1

Šiuo apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2021 m. sausio 27 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą (T‑699/17, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2021:44), kuriuo Bendrasis Teismas panaikino 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių (OL L 212, 2017, p. 1; toliau – ginčijamas sprendimas).

2

ESS 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta:

„4.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % [Europos Sąjungos] Tarybos narių, kurių turi būti ne mažiau kaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % [Europos] Sąjungos gyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

Kiti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tvarkos aspektai nustatomi [SESV] 238 straipsnio 2 dalyje.

5.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų.“

3

Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų (toliau – Protokolas Nr. 36) II antraštinėje dalyje „Nuostatos dėl kvalifikuotos balsų daugumos“ yra 3 straipsnis, suformuluotas taip:

„1.   Pagal [ESS] 16 straipsnio 4 dalį šios dalies ir [SESV] 238 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl kvalifikuotos balsų daugumos nustatymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

2.   Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai turi būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma, bet kuris Tarybos narys gali reikalauti, kad tas sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, kuri apibrėžta 3 dalyje. Šiuo atveju taikomos 3 ir 4 dalys.

3.   Toliau išdėstytos nuostatos, nepažeisdamos [SESV] 235 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos, galioja iki 2014 m. spalio 31 d.

Tais atvejais, kai Europos Vadovų Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, narių balsai paskirstomi taip:

<…>“

4

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010, p. 17) 13 straipsnio „GPGB informaciniai dokumentai ir keitimasis informacija“ 1, 5 ir 6 dalyse nustatyta:

„1.   Siekdama parengti, peržiūrėti ir, prireikus, atnaujinti GPGB informacinius dokumentus Komisija organizuoja valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija.

<…>

5.   Sprendimai dėl [geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB)] išvadų priimami pagal 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

6.   Priėmus sprendimą pagal 5 dalį, Komisija nedelsdama sudaro galimybę visuomenei susipažinti su GPGB informaciniu dokumentu ir užtikrina, kad su GPGB išvadomis būtų galima susipažinti visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.“

5

Šios direktyvos 14 straipsnio „Leidimo sąlygos“ 3 dalyje nustatyta:

„Nustatant leidimo sąlygas turi būti remiamasi GPGB išvadomis.“

6

Minėtos direktyvos 75 straipsnis „Komiteto procedūra“ suformuluotas taip:

„1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Pateikus nuorodą į šią dalį, taikomi [1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124),] 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.“

7

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13), 5 straipsnio „Nagrinėjimo procedūra“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Kai taikoma nagrinėjimo procedūra, komitetas pateikia nuomonę [ESS] 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta balsų dauguma ir, kai taikoma, SESV 238 straipsnio 3 dalyje nustatyta balsų dauguma, jei teisės aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai komitete skaičiuojami tuose straipsniuose nustatytu būdu.

2.   Jeigu komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima įgyvendinimo akto projektą.“

8

Pagal šio reglamento 12 straipsnio pirmą pastraipą „Sprendimas 1999/468/EB panaikinamas“.

9

Minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Jei pagrindiniuose teisės aktuose, priimtuose iki šio reglamento įsigaliojimo, numatyta, kad Komisija naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais pagal Sprendimą 1999/468/EB, taikomos šios taisyklės:

<…>

<…>

10

Ginčo aplinkybės nurodytos skundžiamo sprendimo 8–15 punktuose ir jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

11

2017 m. kovo 9 d. Komisija, kaip komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2010/75 75 straipsnį (toliau – komitetas), pirmininkė, pateikė šiam komitetui įgyvendinimo sprendimo projektą, kuriame pagal šią direktyvą buvo išdėstytos GPGB išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių, ir 2017 m. kovo 23 d. pakvietė šio komiteto narius į 2017 m. balandžio 28 d. vyksiantį posėdį, kurio tikslas – balsuoti dėl nuomonės, susijusios su šiuo įgyvendinimo sprendimo projektu.

12

2017 m. kovo 30 d. Lenkijos Respublika paprašė komiteto balsuoti dėl šios nuomonės pagal Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas balsavimo taisykles.

13

2017 m. balandžio 4 d. Tarybos teisės tarnyba nusiuntė valstybių narių Nuolatinių atstovų komitetui nuomonę, pagal kurią iš esmės tam, kad balsavimas dėl teisės akto projekto vyktų pagal taisykles, taikytas iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, turi būti įvykdytos dvi sąlygos: pirma, atitinkama valstybė narė turėjo pateikti atitinkamą reikalavimą ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 31 d. ir, antra, balsavimas, dėl kurio pateiktas prašymas, taip pat turėjo įvykti iki šios datos.

14

2017 m. balandžio 10 d. Komisijos aplinkos generalinis direktoratas atmetė 2017 m. kovo 30 d. Lenkijos Respublikos reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad balsavimas dėl nuomonės buvo numatytas 2017 m. balandžio 28 d., t. y. po 2017 m. kovo 31 d. – Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje numatytos datos.

15

2017 m. balandžio 28 d. komiteto nariai balsavo dėl nuomonės dėl iš dalies pakeisto įgyvendinimo sprendimo projekto priėmimo. Balsuota taikant ESS 16 straipsnio 4 dalyje, o ne Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje, nustatytas balsavimo taisykles. Komitetas nubalsavo už palankią nuomonę dėl šio projekto, surinkus 20 valstybių narių, atitinkančių 65,14 % Sąjungos gyventojų ir 71,43 % šio komiteto narių, balsus. Aštuonios valstybės narės, įskaitant Lenkijos Respubliką, balsavo prieš.

16

2017 m. liepos 31 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, jame išdėstė GPGB išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių ir nustatė, be kita ko, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamus išmetamų azoto oksidų (NOx), gyvsidabrio (Hg) ir vandenilio chlorido (HCl) kiekius.

17

2017 m. spalio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Lenkijos Respublikos ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

18

2018 m. sausio 4 ir 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Vengrijos ir Bulgarijos Respublikos prašymus įstoti į bylą palaikyti Lenkijos Respublikos reikalavimų. 2018 m. sausio 16 ir 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Belgijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prašymus įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2018 m. vasario 19 ir 21 d. sprendimais Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas (ankstesnė sudėtis) patenkino šiuos prašymus.

19

Ieškinį Lenkijos Respublika grindė penkiais pagrindais.

20

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu pirmąjį pagrindą, susijusį su kvalifikuotos daugumos srityje taikytinų nuostatų pažeidimu, ir panaikino ginčijamą sprendimą, nenagrinėjęs kitų Lenkijos Respublikos nurodytų pagrindų.

21

Konkrečiau kalbant, analizuodamas pirmąjį pagrindą Bendrasis Teismas išnagrinėjo Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies taikymo sritį ir klausimą, ar tam, kad būtų taikomos šio 3 straipsnio 3 dalyje numatytos kvalifikuotos daugumos taisyklės, kurios atitinka numatytas Nicos sutartyje, valstybei narei pakako pateikti prašymą laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., ar buvo būtina, kad ir atitinkamas sprendimas būtų priimtas per šį laikotarpį.

22

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, pirma, skundžiamo sprendimo 35 ir 36 punktuose išnagrinėjo Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies formuluotę ir padarė išvadą, kad jokia šios nuostatos kalbinė versija neleidžia išsklaidyti abejonių dėl tikslios jos apimties.

23

Antra, šio sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas išnagrinėjo šio 3 straipsnio 2 dalies istoriją ir ištyrė, ar tarpvyriausybinei konferencijai, sušauktai rengiant sutarties, kuria iš dalies keičiama ES sutartis ir EB sutartis, projektą, suteiktuose įgaliojimuose buvo informacijos, leidžiančios išsiaiškinti šios nuostatos formuluotę. Jis padarė išvadą, kad šiuose įgaliojimuose esanti formuluotė labai panaši į minėtos nuostatos formuluotę, todėl ji taip pat neleido pašalinti dviprasmybės, susijusios su tikslia šios nuostatos apimtimi.

24

Trečia, skundžiamo sprendimo 38–42 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar teleologinis aiškinimas leidžia nustatyti šią apimtį. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad Protokolo Nr. 36 tikslas, kaip nurodyta jo vienintelėje konstatuojamojoje dalyje, buvo „pasirengti perėjimui nuo sutarčių, taikomų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, institucinių nuostatų prie minėtoje Sutartyje numatytų institucinių nuostatų“.

25

Be to, Bendrasis Teismas, pirma, priminė, kad pagal Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį valstybei narei suteikiama teisė laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. prašyti taikyti šio protokolo 3 straipsnio 3 dalyje numatytas taisykles, susijusias su kvalifikuotos daugumos apibrėžimu, atitinkančias Nicos sutarties nuostatas. Antra, jis konstatavo, kad ši teisė neišvengiamai reiškia, jog po to, kai valstybė narė pateikia atitinkamą prašymą, balsavimas turi būti organizuojamas pagal šias taisykles, net jei šis balsavimas vyksta po 2017 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo teigimu, tik toks aiškinimas galėjo užtikrinti, kad valstybė narė per visą šį laikotarpį galės veiksmingai pasinaudoti minėta teise iki paskutinės numatyto termino dienos.

26

Galiausiai Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad bet koks priešingas aiškinimas panaikintų aiškaus 2014 m. lapkričio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. laikotarpio, skirto nagrinėjamai teisei įgyvendinti, nustatymo veiksmingumą ir gerokai sutrumpintų terminą, per kurį valstybė narė galėtų veiksmingai prašyti balsavimo pagal Nicos sutarties taisykles. Jis nusprendė, kad toks aiškinimas reikštų, jog šio laikotarpio pabaigoje pateiktas prašymas praktiškai būtų pavėluotas, kad būtų pradėtos taikyti šios taisyklės. Todėl prireikus valstybės narės būtų priverstos pateikti prašymą daug anksčiau, atsižvelgiant į balsavimo datą (nenumatomą), taip atimant iš valstybių narių galimybę prašyti balsuoti pagal minėtas taisykles iki paskutinės Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje numatyto laikotarpio dienos.

27

Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad iš teleologinio šio 3 straipsnio 2 dalies aiškinimo matyti, jog minėto 3 straipsnio 3 dalies nuostatos galėjo būti taikomos balsavimui netgi po 2017 m. kovo 31 d., su sąlyga, kad valstybė narė paprašė jas taikyti iki šios datos.

28

Ketvirta, skundžiamo sprendimo 43–52 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokį aiškinimą taip pat patvirtina Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies kontekstinis aiškinimas. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nustatė, o paskui išnagrinėjo tris laikotarpius, susijusius su taisyklių dėl kvalifikuotos daugumos apibrėžties, numatytų ESS 16 straipsnio 4 dalyje, įsigaliojimu.

29

Pirmiausia Bendrasis Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo taikomos Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje numatytos kvalifikuotos daugumos apibrėžties taisyklės, atitinkančios Nicos sutarties nuostatas. Paskui jis pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Tarybos narys, remdamasis Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalimi, galėjo prašyti priimti sprendimą pagal šias Nicos sutarties taisykles, o to nepadarius, būtų taikoma ESS 16 straipsnio 4 dalyje numatyta kvalifikuotos daugumos apibrėžtis. Galiausiai Bendrasis Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip numatyta ESS 16 straipsnio 4 dalyje, nesuteikiant galimybės prašyti taikyti kitokį balsų skaičiavimo metodą.

30

Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentą, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalis yra ESS 16 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės išimtis. Jis padarė išvadą, kad ši 3 straipsnio 2 dalis yra pereinamojo laikotarpio nuostata, kaip tai patvirtinta Protokolo Nr. 36 vienintelėje konstatuojamojoje dalyje, taip pat jo pavadinimo ir ESS 16 straipsnio 5 dalies formuluotėse. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šio sprendimo 27 punkte pateiktas minėto 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas, pirma, atitinka reikalavimą, išplaukiantį iš suformuotos jurisprudencijos, kad pereinamojo laikotarpio nuostata turi būti aiškinama siaurai, ir, antra, yra būtinas, kad valstybė narė galėtų tinkamai ir veiksmingai pasinaudoti šio sprendimo 25 punkte nurodyta teise iki paskutinės to paties 3 straipsnio 2 dalyje numatyto termino dienos.

31

Galiausiai, penkta, skundžiamo sprendimo 53–56 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šį aiškinimą patvirtina teisinio saugumo principas ir kad Komisijos siūlomas aiškinimas ne tik lemtų nuspėjamumo stoką, nes pereinamojo laikotarpio pabaigoje sukeltų netikrumą dėl kvalifikuotos daugumos, kaip ji apibrėžta Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo laiko atžvilgiu, bet ir galėtų lemti šio Protokolo 3 straipsnio 2 dalies apėjimą, nustatant balsavimo datą po 2017 m. kovo 31 d.

32

Nusprendęs, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje numatytos kvalifikuotos daugumos apibrėžties taisyklės turėjo būti taikomos 2017 m. balandžio 28 d. balsuojant dėl ginčijamo sprendimo projekto ir kad balsavimo tvarkos nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą. Be to, dėl teisinio saugumo motyvų ir siekdamas išvengti Sąjungos vykdomos ar remiamos politikos įgyvendinimo nutraukimo ar regreso Bendrasis Teismas nusprendė palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti dvylikos mėnesių nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas šį sprendimą pakeičiantis aktas, priimtas pagal šio 3 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuotos daugumos taisykles.

33

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

34

Lenkijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

35

Subsidiariai, jei Teisingumo Teismas patenkintų apeliacinį skundą ir panaikintų skundžiamą sprendimą, Lenkijos Respublika prašo Teisingumo Teismo grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl šio sprendimo 17 punkte nurodytų antrojo–penktojo ieškinio pagrindų.

36

Atskiru dokumentu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo kartu su apeliaciniu skundu, Komisija paprašė, kad šiai bylai būtų taikoma Teisingumo Teismo procedūros reglamento 133–136 straipsniuose, taikomuose apeliaciniams skundams pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, numatyta pagreitinta procedūra.

37

Grįsdama šį prašymą Komisija pažymėjo, kad dėl Bendrojo Teismo sprendimo palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius iki naujo akto įsigaliojimo per ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo dienos, ginčijamame sprendime apibrėžti GPGB galėjo būti taikomi tik iki 2022 m. sausio 27 d. Komisijos teigimu, atsižvelgiant į taip atsiradusį teisinį nesaugumą dėl didelių kurą deginančių įrenginių eksploatavimo sąlygų ir į atitinkamų ūkio subjektų skaičių bei investuotas sumas, reikėjo greitai sužinoti šio apeliacinio skundo nagrinėjimo baigtį ir tai, ar iš tikrųjų reikėjo priimti naują aktą iki 2022 m. sausio 27 d. Jei Teisingumo Teismas patenkintų apeliacinį skundą, nereikėtų šių įrenginių atžvilgiu priimti naujo įgyvendinimo sprendimo dėl GPGB.

38

Iš Procedūros reglamento 133 straipsnio matyti, kad ieškovo arba atsakovo prašymu Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs kitą šalį, teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti bylą taikant šiame reglamente numatytą pagreitintą procedūrą, kai dėl bylos pobūdžio reikia ją išnagrinėti per trumpą terminą.

39

Iš suformuotos jurisprudencijos visų pirma matyti, kad nei teisinis nesaugumas, susijęs su akto teisėtumu ar aiškinimu, nei didelis potencialiai susijusių asmenų ar teisinių situacijų skaičius savaime negali būti išimtinės aplinkybės, galinčios pateisinti bylos nagrinėjimą pagal šią procedūrą (2016 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Taryba / Front Polisario, C‑104/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:232, 7 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Be to, kiek tai susiję su tuo, kad būtinybė priimti naują aktą priklauso nuo apeliacinio proceso baigties, reikia priminti, kad vien teisės subjektų suinteresuotumas, nors ir teisėtas, kuo greičiau nustatyti iš Sąjungos teisės kylančių jų teisių apimtį negali įrodyti, kad egzistuoja išimtinė aplinkybė, galinti pateisinti minėtos procedūros taikymą byloje (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Caruter, C‑642/20, EU:C:2022:308, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Galiausiai pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją ekonominiai interesai, kad ir kokie svarbūs ir teisėti jie būtų, savaime negali pateisinti šios procedūros taikymo (2017 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Abanca Corporación Bancaria, C‑70/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:227, 13 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Šiomis aplinkybėmis, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, 2021 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė netenkinti prašymo taikyti pagreitintą procedūrą.

43

Grįsdama savo apeliacinį skundą Komisija nurodo vienintelį pagrindą, padalytą į dvi dalis, susijusias su, pirma, ESS 16 straipsnio 5 dalies pažeidimu ir, antra, šio 16 straipsnio 4 dalies pažeidimu.

44

Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 42, 56 ir 57 punktuose Bendrojo Teismo pateiktas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas pažeidžia ESS 16 straipsnio 5 dalį.

45

Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 49 punkte, ESS 16 straipsnio 5 dalies formuluotė nekelia jokių abejonių dėl jos aiškinimo. Komisija teigia, kad šioje nuostatoje nenumatyta jokio pereinamojo laikotarpio po 2017 m. kovo 31 d., todėl po šios datos nebeįmanoma taikyti Protokolo Nr. 36 nuostatų dėl kvalifikuotos daugumos apibrėžties. Tačiau dėl Bendrojo Teismo pateikto aiškinimo ji privalėtų taikyti šias nuostatas po šios datos.

46

Komisija teigia, kad, neatsižvelgiant į tai, jog tiek ESS 16 straipsnio, tiek Protokolo Nr. 36 nuostatos yra Sąjungos pirminės teisės nuostatos, ESS 16 straipsnis yra esminis, nes jame apibrėžtas šiame protokole įtvirtintų taisyklių dalykas ir taikymo laikotarpis. Ji mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nesirėmė minėto protokolo 3 straipsnio 2 dalies aiškinimu, leidžiančiu užtikrinti pastarosios nuostatos suderinamumą su ESS 16 straipsnio 5 dalimi.

47

Be to, Komisija mano, kad siauras pereinamojo laikotarpio nuostatų aiškinimas ir bendrasis teisinio saugumo principas patvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Šiuo klausimu ji primena, kad procedūrinės normos taikomos jų įsigaliojimo dieną ir kad kitaip yra tik tuo atveju, jei nauja taisyklė priimta kartu su specialiomis nuostatomis, kuriomis nustatomos konkrečios jos taikymo laiko atžvilgiu sąlygos. Taigi pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo laikotarpis turi būti aiškinamas siaurai, siekiant sumažinti vėlavimą taikyti naujas nuostatas.

48

Komisija mano, kad klausimas, kuri kvalifikuota balsų dauguma turi būti taikoma balsavimui, negali būti dirbtinai atskirtas nuo šio balsavimo datos, nes šios balsų daugumos apskaičiavimo būdas yra vienas iš balsavimo taisyklių elementų. Jos teigimu, skundžiamo sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas tik analizavo Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį, remdamasis tik tuo, kad atitinkama valstybė narė pateikė paraišką pagal šią nuostatą iki 2017 m. kovo 31 d. Vis dėlto, Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šio prašymo pasekmes, t. y. į šio protokolo 3 straipsnio 3 dalies taikymą po 2017 m. kovo 31 d., t. y. po ESS 16 straipsnio 5 dalyje aiškiai numatytos datos. Todėl Komisija mano, kad Bendrasis Teismas plačiai aiškino pereinamojo laikotarpio nuostatą, šiuo atveju minėto protokolo 3 straipsnio 2 dalį, ir šio protokolo 3 straipsnio 3 dalies, į kurią daroma nuoroda šioje pereinamojo laikotarpio nuostatoje, galiojimo laikotarpį.

49

Dėl bendrojo teisinio saugumo principo Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas, aiškindamas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į visų suinteresuotųjų asmenų požiūrį. Be visų valstybių narių, dalyvaujančių komiteto balsavime, Komisija, kuri yra balsuoti pateikto akto projekto rengėja, taip pat yra vienas iš suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir pareigos kyla iš kvalifikuotos balsų daugumos balsuojant tinkamos apibrėžties. Komisija primena, kad, pirma, ji pirmininkauja komitetui ir yra atsakinga už tokio balsavimo organizavimą ir eigą ir, antra, jai adresuojama komiteto nuomonė, kuri reikalinga priimant įgyvendinimo akto projektą ar kitas Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytas priemones.

50

Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 53–55 punktuose atsižvelgė tik į valstybės narės, pateikusios prašymą pagal Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį, interesus. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Komisijos ir kitų nagrinėjamame balsavime dalyvaujančių valstybių narių interesą remtis aiškiai apibrėžtu pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo tvarkaraščiu. Komisija daro išvadą, kad nepatogumas dėl būtinybės valstybei narei laiku imtis konkrečių priemonių, kad būtų užtikrintas pagal šią nuostatą pateikto prašymo veiksmingumas, neturėtų būti viršesnis už kitų komiteto procedūros šalių ir kitų teisės subjektų interesus.

51

Komisija mano, kad Bendrojo Teismo pateiktu aiškinimu pažeidžiamas bendrasis teisinio saugumo principas, nes pagal šį aiškinimą nuo Lisabonos sutarties ir Protokolo Nr. 36 priėmimo teisės subjektai negalėjo numatyti kvalifikuotos balsų daugumos, apibrėžtos pagal Nicos sutarties taisykles, taikymo laikotarpio. Jos teigimu, priešingai tokiam aiškinimui, aiškinimas, kad paskutinis balsavimas pagal šią kvalifikuotą balsų daugumą galėjo įvykti 2017 m. kovo 31 d., grindžiamas konkrečia data, nurodyta ESS 16 straipsnio 5 dalyje, ir atitinka nuspėjamumo reikalavimą, leidžiantį šiai institucijai parengti akto projektą, kad būtų pasiekta ši balsų dauguma.

52

Be to, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 54 punkte nusprendė, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas, pagal kurį šios nuostatos taikymas priklauso nuo joje nurodyto prašymo datos, yra apribotas laiko atžvilgiu, nes svarstymai, kurie baigiami balsuojant, užbaigia šį taikymą. Jos teigimu, toks aiškinimas kelia grėsmę teisiniam saugumui, nes apsiribodamas minėtos nuostatos taikymo laikotarpio nustatymu Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šio protokolo 3 straipsnio 3 dalies galiojimą, pratęstą neribotam laikui. Procedūros iki galutinio balsavimo datos trukmė priklauso nuo daugelio išorinių ir nenumatytų veiksnių.

53

Komisija pažymi, kad nors skundžiamas sprendimas susijęs su balsavimo komitete procedūra, Bendrojo Teismo pateiktas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas taip pat susijęs su balsavimo procedūra Taryboje vykstant teisėkūros procedūrai. Tačiau toks aiškinimas lemtų tai, kad prašymas balsuoti kvalifikuotąja balsų dauguma, kaip ji apibrėžta Nicos sutartyje, nuo tada, kai Komisija pradėjo teisėkūros procedūrą, saistytų Tarybą dėl visų balsavimų dėl projekto, susijusio su šia procedūra, neatsižvelgiant į faktinį balsų skaičių Taryboje pagal SESV 294 straipsnį ir realią minėtos procedūros trukmę, kuri kartais būna keleri metai.

54

Komisija mano, kad toks aiškinimas taip pat kelia praktinių problemų, nes Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasitraukimas iš Sąjungos turi įtakos kvalifikuotos daugumos, kaip ji apibrėžta Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje, apskaičiavimui.

55

Ji priduria, kad skundžiamo sprendimo 55 punkte pateikti Bendrojo Teismo argumentai, pagal kuriuos Komisijos siūlomas aiškinimas galėtų lemti šio protokolo 3 straipsnio 2 dalies apėjimą, nustatant balsavimo datą po 2017 m. kovo 31 d., yra visiškai spekuliatyvūs.

56

Slovėnijos Respublika ginčija Komisijos argumentus.

57

Pagal ESS 16 straipsnio 5 dalį pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir atitinkamos nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole Nr. 36. Šio protokolo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai sprendimas turi būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma, Tarybos narys gali prašyti, kad šis sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, apibrėžta minėto protokolo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. apibrėžta ES sutartyje prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

58

Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip: tam, kad akto projektas būtų priimtas pagal šio protokolo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kvalifikuotos balsų daugumos taisykles, pakanka, kad valstybės narės reikalavimas taikyti šias taisykles būtų pateiktas nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., ir nereikia, kad balsavimas dėl nagrinėjamo akto projekto taip pat įvyktų šiuo laikotarpiu.

59

Bendrojo Teismo pateiktas aiškinimas nepažeidė ESS 16 straipsnio 5 dalies.

60

Šioje nuostatoje, kiek tai susiję, be kita ko, su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., daroma nuoroda į Protokolą Nr. 36. Iš šio protokolo 3 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad per visą šį laikotarpį, t. y. iki 2017 m. kovo 31 d. imtinai, bet kuris Tarybos narys galėjo prašyti taikyti kvalifikuotą balsų daugumą, kaip ji apibrėžta minėto protokolo 3 straipsnio 3 dalyje.

61

Nei ESS 16 straipsnio 5 dalies, nei Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies tekstas neleidžia atmesti galimybės, kad balsavimas kvalifikuota balsų dauguma, kaip apibrėžta šio 3 straipsnio 3 dalyje, gali įvykti po 2017 m. kovo 31 d., jeigu toks prašymas buvo pateiktas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad tokio balsavimo datos nustatymo atskiri Tarybos nariai iš esmės negali kontroliuoti.

62

Žinoma, kaip pažymėjo Komisija, svarbu, kad ESS 16 straipsnio 5 dalis ir joje nurodytas protokolas būtų taikomi laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, įskaitant teisinio saugumo principą, ir užtikrinant (siaurai aiškinant šio protokolo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pereinamojo laikotarpio tvarką), kad šios tvarkos taikymas nesitęstų ilgiau nei laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

63

Vis dėlto, priešingai, nei teigia Komisija, Bendrojo Teismo šioms nuostatoms suteikta apimtis atitinka šiuos reikalavimus.

64

Pirma, kalbant apie bendrąjį teisinio saugumo principą, reikia priminti, kad pagal jį reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų taikymą teisės subjektai galėtų numatyti (2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑156/21, EU:C:2022:97, 223 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

65

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 56 punkte nurodė generalinis advokatas, Bendrojo Teismo vertinimas dėl Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies apimties paaiškina šią nuostatą taip, kad būtų užtikrintas taikytinos balsavimo tvarkos numatomumas. Iš tiesų, remiantis šiuo vertinimu, kai prašymas pagal šio 3 straipsnio 2 dalį buvo pateiktas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., visi suinteresuotieji asmenys nuo šio prašymo pateikimo galėjo sužinoti balsavimo tvarką. Atvirkščiai, dėl Komisijos siūlomo aiškinimo minėta 3 straipsnio 2 dalis netektų dalies veiksmingumo, nes net šioje nuostatoje nurodytu laikotarpiu pateiktas prašymas neužtikrintų, kad balsavimas komitete būtų rengiamas laikantis Nicos sutarties taisyklių. Todėl suinteresuotieji asmenys negalėtų žinoti taikytinos balsavimo tvarkos, kol komiteto pirmininkė nustatys balsavimo datą, o tai, pažeidžiant teisinio saugumo principą, reikštų, kad šių taisyklių taikymas paliekamas šios pirmininkės diskrecijai.

66

Antra, kaip savo išvados 54 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Bendrojo Teismo vertinimas nepratęsia pereinamojo laikotarpio, kuris tęsiasi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., numatyto ESS 16 straipsnio 5 dalyje ir Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje, neribotam laikui. Iš tiesų, remiantis šiuo vertinimu, tik ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. pateikti prašymai dėl jau pasiūlyto, bet dar nepatvirtinto, Sąjungos akto projekto galėjo lemti šio protokolo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų balsavimo taisyklių taikymą. Galimybė, kad dėl tokio akto projekto bus balsuojama po 2017 m. kovo 31 d., neatsiejama nuo pereinamojo laikotarpio tvarkos, numatytos minėto protokolo 3 straipsnio 2 dalyje, grindžiamos prašymo taikyti šias balsavimo taisykles pateikimo data, o ne šio balsavimo data. Taigi matyti, kad Bendrasis Teismas siaurai aiškino šią pereinamojo laikotarpio tvarką, laikydamasis tokio aiškinimo, kuris atitinka Protokolo Nr. 36, į kurį daroma nuoroda ESS 16 straipsnio 5 dalyje, formuluotę. Todėl negalima priekaištauti Bendrajam Teismui pratęsus minėtos tvarkos trukmę ilgiau nei iš esmės išplaukia iš to, ką Lisabonos sutarties rengėjai nurodė šiame protokole.

67

Kaip savo išvados 58 ir 59 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, šių samprotavimų negali paneigti Komisijos argumentas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pasekmių. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad nei įvykis, kuris yra vėlesnis ir už Protokolo Nr. 36 priėmimą ir įsigaliojimą, ir už balsavimą, kuris lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą, nei praktinės šio išstojimo pasekmės nėra reikšmingos aplinkybės aiškinant šio protokolo nuostatas.

68

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamo sprendimo 42, 56 ir 57 punktuose Bendrojo Teismo pateiktas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas nepažeidžia ESS 16 straipsnio 5 dalies.

69

Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad pirma vienintelio ieškinio pagrindo dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

70

Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 42, 56 ir 57 punktuose Bendrojo Teismo pateiktas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas kelia grėsmę ESS 16 straipsnio 4 dalies veiksmingumui.

71

Šiuo klausimu Komisija primena, kad šioje nuostatoje įtvirtinta bendra taisyklė, t. y. kvalifikuotosios daugumos apibrėžtis, taikoma nuo 2014 m. lapkričio 1 d., ir tik šio 16 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytais atvejais nukrypstant nuo šios bendrosios taisyklės nuo šios datos taikomi „kiti tvarkos aspektai“, nustatomi SESV 238 straipsnio 2 dalyje. Jos teigimu, Protokolo Nr. 36 pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos iki 2017 m. kovo 31 d. Jei būtų kitaip, minėtoje 16 straipsnio 4 dalyje šios pereinamojo laikotarpio nuostatos būtų aiškiai kvalifikuotos kaip „kiti tvarkos aspektai“.

72

Be to, Komisija teigia, kad pagal Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 1 dalį ESS 16 straipsnio 4 dalis įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Be to, ji pažymi, kad šio protokolo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Nicos sutartyje apibrėžta kvalifikuotoji balsų dauguma taikoma iki 2014 m. spalio 31 d., nepažeidžiant SESV 235 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kurioje daroma nuoroda į ESS 16 straipsnio 4 dalį. Todėl, Komisijos teigimu, iš minėto protokolo 3 straipsnio 1 ir 3 dalių teksto matyti, kad ESS 16 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos kvalifikuotos daugumos netaikymas po 2014 m. lapkričio 1 d. remiantis to paties protokolo 3 straipsnio 2 dalimi negali pakenkti šio 16 straipsnio 4 dalies veiksmingumui. Komisija mano, kad Bendrojo Teismo pateiktas šio 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas pažeidžia ESS 16 straipsnio 4 dalį, nes dėl jo Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalies taikymas išplečiamas net po 2017 m. kovo 31 d.

73

Komisija teigia, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimas, pagal kurį leidžiama taikyti Nicos sutartyje apibrėžtą kvalifikuotąją balsų daugumą po 2017 m. kovo 31 d., taip pat kelia grėsmę ESS 16 straipsnio 4 dalies veiksmingumui, nes prieštarauja pastarosios nuostatos tikslams.

74

Šiuo klausimu Komisija teigia, kad ESS 16 straipsnio 4 dalies tikslas – sukurti naują balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tvarką Taryboje, reikalaujant daugumos valstybių narių ir Sąjungos gyventojų. Taigi ji mano, kad Nicos sutartyje numatyta kvalifikuotos daugumos sistema buvo daug sudėtingesnė ir ne tokia demokratinė, todėl įtvirtinus kriterijų, kuriuo tiesiogiai atsižvelgiama į valstybių narių gyventojus, dėl naujos kvalifikuotos daugumos apibrėžties, įtvirtintos ESS 16 straipsnio 4 dalyje, išaugo Tarybos priimamų sprendimų demokratinis legitimumas. Komisija teigia, kad ši nauja apibrėžtis leido pasiekti Sąjungos tikslą pagrįsti jos veikimą atstovaujamąja demokratija.

75

Komisija mano, kad ESS 16 straipsnio 4 dalies veiksmingumo apribojimas lemia demokratijos principo, kuris pagal suformuotą jurisprudenciją yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, apribojimą. Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas priešpriešina šį tikslą ir vienos valstybės narės konkretų interesą pateikus 2017 m. kovo 30 d. prašymą po 2017 m. kovo 31 d. pasinaudoti jai palankesne kvalifikuotąją balsų dauguma, grindžiama paskirstytais balsais, neatspindint demokratinio Sąjungos piliečių atstovavimo.

76

Be to, Komisija tvirtina, kad konkretus ESS 16 straipsnio 5 dalies, siejamos su Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalimi, nuostatų tikslas buvo ne palikti galioti taisykles, susijusias su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomas iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, praktiškai neapibrėžtam laikotarpiui, bet iki 2017 m. kovo 31 d. atidėti visų taisyklių dėl naujos šios daugumos apibrėžties, įtvirtintų ESS 16 straipsnio 4 dalyje, taikymą siekiant apsaugoti valstybių narių, kurių santykinis svoris balsuojant buvo sumažintas Lisabonos sutarties taisyklėmis, interesus.

77

Komisija mano, kad skundžiamo sprendimo 45 punkte nurodyti trys laikotarpiai taip pat atitinka tokią šių taisyklių, susijusių su ESS 16 straipsnio 4 dalyje pateikta nauja bendra kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžtimi, atidėto taikymo logiką: pirmajam laikotarpiui būdinga tai, kad šios taisyklės visiškai netaikomos, antrajam – jos taikomos su sąlyga, kad galima nuo jų nukrypti valstybei narei iš anksto pateikus prašymą, o trečiajam – kuris, skirtingai nuo pirmųjų dviejų laikotarpių, negali būti kvalifikuojamas kaip „pereinamasis“ – kad minėtos taisyklės taikomos automatiškai, sistemiškai ir be išimčių.

78

Taigi Komisija mano, kad skundžiamo sprendimo 42, 56 ir 57 punktuose Bendrojo Teismo pateiktas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas trikdo šiuos tris laikotarpius, nes po 2017 m. kovo 31 d.de facto nustatomas trečias neterminuotas pereinamasis laikotarpis. Ši institucija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ESS 16 straipsnio 4 dalies tikslą nustatyti kvalifikuotos daugumos apibrėžtį kaip bendrąją taisyklę bet koks ribojamas šios taisyklės taikymo laiko atžvilgiu aiškinimas, kaip antai Bendrojo Teismo pateiktas skundžiamo sprendimo 40 ir 41 punktuose, turi būti laikomas visiško jos veiksmingumo apribojimu.

79

Lenkijos Respublika ginčija Komisijos argumentus.

80

Pirmiausia reikia atmesti Komisijos argumentus, kad Bendrojo Teismo pateiktas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas kelia grėsmę ESS 16 straipsnio 4 dalies veiksmingumui, nes šie argumentai grindžiami teiginiu, kuris buvo atmestas nagrinėjant Komisijos vienintelio pagrindo pirmą dalį, kad dėl tokio aiškinimo Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalies taikymas pratęsiamas po 2017 m. kovo 31 d.

81

Kalbant apie Komisijos argumentus, susijusius su demokratijos principu, tiesa, kad pagal ESS 10 straipsnio 1 dalį Sąjungos veikimas grindžiamas atstovaujamosios demokratijos principu, kuriuo sukonkretinta ESS 2 straipsnyje minima demokratijos vertė (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies, C‑502/19, EU:C:2019:1115, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

82

Vis dėlto, kaip savo išvados 63 ir 64 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, Komisijos argumentai dėl ESS 16 straipsnio 4 dalies svarbos demokratiniam Sąjungos aktų legitimumui savaime neturi jokios reikšmės aiškinant Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį. Šio protokolo priėmimas atspindi aiškų Lisabonos sutarties rengėjų ketinimą užtikrinti lankstų perėjimą prie šio 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų taisyklių, susijusių su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžtimi. Negalima Bendrajam Teismui priekaištauti, kad vertindamas šios 3 straipsnio 2 dalies taikymo sritį jis neatsižvelgė į atstovaujamosios demokratijos principą, nors šiuo vertinimu Bendrasis Teismas, siaurai aiškindamas pereinamojo laikotarpio taisykles ir vadovaudamasis teisinio saugumo principu, užtikrino, kad bet kuris Tarybos narys turėtų teisę per visą laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pateikti minėto 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą.

83

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamo sprendimo 42, 56 ir 57 punktuose Bendrojo Teismo pateiktas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas nepažeidžia ESS 16 straipsnio 4 dalies.

84

Darytina išvada, kad vienintelio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

85

Kadangi abi vienintelio pagrindo dalys buvo atmestos kaip nepagrįstos, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

86

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

87

Šiuo atveju, kadangi Lenkijos Respublika prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos ir šios pateiktas vienintelis pagrindas atmestas, ji turi padengti ne tik savo, bet ir šios valstybės narės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: