagal „Sutarčių sudarymo procedūrų vykdant išorės veiksmus praktinio vadovo“ 2.4.16 punktą suteikiamas toks teisinis pagrindas. Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad toks praktinis vadovas yra darbo priemonė, kuri paaiškina tam tikroje srityje taikomas procedūras ir savaime negali būti teisinis pagrindas įvesti privalomo išankstinio administracinio skundo reikalavimą.

67

Reikia taip pat atmesti ERA argumentą, jog tokį teisinį pagrindą suteikia 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1, toliau – Finansinis reglamentas) 56 straipsnio 1 dalies b punktas, kuriame numatyta, kad sprendimai, kuriais vykdomosios užduotys pavedamos šio reglamento 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms agentūroms, būtinai turi nustatyti veiksmingą valdymo operacijų vidaus kontrolės mechanizmą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ši nuostata yra susijusi su biudžeto sritimi ir akivaizdžiai nereglamentuoja konkurso dalyviams prieinamų teisių gynimo priemonių. Taigi ši nuostata negali būti teisinis pagrindas, leidžiantis nustatyti konkurso dalyvių ieškiniams taikytiną priimtinumo sąlygą, t. y. privalomai pateikti išankstinį administracinį skundą.

68

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog reikia atmesti nepriimtinumo pagrindą, susijusį su tuo, kad ieškovė nepateikė išankstinio administracinio skundo.

69

ERA mano, kad ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek juo siekiama panaikinti sprendimą, kuriuo panaikintas konkursas, nes nesilaikyta EB 230 straipsnio penktojoje pastraipoje numatyto ieškinio pareiškimo termino.

70

Šiuo atžvilgiu ji tvirtina 2006 m. spalio 9 d. išsiuntusi laišką (prisegtą prie tos pačios datos el. laiško), kuriame informavo ieškovę apie atitinkamo konkurso panaikinimą. Kadangi ji iš ieškovės el. pašto sistemos negavo pranešimo apie „laiško negavimą“, ji mano galinti pagrįstai preziumuoti, kad išsiųstas el. laiškas tikrai pasiekė ieškovę tą pačią dieną. Taigi ieškinio dėl šio sprendimo pareiškimo terminas baigėsi .

71

Triplike ERA nurodo, kad patikrinusi nustatė, jog aptariamo laiško originalas ieškovei niekada nebuvo išsiųstas. Priešingai nei buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį, laiškas nebuvo išsiųstas ieškovei el. paštu ir paštu, o tik el. paštu. Taigi ieškovė apie konkurso panaikinimą sužinojo iš dokumento, išsiųsto 2006 m. spalio 9 d. el. pašto priede.

72

Ieškovė tvirtina negavusi 2006 m. spalio 9 d. el. laiško. laišką ji gavo paštu .

73

Pirma, reikia pažymėti, kad sprendimas, kuriuo panaikinamas konkursas, nėra sprendimas, apie kurį ieškovei formaliai turi būti pranešta pagal EB 254 straipsnio 3 dalį. Iš tiesų, ieškovė nėra sprendimo, kuriuo panaikinamas konkursas, adresatė (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Icuna.Com prieš Parlamentą, T-383/06, Rink. p. II-727, 43 punktą). Panaikinimo sprendimas buvo susijęs su visa konkurso procedūra ir tai, kad jis po to buvo išsiųstas ieškovei, nereiškia, jog jis yra jai skirtas.

74

EB 230 straipsnio penktojoje pastraipoje numatytas ieškinio pareiškimo terminas prasidėjo nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie sprendimą.

75

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, jeigu neįmanoma tiksliai nustatyti pranešimo apie sprendimą datos, dėl to kylančios abejonės aiškinamos ieškovo naudai ir jo ieškinys yra laikomas pareikštu laikantis terminų, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, neatrodo visiškai neįmanoma, jog laiškas, kuriuo pranešama apie sprendimą, galėjo būti gautas pernelyg vėlai, kad ieškinys būtų pareikštas per tam nustatytą laikotarpį (1959 m. liepos 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Snupat prieš Vyriausiąją valdybą, 32/58 ir 33/58, Rink. p. 275, 279).

76

Be to, abejonės aiškinamos ieškovo naudai, kai kalbama ne apie pranešimo datos nustatymą, o apie datą, kada ieškovas sužinojo apie aktą. Šalis, nurodanti ieškinio pareiškimo termino praleidimą, turi pateikti įrodymų dėl įvykio, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, datos (žr. 2005 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Branco prieš Komisiją, T-347/03, Rink. p. II-2555, 54 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

77

Reikia konstatuoti, kad el. laiško išsiuntimas negarantuoja, kad jo adresatas tikrai jį gaus. Iš tiesų el. laiškas gali nepasiekti adresato dėl techninių priežasčių. Nors nagrinėjamu atveju ERA negavo pranešimo apie „laiško negavimą“, tai nebūtinai reiškia, kad el. laiškas iš tiesų pasiekė adresatą. Be to, net ir tuo atveju, kai el. laiškas iš tiesų pasiekia savo adresatą, yra tikimybė, kad laiškas gautas ne išsiuntimo dieną.

78

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad ERA turėjo galimybę pasirinkti ryšio priemonę, leidžiančią tiksliai nustatyti datą, kai laiškas pasiekė konkurso dalyvį. Tiesa, ERA savo 2006 m. spalio 9 d. el. laiške ieškovės paprašė el. paštu patvirtinti, kad pranešimas gautas. Tačiau tokio patvirtinimo ji negavo. Reikia konstatuoti, kad jeigu laiško siuntėjas, negavęs jokio patvirtinimo apie gavimą, nesiima jokių tolesnių veiksmų, paprastai jis negali įrodyti, kad šis laiškas buvo gautas ir, jei prireiktų, kada gautas.

79

Dėl ERA triplike nurodyto argumento, jog, priešingai nei buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį, aptariamas el. laiškas ieškovei buvo išsiųstas ne el. paštu ir paštu, o tik el. paštu, reikia konstatuoti, kad ji šiuo atžvilgiu nepateikė įrodymų. Tripliko priede pateiktas „Detalus paaiškinimas“, kuriame minimas aptariamo laiško išsiuntimas 2006 m. spalio 9 d., niekaip negali paneigti, kad laiškas buvo išsiųstas ir paštu. Beje, reikia pažymėti, kad per posėdį ERA pripažino, jog šis dokumentas neįrodo, kad laiškas nebuvo išsiųstas paštu.

80

Taigi ERA neįrodė, kad ieškovė sužinojo apie sprendimą, kuriuo panaikinamas konkursas, anksčiau nei 2006 m. spalio 12 d., datą, kai ieškovė pripažįsta gavusi laišką. Taigi EB 230 straipsnio penktojoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių laikotarpis, pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį dėl nuotolio pratęstas 10 dienų, pasibaigė , o tai yra data, kai Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo ieškinį.

81

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio negalima laikyti pateiktu pavėluotai tiek, kiek juo siekiama panaikinti konkursą panaikinantį sprendimą.

82

ERA ir Komisija tvirtina, kad prašymas panaikinti ERA sprendimą surengti naują konkursą yra nepriimtinas. Kiek tai susiję su šiuo prašymu, ieškinys neatitinka esminių formos reikalavimų, numatytų Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte, nes ieškinyje nurodyti pagrindai yra susiję tik su sprendimu panaikinti konkursą.

83

Be to, sprendimas surengti konkursą, nesvarbu, ar tai naujas konkursas, ar surengtas panaikinus kitą konkursą, nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ūkio subjektais, net jeigu jie pateikė pasiūlymą pagal ankstesnę procedūrą, kuri vėliau buvo panaikinta.

84

Ieškovė tvirtina, kad sprendimą paskelbti naują konkursą nulėmė tai, kad pirmasis konkursas, pasak ERA, nedavė teigiamų rezultatų. Tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti pirmąjį konkursą pripažintinas neteisėtu, paskesnis sprendimas surengti naują konkursą būtų tiesioginis neteisėtų ERA veiksmų padarinys. Ji tvirtina, kad jeigu ieškinys būtų patenkintas, turėtų būti toliau tęsiama pirmoji procedūra, o antroji netektų pagrindo.

85

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką ieškinį dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį galima reikšti tik dėl aktų arba sprendimų, sukeliančių privalomų teisinių padarinių, kurie gali turėti įtakos ieškovų interesams aiškiai pakeisdami jo teisinę padėtį (žr. 2004 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo nutarties Nyderlandai prieš Komisiją, C-164/02, Rink. p. I-1177, 18 punktą ir nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

86

Paprastai sprendimas surengti konkursą nėra nepalankus, nes jis tik suteikia suinteresuotiesiems asmenims galimybę dalyvauti procedūroje ir pateikti pasiūlymą. Ieškovė nepateikė argumentų, galinčių įrodyti, kad nagrinėjamu atveju sprendimas surengti naują konkursą vis dėlto galėtų būti laikomas jai nepalankiu.

87

Todėl ieškovės argumentas, jog tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, pirmoji procedūra turėtų būti toliau tęsiama, o antroji netektų pagrindo, negali įrodyti, kad sprendimas surengti naują konkursą yra jai nepalankus. Jos argumentas, jog tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti pirmąjį konkursą pripažintinas neteisėtu, paskesnis sprendimas surengti naują konkursą būtų tiesioginis neteisėtų ERA veiksmų padarinys, taip pat negali įrodyti, kad pastarasis sprendimas yra jai nepalankus. Iš teisų vien tai, kad egzistuoja ryšys tarp ieškovei nepalankaus sprendimo, t. y. pirmojo konkurso panaikinimo, ir antrojo sprendimo, t. y. sprendimo surengti naują konkursą, nereiškia, kad ir antrasis sprendimas jai nepalankus.

88

Be to, reikia konstatuoti, kad sprendimas surengti naują konkursą dėl tų pačių darbų kaip nurodyti prieš tai panaikintame pirkime savaime nereiškia, jog, teismui panaikinus sprendimą panaikinti pirmąjį pirkimą, perkančioji organizacija nebegalės tęsti pirmosios procedūros. Iš tiesų sprendimas surengti naują konkursą dar nereiškia, kad sutartis dėl tų pačių darbų bus sudaryta su kitu dalyviu.

89

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia manyti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad sprendimas surengti naują konkursą sukelia privalomų teisinių padarinių, turinčių įtakos jos interesams ir aiškiai pakeičiančių jos teisinę padėtį.

90

Todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas tiek, kiek ieškovė juo prašo panaikinti sprendimą surengti naują konkursą ir nebūtina nagrinėti, ar ieškinys atitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus.

91

Reikia priminti, kad ieškovė ieškinyje nurodo pareiškianti ieškinį savo vardu ir kaip bendrovės DOK ING atstovė. Tai susiję, pirma, su prašymais dėl panaikinimo. Antra, ieškovė ieškinyje nurodo žalos, kurią ji ir DOK ING neva patyrė, dydį ir prašo Pirmosios instancijos teismo priteisti iš ERA jai sumokėti visą šią sumą.

92

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus dėl „įgaliojimų“, kuriuos ji gavo iš bendrovės DOK ING, prie bylos medžiagos pridėti bet kokį šiuo atžvilgiu naudingą dokumentą ir pareikšti savo nuomonę dėl formos, kuria ji nusprendė ginti bendrovės DOK ING teises, priimtinumo.

93

Atsakydama į Pirmosios instancijos teismo pateiktą klausimą ieškovė teigia pareiškusi šį ieškinį siekdama tinkamos savo ir DIK ING, kaip konkurse dalyvavusių įmonių, teisių apsaugos pagal esamus susitarimus. Ji tvirtina, kad trys dokumentai, kuriuos ji pateikė Pirmosios instancijos teismo prašymu, parodo, kad tam ji turi įgaliojimus.

94

ERA ir Komisija mano, kad šis ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek ieškovė juo gina bendrovės DOK ING teises.

95

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad šioje byloje Sogelma yra vienintelė ieškovė. Konkrečiai tariant, nei DOK ING, nei ieškovės ir DOK ING sudarytas konsorciumas nėra šios bylos šalys. Be to, reikia pažymėti, jog ieškovė nenurodo, kad DOK ING būtų jai perleidusi savo teises.

96

Taigi reikia išnagrinėti, ar trys dokumentai, kuriuos ieškovė pateikė Pirmosios instancijos teismo prašymu, leidžia jai ginti DOK ING teises šiame procese.

97

Kalbant apie 2005 m. rugsėjo 27 d. dokumentą „Joint venture Agreement“ (bendros įmonės susitarimas), reikia konstatuoti, jog jo 4 straipsnyje numatyta, kad ieškovė, kaip grupės lyderė, turi teisę prisiimti įsipareigojimus DOK ING vardu ir bendros įmonės vardu gali pasirašyti bet kurį dokumentą, būtiną konkurso skelbime nurodytiems darbams atlikti. Reikia pažymėti, kad šiame susitarime nenurodoma galimybė, jog ieškovė gali pareikšti ieškinį teisme, kad gintų DOK ING teises.

98

Kalbant apie 2005 m. gruodžio 6 d. DOK ING atstovo pasirašytą dokumentą „Power of attorney“ (įgaliojimas), reikia pažymėti, kad jame taip pat nenurodoma galimybė, kad ieškovė gali pareikšti ieškinį teisme, kad gintų DOK ING teises.

99

Tik trečiasis ieškovės pateiktas dokumentas – ieškovei adresuotas 2006 m. gruodžio 1 d. DOK ING laiškas yra susijęs su teisminiais ieškiniais. Šiame laiške rašoma:

„Kiek tai susiję su anksčiau nurodytu konkursu ir vėlesniu perkančiosios organizacijos sprendimu jį panaikinti, mes leidžiame jums, kaip bendros įmonės lyderei, pavesti savo advokatui ir mūsų vardu pareikšti ieškinį teisme Europos rekonstrukcijos agentūrai dėl patirtos žalos, panaikinus konkursą, atlyginimo “.

(„With reference to the above tender and the subsequent cancellation by the Contracting Authority, we her[e]by authorize you as the Joint Venture Leader, to instruct your lawyer to take legal action against the European Agency for Reconstruction, for damages caused by the tender cancellation, also on our behalf.“)

100

Taigi šio dokumento vienintelis tikslas yra leisti ieškovei pavesti savo advokatui pareikšti ieškinį taip pat DOK ING vardu. Šis dokumentas nesusijęs su jame nurodyto ieškinio forma ir turiniu, taigi jame ir nepateikiama detalių šiuo atžvilgiu. Konkrečiai kalbant, jame nenumatyta, kad ieškovė turi teisę ieškinį teisme pareikšti viena ir taip ginti DOK ING teises. Reikia konstatuoti, kad tai, jog bendrovė įgalioja advokatą pareikšti ieškinį teisme ir antros bendrovės vardu paprastai reiškia, kad advokatas pareikš ieškinį dviejų ieškovių vardu arba net du atskirus ieškinius.

101

Negali būti priimtina, kad bendrovė teisme gintų kitos bendrovės teises, jeigu tuo tikslu jai nebuvo suteikti nedviprasmiški įgaliojimai. Iš tiesų bet kuri šalis yra suinteresuota būti ieškove, kad galėtų kontroliuoti procesą ir, pvz., prireikus pareikšti apeliaciją dėl byloje priimto sprendimo. Be to, bendrovė, norinti, kad jai kaip žalos, kurią ji tvirtina patyrusi, atlyginimas būtų išmokėta tam tikra suma, paprastai nori, kad teisėjas iš atsakovo priteistų sumokėti šią sumą jai, o ne kitai bendrovei.

102

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės pateikti dokumentai neįrodo, jog DOK ING suteikė įgaliojimus jai kaip vienintelei ieškovei ginti DOK ING teises Bendrijos teisme.

103

Iš to darytina išvada, kad ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek ieškovė juo gina DOK ING teises.

104

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra priimtinas tiek, kiek juo ieškovė savo vardu prašo panaikinti konkursą panaikinantį sprendimą, ir tiek, kiek ji prašo atlyginti žalą, kurią ji pati patyrė.

105

Tačiau ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas tiek, kiek juo ieškovė prašo panaikinti ERA sprendimą surengti naują konkursą, ir tiek, kiek ji gina DOK ING teises.

106

Pagrįsdama savo prašymą panaikinti sprendimą, kuriuo panaikinamas konkursas, ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu. Šis pagrindas sudarytas iš dviejų dalių: pirmoji susijusi su nepakankamu motyvavimu, antroji – su motyvų nelogiškumu ir prieštaringumu.

107

Ieškovė nurodo, kad priimdama sprendimą panaikinti konkursą ERA nesilaikė Direktyvos 2004/18 41 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, kuri, anot ieškovės, jai yra taikoma. ERA privalėjo laiku ir išsamiai informuoti konkurso dalyvius apie visas priežastis, pagrindžiančias konkurso panaikinimą, atsižvelgdama į viešąjį interesą ir skubos aplinkybes, dėl kurių, jos nuomone, sutartis turėjo būti sudaryta skubiai ir patenkinamai, visų pirma atsižvelgdama į tai, kad ji buvo susijusi su tokia svarbia sritimi kaip ši.

108

Atsižvelgiant į ginčijamų sprendimų priėmimą lėmusį procesą, anot ieškovės, nekyla jokių abejonių, kad konkursas buvo panaikintas tinkamai neapsvarsčius šio sprendimo ir nuodugniai neįvertinus saugotino viešojo intereso.

109

ERA veiksmai yra juo labiau nepateisinami dėl to, kad jai prireikė beveik septynių mėnesių sprendimui, kuriuo panaikinamas konkursas, priimti ir apie jį pranešti.

110

ERA ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

111

Ieškovė mano, kad ERA 2006 m. spalio 9 d. laiško ir laiško palyginimas leidžia daryti išvadą, jog tikroji sprendimą panaikinti ankstesnę procedūrą, kad būtų surengtas naujas konkursas, lėmusi priežastis yra ne pateiktų pasiūlymų techninis nepakankamumas, o veikiau esminis techninių sąlygų pakeitimas. Ieškovė mano, kad norint įvertinti ERA veiksmus reikia remtis paskiausiu pranešimu, t. y. laišku.

112

Be to, 2006 m. spalio 9 d. laiške pateiktiems motyvams, nurodant, jog vieno iš ieškovės pasiūlytų pagrindinių ekspertų profesinė patirtis buvo mažesnė nei nurodyta konkurso skelbime, prieštarauja už pasiūlymų vertinimą atsakingų asmenų elgesys, kurie leido naudotis ieškovės paslaugomis atliekant povandeninio išminavimo veiklą, identišką nurodytajai konkurso skelbime, visų pirma dėl ieškovės ekspertų techninių privalumų bei jos naudojamos technologijos.

113

ERA ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

114

Pirmiausia reikia nustatyti, kokios nuostatos ir principai reglamentuoja pareigą motyvuoti sprendimą panaikinti konkursą.

115

Šiuo atžvilgiu reikia atmesti ieškovės argumentą, kad Direktyva 2004/18 yra taikoma aptariamai viešojo pirkimo procedūrai. Iš tiesų šia direktyva, kuri pagal jos 84 straipsnį skirta valstybėms narėms, siekiama derinti nacionalines įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taikomas viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkai. Tačiau ERA sudaromoms viešojo pirkimo sutartims valstybių narių teisės aktai netaikomi.

116

Reikia pažymėti, kad Bendrijų institucijų sudaromoms viešojo pirkimo sutartims yra taikomos Finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1, toliau – Įgyvendinimo taisyklės), nuostatos. Pagal Finansinio reglamento 162 straipsnio 1 dalį iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto finansuojamai išorės veiklai taikoma pirmoji dalis (Bendrosios nuostatos) ir trečioji dalis (Pereinamosios ir baigiamosios nuostatos), išskyrus atvejus, kai antrosios dalies (Specialiosios nuostatos) IV antraštinėje dalyje (Išorės veiksmai) numatyta kitaip. Reglamento Nr. 2666/2000 7 straipsnyje aiškiai numatoma, kad Komisija įgyvendina šiame reglamente numatytą Bendrijos pagalbą vadovaudamasi Finansiniu reglamentu.

117

Nuostatos, kurių Komisija privalo laikytis sudarydama viešojo pirkimo sutartis, taikomos ir ERA. Pagal Finansinio reglamento 185 straipsnio 1 dalį Komisija priima pagrindų finansinį reglamentą, taikomą Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, turinčioms juridinio asmens statusą, kurios faktiškai gauna iš biudžeto mokamas dotacijas. Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje (OL L 357, p. 72), 74 straipsnį atitinkamos Finansinio reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos yra taikomos minėtų įstaigų sudaromoms viešojo pirkimo sutartims.

118

Pagal Finansinio reglamento 101 straipsnį sprendimas panaikinti viešojo pirkimo procedūrą turi būti motyvuotas ir apie jį turi būti pranešta konkurso dalyviams.

119

Be to, pagal teismų praktiką sprendimo motyvacija turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti skundžiamo sprendimo pagrindimą, o Teisingumo Teismas galėtų vykdyti priežiūrą (žr. 1997 m. balandžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Irish Farmers Association ir kt., C-22/94, Rink. p. I-1809, 39 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

120

Tačiau nereikalaujama, kad sprendime būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendimo motyvų pakankamumas gali būti vertinamas atsižvelgiant ne vien į jų formuluotę, bet ir į sprendimo priėmimo kontekstą bei visus nagrinėjamą klausimą reglamentuojančius teisės aktus (1995 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tiercé Ladbroke prieš Komisiją, T-471/93, Rink. p. II-2537, 33 punktas). Pakanka, kad sprendime, nors glaustai, tačiau aiškiai ir prasmingai būtų paaiškinti pagrindiniai teisės ir fakto klausimai ( Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, 24/62, Rink. p. 129, 143).

121

Atsižvelgiant į šiuos vertinimus reikia patikrinti, ar ERA pakankamai motyvavo sprendimą panaikinti konkursą.

122

Reikia priminti, kad ERA savo 2006 m. spalio 9 d. laiške nurodė, jog konkurso procedūra buvo panaikinta dėl to, kad nė vienas iš gautų pasiūlymų neatitiko techninių sąlygų, ir pridūrė, jog dėl ieškovės pasiūlymo buvo nustatyta, kad „Superintendent Survey Team“ neatitiko konkurso skelbimo 16 punkto x papunktyje ir Nurodymų konkurso dalyviams 4.2 punkto x papunktyje numatytų sąlygų.

123

Konkurso panaikinimui pagrįsti nurodytas motyvas, t. y. kad nė vienas iš gautų pasiūlymų neatitiko techninių sąlygų, nors ir glaustas, vis dėlto yra aiškus ir nedviprasmiškas. Motyvas, skirtas konkrečiai paaiškinti ieškovės pasiūlymo atitikties nebuvimą, taip pat yra glaustas, tačiau taip pat aiškus ir nedviprasmiškas. ERA pateikė nuorodą į konkurso skelbimo punktą ir į Nurodymų konkurso dalyviams punktą, kuriuose nurodyta, jog pagrindinis personalas privalo turėti mažiausiai dešimties metų atitinkamą profesinę patirtį, ir nurodė, kuris iš ieškovės pasiūlytos komandos narių neatitiko šios sąlygos.

124

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad į „Superintendent Survey Team“ pareigybę pasiūlyto asmens gyvenimo aprašyme ieškovė pati nurodė, kad jis turėjo tik penkerių metų profesinę patirtį. Todėl ERA nebereikėjo plačiau motyvuoti išvados, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka techninių konkurso sąlygų.

125

Kalbant apie ieškovės argumentą, jog sprendimas dėl procedūros panaikinimo buvo priimtas neapgalvotai, nuodugniau neįvertinus saugotino viešojo intereso, reikia konstatuoti, kad iš tiesų jis yra susijęs ne su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, o su esme, nes galiausiai juo tvirtinama, kad ERA padarė vertinimo klaidą.

126

Bet kuriuo atveju ieškovės nurodyti faktai negali įrodyti, jog ERA padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Žinoma, egzistavo viešasis interesas kuo skubiau pašalinti Serbijos ir Juodkalnijos vidaus vandenų kelių tinkle esančius nesusprogusius sprogmenis, kad būtų galima šiuos vandenis vėl atverti laivybai. Tačiau vien tai, kad egzistuoja viešasis interesas skubiai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, neleidžia perkančiajai organizacijai nesilaikyti konkurso skelbime apibrėžtų privalomų techninių sąlygų. Pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 1 dalį konkurso laimėtojas turi būti nustatomas vadovaujantis konkurso dokumentuose iš anksto apibrėžtais atrankos ir laimėtojo nustatymo kriterijais. Kaip pažymi Komisija, jeigu perkančioji organizacija galėtų nesilaikyti iš pradžių nustatytų pirkimo sąlygų, ji suteiktų privalumą konkurso dalyviams kitų įmonių, kurios atsisakė dalyvauti konkurse dėl to, kad jos, kaip ir konkurso dalyviai, neatitinka iš anksto nustatytų sąlygų, atžvilgiu.

127

Kalbant apie argumentą, jog sprendimą panaikinti procedūrą ERA priėmė ir apie jį pranešė pernelyg vėlai, reikia pasakyti, kad ieškovė nepaaiškina, kokių padarinių šio sprendimo teisėtumui gali turėti ši aplinkybė.

128

Reikia pažymėti, kad ieškovė iš esmės tvirtina, jog esama prieštaravimo tarp 2006 m. spalio 9 d. laiške ir laiške nurodytų sprendimo panaikinti konkursą motyvų, nes pirmuoju atveju šis sprendimas aiškinamas technines sąlygas atitinkančio pasiūlymo nebuvimu, o antruoju – techninių sąlygų pakeitimu.

129

Pirmiausia reikia atmesti ieškovės argumentą, kad norint įvertinti ERA veiksmus reikia remtis paskiausiu pranešimu, t. y. 2006 m. gruodžio 14 d. laišku. Laiškas, kuriuo ieškovei pranešta apie konkurso panaikinimą, yra laiškas, taigi siekiant įvertinti, ar sprendimo panaikinti konkursą motyvai yra nelogiški ir prieštaringi, reikia remtis šiuo laišku.

130

2006 m. spalio 9 d. laiškas pats savaime nėra prieštaringas. Net jeigu laiške ERA būtų pateikusi kitų paaiškinimų, šie negalėtų pakeisti sprendimo, apie kurį pranešta prieš du mėnesius, motyvų. Taigi galimas šių laiškų turinio skirtumas negali lemti sprendimui panaikinti konkursą pagrįsti pateiktų motyvų prieštaringumo.

131

Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad nėra jokio prieštaravimo tarp 2006 m. spalio 9 d. laiške ir laiške nurodytų sprendimo panaikinti konkursą motyvų.

132

Šiuo atžvilgiu reikia pasakyti, jog 2006 m. gruodžio 14 d. laiške aiškiai nurodoma aplinkybė, kad ERA vertinimo komitetas konstatavo, jog nė vienas iš gautų pasiūlymų neatitiko techninių sąlygų, ir pažymima, kad šis komitetas nesuformulavo jokios kitos pastabos. Taigi šis laiškas patvirtina, kad techniškai tinkamo pasiūlymo nebuvimas buvo vienintelė sprendimo panaikinti konkursą priežastis.

133

Nors šiame laiške taip pat nurodoma, kad ERA naudojasi savo teise panaikinti konkursą ir paskelbti naują konkursą dėl to, kad buvo iš esmės pakeistos techninės sąlygos, šį sakinį reikia aiškinti atsižvelgiant į kontekstą. Iš 2006 m. gruodžio 14 d. laiško dalyko aiškiai matyti, kad juo atsakoma į ieškovės laišką. Šiuo laišku ieškovė paprašė, kad ERA jai pateiktų sprendimą, kuriuo panaikinamas konkursas, bei jo protokolą ir priimtų motyvuotą sprendimą pradėti derybų procedūrą arba jos nepradėti.

134

Atsižvelgiant į šį kontekstą, sakinys, kuriame teigiama, jog ERA naudojasi savo teise panaikinti konkursą ir paskelbti naują konkursą dėl to, kad buvo iš esmės pakeistos techninės sąlygos, turi būti suprantamas kaip paaiškinantis priežastį, kodėl ERA pasirinko paskelbti naują procedūrą, o ne pradėti derybas.

135

Beje, pati ieškovė duplike nurodo, kad naujasis paaiškinimas, atrodo, pateiktas vien siekiant atsakyti į jos prašymą taikyti derybų procedūrą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad sprendimas panaikinti konkursą yra atskiras nuo sprendimo, susijusio su tolesniais veiksmais, t. y. nuo sprendimo nesudaryti sutarties, taikyti derybų procedūrą arba surengti naują konkursą. Taigi tai, kad, atsakydama į prašymą taikyti derybų procedūrą, ERA nurodė ne tą motyvą, kurį buvo nurodžiusi konkurso procedūros panaikinimui pagrįsti, o kitą, neleidžia daryti išvados, jog motyvai yra prieštaringi.

136

Be to, reikia pažymėti, kad, panaikinus konkurso procedūrą, ši procedūra yra baigta ir perkančioji organizacija gali visiškai laisvai nuspręsti, kokių veiksmų imtis toliau. Jokia nuostata ūkio subjektui nesuteikia teisės, kad būtų pradėta derybų procedūra. Taigi ERA neprivalėjo priimti formalaus sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo pradėti tokią procedūrą. 2006 m. gruodžio 14 d. laiškas paprasčiausiai yra atsakymas į ieškovės laišką, kuriuo ji, be kita ko, prašė, kad ERA priimtų motyvuotą sprendimą dėl galimo derybų procedūros pradėjimo, o tai paskatino ERA gero administravimo sumetimais ieškovei pranešti apie priežastį, kodėl ji nusprendė pradėti naują konkursą, o ne derybų procedūrą.

137

Reikia taip pat atmesti ieškovės argumentą, jog 2006 m. spalio 9 d. laiške pateiktus motyvus paneigia aplinkybė, kad vėliau su ieškove buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, panaši į aptariamąją šioje byloje. laiške pateikti motyvai yra susiję su konkurso techninių sąlygų nesilaikymu, o to ieškovė, beje, neginčija, nes ji pripažįsta, jog jos pasiūlyme nurodyta „Superintendent Survey Team“ neturėjo reikiamos profesinės patirties. Šie motyvai nereiškia, kad ieškovė nesugeba atlikti tokių darbų.

138

Kalbant apie ieškovės argumentą, jog 2006 m. gruodžio 14 d. laiškas įrodo, kad tikroji konkurso panaikinimo priežastis buvo ne gautų pasiūlymų techninis nepakankamumas, o techninių sąlygų pakeitimas, reikia konstatuoti, kad iš tiesų šis argumentas nėra susijęs su konkursą panaikinančio sprendimo motyvavimo klaida, bet ginčija tų motyvų tikrumą, o tai iš esmės reiškia, kad sprendimas yra ginčijamas dėl esmės, nurodant piktnaudžiavimą įgaliojimais.

139

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką piktnaudžiavimas įgaliojimais yra tada, kai Bendrijos institucija teisės aktą priima turėdama vienintelį ar bent jau pagrindinį tikslą pasiekti ne nurodytus, o kitus rezultatus arba išvengti Sutartyje specialiai tokiam atvejui numatytos procedūros (žr. 1996 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Tarybą, C-84/94, Rink. p. I-5755, 69 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

140

Šioje byloje jau buvo konstatuota, kad nėra jokio prieštaravimo tarp 2006 m. spalio 9 d. laiške ir laiške nurodytų motyvų.

141

Be to, Komisija teisingai pažymi, kad panaikinimo sprendimas buvo paskelbtas viešai Oficialiajame leidinyje (OL S 198, 2006), nurodant tą patį motyvą kaip ir 2006 m. spalio 9 d. laiške. Šis motyvas yra toks: „Kadangi nė vienas iš gautų pasiūlymų techniniu požiūriu nebuvo tinkamas, pirkimo procedūra buvo panaikinta“.

142

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vėlesnius ERA veiksmus, negalima daryti išvados, kad tikrasis konkurso panaikinimo motyvas skiriasi nuo nurodytojo 2006 m. spalio 9 d. laiške.

143

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimą panaikinti sprendimą, kuriuo panaikinamas konkursas, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

144

Ieškovė mano, kad sutarties nesudarymą lėmė neteisėti ERA veiksmai ir kad ERA jai padarė žalos. Šią žalą sudaro beprasmiškai patirtos pasiūlymo parengimo ir dalies būtinų įrenginių paruošimo naudojimui 60 dienų laikotarpiu išlaidos, kurių bendra suma yra lygi 118604,58 euro.

145

ERA ginčija ieškovės argumentus.

146

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Bendrijos deliktinė atsakomybė pagal EB 288 straipsnio antrąją pastraipą kyla, jeigu tenkinamos visos sąlygos, būtent: veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, bei nurodytos žalos buvimas (1974 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Holtz & Willemsen prieš Tarybą ir Komisiją, 153/73, Rink. p. 675, 7 punktas ir Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chiquita Brands ir kt. prieš Komisiją, T-19/01, Rink. p. II-315, 76 punktas).

147

Kadangi šios trys atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, vienos iš jų nebuvimo pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti (1999 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucaccioni prieš Komisiją, C-257/98 P, Rink. p. I-5251, 14 punktas).

148

Šioje byloje visi argumentai, kuriuos ieškovė pateikė sprendimo, kuriuo panaikinamas konkursas, neteisėtumui įrodyti, buvo išnagrinėti ir atmesti (žr. 121–142 punktus). Taigi ieškovė negali reikalauti atlyginti nuostolius dėl numanomo šio sprendimo neteisėtumo.

149

Kalbant apie ieškovės argumentą, jog ERA pernelyg ilgai užtruko priimdama sprendimą panaikinti konkursą ir apie jį pranešdama ieškovei, reikia konstatuoti, jog vien aplinkybė, kad nuo paskutinio prašymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo konkurso dalyviams iki pranešimo apie sprendimą panaikinti konkursą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, negali būti vertinama kaip neteisėti ERA veiksmai.

150

Beje, reikia konstatuoti, kad negali būti jokio priežastinio ryšio tarp ERA sugaišto laiko sprendimui panaikinti konkursą priimti bei pranešti apie jį ir ieškovės patirtų išlaidų pasiūlymui parengti.

151

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašymas atlyginti tariamai patirtą žalą turi būti atmestas.

152

Kalbant apie ieškovės prašymą, kad Pirmosios instancijos teismas nurodytų ERA pateikti visus dokumentus, susijusius su aptariama pirkimo procedūra, reikia pasakyti, kad vadovaujantis teismų praktika tam, kad Pirmosios instancijos teismas galėtų nustatyti, ar dėl tinkamos proceso eigos tikslinga nurodyti pateikti tam tikrus dokumentus, juos prašanti pateikti šalis turi nurodyti, kokių dokumentų ji prašo, ir pateikti Pirmosios instancijos teismui bent minimalią informaciją, rodančią tokių dokumentų naudą bylai (1998 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C-185/95 P, Rink. p. I-8417, 93 punktas).

153

Pagrįsdama šį prašymą ieškovė teigia, kad ERA pateikė bendro pobūdžio ir glaustus savo pasirinkimo paaiškinimus ir kad ji paprašė ERA pateikti šiuos dokumentus, tačiau į šį prašymą nebuvo atsakyta. Be to, ieškovė tvirtina turinti teisę sužinoti konkurso panaikinimą lėmusias priežastis, kad galėtų įsitikinti perkančiosios organizacijos aktų teisėtumu.

154

Pirma, dėl aplinkybės, kad ieškovė paprašė ERA pateikti su pirkimo procedūra susijusius dokumentus ir kad į šį prašymą nebuvo atsakyta, reikia pažymėti, kad ši aplinkybė savaime neįrodo šių dokumentų naudos šiai bylai.

155

Antra, dėl ieškovės argumento, jog ERA pateikė bendro pobūdžio ir glaustus savo pasirinkimų paaiškinimus, reikia pasakyti, kad šio sprendimo 123 ir 124 punktuose buvo konstatuota, jog ERA ieškovei pateikė pakankamus savo sprendimo panaikinti konkursą motyvus. Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas turi pakankamai informacijos iš bylos medžiagoje esančių dokumentų, be to, neatrodo, kad su pirkimo procedūra susiję dokumentai galėtų būti naudingi vertinant pateiktų motyvų pakankamumą.

156

Trečia, dėl ieškovės argumento, jog ji turi teisę sužinoti konkurso panaikinimą lėmusias priežastis, kad galėtų įsitikinti perkančiosios organizacijos aktų teisėtumu, reikia konstatuoti, kad ji nepateikė objektyvios informacijos, leidžiančios manyti, jog tikrasis procedūros panaikinimo motyvas yra ne nurodytas 2006 m. spalio 9 d. laiške, o kitas (žr. šio sprendimo 140–142 punktus).

157

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad prašymas, kuriuo siekiama, kad būtų pateikti visi su aptariama pirkimo procedūra susiję dokumentai, kaip pageidauja ieškovė, prilygsta prašymui pateikti ERA vidaus dokumentus. Reikia konstatuoti, kad Bendrijos teismo teisė išnagrinėti Bendrijos įstaigos vidaus dokumentus siekiant patikrinti, ar jos sprendimui turėjo įtakos ne motyvuose nurodyti, o kiti veiksniai, yra išskirtinio pobūdžio tyrimo priemonė. Ji reikalauja, kad su nagrinėjamu sprendimu susijusios aplinkybės keltų rimtų abejonių dėl tikrųjų motyvų, visų pirma – įtarimų, jog šie motyvai prieštarauja Bendrijos teisės siekiamiems tikslams, taigi, kad buvo piktnaudžiaujama įgaliojimais (šiuo klausimu dėl Komisijos sprendimų žr. 1986 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo nutarties BAT ir Reynolds prieš Komisiją, 142/84 ir 156/84, Rink. p. 1899, 11 punktą). Tačiau reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra.

158

Iš to kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė informacijos, rodančios visų pirkimo procedūros dokumentų pateikimo naudą bylai. Taigi reikia atmesti prašymą pateikti šiuos dokumentus.

159

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

160

Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ERA pateiktus reikalavimus.

161

Be to, Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje pažymima, kad įstojusios į bylą institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

Teisinis pagrindas

Bylos faktinės aplinkybės

Procedūra ir šalių reikalavimai

Dėl priimtinumo

A — Dėl Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijos priimti sprendimą dėl pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą pareikšto ieškinio dėl ERA akto panaikinimo

1. Šalių argumentai

2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas

B — Dėl išankstinio administracinio skundo būtinumo

1. Šalių argumentai

2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas

C — Dėl ieškinio pareiškimo termino laikymosi

1. Šalių argumentai

2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas

D — Dėl ieškinio priimtinumo tiek, kiek juo siekiama panaikinti sprendimą surengti naują konkursą

1. Šalių argumentai

2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas

E — Dėl ieškinio priimtinumo tiek, kiek ieškovė gina DOK ING teises

1. Pirminės pastabos

2. Šalių argumentai

3. Pirmosios instancijos teismo vertinimas

F — Išvada dėl ieškinio priimtinumo

Dėl esmės

A — Dėl prašymo panaikinti konkursą panaikinantį sprendimą

1. Šalių argumentai

a) Dėl pirmos vienintelio pagrindo dalies, susijusios su nepakankamu motyvavimu

b) Dėl antros vienintelio pagrindo dalies, susijusios su motyvų nelogiškumu ir prieštaringumu

2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas

a) Preliminarios pastabos

b) Dėl pirmos vienintelio pagrindo dalies, susijusios su nepakankamu motyvavimu

c) Dėl antros vienintelio pagrindo dalies, susijusios su motyvų nelogiškumu ir prieštaringumu

B — Dėl prašymo atlyginti tariamai patirtą žalą

1. Šalių argumentai

2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas

C — Dėl prašymo pateikti dokumentus

Dėl bylinėjimosi išlaidų