1

Apeliaciniu skundu Patrick Breyer prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Breyer / REA (T‑158/19, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2021:902) iš dalies atmesti jo ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. sausio 17 d. Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos sprendimą [ARES (2019) 266593] (toliau – ginčijamas sprendimas) nesuteikti jam galimybės susipažinti su tam tikrais projekto „iBorderCtrl: Intelligent Portable Border Control System“ (toliau – projektas „iBorderCtrl“), vykdomo pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“), dokumentais.

2

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) yra apibrėžti teisės susipažinti su šių institucijų dokumentais principai, sąlygos ir apribojimai.

3

Šio reglamento 2 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Atvirumas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Atvirumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje [(toliau – Chartija)].“

4

Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris Europos Sąjungos pilietis turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais.

5

Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio „Išimtys“ 2 dalyje nustatyta:

„Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

<…>

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.“

6

Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[p]areiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį“.

7

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 235), 23 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Gavusi prašymą pasinaudoti jos turimu dokumentu, vykdomoji įstaiga laikosi [Reglamento Nr. 1049/2001].“

8

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013, p. 81), nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo panaikintas 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021, p. 1). Taigi šioje byloje bet kuriuo atveju tebetaikomas pirmasis reglamentas.

9

Reglamento Nr. 1290/2013 3 straipsnyje buvo nurodyta:

„Laikantis įgyvendinimo susitarimuose, sprendimuose ar sutartyse nustatytų sąlygų ir deramai atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus dėl įslaptintos informacijos apsaugos ir prieigos prie jos, duomenys, žinios ir informacija, kuri vykdant veiksmą [priemonę] perduota kaip konfidenciali, laikomi konfidencialiais.“

10

Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Nedarant poveikio 3 straipsniui, [Europos] Komisija, gavusi prašymą, teikia Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, valstybėms narėms ar asocijuotosioms šalims turimą naudingą informaciją apie Sąjungos finansavimą gavusio dalyvio veiksme [vykdant priemonę] sukurtus rezultatus, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos:

<…>“

11

Minėto reglamento 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo nurodyta:

„2.   Laikydamasis su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais susijusių apribojimų kiekvienas dalyvis tinkamomis priemonėmis kuo greičiau vykdo jam priklausančių rezultatų sklaidą. Susitarime dėl dotacijos tam gali būti nustatomos laiko ribos.

Susitarime dėl dotacijos nustatomi visi papildomi sklaidos įsipareigojimai ir jie nurodomi darbo programoje ar darbo plane.

Kalbant apie rezultatų sklaidą per mokslinius leidinius, atvira prieiga taikoma laikantis susitarime dėl dotacijos nustatytų sąlygų. <…>

Kalbant apie mokslinių tyrimų duomenų sklaidą, susitarime dėl dotacijos, atsižvelgiant į atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir jų apsaugą, gali būti nustatytos sąlygos, kuriomis suteikiama atvira prieiga prie tokių rezultatų, ypač Europos mokslinių tyrimų tarybos [(EMTT] mažai tirtų sričių mokslini[uose] tyrimuose ir ateities ir besiformuojančių technologijų (toliau – ABT) mokslini[uose] tyrimuose ar kitose atitinkamose srityse, atsižvelgiant į teisėtus dalyvių interesus ir visus apribojimus, kylančius dėl duomenų apsaugos taisyklių, saugumo taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių. Tokiais atvejais darbo programoje arba darbo plane nurodoma, ar reikia vykdyti mokslinių tyrimų duomenų sklaidą taikant atvirą prieigą.

Kitiems dalyviams iš anksto pranešama apie sklaidos veiklą. Gavęs pranešimą dalyvis gali prieštarauti tik įrodęs, kad numatoma sklaida būtų padaryta reikšminga žala su jo rezultatais ar pirmine informacija susijusiems jo interesams. Tokiais atvejais sklaida gali būti vykdoma tik ėmusis atitinkamų veiksmų tiems teisėtiems interesams apsaugoti. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

3.   Kad Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga galėtų vykdyti stebėseną ir sklaidą, dalyviai pateikia visą informaciją apie su panaudojimu ir sklaida susijusią savo veiklą ir pateikia reikiamą dokumentaciją susitarime dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į teisėtus informaciją pateikusių dalyvių interesus, tokia informacija skelbiama viešai. Susitarime dėl dotacijos, inter alia, nustatomos su tokiais ataskaitų teikimo įsipareigojimais susijusios laiko ribos.“

12

Ginčo aplinkybės ir ginčijamo sprendimo turinys išdėstyti skundžiamo sprendimo 1–8 punktuose. Šio proceso tikslais jos gali būti glaustai apibūdintos, kaip nurodyta toliau.

13

2016 m. balandžio 19 d. REA pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ su konsorciumo nariais sudarė dotacijos susitarimą Nr. 700626 (toliau – dotacijos susitarimas) dėl projekto „iBorderCtrl“ finansavimo 36 mėnesių laikotarpiu, pradedant nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

14

Šio projekto tikslas – išbandyti naujas technologijas, skirtas Sąjungos išorės sienų valdymo veiksmingumui padidinti ir taip greitesniam keliaujančių asmenų patikrinimui užtikrinti ir neteisėtiems veiklos atvejams greičiau nustatyti.

15

2018 m. lapkričio 5 d. apeliantas, remdamasis Reglamentu Nr. 1049/2001, pateikė Europos Komisijai prašymą dėl galimybės susipažinti su įvairiais dokumentais, susijusiais tiek su projekto patvirtinimu, tiek su jo eiga. Lapkričio 7 d. šis prašymas buvo persiųstas REA.

16

2018 m. lapkričio 23 d. REA informavo apeliantą, kad tenkina jo prašymą ir suteikta galimybę visiškai susipažinti su vienu iš prašomų dokumentų (kuris yra viešai prieinamas) ir iš dalies susipažinti su kitu prašomu dokumentu. Ji taip pat nurodė, kad atmetė prašymą leisti susipažinti su kitais įgyvendinant projektą parengtais dokumentais, remdamasi, viena vertus, asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga, nes kai kuriuose dokumentuose yra projekte dalyvaujančių fizinių asmenų duomenų, ir, kita vertus, konsorciumo narių komercinių interesų apsauga, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

17

2018 m. lapkričio 26 d. apeliantas pateikė Komisijai kartotinį prašymą dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir sutiko, kad nagrinėjamuose dokumentuose būtų uždengtos projekte dalyvaujančių fizinių asmenų pavardės.

18

Ginčijamu sprendimu REA suteikė galimybę iš dalies susipažinti su tam tikrais prašomais dokumentais ir atmetė apelianto prašymą leisti susipažinti su likusiais dokumentais.

19

2019 m. kovo 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo P. Breyer ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti ginčijamą sprendimą: jis teigė, kad REA, pirma, nepriėmė sprendimo dėl jo prašymo suteikti galimybę susipažinti su projekto „iBorderCtrl“ patvirtinimo dokumentais ir, antra, kiek tai susiję su šio projekto eigos dokumentais, jam leido tik iš dalies susipažinti su pirmąja serija dokumentų, bet nesuteikė prieigos prie antrosios serijos dokumentų, remdamasi konsorciumo narių komercinių interesų apsauga.

20

Grįsdamas ieškinį apeliantas nurodė du pagrindus; apeliacinio skundo nagrinėjimui reikšmingas tik pirmasis iš jų.

21

Pirmąjį pagrindą, kuriame teigta, kad REA nesuteikė galimybės susipažinti arba suteikė galimybę tik iš dalies susipažinti su projekto eigos dokumentais, sudarė dvi dalys: pirmoji buvo grindžiama tuo, kad nebuvo pakenkta komercinių interesų apsaugai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, o antroji – tuo, kad egzistavo viršesnis viešasis interesas, reikalaujantis atskleisti nagrinėjamus dokumentus pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį.

22

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas iš dalies panaikino ginčijamą sprendimą ir atmetė likusią P. Breyer ieškinio dalį.

23

2022 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti REA reikalavimų.

24

Apeliaciniu skundu apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

25

REA, palaikoma Komisijos, Teisingumo Teismo prašo:

26

Grįsdamas apeliacinį skundą, apeliantas remiasi vieninteliu pagrindu, paremtu iš esmės tuo, kad Bendrasis Teismas, palygindamas esamus interesus, padarė teisės klaidą, kai jam nepagrįstai nesuteikė galimybės susipažinti su visais projekto „iBorderCtrl“ įgyvendinimo dokumentais, nors viešasis interesas susipažinti su informacija nusveria šio projekto dalyvių komercinius interesus.

27

REA ginčija viso apeliacinio skundo priimtinumą.

28

REA visų pirma tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime iš dalies patenkino apelianto reikalavimus, todėl viso to sprendimo panaikinimas jam negali būti naudingas.

29

Toliau ji teigia, kad apelianto tvirtinimai susiję ne su skundžiamo sprendimo motyvais, o su platesniu politiniu apeliacinio skundo kontekstu, kad jie grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais, aiškiai nenurodant Bendrojo Teismo padarytų teisės klaidų. Apeliantas tik pakartoja daugiausia materialinio pobūdžio argumentus, kurie jau buvo išdėstyti Bendrajame Teisme, o paskui remiasi to teismo nenustatytais faktais ir tiksliai neišdėsto pagrindų ir teisinių argumentų, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą ir 169 straipsnio 2 dalį.

30

Galiausiai, REA teigia, kad apeliacinio skundo dalykas buvo neteisėtai išplėstas, nes apeliantas ginčija tik skundžiamo sprendimo 181–205 punktus, bet neišdėsto pagrindų ir teisinių argumentų, kuriais siekia remtis kitų to sprendimo dalių atžvilgiu.

31

Apeliantas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad neginčija skundžiamo sprendimo, kiek juo buvo patenkintas jo ieškinys, kad jo apeliaciniame skunde nurodytos Bendrojo Teismo padarytos klaidos, o ne vien pakartojami pirmoje instancijoje išdėstyti argumentai, be to, teisingas esamų interesų pasvėrimas yra ne faktų, o teisės klausimas, kurį turi įvertinti Teisingumo Teismas.

32

Pirmiausia pažymėtina, kad nors iš pradžių apeliantas prašė visiškai panaikinti skundžiamą sprendimą, savo pastabų dėl Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimo 2 punkte jis aiškiai nurodė prašantis panaikinti šį sprendimą tik tiek, kiek nebuvo patenkintas jo ieškinys.

33

Be to, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antros pastraipos matyti, kad apeliacinį skundą gali paduoti pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis.

34

Dalis apelianto reikalavimų nebuvo patenkinta, todėl jo apeliacinis skundas dėl skundžiamo sprendimo priimtinas būtent tiek, kiek juo iš dalies buvo atmestas ieškinys dėl ginčijamo sprendimo.

35

Antra, primintina, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą bei 169 straipsnio 2 dalį darytina išvada, jog apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą, antraip apeliacinis skundas ar atitinkamas jo pagrindas gali būti pripažintas nepriimtinu (2021 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Taryba / Hamas, C‑833/19 P, EU:C:2021:950, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Taigi, apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami ar pažodžiui atpasakojami Bendrajame Teisme pateikti ieškinio pagrindai ir argumentai, neatitinka iš šių nuostatų kylančių motyvavimo reikalavimų (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑475/19 P ir C‑688/19 P, EU:C:2020:1036, 33 punktas).

37

Tačiau jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami per apeliacinį procesą. Jeigu apeliantas negalėtų grįsti apeliacinio skundo Bendrajame Teisme jau nurodytais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (2015 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑280/14 P, EU:C:2015:792, 43 punktas ir 2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija / Valencia Club de Fútbol, C‑211/20 P, EU:C:2022:862, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Šiuo klausimu konstatuotina, kad pateikdamas apeliacinį skundą, kuriame tiksliai nurodytos ginčijamos skundžiamo sprendimo dalys, apeliantas nesiekia, kad būtų paprasčiausiai peržiūrėtas Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys, jis ginčija konkrečiuose skundžiamo sprendimo punktuose išdėstytus motyvus, pateikdamas teisinius argumentus, kuriais siekia įrodyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kvalifikuodamas viešuosius interesus, kuriais apeliantas grindė savo prašymą atskleisti informaciją, ir palygindamas esamus interesus.

39

Neginčytina, kad Bendrojo Teismo atliekamas teisinis faktinės aplinkybės ar akto kvalifikavimas yra teisės klausimas, kuris gali būti keliamas apeliaciniame procese (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Klein / Komisija, C‑430/20 P, EU:C:2022:377, 41 punktas). Nagrinėjamu atveju būtent taip yra kalbant apie klausimą, ar interesai, kuriais remiasi apeliantas, laikytini viršesniais viešaisiais interesais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį.

40

Trečia, atmestinas REA argumentas, grindžiamas tuo, kad apeliacinis skundas nepriimtinas, nes neteisėtai buvo išplėstas jo dalykas. Kaip pabrėžta šio sprendimo 32 punkte, savo rašytinėse pastabose apeliantas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo iš dalies buvo atmestas jo ieškinys. Be to, tai, kad jis ginčija tik kai kuriuos skundžiamo sprendimo punktus, nėra pagrindas jo apeliacinį skundą arba pagrindą pripažinti nepriimtinu.

41

Taigi, apeliacinis skundas yra priimtinas.

42

Vienintelį apeliacinio skundo pagrindą, kuriame apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas, nesuteikęs jam galimybės susipažinti su visais projekto „iBorderCtrl“ įgyvendinimo dokumentais, nors egzistavo viršesnis viešasis interesas, pateisinantis jų atskleidimą, pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį, sudaro dvi dalys.

43

Visų pirma, apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai pripažino, kad jis neįrodė esant viršesnį viešąjį interesą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį, nepaisant to, kad jis rėmėsi įvairiais interesais, kaip pats mano, atitinkančiais šį kvalifikavimą.

44

Pirma, apeliantas nurodo, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su išimtinai viešosiomis lėšomis finansuojamu projektu.

45

Viešasis interesas turėti galimybę diskutuoti apie tokio invazyvaus ir diskutuotino projekto, kaip projektas „iBorderCtrl“, viešojo finansavimo tikslingumą yra dar reikšmingesnis, atsižvelgiant į tai, kad viešasis finansavimas galėtų būti skirtas kitiems mažiau kontroversiškiems mokslinių tyrimų projektams.

46

Antra, apeliantas tvirtina, kad egzistuoja viešasis interesas patikrinti projekte „iBorderCtrl“ nagrinėjamos technologijos mokslinį pagrįstumą ir patikimumą: suponuojama, kad ji padės automatiškai nustatyti melo atvejus analizuojant keliaujančių asmenų veido mikroišraiškas, jiems atsakant į klausimus, užduodamus prieš atvykstant į Sąjungą.

47

Trečia, apeliantas teigia, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, susijęs su poveikiu, kurį projekte „iBorderCtrl“ naudojamos technologijos gali turėti pagrindinėms teisėms.

48

Skaidrumas reikalingas dėl to, kad šios technologijos turi remtis testais ir eksperimentais, per kuriuos naudojami biometriniai duomenys ir kurie gali turėti diskriminacinį poveikį, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims.

49

Be to, eksperimentinis projekto „iBorderCtrl“ pobūdis, anot jo, reiškia, kad, kaip ir klinikinių tyrimų srityje, visuomenė turi būti informuojama nuo pat mokslinių tyrimų etapo, kad galėtų vykti vieša diskusija apie naudojamų technologijų reikšmę ir būtų išnagrinėti etiniai ir pagrindinių teisių apsaugos klausimai.

50

Ketvirta, apeliantas teigia, kad egzistuoja mokslinio, žiniasklaidos, politinio ir demokratinio pobūdžio viršesnis viešasis interesas, kad būtų atskleisti projekto dokumentai.

51

Vadovaujantis „mokslo universalumo principu“, mokslo interesas yra susijęs su visų mokslinių tyrimų rezultatų atskleidimu, kad jie būtų aptarti ir kritiškai įvertinti, o ypač siekiant nustatyti, ar vyksta mokslinė diskusija apie tai, ar labai kontroversiška melo vizualaus nustatymo technologija duoda svarių rezultatų.

52

Tai, kad yra įvairių šioms technologijoms skirtų studijų, parodo tiek didelį akademinės bendruomenės susidomėjimą jomis, tiek nedidelį jų rezultatų patikimumą. Projektui „iBorderCtrl“ skirtų reportažų gausa savo ruožtu atskleidžia didelį žiniasklaidos susidomėjimą šios rūšies projektu, o Europos Parlamento darbai – politinį susidomėjimą.

53

Be to, naudojamos technologijos, iš pradžių skirtos pasienio kontrolei, galėtų būti pritaikytos kitose srityse siekiant vykdyti tyrimus dėl asmenų ir patikrinti jų teiginius. Taigi yra demokratinis ir politinis interesas nustatyti, ar pageidautina naudoti šiuo metu uždraustas masinės kontrolės technologijas ir ar joms reikia suteikti teisinį pagrindą.

54

Be to, apeliantas teigia, kad jau buvo atskleista daug informacijos apie projektą „iBorderCtrl“, be kita ko, pačių projekto dalyvių iniciatyva. Anot jo, su viešuoju interesu nesuderinamas selektyvios informacijos atskleidimas, kai nepriklausomi tretieji asmenys negali atlikti objektyvaus patikrinimo.

55

Šiomis aplinkybėmis apeliantas mano, kad lyginant esamus interesus komerciniai konsorciumo narių interesai „labai stipriai nenusveria“ ir turėtų būti antraeiliai atsižvelgiant į visuomenės suinteresuotumą skaidrumu.

56

Visų pirma visuomenės interesas turi ypač lemiamą reikšmę kalbant apie dokumentus, mažai susijusius su komercinėmis paslaptimis, pavyzdžiui, etiniu ir teisiniu technologijų vertinimu, komunikacijos su visuomene planais, kokybės valdymo ataskaita arba mokslinių tyrimų projekto patvirtinimo dokumentais.

57

Antra, apeliantas nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 194–200 punktuose pripažinęs, kad Reglamento Nr. 1290/2013 ir 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013, p. 104), nuostatų ir dotacijos susitarimo sąlygų pakanka, kad būtų tenkinamas šis interesas, nes projekto dalyviai privalėjo atskleisti rezultatus, be kita ko, per laisvai prieinamus mokslinius leidinius, kad REA vykdė komunikacijos ir viešinimo akcijas, kurioms galėjo būti naudojamos ataskaitų santraukos, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir valstybės narės turėjo teisę susipažinti su informacija, kad buvo patikrintas šio projekto plėtojimo teisėtumas ir, galiausiai, kad minėto projekto etninį ir teisinį vertinimą atliko nepriklausomas patarėjas etikos klausimais.

58

Pirmiausia apeliantas teigia, kad aptariamo mokslinių tyrimų projekto dalyviams tenkanti pareiga skelbti informaciją negali tenkinti viešojo intereso susipažinti su informacija, nes visi su šiuo projektu susiję dokumentai turėtų būti paskelbti, įskaitant dokumentus, susijusius su mokslinių tyrimų pažanga, medžiaga ir taikytais metodais, ir kad ši pareiga neapima saugotina laikomos komercinės informacijos.

59

Anot jo, projektą finansuojanti visuomenė turėtų laiku turėti prieigą prie visos informacijos nuo pat mokslinių tyrimų ir plėtojimo etapo. Beje, šis požiūris atitinka Komisijos praktiką, taikomą mokslo straipsniams, susijusiems su finansiniais projektais, vykdomais pagal programą„Horizontas 2020“, ir Reglamento Nr. 1290/2013 sistemą: šio reglamento 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas dalyvis tinkamomis priemonėmis kuo greičiau vykdo jam priklausančių rezultatų sklaidą. Apeliantas šiuo klausimu taip pat pažymi, kad Reglamente Nr. 1049/2001 nenumatyta teisės susipažinti su informacija išimtis kalbant apie vykdomus mokslinių tyrimų ir plėtros projektus ir kad dalyvių komercinių interesų apsaugos reikalavimai nėra didesni vykdant projektą nei jį įgyvendinus.

60

Taigi jis nesutinka su Bendrojo Teismo sprendimu, kad projekto „iBorderCtrl“ dalyviai galėjo išlaikyti slaptą visą informaciją konkrečiai apie tą sistemą, įskaitant informaciją, susijusią su jos teisėtumu ir priimtinumu etikos požiūriu, taip pat su visa jos keliama rizika ir trūkumais.

61

Toliau jis tvirtina, kad REA informavimo ir viešinimo veikla taip pat netenkina visuomenės intereso susipažinti su informacija, nes agentūra privalo paisyti komerciniu požiūriu jautrios informacijos konfidencialumą, ir kad jos paskelbta dažnai „reklaminio“ pobūdžio informacija nesuteikia pagrindo nepriklausomoms arba kritiškoms diskusijoms.

62

Galiausiai, apeliantas mano, kad Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir valstybių narių teisė susipažinti su informacija negali tenkinti viešojo intereso būti informuotam, nes tai nėra visuomenės galimybė susipažinti su informacija.

63

Komisijos palaikoma REA laikosi nuomonės, kad, pirma, Bendrasis Teismas tinkamai konstatavo ir motyvavo, jog apeliantas neįrodė esant viršesnį viešąjį interesą, pateisinantį prašomų dokumentų atskleidimą, ir, antra, apeliantas nenurodė Bendrojo Teismo tariamai padarytų teisės klaidų, leidžiančių kvestionuoti skundžiamą sprendimą.

64

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas ginčija skundžiamą sprendimą tik tiek, kiek juo nepripažinta, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, pateisinantis tam tikrų dokumentų ar jų dalių, dėl kurių REA nusprendė, kad jiems taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis, atskleidimą.

65

Taigi skundžiamo sprendimo 117, 135, 146, 152, 164, 172 ir 178 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas, kad REA nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, jog tam tikruose dokumentuose ar jų dalyse esančios informacijos atskleidimas gali pakenkti konsorciumo narių komerciniams interesams, šiame apeliaciniame skunde nekvestionuojamas, todėl reikia išnagrinėti vienintelį jo pagrindą.

66

Kaip aiškiai numatyta Reglamento Nr. 58/2003 23 straipsnyje, vykdomosios įstaigos, kaip antai REA, privalo laikytis Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatų.

67

Vadovaujantis pastarojo reglamento 1 konstatuojamąja dalimi, jis atitinka ESS 1 straipsnio antroje pastraipoje išreikštą Sąjungos teisės aktų leidėjo siekį žymėti naują etapą dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kuriame visi sprendimai yra priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečių (2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / ParlamentasC‑761/18 P, EU:C:2021:52, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

68

Šis esminis Sąjungos tikslas taip pat atspindėtas, pirma, SESV 15 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, numatyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma laikydamiesi atvirumo principo, kuris pakartotas ESS 10 straipsnio 3 dalyje ir SESV 298 straipsnio 1 dalyje, ir, antra, Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinant teisę susipažinti su dokumentais (2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / ParlamentasC‑761/18 P, EU:C:2021:52, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

69

Be to, iš Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl skaidrumo Sąjungos institucijoms suteikiamas didesnis teisėtumas, veiksmingumas ir atskaitingumas Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje. Leisdamas atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, jis, be kita ko, padeda užtikrinti didesnį piliečių pasitikėjimą (2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 75 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

70

Tuo tikslu minėto reglamento 1 straipsnyje numatyta, kad šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, kartu nustatant viešojo ar privataus intereso pagrindais pagrįstų išimčių sistemą; kadangi tos išimtys nukrypsta nuo šiame straipsnyje įtvirtinto principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 76–78 punktus).

71

Viena iš šios teisės susipažinti su informacija išimčių yra įtvirtinta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje; pagal ją Sąjungos institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, jeigu dėl jo atskleidimo nukentėtų „komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės“ apsauga, nebent atskleisti tą dokumentą reikalautų viršesnis viešasis interesas.

72

Taigi šiame 4 straipsnyje numatyta išimčių sistema pagrįsta konkrečioje situacijoje tarpusavyje prieštaraujančių interesų palyginimu, t. y. viena vertus, interesų, kuriuos atitiktų atitinkamų dokumentų atskleidimas, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų, tad sprendimas dėl prašymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, kokie interesai yra viršesni konkrečiu atveju (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 42 punktas ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 63 punktas).

73

Nagrinėjamu atveju reikia patikrinti, ar Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, lygindamas šiuos interesus ir nepripažindamas apelianto nurodytų interesų viršesniais viešaisiais interesais, pateisinančiais nagrinėjamų dokumentų atskleidimą.

74

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 187 punkte Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo, jog tas, kas tvirtina esant viršesnį viešąjį interesą, turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, pateisinančias atitinkamų dokumentų atskleidimą (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 94 punktą).

75

Skundžiamo sprendimo 188 punkte Bendrasis Teismas taip pat teisingai priminė, kad nors viršesnis viešasis interesas, galintis pateisinti dokumento atskleidimą, nebūtinai turi skirtis nuo principų, kuriais grindžiamas Reglamentas Nr. 1049/2001, vien tik bendro pobūdžio pasvarstymai negali įrodyti, kad skaidrumo principas konkrečioje situacijoje būtų tiek ypatingai aktualus, kad galėtų nusverti priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti nagrinėjamus dokumentus (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 92 ir 93 punktus; 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑612/13 P, EU:C:2015:486, 92 ir 93 punktus ir 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija, C‑271/15 P, EU:C:2016:557, 95 punktą).

76

Pirmiausia konstatuotina, kad apeliacinio skundo pagrindas iš dalies grindžiamas bendrojo pobūdžio pasvarstymais apie būtinybę paskelbti visą informaciją apie projektus, kuriems skirtas viešasis finansavimas, ir mokslo interesą, kad būtų paskelbti technologinių tyrimų rezultatai vadovaujantis „mokslo universalumo principu“.

77

Šiuo klausimu pažymėtina, kad aplinkybė, jog mokslinių tyrimų projektas finansuojamas iš Sąjungos lėšų ir juo siekiama sukurti naują technologiją, iš principo gali rodyti, kad egzistuoja realus visuomenės interesas susipažinti su šio projekto dokumentais. Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 75 punkte, tokio bendro pobūdžio motyvo nepakanka siekiant įrodyti, kad šis interesas būtinai turi nusverti priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti šiuos dokumentus.

78

Antra, konstatuotina, kad Bendrasis Teismas neneigė, jog egzistuoja mokslo, žiniasklaidos ir apskritai visuomenės interesas, kad būtų skleidžiama informacija apie projektą „iBorderCtrl“, tačiau skundžiamo sprendimo 193, 197 ir 200 punktuose nusprendė, kad šį interesą tenkina Reglamente Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarime numatyta rezultatų sklaidos sistema.

79

Skundžiamo sprendimo 194 ir 195 punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi projekto dalyviams tenkančiomis pareigomis paskelbti rezultatus, o jo 196 punkte – Sąjungos institucijų ir valstybių narių teise susipažinti su informacija apie projekto rezultatus.

80

Dėl projekto dalyviams tenkančių pareigų Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1290/2013 43 straipsnio 2 dalyje ir dotacijos susitarimo 29.1 straipsnyje šiems dalyviams numatyta pareiga tinkamomis priemonėmis skleisti projekto rezultatus, laikantis galimų, be kita ko, su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais susijusių apribojimų.

81

Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad tiems dalyviams tenkančios pareigos skleisti mokslinių tyrimų rezultatus apimtis buvo patikslinta dotacijos susitarime. Jis rėmėsi šio susitarimo 29.2 straipsniu, kuriame buvo nustatyta, kad turi būti užtikrinta laisva prieiga prie kitų specialistų recenzuotų rezultatų mokslo publikacijų, ir jo 38.2.1 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad REA, paisydama informacijos konfidencialumo, savo informavimo ir viešinimo veiklai gali naudoti su projektu susijusią informaciją ir dokumentus, visų pirma paskelbti numatytas santraukas ir visuomenei skirtą informaciją. Bendrasis Teismas taip pat paminėjo dotacijos susitarimo 20.3 straipsnio a punkto iii papunktį ir 20.4 straipsnio a punktą, pagal kuriuos dalyviai kartu su periodinėmis techninėmis ir finansinėmis ataskaitomis turėjo pateikti REA santraukas, kuriose, be kita ko, apžvelgiami rezultatai bei jų sklaida ir kurias ji turėjo paskelbti.

82

Dėl teisės susipažinti su informacija apie projekto rezultatus Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, Reglamento Nr. 1290/2013 4 straipsnyje ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnyje buvo numatyta Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir valstybių narių galimybė laikantis jame nustatytų sąlygų susipažinti su informacija apie Sąjungos finansavimą gavusio dalyvio pasiektus rezultatus ir, antra, šio reglamento 49 straipsnyje toms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms ir valstybėms narėms buvo užtikrintos prieigos prie šių rezultatų teisės Sąjungos politikos ar programų plėtojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tikslais.

83

Atsižvelgiant į tai, reikia patikrinti, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Reglamente Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarime numatyta rezultatų sklaidos sistema tenkina viešuosius interesus, kuriais apeliantas remiasi grįsdamas savo prašymą atskleisti informaciją.

84

Kaip priminta šio sprendimo 79 punkte, Bendrasis Teismas pirmiausia rėmėsi projekto dalyviams tenkančia pareiga paskelbti rezultatus.

85

Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, Bendrasis Teismas nekonstatavo, jog visa informacija konkrečiai apie projektą „iBorderCtrl“, įskaitant informaciją, susijusią su jo teisėtumu ir priimtinumu etikos požiūriu, gali būti laikoma slapta.

86

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 194 punkto, Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad Reglamento Nr. 1290/2013 43 straipsnio 2 dalyje ir dotacijos susitarimo 29.1 straipsnyje numatytą projekto dalyvių pareigą skleisti mokslinių tyrimų rezultatus riboja intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklės arba teisėti interesai.

87

Konkrečiau kalbant apie dokumentus, susijusius su projekto etinėmis ir teisinėmis pasekmėmis, iš skundžiamo sprendimo 113–118 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas paliko galioti ginčijamą sprendimą tik tiek, kiek jis susijęs su tais dokumentais, kuriuose buvo informacijos apie konkrečiai konsorciumo narių pagal projektą „iBorderCtrl“ parengtus įrankius ir technologijas. Bendrasis Teismas savo ruožtu panaikino šį sprendimą tiek, kiek juo nesuteikta galimybė susipažinti su informacija, susijusia su bendru etiniu ir teisiniu sistemų, naudojančių naujoviškas technologines priemones, pavyzdžiui, automatizuotą melo aptikimą, vertinimu.

88

Apelianto argumentas, kad dėl skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo išplėtotų kriterijų dokumentai apie projekto rezultatus, ypač dokumentai, susiję su bandomųjų testų rezultatais, būtų laikomi slaptais, grindžiamas nepagrįstu Bendrojo Teismo teiginių ekstrapoliavimu kitiems dokumentams nei tie, dėl kurių buvo pateiktas prašymas atskleisti, taigi ir ginčijamam sprendimui.

89

Antra, taip pat negalima pritarti apelianto argumentui, kad projekto dalyviams tenkanti pareiga paskelbti informaciją neatitinka viešojo intereso, nes neleidžia paskelbti saugotina laikomos komercinės informacijos. Jeigu šiam argumentui būtų pritarta, tai reikštų, kad preziumuojama, jog viešasis interesas, kuriuo remiamasi grindžiant prašymą, yra viršesnis už interesus, pateisinančius atsisakymą atskleisti, nors, kaip priminta šio sprendimo 74 punkte, tas, kas tvirtina esant viršesnį viešąjį interesą, turi pateikti atitinkamus įrodymus.

90

Trečia, apelianto atliktas palyginimas su ankstesniais „panašiais“ mokslinių tyrimų ir plėtros projektais, patvirtinančiais, kad projektų dalyvių paskelbta informacija nėra pagrindas viešoms diskusijoms, yra bendro pobūdžio pasvarstymas apie kitus projektus, kuris, konkrečiai kalbant apie projektą „iBorderCtrl“, nėra tinkamas įrodyti, kad, atsižvelgiant į skaidrumo reikalavimą, pagal Reglamentą Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarimą pateiktos informacijos nepakanka.

91

Ketvirta, apeliantas neįrodė, kuo buvo teisiškai klaidinga Bendrojo Teismo analizė, leidusi prieiti prie išvados, kad remiantis pagal šį reglamentą ir šį susitarimą paskelbtais rezultatais buvo galima surengti viešą faktais pagrįstą diskusiją dėl įvairių vykdomo projekto „iBorderCtrl“ aspektų.

92

Šiuo klausimu pirmiausia konstatuotina, kad iš skundžiamo sprendimo nematyti, jog Bendrasis Teismas būtų nusprendęs, kad Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta bendra teisės susipažinti su informacija išimtis dėl vykdomų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų.

93

Be to, pažymėtina, kad apelianto argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad esama viršesnio viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę sakinio dalį, susipažinti su visa informacija, susijusia su visais iš viešųjų lėšų finansuojamo technologijų tyrimo projekto etapais, kuris sistemingai nusveria šiame projekte dalyvaujančių įmonių komercinius interesus. Šiems argumentams galima pritarti tik esant prezumpcijai, kad tokia informacija sudaro viršesnį viešąjį interesą. Nesant tokios prezumpcijos, kaip priminta šio sprendimo 74 ir 89 punktuose, būtent apeliantas turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, pateisinančias atitinkamų dokumentų atskleidimą.

94

Šiuo klausimu konstatuotina, kad nė vienas apeliacinio skundo pagrindo elementas neleidžia teigti, jog skundžiamo sprendimo 202 punkte pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas, pagal kurį apeliantas neįrodė, kad skaidrumo principas nagrinėjamu atveju buvo tiek ypatingai aktualus, kad galėtų nusverti teisėtą interesą apsaugoti projekte dalyvaujančių konsorciumo narių komercinius interesus, yra teisiškai klaidingas.

95

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai vadovavosi nuostata, kad Reglamento Nr. 1290/2013 43 straipsnio 2 dalyje ir dotacijos susitarimo 20.3 straipsnio a punkto iii papunktyje, 20.4 straipsnio a punkte, 29.1, 29.2 ir 38.2.1 straipsniuose projekto dalyviams nustatyta pareiga paskelbti projekto „iBorderCtrl“ rezultatus gali atitikti apelianto nurodytus viešuosius interesus.

96

Vis dėlto skundžiamo sprendimo 196 punkte Bendrasis Teismas klaidingai laikėsi nuomonės, kad šiuos interesus užtikrino Reglamento Nr. 1290/2013 4 ir 49 straipsniuose ir dotacijos susitarimo 36.1 straipsnyje Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir valstybėms narėms numatyta teisė teikti ir gauti informaciją, nors šių teisių ir Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos teisės susipažinti su dokumentais turėtojai ir paskirtis ne tie patys.

97

Pagal Reglamento Nr. 1290/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį teisė gauti Komisijos turimą informaciją apie dalyvio įgyvendinant Sąjungos finansuojamą priemonę pasiektus rezultatus numatyta tik Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir valstybėms narėms. Gavus prašymą, joms leidžiama susipažinti tik su viešajai politikai svarbia informacija, kuri, kartą perduota, lieka konfidenciali, nebent tampa vieša arba dalyviai ją pateikia visuomenei. Be to, iš Reglamento Nr. 1290/2013 49 straipsnio 1 dalies matyti, kad šioje nuostatoje numatytos prieigos prie Sąjungos finansavimą gavusio dalyvio rezultatų teisės suteikiamos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams tik „tinkamai pagrįstu Sąjungos politikos ar programų plėtojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tikslu“.

98

Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta teisė susipažinti su dokumentais pagal jo 2 straipsnio 1 dalį, priešingai, pripažįstama kiekvienam Sąjungos piliečiui ir bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, gyvenančiam ar turinčiam registruotą buveinę valstybėje narėje. Be to, pagal minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies antrą sakinį pareiškėjas nebūtinai turi pagrįsti prašymą leisti susipažinti su dokumentais.

99

Taigi, kaip teisingai teigia apeliantas, Reglamento Nr. 1290/2013 4 straipsnyje numatyta teisė gauti informaciją netenkina viešojo intereso, kuriuo Sąjungos pilietis arba fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, remiasi grįsdamas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateiktą prašymą leisti susipažinti su dokumentais.

100

Vis dėlto Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 196 punkte nurodyti motyvai išsamesni nei išdėstyti 194 ir 195 punktuose, nes Bendrasis Teismas, kaip matyti iš šio sprendimo 84–95 punktų, teisingai laikėsi nuostatos, kad viešuosius interesus, kuriais remiasi apeliantas, gali tenkinti Reglamento Nr. 1290/2013 43 straipsnio 2 dalyje ir dotacijos susitarimo 20.3 straipsnio a punkto iii papunktyje, 20.4 straipsnio a punkte, 29.1, 29.2 ir 38.2.1 straipsniuose nustatyta pareiga paskelbti informaciją. Tokios dalyviams tiesiogiai nustatytos pareigos leidžia paviešinti informaciją apie mokslinių tyrimų rezultatus, neatsižvelgiant į galimą sklaidą, kurią gali vykdyti Sąjunga ar valstybės narės, įgyvendindamos savo teisę gauti šią informaciją.

101

Taigi apelianto šiuo klausimu pateiktą argumentą reikia atmesti. Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, vykstant apeliaciniam procesui pagrindas, pateiktas dėl motyvo, nurodyto skundžiamame sprendime, kurio rezoliucinė dalis pakankamai teisiškai pagrįsta kitais motyvais, yra nereikšmingas, todėl turi būti atmestas (šiuo klausimu žr. 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo T. Port / Komisija, C‑122/01 P, EU:C:2003:259, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Banco Santander / Komisija, C‑52/19 P, EU:C:2021:794, 127 punktą).

102

Trečia, dėl apelianto argumento, grindžiamo viršesnio viešojo intereso buvimu dėl to, kad projektas „iBorderCtrl“ gali pažeisti pagrindines teises, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas atmetė šį argumentą, skundžiamo sprendimo 198 punkte konstatavęs, kad reikšmingose nuostatose, taikomose pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamiems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, dalyviams buvo nustatyta pareiga paisyti pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, o Komisijai – pareiga užtikrinti šių teisių ir principų laikymąsi. Jis pridūrė, kad šiuos reikalavimus, beje, atspindi tai, kad projekto „iBorderCtrl“ teisiniai ir etiniai vertinimai buvo specialiai įtraukti į privalomus jo plėtojimo etapus, o pačiais etiniais aspektais rūpinosi nepriklausomas patarėjas etikos klausimais.

103

Bendrasis Teismas, be kita ko, rėmėsi Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 19 straipsniu, Reglamento Nr. 1290/2013 14 straipsniu, siejamu su jo 9 konstatuojamąja dalimi, ir dotacijos susitarimo 34 straipsniu.

104

Tai darydamas Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

105

Aplinkybė, kad projekto „iBorderCtrl“ dalyviai privalo paisyti pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, ir kad Komisija įpareigota užtikrinti šių teisių ir principų laikymąsi, neleidžia daryti prielaidos, kad tos teisės ir principai nebuvo pažeisti, ir atmesti galimybės, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas atskleisti su šiuo projektu susijusius dokumentus dėl galimo naudojamų technologijų poveikio pagrindinių teisių apsaugai.

106

Nors priminimas apie projekto dalyvių pareigą paisyti pagrindinių teisių ir Komisijos pareigą užtikrinti šių teisių paisymą atspindi Sąjungos teisės aktų leidėjo teikiamą svarbą šių teisių apsaugai, tai negali pateisinti to, kad iš trečiųjų asmenų gali būti atimta galimybė prašyti leisti susipažinti su šiais dokumentais, siekiant, be kita ko, patikrinti, ar projekto dalyviai ir Sąjungos institucijos laikėsi atitinkamų pareigų.

107

Vis dėlto skundžiamo sprendimo 198 punkte nurodytas motyvas yra tik papildomas.

108

To sprendimo 199 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, pirma, apeliantas neteigė, jog įgyvendinant projektą „iBorderCtrl“ nebuvo paisoma bandomuosiuose testuose dalyvavusių asmenų pagrindinių teisių, ir, antra, jog jo nurodytą viešąjį interesą, faktiškai susijusį su galimu būsimu sistemų, grindžiamų įgyvendinant šį projektą sukurtomis technikomis ir technologijomis, taikymu realiomis sąlygomis, galėtų tekinti rezultatų sklaida Reglamente Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarime nustatytomis sąlygomis.

109

Apeliantas nenurodo, kad pirmojoje instancijoje buvo iškraipyti jo argumentai.

110

Be to, dėl šio sprendimo 84–95 punktuose nurodytų priežasčių negalima teigti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad viešąjį interesą, kuriuo rėmėsi apeliantas, galėjo tenkinti projekto rezultatų sklaida Reglamente Nr. 1290/2013 ir dotacijos susitarime nustatytomis sąlygomis, nes projektas „iBorderCtrl“ yra tik plėtojamas mokslinių tyrimų projektas, kurio vienintelis tikslas – išbandyti technologijas.

111

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nereikšmingą ir iš dalies nepagrįstą.

112

Taigi apeliacinį skundą reikia atmesti.

113

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

114

Kadangi REA reikalavo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas ir šis pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo ir REA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

115

Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, į bylą įstojusi Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: