I. Teisinis pagrindas

A. 2002 m. finansiniai teisės aktai

1. 2002 m. finansinis reglamentas

2. 2002 m. įgyvendinimo finansinis reglamentas

B. 2012 m. finansiniai teisės aktai

1. 2012 m. finansinis reglamentas

2. 2012 m. deleguotasis finansinis reglamentas

C. 2018 m. finansiniai teisės aktai

II. Ginčo aplinkybės

A. Ieškovė

B. Administracinės aplinkybės

1. 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas

2. 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas

3. 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas

C. Su teismo procesais susijusios aplinkybės

1. Sprendimas T‑29/15

2. Sprendimas T‑381/15

3. Sprendimas C‑183/17 P ir C‑184/17 P

4. Nutartis C‑183/17 P-INT

D. Bylos pirmojoje instancijoje

1. Byla T‑381/15 RENV

2. Byla T‑645/19

III. Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme

A. Šalių reikalavimai

B. Procesas Teisingumo Teisme

IV. Dėl apeliacinių skundų

A. Dėl ginčų dalyko ir suinteresuotumo pareikšti ieškinį

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

B. Dėl apeliacinio skundo C‑619/20 P

1. Dėl pirmojo pagrindo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl antrojo pagrindo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

C. Dėl apeliacinio skundo byloje C‑620/20 P

1. Dėl pirmojo pagrindo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

1) Dėl pirmojo priekaišto, susijusio su res judicata galios principo pažeidimu

2) Dėl antrojo ir ketvirtojo priekaištų, susijusių su pakankamai reikšmingu 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų pažeidimu

3) Dėl trečiojo priekaišto, susijusio su rūpestingumo pareigos pažeidimu

2. Dėl antrojo pagrindo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

V. Dėl ieškinio byloje T‑381/15 RENV

A. Dėl bylos išsprendimo

B. Dėl nagrinėjamu atveju Komisijai tenkančios rūpestingumo pareigos pakankamai reikšmingo pažeidimo buvimo

C. Dėl nurodytos žalos ir priežastinio ryšio su konstatuotu pažeidimu

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

1

Apeliaciniu skundu byloje C‑619/20 P International Management Group (toliau – IMG) prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 9 d.Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį IMG / Komisija (T‑645/19, nepaskelbta Rink., toliau – skundžiama nutartis, EU:T:2020:388), kuria šis teismas atmetė jos ieškinį dėl, pirma, 2019 m. liepos 18 d. Europos Komisijos rašto, kuriuo ji paprašyta pateikti tam tikrus dokumentus vykdant 2019 m. sausio 31 d. Sprendimą International Management Group / Komisija (C‑183/17 P ir C‑184/17 P, toliau – Sprendimas C‑183/17 P ir C‑184/17 P, EU:C:2019:78), panaikinimo ir, antra, žalos, sukeltos minėtu raštu ir sprendimais, panaikintais šiuo sprendimu, atlyginimo.

2

Apeliaciniu skundu byloje C‑620/20 P IMG prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimą IMG / Komisija (T‑381/15 RENV, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2020:406), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2015 m. gegužės 8 d. rašte išdėstytu Komisijos sprendimu su ja nesudaryti naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, „kol bus visiškai aišku dėl jos, kaip tarptautinės organizacijos, statuso“, padarytos žalos atlyginimo.

3

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74), iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006, p. 1) (toliau – 2002 m. finansinis reglamentas), nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1) (toliau – 2012 m. finansinis reglamentas). Vis dėlto 2012 m. finansinio reglamento 212 straipsnio a punkte buvo numatyta, kad 2002 m. finansinio reglamento 53 ir 53d straipsniai toliau taikomi visiems iki 2013 m. gruodžio 31 d. prisiimtiems įsipareigojimams.

4

2002 m. finansinio reglamento 53 straipsnyje numatyta:

„Komisija biudžetą vykdo laikydamasi 53a–53d straipsnių nuostatų kuriuo nors iš šių būdų:

5

Šio reglamento 53d straipsnyje nurodyta:

„1.   Komisijai vykdant biudžetą bendro valdymo būdu, tam tikros biudžeto vykdymo užduotys pavedamos tarptautinėms organizacijoms <…>

<…>

2.   Su tarptautine organizacija sudarytuose atskiruose susitarimuose dėl finansavimo skyrimo numatomos išsamios tarptautinėms organizacijoms patikėtų užduočių įgyvendinimo nuostatos.

<…>“

6

2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), iš dalies pakeistas 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007, p. 13) (toliau – 2002 m. įgyvendinimo finansinis reglamentas ir kartu su 2002 m. finansiniu reglamentu – 2002 m. finansiniai teisės aktai), nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento Nr. 966/2012 taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) (toliau – 2012 m. deleguotasis finansinis reglamentas ir kartu su 2012 m. finansiniu reglamentu – 2012 m. finansiniai teisės aktai).

7

2002 m. įgyvendinimo finansinio reglamento 43 straipsnyje „Jungtinis valdymas“ buvo 2 dalis, pagal kurią:

„Tarptautinės organizacijos, minėtos [2002 m. finansinio reglamento] 53d straipsnyje, yra šios:

<…>“

8

2012 m. finansinis reglamentas įsigaliojo 2012 m. spalio 27 d., kaip numatyta jo 214 straipsnio pirmoje pastraipoje. Pagal šio straipsnio antrą pastraipą jis buvo taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., nepažeidžiant toje pastraipoje numatytų konkrečių taikymo datų, nustatytų tam tikroms šio reglamento nuostatoms.

9

Šios minėto reglamento nuostatos apima 58 straipsnį „Biudžeto vykdymo metodai“, kuris taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. prisiimtiems įsipareigojimams ir kuriame yra 1 dalis, suformuluota taip:

„Komisija biudžetą vykdo šiais būdais:

<…>“

10

Minėto reglamento 84–86 straipsniai taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.

11

Pagal to paties reglamento 84 straipsnį „Finansavimo sprendimai“:

„1.   Kiekvienas išlaidų punktas turi būti priskirtas įsipareigojimams, būti patvirtintas, jį turi būti leista vykdyti ir jis turi būti apmokėtas.

2.   Išskyrus asignavimus, kurie gali būti vykdomi be pagrindinio teisės akto <…>, prieš išlaidų paskirties nustatymą institucija arba kitos institucijos, kurioms institucija yra pavedusi tokius įgaliojimus, priima finansavimo sprendimą.

3.   2 dalyje nurodytame finansavimo sprendime pateikiama informacija apie tai, kokio tikslo siekiama, kokių rezultatų tikimasi, kokius įgyvendinimo metodus ketinama taikyti[,] ir bendra finansavimo suma. Į jį taip pat įtraukiamas veiksmų, kuriuos ketinama finansuoti, aprašymas, nurodoma kiekvienai operacijai skirta suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.

Netiesioginio valdymo atveju finansavimo sprendime taip pat nurodomas subjektas ar asmuo, kuriam pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, kriterijai, kuriais vadovautasi pasirenkant subjektą ar asmenį, ir jam pavestos užduotys.

<…>“

12

2012 m. finansinio reglamento 85 straipsnio „Įsipareigojimų rūšys“ 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodyta:

„Biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojamas asignavimas, būtinas būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.

Teisinis įsipareigojimas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato įsipareigojimą, dėl kurio yra mokamos lėšos.“

13

Šio reglamento 86 straipsnio „Įsipareigojimams taikomos taisyklės“ 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš biudžeto padengiamų išlaidų, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims <…>, prisiima biudžetinį įsipareigojimą.“

14

2012 m. deleguotojo finansinio reglamento 43 straipsnio „Netiesioginio valdymo su tarptautinėmis organizacijomis specialiosios nuostatos <…>“ 1 dalyje nurodyta:

„Tarptautinės organizacijos, nurodytos [2012 m. finansinio] reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, yra šios:

<…>“

15

2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1, toliau – 2018 m. finansinis reglamentas), įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir taikomas nuo šios datos, nepažeidžiant konkrečių taikymo datų, numatytų tam tikroms šio reglamento nuostatoms.

16

Šio reglamento 62 straipsnio „Biudžeto vykdymo metodai“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Komisija biudžetą vykdo bet kuriuo iš šių būdų:

<…>“

17

Minėto reglamento 156 straipsnis „Netiesioginis valdymas su tarptautinėmis organizacijomis“ suformuluotas taip:

„1.   Pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktį Komisija gali netiesiogiai vykdyti biudžetą per tarptautiniais susitarimais įsteigtas tarptautines viešojo sektoriaus organizacijas (tarptautines organizacijas) ir per tokių organizacijų įsteigtas specializuotas įstaigas. Tie susitarimai perduodami Komisijai, šiai atliekant 154 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą.

<…>

4.   Jeigu tarptautinės organizacijos vykdo lėšas pagal netiesioginio valdymo principą, taikomi su jomis sudaryti patikrinimo susitarimai.“

18

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 1 punkto, pagal IMG įstatus ji buvo įsteigta 1994 m. lapkričio 25 d. kaip tarptautinė organizacija „International Management Group – Infrastructure for Bosnia and Herzegovina“ (Tarptautinė valdymo grupė – Bosnijai ir Hercegovinai skirta infrastruktūra), kurios būstinė yra Belgrade (Serbija); jos tikslas yra sudaryti galimybes valstybėms, kurios dalyvauja atstatant Bosniją ir Hercegoviną, turėti tam skirtą subjektą. Nuo tada IMG laipsniškai išplėtė savo veiklos sritį, o 2012 m. birželio 13 d. sudarė susitarimą dėl būstinės su Belgijos Karalyste.

19

Šių bylų administracinės aplinkybės, anksčiau išdėstytos Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P 17–28 punktuose, iš esmės yra tokios kaip nurodyta toliau.

20

Remdamasi 2012 m. finansinio reglamento 84 straipsniu, 2013 m. lapkričio 7 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C (2013) 7682 final dėl 2013 m. metinės veiksmų programos dėl Mianmaro / Birmos finansavimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto (toliau – 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas).

21

Šio sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, kad 2013 m. metinė veiksmų programa dėl Mianmaro / Birmos, išdėstyta 1 ir 2 prieduose, yra patvirtinta.

22

Minėto sprendimo 3 straipsnyje numatyta, kad biudžeto vykdymo bendro valdymo būdu užduotys gali būti patikėtos subjektams, nurodytiems 1 ir 2 prieduose, su sąlyga, kad sudaromas susitarimas dėl įgaliojimų perdavimo.

23

To paties sprendimo 2 priede aprašyta antra veiksmų grupė, kuri sudaro 2013 m. metinę veiksmų programą dėl Mianmaro / Birmos. Šio priedo 5 ir 8 skyriuose iš esmės nurodyta, kad šią veiksmų grupę sudaro prekybos plėtros programa, kurios išlaidas, įvertintas 10 mln. EUR, finansuos Europos Sąjunga ir kurios įgyvendinimas bus užtikrintas bendro valdymo su IMG būdu. Minėto priedo 8.3.1 punkte nurodyta, kad Mianmare / Birmoje jau įsteigta IMG yra tarptautinė organizacija, kuri yra susijusi su Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinimu toje valstybėje.

24

2014 m. vasario 17 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė Komisijai, kad pradėjo tyrimą dėl IMG statuso.

25

2014 m. vasario 24 d. Komisijos Generalinis sekretorius perdavė šią informaciją šios institucijos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniam direktoriui ir atkreipė jo dėmesį į galimybę imtis apsaugos priemonių pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1) 7 straipsnio 6 dalį.

26

2014 m. vasario 26 d. šis generalinis direktorius nustatė apsaugos priemones remdamasis minėta nuostata, jas pateisindamas aplinkybe, kad remiantis OLAF pradiniu vertinimu kilo abejonių dėl IMG statuso. Šias apsaugos priemones iš esmės sudarė laikinas draudimas, pirma, sudaryti su IMG bet kokį naują susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo, susijusį su Sąjungos biudžeto netiesioginiu valdymu remiantis 2012 m. finansiniu reglamentu, ir, antra, pratęsti bet kokį susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo, kuris jau sudarytas su IMG ir kuris susijęs su Sąjungos biudžeto bendru valdymu remiantis 2002 m. finansiniu reglamentu.

27

2014 m. balandžio 25 d. Komisijos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktorius išsiuntė raštą IMG (toliau – 2014 m. balandžio 25 d. raštas), kuriuo informavo apie Komisijos administracinėje byloje nustatytas tris naujas aplinkybes, susijusias su tuo, kad, pirma, penkios Sąjungos valstybės narės, kurias IMG pristatė kaip savo nares, savęs tokiomis nelaiko, antra, Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinis sekretorius nurodė, jog IMG nėra JTO specializuota agentūra, ir, trečia, yra neaiškumų dėl asmenų, kurie atstovavo kai kurioms valstybėms pasirašant IMG steigiamąjį aktą, įgaliojimų. Tas pats generalinis direktorius taip pat nurodė, kad, atsižvelgdamas į šių aplinkybių sukeltas abejones dėl IMG statuso, savo tarnyboms nurodė, kiek tai susiję su ja, laikinai nesinaudoti procedūromis, nustatytomis 2002 m. ir 2012 m. finansiniais teisės aktais, leidžiančiomis Komisijai patikėti biudžeto vykdymo užduotis tarptautinėms organizacijoms Sąjungos biudžeto netiesioginio arba bendro valdymo būdu.

28

2014 m. gruodžio 15 d. Komisija gavo ataskaitą, parengtą OLAF pabaigus tyrimą (toliau – OLAF ataskaita), prie kurios buvo pridėtos rekomendacijos. Šioje ataskaitoje OLAF iš esmės konstatavo, kad IMG nėra tarptautinė organizacija pagal 2002 m. ir 2012 m. finansinius teisės aktus, ir rekomendavo Komisijai pritaikyti sankcijas IMG ir susigrąžinti sumas, kurias ji gavo dėl tokio statuso.

29

2014 m. gruodžio 16 d. Komisija, remdamasi 2012 m. finansinio reglamento 84 straipsniu, priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2014) 9787 final (toliau – 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas). Pagal šio sprendimo 1 straipsnį 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo 2 priedas pakeistas nauju priedu, kurio 1 ir 4.3 skyriuose iš esmės numatyta, kad tame sprendime numatytos prekybos plėtros programos įgyvendinimą pagal netiesioginį valdymą užtikrins kitas subjektas nei IMG.

30

2015 m. sausio 16 d. Komisijos teisės tarnyba parengė pranešimą „[OLAF] tyrimo <…> dėl [IMG ataskaitos] teisinė analizė“.

31

2015 m. gegužės 8 d. Komisija nusiuntė IMG raštą, kuriuo informavo ją apie veiksmus, kurių ketina imtis dėl OLAF ataskaitos. Konkrečiai kalbant, ji nurodė, kad nesiims veiksmų dėl daugumos šioje ataskaitoje išdėstytų rekomendacijų (jų IMG nepateikė), tačiau, be kita ko, nusprendė, kad „kol nėra visiško tikrumo dėl [IMG], kaip tarptautinės organizacijos, statuso“, Komisijos tarnybos su IMG nebesudarys naujo susitarimo dėl įgaliojimų perdavimo pagal nuostatas, leidžiančias patikėti biudžeto vykdymo užduotis tarptautinėms organizacijoms Sąjungos biudžeto netiesioginio valdymo būdu (toliau – 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas).

32

2015 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo IMG ieškinį dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo.

33

Komisija pareiškė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kuris pagrįstas tuo, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra neginčijamas, nes, pirma, dėl jo nekyla privalomų teisinių padarinių ir, antra, jis tik patvirtina 2014 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo IMG buvo informuota apie 2014 m. vasario 26 d. apsaugos priemonių egzistavimą.

34

2015 m. birželio 30 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti šį prieštaravimą nagrinėjant bylą iš esmės.

35

2017 m. vasario 2 d. Sprendimu International Management Group / Komisija (T‑29/15, nepaskelbtas Rink., toliau – Sprendimas T‑29/15, EU:T:2017:56) Bendrasis Teismas atmetė IMG ieškinį. To sprendimo 28-78 punktuose jis nusprendė, kad Komisijos pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas nepagrįstas, nes 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas sukėlė privalomų teisinių pasekmių, kadangi, pirma, juo IMG galutinai neteko galimybės sudaryti susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo, su kuriuo ji susijusi, ir, antra, jis nebuvo vien patvirtinantis 2014 m. balandžio 25 d. raštą. Vis dėlto minėto sprendimo 79-169 ir 174 punktuose Bendrasis Teismas atmetė septynis IMG pateiktus pagrindus ir atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.

36

2015 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai gavo IMG ieškinį dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo panaikinimo ir jo sukeltos žalos atlyginimo.

37

Komisija pareiškė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kuris pagrįstas tuo, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas yra neginčijamas, nes nesukėlė privalomų teisinių padarinių.

38

2016 m. sausio 29 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti šį prieštaravimą nagrinėjant bylą iš esmės.

39

2017 m. vasario 2 d. Sprendime IMG / Komisija (T‑381/15, nepaskelbtas Rink., toliau – Sprendimas T‑381/15, EU:T:2017:57) Bendrasis Teismas konstatavo, kad nebereikia priimti sprendimo dėl dalies IMG ieškinio, o likusią ieškinio dalį atmetė.

40

To sprendimo 41-53 ir 75 punktuose Bendrasis Teismas visų pirma nusprendė, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas sukėlė privalomų teisinių pasekmių, nes dėl jo IMG neteko galimybės, kad pagal 2012 m. finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalyje numatytą netiesioginio valdymo per tarptautinę organizaciją būdą jai būtų pavestos naujos biudžeto vykdymo užduotys, todėl IMG ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas. Vėliau minėto sprendimo 76-160 punktuose Bendrasis Teismas atmetė aštuonis IMG nurodytus pagrindus ir atmetė ieškinį kaip nepagrįstą. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad nors 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas nebuvo labai tiksliai ir išsamiai motyvuotas, jis turėjo būti suprantamas ir tikrinamas atsižvelgiant į tris faktines ir teisines aplinkybes, išvardytas šio sprendimo 27 punkte, apie kurias Komisija pranešė IMG, kad pagrįstų savo abejones dėl šio subjekto, kaip tarptautinės organizacijos, statuso. Galiausiai, to paties sprendimo 170–173 punktuose Bendrasis Teismas atmetė IMG prašymą atlyginti žalą kaip nepagrįstą.

41

Dviem 2017 m. balandžio 11 d. pateiktais apeliaciniais skundais IMG prašė Teisingumo Teismo panaikinti sprendimus T‑29/15 ir T‑381/15, priimti galutinį sprendimą bylose ir panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimus bei priteisti iš Sąjungos atlyginti žalą, padarytą antruoju iš šių sprendimų.

42

Prašydama visiškai atmesti šiuos du apeliacinius skundus Komisija pateikė du priešpriešinius apeliacinius skundus, kuriuose Teisingumo Teismo iš esmės prašė panaikinti sprendimus T‑29/15 ir T‑381/15 tiek, kiek jais atmesti nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai, ir priimti galutinį sprendimą dėl bylų atmetant ieškinius kaip nepriimtinus.

43

Sprendimu C‑183/17 P ir C‑184/17 P Teisingumo Teismas, pirma, atmetė abu Komisijos priešpriešinius apeliacinius skundus, motyvuodamas tuo, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios iš šios institucijos nurodytų teisės klaidų, kai nusprendė, kad abu IMG ieškiniai priimtini tiek, kiek jie susiję su aktais, kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį IMG interesams, iš esmės pakeičiant jos teisinę padėtį.

44

Iš tiesų Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P 55-60 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra pagal 2012 m. finansinio reglamento 84 straipsnį priimtas sprendimas dėl finansavimo, kuriuo iš dalies keičiamas ankstesnis sprendimas, siekiant trečiajam asmeniui pavesti anksčiau IMG pavestą biudžeto vykdymo užduotį. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl šio finansavimo sprendimo IMG neteko subjekto, atsakingo už šią biudžeto vykdymo užduotį, teisinio statuso, todėl iš suinteresuotojo asmens atimta bet kokia galimybė vėliau su Sąjunga sudaryti su juo susijusį susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo, kuriuo būtų įgyvendinamas teisinis įsipareigojimas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 85 ir 86 straipsnius.

45

Be to, minėto sprendimo 61-63 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu buvo uždrausta sudaryti bet kokį kitą susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo, netiesiogiai valdant Sąjungos biudžetą, su IMG, „kol bus visiškai aišku dėl [jos] kaip tarptautinės organizacijos statuso“, kad dėl to iš suinteresuotojo asmens buvo atimta bet kokia reali galimybė gauti biudžeto vykdymo užduotis remiantis šiuo statusu ir kad iš jurisprudencijos matyti, kaip teisingai nusprendė Bendrasis Teismas, jog toks poveikis turi būti laikomas privalomu šio sprendimo teisiniu padariniu.

46

Antra, to paties sprendimo 84-97 punktuose Teisingumo Teismas pritarė abiejų apeliacinių skundų pagrindams, kuriais IMG kaltino Bendrąjį Teismą tuo, kad šis nusprendė, jog Komisija nepadarė teisės klaidos ir akivaizdžios vertinimo klaidos, 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimus grindusi abejonėmis dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos statuso, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus.

47

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai tik nurodė, kad IMG pateikti argumentai ir įrodymai nepaneigia Komisijos abejonių dėl jos, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, užuot patikrinęs 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimų teisėtumą atsižvelgiant į „tarptautinės organizacijos“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, kuriose šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į „tarptautines viešojo sektoriaus organizacijas, įkurtas tarpvyriausybiniais susitarimais“.

48

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nė viena iš trijų šio sprendimo 27 punkte išvardytų aplinkybių negalėjo teisiškai pagrįsti abejonių dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, nes jos susijusios tik su penkių valstybių, kurias ji nurodė kaip esamas arba buvusias jos nares, statusu, taip pat su asmenų, atstovavusių šioms valstybėms pasirašant jos steigiamąjį aktą, įgaliojimais, o ne su visomis IMG valstybėmis narėmis ar jos pačios statusu.

49

Galiausiai, trečia, Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P 98-106 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad, pirma, konstatavus Bendrojo Teismo padarytas teisės klaidas reikia visiškai panaikinti sprendimus T‑29/15 ir T‑381/15, antra, kad abi bylos turi būti nagrinėjamos tiek, kiek IMG prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimus, trečia, kad šie du sprendimai neteisėti, kaip ir sprendimai T‑29/15 ir T‑381/15, todėl taip pat turi būti visiškai panaikinti, ir, ketvirta, kad dėl reikalavimo atlyginti IMG 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu padarytą žalą, priešingai, šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo, todėl šis reikalavimas turi būti grąžintas Bendrajam Teismui.

50

2020 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo IMG prašymą Teisingumo Teismui išaiškinti Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P rezoliucinės dalies 1–3 punktus, siejamus su to sprendimo motyvuojamosios dalies 91–105 punktais, taip, kad Komisija neturėjo pagrindo abejoti dėl jos, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, kaip tai suprantama pagal Sąjungos finansinius teisės aktus.

51

2020 m. birželio 9 d. Nutartimi International Management Group / Komisija (C‑183/17 P–INT, toliau – Nutartis C‑183/17 P-INT, EU:C:2020:507) Teisingumo Teismas atmetė šį prašymą dėl išaiškinimo kaip akivaizdžiai nepriimtiną, nes jis susijęs su tame sprendime neišnagrinėtu klausimu. Konkrečiai kalbant, šios nutarties 22 ir 23 punktuose Teisingumo Teismas iš esmės nurodė, kad nors konstatavo, jog Komisijos išreikštos abejonės dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso yra klaidingos remiantis daugeliu veiksnių, kurie negali pagrįsti tokių abejonių, jis jokiu būdu neišsprendė klausimo, ar, remiantis analize, kurioje nepadaryta jokios teisės klaidos, ir atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, reikia nuspręsti arba, priešingai, paneigti, kad suinteresuotas asmuo turi tokį statusą.

52

Paskelbus Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P, Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti rašytines pastabas ir išsiuntė joms klausimus, į kuriuos reikia atsakyti raštu; šalys į juos atsakė per nustatytą terminą. Bendrasis Teismas taip pat išklausė šalis per 2020 m. kovo 12 d. įvykusį teismo posėdį.

53

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė šio sprendimo 49 punkte nurodytą reikalavimą atlyginti žalą.

54

Pirma, skundžiamo sprendimo 49–68 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad šis reikalavimas, kurį IMG patikslino rašytinėse pastabose po to, kai Teisingumo Teismas grąžino bylą iš dalies nagrinėti iš naujo, yra nepriimtinas, nes juo siekiama, kad būtų atlyginta tam tikra žala, kuri papildo ieškinyje nurodytą žalą arba kurios pobūdis pakito, palyginti su ta, kuri nurodyta ieškinyje. Konkrečiai kalbant, šis teismas atmetė kaip nepriimtinus minėtus reikalavimus, kuriais IMG siekė gauti kompensaciją natūra įpareigojant atlikti veiksmus ir pateikti viešus pareiškimus, priskaičiuojant delspinigius, už įvairią turtinę žalą, kurią ji teigė patyrusi dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo. Be to, minėtas teismas atmetė kaip nepriimtiną IMG reikalavimą atlyginti nebe simbolinę 1 EUR žalą, nurodytą minėtame ieškinyje, bet 10 mln. EUR neturtinę žalą.

55

Tačiau prašymas atlyginti žalą buvo pripažintas priimtinu tiek, kiek jis susijęs su tam tikra turtine žala ir neturtine žala, kurią IMG prašė atlyginti minėtame ieškinyje.

56

Antra, skundžiamo sprendimo 75–93 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad nors 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas neteisėtas dėl priežasčių, kurias Teisingumo Teismas nurodė Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P, juo nebuvo pažeistos jokios teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims.

57

Šiuo klausimu to sprendimo 76–88 punktuose jis atmetė kaip nepagrįstus IMG argumentus, kad 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatos, kurios buvo pažeistos šiuo sprendimu, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į tam tikras tarptautinės viešosios teisės normas, susijusias su šiose nuostatose vartojama sąvoka „tarptautinė organizacija“, kaip skirtos suteikti subjektams, kuriuos Komisija pripažino kaip tarptautines organizacijas, kaip tai suprantama pagal minėtas nuostatas, teisę išlikti pripažintomis kaip tokiomis.

58

Be to, skundžiamo sprendimo 89–93 punktuose Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstus IMG argumentus, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo neteisėtumas, kurį Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P, turi būti kvalifikuojamas kaip teisės normos, kylančios iš gero administravimo principo ir kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, t. y. pareigos, pagal kurią Komisija privalėjo kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti jos padėtį ir galimą tarptautinės organizacijos statusą, atsižvelgiant į reikšmingas 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatas, pažeidimas.

59

Šią išvadą Bendrasis Teismas padarė remdamasis trimis argumentais. Visų pirma jis pažymėjo, kad iš jo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog gero administravimo principu, šiuo metu įtvirtintu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje, privatiems asmenims nesuteikiama teisių, išskyrus atvejus, kai jis išreiškia konkrečias teises, kaip antai asmens teisę į tai, kad Sąjungos administracija jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per protingą terminą. Toliau jis priminė, kad iš skundžiamame sprendime atliktų teisinių vertinimų matyti, jog Komisija teisėtai galėjo ginčyti IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, todėl šios institucijos negalima pagrįstai kaltinti tuo, kad ji nesudarė naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu su šiuo subjektu. Galiausiai Bendrasis Teismas nurodė, kad, be šio argumento, IMG neįrodė, kodėl neteisėtumas, dėl kurio Teisingumo Teismas panaikino 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, reiškia Komisijai tenkančios pareigos nešališkai išnagrinėti jos padėtį, atsižvelgiant į visą naudingą informaciją, pažeidimą.

60

Galiausiai, trečia, skundžiamo sprendimo 94–97 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad IMG nurodytas 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų pažeidimas bet kuriuo atveju nėra pakankamai akivaizdus, nes suinteresuotasis asmuo neįrodė, kad Komisija neturėjo jokios diskrecijos įgyvendinti šiuos teisės aktus.

61

Remdamasis šiais motyvais Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 98–101 punktuose nusprendė, kad turi būti atmestas visas IMG prašymas atlyginti žalą.

62

Tuo pat metu, kai vyko procesas byloje T‑381/15 RENV, Komisija ir IMG apsikeitė raštais dėl Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P vykdymo. Iš jų matyti, kad Komisija iš pradžių manė, jog 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimų panaikinimas buvo grindžiamas šių sprendimų nemotyvavimu, o IMG manė, kad jų panaikinimas iš esmės įpareigojo Komisiją pripažinti jai tarptautinės organizacijos statusą, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus.

63

Vykstant šiam susirašinėjimui, 2019 m. liepos 18 d. Komisija išsiuntė IMG raštą, kuris skundžiamos nutarties 31 punkte, neginčytame Teisingumo Teisme, buvo aprašytas taip:

„2019 m. liepos 18 d. rašte <…> Komisija visų pirma teigė, kad Sprendime [C‑183/17 P ir C‑184/17 P] Teisingumo Teismas nenusprendė, kad [IMG] yra tarptautinė organizacija, todėl norint įvykdyti minėtą sprendimą reikėjo „ne automatiškai pripažinti IMG kaip tarptautinę organizaciją, bet iš naujo įvertinti jos teisinį statusą atsižvelgiant į turimą informaciją ir taikytinas finansines taisykles“. Toliau Komisija pakartojo savo prašymą [IMG] pateikti 2019 m. gegužės 6 d. rašte nurodytus dokumentus <…> ir patikslino, kad IMG atsisakius, ji tiesiogiai kreipsis į valstybes, kurias pastaroji laiko savo narėmis <…>. Galiausiai Komisija dar kartą patvirtino, kad [IMG] tarptautinės organizacijos statuso vertinimas buvo iki Sprendimo [C‑183/17 P ir C‑184/17 P] vykdymo iškilęs klausimas ir dėl to, kad juo panaikintas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas.“

64

2019 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo IMG ieškinį, kuriuo pirmiausia prašė panaikinti 2019 m. liepos 18 d. raštą dėl to, kad Komisija neturėjo pagrindo nei iš naujo vertinti IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, nei prašyti jos narių informacijos šiuo klausimu. Be to, IMG prašė atlyginti, pirma, neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl šio rašto, antra, įvairią turtinę žalą, kuri, nors ir atsirado dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, toliau tęsiama minėtu raštu, ir, trečia, žalą, kurią ji patyrė dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, tačiau tik tiek, kiek ta žala taip pat tęsiasi dėl to paties rašto.

65

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį. Dėl reikalavimo panaikinti 2019 m. liepos 18 d. raštą šios nutarties 45–76 punktuose jis nurodė, kad šis reikalavimas nepriimtinas iš esmės dėl to, kad šis raštas yra sprendimo, kurį Komisija turėjo priimti, kad įvykdytų Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P, parengiamoji priemonė.

66

Kiek tai susiję su reikalavimu atlyginti žalą, atsiradusią dėl 2019 m. liepos 18 d. rašto, Bendrasis Teismas nusprendė, kad jis akivaizdžiai nepriimtinas dėl trijų motyvų: pirmasis susijęs su IMG nurodytos neturtinės žalos ir reikalavimo panaikinti minėtą raštą (šis reikalavimas pats yra nepriimtinas) glaudžiu ryšiu (skundžiamos nutarties 80 ir 81 punktai), antrasis – su lis pendens situacijos dėl ryšio tarp tam tikros IMG nurodytos turtinės žalos ir žalos, kuri yra bylos T‑381/15 RENV dalykas, egzistavimu (šios nutarties 82–85 punktai), ir, trečia, su IMG pareiškimų dėl kitos turtinės žalos, kurią buvo prašoma atlyginti, aiškumo ir tikslumo trūkumu (minėtos nutarties 86–93 punktai).

67

Apeliaciniu skundu byloje C‑619/20 P IMG prašo Teisingumo Teismo:

68

Apeliaciniu skundu byloje C‑620/20 P IMG prašo Teisingumo Teismo:

69

Kiekvienoje šių bylų Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš IMG bylinėjimosi išlaidas.

70

2021 m. birželio 16 d., t. y. pasibaigus rašytinei proceso daliai kiekvienoje šių bylų, Komisija informavo Teisingumo Teismą, kad 2021 m. birželio 8 d. raštu (toliau – 2021 m. birželio 8 d. raštas) ji pranešė IMG apie galutinį jos statuso vertinimą, kurį ji atliko siekdama įvykdyti Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P. Komisija nurodė, kad remiantis šiuo vertinimu, pateiktu dokumente „Galutinis [IMG] teisinio statuso įvertinimas, siekiant nustatyti jos tinkamumą netiesioginiam valdymui“, IMG negali būti laikoma tarptautine organizacija, kaip tai suprantama pagal 2002, 2012 ir 2018 m. finansinius teisės aktus, todėl jai negali būti patikėtos biudžeto vykdymo užduotys remiantis šiuo statusu. Komisija taip pat iš esmės nurodė, kad minėtas vertinimas turi būti laikomas taikytinu atgaline data nuo 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimų, todėl, kiek tai susiję atitinkamai su byla C‑619/20 P ir byla C‑620/20 P, dėl jo ginčas neteko ar galėjo netekti dalyko arba IMG neteko ar galėjo netekti suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

71

Atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą Komisija pažymėjo, kad, nurodydama šią informaciją, kiekvienoje šių bylų ji ketina pateikti naują pagrindą, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 127 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniams skundams pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį.

72

Pagal minėto reglamento 127 straipsnio 2 dalį IMG buvo nustatytas terminas pateikti nuomonę dėl šių Komisijos argumentų; ji tai padarė laiku.

73

Atsižvelgiant į šių dviejų bylų ryšį, išklausius teisėją pranešėją, generalinį advokatą ir šalis, pagal Procedūros reglamento 54 straipsnį reikia jas sujungti, kad būtų bendrai priimamas sprendimas.

74

Grįsdama šio sprendimo 70 ir 71 punktuose išdėstytus argumentus Komisija pateikė 2021 m. birželio 8 d. raštą, prie kurio pridėtas dokumentas „Galutinis [IMG] teisinio statuso įvertinimas, siekiant nustatyti jos tinkamumą netiesioginiam valdymui“, nurodytas šio sprendimo 70 punkte.

75

Iš šio dokumento matyti, pirma, kad 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatos, nurodytos Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P, per procesą, kuriame priimtas tas sprendimas, buvo pakeistos naujomis 2018 m. finansinio reglamento nuostatomis, į kurias, Komisijos nuomone, reikia atsižvelgti siekiant iš naujo įvertinti IMG padėtį ir teisinį statusą, o to reikia norint įvykdyti minėtą sprendimą.

76

Antra, Komisija jame išreiškia požiūrį, kad 2018 m. finansinio reglamento nuostatos, kuriose numatyta galimybė patikėti biudžeto vykdymo užduotis tarptautinėms organizacijoms, įsteigtoms „tarptautiniais susitarimais“, turi būti aiškinamos taip, kad, pirma, jos turi tokią pačią reikšmę kaip nuoroda į tarptautines organizacijas, įsteigtas pagal „tarpvyriausybinius susitarimus“, pateikta 2002 ir 2012 m. finansiniuose teisės aktuose, ir, antra, kad šios dvi sąvokos identiškai reiškia sutartis, formaliai sudarytas kelių valstybių, atstovaujamų tinkamai įgaliotų asmenų išreikšti jų sutikimą.

77

Trečia, Komisija jame nurodo, kad, siekdama įvykdyti Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P, ji apklausė kiekvieną IMG nurodytą valstybę kaip esamą ar buvusią jos narę, siekdama sužinoti, pirma, ar šis subjektas yra tarptautinė organizacija, kurios narės jos yra ar buvo, ir, antra, ar jos gali pateikti tarptautinį susitarimą, kuriuo įsteigta tokia tarptautinė organizacija, ir visus kitus šiuo klausimu svarbius dokumentus.

78

Ketvirta, Komisija jame iš esmės nurodo, kad iš šių valstybių jai pateiktų atsakymų matyti, jog nė viena jų nepripažįsta pagal reikiamą formą sudariusi tarptautinį susitarimą, kuriuo įsteigta IMG kaip tarptautinė organizacija, kurios narė ji būtų. Iš tiesų iš šių atsakymų matyti, kad įvairios valstybės, dėl kurių nustatyta, kad jos arba pasirašė IMG steigiamąjį aktą ar įstatus, arba dalyvavo posėdyje, kurio metu ji buvo įsteigta, arba yra jos valdymo komiteto narės ar skyrė jai finansavimą, įsteigė šį subjektą 1994 m. politinio ir teisiškai neįpareigojančio pobūdžio dokumentu kaip specialią ir laikiną tarptautinę priemonę, skirtą Bosnijos ir Hercegovinos infrastruktūros atstatymo finansavimui koordinuoti.

79

Penkta, Komisija jame daro išvadą, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvairias pastabas, kurias IMG pateikė šiuo klausimu, ir į jos atliktą vertinimą, neįrodyta, kad šis subjektas buvo įsteigtas kaip tarptautinės viešosios teisės reglamentuojama organizacija susitarimu, kurį sudarė bent dvi šiuo tikslu teisėtai atstovaujamos valstybės, net jei šis subjektas egzistuoja ilgiau nei dvidešimt metų ir reikšmingai išplėtė veiklos sritį nuo jo įsteigimo. Todėl šiam subjektui negali būti patikėtos biudžeto vykdymo užduotys pagal 2002, 2012 ir 2018 m. finansinių teisės aktų nuostatas, pagal kurias tokios užduotys gali būti pavestos tarptautinėms organizacijoms.

80

IMG teigia, kad Komisijos argumentai nepagrįsti.

81

Kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuris pateikia apeliacinį skundą, kaip ir tuo atveju, kai pareiškia ieškinį dėl panaikinimo, turi būti suinteresuotas pateikti apeliacinį skundą ar ieškinį, o tai turi būti vertinama atsižvelgiant, pirma, į šio apeliacinio skundo ar ieškinio dalyką ir, antra, jo pateikimo dieną. Šio esminio reikalavimo nepaisymas yra viešąja tvarka grindžiamas nepriimtinumo pagrindas, kurį Sąjungos teismas bet kuriuo momentu gali nagrinėti ex officio (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India / Taryba, C‑535/06 P, EU:C:2009:498, 24 punktą ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Vokietija / Esso Raffinage, C‑471/18 P, EU:C:2021:48, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82

Be to, šis suinteresuotumas pareikšti ieškinį ar pateikti apeliacinį skundą, kaip ir pats ginčo dalykas, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi dėl šio suinteresuotumo ar dalyko išnykimo proceso metu Sąjungos teismas, prireikus savo iniciatyva, gali nuspręsti, kad nebereikia priimti sprendimo (šiuo klausimu žr. 1995 m. spalio 19 d. Sprendimo Rendo ir kt. / Komisija, C‑19/93 P, EU:C:1995:339, 13 punktą; 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India / Taryba, C‑535/06 P, EU:C:2009:498, 24 punktą ir 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 43 punktą).

83

Galiausiai tiek suinteresuotumo pareikšti ieškinį ar pateikti apeliacinį skundą egzistavimas, tiek išlikimas suponuoja, kad ieškinys ar apeliacinis skundas savo rezultatu gali būti naudingas jį pateikusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 61–64 punktus, taip pat 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 43 punktą). Bet kuriuo atveju šis klausimas turi būti vertinamas konkrečiai (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 65 punktą).

84

Nagrinėjamu atveju, pirma, neginčijama, kad tuo metu, kai buvo pateikti šie apeliaciniai skundai, jų dalykas buvo ir IMG įrodė suinteresuotumą pateikti apeliacinius skundus. Tačiau Komisija teigia, kad vykstant šioms byloms šis dalykas ir suinteresuotumas išnyko dėl jos sprendimo, išdėstyto 2021 m. birželio 8 d. rašte, nelaikyti IMG tarptautine organizacija, kaip ji suprantama pagal 2002, 2012 ir 2018 m. finansinius teisės aktus, atsižvelgiant į galutinį jos statuso vertinimą, kurį Komisija atliko siekdama įvykdyti Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P.

85

Antra, minėtas sprendimas yra vertinimo proceso, kuris pradėtas šio sprendimo 63 punkte nurodytu 2019 m. liepos 18 d. raštu ir kurį IMG siekia panaikinti, užbaigimas. Be to, kaip matyti iš Komisijos argumentų, apibendrintų šio sprendimo 76–78 punktuose, minėtas sprendimas grindžiamas visa informacija, kurią ši institucija surinko per aptariamą vertinimo procedūrą. Galiausiai IMG dėl šio rašto pareikštu ieškiniu byloje T‑645/19 ir apeliaciniu skundu byloje C‑619/20 P, kurį ji pateikė po to, kai skundžiama nutartimi šis ieškinys buvo atmestas, visų pirma siekiama užginčyti pačią Komisijos galimybę pradėti tokį vertinimo procesą, kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkto.

86

Taigi šios aplinkybės, vertinamos kartu, neleidžia manyti, kad šis apeliacinis skundas neteko dalyko arba kad IMG prarado suinteresuotumą, nes dėl šio apeliacinio skundo rezultato ji nebegali turėti naudos. Iš tiesų, jeigu po analizės, kurią turi atlikti Teisingumo Teismas, paaiškėtų, kad apeliacinis skundas pagrįstas ir skundžiama nutartis turi būti panaikinta, dėl šio panaikinimo teisiškai nebeliktų 2019 m. liepos 18 d. rašto ir, atsižvelgiant į šio rašto ir 2021 m. birželio 8 d. rašto ryšį, tai galėtų turėti pasekmių pastarojo rašto teisėtumui, dėl kurio abi šalys pažymi, kad IMG jį ginčija ieškiniu, kuris užregistruotas Bendrojo Teismo kanceliarijoje numeriu T‑509/21 ir kuris dar buvo nagrinėjamas šiame teisme šių apeliacinių skundų pateikimo dieną.

87

Galiausiai, trečia, neatrodo, kad Komisijos pateiktas 2021 m. birželio 8 d. raštas galėtų turėti kokios nors įtakos apeliacinio skundo byloje C‑620/20 P dalykui ar IMG suinteresuotumui šiuo klausimu.

88

Iš tiesų šiuo apeliaciniu skundu ir prieš tai pareikštu ieškiniu byloje T‑381/15 RENV siekiama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią IMG mano patyrusi dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo Komisija, kaip nurodyta šio sprendimo 31 punkte, ją informavo apie savo sprendimą su ja nebesudaryti naujo susitarimo dėl įgaliojimų perdavimo pagal 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatas, leidžiančias biudžeto vykdymo užduotis patikėti tarptautinėms organizacijoms, atsižvelgdama į abejones dėl jos, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, kaip jis suprantamas pagal šias nuostatas.

89

Kaip matyti iš šio sprendimo 46–49 ir 51 punktų, Teisingumo Teismas Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P konstatavo, kad [2015 m. gegužės 8 d.] sprendimas neteisėtas, atsižvelgiant į motyvų, dėl kurių Komisija turėjo tokių abejonių, teisinį ir faktinį nepagrįstumą, o šią išvadą pagrindžiantys motyvai pagal suformuotą jurisprudenciją (1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija / AssiDomän Kraft Products ir kt., C‑310/97 P, EU:C:1999:407, 54 punktas ir 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 87 punktas) turi res judicata galią, nes jie sudaro būtiną pagrindą šio [Teisingumo Teismo] sprendimo dėl panaikinimo rezoliucinei daliai, todėl klausimui, ar minėtas [2015 m. gegužės 8 d.] neteisėtas sprendimas galėjo sukelti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atlyginimo IMG yra suinteresuota prašyti, negali turėti įtakos aplinkybė, kad Komisija po šešerių metų priimtame sprendime, remdamasi kitokiu teisiniu ir faktiniu vertinimu, padarė išvadą, kad IMG negali būti laikoma tarptautine organizacija. Iš tiesų nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo akto ar veiksmo, dėl kurio gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė, neteisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, buvusias to akto priėmimo ar veiksmo metu (2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 39 punktas).

90

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos argumentai, susiję su šių apeliacinių skundų dalyko ar IMG suinteresuotumo pateikti apeliacinius skundus išnykimu, yra nepagrįsti.

91

Grįsdama savo reikalavimus IMG nurodo du pagrindus, susijusius su teisės klaidomis, padarytomis atmetant atitinkamai jos prašymą panaikinti 2019 m. liepos 18 d. raštą kaip nepriimtiną (skundžiamos nutarties 43–76 punktai) ir prašymą atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl šio rašto, kaip akivaizdžiai nepriimtiną (tos pačios nutarties 77–93 punktai).

92

IMG teigia, kad Bendrojo Teismo argumentuose, kuriais remdamasis jis nusprendė, jog 2019 m. liepos 18 d. raštas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, padarytos kelios teisės klaidos.

93

Iš tiesų šiame rašte yra galutinis Komisijos sprendimas įvykdyti Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P, iš naujo įvertinus IMG statusą pagal 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatas, atsižvelgus į papildomus duomenis, kuriuos turi pateikti suinteresuotasis asmuo arba, to nepadarius, valstybės, jo nurodytos kaip esamos ar buvusios jo narės. Šį aiškų [Komisijos] sprendimą netiesiogiai, bet neišvengiamai papildo sprendimas nevykdyti minėto [Teisingumo Teismo] sprendimo, grąžinant IMG į, be kita ko, Komisijos pripažintos tarptautinės organizacijos padėtį, kuri būtų buvusi prieš priimant du aktus, panaikintus Teisingumo Teismo.

94

Taigi nepripažindamas, kad šie Komisijos sprendimai gali būti ginčijami, Bendrasis Teismas visų pirma padarė teisės klaidą, nes atsisakė pripažinti, kad Komisija pažeidė SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą, pagal kurią Sąjungos institucijos, panaikinus jų priimtą aktą, įpareigojamos imtis priemonių sprendimui dėl šio panaikinimo įvykdyti. Konkrečiau kalbant, skundžiamos nutarties 53–59, 61–66, 68–70 ir 73–76 punktuose nepaisoma Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P res judicata galios, nors jo lemiami motyvai (92–96 ir 104 punktai) rodo, kad Komisija turėjo grąžinti IMG į ankstesnę pripažintos tarptautinės organizacijos padėtį, kaip ji suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus.

95

Be to, neatsižvelgdamas į tai, kad šis pripažinimas turėjo likti galioti IMG, nebent jos narės pakeistų jos statusą arba nutrauktų jos egzistavimą, Bendrasis Teismas pažeidė įvairias tarptautinės viešosios teisės normas, susijusias su sąvoka „tarptautinė organizacija“, nurodyta minėtuose teisės aktuose, kurių, atsižvelgiant į jų viršenybę Sąjungos antrinės teisės atžvilgiu, turėjo laikytis tiek šis teismas, tiek Komisija vykdydama Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P.

96

Galiausiai Bendrasis Teismas klaidingai taikė principus, įtvirtintus Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje, susijusioje su sąvoka „aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį“, nes 2019 m. liepos 18 d. rašto nelaikė tokiu, nepaisant jo teksto, aplinkybių, kuriomis jis priimtas, ir jame esančių aiškių ir numanomų sprendimų teisinių pasekmių.

97

Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo pagrindas nepagrįstas.

98

Remiantis SESV 263 straipsnio pirma pastraipa, ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareikštas dėl bet kurios Sąjungos institucijų, įstaigų ar tarnybų priimtos nuostatos ar priemonės, neatsižvelgiant į jų formą, kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos fizinio ar juridinio asmens interesams, reikšmingai pakeičiant jo teisinę padėtį (2019 m. sausio 31 d. Sprendimo International Management Group / Komisija, C‑183/17 P ir C‑184/17 P, EU:C:2019:78, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

99

Siekiant konkrečiu atveju nustatyti, ar ginčijamu aktu siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, pirmiausia reikia, kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, remtis jo esme ir jo pasekmes vertinti remiantis objektyviais kriterijais, kaip antai nagrinėjamo akto turiniu, prireikus atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis priimtas, ir jį priėmusios Sąjungos institucijos, įstaigos ar tarnybos įgaliojimus. Šie įgaliojimai turi būti vertinami ne abstrakčiai, o kaip veiksniai, galintys paaiškinti konkrečią šio akto turinio analizę, kuri yra esminė ir būtina (2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Vokietija / Esso Raffinage, C‑471/18 P, EU:C:2021:48, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

100

Antra, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, ginčijamas aktas buvo priimtas panaikinus ankstesnį aktą, reikia atsižvelgti į tokiai situacijai būdingus teisinius ypatumus.

101

Šiuo klausimu iš SESV 266 straipsnio matyti, kad institucija, įstaiga ar tarnyba, kurios aktas buvo panaikintas, privalo imtis priemonių sprendimui, kuriuo panaikintas šis aktas, įvykdyti, o tam, kad būtų visiškai įvykdytas minėtas sprendimas, laikytis ne tik šio sprendimo rezoliucinės dalies, bet ir atsižvelgti į motyvus, kurie pagrindžia rezoliucinę dalį, nes jie būtini norint nustatyti tikslią rezoliucinės dalies reikšmę (2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija / McBride ir kt., C‑361/14 P, EU:C:2016:434, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

102

Vis dėlto SESV 266 straipsnyje nenurodytos priemonės, kurių turi imtis panaikintą aktą priėmusi institucija, kad įvykdytų šią pareigą, ir šias priemones turi nustatyti minėta institucija (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija / McBride ir kt., C‑361/14 P, EU:C:2016:434, 52 ir 53 punktus), turėdama plačią diskreciją jas pasirinkti, su sąlyga, kad laikosi šio akto panaikinimo sprendimo rezoliucinės dalies ir ją pagrindžiančių motyvų (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 15 d. Sprendimo Deichmann, C‑256/16, EU:C:2018:187, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

103

Galiausiai, trečia, pagal suformuotą jurisprudenciją, kai aktai priimami keliais procedūriniais etapais, iš esmės aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, yra tik priemonė, kuria galutinai nustatoma kompetentingos Sąjungos institucijos, įstaigos ar tarnybos pozicija pasibaigus procedūrai, o ne tarpinės priemonės, skirtos šiai galutinei priemonei parengti, visų pirma išreiškiančios preliminarią nuomonę (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 ir 20 punktai, taip pat 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, EU:C:2021:426, 43 ir 44 punktai).

104

Iš tiesų, ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl priemonės, išreiškiančios preliminarią nuomonę, galėtų įpareigoti Sąjungos teismą įvertinti klausimus, kurių kompetentinga institucija, įstaiga ar tarnyba dar neturėjo galimybės išspręsti, o tai būtų nesuderinama su SESV numatyta įgaliojimų paskirstymo ir teisių gynimo priemonių sistema (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 51 punktą ir 2017 m. kovo 15 d. Sprendimo Stichting Woonlinie ir kt. / Komisija, C‑414/15 P, EU:C:2017:215, 45 punktą).

105

Be to, kadangi pažeidimais, padarytais priimant tarpinę priemonę, gali būti remiamasi ieškinyje dėl panaikinimo, kuris gali būti pareikštas dėl galutinės priemonės, su kurios parengimu tarpinė priemonė yra susijusi, šis ieškinys leidžia užtikrinti pakankamą atitinkamų asmenų teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 53 ir 54 punktus, taip pat 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Poggiolini / Parlamentas (C‑408/20 P, EU:C:2021:806, 43 punktą).

106

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 63 punkte primintą 2019 m. liepos 18 d. rašto turinį, tai nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, nes jis yra parengiamoji priemonė.

107

Konkrečiau kalbant, skundžiamos nutarties 51 ir 52 punktuose šis teismas visų pirma nusprendė, jog šis raštas turi būti nagrinėjamas kaip išreiškiantis Komisijos poziciją, kad būtina gauti informacijos, leidžiančios įvertinti IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, kaip tai suprantama pagal taikytinas nuostatas, ir suformuluoti galutinę poziciją šiuo klausimu siekiant atlikti pareigą įvykdyti Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P.

108

Be to, skundžiamos nutarties 54, 59–69 ir 71–75 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, atsižvelgiant į minėto rašto priėmimo aplinkybes, Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P rezoliucinę dalį ir motyvus, taip pat į Komisijos turimą diskreciją atliekant pareigą įvykdyti šį sprendimą, ji turėjo galimybę ar net pareigą iš naujo įvertinti IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, atsižvelgdama į taikytinas nuostatas, ir siekti šiuo tikslu gauti informacijos, kuri jai atrodė reikalinga galutinei pozicijai šiuo klausimu priimti.

109

Galiausiai skundžiamos nutarties 76 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad 2019 m. liepos 18 d. raštas yra sprendimo, kurį Komisija turėjo priimti, kad įvykdytų Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P, parengiamoji priemonė.

110

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pirmiausia, kalbant apie IMG argumentus, apibendrintus šio sprendimo 94 punkte, kad atsižvelgiant į jurisprudencijoje suformuotus principus, primintus šio sprendimo 100–102 punktuose, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nustatė, kaip apibendrinta šio sprendimo 108 punkte, teisines pasekmes, darytinas atlikus analizę, ar 2019 m. liepos 18 d. raštas gali būti ginčijamas, remdamasis, pirma, Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P buvimu, antra, Komisijos diskrecija siekiant įvykdyti pareigą imtis priemonių įgyvendinant šį sprendimą ir, trečia, šio sprendimo dėl panaikinimo rezoliucinės dalies ir ją pagrindžiančių motyvų res judicata galia, kaip priminta šio sprendimo 89 punkte.

111

Konkrečiai kalbant, kaip teisingai pažymėjo šis teismas, iš Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P 57–59, 61 ir 88–90 punktų aiškiai matyti, kad, viena vertus, Komisija privalo įsitikinti, jog subjektai, kuriems ji patikėjo ar ketina patikėti biudžeto vykdymo užduotis pagal 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatas dėl netiesioginio tarptautinių organizacijų atliekamo Sąjungos biudžeto valdymo, turi tokį statusą, kaip jis suprantamas pagal šias nuostatas. Kita vertus, kilus abejonių šiuo klausimu, ši institucija privalo išsklaidyti tas abejones ir surinkti visus įrodymus, reikalingus jos sprendimui teisiškai ir faktiškai pagrįsti, atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes atitinkamam subjektui.

112

Be to, iš Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P 92–97 ir 104 punktų, kurių turinys primintas Nutarties C‑183/17 P-INT 22 ir 23 punktuose, aiškiai matyti, kad šioje byloje Teisingumo Teismo panaikinti sprendimai nebuvo teisiškai ir faktiškai pagrįsti.

113

Atsižvelgiant į šiuos vertinimus ir išvadas, kuriais grindžiama to sprendimo rezoliucinė dalis, Komisija neprivalėjo grąžinti IMG į ankstesnę pripažintos tarptautinės organizacijos padėtį, kurioje ji teigia buvusi, tačiau galėjo atlikti pareigą įvykdyti Sprendimą C‑183/17 P ir C‑184/17 P imdamasi procedūrinių priemonių, kad galėtų ištaisyti Teisingumo Teismo konstatuotą pažeidimą ir galbūt priimti naują aktą, kuriuo būtų pakeisti jo panaikinti sprendimai, gavusi informacijos, jos nuomone, reikalingos šiam naujam aktui teisiškai ir faktiškai pagrįsti.

114

Toliau dėl IMG argumentų, apibendrintų šio sprendimo 96 punkte, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į teisines pasekmes, kurias Bendrasis Teismas pagrįstai padarė remdamasis Sprendimu C‑183/17 P ir C‑184/17 P, jis nepadarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidos, kai skundžiamos nutarties 76 punkte nusprendė, kad 2019 m. liepos 18 d. raštas, atsižvelgiant į jo turinį, turi būti laikomas parengiamąja priemone, išreiškiančia preliminarią Komisijos poziciją dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, kaip jis suprantamas pagal taikytinas nuostatas.

115

Iš tiesų, kadangi kompetentinga institucija ketino įvertinti šį statusą, tokia priemonė galėjo būti pagrįstai laikoma parengiamąja priemone, atsižvelgiant į šio sprendimo 103 ir 104 punktuose primintus jurisprudencijoje nustatytus principus.

116

Galiausiai dėl IMG argumentų, apibendrintų šio sprendimo 95 punkte, reikia konstatuoti, kad jie susiję su pasekmėmis, kurios, kaip ji teigia, kyla iš tam tikrų tarptautinės viešosios teisės normų, susijusių su sąvoka „tarptautinė organizacija“, vertinant galimą IMG tarptautinės organizacijos statusą, kaip jis suprantamas pagal taikytinas nuostatas, taigi su klausimu, kurį Komisija 2019 m. liepos 18 d. rašte nurodė norinti įvertinti prieš priimdama bet kokią galutinę poziciją. Atsižvelgiant į šio sprendimo 104 ir 105 punktuose primintą jurisprudenciją, tokie argumentai, net darant prielaidą, kad jie pagrįsti, neleidžia pripažinti, kad šis raštas gali būti ginčijamas.

117

Dėl visų nurodytų priežasčių šis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas ir todėl turi būti atmestas.

118

IMG visų pirma teigia: kadangi reikalavimas panaikinti 2019 m. liepos 18 d. raštą yra priimtinas, reikalavimas atlyginti šiuo raštu padarytą neturtinę žalą taip pat yra priimtinas, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 80 ir 81 punktuose.

119

Be to, ji mano, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą, padarytą 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu, taip pat negalėjo būti atmestas kaip nepriimtinas dėl lis pendens byloje T‑381/15 RENV, kaip klaidingai nusprendė Bendrasis Teismas šios nutarties 82–85 punktuose. Iš tiesų, nors nagrinėjama žala atsirado dėl šio sprendimo, ji buvo konkrečiai ir išimtinai nurodyta tiek, kiek dėl šio rašto ji buvo tęsiama.

120

Galiausiai taip pat reikalavimas atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, buvo konkrečiai ir išimtinai susijęs su šia žala, kiek ji tebesitęsė dėl 2019 m. liepos 18 d. rašto, todėl Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, atmesdamas šį reikalavimą kaip nepriimtiną minėtos nutarties 86–93 punktuose.

121

Komisija mano, kad šis pagrindas yra iš dalies nepagrįstas ir iš dalies nereikšmingas.

122

Šiuo klausimu, pirma, kalbant apie IMG argumentą, susijusį su skundžiamos nutarties 80 ir 81 punktuose Bendrojo Teismo pateiktu vertinimu, pakanka konstatuoti, kad nors IMG tik iš esmės teigia, jog šis vertinimas turėtų būti laikomas teisiškai klaidingu, jei paaiškėtų, kad reikalavimas panaikinti 2019 m. liepos 18 d. raštą buvo klaidingai atmestas kaip nepriimtinas, iš šio sprendimo 117 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą kaip nepriimtiną.

123

Antra, dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kuri, nors sukelta 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu, buvo tęsiama 2019 m. liepos 18 d. raštu, reikia pažymėti, kad, kaip Bendrasis Teismas teisingai priminė skundžiamos nutarties 82 punkte, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad ieškinys dėl panaikinimo ar žalos atlyginimo, pareikštas po kito ieškinio tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių tikslų ir pagrįsto tais pačiais pagrindais ar priekaištais, turi būti atmestas kaip nepriimtinas dėl lis pendens (1987 m. balandžio 1 d. Nutarties Ainsworth ir kt. / Komisija, 159/84, 267/84, 12/85 ir 264/85, EU:C:1987:172, 3 ir 4 punktai, taip pat 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba, C‑376/15 P ir C‑377/15 P, EU:C:2017:269, 29 punktas).

124

Taigi Bendrasis Teismas teisingai taikė šią jurisprudenciją šioje byloje skundžiamos nutarties 83–85 punktuose, nes IMG reikalavimas atlyginti žalą buvo pateiktas vėliau nei tas, kuris pareikštas ieškinyje byloje T‑381/15 RENV, jį IMG pareiškė tai pačiai šaliai, juo taip pat siekta žalos atlyginimo ir jis buvo susijęs su turtine žala, kuri, nors tęsiama 2019 m. liepos 18 d. raštu, buvo sukelta toje ankstesnėje byloje nagrinėjamu sprendimu, kaip teigia pati ieškovė.

125

Galiausiai, trečia, dėl analogiško IMG argumento, susijusio su jos reikalavimu atlyginti žalą, kuri, nors ir padaryta 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu, buvo tęsiama 2019 m. liepos 18 d. raštu, pakanka pažymėti, kad jis nereikšmingas. Iš tiesų, siekdamas atmesti šį reikalavimą kaip nepriimtiną, skundžiamos nutarties 91–93 punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi ne su esme susijusiais ar procesiniais argumentais dėl nurodytos žalos pobūdžio ar priežasties, bet Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų formos reikalavimų, taikomų ieškiniams, nesilaikymu, iš esmės nuspręsdamas, kad argumentai, kuriais siekiama pagrįsti minėtą reikalavimą, yra pernelyg lakoniški ir netikslūs, kad jis galėtų priimti sprendimą.

126

Kadangi šis pagrindas yra nepagrįstas, kaip ir pirmasis, apeliacinį skundą reikia atmesti.

127

Grįsdama savo reikalavimus IMG nurodo du pagrindus, susijusius su teisės klaidomis, atitinkamai atmetus dalį jos reikalavimų atlyginti žalą kaip nepagrįstus (skundžiamo sprendimo 69–100 punktai) ir likusius šiuos reikalavimus kaip nepriimtinus (šio sprendimo 40–68 punktai).

128

Dėl reikalavimų atlyginti žalą, kurie skundžiamame sprendime buvo atmesti iš esmės, IMG teigia, pirma, kad neatsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo panaikinimo Sprendimu C‑183/17 P ir C‑184/17 P pasekmes Bendrasis Teismas pažeidė res judicata principą, įtvirtintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antroje pastraipoje, pagal kurį grąžinus bylą Bendrajam Teismui, jam yra privalomas Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais. Iš tiesų, nors Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisijos abejonės dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso yra nepagrįstos, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 82–86 punktuose atsisakė pripažinti, kad Komisija nebeturi teisės kelti abejonių šiuo klausimu.

129

Antra, IMG teigia, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, skundžiamo sprendimo 86–88 punktuose atsisakęs pripažinti, kad Teisingumo Teismo konstatuotas pažeidimas, atsižvelgiant į atitinkamas 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatas ir tarptautinės viešosios teisės normas, į kurias būtina atsižvelgti siekiant suprasti šiose nuostatose nurodytą sąvoką „tarptautinė organizacija“, yra teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių subjektams, kuriems Sąjunga pavedė biudžeto vykdymo užduotis, pažeidimas.

130

Šiuo klausimu IMG visų pirma teigia, kad subjektą pripažinus tarptautine organizacija toks jo statusas nebegali būti paneigtas, nes pagal tarptautinę viešąją teisę toks pripažinimas yra galutinis ir juo galima remtis, kol valstybės, kurios yra šio subjekto narės, pačios nenusprendė pakeisti jo statuso ar nutraukti jo egzistavimo. Todėl toks subjektas, remdamasis šia teise ir tol, kol jis egzistuoja, turi teisę likti tokiu pripažintas.

131

Be to, tarptautinės organizacijos statuso, kuris taip buvo pripažintas konkrečiam subjektui, ginčijimas negali būti pateisinamas tuo, kad sąvoka „tarptautinė organizacija“, kaip ji suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, yra specifinė ar savarankiška, nes jie turi būti aiškinami laikantis atitinkamų tarptautinės viešosios teisės normų, atsižvelgiant į šių normų viršenybę.

132

Galiausiai IMG iš esmės nurodo, kad atsižvelgdamas į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad dėl jos, kaip tarptautinės organizacijos, statuso nekyla jokių pagrįstų abejonių.

133

Trečia, IMG kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 89–93 punktuose atsisakęs pripažinti teisės į gerą administravimą pažeidimą, galintį sukelti Sąjungos atsakomybę, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P nurodytą neteisėtumą. Iš tiesų, atsižvelgiant į abejonių, dėl kurių Komisija įšaldė sutartinius santykius su IMG, nepagrįstumą 2015 m. gegužės 8 d. sprendime, taip pat teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą šiame sprendime, akivaizdu, kad šis neteisėtumas yra teisės į gerą administravimą, įtvirtintos Chartijos 41 straipsnyje, pažeidimas, o konkrečiau – šios institucijos pareigos pagal šią nuostatą rūpestingai nagrinėti jos padėtį, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendime Technische Universität München (C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas), pažeidimas.

134

Ketvirta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 96 ir 97 punktuose nusprendęs, kad IMG nurodytas 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų pažeidimas bet kuriuo atveju nebuvo pakankamai reikšmingas.

135

Atsakydama Komisija teigia, pirma, kad priekaištas, jog Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą, yra nepriimtinas, nereikšmingas ir nepagrįstas. Iš tiesų jis susijęs su Bendrojo Teismo vertinimu dėl teisės normų, kuriomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimo nebuvimo, o tai negali būti ginčijama pateikus apeliacinį skundą. Be to, šis teismas bet kuriuo atveju padarė išvadą, kad toks pažeidimas, darant prielaidą, kad jis nustatytas, nėra pakankamai reikšmingas. Galiausiai tiek iš Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P, tiek iš Nutarties C‑183/17 P–INT matyti, kad Komisija neprivalėjo pripažinti IMG tarptautinės organizacijos statuso, kaip jis suprantamas pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus.

136

Antra, priekaištas, kad Teisingumo Teismo konstatuotas neteisėtumas turėjo būti kvalifikuojamas kaip teisės normos, suteikiančios teisių tarptautinėms organizacijoms, kurioms Komisija pavedė biudžeto vykdymo užduotis, pažeidimas, atsižvelgiant į tam tikras tarptautinės viešosios teisės normas, susijusias su „tarptautinės organizacijos“ sąvoka, nurodyta 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatose, taip pat yra nereikšmingas ir nepagrįstas.

137

Iš tiesų šiuo atveju reikia atsakyti ne į klausimą, ar Komisija gali iš naujo vertinti IMG statusą, tačiau ar 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatos, kuriomis remdamasi ši institucija išreiškė abejones šiuo klausimu, yra teisės normos, suteikiančios teisių subjektams, kurių padėtis yra tokia kaip IMG. Bendrojo Teismo vertinimuose šiuo klausimu nėra teisės klaidų.

138

Trečia, priekaištas, susijęs su teisės į gerą administravimą pažeidimu, gali būti naujas pagrindas, todėl nepriimtinas, nes nebuvo pakankamai aiškiai ir išsamiai išdėstytas pirmojoje instancijoje pateiktuose dokumentuose. Bet kuriuo atveju jis yra nepagrįstas. Iš tiesų IMG net nebando įrodyti, kad, be Teisingumo Teismo konstatuoto neteisėtumo, Komisija elgėsi nerūpestingai, kaip skundžiamo sprendimo 92 punkte konstatavo Bendrasis Teismas. Be to, to sprendimo 91 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis Sprendimu C‑183/17 P ir C‑184/17 P, padarė teisingą išvadą, kad negalima Komisijai priekaištauti dėl sutartinių santykių su IMG įšaldymo, nes dėl IMG statuso kilo abejonių.

139

Ketvirta, IMG neįrodė, kad Bendrasis Teismas klaidingai atmetė pakankamai reikšmingo 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų pažeidimo buvimą.

140

Kaip matyti iš nurodytų šalių argumentų, šį pagrindą sudaro keturi atskiri priekaištai.

141

Pirma, dėl šio sprendimo 128 punkte apibendrinto priekaišto reikia priminti, kad visiškai panaikinęs sprendimus T‑29/15 ir T‑381/15 ir priėmęs sprendimą dėl dalies ieškinių, dėl kurių priimti šie sprendimai, Teisingumo Teismas Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P 104 punkte iš tikrųjų nurodė, kad trys aplinkybės, kuriomis Komisija rėmėsi 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. sprendimuose, nagrinėtos minėto Teisingumo Teismo sprendimo 92–96 punktuose, negalėjo kelti abejonių dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, kaip jis suprantamas pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus.

142

Vis dėlto šio teiginio negalima aiškinti neatsižvelgiant į Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P motyvus, nes jis yra logiškas jų tęsinys, o jų reikšmę ir apimtį Teisingumo Teismas priminė Nutartyje C‑183/17 P-INT, kaip nurodyta šio sprendimo 51 punkte. Taigi iš šių motyvų aiškiai matyti, kad Komisijai nebuvo draudžiama vėliau iš naujo įvertinti IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes.

143

Taigi skundžiamo sprendimo 82–86 punktuose Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą.

144

Antra, kiek tai susiję su šio sprendimo 129–132 ir 134 punktuose apibendrintais priekaištais, kad skundžiamo sprendimo 86–88 ir 96–97 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, atsisakęs pripažinti, kad Teisingumo Teismo sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P konstatuotas neteisėtumas gali būti kvalifikuojamas kaip pakankamai reikšmingas teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, nes 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatos, dėl kurių šis reikšmingas neteisėtumas konstatuotas, turi būti laikomos turinčiomis tokį tikslą, atsižvelgiant į šiuo atveju reikšmingas tarptautinės viešosios teisės normas, reikėtų pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

145

Pirma, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tam, kad konkrečiu atveju kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, būtina, be kitų sąlygų, kad asmuo, prašantis atlyginti žalą, kurią jis mano patyręs dėl Sąjungos veiksmo ar akto, įrodytų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą (2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil / Komisija, C‑352/98 P, EU:C:2000:361, 41 ir 42 punktai, taip pat 2017 m. balandžio 4 d. Sprendimo Europos ombudsmenas / Staelen, C‑337/15 P, EU:C:2017:256, 31 punktas).

146

Be to, šis pažeidimas turi būti pakankamai reikšmingas, o ši sąlyga priklauso nuo Sąjungos institucijos, įstaigos ar tarnybos, pažeidusios šią normą, turimos diskrecijos ir nuo klausimo, ar jos akivaizdžiai ir šiurkščiai viršijo šių įgaliojimų ribas, visų pirma atsižvelgiant į minėtos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį, aiškinimo ar taikymo sunkumus, kurių gali dėl to kilti, ir į situacijos, kurią reikia išspręsti, sudėtingumą (šiuo klausimu žr. 2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil / Komisija, C‑352/98 P, EU:C:2000:361, 40, 43 ir 44 punktus, taip pat 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 30 punktą).

147

Antra, nagrinėjamu atveju iš atitinkamų 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatų formuluočių ir struktūros, atsižvelgiant į šiais teisės aktais siekiamus tikslus, aiškiai matyti, kad šios nuostatos savaime negali būti laikomos turinčiomis tikslą suteikti teisių subjektams, kurių atžvilgiu jos gali būti įgyvendintos.

148

Iš tiesų pagal 2002 m. finansinio reglamento 53 straipsnio c punktą ir 53d straipsnį ir 2012 m. finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punktą Komisijai priskirta atsakomybė vykdyti Sąjungos biudžetą, numatant kelis šio biudžeto vykdymo būdus, kurių vienas pirmajame šių reglamentų vadinamas „bendru valdymu su tarptautinėmis organizacijomis“, o antrajame – „netiesioginiu valdymu“, leidžia šiai institucijai „pavesti biudžeto vykdymo užduotis“ tokioms organizacijoms; pasinaudodama šia teise ji turi plačią diskreciją.

149

Be to, 2002 m. finansinio reglamento 53d straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai nurodyta, kad tam tikros užduotys tarptautinei organizacijai pavedamos tik tada, kai Komisija vykdo biudžetą bendro valdymo būdu, taigi, kai nusprendžia pasinaudoti teise įgyvendinti šį biudžeto vykdymo būdą, o tokiu atveju su šia organizacija sudarytame individualiame susitarime turi būti numatytos išsamios su tomis užduotimis susijusios nuostatos. 2012 m. finansinio reglamento 84 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai Komisija nusprendė vykdyti Sąjungos biudžetą remdamasi netiesioginio valdymo būdu, sprendime dėl finansavimo visų pirma turi būti nurodytas atsakingas subjektas ar asmuo, kriterijai, kuriais remiantis jis buvo atrinktas, ir jam pavestos užduotys. Analogiška nuostata šiuo aspektu dabar numatyta 2018 m. finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte ir 156 straipsnio 1 dalyje.

150

Galiausiai, kaip Bendrasis Teismas teisingai priminė skundžiamo sprendimo 79 ir 80 punktuose ir kaip išvados 51 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šias skirtingas nuostatas reikia aiškinti atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, įtvirtintą SESV 310 straipsnio 5 dalyje ir 317 straipsnio pirmoje pastraipoje.

151

Atsižvelgiant į šiomis Sąjungos pirminės teisės nuostatomis ir finansiniais reglamentais Komisijai suteiktą vaidmenį ir atsakomybę, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu, ši institucija iš tiesų privalo užtikrinti šio principo laikymąsi. Darytina išvada, kad jeigu Komisija pasirenka įgyvendinti biudžeto vykdymo būdą, susijusį su trečiojo asmens dalyvavimu, ji bet kuriuo atveju šio įgyvendinimo metu, o vėliau ir atitinkamų biudžeto užduočių vykdymo metu privalo užtikrinti taikytinų sąlygų, kuriomis visų pirma reglamentuojamas atitinkamų lėšų skyrimas ir vėlesnis naudojimas, laikymąsi (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Alfamicro / Komisija, C‑14/18 P, EU:C:2019:159, 65 ir 66 punktus ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, C‑584/17 P, EU:C:2020:576, 100 ir 101 punktus).

152

Taigi turi būti laikoma, kad nagrinėjamomis nuostatomis siekiama Komisijai suteikti galimybę, remiantis didele diskrecija ir laikantis visų teisinių, administracinių, techninių ir finansinių sąlygų bei patikimo finansų valdymo principo, pavesti biudžeto vykdymo užduotis tarptautinėms organizacijoms, o ne joms suteikti teises, kaip antai, kad joms būtų pavestos ar toliau tęsiamos tokios užduotys.

153

Trečia, kalbant apie IMG argumentus, kad teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas kyla iš Sąjungos teismui tenkančios pareigos atliekant šio sprendimo 148 ir 149 punktuose primintų nuostatų analizę atsižvelgti į įvairias tarptautinės viešosios teisės normas, susijusias su tarptautinių organizacijų pripažinimu ir galimybe juo remtis, reikia priminti, kad, viena vertus, jeigu Komisija pavedė biudžeto vykdymo užduotis konkrečiam subjektui kaip tarptautinei organizacijai, toks paskyrimas visada gali būti vėliau persvarstytas laikantis būtinų formalių ir procedūrinių reikalavimų, jei, kaip matyti iš šio sprendimo 111 punkto, atitinkamas persvarstymo sprendimas yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas.

154

Kita vertus, reikia pažymėti, kad, neatsižvelgiant į bet kokią galimo IMG nurodytų teisės normų turinio analizę ir galimybę tokiam subjektui kaip IMG jomis remtis teisme, į tokias normas jokiu atveju negalėjo būti atsižvelgta siekiant priimti sprendimą dėl šio ieškinio dėl žalos atlyginimo, grindžiamo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo neteisėtumu, kurį Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P.

155

Iš tiesų, visų pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 31 ir 46 punktų, 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas yra pagrįstas būtent abejonėmis dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, kaip jis suprantamas pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, o ne galutiniu vienokiu ar kitokiu tokio statuso vertinimu.

156

Be to, nors Teisingumo Teismas panaikino šiuos sprendimus dėl jų teisinio ir faktinio nepagrįstumo, Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P Teisingumo Teismas visai nesprendė klausimo, kuris nesusijęs su jo nagrinėtomis bylomis, ar, remiantis teisiškai teisinga analize ir atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes turi būti laikoma ar, priešingai, paneigiama, kad IMG turi tokį statusą, kaip matyti iš šio sprendimo 51 ir 142 punktų.

157

Galiausiai dabar šį klausimą Bendrasis Teismas gali išspręsti nagrinėdamas jam pateiktą ieškinį dėl 2021 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo Komisija priėmė galutinį sprendimą šiuo klausimu, panaikinimo.

158

Taigi, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 57 punkte, siekdama įrodyti, kad buvo pažeista teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, IMG negali remtis teisės normomis, į kurias norint atsižvelgti būtina, kad prieš tai, taip, kaip ji tvirtina, būtų išspręstas klausimas, kuris nesusijęs su bylomis, pratęstomis šiuo apeliaciniu skundu, atsižvelgiant į neteisėtumą, Teisingumo Teismo konstatuotą Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P, ir kuris gali kilti nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, suinteresuoto asmens lygiagrečiai pateiktą Bendrajam Teismui, kuris dar buvo nagrinėjamas Bendrajame Teisme šio apeliacinio skundo pateikimo dieną.

159

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 86–88 punktuose nusprendęs, kad Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P Teisingumo Teismo konstatuotas neteisėtumas negali būti laikomas teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimu, remiantis 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų nuostatomis, dėl kurių šis neteisėtumas buvo konstatuotas. Taigi nereikia nagrinėti IMG argumentų, kad šis Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 96 ir 97 punktuose papildomai nurodęs, kad šis pažeidimas bet kuriuo atveju nėra pakankamai reikšmingas.

160

Galiausiai, trečia, dėl šio sprendimo 133 punkte apibendrinto priekaišto, susijusio su teisės klaidomis, kurias Bendrasis Teismas padarė skundžiamo sprendimo 90–93 punktuose, atsisakydamas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju Komisija pažeidė pareigą elgtis rūpestingai nagrinėdama IMG padėtį, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

161

Kalbant apie priimtinumą, pažymėtina, kad nors akivaizdu, jog pagrindinis IMG priekaištas Komisijai, pateiktas prašyme atlyginti žalą, susijęs su pakankamai reikšmingu 2002 ir 2012 m. finansinių teisės aktų pažeidimu, vis dėlto aišku, kad IMG taip pat priekaištauja Komisijai tuo pačiu metu reikšmingai pažeidus kitus principus ir kitas teisės normas, įskaitant susijusius su teisiniu saugumu, teisėtų lūkesčių apsauga, teise būti išklausytam ir teise į gerą administravimą, kaip įtvirtinta Chartijos 41 straipsnyje.

162

Konkrečiai kalbant, IMG procesiniuose dokumentuose pirmojoje instancijoje konkrečiai nurodė tam tikrus Sąjungos teismų sprendimus, kuriuose jie patikslino Sąjungos administracijai pagal šį Chartijos straipsnį tenkančios rūpestingumo pareigos apimtį, t. y. 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimą Technische Universität München (C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą Masdar (UK) / Komisija (C‑47/07 P, EU:C:2008:726, 92 punktas), taip pat 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimą Staelen / Ombudsmenas (T‑217/11, EU:T:2015:238, 88 punktas). Be to, tiek pirminiame procese, tiek procese iš dalies grąžinus bylą Bendrajam Teismui ji ne kartą tvirtino, kad abejonės, kurias Komisija išdėstė 2015 m. gegužės 8 d. sprendime, pagrįstos akivaizdžiai klaidinga ir neišsamia sąvokos „tarptautinė organizacija“, nurodytos 2002 ir 2012 m. finansiniuose teisės aktuose, jos padėties atsižvelgiant į šią sąvoką ir įvairių faktinių aplinkybių, visų pirma dokumentų, į kuriuos reikėjo atsižvelgti teisiškai kvalifikuojant šią padėtį, analize. Taigi priekaištai, susiję su šių teisės aktų ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, šiuo atveju glaudžiai susiję, o tai pateisina galimybę juos nagrinėti kartu (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo SGL Carbon ir kt. / Komisija, C‑65/21 P ir C‑73/21 P–C‑75/21 P, EU:C:2022:470, 35 punktas).

163

Be to, Komisija teisingai suprato šio priekaišto esmę ir pradiniame atsiliepime į ieškinį ir vėlesnėse pastabose, kai byla iš dalies grąžinta Bendrajam Teismui, tvirtino, kad, darant prielaidą, jog 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas yra neteisėtas, šis neteisėtumas nepriskiriamas prie tų neteisėtų veiksmų, „kurių panašiomis aplinkybėmis nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administracija“, o jos veiksmai, priešingai, buvo „įprastai apdairūs ir rūpestingi“.

164

Dėl esmės reikia priminti, pirma, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuris yra Sąjungos aktas, dėl kurio šiuo atveju siekiama pripažinti jos deliktinę atsakomybę, neteisėtumą Teisingumo Teismas jau konstatavo Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P 92–96 ir 104 punktuose, kurie įgijo res judicata galią, kaip priminta šio sprendimo 89 punkte.

165

Šiuo klausimu, kaip buvo pažymėta Nutarties C‑183/17 P–INT 22 ir 23 punktuose ir priminta šio sprendimo 46 ir 49 punktuose, Teisingumo Teismas nusprendė, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas neteisėtas dėl to, jog Komisija nusprendė, kad yra abejonių dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso, kaip jis suprantamas pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, remdamasi argumentais, kuriuose padaryta teisės klaida ir akivaizdi vertinimo klaida, nes trys aplinkybės, į kurias atsižvelgė ši institucija, negalėjo pateisinti tokių abejonių.

166

Be to, iš aptariamų Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P punktų ir to paties sprendimo 85–87 punktų, į kuriuos atsižvelgiant minėti punktai turi būti aiškinami, matyti, kad šis Komisijos vertinimas ir pačiame 2015 m. gegužės 8 d. sprendime, ir kituose dokumentuose, kuriuos ši institucija pateikė IMG ir kurie yra pirmosios instancijos teismo bylos medžiagos dalis, nėra pagrįstas jokia trijų aptariamų aplinkybių svarbos „tarptautinės organizacijos“, kaip ji suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, kvalifikavimui ar pačios šios sąvokos apimties analize.

167

Galiausiai matyti, kad IMG pateikė įrodymų, siekdama patvirtinti jos, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, o Komisija jų neįvertino.

168

Antra, dėl klausimo, ar rūpestingumo pareiga yra teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, kurios pažeidimas gali užtraukti Sąjungos deliktinę atsakomybę konkrečiu atveju, jeigu nustatoma, kad jis yra pakankamai reikšmingas, pirmiausia reikia pažymėti, kad ši pareiga, kuri yra neatsiejama nuo Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą ir kuri bendrai taikoma Sąjungos administracijos veiksmams santykiuose su visuomene, reiškia, kad ši administracija turi veikti rūpestingai ir apdairiai (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo SGL Carbon ir kt. / Komisija, C‑65/21 P ir C‑73/21 P–C‑75/21 P, EU:C:2022:470, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

169

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tokia rūpestingumo pareiga yra teisės norma, kuria siekiama suteikti teisų privatiems asmenims, o jos pažeidimas tam tikromis aplinkybėmis gali lemti Sąjungos deliktinę atsakomybę (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 27 d. Sprendimo Grifoni / Komisija, C‑308/87, EU:C:1990:134, 6, 7 ir 14 punktus; 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Masdar (UK) / Komisija, C‑47/07 P, EU:C:2008:726, 91 punktą, taip pat 2017 m. balandžio 4 d. Sprendimo Ombudsmenas / Staelen, C‑337/15 P, EU:C:2017:256, 38 ir 41 punktus), t. y. jei konkrečiu atveju nustatyta, kad šis pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, remiantis šio sprendimo 146 punkte priminta jurisprudencija.

170

Galiausiai minėtos pareigos laikymasis yra ypač svarbus tuo atveju, kai Sąjungos institucija, įstaiga ar tarnyba, kurios elgesys ar aktas yra nagrinėjamas konkrečiu atveju, turi didelę diskreciją (1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas), kaip Komisija nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 148–152 punktų. Visų pirma darytina išvada, kad kai šalis remiasi akivaizdžia šios institucijos, įstaigos ar tarnybos padaryta vertinimo klaida, Sąjungos teismas turi patikrinti, ar jos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes. Iš tiesų tik taip galima patikrinti, ar įvykdytos faktinės ir teisinės sąlygos, nuo kurių priklauso nagrinėjamų įgaliojimų įgyvendinimas (1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas, taip pat 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo SGL Carbon ir kt. / Komisija, C‑65/21 P ir C‑73/21 P–C‑75/21 P, EU:C:2022:470, 31 punktas).

171

Taigi, atsižvelgiant į šios pareigos, kuri yra neatsiejamai susijusi su Sąjungos administracijos veiklos vykdymo konkrečiu atveju aplinkybėmis, pobūdį, pakankamai reikšmingo jos pažeidimo buvimą galima įrodyti tik kiekvienu konkrečiu atveju išnagrinėjus visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgiant į sritį, sąlygas ir aplinkybes, kuriomis ši pareiga tenka atitinkamai institucijai, įstaigai, ar tarnybai, taip pat konkrečias aplinkybes, leidžiančias nustatyti šios pareigos nesilaikymą (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 4 d. Sprendimo Ombudsmenas / Staelen, C‑337/15 P, EU:C:2017:256, 40 ir 41 punktus).

172

Trečia, dėl klausimo, ar šioje byloje buvo įrodytas šios pareigos pažeidimas, galbūt pakankamai reikšmingas, reikia konstatuoti, kad argumentai, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 91–97 punktuose nusprendė, jog taip nėra, yra teisiškai klaidingi.

173

Iš tiesų, priimdamas sprendimą dėl IMG argumentų Bendrasis Teismas nusprendė, kad, viena vertus, tokio pažeidimo buvimas turi būti atmestas, nes „Komisija negali būti kaltinama tuo, kad su subjektu nesudarė naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, kai jo kaip tarptautinės organizacijos statusas gali būti paneigtas šiai institucijai pateikus atitinkamą informaciją“. Tačiau toks motyvas nėra svarbus, nes Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P galutinai konstatuota, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas yra neteisėtas, nes jame buvo abejojama dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso atlikus analizę, kurioje padaryta teisės klaida ir kelių aplinkybių, su kuriomis ji susijusi, akivaizdi vertinimo klaida, ir būtent atsižvelgiant į šį ankstesnį sprendimą ir šį konkretų neteisėtumą, o ne bendrą Komisijos įgaliojimą kvestionuoti IMG statusą remiantis kitomis aplinkybėmis, kurias ji gali sužinoti ateityje, reikėjo apibūdinti galimą pažeidimo, dėl kurio gali atsirasti Sąjungos deliktinė atsakomybė, buvimą.

174

Kita vertus, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad IMG nenurodė, kodėl teisės klaida ir akivaizdi vertinimo klaida, dėl kurių Teisingumo Teismas panaikino 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, yra Komisijai tenkančios rūpestingumo pareigos pažeidimas. Vis dėlto IMG argumentuose aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nurodyta, kad toks pažeidimas buvo padarytas šiai institucijai priimant sprendimą, kuriuo buvo abejojama, ar IMG turi tarptautinės organizacijos statusą, kaip jis suprantamas pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, remiantis neišsamiomis aplinkybėmis, kurias išnagrinėjęs Teisingumo Teismas konstatavo, kad jos negalėjo pagrįsti šių abejonių tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu ir kad Komisija į jas atsižvelgė taip, kad buvo padaryta teisės klaida ir akivaizdi vertinimo klaida.

175

Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepripažino, kad nagrinėjamu atveju Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą. Be to, Bendrajam Teismui neišreiškus nuomonės dėl klausimo, ar šis pažeidimas buvo pakankamai reikšmingas, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, dėl šios teisės klaidos skundžiamas sprendimas panaikinamas, kiek jo 100 punkte IMG prašymas atlyginti žalą atmestas kaip nepagrįstas.

176

Dėl reikalavimų atlyginti žalą, kuriuos Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtinus, IMG teigia, pirma, kad šis teismas neįvykdė pareigos motyvuoti ir padarė kelias teisės klaidas, skundžiamo sprendimo 49–59 ir 68 punktuose atmetęs kaip tokius jos prašymus įpareigoti Komisiją atlyginti natūra dalį žalos, patirtos dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo. Iš tiesų asmens, siekiančio, kad būtų atlyginta žala, kurią jis patyrė dėl Sąjungai priskirtino akto ar elgesio, reikalavimas, kad šis žalos atlyginimas būtų atliekamas natūra tokiu atveju, kai tai įmanoma, kaip šioje byloje, yra priimtinas ir pagrįstas. Be to, IMG rašytinėse pastabose, pateiktose bylą iš dalies grąžinus Bendrajam Teismui, tik patikslino ieškinyje jau nurodytą reikalavimą atlyginti žalą, kad jį atnaujintų. Galiausiai Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokios pagrįstos priežasties netenkinti šio prašymo.

177

Antra, Bendrasis Teismas taip pat neįvykdė pareigos motyvuoti ir skundžiamo sprendimo 60 ir 68 punktuose padarė kelias teisės klaidas, kai nusprendė, kad tam tikra IMG nurodyta turtinė žala buvo nauja, ir dėl to atmetė atitinkamus reikalavimus kaip nepriimtinus. Iš tiesų šie reikalavimai yra tik reikalavimų, kurie jau buvo nurodyti ieškinyje, pakartojimas tinkamai pritaikyta ir išplėtota forma.

178

Trečia, Bendrasis Teismas taip pat neįvykdė pareigos motyvuoti ir padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 63 ir 68 punktuose atmetęs kaip nepriimtiną jos prašymą atlyginti neturtinę žalą, susijusią su žala jos reputacijai ir įvertintą 10 mln. EUR, nes šis prašymas pakeistas, palyginti su ieškinyje nurodytu reikalavimu atlyginti simbolinę vieno euro sumą. Iš tiesų, viena vertus, šiame ieškinyje buvo nurodyta, kad šis simbolinis skaičius bus patikslintas, o tai IMG argumentuotai ir išsamiai padarė pastabose, pateiktose, kai Teisingumo Teismas iš dalies grąžino bylą. Kita vertus, Bendrasis Teismas turi neribotą jurisdikciją finansinio pobūdžio bylose, todėl jis negali nuspręsti, kad toks prašymas, koks jam buvo pateiktas šioje byloje, yra nepriimtinas.

179

Komisija ginčija visų šių argumentų pagrįstumą.

180

Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymas atlyginti žalą, dėl kurio Bendrasis Teismas turėjo jurisdikciją priimti sprendimą ir privalėjo tai padaryti byloje T‑381/15 RENV, buvo tas, kurį Teisingumo Teismas jam grąžino Sprendimu C‑183/17 P ir C‑184/17 P, be jokio kito prašymo.

181

Taigi, kaip matyti iš to sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkto ir minėto sprendimo 1, 33, 39, 100 ir 105 punktų, kurie yra būtinas šios rezoliucinės dalies pagrindas, prašymas atlyginti žalą, kurį Teisingumo Teismas grąžino Bendrajam Teismui, atitinka IMG ieškinyje byloje T‑381/15 pateiktą prašymą, kuriuo tik buvo siekiama atlyginti, pirma, turtinę žalą, kurią IMG įvertino 28 mln. EUR, ir, antra, simbolinę 1 EUR neturtinę žalą ieškovės reputacijai, kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 22, 46 ir 48 punktuose, kurie Teisingumo Teisme neginčijami.

182

Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 40–42, 46, 48, 53, 54, 60 ir 63 punktuose Bendrojo Teismo teisingai padarytų išvadų, prašymas atlyginti žalą, dėl kurio IMG jo prašė priimti sprendimą pastabose, kurias ji pateikė iš dalies grąžinus bylą, buvo akivaizdžiai ir reikšmingai išplėstas, palyginti su pradiniu jo dalyku, nes prie jo pridėti reikalavimai, susiję, pirma, su įvairiais įpareigojimais atlikti veiksmus, antra, naujos arba kitokios turtinės žalos nei nurodyta iš pradžių atlyginimu ir, trečia, neturtine žala, dabar įvertinta ne simboline 1 EUR suma, o 10 mln. EUR.

183

Negalima sutikti su tuo, kad Teisingumo Teismui visiškai ar iš dalies grąžinus bylą Bendrajam Teismui, ieškovas naujais reikalavimais ar prašymais pakeičia šio ginčo dalyką, kuris iš pradžių pateiktas pirmajam teismui, nes, kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, šį dalyką apibrėžia tik ieškinyje pateikti reikalavimai ar prašymai (1979 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, 232/78, EU:C:1979:215, 3 punktas, taip pat 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Rose Vision / Komisija, C‑346/18 P, nepaskelbto Rink., EU:C:2019:939, 43 ir 46 punktai), galimai pritaikyti ar patikslinti, laikantis taikomų sąlygų ar reikalavimų pirmosios instancijos teisminio proceso metu.

184

Taigi nagrinėjamu atveju IMG neturėjo teisės pakeisti prašymo atlyginti žalą, kurį ji pateikė Bendrajam Teismui byloje T‑381/15 ir dėl kurio šis teismas turėjo priimti naują sprendimą, kai Sprendimu C‑183/17 P ir C‑184/17 P byla iš dalies grąžinta, kaip teisingai nusprendė minėtas teismas skundžiamo sprendimo 49 punkte.

185

Vadinasi Bendrasis Teismas ne tik pakankamai teisiškai motyvavo, bet ir teisėtai pagrindė savo sprendimą skundžiamo sprendimo 68 punkte atmesti reikalavimus, kurie jam buvo pateikti nesilaikant minėtų sąlygų, kaip nepriimtinus.

186

Todėl šį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą ir nereikia priimti sprendimo dėl argumentų, kuriais IMG ginčija skundžiamo sprendimo papildomus motyvus, susijusius su ieškovės galimybe prašyme atlyginti žalą pateikti reikalavimus dėl įpareigojimų atlikti veiksmus.

187

Kai dėl ginčo visiškai ar iš dalies galima priimti sprendimą, Teisingumo Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, gali pats priimti galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į aplinkybes, dėl ginčo ar jo dalies, dėl kurios galima priimti sprendimą, ir prireikus grąžinti ginčo dalį, dėl kurios to negalima padaryti, Bendrajam Teismui (šiuo klausimu žr. Sprendimo C‑183/17 P ir C‑184/17 P, 103 punktą, taip pat 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Vialto Consulting / Komisija, C‑650/19 P, EU:C:2021:879, 139 punktą).

188

Nagrinėjamu atveju, kadangi tam tikri prašymo atlyginti žalą, nurodyto šio sprendimo 181 punkte, aspektai buvo aptarti Bendrajame Teisme pagal rungimosi principą ir šiems aspektams išnagrinėti nereikia priimti jokios papildomos proceso organizavimo ar bylos tyrimo priemonės, Teisingumo Teismo nuomone, juos galima išnagrinėti šioje bylos stadijoje ir dėl jų reikia priimti galutinį sprendimą (pagal analogiją žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 130 punktą, taip pat 2021 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija ir GMB Glasmanufaktur Brandenburg / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑884/19 P ir C‑888/19 P, EU:C:2021:973, 104 punktą) laikantis toliau apibrėžtų ribų.

189

Pirma, šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą dėl klausimo, ar Komisijai tenkančios rūpestingumo pareigos IMG atžvilgiu pažeidimas tuo metu, kai ši institucija priėmė 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, kaip konstatuota šio sprendimo 173–175 punktuose, yra pakankamai reikšmingas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 146 punkte primintą jurisprudenciją, kad dėl jo kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė.

190

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip teisingai teigia Komisija, sąvoka „tarptautinė organizacija“, į kurią daroma nuoroda 2002 ir 2012 m. finansiniuose teisės aktuose, yra bendra sąvoka, kurią aiškinant pagal šiuos teisės aktus gali kilti sunkumų, be kita ko, nesant jurisprudencijos šiuo klausimu.

191

Be to, ši institucija taip pat pagrįstai pažymi, kad šioje byloje šios sąvokos taikymas taip pat galėjo būti sudėtingas ir sukelti faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo sunkumų, atsižvelgiant į specifinę IMG situaciją, apibendrintą šio sprendimo 18 punkte.

192

Vis dėlto, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, nors tokie aiškinimo ir taikymo sunkumai gali paaiškinti institucijos, įstaigos ar tarnybos elgesį, jei paaiškėtų, kad jos elgėsi taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų pasielgusi įprastai apdairi ir rūpestinga administracija (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 43 punktas), priešingai, jie negali leisti kvalifikuoti kaip atleistiną akivaizdų rūpestingumo trūkumą atliekant tokią analizę, kurią turėjo atlikti Komisija dėl IMG padėties (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 4 d. Sprendimo Europos ombudsmenas / Staelen, C‑337/15 P, EU:C:2017:256, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ypač kai šis rūpestingumo trūkumas reiškia, kad neišnagrinėti klausimai, kurie yra šios analizės pagrindas, arba daromos aiškiai netinkamos, nepakankamos, neargumentuotos ar nepagrįstos išvados (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. balandžio 4 d. Sprendimo Europos ombudsmenas / Staelen (C‑337/15 P, EU:C:2017:256, 104–106 punktus, 109, 112, 114 ir 117 punktus).

193

Iš tiesų nagrinėjamu atveju galimi aiškinimo ir taikymo sunkumai, nurodyti šio sprendimo 190 ir 191 punktuose, negali paaiškinti taip akivaizdžiai teisiškai ir faktiškai nepagrįsto sprendimo, kaip antai 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, dėl kurio Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P buvo galutinai konstatuota, kad, pirma, jame nebuvo jokios „tarptautinės organizacijos“ sąvokos teisinės analizės pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus ir, antra, kad aplinkybės, kuriomis remtasi jam pagrįsti, negalėjo sukelti abejonių dėl IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statuso.

194

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Komisijai tenkančios rūpestingumo pareigos pakankamai reikšmingas pažeidimas yra įrodytas.

195

Antra, kalbant apie Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygas konkrečiu atveju, kitas nei konstatuota pirmesniame punkte, reikia priminti, kad, kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, jos susijusios su, pirma, nurodytos žalos tikrumu ir, antra, Sąjungos veiksmų, dėl kurių kilo ginčas, ir šios žalos priežastinio ryšio buvimu (2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Vialto Consulting / Komisija, C‑650/19 P, EU:C:2021:879, 138 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

196

Nagrinėjamu atveju IMG prašo atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, kurią ji patyrė dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo. Kaip matyti iš šio Teisingumo Teismo sprendimo 55 ir 185 punktų, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad šie reikalavimai atlyginti žalą yra iš dalies nepriimtini. Taigi šiame teisminio proceso etape nagrinėtini tik tie prašymai, kurie susiję, pirma, su neturtine žala IMG reputacijai, įvertinta simboline 1 EUR suma, ir, antra, su turtine žala, kurią iš esmės sudaro galimas suinteresuoto asmens galimybės, kad Komisija su juo sudarys naujus susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo kaip tarptautinei organizacijai, kuriai pavedamos biudžeto vykdymo užduotys įgyvendinant Sąjungos biudžeto netiesioginį valdymą, ir galimybės šiuo pagrindu gauti kaip „netiesioginių išlaidų paketą“ sumą, atitinkančią fiksuotą bendrųjų administracinių išlaidų, kurios gali būti laikomos faktinėmis išlaidomis, tinkamomis finansuoti iš Sąjungos, procentinę dalį, praradimas.

197

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog neturtinė arba moralinė žala tam tikrais atvejais gali būti laikoma tinkamai ir pakankamai atlyginta panaikinus ją sukėlusį neteisėtą aktą (1987 m. liepos 9 d. Sprendimo Hochbaum ir Rawes / Komisija, 44/85, 77/85, 294/85 ir 295/85, EU:C:1987:348, 22 punktas; 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Neirinck / Komisija, C‑17/07 P, EU:C:2008:134, 98 punktas; 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 72 punktas ir 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 49 punktas).

198

Nagrinėjamu atveju išties nustatyta, kad dėl pakankamai reikšmingo Komisijos rūpestingumo pareigos pažeidimo IMG patyrė neturtinės žalos, susijusios su žala jos reputacijai, nes dėl to ši institucija priėmė sprendimą, kuriame išdėstytos abejonės dėl šio subjekto tarptautinės organizacijos statuso remiantis aplinkybėmis, kurios negali teisiškai ir faktiškai pateisinti tokių abejonių. Visų pirma, IMG laiku Bendrajam Teismui pateikė tam tikrus dokumentinius įrodymus, kurie pakankamai patvirtina atgarsį dėl šio sprendimo atitinkamuose instituciniuose ir profesiniuose sluoksniuose Europos ir nacionaliniu lygiu.

199

Vis dėlto Teisingumo Teismas konstatavo, kad minėtas sprendimas neteisėtas, ir panaikino jį Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P. Be to, aiškios formuluotės, kuriomis ši išvada padaryta, pagal šio sprendimo 197 punkte nurodytą jurisprudenciją gali užtikrinti tinkamą ir pakankamą IMG patirtos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į jų kontekstą.

200

Todėl IMG reikalavimai atlyginti žalą turi būti atmesti kaip nepagrįsti, kiek jie susiję su neturtine žala, patirta dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo neteisėtumo.

201

Antra, šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo, kiek jis susijęs su turtine žala, kurią atlyginti IMG gali reikalauti.

202

Iš tiesų, nors visas IMG prašymas atlyginti žalą buvo aptartas raštu ir žodžiu pagal rungimosi principą Bendrajame Teisme, šis teismas nenagrinėjo suinteresuotojo asmens reikalavimų, susijusių su šia turtine žala, pagrįstumo. Be to, iš pirmojoje instancijoje nagrinėtos bylos medžiagos analizės matyti, kad Teisingumo Teismas neturi visų faktinių aplinkybių, būtinų tam, kad jis galėtų pakankamai užtikrintai atlikti sudėtingus faktinių aplinkybių vertinimus, kuriuos reikia padaryti atliekant šią analizę, visų pirma atsižvelgiant į aplinkybę, primintą tiek Sprendime C‑183/17 P ir C‑184/17 P, tiek šio sprendimo 45 punkte, kad šią turtinę žalą galėtų sudaryti tik galimas galimybės, kad IMG, kaip tarptautinei organizacijai, bus pavestos biudžeto vykdymo užduotys, praradimas.

203

Taigi bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl nurodytos turtinės žalos buvimo ir prireikus dėl jos dydžio, taip pat, jei ji būtų pakankamai teisiškai patvirtinta, dėl šios žalos ir pakankamai reikšmingo Komisijai šiuo atveju tenkančios rūpestingumo pareigos pažeidimo, kurį Teisingumo Teismas galutinai konstatavo šiame sprendime, priežastinio ryšio buvimo.

204

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

205

Kadangi IMG pralaimėjo bylą C‑619/20 P, ji turi padengti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

206

Vis dėlto, kalbant apie bylas C‑620/20 P ir T‑381/15 RENV, reikia priminti, kad nors ir IMG, ir Komisija pralaimėjo dėl tam tikrų savo reikalavimų, IMG prašymas atlyginti žalą turi būti iš dalies grąžintas Bendrajam Teismui. Todėl pagal šio reglamento 137 straipsnį, kuris apeliaciniam procesui taikomas remiantis to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalimi, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą abiejose šiose bylose.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: