Byla T‑196/03

European Federation for Cosmetic Ingredients (EFfCI)

prieš

Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą

„Akivaizdus nepriimtinumas – Konkrečiai susijusio ieškovo sąvoka – Europos ekonominių interesų grupė (EEIG) – Vykdomos sutartys – Intelektinės nuosavybės teisės“

2004 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) nutartis  II‑0000

Nutarties santrauka

1.     Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai arba juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Norminis aktas – Direktyva

(EB 230 straipsnio 4 pastraipa ir EB 249 straipsnis)

2.     Ieškinys dėl panaikinimo – Europos ekonominių interesų grupės pateiktas ieškinys – Priimtinumas – Sąlygos

(EB 230 straipsnio 4 pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 2137/85)

3.     Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai arba juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo – Europos ekonominių interesų grupės, jungiančios įmonių, gaminančių cheminius gaminius, asociacijas, ieškinys – Nepriimtinumas

(EB 230 straipsnio 4 pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/15)

4.     Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai arba juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo – Aktas, su kuriuo tam tikri ūkio subjektai gali būti tiesiogiai ir (arba) konkrečiai susiję dėl iki jo įsigaliojimo sudarytų sutarčių – Sąlygos

(EB 230 straipsnio 4 pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/15)

5.     Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai arba juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Įmonių asociacijos, dalyvavusios akto priėmimo procedūroje, pateiktas ieškinys – Priimtinumas – Sąlygos

(EB 230 straipsnio 4 pastraipa)

6.     Europos Bendrijos – Institucijų aktų teisėtumo teisminė kontrolė – Visuotinai taikomi aktai – Nacionalinių teismų pareiga taikyti nacionalines procedūrines taisykles taip, kad būtų galima ginčyti visuotinai taikomų Bendrijos aktų teisėtumą – Ieškinio dėl panaikinimo pateikimas Bendrijos teismui atsiradus neįveikiamai kliūčiai nacionalinėse procedūrinėse taisyklėse – Netaikymas

(EB 230 straipsnio 4 pastraipa)

1.     Nors EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje nėra aiškios nuostatos dėl ieškinių, kuriuos pareiškė asmenys dėl direktyvos panaikinimo, priimtinumo, šios vienintelės aplinkybės nepakanka, kad tokie ieškiniai būtų pripažinti nepriimtinais. Be to, Bendrijos institucijos vien dėl nagrinėjamo akto formos pasirinkimo negali netaikyti teisminės apsaugos, kurią asmenims suteikia ši Sutarties nuostata. Taigi aplinkybės, kad ginčijamas aktas dėl savo prigimties yra visuotinai taikomas ir kad jis nėra sprendimas EB 249 straipsnio prasme, savaime nepakanka, jog iš asmens būtų atimta galimybė pareikšti ieškinį dėl jo panaikinimo.

(žr. 34 ir 37 punktus)

2.     Asociacijos, įkurtos siekiant ginti jai priklausančių asmenų kolektyvinius interesus, ieškinio dėl panaikinimo priimtinumas, nepažeidžiant jos pačios teisės kreiptis į teismą, priklauso nuo to, ar šios asociacijos nariai individualiai gali pareikšti ieškinį. Ši taisyklė taikoma ir Europos ekonominių interesų grupės (EEIG) atveju, kuri pagal Reglamento Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) 3 straipsnį siekia tik padėti savo nariams vykdyti ekonominę veiklą arba ją plėsti, kad jie galėtų pasiekti geresnių šios veiklos rezultatų, jeigu ji veikia tik kaip jų atstovė.

(žr. 43 punktą)

3.     Europos ekonominių interesų grupės (EEIG), kurią sudaro dviejų įmonių, gaminančių cheminius gaminius, asociacijos ieškinys dėl Direktyvos 2003/15, iš dalies keičiančios Direktyvą 76/768 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo, panaikinimo yra nepriimtinas.

Iš tiesų šia direktyva nustatyti draudimai ir leidimas nurodyti etiketėje, kad nebuvo atlikti bandymai su gyvūnais, darantys neigiamą poveikį įmonių, kurioms atstovauja nagrinėjamos asociacijos, konkurencinei padėčiai, jų neišskiria iš kitų įmonių, netiekiančių kosmetikos sektoriui arba kurios tiekia tik šiai rinkai, tačiau naudojamų ingredientų nebando su gyvūnais ir nenaudoja medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės arba nuodingos reprodukcijos medžiagos. Todėl šiuo atžvilgiu nepakanka, kad visuotinai taikomas aktas tam tikriems ūkio subjektams darytų didesnį ekonominį poveikį nei jų konkurentams, su kuriais jis būtų konkrečiai susijęs.

Be to, aplinkybė, kad pačios įmonės tam tikrose šalyse yra pagrindinės sektoriuje, neleidžia daryti išvados, jog jos priklauso konkretiems ūkio subjektams, individualizuojamiems ir indentifikuojamiems pagal kriterijus, susijusius su aptariamais gaminiais arba su jų vykdoma ekonomine veikla, nes prekybos veikla a priori gali užsiimti bet kuri įmonė, dabar ar ateityje galinti atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip ir minėti ūkio subjektai.

Be to, „know-how“ ir įmonių, kurioms atstovauja asociacijos nariai, esantys ieškovais, komercinių paslapčių teisinės apsaugos, kaip antai patentas, buvimas negali išskirti jų iš kitų chemijos gaminių gamintojų, kuriems taikoma Direktyva 2003/15. Viena vertus, šios įmonės taip pat turi teisę reikalauti tokios pat apsaugos, nes gaminių gamyba ir pateikimas į rinką dažnai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis. Kita vertus, kadangi kiekviename patente nurodomas gaminys, kurį patentas saugo, ši direktyva nedraudžia naudoti konkretaus patento, nes galimas intelektinės nuosavybės teisių poveikis atsiranda tik dėl bendro pobūdžio aplinkybės, t. y. medžiagų kosmetikos pramonei gamybos.

(žr. 46–47, 49 ir 57 punktus)

4.     Tam, kad dėl iš sutartinių įsipareigojimų kylančio reikalavimo ieškinys dėl tokio normatyvinio akto kaip Direktyvos 2003/15, iš dalies keičiančios Direktyvą 76/768 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo, panaikinimo būtų priimtinas pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, būtina, pirma, jog viršesnės nei nagrinėjamas aktas galios teisės norma įpareigotų institucijas atsižvelgti į išskirtinę ieškovių įmonių padėtį, palyginti su kitais asmenimis, su kuriais šis aktas yra susijęs. Antra, šios įmonės turi būti jau sudarytų sutarčių, kurias numatyta vykdyti ginčijamo akto taikymo laikotarpiu, tačiau kurių visai ar iš dalies negalima vykdyti, šalys.

(žr. 53 punktą)

5.     Nors įmonių asociacijos dalyvavimu visuotinai taikomo akto priėmimo procedūroje galima pateisinti šios asociacijos pareikšto ieškinio dėl šio akto panaikinimo priimtinumą, net jei šis aktas nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su šios asociacijos narėmis esančiomis įmonėmis, savanoriško dalyvavimo rengiant teisės aktą pagal procedūrą, kuri nenumato asmenų dalyvavimo, aplinkybė negali, priešingai nei tuo atveju, kai toks dalyvavimas procedūroje numatomas, suteikti teisės pareikšti ieškinį dėl šio akto.

(žr. 63–65 punktus)

6.     Be to, kad valstybės narės turi nustatyti teisės gynimo priemonių ir procedūrų, užtikrinančių teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, sistemą ir užpildyti galimas Sutarčių spragas šiuo klausimu, EB 230 straipsnyje įtvirtintų taisyklių dėl priimtinumo aiškinimas, pagal kurį ieškinys dėl panaikinimo turėtų būti pripažintas priimtinu, jeigu Bendrijos teismui išsamiai išnagrinėjus nacionalinio proceso taisykles būtų įrodyta, kad jos nesuteikia asmeniui teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo Bendrijos akto galiojimo, nėra priimtinas Iš tikrųjų tokia tvarka kiekvienu konkrečiu atveju reikalautų, kad Bendrijos teismas išnagrinėtų ir išaiškintų nacionalinę proceso teisę, o tai viršytų jo kompetenciją Bendrijos aktų teisėtumo kontrolės srityje.

(žr. 70 punktą)

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)

NUTARTIS

2004 m. gruodžio 10 d.(*)

„Akivaizdus nepriimtinumas – Konkrečiai susijusio ieškovo sąvoka – Ekonominių interesų grupė (EEIG) – Vykdomos sutartys – Intelektinės nuosavybės teisės“

Byloje T‑196/03

European Federation for Cosmetic Ingredients (EFfCI), įsteigta Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų K. Van Maldegem, C. Mereu,

ieškovė,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą J. L. Rufas Quintana, M. Moore ir K. Bradley, nurodžiusį adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ir

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą E. Karlsson ir C. Giorgi Fort,

atsakovus,

dėl prašymo panaikinti:

– 2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/15/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (OL L 66, p. 26), 1 straipsnio 2 dalį, nes Direktyva 76/768 papildoma naujomis 4a straipsnio 2 ir 2.1 dalimis ir nauju 4b straipsniu,

– Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 5 dalį, nes Direktyvos 76/768 6 straipsnio 3 dalis papildoma nauja pastraipa,

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai M. Jaeger ir F. Dehousse,

kancleris H. Jung,

priima šią

Nutartį

 Teisinės, faktinės ir procedūrinės aplinkybės

1       Iki ginčijamo teisės akto priėmimo 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (OL L 262, p. 169) 4 straipsnio 1 dalis

–       buvo papildyta 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/35/EEB, šeštąjį kartą iš dalies keičiančia Direktyvą 76/768/EEB (OL L 151, p. 32), kurioje įrašytas i punktas,

–       kuri buvo paskutinį kartą iš dalies keičiama 2000 m. birželio 19 d. Komisijos direktyva 2000/41/EB, antrą kartą atidedančia datą, nuo kurios draudžiama daryti bandymus su gyvūnais, tiriant kosmetikos gaminių ingredientus arba jų derinius (OL L 145, p. 25).

Direktyvos 76/768 4 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa buvo išdėstyta taip:

,,Nepažeisdamos pagal 2 straipsnį nustatytų bendrųjų įsipareigojimų, valstybės narės draudžia pateikti į rinką kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra:

<...>

i) ingredientų ar jų derinių, kurie buvo išbandyti su gyvūnais po 2002 m. birželio 30 d., kad būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų.“

2       Tačiau ginčijamo akto priėmimo išvakarėse Direktyva 76/768:

–       1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 88/667/EEB, ketvirtąjį kartą iš dalies keičiančios Direktyvą 76/768/EEB (OL L 382, p. 46), 1 straipsniu buvo papildyta 6 straipsnio 3 dalimi,

–       o šios direktyvos 1 straipsnis buvo papildytas Direktyvos 93/35 1 straipsnio 9 punktu.

Direktyvos 76/768 6 straipsnio 3 dalis numato:

,,Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad ženklinant, pateikiant prekybai ir reklamuojant kosmetikos gaminius būtų draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų savybę, kuria tie gaminiai nepasižymi. Be to, bet kurioje nuorodoje dėl bandymų su gyvūnais turi būti aiškiai pasakyta, ar bandymai buvo atlikti su gatavu gaminiu ir (arba) su jo ingredientais.“

3       2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2003/15/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 76/768 (OL L 66, p. 26).

4       Direktyvos 2003/15 1 straipsnis numato:

,,Direktyva 76/768/EEB iš dalies keičiama taip:

<...>

2. Įrašomi šie straipsniai:

,,4a straipsnis

1. Nepažeisdamos bendrųjų įsipareigojimų pagal 2 straipsnį, valstybės narės uždraudžia:

a)      pateikti į rinką kosmetikos gaminius, kurių galutinė sudėtis, norint kad ji atitiktų šios direktyvos reikalavimus, buvo bandoma su gyvūnais kitu nei alternatyviu metodu po to, kai toks alternatyvus metodas buvo įteisintas ir priimtas Bendrijos lygiu, atsižvelgiant į OECD vykdomo įteisinimo eigą;

b)      pateikti į rinką kosmetikos gaminius, turinčius ingredientų arba jų derinius, kurie, siekiant atitikti šios direktyvos reikalavimus, buvo bandomi su gyvūnais kitu nei alternatyviu metodu po to, kai toks alternatyvus metodas buvo įteisintas ir priimtas Bendrijos lygiu, atsižvelgiant į OECD vykdomą įteisinimo eigą;

c)      jų teritorijoje bandyti su gyvūnais gatavus kosmetikos gaminius siekiant, kad jie atitiktų šios direktyvos reikalavimus;

d)       jų teritorijoje bandyti su gyvūnais ingredientus arba ingredientų derinius siekiant, kad jie atitiktų šios direktyvos reikalavimus vėliausiai nuo tos dienos, nuo kurios reikalaujama šiuos bandymus pakeisti vienu arba keliais įteisintais alternatyviais metodais, išvardytais 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (*) V priede arba šios direktyvos IX priede.

Komisija 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir po konsultacijų su Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslo komitetu (KGVSNPMK) ne vėliau kaip iki 2004 m. rugsėjo 11 d. parengia IX priedo turinį.

2. Komisija po konsultacijų su KGVSNPMK bei su Europos alternatyvių metodų įteisinimo centru (ECVAM) ir atsižvelgdama į OECD įteisinimo eigą turi parengti 1 straipsnio a, b ir c punktų nuostatų įgyvendinimo kalendorinius planus, įskaitant galutinius įvairių bandymų laipsniško nutraukimo terminus. Grafikai turi būti pateikti visuomenei ne vėliau kaip iki 2004 m. rugsėjo 11 d. ir nusiųsti Europos Parlamentui bei Tarybai. 1 straipsnio a, b ir d punktų įgyvendinimo laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip šešeri metai nuo Direktyvos 2003/15/EB įsigaliojimo.

2.1. Kalbant apie kartotinių dozių toksiškumą, toksiškumą reprodukcijai ir toksikokinetinius bandymus, kurių alternatyvūs metodai vis dar nėra pradėti nagrinėti, 1 straipsnio a ir b punktų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip dešimt metų nuo Direktyvos 2003/15/EB įsigaliojimo.

<...>

4b straipsnis

Kosmetikos gaminiuose draudžiama naudoti chemines medžiagas, kurios pagal Direktyvos 67/548/EEB I priedą klasifikuojamos kaip 1, 2 ir 3 kategorijos kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos. Šiam tikslui pasiekti Komisija priima visas būtinas priemones 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Cheminė medžiaga, priskirta 3 kategorijai, gali būti naudojama kosmetikoje, jei KGVSNPMK ją įvertina ir nustato, kad ji tinkama naudoti kosmetikos gaminiuose.

<...>

5. Išbraukiamas paskutinis 6 straipsnio 3 dalies sakinys ir įrašoma ši pastraipa:

,,Be to, jei gamintojas ir jo tiekėjai nedarė arba neužsakė padaryti kokių nors gatavo gaminio, jo prototipo arba kurio nors gaminyje esančio ingrediento bandymų su gyvūnais, arba nenaudojo kokio nors ingrediento, kuris kitų buvo bandomas su gyvūnais, norint sukurti naują kosmetikos gaminį, gamintojas arba asmuo, atsakingas už gaminio pateikimą į Bendrijos rinką, ant produkto pakuotės arba bet kokiame kitame dokumente, pranešime, etiketėje, žiede arba juostelėje, pridedamoje arba skirtoje gaminiui apibūdinti, gali pasinaudoti galimybe nurodyti, kad bandymai su gyvūnais nebuvo daromi. Rekomendacijos priimamos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Parlamentui siunčiami Komitetui pateiktų priemonių projektų nuorašai.“

<...>“

5       Ieškovė yra Europos ekonominių interesų grupė (EEIG), kurią sudaro dvi įmonių, gaminančių cheminius gaminius, asociacijos.

6       Ši byla buvo pradėta ieškovės ieškiniu dėl Direktyvos 2003/15 panaikinimo iš dalies, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2003 m. birželio 3 dieną.

7       Atskirais dokumentais, pateiktais Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai atitinkamai 2003 m. liepos 17 d. ir rugpjūčio 14 d., atsakovai, remdamiesi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsniu, pateikė du prieštaravimus dėl priimtinumo. 2003 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl šių prieštaravimų.

 Šalių reikalavimai

8       Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–       pripažinti ieškinius priimtinus ir pagrįstus arba nagrinėti klausimus dėl priimtinumo kartu su bylos esme,

–       panaikinti Direktyvos 2003/15 1 straipsnį, papildantį Direktyvą 76/768 4a straipsnio 2 ir 2.1 dalimis ir 4b straipsniu bei 6 straipsnio 3 dalies nauja pastraipa,

–       priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

9       Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas Pirmosios instancijos teismo prašo:

–       atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–       priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl proceso

1.     Dėl prieštaravimų, susijusių su priimtinumo nagrinėjimu kartu su bylos esme

 Šalių argumentai

10     Taryba ir Parlamentas prašo, kad pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį Pirmosios instancijos teismas nuspręstų dėl ieškinio priimtinumo nenagrinėjant bylos esmės.

11     Priešingai, ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo „išnagrinėti bylos esmę iki sprendimo dėl priimtinumo priėmimo arba nutarti, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės“. European Federation for Cosmetic Ingredients (EFfCI) teigia, kad „ši byla susijusi su ypač sudėtinga teisės sritimi, kurioje jos teisinė padėtis <...> yra glaudžiai susijusi su bylos esme“. Šį sudėtingumą įrodo neteisingas teisinių pagrindų, kuriais remiamasi ieškinyje ir kuriuos Parlamentas pateikė savo prieštaravime dėl priimtinumo, nurodymas. Todėl Pirmosios instancijos teismas turėtų išnagrinėti bylos esmę „iki arba kartu su klausimu dėl priimtinumo“. EFfCI priduria, kad tokia galimybė aiškiai numatyta Procedūros reglamento 114 straipsnio 4 dalyje. Be to, ją parodo 1999 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Boehringer prieš Tarybą ir Komisiją (T‑125/96 ir T‑152/96, Rink. p. II‑3427).

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

12     Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą Pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą dėl prieštaravimo, susijusio su priimtinumu, pareikšto bylos šalies pagal 114 straipsnio 1 dalį, arba nutarti, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.

13     Iš 2002 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba prieš Boehringer (C‑23/00 P, Rink. p. I‑1873, 52 punktas) matyti, kad Pirmosios instancijos teismas turi teisę įvertinti, kas sudaro gerą administravimą nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis. Be to, šioje byloje Pirmosios instancijos teismas dėl proceso ekonomijos gali, taikydamas išimtį, pasirinkti nagrinėti vieno iš šių ginčijamų aktų teisėtumą, kol bus priimtas sprendimas dėl pirmo iš dviejų kartu pareikštų ieškinių (11 punkte minėtas sprendimas Boehringer prieš Tarybą ir Komisiją).

14     Tokia proceso ekonomija šioje byloje neatrodo įmanoma. EFfCI argumentas, kad ieškiniai yra susiję su ypač sudėtingomis teisės problemomis, priešingai, skatina vengti bylos nagrinėjimo iš esmės, jeigu ieškinių nepriimtinumo atveju tai būtų galima. Todėl šiuo atžvilgiu netinka argumentas, pagrįstas tuo, jog sudėtinga ir neįmanoma iš karto priimti sprendimą dėl ieškinio nepriimtinumo, nes Parlamentas neteisingai suprato ieškinio teisinius pagrindus. Parlamentas negrindžia savo prieštaravimų dėl priimtinumo tuo, kaip jis suprato šiuos teisinius pagrindus, net jei klaidingai, todėl dėl tokio jų supratimo nebūtina šių klausimų spręsti nagrinėjant bylą iš esmės.

15     Šiomis aplinkybėmis EFfCI reikalavimai negali būti patenkinti. Ieškinys dėl panaikinimo iš tiesų negali būti taip supaprastintas, kad taptų paprasčiausia teisine konsultacija dėl ginčijamos direktyvos teisėtumo, nes tai reikštų netinkamą EB 230 straipsnio taikymą.

16     Darytina išvada, kad pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį sprendimas dėl nepriimtinumo gali būti priimtas nenagrinėjant bylos esmės.

17     Be to, vadovaujantis Procedūros reglamento 114 straipsnio 3 dalimi, išskyrus atvejus, kai Pirmosios instancijos teismas nusprendžia kitaip, likusi proceso dalis vyksta žodžiu. Šiuo atveju Pirmosios instancijos teismas mano, kad išnagrinėjęs bylos medžiagą jis gavo pakankamai informacijos, jog galėtų nuspręsti dėl atsakovų pateiktų prašymų nepradedant žodinės proceso dalies.

2.     Dėl konfidencialumo prašymo

18     2003 m. rugsėjo 29 d. EFfCI pagal Procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalį pateikė prašymą, kad tam tikri dokumentai būtų laikomi konfidencialiais.

19     Iš šios nuostatos matyti, kad konfidencialumo prašymas susijęs su įstojimu į bylą. Kadangi šiuo atveju įstojimo į bylą nėra, prašymas yra neapgalvotas. Todėl šiuo klausimu sprendimo priimti nereikia.

 Dėl ieškinio nepriimtinumo

1.     Šalių argumentai

20     Atsakovai mano, kad ieškinys yra nepriimtinas remiantis tuo, jog ginčijamos nuostatos nėra konkrečiai susijusios su ieškove EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme.

21     Jų nuomone, neturėtų būti daroma išvada, kad ieškovė yra konkrečiai susijusi tik dėl to, jog ginčijamas aktas didesnį ekonominį poveikį daro jos atstovaujamoms, o ne kitoms įmonėms, nes šis aktas nėra su jomis susijęs dėl tam tikrų ypatingų savybių, kurios jas išskiria iš kitų asmenų.

22     Vis dėlto atsakovai tvirtina, kad Teisingumo Teismas 1994 m. gegužės 18 d. sprendime Codorniu prieš Tarybą (C‑309/89, Rink. p. I‑1853) nusprendė, jog asmuo nėra „konkrečiai susijęs“ vien dėl to, kad ginčijamas teisės aktas daro poveikį jo intelektinės nuosavybės teisėms. Be to, jis nusprendė, jog ieškinys buvo priimtinas, nes bendrovė Codorniu susidūrė su teisės aktais, kuriuose terminas „crémant“ buvo vartojamas tik kalbant apie tam tikrus Prancūzijos ir Liuksemburgo vyno gamintojams, tai yra aiškiai apibrėžtam gamintojų ratui, nors šis terminas yra jos įregistruoto prekių ženklo sudėtinė dalis. Kita vertus, tai, kad EFfCI atstovauja ir gina daugelio bendrovių, turinčių patentus, suteikiančius joms teisę prekiauti kosmetikos gaminių gamyboje naudojamomis medžiagomis, interesams, nėra pakankamai išskirtinio pobūdžio. Iš tikrųjų daugumos kosmetikos gaminių pavadinimai yra susiję su tam tikromis intelektinės nuosavybės teisėmis.

23     Be to, jeigu būtų laikoma, kad atstovavimo visai pramonei faktas įvykdo sąlygą būti konkrečiai susijusiam, ši sąlyga netektų savo prasmės.

24     Galiausia, atsakovų manymu, iš teismų praktikos matyti, kad įgyvendindamos Bendrijos nuostatas valstybės narės turi užtikrinti visapusišką ir veiksmingą teisminę apsaugą, kuria ieškovė galėtų pasinaudoti.

25     Tačiau EFfCI teigia, jog palyginti su bet kuriuo kitu ūkio subjektu, ji yra konkrečiai susijusi, nes draudimas pateikti į rinką kosmetikos gaminius, kurie buvo bandomi su gyvūnais, ar medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos (toliau – CMR), turėtų didelį poveikį ingredientų, naudojamų kosmetikos gaminiuose, gamintojų prekybos veiklai.

26     EFfCI tvirtina, kad ginčijamos nuostatos, pirma, uždraus kosmetikos gaminių gamyboje naudojamų cheminių medžiagų bandymus su gyvūnais ir, antra, bet kokį pagamintų kosmetikos gaminių ar juos sudarančių medžiagų, kurios buvo taip bandomos, pateikimą į rinką. Šie draudimai turėtų būti taikomi, net jeigu bandymai su gyvūnais buvo atliekami laikantis kitų teisės aktų. EFfCI teigimu, šie draudimai turi poveikį jos konkurencinei padėčiai, nes bendrovės, kurioms ji atstovauja, atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kitomis įmonėmis, kurios neužsiima veikla kosmetikos sektoriuje ar su tomis, kurios teikia į rinką tik šioje pramonės srityje naudojamus ingredientus, nebandytus su gyvūnais. Nepalanki padėtis susijusi su tuo, kad EFfCI atstovaujamos įmonės užsiima skirtinga veikla. Taigi jos turi laikytis ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos privaloma atlikti bandymus su gyvūnais. Kaip patikslina ieškovė, šių draudimų poveikis yra dar didesnis, nes siekiant išlaikyti konkurencingumą kosmetikos įmonėms, būtina diegti naujoves. Be to, įmonėms nuolat reikia naujų cheminių medžiagų, „kurios pagal direktyvą dėl pavojingų medžiagų turi būti kruopščiai išbandomos su gyvūnais“.

27     EFfCI tvirtina, kad „(antra) ginčijama priemonė akivaizdžiai daro poveikį (jos) teisinei padėčiai <...>, nes ji daugiau nebegalės naudoti 1, 2 ir 3 kategorijos CMR medžiagų, kurios įeina į kosmetikos gaminių sudėtį. Bendrovės, kurios yra narės <…>, šiuo metu gamina ir tiekia kosmetikos pramonei chemines medžiagas, priskiriamas šioms kategorijoms“.

28     EFfCI teigimu, trečia ginčijama priemonė daro poveikį jos atstovaujamoms bendrovėms, nes ji leidžia kosmetikos gaminių gamintojams naudoti etiketę, nurodančią, kad gaminant kosmetikos gaminius ir jų ingredientus nebuvo atlikti jokie bandymai su gyvūnais. Atsižvelgdama į tai, kad beveik visos cheminės medžiagos buvo išbandytos su gyvūnais ir kad dar daugelį metų alternatyvūs metodai nebus įmanomi, EFfCI tvirtina, jog nuo ginčijamos direktyvos įsigaliojimo dienos bendrovės, kurių interesus ji gina, tik retais atvejais galės remtis tokių eksperimentų nebuvimu. Be to, aptariamos įmonės atsidurs nepalankioje padėtyje, palyginti su kitais ūkio subjektais, kurie galės naudoti tokią nuorodą. Be to, jos atsidurs „nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su tais kosmetikos gamintojais, kurie naudos klaidinančią etiketę, nurodančią, kad joks bandymas su gyvūnais nebuvo atliktas“.

29     EFfCI pabrėžia, kad bendrovės, kurioms ji atstovauja, skiriasi turimais patentais. Jos teigimu, šie patentai suteikia išimtines teises naudoti ir pateikti į rinką gaminius, kuriems jie buvo išduoti. Ši teisė, ieškovės manymu, garantuoja specialią apsaugą, panašią į tą, į kurią Teisingumo Teismas atsižvelgė 1986 m. birželio 24 d. Sprendime AKZO Chemie prieš Komisiją (53/85, Rink. p. 1965). Be to, nagrinėjama direktyva turės neigiamą poveikį gamintojų pelnui. Remdamasi 22 punkte minėtu sprendimu Codorniu prieš Tarybą, EFfCI pabrėžia, kad išimtinė gaminių, kurie pagaminti pagal išradimus, įregistruotus anksčiau nei buvo priimta nagrinėjama direktyva, pateikimo į rinką teisė yra tokia pati kaip ta, kurią bendrovė Codorniu įgijo įregistravusi prekių ženklą „crémant“ ir dėl kurios buvo nuspręsta, jog jos ieškinys yra priimtinas.

30     Ieškovė taip pat tvirtina, kad tam tikrais atvejais bendrovės, kurių interesams ji atstovauja, yra priverstos nutraukti anksčiau su vartotojais sudarytas sutartis, dėl to šių sutarčių šalys patiria didelių tarpusavio pasitikėjimo ir rinkos dalies praradimo nuostolių.

31     Ieškovė taip pat remiasi aplinkybe, kad ji „dalyvavo administracinėje procedūroje teikdama mokslo duomenis ir pastabas visos nagrinėjamos direktyvos priėmimo procedūros metu“. Be to, ji mano, kad jai turi būti taikoma speciali apsauga pagal Direktyvos 76/768 13 straipsnį, kuris reikalauja, kad suinteresuotosioms šalims turi būti nurodomos tikslios „visų konkrečių priemonių, kurių buvo imtasi pagal (šią direktyvą), ribojančių ar draudžiančių prekiauti kosmetikos gaminiais“, priežastys.

32     Galiausia ieškovė tvirtina, kad „jos teisė <...> ginti savo intelektinės nuosavybės (patentų) teises ir savo gaminius, remiantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, (teisė į gynybą) yra teisės viršenybės principas, kurio privalu laikytis bet kuriomis aplinkybėmis, jei kalbama apie asmenų teises ir laisves“. Šis teisės principas „atsiranda iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių (EŽTK), 1950 m. lapkričio 4 d. pasirašytos Romoje))“.

2.     Pirmosios instancijos teismo vertinimas

 Bendros pastabos

33     Pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali <...> pareikšti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs“.

34     Nors EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje nėra aiškios nuostatos dėl ieškinių, kuriuos pareiškė asmenys dėl direktyvos panaikinimo, priimtinumo, iš teismų praktikos vis dėlto matyti, kad šios vienintelės aplinkybės nepakanka, kad tokie ieškiniai būtų pripažinti nepriimtinais (1998 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo UEAPME prieš Tarybą, T‑135/96, Rink. p. II‑2335, 63 punktas; 2002 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Tobacco ir JT International prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑223/01, Rink. p. II‑3259, 28 punktas ir 2003 m. gegužės 6 d. Nutarties Vannieuwenhuyze-Morin prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑321/02, Rink. p. II‑1997, 21 punktas). Be to, Bendrijos institucijos vien dėl nagrinėjamo akto formos pasirinkimo negali netaikyti teisinės apsaugos, kurią suteikia ši Sutarties nuostata (2002 m. sausio 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Association contre l’heure d’été prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑84/01, Rink. p. II‑99, 23 punktas; minėtos nutarties Japan Tobacco ir JT International prieš Parlamentą ir Tarybą 28 punktas ir minėtos nutarties Vannieuwenhuyze-Morin prieš Parlamentą ir Tarybą 21 punktas). Taigi reikia patikrinti, ar nagrinėjama direktyva „tiesiogiai ir konkrečiai“ susijusi su ieškovu EB 230 straipsnio prasme.

35     Atsižvelgiant į tai, kad abi šios sąlygos turi būti įvykdytos, Pirmosios instancijos teismas mano, kad visų pirma reikia išnagrinėti, ar ieškovė yra konkrečiai susijusi, nes jeigu taip nėra, tuomet svarstymas, ar ji yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama direktyva, būtų nereikalingas.

 Dėl sąlygos, kad aktas turi būti konkrečiai skirtas ieškovei

36     Šiuo atveju neginčijama, kad ginčijamomis nuostatomis į Direktyvą 76/768 įterpti 4a, 4b straipsniai ir 6 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa yra bendro pobūdžio. Šios nuostatos taikomos objektyviai apibrėžtoms aplinkybėms ir daro teisinį poveikį kosmetikos gamyboje naudojamas medžiagas gaminančioms įmonėms, tai yra bendrai ir abstrakčiai numatytų juridinių asmenų kategorijai.

37     Tačiau aplinkybės, kad ginčijamas aktas dėl savo prigimties yra visuotinai taikomas ir kad jis nėra sprendimas EB 249 straipsnio prasme, savaime nepakanka, jog iš asmens būtų atimta galimybė pareikšti ieškinį dėl jo panaikinimo (22 punkte minėto sprendimo Codorniu prieš Tarybą 19 punktas ir 2001 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Antillean Rice Mills prieš Tarybą, C‑451/98, Rink. p. I‑8949, 49 punktas; 34 punkte minėtos nutarties Japan Tobacco ir JTInternational prieš Parlamentą ir Tarybą 29 punktas ir 2003 m. kovo 21 d. Nutarties Établissements Toulorge prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑167/02, Rink. p. II‑1111, 26 punktas).

38     Iš tiesų tam tikromis aplinkybėmis netgi visiems suinteresuotiesiems ūkio subjektams taikomas norminio pobūdžio aktas su kai kuriais iš jų gali būti konkrečiai susijęs ir jų atžvilgiu laikomas sprendimu (1991 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Extramet Industrie prieš Tarybą, C‑358/89, Rink. p. I‑2501, 13 punktas ir 22 punkte minėto sprendimo Codorniu prieš Tarybą 19 punktas; 34 punkte minėtos nutarties Japan Tobacco ir JT International prieš Parlamentą ir Tarybą 29 punktas). Taip yra dėl tam tikrų ypatingų savybių ar faktinių aplinkybių, kurios išskiria juos iš kitų asmenų ir taip prilygina analogiškai asmeniui, kuriam šis aktas skirtas (1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plaumann prieš Komisiją, 25/62, Rink. p. 197 ir 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Jégo-Quéré, C‑263/02 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 45 punktas).

39     Taigi reikia išnagrinėti, ar šiuo atveju, remiantis bylos medžiaga, galima tvirtinti, kad šios sąlygos yra įvykdytos.

40     Visų pirma reikia išsiaiškinti, kokią įtaką ieškinio priimtinumui gali turėti tai, kad EFfCI yra Europos ekonominių interesų grupė.

41     Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, negalima pritarti principui, kad asociacija, atstovaudama tam tikriems ūkio subjektams, yra konkrečiai susijusi su teisės aktu, darančiu poveikį bendriems šių subjektų interesams (1962 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Confédération nationale des producteurs de fruits et légumes ir kt. prieš Tarybą, 16/62 ir 17/62, Rink. p. 901; 1975 m. kovo 18 d. Sprendimas Union syndicale ir kt. prieš Tarybą, 72/74, Rink. p. 401; 1982 m. spalio 28 d. Sprendimas Groupement des agences de voyages prieš Komisiją, 135/81, Rink. p. 3799; 1986 m. liepos 10 d. Sprendimas DEFI prieš Komisiją, 282/85, Rink. p. 2469; 1986 m. lapkričio 5 d. Teisingumo Teismo nutartis UFADE prieš Tarybą ir Komisiją, 117/86, Rink. p. 3255; 1993 m. spalio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties FRSEA ir FNSEA prieš Tarybą, T‑476/93, Rink. p. II‑1187, 25 punktas ir 1995 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties AITEC ir kt. prieš Komisija, nuo T‑447/93 iki T‑449/93, Rink. p. II‑1971, 54 punktas).

42     Vis dėlto asociacijos pareikšti ieškiniai gali būti priimtini mažiausiai trimis atvejais:

–       kai teisės nuostata profesinėms asociacijoms aiškiai pripažįsta atitinkamas procesines teises,

–       kai asociacija atstovauja narių, kurie patys turi teisę dalyvauti procese, interesams,

–       kai asociacija yra išskiriama dėl ginčijamo akto poveikio jos pačios interesams, ypač dėl to, kad aktas, kurį prašoma panaikinti, paveikė jos, kaip derybininkės, poziciją (1999 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties UPA prieš Tarybą, T‑173/98, Rink. p. II‑3357, 47 punktas).

43     Iš to matyti, kad asociacijos, įkurtos siekiant ginti jai priklausančių asmenų kolektyvinius interesus, ieškinio dėl panaikinimo priimtinumas, nepažeidžiant jos pačios teisės kreiptis į teismą, priklauso nuo to, ar jos nariai individualiai gali pareikšti ieškinį. Ši taisyklė taikoma ir EEIG atveju. Iš 1985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (OL L 199, p. 1) 3 straipsnio matyti, kad tokia grupė siekia padėti savo nariams vykdyti ekonominę veiklą arba ją plėsti, kad jie galėtų pasiekti geresnių šios veiklos rezultatų, jeigu ji veikia tik kaip jų atstovė.

44     Todėl reikia išnagrinėti, ar grupės nariai yra konkrečiai susiję su ginčijamu aktu.

45     Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas pabrėžia, kad patys grupės nariai yra įmonių asociacijos. Todėl atsakymas į klausimą, ar šios asociacijos turi teisę pareikšti šį ieškinį, priklauso, vadovaujantis 42 punkte minėta teismine praktika, nuo tam tikrų aplinkybių arba nuo to, ar ginčijamas aktas yra konkrečiai susijęs su asociaciją sudarančiomis įmonėmis.

 Dėl klausimo, ar šio sektoriaus įmonės yra konkrečiai susijusios

–       Nagrinėjamos direktyvos poveikis sektoriaus įmonių konkurencinei padėčiai

46     EFfCI tvirtina, kad Direktyva 2003/15 nustatyti draudimai ir leidimas nurodyti etiketėje, kad nebuvo atlikti bandymai su gyvūnais, daro neigiamą poveikį įmonių, kurioms atstovauja dvi EFfCI grupę sudarančios asociacijos, konkurencinei padėčiai.

47     Tačiau šis poveikis šių įmonių neišskiria iš kitų įmonių, kurios netiekia kosmetikos sektoriui arba kurios tiekia tik šiai rinkai, bet naudojamų ingredientų nebando su gyvūnais arba nenaudoja CMR medžiagų. Todėl nepakanka, kad aktas vienoms įmonėms darytų didesnį ekonominį poveikį nei jų konkurentėms, jog jis būtų konkrečiai su jomis susijęs (1999 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Van Parys ir kt. prieš Komisiją, T‑11/99, Rink. p. II‑2653, 50 ir 51 punktai).

48     Be to, aptariamoms įmonėms daromas poveikis tik dėl jų, kaip bendrovių, kurios gamina medžiagas, naudojamas tiek kosmetikos, tiek ir kitų įmonių, veikiančių kaip bet kuri įmonė tomis pačiomis sąlygomis Europos Bendrijoje, objektyvios padėties (žr. šiuo klausimu 1998 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Sofivo ir kt. prieš Tarybą, T‑14/97 ir T‑15/97, Rink. p. II‑2601, 37 punktą ir 2004 m. sausio 15 d. Nutarties Valenergol prieš Tarybą, T‑393/03, dar nepaskelbtos Rinkinyje, 19 punktą).

49     Be to, aplinkybė, kad suinteresuotosios įmonės tam tikrose šalyse yra svarbiausios sektoriuje, neleidžia daryti išvados, jog jos priklauso konkretiems ūkio subjektams, individualizuojamiems ir identifikuojamiems pagal kriterijus, susijusius su aptariamais gaminiais arba su jų vykdoma ekonomine veikla. Iš tiesų prekybos veikla a priori gali užsiimti bet kuri įmonė, dabar ar ateityje galinti atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip ir minėti ūkio subjektai (1985 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo PiraikI‑Patraiki ir kt. prieš Komisiją, 11/82, Rink. p. 207, 12–14 punktai).

50     Galiausia Pirmosios instancijos teismas negali atsižvelgti į aplinkybę, kad įmonių, kurios yra ieškovės atstovaujamų asociacijų narės, konkurencingumui daromas neigiamas poveikis, nes jos gali susidurti su kitais kosmetikos gamintojais, naudojančiais „klaidinančią etiketę“. Šis argumentas pagrįstas vien prielaida, kad ūkio subjektai nesilaikys savo teisinių įsipareigojimų. Net jeigu tokia situacija ir susidarytų, ieškovė negalėtų nesilaikyti EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje įtvirtintų priimtinumo sąlygų.

51     Todėl šioje byloje reikia patikrinti, ar nėra kitų įmonių, kurios yra EFfCI narės, išskiriančių aplinkybių.

–       Sutartiniai įsipareigojimai

52     Nurodydama 49 punkte minėtą Teisingumo Teismo sprendimą PiraikI‑Patraiki ir kt. prieš Komisiją ir 1990 m. birželio 26 d. Sprendimą Sofrimport prieš Komisiją (C‑152/88, Rink. p. I‑2477), ieškovė tvirtina, kad dėl draudimo atlikti bandymus su gyvūnais ir naudoti CMR medžiagas įmonės, priklausančios jas atstovaujančioms asociacijoms, būtų priverstos nutraukti anksčiau su vartotojais sudarytas sutartis ir dėl to patirtų didelių ekonominių nuostolių.

53     Tačiau, kaip pastebėjo Pirmosios instancijos teismas 37 punkte minėtoje nutartyje Établissements Toulorge prieš Parlamentą ir Tarybą (64 punktas), Teisingumo Teismas kiekvienoje iš šių bylų patikrino, ar buvo pateikti įrodymai, kad yra tam tikrų jų ypatingų savybių ar faktinių aplinkybių, kurios išskiria ieškoves iš kitų asmenų ir taip jas prilygina analogiškai asmeniui, kuriam šis aktas skirtas. Be to, iš šių sprendimų ir 2003 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Nederlandse Antillen (C‑142/00 P, Rink. p. I‑3483) matyti, kad turi būti įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos siekiant, jog dėl iš sutartinių įsipareigojimų kylančio reikalavimo ieškinys dėl panaikinimo būtų priimtinas. Būtina, pirma, jog viršesnės nei nagrinėjamas norminio pobūdžio aktas galios teisės norma įpareigotų institucijas atsižvelgti į išskirtinę ieškovų padėtį, palyginti su kitais asmenimis, su kuriais šis aktas yra susijęs. Antra, ieškovėmis esančios įmonės turi būti jau sudarytų sutarčių, kurias numatyta vykdyti ginčijamos priemonės taikymo laikotarpiu, tačiau kurių visai ar iš dalies negalima vykdyti, šalys.

54     Šioje byloje ieškovė, pirma, nesiremia jokia privaloma viršesnę nei nagrinėjama direktyva teisinę galią turinčia nuostata, kuria remdamiesi Parlamentas ir Taryba privalėtų atsižvelgti į neigiamą poveikį, kurį direktyva galėtų daryti įmonių, kurios yra jas atstovaujančios asociacijų narės, ekonominei padėčiai.

55     Antra, visiškai nebuvo įrodytas teisėtai sudarytų sutarčių, kurių nebūtų įmanoma vykdyti dėl ginčijamo akto priėmimo ir įsigaliojimo, egzistavimas.

–       Poveikis intelektinės nuosavybės teisėms

56     Be to, EFfCI tvirtina, kad jos narės išsiskiria dėl turimų patentų suteikiamų teisių konkretaus pobūdžio, nes, jos teigimu, šie patentai suteikia joms išimtines teises naudoti ir pateikti į rinką gaminius, kuriems jie buvo išduoti.

57     Pastebėtina, kad „know-how“ ir įmonių, kurioms atstovauja EFfCI priklausančios asociacijos, komercinių paslapčių teisinės apsaugos buvimas negali išskirti jų iš kitų chemijos gaminių gamintojų, kuriems taikoma nagrinėjama direktyva. Šios įmonės taip pat turi teisę reikalauti tokios pat apsaugos, nes gaminių gamyba ir pateikimas į rinką dažnai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis. Be to, kadangi kiekviename patente nurodomas gaminys, kurį patentas saugo, nagrinėjama direktyva nedraudžia naudoti konkretaus patento, nes galimas intelektinės nuosavybės teisių poveikis atsiranda tik dėl bendro pobūdžio aplinkybės, t. y. medžiagų kosmetikos pramonei gamybos.

58     Šiuo požiūriu 22 punkte minėto sprendimo Codorniu prieš Tarybą aplinkybės neturi būti tapatinamos su šia byla. Toje byloje ginčijamuose teisės aktuose pavadinimas „crémant“ buvo taikomas apibrėžtiems gamintojams, tačiau įmonė, kuri yra ieškovė, tą pačią nuorodą įregistravo kaip prekių ženklą ir jį naudojo gana ilgą laiką iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to, ji aiškiai išsiskyrė iš kitų ūkio subjektų. Šiuo atveju tai buvo ne abstraktus naudojimasis intelektine teise, o pavadinimo ypatybė, kurią ši teisė gynė ir kurią ginčijamas aktas tam tikra prasme atėmė“ iš ieškovo, ir tai nulėmė 22 punkte minėtame sprendime Codorniu prieš Tarybą pateiktą išaiškinimą. Priešingai, šioje byloje nagrinėjama direktyva nesiekiama tam tikriems ūkio subjektams suteikti konkrečią intelektinės nuosavybės teisę pakenkiant įmonėms, kurių interesus gina ieškovė.

59     Be to, EFfCI remiasi aplinkybe, kad ji gina asociacijų, kurių narės yra įmonės, turinčios patentus, naudojamus prieš trečiąsias šalis ir ginančius „know-how“, įgytą nuolat diegiant naujoves, kurie yra būtini norint išlaikyti jų konkurencingumą, interesus.

60     Vis dėlto Pirmosios instancijos teismas pastebi, kad naujovių būtinumas siekiant išsaugoti konkurencingumą rinkos ekonomikos sąlygomis neišskiria atitinkamų įmonių. Galiausia bent šiuo atveju patentų naudojimas prieš trečiąsias šalis konkrečiai neapibrėžia teisių, kurias jie gina, palyginti su kitomis teisėmis, kurias paprastai turi ūkio subjektai ir kurios turi tokį patį poveikį. Be to, šis naudojimas prieš trečiuosius asmenis neišskiria patentus turinčių ūkio subjektų iš kitų subjektų.

61     Iš to, kas buvo pasakyta, matyti, kad Direktyvos 2003/15 ginčijamos nuostatos nėra konkrečiai susijusios su įmonėmis, kurių interesus gina ieškovė.

62     Šios išvados nepaneigia 29 punkte minėtas sprendimas AKZO Chemie prieš Komisiją (28 punktas), pagal kurį „komercinėms paslaptims <...> taikoma speciali apsauga“. Apsauga, apie kurią kalbama šioje byloje, iš tiesų susijusi su paslapčių neatskleidimu konkurencijos politikos srityje vadovaujantis 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, pirmojo reglamento, nustatančio Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymą, 19 straipsnio 3 dalimi ir 21 straipsnio 2 dalimi (OL 13, 1962, p. 204). Jokios išvados dėl ieškinio priimtinumo, atsižvelgiant į sąlygą, kad ieškovė turi būti konkrečiai susijusi, iš jo daryti negalima. Priešingai nei teigia ieškovė, remiantis 29 punkte minėtu sprendimu AKZO Chemie prieš Komisiją, negalima daryti išvados, kad bet kuris intelektinės nuosavybės teisę turintis asmuo yra konkrečiai susijęs su norminio pobūdžio nuostata, kuri gali daryti jam poveikį.

 Dėl specialių procedūrinių teisių

–       Dėl ieškovės

63     Remiantis teismų praktika, tam tikromis aplinkybėmis galima pateisinti asociacijos pareikšto ieškinio dėl visuotinai taikomo akto panaikinimo priimtinumą, net jei šis aktas nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su šios asociacijos narėmis. Taip būtų tuo atveju, jei asociacija dalyvautų šio akto priėmimo procedūroje (2004 m. balandžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Gonnelli ir AIFO prieš Komisiją, T‑231/02, Rink. p. II‑0000).

64     Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad teikdama mokslo duomenis ir pastabas ginčijamais klausimais ji dalyvavo priimant ginčijamą direktyvą.

65     Tačiau savanoriško dalyvavimo rengiant teisės aktą pagal procedūrą, kuri nenumato asmenų dalyvavimo, aplinkybė negali, priešingai nei tuo atveju, kai toks dalyvavimas numatytas procedūroje, suteikti teisės pareikšti ieškinį dėl šio akto (1995 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo nutartis Asocarne prieš Tarybą, C‑10/95 P, Rink. p. I‑4149).

66     Be to, Direktyvos 76/768 13 straipsnis, kuriuo remiasi ieškovė, nesuteikia jai jokios teisės dalyvauti rengiant ginčijamą aktą. Jis susijęs tik su informacija, kurią a posteriori pateikė suinteresuotosios įmonės, kurioms padarė poveikį įgyvendinant minėtą direktyvą priimti individualaus pobūdžio aktai.

67     Kadangi EFfCI, grįsdama savo argumentą, nemini jokių kitų nuostatų, darytina išvada, kad jos veiksmai buvo neformalūs ir kad ji negali pagrįsti ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo.

–       Dėl asociacijų, kurios yra ieškovės narės, arba dėl įmonių, kurios yra šių asociacijų narės

68     Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad ieškovė nesirėmė aplinkybe, jog asociacijos, esančios jos narėmis arba įmonės, kurios yra asociacijų narės, turi specialias procedūrines teises.

 Dėl veiksmingos teisinės apsaugos

69     Paskutinis EFfCI argumentas yra susijęs su veiksmingos teisinės apsaugos reikalavimais.

70     Šiuo klausimu reikia priminti, kad valstybės narės turi nustatyti teisės gynimo priemonių ir procedūrų, užtikrinančių teisę į veiksmingą teisinę apsaugą, sistemą ir užpildyti galimas Sutarčių spragas šiuo klausimu. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nėra priimtinas EB 230 straipsnyje įtvirtintų taisyklių dėl priimtinumo aiškinimas, pagal kurį ieškinys dėl panaikinimo turėtų būti pripažintas priimtinu, jeigu Bendrijos teisėjui išsamiai išnagrinėjus nacionalinio proceso taisykles būtų įrodyta, kad jos nesuteikia asmeniui teisės pareikšti ieškinį dėl ginčijamo Bendrijos akto galiojimo. Be to, „tokia tvarka kiekvienu konkrečiu atveju reikalautų, kad Bendrijos teismas išnagrinėtų ir išaiškintų nacionalinę proceso teisę, o tai viršytų jo kompetenciją Bendrijos aktų teisėtumo kontrolės srityje“ (2002 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C‑50/00 P, Rink. p. I‑6677, 43 punktas ir 38 punkte minėto sprendimo Komisija prieš Jégo-Quéré 33 punktas). Toks vertinimas a fortiori turėtų būti taikomas, kaip ir šioje byloje, kai ieškovė nesiremia argumentu, kad jos nacionalinėje teisėje nėra teisės gynimo priemonių, suteikiančių teisę nacionaliniam teismui nuspręsti dėl nagrinėjamos direktyvos galiojimo (37 punkte minėtos nutarties Établissements Toulorge prieš Parlamentą ir Tarybą 61 punktas).

 Išvada

71     Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad ieškovė nėra konkrečiai susijusi su ginčijamomis nuostatomis. Todėl ieškinys turi būti pripažintas nepriimtinu, nesant būtinybės nagrinėti sąlygos, susijusios su tuo, ar ieškovė yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu aktu ir kitais prieštaravimais dėl priimtinumo, kuriais remiasi atsakovai.

 Dėl išlaidų

72     Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti atsakovų išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Ieškovė padengia savo ir atsakovų patirtas išlaidas.

Paskelbta 2004 m. gruodžio 10 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

Pirmininkas

H. Jung

J. Azizi

---

* Proceso kalba: anglų.