–

X BV, atstovaujamos advocaat R. Andringa,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman ir H. S. Gijzen,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Salyková ir P. Vanden Heede,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006 (OL L 301, 2006, p. 1), I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN), bendrųjų aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant X BV ir Inspecteur van de Belastingdienst / Douane district Rotterdam (Roterdamo (Nyderlandai) apskrities mokesčių ir muitų tarnybos inspektorius, toliau – inspektorius) ginčą dėl palydovinių imtuvų dalių tarifinio klasifikavimo.

3

Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) parengta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS) buvo įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje pasirašytoje Tarptautinėje konvencijoje dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kuri kartu su 1986 m. birželio 24 d. jos pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu buvo patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288). Pagal šios konvencijos nuostatas PMO parengė SS paaiškinimus.

4

Pagal šios konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a punkto 2 papunktį kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja taikyti bendrąsias SS aiškinimo taisykles ir visas skyrių, skirsnių bei subpozicijų pastabas, taip pat nekeisti SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų apimties.

5

Bendrųjų SS aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkte numatyta, pirma, kad bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes, ir, antra, kad tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta.

6

SS 2 bendrosios taisyklės a punkto paaiškinimo V–VII punktuose nurodyta:

<…>“

7

Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse, pateikiamose Reglamento Nr. 2658/87 I priedo pirmos dalies I skyriaus A poskyryje, nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<…>“

8

Nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2007 m. sausio 22 d. X savo vardu ir interesais Nyderlanduose pateikė 38 deklaracijas dėl palydovinių imtuvų dalių išleidimo į laisvą apyvartą. Visos šios dalys buvo pagamintos to paties Kinijoje įsteigto tiekėjo ir buvo gabenamos tuo pačiu laivu viename konteineryje.

9

Kaskart tą pačią dieną X pateikdavo dvi atskiras deklaracijas: vieną dėl Vokietijos įmonei C GmbH skirtų prekių, kitą dėl Vokietijos įmonei D GmbH skirtų prekių; šios įmonės priklausė tai pačiai įmonių grupei. Šios deklaracijos buvo teikiamos tai pačiai Roterdame (Nyderlandai) esančiai muitinės įstaigai.

10

Kaskart abi deklaracijos apimdavo visų tų pačių palydovinių imtuvų modelių dalių atitinkamą kiekį. Nors šios dalys buvo skirtos dviem atskiroms įmonėms, jos vis dėlto vienos kitas papildė ir buvo skirtos sujungti į visą palydovinį imtuvą po išleidimo į laisvą apyvartą.

11

Be to, 2007 m. liepos 23 d. X Nyderlanduose deklaravo įmonei C skirtų palydovinių imtuvų dalių išleidimą į laisvą apyvartą. Šios dalys buvo atgabentos tame pačiame konteineryje kaip ir įmonei D skirtos dalys. Tačiau pastarosios buvo deklaruotos taikant kitą muitinės procedūrą – išorinio Bendrijos tranzito procedūrą – ir nugabentos į Vokietiją prižiūrint muitinei, kad vėliau būtų išleistos į laisvą apyvartą šioje valstybėje narėje.

12

Inspektoriaus teigimu, X į Nyderlandus importuotos prekės turi būti laikomos ne palydovinių imtuvų dalimis, o sukomplektuotais nesurinktais imtuvais. Padaręs tokią išvadą inspektorius 2009 m. liepos 1 d. pateikė X mokėjimo nurodymą dėl visų atitinkamų palydovinių imtuvų. Nurodyta sumokėti bendrą 389973,70 EUR muitų suma.

13

Kai X skundas inspektoriui buvo atmestas, jis apskundė mokėjimo nurodymą rechtbank Noord-Holland (Šiaurės Olandijos apylinkės teismas, Nyderlandai). Šis teismas patenkino skundą ir iš dalies panaikino mokėjimo nurodymą. X ir inspektorius dėl šio sprendimo pateikė apeliacinius skundus Gerechtshof Amsterdam (Amsterdamo apeliacinis teismas, Nyderlandai) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

14

Ginčas pagrindinėje byloje susijęs su klausimu, ar importuotos prekės atitinkamose KN tarifinėse pozicijose turi būti klasifikuojamos kaip atskiri elementai, ar, kaip teigia inspektorius, pagal Reglamento Nr. 2658/87 I priedo pirmos dalies I skyriaus A poskyrio 2 bendrosios taisyklės a punktą jas reikia laikyti sukomplektuotais nesurinktais palydoviniais imtuvais.

15

Šiomis aplinkybėmis Gerechtshof Amsterdam (Amsterdamo apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

16

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktas turi būti aiškinamas taip, kad palydovinio imtuvo dalys, skirtos tam, kad po išleidimo į laisvą apyvartą iš jų būtų surinktas visas palydovinis imtuvas, jeigu jos buvo atgabentos viename konteineryje, tas pats deklarantas savo vardu ir savo interesais tą pačią dieną ir toje pačioje muitinės įstaigoje pateikė dvi atskiras jų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas ir išleidimo į laisvą apyvartą momentu jos buvo dviejų susijusių įmonių nuosavybė, turi būti prilyginamos tokiam imtuvui, tik išardytam arba nesurinktam, kaip tai suprantama pagal tą pačią taisyklę, todėl priskiriamos prie vienos ir tos pačios tarifinės pozicijos.

17

Visų pirma reikia priminti, kad Teisingumo Teismas, gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl tarifinės klasifikacijos, turi veikiau suteikti informacijos nacionaliniams teismams apie kriterijus, kurių taikymas jiems leistų tinkamai klasifikuoti aptariamus gaminius pagal KN, o ne pats betarpiškai juos klasifikuoti. Atitinkamų prekių kvalifikaciją tarifinio klasifikavimo tikslais lemia visiškai faktinė išvada, kurios Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, neturi vertinti (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo PRODEX, C‑72/21, EU:C:2022:312, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

18

Taip pat reikia pažymėti, kad pagal bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 1 taisyklę prekių klasifikavimas nustatomas pagal šios nomenklatūros pozicijų pavadinimus ir skyrių ar skirsnių pastabas. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į jų objektyvius požymius ir savybes, išvardytas nurodytos nomenklatūros pozicijos apraše ir skyriaus ar skirsnio pastabose (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo PRODEX, C‑72/21, EU:C:2022:312, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

19

Be to, Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad nors tiek SS, tiek KN paaiškinimai neturi privalomosios teisinės galios, jie yra svarbi bendrojo muitų tarifo vienodo taikymo užtikrinimo priemonė ir, kaip tokie, suteikia jam aiškinti tinkamos informacijos (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo PRODEX, C‑72/21, EU:C:2022:312, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20

Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkte, kuris atitinka bendrųjų SS aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktą, nustatyta, kad „[b]et kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta“.

21

Iš SS 2 bendrosios taisyklės a punkto paaiškinimo VII punkto matyti, kad išardyta arba nesurinkta laikytina tokia prekė, kurios skirtingi elementai sujungtini panaudojant tokias priemones, kaip sraigtai, varžtai, veržlės ir pan., arba tokias operacijas, kaip kniedijimas arba suvirinimas, su sąlyga, kad tai yra tik surinkimo operacijos. Šiuo atveju nereikia atsižvelgti į surinkimo metodo sudėtingumą. Tačiau su šiais skirtingais elementais negali būti atliekamos apdorojimo operacijos, skirtos jų gamybai užbaigti.

22

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją išardytu arba nesurinktu turi būti laikomas gaminys, kurio sudedamosios dalys, t. y. tos, kurios gali būti pripažintos dalimis, skirtomis baigtam gaminiui sudaryti, muitiniam įforminimui atlikti pateikiamos visos tuo pačiu metu, ir šiuo klausimu nereikia atsižvelgti į surinkimo techniką ar surinkimo metodo sudėtingumą (1994 m. birželio 16 d. Sprendimo Develop dr. Eisbein, C‑35/93, EU:C:1994:252, 19 punktas).

23

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad visos nagrinėjamo gaminio, t. y. palydovinio imtuvo, sudedamosios dalys muitiniam įforminimui atlikti buvo pateiktos kartu.

24

Nors tam, kad šios dalys būtų laikomos sudarančiomis išardytą arba nesurinktą gaminį, muitiniam įforminimui atlikti jas reikalaujama pateikti kartu, nei iš bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkto formuluotės, nei iš bendrųjų SS aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkto paaiškinimo nematyti, kad šios sudedamosios dalys turi būti nurodytos vienoje ir toje pačioje muitinės deklaracijoje.

25

Iš tiesų tokių prekių nurodymas vienoje ir toje pačioje deklaracijoje jų muitinio įforminimo metu yra ne conditio sine qua non, kad jas būtų galima laikyti priklausančiomis vienai visumai, todėl sudarančiomis „išardytą arba nesurinktą prekę“, kaip tai suprantama pagal bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktą, o tik veiksnys, kuriuo remiantis galima daryti tokią išvadą (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo VAD ir van Aert, C‑499/14, EU:C:2016:155, 38 punktą).

26

Kitoks sąvokos „išardyta ar nesurinkta prekė“ aiškinimas praktikoje leistų importuotojams patiems, santykinai paprastai manipuliuojant, pavyzdžiui, nurodant prekes skirtingose deklaracijose, pasirinkti jiems palankiausią atitinkamų prekių tarifinę klasifikaciją, t. y. prekes klasifikuoti kaip visumą arba atskirai (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo VAD ir van Aert, C‑499/14, EU:C:2016:155, 39 punktą).

27

Vis dėlto tokia galimybė prieštarautų principui, kad prekių tarifinę klasifikaciją lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, ir dėl to keltų grėsmę muitinės patikrinimų paprastumo ir teisinio saugumo tikslams, kuriais turi būti vadovaujamasi nustatant importuotų prekių tarifinę klasifikaciją (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo VAD ir van Aert, C‑499/14, EU:C:2016:155, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Vadinasi, vien aplinkybė, kad muitinei pateiktos prekės nurodytos atskirose deklaracijose, negali kliudyti šių prekių laikyti išardytais arba nesurinktais gaminiais, kaip tai suprantama pagal bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktą, jei muitinio įforminimo metu iš kitų objektyvių veiksnių matyti, kad šios prekės sudaro vieną visumą ir yra skirtos vėliau būti sujungtos į vieną prietaisą (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo VAD ir van Aert, C‑499/14, EU:C:2016:155, 43 punktą).

29

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo objektyvius veiksnius, dėl kurių pagrindinėje byloje nagrinėjamos dalys turėtų būti laikomos išardytu arba nesurinktu gaminiu, kaip tai suprantama pagal minėtos 2 bendrosios taisyklės a punktą. Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad po išleidimo į laisvą apyvartą šios dalys buvo skirtos sujungti į vieną galutinį gaminį, kad jos buvo atgabentos viename konteineryje, kad dėl jų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas pateikė tas pats asmuo savo vardu ir interesais toje pačioje muitinės įstaigoje ir kad išleidimo į laisvą apyvartą etapu minėtos dalys priklausė dviem susijusioms įmonėms.

30

Tokios aplinkybės iš tiesų gali patvirtinti, kad kalbama apie išardytą arba nesurinktą prekę. Kaip teisingai pažymėjo Komisija, aplinkybė, kad šios dalys nurodytos atskirose išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijose, turi būti vertinama kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, tačiau pati savaime nėra lemiama.

31

Taigi bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktas turi būti aiškinamas taip: palydovinio imtuvo dalys, skirtos tam, kad po išleidimo į laisvą apyvartą iš jų būtų surinktas visas palydovinis imtuvas, jeigu jos buvo atgabentos viename konteineryje, tas pats deklarantas savo vardu ir savo interesais tą pačią dieną ir toje pačioje muitinės įstaigoje pateikė dvi atskiras jų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijas ir išleidimo į laisvą apyvartą momentu jos buvo dviejų susijusių įmonių nuosavybė, turi būti prilyginamos tokiam imtuvui, tik išardytam arba nesurinktam, kaip tai suprantama pagal tą pačią taisyklę, todėl priskiriamos prie vienos ir tos pačios tarifinės pozicijos, jeigu remiantis objektyviais veiksniais patvirtinta, kad šios dalys sudaro vieną visumą ir apima visus tokio imtuvo elementus.

32

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas ir tuo atveju, kai kurios iš nagrinėjamų prekių deklaruojamos turint tikslą išleisti jas į laisvą apyvartą, o kitoms įforminama išorinio Bendrijos tranzito procedūra.

33

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, reikia konstatuoti, kad vien aplinkybė, jog tokios muitinei pateiktos prekės nurodomos atskirose deklaracijose, siekiant jas sujungti vėliau, negali trukdyti laikyti šių prekių išardytu arba nesurinktu gaminiu, kaip tai suprantama pagal bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktą, jei muitinio įforminimo momentu iš kitų objektyvių veiksnių matyti, kad šios prekės sudaro vieną visumą ir skirtos vėliau būti sujungtos į vieną gaminį.

34

Kaip teisingai pažymėjo Komisija, tvarka, pagal kurią prekės buvo deklaruotos, arba muitinės procedūra, kurią taikant jos buvo nugabentos į galutinę paskirties vietą, gali būti vienas iš objektyvių veiksnių, svarbių vertinant minėtos 2 bendrosios taisyklės a punkto taikymą. Vis dėlto šios aplinkybės savaime negali būti lemiamos, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikdamas šį vertinimą, turi atsižvelgti į visus kitus svarbius objektyvius veiksnius.

35

Aplinkybė, kad 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), taikomame pagrindinėje byloje nagrinėjamam laikotarpiui, nebuvo aiškiai numatyta galimybė tarifinio klasifikavimo tikslais bendrai vertinti prekes, deklaruotas išleisti į laisvą apyvartą, ir prekes, deklaruotas pagal išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, šiuo požiūriu neturi reikšmės.

36

Kaip teisingai pažymėjo Nyderlandų vyriausybė, bet koks kitoks aiškinimas leistų apeiti bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktą, nes importuotojai, atlikdami gana paprastą operaciją, t. y. išskaidydami siuntą ir deklaruodami prekes pagal dvi skirtingas muitinės procedūras prieš išleidžiant jas į laisvą apyvartą, galėtų pasiekti, kad jos būtų klasifikuotos kaip visuma arba kaip atskiros dalys, nelygu naudingiausias tarifas.

37

Taigi bendrųjų KN aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas ir tuo atveju, kuomet kai kurios iš nagrinėjamų prekių deklaruojamos turint tikslą išleisti jas į laisvą apyvartą, o kitoms įforminama išorinio Bendrijos tranzito procedūra.

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: