–

SIA „Zinātnes parks“, atstovaujamos advokāte I. Duka,

–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių K. Pommere ir V. Soņeca, vėliau K. Pommere ir J. Davidoviča,

–

Airijos, atstovaujamos M. Browne, J. Quaney bei M. Lane ir A. Joyce, padedamų BL D. Fennelly,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouchagiar bei J. Hradil ir L. Ozola,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320), 125 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio ir 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant [SESV] 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1), 2 straipsnio 18 punkto a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant SIA „Zinātnes parks“ ir Finanšu ministrija (Finansų ministerija, Latvija) ginčą dėl 2019 m. lapkričio 4 d. šios ministerijos sprendimo atmesti jos projekto paraišką pagal Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) bendro finansavimo programą (toliau – sprendimas atmesti paraišką).

3

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013, p. 289), 1 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[SESV] 176 straipsnyje nustatyta, kad [ERPF] paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. <…>“

4

Šio reglamento 3 straipsnio „Paramos iš ERPF teikimo sritis“ 3 dalyje nustatyta:

„ERPF lėšomis neremiama:

<…>

<…>“

5

Reglamente Nr. 1303/2013 nustatytos bendros taisyklės ir bendrosios nuostatos, taikomos ERPF, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, bendrai vadinamiems Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (toliau – ESI fondai).

6

Pagal šio reglamento 4 straipsnio 7 dalies nuostatas ESI fondams skirta Sąjungos biudžeto dalis įgyvendinama vadovaujantis valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo principu.

7

Šio reglamento 26 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluotos taip:

„1.   ESI fondų parama įgyvendinama pagal programas laikantis partnerystės sutarties. Kiekviena programa parengiama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2.   Programas rengia valstybės narės arba jų paskirtos institucijos, bendradarbiaudamos su 5 straipsnyje nurodytais partneriais. Valstybės narės programas rengia laikydamosi skaidrių procedūrų visuomenės atžvilgiu ir paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos.“

8

Šio reglamento 123 straipsnyje kiekvienai valstybei narei nustatyta pareiga kiekvienai veiksmų programai paskirti vadovaujančiąją instituciją, tvirtinančiąją instituciją ir audito instituciją.

9

Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnyje nustatytos vadovaujančiosios institucijos funkcijos. Pagal šio straipsnio 1 dalį ši institucija atsako už veiksmų programos valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo.

10

Dėl veiksmų atrankos šio reglamento 125 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ši institucija:

<…>

<…>“

11

Reglamento Nr. 651/2014 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, suteiktai sunkumų patiriančioms įmonėms, kadangi tokia pagalba turėtų būti vertinama pagal 2004 m. spalio 1 d. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti [(OL C 244, 2004, p. 2)], kurių galiojimas pratęstas Komisijos komunikatu dėl 2004 m. spalio 1 d. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti taikymo pratęsimo [(OL C 296, 2012, p. 3)], arba jas pakeisiančias gaires siekiant išvengti, kad jos bus apeitos, išskyrus pagalbos schemas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti. Siekiant suteikti teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nereikia vertinti visų įmonės padėties ypatybių, kad būtų nustatyta, ar taikant šį reglamentą įmonė laikoma patiriančia sunkumų.“

12

Šio reglamento 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 4 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas netaikomas:

<…>

13

Šio reglamento 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ numatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

14

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017, p. 46) 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

15

Šios direktyvos 4 straipsnyje „Įstatuose ar steigimo dokumentuose arba atskiruose dokumentuose pateikiama privaloma informacija“ numatyta:

„Įstatuose, steigimo dokumente arba atskirame dokumente, paskelbtame taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį, pateikiama bent tokia informacija:

<…>

<…>

16

Šios direktyvos 14 straipsnyje „Bendrovių atskleidžiami dokumentai ir duomenys“ nustatyta:

„Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad bendrovės būtinai atskleistų bent šiuos dokumentus ir duomenis:

<…>

<…>“

17

Direktyvos 2017/1132 16 straipsnio „Paskelbimas registre“ 3 ir 5–7 dalyse numatyta:

„3.   Visi dokumentai ir duomenys, kuriuos reikalaujama atskleisti pagal 14 straipsnį, turi būti saugomi byloje ar įtraukti į registrą; tai, kas įtraukiama į registrą, kiekvienu atveju turi būti ir byloje.

<…>

5.   3 dalyje nurodyti dokumentai ir duomenys atskleidžiami paskelbiant tam tikslui valstybės narės skirtame nacionaliniame leidinyje visą tekstą ar jo dalį arba darant nuorodą į dokumentą, kuris buvo įtrauktas į bylą ar registrą. Tam tikslui valstybės narės skirtas nacionalinis leidinys gali būti laikomas elektronine forma.

<…>

6.   Bendrovė gali remtis dokumentais ir duomenimis prieš trečiuosius asmenis tiktai po to, kai jie buvo atskleisti taip, kaip nurodyta 5 dalyje, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys žinojo apie juos.

Tačiau dėl operacijų, vykdomų anksčiau nei šešioliktą dieną po minėto atskleidimo, šiais dokumentais ir duomenimis remtis prieš trečiuosius asmenis negalima, jeigu jie įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.

7.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio neatitikimo tarp to, kas atskleista pagal 5 dalį, ir to, kas nurodyta registre ar byloje.

Tačiau neatitikimo atveju laikantis 5 dalies atskleistu tekstu negali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis; tačiau šie asmenys gali juo remtis, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad jiems buvo žinomi į bylą arba registrą įtraukti tekstai.

Be to, tretieji asmenys visada gali remtis bet kokiais dokumentais ir duomenimis, kurių atskleidimo formalumai dar nėra baigti, išskyrus atvejus, kai dėl neatskleidimo jie neturi galios.“

18

Pagal šios direktyvos II priedą atitinkamų Latvijos bendrovių formos apima sabiedrība ar ierobežotu atbildību (ribotos atsakomybės bendrovė), kuri yra ieškovės pagrindinėje byloje teisinė forma.

19

Sąjungos lėšų įgyvendinimą Latvijoje reglamentuoja Eiropas Savienības struktūrfondu un Kohēzijas fonda (2014–2020 m. gada plānošanas perioda vadības likums (2014–2020 m. programavimo laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo valdymo įstatymas) (toliau – Fondų valdymo įstatymas). Šio įstatymo 21 straipsnyje „Projektų paraiškų atranka“ nustatyta:

„1.   Projektų paraiškų atranka yra:

<…>

2.   Tarpininkaujančioji institucija atrenka projektų paraiškas pagal atrankos metodiką ir kvietimo teikti paraiškas aprašą. Jį parengia ir patvirtina tarpininkaujančioji institucija, suderinusi su atsakingąja ir vadovaujančiąja institucijomis.

<…>

5.   Kandidatai paraiškas parengia ir jas pateikia pagal kvietimo teikti paraiškas aprašo nuostatas. <…>“

20

Fondų valdymo įstatymo 25 straipsnio „Projektų paraiškų patvirtinimas, sąlyginis patvirtinimas arba atmetimas atviroje projektų paraiškų atrankoje“ 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.   Sprendimas atmesti projekto paraišką priimamas, jei tenkinama nors viena iš šių sąlygų:

<…>

<…>

4.   Sprendimas dėl sąlyginio projekto paraiškos patvirtinimo priimamas, jei kandidatas turi atlikti tam tikrus tarpininkaujančiosios institucijos nurodytus veiksmus, kad paraiška visiškai atitiktų vertinimo kriterijus ir projektą būtų galima tinkamai įgyvendinti. Atitinkamos sąlygos įtraukiamos į minėtą sprendimą ir jų įgyvendinimas kontroliuojamas atsižvelgiant į kvietimo teikti paraiškas aprašą. Jei kuri nors iš minėtame sprendime nurodytų sąlygų neįvykdoma arba neįvykdoma per sprendime nustatytą terminą, projektas laikomas atmestu.“

21

Šio įstatymo 30 straipsnyje „Projektų paraiškų patikslinimai“ nustatyta:

„Projektų paraiškos po jų pateikimo negali būti tikslinamos iki sprendimo dėl jų patvirtinimo, sąlyginio patvirtinimo arba atmetimo priėmimo.“

22

Pagrindinėje byloje nagrinėjamą paramos priemonę reglamentuoja 2018 m. rugsėjo 25 d.Ministru kabineta noteikumi Nr. 612 „Darbības programmas “Izaugsme un nodarbinātība” 3.1.1. specifiskā atbalsta mērķa “Sekmēt MVK izveidi un attīstību, īpaši apstrādes rūpniecībā un RIS3 prioritārajās nozarēs” 3.1.1.5. pasākuma “Atbalsts ieguldījumiem ražošanas telpu un infrastruktūras izveidei vai rekonstrukcijai” otrās projektu iesniegumu atlases kārtas īstenošanas noteikumi“ (Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 612 dėl veiksmų programos „Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas“, 3.1.1 konkretusis tikslas „Skatinti MVĮ steigimą ir plėtrą, ypač gamybos pramonėje ir prioritetiniuose regioninių inovacijų strategijų pažangiosioms specializacijoms (RIS3) sektoriuose“, 3.1.1.5 priemonė „Parama investicijoms, skirtoms gamybinėms patalpoms ir infrastruktūrai sukurti ar rekonstruoti“) antrojo projektų atrankos etapo įgyvendinimo taisyklių) (Latvijas Vēstnesis, 2018, Nr. 101, toliau – Įgyvendinimo nutarimas). Šio nutarimo 7 straipsnyje nustatyta:

„Antrasis priemonės projektų paraiškų atrankos etapas vykdomas atviro kvietimo būdu.“

23

Šio Įgyvendinimo nutarimo 15 straipsnyje nustatyta:

„Gauti finansavimo negalima, jei:

<…>

15.3. kandidatas atitinka sunkumų patiriančios įmonės statusą pagal Komisijos reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punktą;

<…>“

24

Praktiniai paraiškų atrankos aspektai reglamentuojami Centrālā Finanšu un līgumu aģentūra (Centrinė finansų ir sutarčių agentūra, toliau – kompetentinga nacionalinė agentūra) parengtame kvietimo teikti paraiškas apraše ir jo prieduose.

25

Šio aprašo 5 priedo „Projektų paraiškų vertinimo kriterijų taikymo metodika“ II skyriaus 6 punkte numatyta:

„Paraiška vertinama „teigiamai“, jei kandidatas nėra sunkumų patiriantis ekonominės veiklos vykdytojas. Priimant sprendimą skirti paramą įmonės priskyrimas prie sunkumų patiriančiųjų turi būti objektyviai pagrįstas patikrinimais ir patikimais duomenimis apie kandidatą ir su juo susijusias bendroves:

<…>

Paraiškos įvertinimas yra „sąlyginai teigiamas“, jei pateikta informacija yra neišsami arba nepakankamai konkreti. Kandidatui nurodoma pateiktą informaciją patikslinti. Patikslinimai gali būti susiję tik su techniniais, aritmetiniais ir redakciniais aspektais. <…>“

26

Komerclikums (Prekybos kodeksas) 12 straipsnyje „Registro viešumas“ nustatyta:

„1.   Įrašai prekybos registre trečiųjų šalių atžvilgiu įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos. <…>

2.   Jei informacija, kuri turėtų būti įrašoma prekybos registre, jame neįrašyta arba yra įrašyta, bet nepaskelbta, asmuo, kurio naudai ji turėjo būti įrašyta, šia informacija negali remtis prieš trečiąją šalį, išskyrus atvejus, kai trečioji šalis su tokia informacija jau yra susipažinusi.

<…>“

27

Prekybos kodekso 196 straipsnyje „Sprendimai dėl įstatinio kapitalo pakeitimo“ nustatyta:

„1.   Įstatinis kapitalas gali būti padidintas arba sumažintas tik akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriame nustatomos tokio padidinimo arba sumažinimo sąlygos.

<…>

3.   Priimant sprendimą dėl įstatinio kapitalo pakeitimo, tuo pačiu metu turi būti atitinkamai keičiami ir įstatai.“

28

Šio kodekso 202 straipsnio 3 dalis „Prašymai prekybos registrui dėl įstatinio kapitalo padidinimo“ suformuluota taip:

„Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tą dieną, kai naujas kapitalo dydis įrašomas įmonių registre.“

29

Per kvietimo teikti projektų paraiškas paramai gauti pagal bendro finansavimo iš ERPF programą „Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas“ procedūrą Latvijos ribotos atsakomybės bendrovė Zinātnes parks2019 m. balandžio 30 d., t. y. paskutinę paraiškų pateikimo dieną, pateikė kompetentingai nacionalinei agentūrai projekto paraišką. Kartu su paraiška pareiškėja pateikė 2019 m. balandžio 29 d. akcininkų susirinkimo sprendimą dėl bendrovės įstatų pakeitimo ir įstatinio kapitalo padidinimo, konkrečiam akcininkui per nustatytą terminą įmokant naują kapitalo dalį su priemoka.

30

Projekto vertinimo laikotarpiu pareiškėja informavo kompetentingą nacionalinę agentūrą, kad įstatinio kapitalo padidinimas įmonių registre įregistruotas 2019 m. liepos 24 d., ir vėliau ji papildomai pridėjo prisiekusiojo auditoriaus patvirtintą tarpinę veiklos ataskaitą.

31

Finansų ministerija atmetė Zinātnes parks paraišką, motyvuodama tuo, kad projekto paraiškos pateikimo dieną pareiškėja turėjo būti laikoma „sunkumų patiriančia įmone“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktį.

32

Skundą dėl šio Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Administratīvā rajona tiesa (Rajono administracinis teismas, Latvija) pažymi, kad šalys neginčija, kad, jeigu būtų atsižvelgta į paskutinėje 2018 m. Zinātnes parks finansinėje ataskaitoje pateiktus duomenis, ši bendrovė turėtų „sunkumų patiriančios įmonės“ statusą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 18 punkto a papunktį. Taip pat neginčijama, kad padidinus akcinį kapitalą ir įtraukus atitinkamus pakeitimus į įmonių registrą ši bendrovė nebeatitiko Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktyje nustatyto kriterijaus, kad būtų laikoma „sunkumų patiriančia įmone“. Tačiau šalys nesutaria dėl to, kiek kompetentinga nacionalinė agentūra turėjo atsižvelgti į akcinio kapitalo padidinimo įregistravimą įmonių registre ir Zinātnes parks pasiūlymą pateikti įrodymų per paraiškų nagrinėjimo procedūrą.

33

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visų pirma kyla abejonių dėl to, ar priimdama sprendimą atmesti paraišką Finansų ministerija, atsižvelgdama į Latvijos nacionalinės teisės aktuose vartojamą sąvoką „įstatinis kapitalas“, reiškiančią tik akcinį kapitalą, kuris viešai paskelbtas laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytos tvarkos, teisingai aiškino Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktyje vartojamą sąvoką „pasirašytasis akcinis kapitalas“.

34

Pagal Prekybos kodekso 202 straipsnio 3 dalį Latvijos teisės sistemoje įstatinis kapitalas laikomas padidintu tą dieną, kai naujas akcinio kapitalo dydis įrašomas prekybos registre, ir tik nuo šios datos tokiu padidinimu galima remtis prieš trečiuosius asmenis. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktyje nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, kuria būtų siekiama apibrėžti sąvoką „akcinis kapitalas“. Antra, Direktyvoje 2017/1132, visų pirma jos 14 ir 16 straipsniuose, sprendimų padidinti akcinį kapitalą galiojimui netaikoma išankstinė sąlyga ir valstybėms narėms aiškiai nepaliekama teisės šį klausimą reglamentuoti.

35

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas, ar per atrankos procedūrą nustatyti dokumentų pateikimo, ypač datos, kurią jie turi būti pateikti, reikalavimai, yra reikšmingi vertinant pareiškėjo finansinę padėtį ir ar tam tikrais atvejais paraiškos trūkumai, susiję su pareiškėjo finansine padėtimi, gali būti ištaisyti per atrankos procedūrą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktį atrankos procedūros ir kriterijai turi būti skaidrūs ir nediskriminuojantys.

36

Tas teismas mano, kad iš pirmo žvilgsnio šie principai yra Fondų valdymo įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinto ir kvietimo teikti paraiškas apraše išplėtoto pagrindinio principo, jog projekto paraiškų negalima tikslinti ar papildyti po jų pateikimo, pagrindas. Vadinasi, kompetentinga nacionalinė agentūra turi laikytis savo pačios nustatytų kriterijų, todėl ji turėjo pašalinti iš projektų atrankos procedūros pareiškėjus, nepateikusius dokumento ar informacijos, kuriuos pateikti reikalavo šią atranką reglamentuojančios nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų srityje taip pat egzistuoja pareiga laikytis panašių principų atrenkant pasiūlymus, tokia išvada aiškiai neišplaukia iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos valstybės pagalbos srityje.

37

Šiomis aplinkybėmis Administratīvā rajona tiesa (Rajono administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

38

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant nustatyti, ar bendrovė yra „patirianti sunkumų“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, sąvoką „pasirašytasis akcinis kapitalas“ reikia suprasti kaip reiškiančią tik kapitalo įnašus, kurie yra paviešinti pagal valstybės narės, kurioje įsteigta ta bendrovė, nacionalinės teisės aktuose numatytą tvarką.

39

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1301/2013 3 straipsnį sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Sąjungos taisyklėse dėl valstybės pagalbos, neteikiama jokia parama iš ERPF.

40

Pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių atsiradimo momentu sąvoka „sunkumų patirianti įmonė“ buvo apibrėžta Sąjungos valstybės pagalbos teisės normose – Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte. Šioje nuostatoje, užuot pateikus vieną sąvokos „sunkumų patirianti įmonė“ apibrėžtį, įtvirtinti keli alternatyvūs kriterijai, tarp kurių a punkte yra kriterijus, kad ribotos turtinės atsakomybės bendrovė turi būti praradusi daugiau nei pusę pasirašytojo akcinio kapitalo dėl sukauptų nuostolių.

41

Dėl Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte vartojamos sąvokos „pasirašytasis akcinis kapitalas“ pažymėtina, kad šioje nuostatoje tik nurodyta, kad ši sąvoka, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus. Tačiau nei šioje, nei jokioje kitoje šio reglamento nuostatoje nėra nei apibrėžta, nei nustatyta, nuo kada kapitalo padidinimas turi būti laikomas įvykusiu.

42

Pagal suformuotą jurisprudenciją tiek iš reikalavimo vienodai taikyti Sąjungos teisę, tiek iš lygybės principo matyti, kad tuo atveju, kai Sąjungos teisės nuostatoje nedaroma aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, kuri leistų nustatyti jos reikšmę ir taikymo sritį, ji visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai. Be to, sąvokų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme, atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo BAKATI PLUS, C‑656/19, EU:C:2020:1045, 38 ir 39 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

43

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ribotos atsakomybės bendrovių atveju sąvoka „akcinis kapitalas“ įprastai reiškia įnašų, kuriuos bendrovės partneriai ar akcininkai jai perdavė arba įsipareigojo perduoti mainais už jiems suteikiamas kapitalo dalis ar akcijas, vertę. Žodis „pasirašytasis“ paprastai vartojamas siekiant apibrėžti sumą, kurią dabartiniai ar būsimieji partneriai ar akcininkai neatšaukiamai įsipareigojo įnešti į bendrovę, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkami įnašai yra įmokėti, ar ne. Tik tuomet, kai po šio žodžio eina dalyvis „įmokėtas“, išimties tvarka žodžių junginys „pasirašytasis akcinis kapitalas“ vartojamas pavadinti tik akcinį kapitalą, kurį partneriai ar akcininkai faktiškai sumokėjo.

44

Vadinasi, atsižvelgiant į tai, jog Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktyje sąvoka „pasirašytasis akcinis kapitalas“ vartojama be jokio kito apibūdinimo, ji turi būti suprantama kaip reiškianti visus įnašus, kuriuos dabartiniai ar būsimieji partneriai ar akcininkai jau įnešė arba prisiėmė neatšaukiamą įsipareigojimą įnešti.

45

Šią išvadą patvirtina Reglamentu Nr. 651/2014 siekiami tikslai, kuriuos reikia vertinti atsižvelgiant į jo kontekstą,

46

Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte nurodytais alternatyviais sąvokos „sunkumų patirianti įmonė“ apibrėžties kriterijais siekiama patikslinti šio reglamento 1 straipsnio 4 dalies, pagal kurią šis reglamentas netaikomas sunkumų patiriančioms įmonėms suteiktai pagalbai, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atlyginti, taikymo sritį.

47

Pagal šio reglamento 14 konstatuojamąją dalį tikslas, kurio siekiama šio 1 straipsnio 4 dalimi, taigi, ir sąvoka „sunkumų patirianti įmonė“, yra užtikrinti, kad tokioms įmonėms suteikta pagalba būtų vertinama pagal gaires, konkrečiai susijusias su valstybės pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, siekiant išvengti, kad jos bus apeitos.

48

Komisijos komunikato – Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014, p. 1), į kurias daroma aiški nuoroda Reglamento Nr. 651/2014 14 konstatuojamojoje dalyje, 20 ir 23 punktuose nurodyta, kad „įmonė laikoma sunkumų patiriančia įmone tada, kai be valstybės intervencijos ji beveik neabejotinai bus priversta pasitraukti iš verslo trumpuoju arba vidutiniu laikotarpiu. <…> Kadangi kyla grėsmė sunkumų patiriančios įmonės egzistavimui, ji negali būti laikoma tinkama priemone kitiems viešosios politikos tikslams siekti, kol neužtikrinamas jos gyvybingumas“.

49

Atsižvelgiant į šiame Komisijos komunikate pateiktą informaciją, Reglamento Nr. 651/2014 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tikslas ir Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktyje įtvirtintas su tuo susijęs kriterijus turi būti aiškinami taip, kad jais siekiama įvertinti atitinkamos bendrovės galimybę tęsti veiklą trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu.

50

Taigi nagrinėjant šį kriterijų reikia atsižvelgti į visus įnašus, kuriuos partneriai ar akcininkai neatšaukiamai įsipareigojo atlikti. Net jei šie įnašai dar nėra įmokėti, jie, kaip ir įmokėti įnašai, yra svarbi informacija apie atitinkamos bendrovės pajėgumą tęsti veiklą tokiu laikotarpiu.

51

Vadinasi, sąvoka „pasirašytasis akcinis kapitalas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktį, turi būti aiškinama kaip savarankiška sąvoka, reiškianti visus įnašus, kuriuos bendrovės dabartiniai ar būsimieji partneriai ar akcininkai atliko arba neatšaukiamai įsipareigojo atlikti.

52

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, primintos šio sprendimo 29 punkte, matyti, kad Zinātnes parks akcininkų susirinkimas, prieš pateikiant paraišką kompetentingai nacionalinei agentūrai dėl finansavimo pagal bendro finansavimo iš ERPF programą, nusprendė padidinti jos akcinį kapitalą, tam tikram akcininkui per nustatytą terminą sumokant už akcijas ir jų priedus. Atsižvelgdamas į šio sprendimo pirmesniame punkte pateiktą savarankišką ir vienodą sąvokos „pasirašytasis akcinis kapitalas“ aiškinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar remiantis nacionalinėje teisėje, pagal kurią buvo įsteigta atitinkama bendrovė, numatytais atitinkamais kriterijais projekto pateikimo momentu nustatytos aplinkybės patvirtina to akcininko neatšaukiamą įsipareigojimą padidinti kapitalą.

53

Šiuo klausimu iš tiesų reikia pabrėžti, kad Sąjungos teisėje, Direktyvos 2017/1132 I antraštinės dalies III ir IV skyriuose, tikrai derinamos nacionalinės kapitalo didinimo viešumo taisyklės, kiek tai susiję su bendrovėmis, patenkančiomis į šių skyrių taikymo sritį. Vis dėlto iš šios direktyvos 7 ir 8 konstatuojamųjų dalių ir jos 1 straipsnio pirmos įtraukos aiškiai matyti, kad tuo siekiama leisti, pavyzdžiui, tretiesiems asmenims, žinoti esminius atitinkamos bendrovės veiksmus. Tačiau nei iš šio direktyvos konstatuojamųjų dalių, nei iš jos nuostatų nematyti, kad šios viešumo taisyklės yra sąlygos, kurių reikia laikytis, kad įsipareigojimas atlikti įnašą galėtų būti laikomas neatšaukiamu.

54

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad siekiant nustatyti, ar bendrovė yra „patirianti sunkumų“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, sąvoka „pasirašytasis akcinis kapitalas“ reiškia visus kapitalo įnašus, kuriuos dabartiniai ar būsimieji bendrovės partneriai ar akcininkai atliko arba neatšaukiamai įsipareigojo atlikti.

55

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad siekdama nustatyti, ar pareiškėjas turi būti laikomas „nepatiriančiu sunkumų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punktą, kompetentinga vadovaujančioji institucija turi atsižvelgti tik į įrodymus, atitinkančius reikalavimus, nustatytus rengiant projektų paraiškų atrankos procedūrą.

56

Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalyje tik nurodyta, kad ERPF lėšomis neremiamos sunkumų patiriančios įmonės, kaip jos apibrėžtos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse. Todėl reikia konstatuoti, kad šioje nuostatoje nėra nieko pažymėta apie įrodymų, į kuriuos gali būti atsižvelgta nustatant, kad įmonė nepatiria sunkumų, pobūdį.

57

Atsižvelgiant į tai, iš Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalies, kurioje apibrėžtas vadovaujančiųjų institucijų, atsakingų už veiksmų programų valdymą, vaidmuo, formuluotės matyti, kad jos turi nustatyti tinkamas atrankos procedūras bei kriterijus ir juos patvirtinusios taikyti, be kita ko, įsitikinusios, kad paramos gavėjai yra finansiškai pajėgūs įvykdyti paramos sąlygas, o kiek tai susiję su ERPF parama, kad jos gavėjai nėra „patiriantys sunkumų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punktą.

58

Kad įvykdytų šią pareigą, vadovaujančiosios institucijos būtinai turi remtis pakankamai patikima informacija, kad pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl atitinkamų bendrovių finansinės padėties.

59

Kalbant apie tai, kokie konkrečiai turi būti įrodymai, į kuriuos galima atsižvelgti, pažymėtina, kad Sąjungos teisės aktuose šiuo aspektu nieko nenurodyta, todėl įrodymų pobūdžio nustatymas priklauso valstybių narių procesinės autonomijos sričiai; vadinasi, nustatydamos projektų paraiškų atrankos procedūrą kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi diskreciją šiuo atžvilgiu.

60

Vis dėlto remiantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais šie įrodymų reikalavimai neturi būti didesni už tuos, kurie taikomi panašioms situacijoms nacionalinėje teisėje, kai tokie reikalavimai, jeigu būtų taikomi, leistų išsaugoti Reglamento Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalies veiksmingumą ir dėl jų netaptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis teisėmis, įskaitant teisę kiekvienam projekto paraišką teikiančiam asmeniui pasinaudoti galimybe ją veiksmingai pateikti, kad galėtų gauti paramą iš ERPF (pagal analogiją žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Eturas ir kt., C‑74/14, EU:C:2016:42, 32 punktą ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Instituto Madrileño de Investigación y Desarrollo Rural, Agrario y Alimentario, C‑726/19, EU:C:2021:439, 47 punktą).

61

Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjama procedūra susijusi su lėšų iš Sąjungos biudžeto suteikimu pagal ERPF programas ir dėl to ji yra Sąjungos teisės įgyvendinimo priemonė, ji taip pat turi atitikti bendruosius Sąjungos teisės principus, tarp kurių yra vienodo požiūrio, skaidrumo ir proporcingumo principai – ypač svarbūs procedūroje, kurioje konkuruoja ūkio subjektai (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimo Farkas, C‑564/15, EU:C:2017:302, 50 ir 59 punktus).

62

Sąlyga laikytis vienodo požiūrio ir skaidrumo principų reiškia, kad visiems pareiškėjams, dalyvaujantiems toje pačioje programoje, turi būti taikomi tokie patys įrodymų pateikimo reikalavimai ir kad tie reikalavimai turi būti paskelbti viešai (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo, C‑27/15, EU:C:2016:404, 37 punktą ir 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Archus ir Gama, C‑131/16, EU:C:2017:358, 26 punktą). Pagal proporcingumo principą savo ruožtu būtina užtikrinti, kad šie reikalavimai neviršytų to, kas būtina tikrinant materialines Sąjungos teisėje nustatytas sąlygas (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Rad Service ir kt., C‑210/20, EU:C:2021:445, 34 punktą).

63

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju visos šios sąlygos yra tenkinamos. Vis dėlto siekdamas jam padėti atlikti tokį vertinimą Teisingumo Teismas gali pateikti visas naudingas Sąjungos teisės aiškinimo gaires (be kita ko, žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C‑83/14, EU:C:2015:480, 62 punktą ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo A (Sienų kirtimas pramoginiu laivu), C‑35/20, EU:C:2021:813, 85 punktą).

64

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų nacionalinės teisės nuostatų matyti, kad, turint omenyje jose įtvirtintus atrankos procedūros reikalavimus, įmonę galima kvalifikuoti kaip „sunkumų patiriančią“ atsižvelgiant tik į informaciją, esančią visuomenei paskelbtoje galutinėje metinėje ataskaitoje, arba, jeigu pareiškėjas pateikia prisiekusiojo auditoriaus patvirtintą tarpinę veiklos ataskaitą, – atsižvelgiant į joje esančią informaciją. Jei pareiškėjas nurodo viešai prieinamą informaciją apie įstatinio kapitalo padidinimą po paskutinės galutinės metinės ataskaitos, atsižvelgiama į tokią informaciją, kuri pateikta kartu su tarpine veiklos ataskaita, patvirtinta prisiekusiojo auditoriaus.

65

Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė iš principo gali bet kada parengti prisiekusiojo auditoriaus patvirtintą tarpinę veiklos ataskaitą, nepatirdama pernelyg didelių išlaidų, kad dėl tokio reikalavimo „sunkumų patiriančiai“ bendrovei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punktą, parengus paskutinę galutinę metinę ataskaitą taptų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga įrodyti, kad ji nebėra „sunkumų patirianti“ bendrovė, tokios taisyklės iš principo negali būti laikomos prieštaraujančiomis veiksmingumo principui.

66

Be to, kiek tai susiję su vienodo požiūrio ir skaidrumo principų laikymusi, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami reikalavimai buvo tinkamai paskelbti arba taikomi visiems vienodai.

67

Galiausiai, atsižvelgiant į metinių ataskaitų rengimo reikalavimus, kurie prisideda prie jose esančios informacijos patikimumo, taip pat į garantijas, kurias suteikia prisiekusio auditoriaus atliekamas tarpinių veiklos ataskaitų patvirtinimas, dėl proporcingumo principo pažymėtina, kad vadovaujančiajai institucijai taikomas reikalavimas remtis tik tokiais dokumentais neatrodo viršijantis tai, kas būtina Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte nustatytai sąlygai patikrinti.

68

Tokiomis aplinkybėmis pagal Sąjungos teisę iš principo nedraudžiama, kad nacionalinės teisės nuostatose, kaip antai nagrinėjamose pagrindinėje byloje, būtų reikalaujama, kad vadovaujančioji institucija įvertintų įmonės finansinę padėtį atsižvelgdama tik į informaciją, esančią visuomenei paskelbtoje bendrovės pareiškėjos paskutinėje galutinėje metinėje ataskaitoje, ir prireikus prisiekusio auditoriaus patvirtintoje tarpinėje veiklos ataskaitoje esančią informaciją, jei ši tarpinė veiklos ataskaita pateikta šiai institucijai, nebent paaiškėtų, kad šie reikalavimai neatitinka lygiavertiškumo principo, tačiau tai turi patikrinti ši institucija.

69

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad siekdama nustatyti, ar pareiškėjas turi būti laikomas „nepatiriančiu sunkumų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punktą, kompetentinga vadovaujančioji institucija turi atsižvelgti tik į įrodymus, atitinkančius reikalavimus, nustatytus rengiant projektų paraiškų atrankos procedūrą, jei šie reikalavimai atitinka veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus, taip pat Sąjungos teisės bendruosius principus, kaip antai vienodo požiūrio, skaidrumo ir proporcingumo principus.

70

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalis ir šioje nuostatoje minimi nediskriminavimo ir skaidrumo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias projekto paraiškos negali būti tikslinamos po to, kai yra pateikiamos.

71

Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo, ar savo klausime kalbėdamas apie projekto pateikimą jis turi omenyje nacionalinėje teisėje numatytą datą, iki kada reikia pateikti projekto paraiškas, ar datą, kada buvo pateikta atitinkamo pareiškėjo projekto paraiška. Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje Zinātnes parks pateikė dokumentus paskutinę nacionalinėje teisėje numatyto termino pateikti projekto paraiškas dieną. Todėl neatrodo būtina nagrinėti klausimą, ar Sąjungos teisė įpareigoja valstybes nares leisti pareiškėjams patikslinti paraiškas po jų pateikimo, bet prieš galutinį jų pateikimo terminą. Klausimas šioje byloje keliamas dėl paraiškos patikslinimų po šios galutinės termino dienos.

72

Toliau reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalies d punkte tik nurodyta, jog prieš patvirtindama veiksmą kompetentinga vadovaujančioji institucija turi įsitikinti, ar kiekvienas ERPF paramos gavėjas turi administracinius, finansinius ir veiklos gebėjimus įvykdyti paramos teikimo sąlygas dėl kiekvieno veiksmo, tačiau jame nepasakyta, kuriuo momentu šie gebėjimai turi būti vertinami ir kada pareiškėjai turi pateikti šiai institucijai informaciją, reikalingą šiems pajėgumams patikrinti.

73

Kadangi Sąjungos teisėje nenumatyta, iki kada vadovaujančiosioms institucijoms turi būti pateikta būtinų įrodymų, tai turi nuspręsti valstybės narės, laikydamosi veiksmingumo ir lygiavertiškumo principų ir kiekvienai vadovaujančiajai institucijai tenkančios pareigos skrupulingai laikytis bendrųjų teisės principų, įskaitant vienodo požiūrio ir skaidrumo principus, primintus Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalyje, ir proporcingumo principą.

74

Konkrečiai kalbant apie skaidrumo ir vienodo požiūrio principus, reikia priminti, kad, kai valstybė narė pareiškėjams nustato galutinį terminą savo dokumentams papildyti, šie principai įpareigoja vadovaujančiąsias institucijas pašalinti iš atrankos procedūros bet kokią paraišką, kurioje iki to termino pabaigos nėra nurodyta būtina informacija (pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Cartiera dell’Adda, C‑42/13, EU:C:2014:2345, 42 punktą ir 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Pizzo, C‑27/15, EU:C:2016:404, 42–44 punktus).

75

Iš nacionalinio teismo pateiktos informacijos matyti, jog pagrindinėje byloje manydama, kad Reglamento Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga turi būti vertinama projekto paraiškų patvirtinimo dieną, valstybė narė nusprendė neleisti tiems pareiškėjams papildyti savo paraišką pasibaigus jų pateikimo terminui.

76

Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės vadovaujančiosios institucijos turi turėti laiko išnagrinėti joms pateiktas paraiškas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1998 m. vasario 10 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑263/95, EU:C:1998:47, 31 punktą ir 2010 m. kovo 25 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑392/08, EU:C:2010:164, 21 punktą), vis dėlto negalima priekaištauti šiai valstybei narei dėl to, kad ji pareiškėjams nustatė terminą pateikti visą vadovaujančiajai institucijai būtiną informaciją, kuris yra ankstesnis nei projekto paraiškų patvirtinimo data.

77

Taigi, kaip savo išvados 80 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, jei pareiškėjams būtų leidžiama papildyti savo paraiškas pasibaigus jų pateikimo terminui, kompetentinga vadovaujančioji institucija atsidurtų situacijoje, kai turėtų pakartotinai nagrinėti tas pačias paraiškas, ir dėl to kiltų rizika, kad jų patvirtinimo data bus atidėta, taip pakenkiant finansavimo programų tikslams arba pažeidžiant vienodo požiūrio ir skaidrumo principus. Dėl tokios galimybės kompetentinga vadovaujančioji institucija taip pat galėtų patirti papildomų išlaidų, kurių valstybė narė pagal gero administravimo principą gali teisėtai norėti nemokėti.

78

Reikia konstatuoti, kad valstybė narė gali nuspręsti, jog pareiškėjams neleidžiama papildyti paraiškų pasibaigus jų pateikimo terminui, net jei nacionalinės teisės nuostatose būtų numatyta, kad ši Reglamento Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga turi būti vertinama vėliau.

79

Pagal lygiavertiškumo principą nacionalinėje teisėje reikia nustatyti procedūras, kurios, atsižvelgiant į jų dalyką, pagrindą ir esminius elementus, būtų panašios į procedūrą, numatytą ERPF paramai gauti, ir įsitikinti, kad šios procedūros, leisdamos pareiškėjams papildyti savo paraiškas pasibaigus jų pateikimo terminui, nebūtų palankesnės nei pagrindinėje byloje nagrinėjamos procedūros (pagal analogiją žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Belastingdienst / Toeslagen (Apeliacinio skundo stabdomasis poveikis), C‑175/17, EU:C:2018:776, 42–44 punktus).

80

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 3 dalis ir šioje nuostatoje minimi nediskriminavimo ir skaidrumo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias projekto paraiškos negali būti tikslinamos po to, kai yra pateikiamos. Vis dėlto pagal lygiavertiškumo principą tai, kad pareiškėjai negali papildyti paraiškos po galutinės jos pateikimo datos, turi būti taikoma visoms procedūroms, kurios, atsižvelgiant į jų dalyką, pagrindą ir esminius elementus, tam tikrais atvejais gali būti laikomos panašiomis į taikomas ERPF paramai gauti.

81

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: