EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Nacionalinėje pensijų sistemoje įgytų teisių į pensiją perkėlimas – Reglamentas, kuriuo patikslinamas įmokų į Sąjungos pensijų sistemą tarifas – Aktuarinių verčių patikslinimas – Būtinybė priimti bendrąsias įgyvendinimo nuostatas – Naujų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų taikymas laiko požiūriu – Pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo atšaukimas – Teisėtumas – Sąlygos“

Byloje F‑130/11

dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio

Marco Verile, Europos Komisijos pareigūnas, gyvenantis Cadrezzate (Italija),

Anduela Gjergji, sutartininkė, dirbanti Transeuropinio transporto tinklo vykdomojoje agentūroje, gyvenanti Briuselyje (Belgija),

atstovaujami advokatų D. Abreu Caldas, A. Coolen, J.‑N. Louis, É. Marchal ir S. Orlandi,

ieškovai,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą D. Martin ir J. Baquero Cruz,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija),

kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch, kolegijos pirmininkė M. I. Rofes i Pujol, teisėjai E. Perillo (pranešėjas), R. Barents ir K. Bradley,

posėdžio sekretorius J. Tomac, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Šiuo ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. gruodžio 2 d., M. Verile ir A. Gjergji, be kita ko, siekia, kad būtų panaikinti atitinkamai 2011 m. gegužės 20 ir 19 d. sprendimai, kuriais Komisija atšaukė pirmą pasiūlymą, kuriame ieškovų prašymu buvo nustatytas papildomas pensijų draudimo stažas Sąjungos pensijų sistemoje, ir įteikė kiekvienam ieškovui naują pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo perkeliant teises į pensiją, kurias prieš pradėdami tarnybą Komisijoje jie įgijo pagal nacionalines pensijų sistemas.

 Teisinis pagrindas

2        Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 83a straipsnis suformuluotas taip:

„1. Sistemos pusiausvyra palaikoma pagal [PTN] XII priede nustatytas išsamiąsias taisykles.

<…>

3. Remdamasi pagal [PTN] XII priedą atliekamu penkerių metų laikotarpio aktuariniu įvertinimu ir siekdama užtikrinti [pensijų] sistemos pusiausvyrą, [Europos Sąjungos] Taryba priima sprendimą dėl įmokos tarifo ir kokių nors pensinio amžiaus pakeitimų.

4. Kiekvienais metais pagal [PTN] XII priedo 1 straipsnio 2 dalį Komisija Tarybai pateikia atnaujintą aktuarinio įvertinimo variantą. Nustačius, kad einamuoju momentu taikomas įmokų tarifas ir tarifas, kurio reikia aktuarinei pusiausvyrai palaikyti, skiriasi daugiau kaip 0,25 punkto, Taryba [PTN] XII priede nustatyta tvarka svarsto, ar šį tarifą reikia koreguoti.

<…>“

3        PTN 84 straipsnyje nustatyta:

„[PTN] VIII priede išdėstytos išsamios taisyklės, reglamentuojančios pirmiau nurodytą pensijų sistemą.“

4        PTN 110 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo bendrąsias nuostatas priima kiekviena institucija, pasitarusi su savo Personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu. <…>“

5        Iki 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1324/2008, nuo 2008 m. liepos 1 d. patikslinančio Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifą (OL L 345, p. 17), įsigaliojimo PTN VIII priedo 8 straipsnyje buvo numatyta:

„Ištarnauto laiko [pensijos] aktuarinis ekvivalentas – tai yra pareigūnui besikaupiančių išmokų kapitalo vertė, apskaičiuojama pagal [PTN] XII priedo 9 straipsnyje nurodytas mirtingumo lenteles ir taikant 3,5 % metinių palūkanų normą. Ši norma gali būti koreguojama pagal [PTN] XII priedo 10 straipsnyje nustatytas taisykles.“

6        Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnyje nustatyta:

„Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatoma 3,1 % dydžio [PTN] VIII priedo 4 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje <...> numatyta [palūkanų norma].“

7        Pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalį:

„Pareigūnas, kuris nutraukia Sąjungos tarnybą, siekdamas:

–        pradėti tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje, kuri yra sudariusi sutartį su Sąjunga,

<…>

turi teisę, kad Sąjungoje ištarnauto laiko pensijos statistinis [aktuarinis] ekvivalentas, perskaičiuotas faktinei [faktinio] pervedimo dienai, būtų perduotas administracijos ar organizacijos pensijų fondui <...>“

8        Pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, atvirkščiai:

„Pareigūnas, kuris tarnybą Sąjungoje pradeda:

–        nutraukęs tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje, arba

<…>

po paskyrimo, tačiau prieš jam įgyjant teisę gauti ištarnauto laiko pensiją <...>, turi teisę sumokėti Sąjungai pensijos, į kurią tokioje tarnyboje ar užsiimant tokia veikla buvo įgyta teisė, kapitalo vertę, perskaičiuotą faktinio pervedimo dienai.

Tokiu atveju institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas nustato, kiek pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metų jam bus priskaičiuota pagal Sąjungos pensijų sistemą už ankstesnį jo darbo stažą, remiantis pervestu kapitalu, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės padidėjimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą pateikimo dienos iki faktinės [faktinio] pervedimo dienos.

Pareigūnai tokia tvarka gali pasinaudoti tik kartą kiekvienoje valstybėje narėje ir atitinkamame pensijų fonde.“

9        2004 m. balandžio 28 d. Sprendimu C(2004) 1588 (paskelbtu 2004 m. birželio 9 d. Administracinių pranešimų Nr. 60) Komisija priėmė Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių, susijusių su teisių į pensiją perkėlimu, bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN 2004). BĮN 2004 daroma nuoroda į dvi aktuarinių verčių lenteles, kurioms skirti du priedai – 1 priedas, kuriame nurodytos aktuarinės vertės (V1), apskaičiuotos remiantis PTN XII priede numatytais dydžiais ir taikomos apskaičiuojant perkeltiną aktuarinį ekvivalentą pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, ir 2 priedas, kuriame nurodytos aktuarinės vertės (V2), apskaičiuotos remiantis PTN XII priede numatytais dydžiais ir taikomos apskaičiuojant papildomą pensijų draudimo stažą pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

10      Aktuarinės vertės V1 ir V2, apskaičiuotos atsižvelgiant į asmens amžių prašymo pateikimo dieną ir pagal PTN XII priede numatytus dydžius, yra tapačios.

11      2011 m. kovo 3 d. Sprendimu C(2011) 1278 dėl bendrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių, susijusių su teisių į pensiją perkėlimu, įgyvendinimo nuostatų (paskelbtu 2011 m. kovo 28 d. Administracinių pranešimų Nr. 17) Komisija panaikino BĮN 2004 ir patvirtino naujas bendrąsias PTN VIII priedo 11 ir 12 straipsnių įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN 2011).

12      BĮN 2011 įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. ir jų 9 straipsnyje patikslinama:

„Šios bendrosios įgyvendinimo nuostatos <...> įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną po tos dienos, kurią jos buvo paskelbtos [Administraciniuose pranešimuose].

Jos panaikina ir pakeičia [BĮN 2004].

Tačiau [BĮN 2004] ir toliau taikomos pervedimams pagal [PTN] VIII priedo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį tuo atveju, kai tarnyba buvo nutraukta iki 2009 m. [sausio 1 d.]. Taip pat jos ir toliau taikytinos tarnautojų, kurių prašymas atlikti pervedimą pagal [PTN] VIII priedo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis buvo įregistruotas iki 2009 m. [sausio 1 d.], byloms.

Keitimo koeficientai <...>, numatyti 1 priede, taikomi nuo 2009 m. [sausio 1 d.]. Šie keitimo koeficientai bus automatiškai pakeisti įsigaliojus [PTN] VIII priedo 8 straipsnyje numatytai palūkanų normos korekcijai.“

13      Kitaip nei BĮN 2004, BĮN 2011 1 priede yra tik viena lentelė, kurioje nurodytos aktuarinės vertės, pavadintos keitimo koeficientais, taikytinos apskaičiuojant tiek perkeltino aktuarinio ekvivalento vertę, tiek papildomą pensijų draudimo stažą. Šie keitimo koeficientai, taip pat apskaičiuojami atsižvelgiant į asmens amžių prašymo pateikimo dieną ir pagal PTN XII priede numatytus dydžius, yra didesni nei BĮN 2004 1 ir 2 prieduose nurodytos aktuarinės vertės V1 ir V2.

 Faktinės bylos aplinkybės

 Dėl M. Verile

14      M. Verile, pareigūnas, dirbantis Europos Komisijos Jungtiniame tyrimų centre Isproje (Italija), 2009 m. lapkričio 17 d. paprašė perkelti teises į pensiją, jo įgytas Liuksemburge prieš pradedant tarnybą Komisijoje ir atitinkančias nacionalines įmokas, sumokėtas 1999 m. liepos 1 d.–2007 m. kovo 31 d.

15      2010 m. gegužės 5 d. raštu kompetentinga Komisijos tarnyba, šiuo atveju – Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) skyriaus „Pensijos“ padalinys „Pervedimai“ (toliau – PMO 4), išsiuntė M. Verile pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriame buvo nustatytas septynerių metų ir devynių mėnesių PTN numatytos pensijos draudimo stažas, gaunamas perkeliant jo Liuksemburge įgytas teises į pensiją. Kapitalo perteklius, sudarantis 58 557,18 EUR sumą, kuri negalėjo būti perskaičiuota į PTN numatytos pensijos draudimo stažą, turėjo būti išmokėtas M. Verile, jei jo teisės į pensiją būtų galutinai perkeltos.

16      2010 m. gegužės 7 d. M. Verile sutiko su tų pačių metų gegužės 5 d. pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo ir jį pasirašė. PMO 4 pasirašytą pasiūlymą gavo 2010 m. gegužės 18 d.

17      2011 m. gegužės 20 d., įsigaliojus BĮN 2011, PMO 4 pateikė M. Verile naują pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo kartu su raštu, kuriame buvo paaiškinta, kad naujasis pasiūlymas „panaikina ir pakeičia“ ankstesnį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Pagal naująjį pasiūlymą pirmajame pasiūlyme taikyti keitimo koeficientai „neteko galios“ ir nuo „2009 m. sausio 1 d. neturėjo teisinio pagrindo“, nes tą dieną įsigaliojo Reglamente Nr. 1324/2008 nustatyta palūkanų norma. Ši palūkanų norma iš esmės yra vienas iš dydžių, naudojamų apskaičiuojant keitimo koeficientus, taikytinus prieš pradedant tarnybą Sąjungoje įgytoms teisėms į pensiją perskaičiuoti į papildomą PTN numatytos pensijos draudimo stažą. Todėl pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo turėjo „būti laikomas negaliojančiu“. Pritaikius BĮN 2011 nustatytus keitimo koeficientus, papildomas pensijų draudimo stažas nebuvo pakeistas, bet kapitalo perteklius, kuris turėtų būti išmokėtas, sumažėjo nuo 58 557,18 EUR iki 9 200,77 EUR.

18      2011 m. birželio 17 d. M. Verile sutiko su antruoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo ir jį pasirašė. PMO 4 antrą pasirašytą pasiūlymą gavo 2011 m. birželio 24 d.

19      2011 m. liepos 26 d. M. Verile vis dėlto pateikė PTN 90 straipsnio 2 dalimi grindžiamą skundą, prašydamas paskyrimų tarnybos atšaukti antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo ir perkelti jo teises į pensiją vadovaujantis ne BĮN 2011, o bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, kurios buvo taikytinos jo prašymo atlikti pervedimą pateikimo dieną, t. y. BĮN 2004.

20      2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, kurį M. Verile gavo tų pačių metų rugpjūčio 29 d., paskyrimų tarnyba atmetė šį skundą.

 Dėl A. Gjergji

21      A. Gjergji yra sutartininkė, dirbanti Transeuropinio transporto tinklo vykdomojoje agentūroje, kurios būstinė yra Briuselyje (Belgija). 2009 m. liepos 1 d. ji paprašė perkelti teises į pensiją, jos įgytas Belgijoje prieš pradedant tarnybą minėtoje agentūroje ir atitinkančias nacionalines įmokas, sumokėtas 1998–2004 m.

22      2010 m. liepos 30 d. raštu kompetentinga Komisijos tarnyba, šiuo atveju – PMO 4, išsiuntė A. Gjergji pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriame buvo nustatytas penkerių metų penkių mėnesių ir dviejų dienų PTN numatytos pensijos draudimo stažas, gaunamas perkeliant jos Belgijoje įgytas teises į pensiją. Kapitalo perteklius, sudarantis 13 143,08 EUR sumą, kuri negalėjo būti perskaičiuota į PTN numatytos pensijos draudimo stažą, turėjo būti A. Gjergji išmokėtas, jei jos teisės į pensiją būtų galutinai perkeltos.

23      2010 m. rugsėjo 7 d. A. Gjergji sutiko su 2010 m. liepos 30 d. pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo ir jį pasirašė. PMO 4 pasirašytą pasiūlymą gavo tų pačių metų rugsėjo 16 d.

24      2011 m. gegužės 19 d., įsigaliojus BĮN 2011, PMO 4 pateikė A. Gjergji naują pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriame PTN numatytos pensijos draudimo stažas buvo sumažintas nuo penkerių metų penkių mėnesių ir dviejų dienų iki ketverių metų dešimties mėnesių ir septyniolikos dienų ir nebebuvo numatytas išmokėtinas kapitalo perteklius, kartu su raštu, kuriame buvo parašyta tas pats, kaip ir M. Verile skirtame rašte.

25      2011 m. rugsėjo 23 d. A. Gjergji sutiko su antruoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo ir jį pasirašė.

26      Tuo laikotarpiu 2011 m. liepos 27 d. A. Gjergji vis dėlto pateikė PTN 90 straipsnio 2 dalimi grindžiamą skundą dėl antrojo pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. A. Gjergji skunde taip pat buvo prašymas, grindžiamas PTN 90 straipsnio 1 dalimi, Belgijoje įgytas jos teises į pensiją perkelti vadovaujantis pirmuoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriame buvo taikomi BĮN 2004 numatyti dydžiai.

27      2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu tarnyba, įgaliota sudaryti darbo sutartis, atmetė A. Gjergji skundą ir jos prašymą, grindžiamą PTN 90 straipsnio 1 dalimi.

 Procesas ir šalių reikalavimai

28      Ieškovai, kiek tai susiję su kiekvienu iš jų, Tarnautojų teismo prašo:

–        panaikinti antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo,

–        panaikinti sprendimą atmesti skundą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

29      Komisija Tarnautojų teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepriimtinu ir bet kuriuo atveju nepagrįstu,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

30      2013 m. sausio 28 d. raštu Tarnautojų teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių patikslinti tam tikrus jų raštų punktus ir pateikti įvairius dokumentus. Šalys šias proceso organizavimo priemones įvykdė pagal Tarnautojų teismo nurodymus.

31      Byla, iš pradžių paskirta Tarnautojo teismo trečiajai kolegijai, buvo perduota Tarnautojų teismo plenarinei sesijai, šalims apie tai buvo pranešta 2013 m. vasario 8 d. kanceliarijos raštu, kuriuo buvo perduotas kvietimas į teismo posėdį ir parengiamojo teismo posėdžio pranešimas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio dalyko

32      Primintina, jog reikalavimas panaikinti, formaliai pateiktas dėl sprendimo atmesti skundą, tuo atveju, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas, iš esmės reiškia, kad į Tarnautojų teismą kreipiamasi dėl akto, dėl kurio skundas buvo pateiktas (1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, 8 punktas).

33      Šioje byloje sprendimais atmesti skundus tik patvirtinamas 2011 m. gegužės 20 d. (M. Verile atveju) ir 2011 m. gegužės 19 d. (Gjergji atveju) antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo (toliau – antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo). Taigi ieškinį reikia laikyti pareikštu tik dėl šio pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo.

 Dėl ieškinio priimtinumo

 Šalių argumentai

34      Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas, nes juo ginčijamas antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris nėra teisinių pasekmių sukeliantis aktas.

35      Komisijos teigimu, administracinę procedūrą, per kurią nagrinėjami prašymai perkelti nacionalinėje pensijų sistemoje įgytas teises į pensiją, sudaro penki etapai: pirmasis – suinteresuotojo pareigūno arba tarnautojo prašymas atlikti pervedimą; antrasis – Komisijos pasiūlymas suinteresuotajam asmeniui dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriame nustatoma, koks stažas gali būti pripažintas Sąjungos pensijų sistemoje; trečiasis – suinteresuotojo asmens sutikimas su šiuo pasiūlymu arba jo atmetimas; ketvirtasis – jei suinteresuotasis asmuo sutinka su pasiūlymu, Komisijos prašymas, kad kompetentinga nacionalinė institucija pervestų kapitalą, atitinkantį nacionalinėje pensijų sistemoje įgytas teises į pensiją; penktasis – priėmimas sprendimo, kuriame galutinai nustatomas PTN numatytos pensijos draudimo stažas, pripažintas pareigūnui arba tarnautojui, ir kuris jiems įteikiamas tik Komisijai faktiškai gavus iš atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių pensijų fondų kapitalą, atitinkantį teises į pensiją, įgytas prieš pradedant tarnybą Sąjungoje.

36      Atsižvelgiant į pateiktą administracinės procedūros, susijusios su prašymų perkelti teises į pensiją nagrinėjimu, apibūdinimą, kurio ieškovai neginčija, papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimas, nurodytas suinteresuotajam asmeniui skirtame pasiūlyme, tampa galutinis, Komisijos teigimu, tik po to, kai atitinkami nacionaliniai arba tarptautiniai pensijų fondai faktiškai perveda į Komisijos banko sąskaitą sumas, atitinkančias perskaičiuotą prieš pradedant tarnybą Sąjungoje įgytų teisių į pensiją kapitalo vertę. Taigi, pareigūnui arba tarnautojui, pateikusiam prašymą perkelti jo teises į pensiją, įgytas prieš pradedant tarnybą Sąjungoje, teisinių pasekmių sukeliantis aktas yra tik sprendimas, priimamas minėtos administracinės procedūros penktajame etape. Komisija iš to daro išvadą, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris pateikiamas antrajame atitinkamos procedūros etape, yra parengiamasis aktas, kuriuo siekiama tik parengti galutinį sprendimą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Nagrinėjamoje byloje toks būtų antrojo pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris yra ginčo dalykas, atvejis.

 Tarnautojų teismo vertinimas

37      Visų pirma primintina, kad tokia teisių į pensiją perkėlimo sistema, kaip nustatytąja PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, leidžiančia koordinuoti nacionalines sistemas ir Sąjungos pensijų sistemą, siekiama palengvinti nacionalinių darbuotojų, dirbančių privačiame ar viešajame sektoriuje, ir tarptautinėse organizacijose dirbančių darbuotojų įsidarbinimą Sąjungos institucijose ir taip užtikrinti, kad Sąjunga turėtų kuo geresnes galimybes pasirinkti kvalifikuotą ir tinkamą patirtį turintį personalą (2010 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo nutarties Ricci, C‑286/09 ir C‑287/09, 28 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

38      Šiomis aplinkybėmis Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas pats yra nusprendęs, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, pateikti pareigūnui, kad šis pareikštų sutikimą, tai „sprendimai“, kurie turi dvejopą poveikį: pirma, nacionalinėje teisės sistemoje išsaugoti atitinkamam pareigūnui pagal nacionalinę pensijų sistemą įgytas teises į pensiją ir, antra, Sąjungos teisės sistemoje užtikrinti, kad į šias teises būtų atsižvelgiama pagal Sąjungos pensijų sistemą, jei įvykdomos tam tikros papildomos sąlygos (2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette, T‑90/07 P ir T‑99/07 P, 91 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

39      Savo ruožtu Tarnautojų teismas taip pat yra nusprendęs, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra vienašaliai aktai, dėl kurių kompetentinga institucija neturi imtis jokių kitų priemonių ir kurie sukelia teisinių pasekmių suinteresuotajam pareigūnui. Priešingu atveju tokie aktai patys savaime negalėtų būti ginčijami teisme arba bent jau skundas ir ieškinys dėl jų galėtų būti pateikti tik priėmus vėlesnį sprendimą, kurio priėmimo data neapibrėžta ir kurį priima kita institucija nei paskyrimų tarnyba. Dėl tokio vertinimo nebūtų gerbiama nei pareigūnų teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nei teisinio saugumo reikalavimai, neatsiejami nuo PTN nustatytų taisyklių dėl terminų (2007 m. spalio 10 d. Tarnautojų teismo sprendimo Pouzol prieš Audito Rūmus, F‑17/07, 52 ir 53 punktai).

40      Galiausiai šis požiūris teismų praktikoje taip pat buvo patvirtintas 2012 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimu Cocchi ir Falcione prieš Komisiją (F‑122/10, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas ir jis dabar nagrinėjamas, byla T‑103/13 P, 37–39 punktai), kuriame Tarnautojų teismas yra nusprendęs, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – tai aktas, sukeliantis atitinkamam pareigūnui teisinių pasekmių.

41      Galiausiai iš šio sprendimo 38–40 punktuose nurodytos teismų praktikos matyti, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurį kompetentingos Komisijos tarnybos pateikia, kad būtų gautas pareigūno sutikimas, vykstant šio sprendimo 35 punkte apibūdintai kelių etapų administracinei procedūrai, – tai vienašalis aktas, kuris gali būti nagrinėjamas atskirai nuo procedūros, per kurią jis priimtas, ir priimtas atsižvelgiant į institucijai ex lege priskirtą ribotą kompetenciją, nes tiesiogiai kyla iš individualios teisės, kuri pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį aiškiai suteikiama pareigūnams ir tarnautojams nuo tarnybos Sąjungoje pradžios.

42      Iš esmės šios ribotos kompetencijos įgyvendinimas įpareigoja Komisiją parengti pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris būtų grindžiamas visais svarbiais duomenimis, kuriuos ji privalo gauti iš atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių institucijų būtent vykstant glaudžiam koordinavimui ir lojaliam bendradarbiavimui tarp šių institucijų ir jos tarnybų. Todėl negali būti manoma, kad tokiu pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo institucijos tarnybos parodo „paprastą ketinimą“ informuoti atitinkamą pareigūną laukdamos, kol bus faktiškai gautas jo sutikimas, o vėliau – kapitalas, leidžiantis perkelti papildomą pensijų draudimo stažą. Atvirkščiai, toks pasiūlymas yra neišvengiamas institucijos įsipareigojimas tinkamai imtis faktiškai įgyvendinti pareigūno teisę perkelti teises į pensiją, kuria jis pasinaudojo pateikdamas prašymą atlikti pervedimą. Kalbant apie perskaičiuotos kapitalo vertės pervedimą į Sąjungos pensijų sistemą, pažymėtina, kad tai atskira pareiga, kurią turi įvykdyti nacionalinės arba tarptautinės institucijos ir kuri būtina, kad būtų atlikta visa teisių į pensiją perkėlimo į Sąjungos pensijų sistemą procedūra.

43      Be to, įgyvendindama ribotą kompetenciją pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, Komisija turi elgtis taip rūpestingai, kiek to reikia, kad pareigūnas, kuris kreipėsi su prašymu taikyti PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, galėtų išreikšti savo sutikimą su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo turėdamas visą informaciją tiek apie dydžius, reikalingus apskaičiuojant perkeltiną PTN numatytos pensijos draudimo stažą, tiek apie normas, kurios „prašymo atlikti pervedimą dieną“ reglamentuoja šio apskaičiavimo taisykles, kaip pažymėta PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas „nustato“, „kiek pensijų draudimo stažo metų“ jam bus priskaičiuota.

44      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra aktas, sukeliantis teisinių pasekmių pareigūnui, kuris pateikė prašymą atlikti pervedimą.

45      Šią išvadą taip pat patvirtina toliau išdėstyti argumentai.

46      Pirma, patvirtinant ankstesnę praktiką, kuri buvo suformuota pasiūlymų dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo nuostatose, BĮN 2011 8 straipsnyje dabar aiškiai numatyta, kad jeigu sutikimas, kurį pareigūnas turi išreikšti dėl pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, vieną kartą išreiškiamas, jis yra „neatšaukiamas“. Tačiau pareigūno išreikšto sutikimo neatšaukiamumas pateisinamas tik tuo atveju, jei Komisija savo ruožtu pateikia suinteresuotajam asmeniui pasiūlymą, kuris yra apskaičiuotas ir pateiktas deramai rūpestingai ir kuris įpareigoja Komisiją, t. y. jis ją įpareigoja šiuo pagrindu tęsti perkėlimo procedūrą, jei yra pareiškiamas suinteresuotojo asmens sutikimas.

47      Antra, pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo iš esmės parengiamas remiantis apskaičiavimo metodu, kuris yra toks pat kaip tas, kuris taikomas tuo momentu, kai Sąjungos pensijų sistema gauna visą kapitalą, kurį galutinai perveda nacionaliniai arba tarptautiniai fondai, kuriuose asmuo anksčiau buvo apdraustas.

48      Daugiausia, kas galėtų atitinkamu atveju pasikeisti tarp pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo dienos ir galutinai pervesto kapitalo gavimo dienos, – tai atitinkama suma: perskaičiuota pervestino kapitalo vertė prašymo atlikti pervedimą pateikimo dieną gali skirtis nuo kapitalo vertės tą dieną, kai jis yra faktiškai pervedamas, pavyzdžiui, dėl keitimo kurso svyravimo. Bet net šiuo atveju, be to, susijusiu tik su kapitalo, išreikšto kita valiuta nei euro, pervedimu, šioms dviem vertėms apskaičiuoti taikomas metodas yra tas pats.

49      Trečia, Komisijos teiginys, kad tik sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, priimtas gavus pervestą kapitalą, sukelia teisinių pasekmių atitinkamam pareigūnui, aiškiai prieštarauja administracinės teisių į pensiją perkėlimo procedūros tikslui. Šia procedūra siekiama būtent leisti, kad atitinkamas pareigūnas, turėdamas visą reikalingą informaciją, kol visas jo įmokas atitinkantis kapitalas nėra galutinai pervestas į Sąjungos pensijų sistemą, nuspręstų, ar jam naudingiau sujungti savo ankstesnes teises į pensiją su teisėmis, kurias jis įgyja kaip Sąjungos pareigūnas, ar, atvirkščiai, išsaugoti savo teises nacionalinėje teisės sistemoje (žr. minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette 91 punktą). Iš esmės, jei būtų pritarta Komisijos teiginiui, atitinkamas pareigūnas būtų įpareigotas ginčyti metodą, kurį taikydamos Komisijos tarnybos apskaičiavo papildomą pensijų draudimo stažą, į kurį jis turi teisę tik nacionaliniams arba tarptautiniams pensijų draudimo fondams, kuriuose asmuo buvo anksčiau apdraustas, galutinai pervedus kapitalą Komisijai, o tai paneigtų pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį pareigūnui suteiktos teisės rinktis, ar perkelti savo teises į pensiją, ar palikti jas nacionaliniuose arba tarptautiniuose pensijų draudimo fonduose, kuriuose jis buvo anksčiau apdraustas, esmę.

50      Galiausiai, ketvirta, negali būti teigiama, kaip tai daro Komisija, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra tik parengiamieji aktai, nes PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas „remiantis pervestu kapitalu“.

51      Šiuo klausimu visų pirma primintina, jog iš PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad atitinkama institucija „nustato“ pensijų draudimo stažą iš pradžių „pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas“, „atsižvelgdama į bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną“, o paskui ji atsižvelgia į taip nustatytą pensijų draudimo stažą pagal Sąjungos pensijų sistemą „remdamasi pervestu kapitalu“.

52      Šią formuluotę patvirtina BĮN 2004 7 straipsnio ir BĮN 2011 7 straipsnio formuluotė. Iš esmės abiejų šių straipsnių pirmoje dalyje išdėstyta, kad perkeltinas pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas „remiantis pervestina suma, atitinkančia įgytas teises, <...> atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo dienos“.

53      BĮN 2004, kaip ir BĮN 2011, 7 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad perkeltinas pensijų draudimo stažas „paskui apskaičiuojamas <...> remiantis pervestu kapitalu“ pagal tos pačios dalies pirmoje įtraukoje esančią matematinę formulę.

54      Taigi iš minėtų nuostatų matyti, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo rengiami remiantis suma, kuri turi būti pervesta prašymo įregistravimo dieną ir kurią Komisijos tarnyboms nurodo kompetentingos nacionalinės arba tarptautinės institucijos, prireikus atimant sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo dienos, nes Sąjungos pensijų sistema iš esmės neturi padengti šių sumų skirtumo.

55      Iš visų pateiktų argumentų darytina išvada, kad antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – tai teisinių pasekmių sukeliantis teisės aktas, todėl reikalavimai dėl jo panaikinimo yra priimtini.

 Dėl esmės

56      Grįsdami savo reikalavimus, nukreiptus prieš antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo (toliau – ginčijami sprendimai), ieškovai nurodo tris ieškinio pagrindus:

–        pirmasis susijęs su teisės klaida, taip pat PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies ir iš esmės įgytų teisių gerbimo principo pažeidimu,

–        antrasis susijęs su protingo termino, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu,

–        trečiasis susijęs su vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimu.

57      Pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus reikia nagrinėti kartu.

 Šalių argumentai

58      Pirma, ieškovai teigia, kad PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalimi Komisija, jei nori pakeisti aktuarines vertes, taikytinas prašymams perkelti vienoje iš valstybių narių įgytas teises į pensiją į Sąjungos pensijų sistemą (toliau – pervedimas „in“), įpareigojama patvirtinti naujas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas. Tačiau Komisija naujas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas priėmė tik 2011 m. kovo 3 d. Taigi, BĮN 2004, kurios galiojo iki tos dienos, vienintelės buvo taikytinos kiekvieno jų prašymui atlikti pervedimą.

59      Kad ir kaip būtų, Reglamento Nr. 1324/2008 įsigaliojimas 2009 m. sausio 1 d. neturėjo įtakos palūkanų normoms, taikytinoms apskaičiuojant papildomą pensijų draudimo stažą. Iš tikrųjų šiuo reglamentu buvo pakeista palūkanų norma, nustatyta PTN VIII priedo 8 straipsnyje, kuri naudojama išimtinai tuo atveju, kai į nacionalinę pensijų sistemą perkeliamas PTN numatytos pensijos aktuarinis ekvivalentas, t. y. teisės į pensiją, kurias pareigūnas įgijo tarnybos Sąjungoje metu (toliau – pervedimas „out“), ir todėl netaikytina pervedimo „in“ atveju.

60      Be to, net darant prielaidą, kad Reglamentu Nr. 1324/2008 „pagal analogiją“ buvo pakeista palūkanų norma, pagrindžianti keitimo koeficientus, taikytinus pervedimo „in“ atveju, ieškovai teigia, kad PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kaip lex specialis, yra viršesnės nei šis reglamentas. Galiausiai pagal administracijos aktų teisėtumo prezumpcijos principą Sąjungos reglamentas negali panaikinti bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias PTN pagrindu patvirtino kiekviena atitinkama institucija, teisinio pagrindo. Kadangi BĮN 2004 buvo panaikinti BĮN 2011 tik 2011 m. kovo 3 d., jos buvo taikytinos, kai buvo pateiktas pirmas jiems skirtas pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, su kuriuo kiekvienas jų sutiko.

61      Todėl, nusprendusi, pirma, kad vienas iš apskaičiavimo dydžių, taikytinų pervedimo „in“ atveju, galėjo būti „implicitiškai ir netiesiogiai“ pakeistas Reglamentu Nr. 1324/2008, Komisija pažeidė PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį. Antra, nusprendusi, kad Reglamentas Nr. 1324/2008 ją įpareigoja taikyti BĮN 2011 nuo naujos palūkanų normos įsigaliojimo ir atitinkamai taikyti jas atgaline data nuo 2009 m. sausio 1 d., Komisija padarė teisės klaidą.

62      Ieškovai taip pat pažymi, kad, priešingai, nei teigia Komisija, teisių į pensiją, įgytų prieš pradedant tarnybą Sąjungoje, perkėlimas yra galutinis, kai suinteresuotasis pareigūnas išreiškia savo sutikimą su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Tik tuomet, jei nacionalinė institucija visiškai nepervestų kapitalo, atitinkamos institucijos ir pareigūno susitarimas taptų negaliojantis. Šioje byloje pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo tapo galutinis, nes su juo buvo sutikta, o kapitalas buvo dar nepervestas.

63      Antra, ieškovai teigia, kad pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo buvo visiškai teisėtas. Todėl atšaukdama šį pasiūlymą Komisija negerbė jų įgytų teisių ir pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Be to, jiems kelis kartus buvo garantuota, kad jų prašymams atlikti pervedimą bus taikomi BĮN 2004.

64      Trečia, ieškovai nurodo, kad Komisija atšaukė pirmąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, skirtą M. Verile, praėjus vieniems metams po to, kai šis su juo sutiko, o kalbant apie skirtąjį A. Gjergji – daugiau nei šešiems mėnesiams po jos sutikimo, pažeisdama protingo termino ir teisinio saugumo principus.

65      Be to, atsakydami į proceso organizavimo priemones ieškovai pažymi, kad Komisija delsė iki 2010 m. rugsėjo 17 d., siekdama atkreipti darbuotojų dėmesį į šį klausimą savo intraneto svetainėje išplatinusi raštą, ir kad paskui delsė iki 2011 m. kovo 3 d., norėdama priimti naujas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, nors, remiantis ginčijamais sprendimais, ji laikėsi nuomonės, jog 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai palūkanų normai, numatytai Reglamente Nr. 1324/2008, BĮN 2004 neteko „teisinio pagrindo“.

66      Dėl pirmojo ieškinio pagrindo Komisija nurodo, kad ieškovų samprotavimus pagrindžianti prielaida, t. y. kad PTN VIII priedo 8 straipsnyje nustatyta palūkanų norma susijusi tik su aktuarinio ekvivalento apskaičiavimo metodu pervedimo „out“ atveju, o ne su perskaičiuotos kapitalo vertės arba pensijų draudimo stažo apskaičiavimo metodu pervedimo „in“ atveju, yra klaidinga. Todėl pirmasis ieškovų nurodytas ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.

67      Atsakydama į proceso organizavimo priemones, Komisija nurodė, kad, kadangi keitimo koeficientai, nustatyti bendrosiose PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo nuostatose, „tiesiogiai priklauso“ nuo palūkanų normos, nustatytos PTN VIII priedo 8 straipsnyje, dėl šios palūkanų normos pasikeitimo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Reglamentui Nr. 1324/2008 „neišvengiamai“ tą pačią dieną pasikeitė minėti keitimo koeficientai. Taigi BĮN 2004 numatyti keitimo koeficientai nuo 2009 m. sausio 1 d. „neteko galios“ ir „neturėjo teisinio pagrindo“, nepaisant bet kokio oficialaus BĮN 2004 panaikinimo.

68      Antra, Komisija pažymi, kad ieškovai oficialiai nenurodė ieškinio pagrindo, susijusio su administracinių aktų atšaukimo taisyklių pažeidimu, ir, kad ir kaip būtų, pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo įsigaliojus Reglamentui Nr. 1324/2008 neturėjo teisinio pagrindo, todėl juo remdamiesi ieškovai negalėjo įgyti teisių arba turėti teisėtų lūkesčių.

69      Galiausiai Komisija nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. pranešimas, išplatintas jos intraneto tinklalapyje, atkreipė darbuotojų dėmesį į naujų aktuarinių verčių įsigaliojimą ir kad profesinės sąjungos nuo 2008 m. žinojo apie būsimas palūkanas, o nuo 2009 m. lapkričio mėn. – apie būsimus keitimo koeficientus. Be to, buvo neįmanoma per protingą terminą individualiai informuoti pareigūnų ir tarnautojų, kurių prašymai atlikti pervedimą buvo įregistruoti po 2009 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotųjų pareigūnų ir tarnautojų skaičius labai didelis (daugiau nei 10 000).

70      Galiausiai, net darant prielaidą, kad keitimo koeficientai, nustatyti BĮN 2011, buvo taikomi atgaline data, tokį taikymą pagrindžia „viršesnis interesas“. Iš esmės aktuarinių verčių, kurios pagal BĮN 2004 buvo numatytos iki BĮN 2011 įsigaliojimo, taikymo sąnaudos sukeltų pavojų Sąjungos pensijų sistemos pusiausvyrai, atsižvelgiant į susijusių bylų skaičių.

71      Trečia, Komisija mano, kad ieškinio pagrindas, susijęs su protingo termino pažeidimu, nepakankamai pagrįstas ir kad net darant prielaidą dėl jo pagrįstumo toks ieškinio pagrindas negali nulemti ginčijamų sprendimų panaikinimo. Kad ir kaip būtų, pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo buvo atšauktas per protingą terminą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

 Tarnautojų teismo vertinimas

72      Savo pirmuoju ir antruoju ieškinio pagrindais ieškovai iš esmės pateikia prieštaravimą dėl BĮN 2011 9 straipsnio trečios pastraipos paskutinio sakinio ir 9 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmo sakinio neteisėtumo. Ieškovų teigimu, pagal šias BĮN 2011 nuostatas numatyta, kad BĮN 2011 1 priede nurodyti keitimo koeficientai, nustatyti pagal Reglamentą Nr. 1324/2008, taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d. – dienos, kai įsigaliojo minėtas reglamentas, nors šią dieną BĮN 2004 2 priedas, kuriame buvo nustatyti kitokie keitimo koeficientai, taikytini nuo 2004 m. gegužės 1 d., visiškai nebuvo oficialiai pakeistas. Ieškovai teigia, kad pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį toks oficialus pakeitimas turėjo būti padarytas ir kad naujų keitimo koeficientų, nustatytų BĮN 2011 1 priede, taikymas atgaline data nuo 2009 m. sausio 1 d., įskaitant ir pareigūnų bei tarnautojų, kurie prašymus atlikti pervedimą „in“ pateikė iki šios dienos, bylas, pažeidžia teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

73      Kad teisiškai pagrįstų BĮN 2011 9 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas, Komisija iš esmės teigia, jog dėl Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnio BĮN 2004 nustojo galioti ir automatiškai neteko teisinio pagrindo, kiek tai susiję su perkeltino pensijų draudimo stažo apskaičiavimo metodu.

–       Dėl Reglamento Nr. 1324/2008 poveikio BĮN 2004

74      Iš Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnio formuluotės matyti, kad šis reglamentas, kalbant apie Sąjungos pareigūnus ir kitus tarnautojus, turi tik du tikslus.

75      Pirmasis susijęs su pagal PTN VIII priedo 4 straipsnio 1 dalį nustatoma palūkanų norma, taikytina apskaičiuojant pareigūno, kuris vėl pradeda dirbti Sąjungos tarnyboje, anksčiau joje dirbęs tam tikrą laiką, teises į pensiją. Šis tikslas akivaizdžiai atrodo nesusijęs su šia byla.

76      Antrasis susijęs su tarifo, taikytino apskaičiuojant ištarnauto laiko pensijos „aktuarinį ekvivalentą“, nustatymu. Tačiau konstatuotina, kad ši sąvoka yra vartojama PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalyje kalbant apie pervedimus „out“, o ne to paties priedo 11 straipsnio 2 dalyje kalbant apie pervedimus „in“.

77      Iš esmės primintina, kad PTN VIII priedo 11 straipsnyje aiškiai atskiriama, pirma, 1 dalyje – pervedimas „out“ ir, antra, 2 dalyje – pervedimas „in“.

78      Pervedimo „out“ atveju PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuotasis pareigūnas turi teisę, kad būtų perkeltas „Sąjungoje ištarnauto laiko pensijos aktuarinis ekvivalentas, perskaičiuotas faktinio pervedimo dienai“. Atvirkščiai, pervedimo „in“ atveju tos pačios nuostatos 2 dalyje numatyta, kad atitinkamas pareigūnas turi teisę sumokėti Sąjungai „pensijos, į kurią [nacionalinėje arba tarptautinėje sistemoje, pagal kurią jis buvo apdraustas] buvo įgyta teisė, kapitalo vertę, perskaičiuotą faktinio pervedimo dienai“. Pervedimo „out“ atveju pervedama pinigų suma – tai Sąjungoje įgytų teisių „aktuarinis ekvivalentas“; pervedimo „in“ atveju pervedama suma – tai „perskaičiuota kapitalo vertė“, t. y. pinigų suma, kuri faktiškai atitinka teises į pensiją, įgytas atitinkamoje nacionalinėje arba tarptautinėje sistemoje, pareigūnui užsiimant ankstesne darbine veikla, ir kuri yra perskaičiuojama pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą faktinio pervedimo dieną (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Časta, C‑166/12, 26 punktą).

79      Taigi, „aktuarinis ekvivalentas“, nustatytas PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalyje, ir „perskaičiuota kapitalo vertė“, nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje, – tai dvi skirtingos teisinės sąvokos, kurių kiekviena priklauso sistemoms, kurios viena nuo kitos nepriklauso.

80      „Aktuarinis ekvivalentas“ pagal PTN – tai savarankiška Sąjungos pensijų sistemos sąvoka. Ji apibrėžta PTN VIII priedo 8 straipsnyje kaip „pareigūnui besikaupiančių [ištarnauto laiko pensijos] išmokų kapitalo vertė, apskaičiuojama pagal [PTN] XII priedo 9 straipsnyje nurodytas mirtingumo lenteles ir taikant 3,1 % metinių palūkanų normą. Ši norma gali būti koreguojama pagal [PTN] XII priedo 10 straipsnyje nustatytas taisykles.“ Paskutinį kartą PTN VIII priedo 8 straipsnyje nustatyta palūkanų norma pagal PTN XII priedo 10 straipsnį buvo pakoreguota būtent Reglamentu Nr. 1324/2008, kuriuo palūkanų norma buvo sumažinta nuo 3,5 % iki 3,1 %.

81      „Perskaičiuota kapitalo vertė“, atvirkščiai, neapibrėžta PTN, kuriuose taip pat nenurodytas jos apskaičiavimo metodas, nes, kaip nuolat pažymima teismų praktikoje, nustatyti jos apskaičiavimą ir šio apskaičiavimo kontrolės taisykles priklauso išimtinai atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių institucijų kompetencijai (minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette, 56 ir 57 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

82      Vis dėlto Komisija teigia, kad aktuarinis ekvivalentas taip pat yra apskaičiavimo „metodas“, kuris savaime turi būti taikomas ne tik pervedimo „out“ atveju, kai sumos iš Sąjungos pensijų sistemos fondų pervedamos į valstybės narės arba tarptautinės organizacijos pensijų sistemos fondus, bet ir pervedimo „in“ atveju, kai, atvirkščiai, pinigų sumos pervedamos į Sąjungos pensijų sistemos fondus.

83      Taigi, Komisijos teigimu, aktuarinis ekvivalentas, kaip apskaičiavimo metodas, taikytinas tiek vienu, tiek kitu teisių į ištarnauto laiko pensiją perkėlimo atveju. Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje po PTN reformos 2004 m. numatyta nauja sąlyga atitinkamoms nacionalinėms institucijoms: kapitalo vertė, atitinkanti visas įmokas, kurias sumokėjo tarnybą Sąjungoje pradėjęs pareigūnas, turi būti „perskaičiuota faktinio pervedimo dienai“. Komisijos teigimu, ši nauja sąlyga, kadangi ji nustatyta PTN, sukuria atitinkamoms nacionalinėms institucijoms pareigą perskaičiuoti kapitalo vertę pagal PTN nurodytus dydžius, įskaitant palūkanų normą, kuri paskutinį kartą buvo pakeista Reglamentu Nr. 1324/2008.

84      Tačiau Komisijos teiginys teisiškai nepagrįstas.

85      Iš tikrųjų iš teismų praktikos matyti, kad pervedimo „in“ sistema susideda iš dviejų skirtingų administracinių etapų. Pirmasis etapas – nacionalinės arba tarptautinės institucijos, administruojančios pensijų sistemą, pagal kurią suinteresuotasis asmuo buvo draustas prieš pradėdamas tarnybą Sąjungoje, nustato perskaičiuotą kapitalo vertę. Visas šis etapas patenka į išimtinę atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių institucijų kompetenciją. Per antrąjį etapą, atvirkščiai, atitinkama Sąjungos institucija transformuoja šią nacionalinių arba tarptautinių institucijų, kuriose asmuo buvo anksčiau apdraustas, perskaičiuotą kapitalo vertę į pensijų draudimo stažą, perkeltiną į Sąjungos pensijų sistemą, ir tai daroma Sąjungos pensijų sistemos pagrindu, įskaitant taisykles, esančias bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, kurias kiekviena institucija turi priimti dėl pervedimų „in“ (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette 56 ir 57 punktus).

86      Abu atitinkami sprendimai, pirmasis – dėl perskaičiuotos kapitalo vertės nustatymo ir antrasis – dėl šios perskaičiuotos kapitalo vertės transformavimo į PTN numatytos pensijos draudimo stažą, priklauso skirtingoms teisinėms sistemoms ir jų kontrolę atskirai vykdo kiekvienos teisinės sistemos teismai.

87      Tiesa, jog tai, kad po PTN reformos 2004 m. PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nacionalinės arba tarptautinės institucijos iki faktinio pervedimo dienos turi perskaičiuoti kapitalo vertę, atitinkančią pareigūno arba tarnautojo, kuris pradėjo tarnybą Sąjungoje, sumokėtas įmokas, reiškia tam tikrą pareigą šioms institucijoms, vis dėlto, kadangi nėra konkrečios nuostatos šiuo klausimu, tai nereiškia, kad šis perskaičiavimas turi būti vykdomas taikant pervedimams „out“ nustatytą metodą. Atvirkščiai, kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėto Sprendimo Časta 25 ir 26 punktuose, valstybės narės gali taikyti tiek vadinamąjį „aktuarinio ekvivalento metodą“, tiek „fiksuotos išperkamosios vertės“, tiek kitus metodus.

88      Todėl, pirma, kalbant apie kompetentingų nacionalinių arba tarptautinių institucijų atliekamą kapitalo vertės perskaičiavimą, kad būtų įvykdytas pervedimas „in“, ši kapitalo vertė nustatoma remiantis taikytina nacionaline teise ir pagal šioje teisėje apibrėžtas taisykles arba, kalbant apie tarptautinę organizaciją, pagal jos pačios normas, o ne pagal PTN VIII priedo 8 straipsnį ir nesiremiant šioje nuostatoje įtvirtinta palūkanų norma. Būtent tai Pirmosios instancijos teismas yra nusprendęs minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette 57 punkte, kuriame nurodė, kad pervedimo „in“ atveju sprendimas dėl perkeltinų teisių į pensiją vertės apskaičiavimo priimamas pagal susijusią nacionalinę teisę, o jo kontrolę gali atlikti tik nacionalinis teismas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Časta 24 punktą).

89      Darytina išvada, kad į Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnį neturi būti atsižvelgiama kaip į kapitalo vertės, atitinkančios teises į pensiją, kurias pareigūnas arba tarnautojas įgijo prieš pradedamas tarnybą Sąjungoje, apskaičiavimo metodo dalį, ir atitinkamos nacionalinės bei tarptautinės institucijos neprivalo būtinai į jį atsižvelgti, kai perskaičiuoja minėto kapitalo, kurį jos turi pervesti, vertę.

90      Antra, kalbant apie papildomo pensijų draudimo stažo, perkeltino į Sąjungos pensijų sistemą, apskaičiavimą, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 85–87 punktų, skiriasi nuo perskaičiuotos kapitalo vertės apskaičiavimo, konstatuotina, kad nei PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, susijusioje su pervedimais „in“, nei jokioje kitoje PTN nuostatoje tiesiogiai nenumatyta pareiga apskaičiuojant papildomą pensijų draudimo stažą Sąjungos pensijų sistemoje taikyti to paties priedo 8 straipsnyje numatytą palūkanų normą. Darytina išvada, kad Komisijos teiginys, jog keitimo koeficientai pervedimo „in“ atveju „tiesiogiai priklauso“ nuo PTN VIII priedo 8 straipsnyje nustatytos palūkanų normos, nėra pagrįstas jokia PTN nuostata.

91      Be to, Taryba negali įgyvendinimo reglamentu, priimtu vadovaujantis PTN 83a straipsniu, sumažinti PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies antros pastraipos taikymo srities ir ginčyti institucijų autonomijos, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas šia nuostata pripažino, suteikdamas joms įgaliojimus nustatyti, patvirtinus bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, papildomą pensijų draudimo stažą pervedimo „in“ atveju.

92      Tiesa, BĮN 2004 7 straipsnio 2 dalyje, kalbant apie perkeltino pensijų draudimo stažo apskaičiavimą remiantis kapitalo verte, atitinkančia faktiškai Sąjungos pensijų sistemai sumokėtas įmokas, daroma nuoroda į BĮN 2004 2 priedo lentelėje nustatytas aktuarines vertes V2, kurios savo ruožtu pagal šį 2 priedą „apskaičiuojamos remiantis PTN XII priede numatytais dydžiais“. Tarp šių dydžių yra numatyta palūkanų norma, nustatyta PTN VIII priedo 8 straipsnyje.

93      Tačiau BĮN 2004 2 priede nustatytos aktuarinės vertės, apskaičiuotos, be kita ko, remiantis 3,5 % palūkanų norma, kuri buvo nustatyta PTN VIII priedo 8 straipsnyje iki jo pakeitimo Reglamentu Nr. 1324/2008. Būtent į šias vertes Komisija atsižvelgė rengdama pirmąjį ieškovams pateiktą pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, nors pats PTN VIII priedo 8 straipsnis tuo laikotarpiu buvo pakeistas Reglamentu Nr. 1324/2008.

94      Šiomis aplinkybėmis, įgyvendindama PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį ir konkrečiai tam, kad būtų perskaičiuoti keitimo koeficientai pervedimo „in“ atveju, atsižvelgiant į naują 3,1 % palūkanų normą, nustatytą PTN VIII priedo 8 straipsnyje įsigaliojus Reglamentui Nr. 1324/2008, Komisija, remdamasi minėto 11 straipsnio 2 dalimi, kurioje dėl jos taikymo daroma nuoroda į bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, taip pat vadovaudamasi teisinio saugumo principu, privalėjo pakeisti BĮN 2004 ir patvirtinti naują aktuarinių verčių lentelę. Būtent tai Komisija ir padarė patvirtindama BĮN 2011, kurių priede buvo nustatytos naujos aktuarinės vertės, kurios šiose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose pavadintos „keitimo koeficientais“ ir skirtos papildomam pensijų draudimo stažui apskaičiuoti.

95      Reikia pridurti, kad PTN VIII priedo 8 straipsnis, iš dalies pakeistas įsigaliojus Reglamentui Nr. 1324/2008, gali tapti taikytinas pervedimams „in“ tik jei tai būtų nustatyta pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, kurias institucijos turi priimti pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį. Minėto 8 straipsnio taikymas šiuo atveju kyla iš nuorodos į „PTN XII priede numatytus dydžius“, kurie paminėti BĮN 2004 2 priedo pavadinime, o paties šio XII priedo 1 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje daroma nuoroda į palūkanų normą, nurodytą PTN VIII priedo 8 straipsnyje. Tačiau kalbant apie apskaičiavimo metodą, kurį Komisija nustatė naudodamasi savo pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, BĮN 2004 2 priedo pavadinimas turi tikslinamąją reikšmę ir jis gali būti taikomas tik norminę galią turinčioms normoms, įtvirtintoms aktuarinių verčių lentelėje, aiškinti (dėl direktyvos straipsnio pavadinimo norminės galios žr. 2003 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoffmann, C‑144/00, 37–40 punktus). Be to, tokios sutampančios nuorodos, dažnai nesuprantamos, negali turėti pirmenybės prieš aiškius dydžius, nurodytus nagrinėjamoje aktuarinių verčių lentelėje, kitaip būtų pažeistas teisinio saugumo principas.

96      Galiausiai Komisijos argumentas, pagal kurį PTN VIII priedo 8 straipsnyje numatytas aktuarinio ekvivalento apskaičiavimo metodas laikytinas neišvengiamai taip pat taikytinu nustatant perskaičiuotą kapitalo vertę ir papildomą pensijų draudimo stažą, numatytus PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, prieštarauja pastarosios nuostatos formuluotei ir Sąjungos teisės aktų leidėjo valiai – jis iš esmės norėjo, kad PTN išliktų aiškus skirtumas tarp dviejų teisių į pensiją perkėlimo atvejų, „in“ ir „out“, taigi ir tarp sąvokų „perskaičiuota kapitalo vertė“ ir „aktuarinis ekvivalentas“.

97      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos teiginys, kad dėl Reglamento Nr. 1324/2008 BĮN 2004 nustojo galioti ir automatiškai neteko teisinio pagrindo, kiek tai susiję su papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo metodu, yra teisiškai klaidingas, nes pateisinant tokį teiginį būtų pažeista tiek minėto reglamento, tiek PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritis.

98      Todėl reikia išnagrinėti klausimą, ar Komisija turėjo teisę taikyti BĮN 2011 1 priede esančius naujus keitimo koeficientus prašymams atlikti pervedimą, pateiktiems iki BĮN 2011 įsigaliojimo 2011 m. balandžio 1 d.

–       Dėl BĮN 2011 1 priede numatytų keitimo koeficientų taikymo atgaline data

99      Visų pirma reikia priminti, kad pagal visuotinai pripažintą principą nauja taisyklė, jeigu nenumatyta kitaip, iš karto taikoma būsimoms teisinėms situacijoms ir situacijų, atsiradusių, bet galutinai nesusiformavusių galiojant ankstesniems teisės aktams, būsimoms pasekmėms (2012 m. birželio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Guittet prieš Komisiją, F‑31/10, 47 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

100    Todėl reikia patikrinti, ar tuo momentu, kai BĮN 2011 numatyti nauji keitimo koeficientai tapo taikytini, t. y. 2011 m. balandžio 1 d., ieškovų situacija jau buvo susidariusi ir galutinai susiformavusi taikant BĮN 2004. Tik tokiu atveju galėtų būti pripažinta, kad BĮN 2011 numatyti keitimo koeficientai buvo taikomi ieškovams atgaline data. Tik tokiu atveju reikėtų išnagrinėti ieškovų pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ir ypač BĮN 2011 numatytų keitimo koeficientų taikymo atgaline data teisėtumą atsižvelgiant į teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Guittet prieš Komisiją 48 punktą).

101    Šiuo atveju tam, kad pareigūno arba tarnautojo, pateikusio prašymą atlikti pervedimą „in“, situacija būtų laikoma galutinai susiformavusia galiojant aktuarinėms vertėms V2, nurodytoms BĮN 2004 priede, turi būti nustatyta, kad vėliausiai dieną iki BĮN 2011 numatytų naujų keitimo koeficientų įsigaliojimo, t. y. 2011 m. kovo 31 d., suinteresuotasis asmuo buvo sutikęs su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris jam buvo pateiktas pagal BĮN 2004.

102    Nagrinėjamu atveju ieškovai (ir vienas, ir kitas) sutiko su pirmuoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Taigi jų situacija, kalbant apie jų teisę į pervedimą „in“, atsiradusi galiojant BĮN 2004, BĮN 2011 įsigaliojimo momentu buvo visiškai susiformavusi, todėl jiems buvo taikytinos BĮN 2004.

103    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, matyti, kad BĮN 2011 9 straipsnis tiek, kiek jo ketvirtos pastraipos pirmame sakinyje numatyta, kad BĮN 2011 1 priede numatyti keitimo koeficientai taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d., taikomas situacijoms, kurios visiškai susiformavo galiojant BĮN 2004, kalbant apie pareigūnus arba tarnautojus, kurie iki 2011 m. kovo 31 d. sutiko su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, taigi pagal BĮN 2011 9 straipsnį nustatomas minėtų koeficientų galiojimas atgaline data.

104    Kaip buvo priminta šio sprendimo 99 ir 100 punktuose, teisinių situacijų saugumo principas draudžia nustatyti, kad Sąjungos teisės aktas pradėtų galioti anksčiau, nei jis buvo paskelbtas. Išimtiniais atvejais gali būti kitaip, kai tai būtina dėl siekiamo tikslo ir tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius (minėto Sprendimo Guittet prieš Komisiją 63 ir 64 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

105    Šioje byloje Komisija neįrodė, kad dėl siekiamo tikslo buvo būtina BĮN 2011 taikyti atgaline data. Iš esmės, nors Komisija teigia, kad keitimo koeficientų įsigaliojimą 2009 m. sausio 1 d. nulėmė Reglamento Nr. 1324/2008 taikymas, iš šio sprendimo 91–97 punktų, atvirkščiai, matyti, kad dėl Reglamento Nr. 1324/2008 BĮN 2004 nei nustojo galioti, nei automatiškai neteko teisinio pagrindo, kiek tai susiję su papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo metodu.

106    Be to, reikia konstatuoti, kad Komisija neįrodė, jog svarbesnis ir viršesnis interesas įpareigojo ją BĮN 2011 taikyti nuo Reglamento Nr. 1324/2008 įsigaliojimo dienos. Iš tikrųjų primintina, jog iš PTN 83a straipsnio matyti, kad atsakomybė už Sąjungos pensijų sistemos pusiausvyros palaikymą priskirtina Tarybos kompetencijai, kuri, remdamasi kiekvienais metais Komisijos jai pateiktu aktuariniu įvertinimu ir šios pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima atitinkamą reglamentą, kuris, kaip buvo Reglamento Nr. 1324/2008 atveju, taikytinas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms. Todėl Komisija neturi viena pati užtikrinti Sąjungos pensijų sistemos pusiausvyros palaikymo ir juo labiau to daryti naudodamasi savo pačios bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis.

107    Galiausiai keitimo koeficientų, numatytų BĮN 2011 1 priede, taikymas iki minėtų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų įsigaliojimo 2011 m. balandžio 1 d. pareigūnams ir tarnautojams, kurie iki 2011 m. balandžio 1 d. sutiko su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, neišvengiamai pažeidė šių pareigūnų arba šių tarnautojų teisėtus lūkesčius (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Guittet prieš Komisiją 66 punktą).

108    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BĮN 2011 9 straipsnio trečios pastraipos paskutinio sakinio ir 9 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmo sakinio nuostatos turi būti pripažintos neteisėtomis tiek, kiek pagal jas numatyta BĮN 2011 1 priede numatytus keitimo koeficientus taikyti pareigūnams ir tarnautojams, kurie iki BĮN 2011 įsigaliojimo sutiko su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo.

109    Pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuriame buvo taikomos BĮN 2004, šiuo atžvilgiu buvo visiškai teisėtas ir todėl negalėjo būti atšauktas (šiuo klausimų žr. 2010 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Bui Van prieš Komisiją, T‑491/08 P, 37 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

110    Kad ir kaip būtų, bendrosios įgyvendinimo nuostatos, kurios buvo taikytinos ieškovų prašymo atlikti pervedimo „in“ įregistravimo dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 17 d. ir liepos 1 d., buvo BĮN 2004, o ne BĮN 2011. Kadangi ginčijamuose sprendimuose buvo taikomi keitimo koeficientai, nustatyti BĮN 2011 1 priede, turi būti pritarta kartu išnagrinėtiems pirmajam ir antrajam ieškinio pagrindams ir, nesant reikalo spręsti dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

111    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai to reikalaujama dėl teisingumo, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai neturi jų padengti.

112    Iš šiame sprendime išdėstytų motyvų matyti, kad Komisija pralaimėjo bylą. Be to, ieškovai savo reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir jai nurodoma padengti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija)

nusprendžia:

1.      2011 m. gegužės 20 d. ir 2011 m. gegužės 19 d. Europos Komisijos sprendimai, skirti atitinkamai M. Verile ir A. Gjergji, panaikinami.

2.      Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir jai nurodoma padengti M. Verile ir A. Gjergji patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Van Raepenbusch

Rofes i Pujol

Perillo

Barents

Bradley

Paskelbta 2013 m. gruodžio 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė

Pirmininkas

W. Hakenberg

S. Van Raepenbusch

---

* Proceso kalba: prancūzų.