PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 9 d.

Byla T‑116/03

Oreste Montalto

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Pareigūnai – Priėmimas į darbą – Laikinasis tarnautojas – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Priėmimo į darbą procedūra“

Visas tekstas prancūzų kalba  II‑0000

Dalykas:      Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2002 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimą, kuriuo skiriamas papildomas Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) Apeliacinės tarybos pirmininkas bei Apeliacinio departamento pirmininkas (OL 2002, C 130, p. 2), ir atlyginti žalą.

Sprendimas:      Panaikinti 2002 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimą, kuriuo skiriamas papildomas Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) Apeliacinės tarybos pirmininkas bei Apeliacinio departamento pirmininkas. Likusią ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.     Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – A 1 arba A 2 lygio tarnautojai – Vidaus rinkos derinimo tarnybos apeliacinės tarybos pirmininko pareigos – Priėmimas į darbą – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Ribos – Pranešimo apie laisvą darbo vietą sąlygų ir naudojimosi diskrecija priimtų procedūros taisyklių laikymasis

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 120 str. 1 dalis ir 131 str. 1 dalis)

2.     Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Įrodinėjimo pareiga

3.     Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas – Tinkamas moralinės žalos atlyginimas

1.     Darbo sutartis įgaliota sudaryti administracija, ypač kai siūlomos užimti pareigos yra labai aukštos ir atitinka A 1 arba A 2 lygį, lygindama kandidatų į šias pareigas nuopelnus, turi didelę diskreciją. Vis dėlto naudojantis šia diskrecija reikalaujama bent jau laikytis visų susijusių teisės aktų, t. y. ne tik pranešimo apie laisvą darbo vietą, bet ir galimų procedūros taisyklių, kurias administracija priėmė, kad pasinaudotų savo diskrecija.

Šiuo požiūriu darbo sutartis įgaliota sudaryti administracija turi atidžiai išnagrinėti kandidatų bylas ir sąžiningai laikytis nustatytų reikalavimų, ypač nustatytų pranešimuose apie laisvą darbo vietą, kad atmestų visus kandidatus, kurie neatitinka vieno šių reikalavimų, kai jie taikomi kumuliatyviai. Iš tikrųjų pranešimas apie laisvą darbo vietą yra teisinis pagrindas, kuris yra privalomas darbo sutartis įgaliotai sudaryti administracija ir kurio ji turi griežtai laikytis.

Šie reikalavimai taip pat taikomi Vidaus rinkos derinimo tarnybos administracinei tarybai, kai naudodamasi jai Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo suteikta kompetencija ji skiria šios institucijos apeliacinės tarybos pirmininką. Iš tiesų, nors ne ji vykdo šį paskyrimą, ji turi parengti trijų kandidatų sąrašą, kuriuo remdamasi Taryba atlieka paskyrimą, todėl ji disponuoja didele kandidatūrų vertinimo diskrecija ir atlieka sprendimo priėmimo vaidmenį.

(žr. 63–68 ir 107 punktus)

Nuoroda: 1993 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Frederiksen, C‑35/92 P, Rink. p. I‑991, 15 ir 16 punktai; 1996 m. spalio 2 d. Pirmosios instancijos sprendimo Vecchi prieš Komisiją, T‑356/94, Rink. VT p. I‑A‑437 ir II‑1251, 50–58 punktai; 2001 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos sprendimo Coget ir kt. prieš Audito rūmus, T‑95/01, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑879, 113 punktas; 2002 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos sprendimo Tilgenkamp prieš Komisiją, T‑158/01, Rink. VT p. I‑A‑111 ir II‑595, 58 punktas; 2003 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos sprendimo Pappas prieš Regionų komitetą, T‑73/01, dar nepaskelbto Rinkinyje, 52–54 punktai

2.     Kad kiltų Bendrijos deliktinė atsakomybė turi būti įvykdytos visos sąlygos: institucijų veiksmų neteisėtumas, žalos tikrumas ir priežastinio ryšio tarp tariamų veiksmų ir nurodytos žalos buvimas. Iš to matyti, kad net įrodžius, jog institucija padarė klaidą, Bendrijos atsakomybė kiltų tik tada, jei ieškovas įrodytų savo patirtos žalos realumą.

(žr. 125 ir 126 punktus)

Nuoroda: 1994 m. vasario 9 d. Pirmosios instancijos sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑82/91, Rink. VT p. I‑A‑15 ir II‑61, 72 punktas; 1998 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos sprendimo Lucaccioni prieš Komisiją, T‑165/95, Rink. VT p. I‑A‑203 ir II‑627, 57 punktas; 2001 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos sprendimo Pierard prieš Komisiją, T‑172/00, Rink. VT p. I‑A‑91 ir II‑429, 34 ir 35 punktai

3.     Vien skundžiamo akto panaikinimas gali būti tinkamas ir iš esmės pakankamas atlyginti bet kokią ieškovės tariamai patirtą moralinę žalą.

(žr. 127 punktą)

Nuoroda: 1990 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Culin prieš Komisiją, C‑343/87, Rink. p. I‑225, 25–29 punktai; 1995 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos sprendimo Pierrat prieš Teisingumo Teismą, T‑60/94, Rink. VT p. I‑A‑23 ir II‑77, 62 punktas