–

E. Simpson, atstovaujamo advokatės M. Velardo,

–

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Bauer ir R. Meyer,

–

HG, atstovaujamo advokatės L. Levi,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Berscheid, T. S. Bohr ir F. Erlbacher,

–

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos E. Petranova, L. Zaharieva ir T. Mitova,

1

Šių bylų dalykas yra 2018 m. liepos 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimų Simpson / Taryba (T‑646/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:493, toliau – pirmasis peržiūrimas sprendimas) ir HG / Komisija (T‑693/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:492, toliau – antrasis peržiūrimas sprendimas) (toliau kartu – peržiūrimi sprendimai) peržiūra.

2

Pirmuoju peržiūrimu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2016 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo nutartį Simpson / Taryba (F‑142/11 RENV, EU:F:2016:136), kuria buvo atmestas Erik Simpson ieškinys dėl, pirma, 2010 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimo atmesti prašymą priskirti prie aukštesnio AD 9 lygio laimėjus viešąjį konkursą EPSO /AD/113/07, surengtą AD 9 lygio vertimo skyrių vadovams, be kita ko, Estų kalbos skyriaus vadovui, įdarbinti, ir 2011 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimo atmesti skundą, pateiktą dėl šio 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo (toliau – 2011 m. spalio 7 d. sprendimas), panaikinimo, ir, antra, patirtos žalos atlyginimo priteisimo iš Tarybos. Tarnautojų teismas šią nutartį priėmė po to, kai Bendrasis Teismas paskelbė 2015 m. spalio 22 d. Sprendimą Taryba / Simpson (T-130/14 P, EU:T:2015:796), kuriuo panaikino 2013 m. gruodžio 12 d. Tarnautojų teismo sprendimą Simpson / Taryba (F-142/11, EU:F:2013:201) ir grąžino jam bylą.

3

Antruoju peržiūrimu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2016 m. liepos 19 d. Tarnautojų teismo sprendimą HG / Komisija (F‑149/15, EU:F:2016:155) atmesti HG ieškinį, kuriuo buvo prašoma, pirma, panaikinti 2015 m. vasario 10 d. Europos Komisijos sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą – atidėti perkėlimą į aukštesnę pakopą 18 mėnesių – ir atlyginti Komisijos patirtą 108596, 35 EUR žalą (toliau – 2015 m. vasario 10 d. sprendimas) (pagrindinis reikalavimas), ir, jei reikia, panaikinti Europos Komisijos sprendimą atmesti skundą, ir, antra, priteisti iš Komisijos tariamai patirtos žalos atlyginimą.

4

Peržiūra susijusi su klausimu, ar atsižvelgiant pirmiausia į bendrąjį teisinio saugumo principą peržiūrimi sprendimai kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei arba darnai, nes Bendrasis Teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, nusprendė, kad Tarnautojų teismo kolegijos, priėmusios 2016 m. birželio 24 d. Nutartį Simpson / Taryba (F‑142/11 RENV, EU:F:2016:136) ir 2016 m. liepos 19 d. Sprendimą HG / Komisija (F‑149/15, EU:F:2016:155) (toliau kartu – skundžiami sprendimai), sudėtis buvo neteisėta, nes buvo pažeista vieno iš šios kolegijos narių skyrimo procedūra, dėl ko buvo pažeistas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio antros pastraipos pirmame sakinyje įtvirtintas pagal įstatymą įsteigto teismo principas.

5

Peržiūra taip pat susijusi su klausimu, ar, kaip yra SESV 277 straipsnyje nurodytų aktų atveju, gali būti vykdoma atskira teisėjo skyrimo teisėtumo kontrolė ir ar siekiant užtikrinti teisinį stabilumą ir sprendimų res judicata galią tokia atskira teisėtumo kontrolė iš principo negalima arba negalima praėjus tam tikram laikotarpiui, ar galima tik dėl tam tikrų pažeidimų.

6

Chartijos 47 straipsnio „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ pirmoje ir antroje pastraipose nustatyta:

„Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.“

7

2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiančio Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, 2004, p. 7), 6 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„Teisėjų kolegiją sudarančių teisėjų skaičius turėtų atitikti jai tenkantį bylų krūvį. Siekiant palengvinti Tarybos sprendimų priėmimą skiriant teisėjus, reikėtų numatyti, kad Taryba sudarytų nepriklausomą Patariamąjį komitetą, kuris tikrintų, ar gautos paraiškos atitinka susijusias sąlygas.“

8

Pagal Sprendimo 2004/752 2 straipsnį prie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto buvo pridėtas I priedas „Europos Sąjungos tarnautojų teismas“. Šio priedo (redakcija, taikyta priimant skundžiamus sprendimus, toliau – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedas) 2 straipsnyje buvo numatyta:

„Tarnautojų teismą sudaro septyni teisėjai. <…>

Teisėjai skiriami šešerių metų laikotarpiui. Baigę kadenciją teisėjai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

Į kiekvieną laisvą teisėjo vietą šešerių metų laikotarpiui skiriamas kitas teisėjas.“

9

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnyje buvo įtvirtinta:

„1.   Teisėjus skiria Taryba, laikydamasi [SESV] 257 straipsnio ketvirtos pastraipos, pasikonsultavusi su šiame straipsnyje numatytu komitetu. Skirdama teisėjus, Taryba užtikrina subalansuotą Tarnautojų teismo narių sudėtį, parinkdama juos iš valstybių narių piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos ir atsižvelgdama į atstovaujamas nacionalines teisines sistemas.

2.   Paraišką gali pateikti kiekvienas asmuo, kuris yra Sąjungos pilietis ir atitinka [SESV] 257 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytas sąlygas. Taryba, remdamasi [Europos Sąjungos] Teisingumo Teismo rekomendacija, nustato tokių paraiškų pateikimo ir tvarkymo sąlygas bei tvarką.

3.   Įkuriamas komitetas, kurį sudaro septyni asmenys, parenkami iš buvusių Teisingumo Teismo bei Bendrojo Teismo narių ir pripažintos kompetencijos teisininkų. Taryba, remdamasi Teisingumo Teismo pirmininko rekomendacija, skiria komiteto narius ir nustato jo veiklos taisykles.

4.   Komitetas pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Tarnautojų teismo teisėjų pareigas. Prie savo nuomonės komitetas prideda tinkamiausią aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų sąrašą. Tokiame sąraše pavardžių turi būti bent dukart daugiau nei Taryba turi paskirti teisėjų.“

10

2013 m. gruodžio 3 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė viešą kvietimą teikti kandidatūras Europos Sąjungos tarnautojų teismo pareigoms užimti (OL C 353, 2013, p. 11, toliau – 2013 m. gruodžio 3 d. viešas kvietimas teikti kandidatūras), jo 4 punktas buvo suformuluotas taip:

„Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. baigiasi dviejų teisėjų kadencija, siekiant paskirti du naujus teisėjus šešerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., skelbiamas kvietimas teikti kandidatūras.“

11

2016 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2016/454, kuriuo skiriami trys Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjai (OL L 79, 2016, p. 30), 1–6 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

12

Sprendimo 2016/454 1 straipsnyje numatyta:

„Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjais skiriami:

13

2009 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 2009/474/EB, Euratomas dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo skyrimo (OL L 156, 2009, p. 56) I. Rofes i Pujol buvo paskirta Tarnautojų teismo teisėja šešerių metų laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

14

Paskelbus 2013 m. gruodžio 3 d. viešą kvietimą teikti kandidatūras, nes 2014 m. rugsėjo 30 d. turėjo baigtis kitų dviejų Tarnautojų teismo teisėjų, t. y. S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel, kadencija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas komitetas (toliau – atrankos komitetas) parengė šešių kandidatų sąrašą.

15

Kadangi prieš pasibaigiant teisėjų S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel kadencijai Taryba į jų užimamas pareigas nepaskyrė kitų teisėjų, jie ir toliau ėjo pareigas po 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 5 straipsnio trečią pastraipą, kurioje numatyta, kad teisėjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jas perima jį keičiantis teisėjas. Ši nuostata buvo taikoma Tarnautojų teismo teisėjams pagal šio statuto I priedo 5 straipsnio pirmą pastraipą.

16

Viešas kvietimas teikti kandidatūras baigiantis teisėjos I. Rofes i Pujol kadencijai nebuvo paskelbtas. Todėl pagal pirmesniame punkte nurodytas nuostatas po 2015 m. rugpjūčio 31 d. ji toliau ėjo pareigas.

17

2016 m. kovo 22 d. Sprendimu 2016/454 Taryba paskyrė tris Tarnautojų teismo teisėjus: S. Van Raepenbusch – nuo 2014 m. spalio 1 d., J. Sant’Anna ir A. Kornezov – nuo 2016 m. balandžio 1 d. Skirdama į tris laisvas teisėjų vietas (toliau – nagrinėjama paskyrimo procedūra) Taryba pasinaudojo kandidatų sąrašu, parengtu paskelbus 2013 m. gruodžio 3 d. viešą kvietimą teikti kandidatūras, t. y. taip pat skirdama į laisvą teisėjo vietą, kurią prieš tai užėmė teisėja I. Rofes i Pujol (toliau – trečioji laisva vieta), nors šis viešas kvietimas teikti kandidatūras nebuvo susijęs su šia vieta.

18

J. Sant’Anna ir A. Kornezov davė priesaiką 2016 m. balandžio 13 d.

19

2016 m. balandžio 14 d. sprendimu (OL C 146, 2016, p. 11) Tarnautojų teismas paskyrė teisėjus K. Bradley, J. Sant’Anna ir A. Kornezov į antrąją kolegiją laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki rugpjūčio 31 d.

20

E. Simpson nuo 2004 m. birželio 1 d. dirbo Tarybos Estų kalbos vertimo raštu skyriuje pagalbiniu darbuotoju. 2005 m. sausio 1 d. jis buvo paskirtas AD 5 lygio pareigūnu bandomajam laikotarpiui, laimėjęs viešą konkursą EPSO /LA/3/03, organizuotą siekiant sudaryti rezervo sąrašą (LA) 8 lygio jaunesniesiems vertėjams raštu įdarbinti. 2008 m. sausio 1 d. jis buvo paaukštintas, priskiriant prie AD 6 lygio.

21

2009 m. E. Simpson laimėjo EPSO /AD/113/07 konkursą. Konkurso rezervo sąrašas buvo paskelbtas 2009 m. balandžio 28 d.2010 m. birželio 25 d. E. Simpson pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 1 dalį paprašė priskirti jį prie aukštesnio AD 9 lygio, remdamasis tuo, kad laimėjo šį lygį atitinkantį konkursą EPSO /AD/113/07 ir kad trys pareigūnai, kurių situacija, jo nuomone, panaši į jo situaciją, buvo priskirti prie aukštesnio lygio, laimėję konkursą į aukštesnio nei jų lygio pareigas.

22

2010 m. gruodžio 9 d. raštu Taryba atmetė šį prašymą, nurodžiusi, kad, Pareigūnų tarnybos nuostatuose nesant nuostatos, suteikiančios pareigūnams teisę automatiškai būti priskirtiems prie aukštesnio lygio laimėjus konkursą į aukštesnio nei jų lygio pareigas, toks sprendimas galėtų būti priimtas tik dėl tarnybos interesų, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į situaciją Estų kalbos vertimo raštu skyriuje 2010 m., tokio intereso nebuvo.

23

2011 m. kovo 8 d. E. Simpson pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl šio Tarybos sprendimo pateikė jai skundą. Skundas buvo atmestas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu.

24

2011 m. gruodžio 27 d. E. Simpson pareiškė ieškinį Tarnautojų teisme dėl 2011 m. spalio 7 d. sprendimo.

25

2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimu Simpson / Taryba (F‑142/11, EU:F:2013:201) Tarnautojų teismas panaikino 2011 m. spalio 7 d. sprendimą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.

26

2014 m. vasario 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tarybos apeliacinį skundą dėl šio Tarnautojų teismo sprendimo.

27

2015 m. spalio 22 d. Sprendimu Taryba / Simpson (T‑130/14 P, EU:T:2015:796) Bendrasis Teismas apeliacinį skundą patenkino, motyvuodamas tuo, kad Tarnautojų teismo motyvuose padaryta esminių netikslumų, ir grąžino bylą šiam teismui.

28

2016 m. birželio 24 d. Nutartimi Simpson / Taryba (F‑142/11 RENV, EU:F:2016:136) Tarnautojų teismo antroji kolegija atmetė visą E. Simpson ieškinį.

29

2016 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo E. Simpson apeliacinį skundą dėl šios nutarties. Bendrojo Teismo kanceliarija šį apeliacinį skundą užregistravo numeriu T‑646/16 P.

30

2018 m. kovo 21 d. Bendrojo Teismo apeliacinių skundų kolegijos pirmininkas nusprendė atnaujinti rašytinę proceso dalį šioje byloje, pirma, po to, kai buvo priimtas 2018 m. sausio 23 d. Sprendimas FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22), kuriuo Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija) panaikino 2016 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimą FV / Taryba (F‑40/15, EU:F:2016:137), motyvuodamas tuo, kad pastarąjį sprendimą priėmusi kolegija buvo sudaryta netinkamai, ir, antra, po to, kai 2018 m. kovo 19 d. buvo priimtas Sprendimas PeržiūraFV / Taryba (C‑141/18 RX, EU:C:2018:218), kuriuo Teisingumo Teismas (dėl peržiūros sprendžianti kolegija) nusprendė, kad nereikia peržiūrėti nurodyto Bendrojo Teismo sprendimo.

31

2018 m. kovo 22 d. Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti pastabas dėl 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) poveikio bylai T‑646/16 P. Atsakydamos į šį prašymą šalys nurodė, pirma, kad pagrindas, grindžiamas tokiu kolegijos sudėties neteisėtumu, kurį Bendrasis Teismas konstatavo tame sprendime, yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kurį apeliacinės instancijos teismas turi nagrinėti ex officio, ir, antra, kad 2016 m. birželio 24 d. Tarnautojų teismo nutartį Simpson / Taryba (F‑142/11 RENV, EU:F:2016:136) pasirašė ta pati kolegija, kurios sudėtis buvo pripažinta neteisėta nurodytu sprendimu. Todėl šalys manė, kad ši Tarnautojų teismo nutartis turėjo būti panaikinta dėl tų pačių priežasčių, kurias Bendrasis Teismas nurodė minėtame sprendime.

32

Pirmuoju peržiūrimu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2016 m. birželio 24 d. Tarnautojų teismo nutartį Simpson / Taryba (F‑142/11 RENV, EU:F:2016:136) ir grąžino bylą kitai Bendrojo Teismo kolegijai nei ta, kuri priėmė sprendimą dėl apeliacinio skundo, kad ji pirmąja instancija priimtų sprendimą dėl ieškinio.

33

Pirmojo peržiūrimo sprendimo 38–46 punktai suformuluoti taip:

34

Nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos pareigūnas HG buvo paskirtas dirbti į Komisijos delegaciją Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke (Jungtinės Valstijos).

35

2008 m. rugsėjo 15 d. Komisija ir HG pasirašė susitarimą dėl jo šeimos poreikius atitinkančio tarnybinio būsto (toliau – tarnybinis būstas) suteikimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 5 straipsnį.

36

2008 m. spalio mėn. HG pranešė Komisijos delegacijos Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke administracijos vadovei A, pirma, kad negalėjo įsikurti tarnybiniame būste dėl dukters, gimusios tų pačių metų birželio mėn., sveikatos problemų ir, antra, kad jis naudosis tarnybiniu būstu, bet taip pat reguliariai gyvens savo sutuoktinės bute, kad galėtų pabūti su šeima. HG taip pat teigė, kad informavo A, jog vienas jo draugų B naudosis tarnybiniu būstu „kelias valandas“ arba „dvi dienas kas dvi savaites“, kad jį „prižiūrėtų“, nepatikslindamas datos, kada A apie tai buvo informuota. HG nurodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. paprašė B pasirašyti sutartį dėl elektros energijos tiekimo tarnybiniame būste su tiekėju ir 2008 m. gruodžio mėn. davė jam raktą nuo šio būsto.

37

2015 m. vasario 10 d. sprendimu trišalė paskyrimų tarnyba pripažino, kad, pirma, negyvenęs su savo šeima tarnybiniame būste HG pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 5 straipsnį, antra, pats nepasirašęs elektros energijos tiekimo sutarties jis pažeidė pareigas, nurodytas Išorės santykių generalinio direktorato (GD) delegacijose dirbančio personalo vadovo 22.10.11.4 punkte, ir, trečia, kad dėl HG neteisėto elgesio institucija, nepagrįstai mokėjusi už tarnybinio būsto nuomą, patyrė nuostolių. Todėl trišalė paskyrimų tarnyba skyrė HG drausminę nuobaudą – atidėjo perkėlimą į aukštesnę pakopą 18 mėnesių laikotarpiui ir nurodė atlyginti šiuos nuostolius, įvertinus jų sumą 108596,35 EUR.

38

2015 m. gegužės 9 d. HG pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl 2015 m. vasario 10 d. sprendimo. Trišalė paskyrimų tarnyba šį skundą atmetė 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu.

39

2015 m. gruodžio 21 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo HG ieškinį, jame jis prašė, pirma, panaikinti 2015 m. vasario 10 d. sprendimą (pagrindinis reikalavimas) ir, jei reikia, sprendimą atmesti jo skundą ir, antra, priteisti iš Komisijos tariamai patirtos žalos atlyginimą.

40

2016 m. liepos 19 d. Sprendimu HG / Komisija (F‑149/15, EU:F:2016:155) Tarnautojų teismo antroji kolegija atmetė šį ieškinį ir nurodė HG padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41

2016 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo HG apeliacinį skundą dėl šio sprendimo. Kanceliarijoje jis užregistruotas numeriu T‑693/16 P.

42

Paskelbus 2018 m. sausio 23 d. Sprendimą FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22), kurio turinys apibendrintas šio sprendimo 30 punkte, 2018 m. sausio 31 d. pateiktu dokumentu HG paklausė Bendrojo Teismo, ar jis ketina prašyti šalių pateikti pastabas dėl nurodyto sprendimo poveikio apeliaciniam procesui.

43

2018 m. kovo 23 d. nutartimi Bendrojo Teismo apeliacinių skundų kolegijos pirmininkas atnaujino žodinę proceso dalį. 2018 m. kovo 26 d. Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti pastabas dėl nurodyto sprendimo poveikio nagrinėjamam atvejui.

44

Atsakydamos į šį prašymą šalys nurodė, kad 2016 m. liepos 19 d. Sprendimą HG / Komisija (F‑149/15, EU:F:2016:155) priėmė ta pati Tarnautojų teismo kolegija, kurios sudėtis 2018 m. sausio 23 d. Bendrojo Teismo sprendimu FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) buvo pripažinta neteisėta. HG taip pat teigė, kad pagrindas, grindžiamas tokiu kolegijos sudėties neteisėtumu, kokį Bendrasis Teismas konstatavo nurodytame sprendime, yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, todėl 2016 m. liepos 19 d. Tarnautojų teismo sprendimas HG / Komisija (F‑149/15, EU:F:2016:155) turi būti panaikintas dėl tų pačių priežasčių, kurias Bendrasis Teismas nurodė 2018 m. sausio 23 d. Sprendime FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22). Komisija pripažino, kad motyvais, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas priėmė nurodytą sprendimą, galima būtų pagrįsti 2016 m. liepos 19 d. Tarnautojų teismo sprendimo HG / Komisija (F‑149/15, EU:F:2016:155) panaikinimą ir bylos grąžinimą nagrinėti kitai Bendrojo Teismo kolegijai nei ta, kuri turėjo priimti sprendimą dėl HG pateikto apeliacinio skundo.

45

Antruoju peržiūrimu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2016 m. liepos 19 d. Tarnautojų teismo sprendimą HG / Komisija (F‑149/15, EU:F:2016:155) ir grąžino bylą nagrinėti kitai Bendrojo Teismo kolegijai nei ta, kuri priėmė sprendimą dėl apeliacinio skundo, kad ši pirmąja instancija priimtų sprendimą dėl ieškinio.

46

Antrasis peržiūrimas sprendimas grindžiamas jo 39–47 punktuose nurodytais motyvais, kurie iš esmės sutampa su motyvais, pakartotais šio sprendimo 33 punkte.

47

Pirmajam generaliniam advokatui pateikus pasiūlymą, dėl peržiūros sprendžianti kolegija 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimais Peržiūra Simpson / Taryba (C‑542/18 RX) ir Peržiūra HG / Komisija (C‑543/18 RX), priimtais pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62 straipsnio antrą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 193 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad reikia peržiūrėti atitinkamus sprendimus, kad būtų nustatyta, ar jie kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai. Be to, pagal Procedūros reglamento 195 straipsnio 5 dalį dėl peržiūros sprendžianti kolegija 2019 m. vasario 14 d. paprašė Teisingumo Teismo abi peržiūrimas bylas perduoti nagrinėti didžiajai kolegijai.

48

Esant ryšiui tarp bylų C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, reikia jas sujungti, kad būtų priimtas sprendimas; šalys turėjo galimybę per posėdį pareikšti savo nuomonę, ar toks sujungimas tikslingas.

49

Pirmiausia reikia pažymėti, kad atsakymo į šio sprendimo 4 ir 5 punktuose nurodytą klausimą, kuris yra peržiūros dalykas, negalima pagrįsti vien tuo, kad 2018 m. kovo 19 d. Sprendime Peržiūra FV / Taryba (C‑141/18 RX, EU:C:2018:218) Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog nereikia peržiūrėti 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22), kuriuo remdamasis Bendrasis Teismas grindė peržiūrimus sprendimus. Kaip matyti iš šio Teisingumo Teismo sprendimo 4 ir 5 punktų, jis buvo motyvuotas tuo, kad pasiūlyme peržiūrėti 2018 m. sausio 23 d. Sprendimą FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) pirmasis generalinis advokatas, išdėstęs konkrečias priežastis, paskatinusias jį kreiptis į dėl peržiūros sprendžiančią kolegiją, nurodė manąs, kad to sprendimo „[teisiniai motyvai nekelia didelio pavojaus Sąjungos teisės vienovei ar darnai]“. Taigi iš šio pasiūlymo peržiūrėti buvo matyti, kad nebuvo tenkintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos Bendrojo Teismo sprendimo peržiūros sąlygos.

50

Atsakant į klausimą, kuris yra šios peržiūros dalykas, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar atsižvelgiant į bendrąjį teisinio saugumo principą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai panaikino skundžiamus sprendimus, remdamasis tuo, kad juos priėmusios Tarnautojų teismo kolegijos sudėtis buvo neteisėta, nes buvo pažeista vieno šios kolegijos nario paskyrimo procedūra, o tai lėmė Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmame sakinyje įtvirtinto pagal įstatymą įsteigto teismo principo pažeidimą.

51

Tai nagrinėjant būtina nustatyti, pirma, kokiomis sąlygomis gali būti vykdoma atskira teisėjo paskyrimo procedūros teisėtumo kontrolė, kuri taikoma SESV 277 straipsnyje nurodytų aktų atveju. Antra, reikia patikrinti, ar paskyrimo procedūros pažeidimas, kurį konstatavo Bendrasis Teismas (su sąlyga, kad jis bus patvirtintas), iš tikrųjų lėmė Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio pažeidimą, kuriuo remiantis buvo galima pagrįsti šių sprendimų panaikinimą.

52

Jeigu atlikus minėtą nagrinėjimą paaiškėtų, kad peržiūrimuose sprendimuose iš tikrųjų yra teisės klaidų, reikės įvertinti, ar šie sprendimai kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai.

53

Peržiūrimuose sprendimuose Bendrasis Teismas nurodė, kad reikia ex officio iškelti pagrindą, grindžiamą neteisėta skundžiamus sprendimus priėmusios kolegijos sudėtimi. Remdamasis 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimu Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt. (C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375) ir 2018 m. sausio 23 d. Bendrojo Teismo sprendimu FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) jis nusprendė, kad tai yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kurį apeliacinės instancijos teismas turi nagrinėti ex officio, net jei šiuo neteisėtumu nebuvo remtasi pirmojoje instancijoje.

54

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Sprendimas 2016/454, kuriuo trečiojo teisėjo pareigas perimantis asmuo buvo paskirtas Tarnautojų teismo teisėju, nėra, kaip savo išvados 118–124 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, visuotinai taikomas aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį.

55

Vis dėlto Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė teisė į veiksmingą teisinę gynybą pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme reiškia, kad kiekvienas teisės subjektas iš principo turi turėti galimybę remtis šios teisės pažeidimu. Vadinasi, Sąjungos teismas turi teisę tikrinti, ar nagrinėjamos paskyrimo procedūros pažeidimas galėjo lemti šios pagrindinės teisės pažeidimą.

56

Taip pat reikia išnagrinėti, ar dėl to, kad nė viena iš nagrinėjamų bylų šalių nepateikė prieštaravimo dėl skundžiamus sprendimus priėmusios kolegijos sudėties teisėtumo, Bendrasis Teismas šio teisėtumo negalėjo nagrinėti ex officio.

57

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad teisės kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimo garantijos, būtent tos, kuriomis remiantis apibrėžiama teismo sąvoka ir sudėtis, yra kertinis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą akmuo. Ši teisė reiškia, kad kiekvienas teismas privalo patikrinti, ar jo sudėtis atitinka tokio teismo apibrėžtį, kai šiuo klausimu kyla rimtų abejonių. Tokį patikrinimą būtina atlikti, kad teisės subjektai demokratinėje visuomenėje pasitikėtų teismais. Šiuo požiūriu tokia kontrolė yra esminis reikalavimas, kurio laikymasis priskirtinas viešosios tvarkos sričiai ir turi būti tikrinamas ex officio (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 46 ir 48 punktus).

58

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė klaidos, peržiūrimuose sprendimuose ex officio išnagrinėjęs kolegijos, priėmusios skundžiamus sprendimus, sudėties teisėtumą, kai tos pačios kolegijos sudėties neteisėtumas buvo konstatuotas 2018 m. sausio 23 d. Sprendime FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22).

59

Peržiūrimuose sprendimuose Bendrasis Teismas, remdamasis 2018 m. sausio 23 d. Sprendimu FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22), padarė išvadą, kad Taryba nesilaikė 2013 m. gruodžio 3 d. viešame kvietime teikti kandidatūras nustatyto teisinio reguliavimo ribų, kai pasinaudojo kandidatų sąrašu, parengtu paskelbus šį kvietimą, kad paskirtų teisėją į trečiąją laisvą vietą.

60

Šioje išvadoje nepadaryta jokios teisės klaidos.

61

Iš tiesų tiek, kiek pagal 2013 m. gruodžio 3 d. viešo kvietimo teikti kandidatūras 4 punktą šis kvietimas buvo paskelbtas tik siekiant paskirti į laisvas dviejų teisėjų, kurių kadencija baigėsi 2014 m. rugsėjo 30 d., pareigas, t. y. tas, kurias ėjo teisėjai S. Van Raepenbusch ir H. Kreppel, o ne į trečiąją laisvą vietą, kurią anksčiau užėmė teisėja I. Rofes i Pujol, baigusi kadenciją 2015 m. rugpjūčio 31 d., Taryba, pasinaudojusi kandidatų sąrašu, parengtu paskelbus šį viešą kvietimą teikti kandidatūras, kad paskirtų į trečiąją laisvą vietą, nesilaikė teisinio reguliavimo, kurį pati nustatė paskelbdama šį kvietimą. „Laiko“ priežastys, į kurias daroma nuoroda Sprendimo 2016/454 4 konstatuojamojoje dalyje dėl Europos Sąjungos teismų struktūros reformos, negali pateisinti viešo kvietimo teikti kandidatūras nesilaikymo.

62

Vis dėlto, priešingai Bendrojo Teismo išvadoms, padarytoms 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) 52–58 punktuose, kurios, beje, nebuvo aiškiai pakartotos peržiūrimuose sprendimuose, šio sąrašo naudojimas skiriant į trečiąją laisvą vietą kitais aspektais atitiko Tarnautojų teismo teisėjų skyrimo procedūrą reglamentuojančias nuostatas.

63

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 4 dalies trečiame sakinyje nurodyta, kad kandidatų sąraše turi būti bent dvigubai daugiau kandidatų, nei Taryba turi paskirti teisėjų. Paskelbus 2013 m. gruodžio 3 d. viešą kvietimą teikti kandidatūras parengtame sąraše buvo šeši kandidatai, o tai atitinka dvigubą iš šio sąrašo paskirtų teisėjų skaičių. Taigi nagrinėjamu atveju šios nuostatos buvo visiškai laikomasi.

64

Jokia aplinkybė taip pat neleidžia suabejoti tuo, kad laikytasi SESV 257 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmo sakinio, pagal kurį reikalaujama, kad specializuotų teismų nariai būtų parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio, pagal kurį kiekvienas šias sąlygas atitinkantis asmuo, kuris yra Sąjungos pilietis, gali teikti paraišką į Tarnautojų teismo teisėjo pareigas, ir šio priedo 3 straipsnio 4 dalies antro sakinio, pagal kurį atrankos komiteto parengtame sąraše nurodomi tinkamiausią aukšto lygio patirtį turintys kandidatai.

65

Taigi nebuvo jokių abejonių, kad 2013 m. gruodžio 3 d. viešas kvietimas teikti kandidatūras buvo prieinamas visiems Sąjungos piliečiams, atitinkantiems SESV 257 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmame sakinyje nustatytas sąlygas, kad visi šeši po šio viešo kvietimo parengtame sąraše nurodyti kandidatai buvo Sąjungos piliečiai, kad atrankos komitetas juos pripažino tinkamais vykdyti Tarnautojų teismo teisėjo pareigas ir kad šiame sąraše tikrai buvo nurodyti tinkamiausią aukšto lygio patirtį turintys kandidatai.

66

Dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 1 dalies antro sakinio, pagal kurį Taryba, skirdama Tarnautojų teismo teisėjus, užtikrina subalansuotą šio teismo sudėtį, parinkdama juos iš valstybių narių piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos ir atsižvelgdama į atstovaujamas nacionalines teisines sistemas, Bendrasis Teismas 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) 56 punkte nurodė, jog negalima atmesti tikimybės, kad dėl po 2013 m. gruodžio 3 d. viešo kvietimo teikti kandidatūras parengto kandidatų sąrašo naudojimo teisėjui į trečiąją laisvą vietą paskirti buvo neatsižvelgta į dalį potencialių kandidatų į šias pareigas, pirmiausia Ispanijos piliečių, kurie, atsižvelgę į šioje nuostatoje įtvirtintą reikalavimą, galėjo būti atgrasyti teikti kandidatūras, nes skelbiant šį viešą kvietimą teikti kandidatūras Tarnautojų teismas jau turėjo narį iš Ispanijos ir šis kvietimas nebuvo skelbiamas dėl teisėjo paskyrimo į šio nario užimamą vietą.

67

Vis dėlto tokia išvada neleidžia manyti, kad teisėjo paskyrimas į trečiąją laisvą vietą lėmė nesubalansuotą teismo sudėtį, atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą ar atstovaujamas nacionalines teisines sistemas Tarnautojų teisme, todėl paskyrusi teisėją į šią vietą Taryba pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. Be to, aplinkybę, kad tam tikri potencialūs kandidatai galėjo būti atgrasyti teikti kandidatūras pagal 2013 m. gruodžio 3 d. viešą kvietimą teikti kandidatūras, kurią Bendrasis Teismas nurodė 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) 56 punkte, tiesiogiai ir išimtinai lėmė tik tai, kad skelbiant šį viešą kvietimą nebuvo siekiama užpildyti trečiosios laisvos vietos, todėl jos negalima laikyti kitu pažeidimu, nei nurodytas šio sprendimo 61 punkte.

68

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjama paskyrimo procedūra buvo pažeista tik dėl to, kad Taryba nesilaikė 2013 m. gruodžio 3 d. viešo kvietimo teikti kandidatūras, o ne dėl to, kad buvo pažeisti SESV 257 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai.

69

Peržiūrimuose sprendimuose Bendrasis Teismas, dar kartą remdamasis 2018 m. sausio 23 d. Sprendimu FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22), konstatavo, kad, atsižvelgiant į teisėjo paskyrimą reglamentuojančių nuostatų laikymosi svarbą teisės subjektų ir visuomenės pasitikėjimui teismų nepriklausomumu ir nešališkumu, į trečiąją laisvą vietą paskirtas teisėjas negali būti laikomas pagal įstatymą paskirtu teisėju, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmą sakinį.

70

Remiantis šia nuostata kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

71

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, apsaugos garantas. Šiais nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimais yra pagrįstos nuostatos, reglamentuojančios teismo sudėtį, jo narių skyrimo, įgaliojimų trukmę, nusišalinimo, nušalinimo ir atšaukimo pagrindus, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar tokiam teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai. Konkrečiai dėl sprendimų dėl paskyrimo būtina, kad materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės, taikomos priimant tokius sprendimus, būtų tokios, kad negalėtų kilti jokių pagrįstų abejonių dėl paskirtų teisėjų (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A.K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 120, 123 ir 134 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

72

Kadangi Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmas sakinys atitinka 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį jo esmė ir taikymo sritis yra tokia, kokia nustatyta toje konvencijoje. Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad jo pateiktu Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos išaiškinimu būtų garantuojamas toks apsaugos lygis, kuris atitiktų pagal EŽTK 6 straipsnį, kaip jį aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, suteikiamą apsaugos lygį (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A.K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 118 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

73

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota jurisprudencija, EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įterpus žodžių junginį „įsteigtas pagal įstatymą“ buvo siekiama išvengti, kad teismų sistemos organizavimas būtų paliktas vykdomosios valdžios diskrecijai, ir užtikrinti, kad ši sritis būtų reglamentuojama įstatymo, kurį įstatymų leidžiamoji valdžia priima laikydamasi jos kompetencijos įgyvendinimo taisyklių. Šis žodžių junginys pirmiausia atspindi teisinės valstybės principą ir susijęs ne tik su paties teismo steigimo teisiniu pagrindu, bet ir su kiekvieną bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi ir bet kuria kita vidaus teisės nuostata, kurios nesilaikant vieno ar kelių teisėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą tampa neteisėtas; tokios nuostatos pirmiausia susijusios su atitinkamo teismo narių nepriklausomumu ir nešališkumu (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimo Biagioli prieš San Mariną, CE:ECHR:2014:0708DEC000816213, 72–74 punktus ir 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Pasquini prieš San Mariną, CE:ECHR:2019:0502JUD005095616, 100 ir 101 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

74

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas jau buvo konstatavęs, kad teisė į tai, kad bylą nagrinėtų „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas, kaip tai suprantama pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, dėl savo pobūdžio apima teisėjų paskyrimo procedūrą (2019 m. kovo 12 d. EŽTT sprendimo Ástráðsson prieš Islandiją, neįsiteisėjęs, CE:ECHR:2019:0312JUD002637418, 98 punktas).

75

Iš šio sprendimo 71 ir 73 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad pažeidimas, padarytas skiriant teisėjus atitinkamoje teismų sistemoje, lemia ir Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio pažeidimą, kai jis yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeidžiant viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, o taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis.

76

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia išnagrinėti, ar dėl nagrinėjamoje paskyrimo procedūroje padaryto pažeidimo nagrinėjamu atveju buvo pažeista šalių teisė į tai, kad jų bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas teismas, įtvirtinta Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmame sakinyje.

77

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 68 punkte, šį pažeidimą lėmė tik tai, kad Taryba nesilaikė 2013 m. gruodžio 3 d. viešo kvietimo teikti kandidatūras.

78

Taigi reikia konstatuoti, kad teisėjas į trečiąją laisvą vietą buvo paskirtas laikantis pagrindinių Tarnautojų teismo teisėjų skyrimo nuostatų, t. y. SESV 257 straipsnio ketvirtos pastraipos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio.

79

Šiomis aplinkybėmis vien to, kad Taryba pasinaudojo sąrašu, parengtu po 2013 m. gruodžio 3 d. viešo kvietimo teikti kandidatūras, kad paskirtų teisėją į trečiąją laisvą vietą, nepakanka konstatuoti, kad pagrindinės Tarnautojų teismo teisėjų skyrimo procedūros nuostatos pažeidimas buvo tokio pobūdžio ir sunkumo, kad sukėlė realų pavojų, jog Taryba nepagrįstai naudojosi savo įgaliojimais, pažeisdama visą skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kilo pagrįstų abejonių dėl į trečiąją laisvą vietą paskirto teisėjo, taigi ir dėl kolegijos, į kurią jis buvo paskirtas, nepriklausomumo ir nešališkumo.

80

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nurodytas paskyrimo procedūros pažeidimas skiriasi nuo pažeidimo, nagrinėto 2017 m. vasario 14 d. ELPA teismo sprendime Pascal Nobile / DAS Rechtsschutz-Versicherungs (E-21/16), minėtame 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo FV / Taryba (T‑639/16 P, EU:T:2018:22) 75 punkte. Tas pažeidimas buvo padarytas išimties tvarka paskyrus ELPA teismo teisėją trejų, o ne šešerių metų, kadencijai, taigi, skirtingai nuo šiose bylose nagrinėjamo pažeidimo, nurodytoje byloje buvo pažeista pagrindinė nuostata dėl teisėjo įgaliojimų šiame teisme trukmės, kuria siekiama apsaugoti teisėjų nepriklausomumą.

81

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tai, kad Taryba nesilaikė 2013 m. gruodžio 3 d. viešo kvietimo teikti kandidatūras, nėra pagrindinių Sąjungos teisės normų, taikomų skiriant Tarnautojų teismo teisėjus, pažeidimas, dėl kurio buvo pažeista ieškovų teisė kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą teismą, įtvirtinta Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmame sakinyje.

82

Kadangi peržiūrimuose sprendimuose nėra kitų nuostatų, kurios leistų suabejoti dėl Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio laikymosi, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai tuose sprendimuose pripažino, jog ši nuostata buvo pažeista. Remiantis vien pirmesniame punkte nurodytu pažeidimu nebuvo galima pateisinti kolegijos, kurioje posėdžiavo į trečiąją laisvą vietą paskirtas teisėjas, priimto sprendimo panaikinimo.

83

Vadinasi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai panaikino skundžiamus sprendimus, remdamasis vien nagrinėjamoje paskyrimo procedūroje padarytu pažeidimu.

84

Teisės klaida, padaryta peržiūrimuose sprendimuose, gali kelti pavojų Sąjungos teisės vienovei ir darnai.

85

Peržiūrimi sprendimai gali būti precedentai būsimoms byloms, nes klaidingu Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio išaiškinimu gali būti remiamasi ir jis gali būti klaidingai taikomas ir kitose bylose, kuriose bus nagrinėjamas vieno konkrečios sudėties teismo nario skyrimo klausimas ar apskritai teisė į nepriklausomą, nešališką ir pagal įstatymą įsteigtą teismą.

86

Be to, ši teisė yra pagrindinė ir taikoma visoje Sąjungos teisės sistemoje, kurios aiškinimą ir darną turi užtikrinti Teisingumo Teismas, ypač kai klausimų kyla tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių dar nėra suformuotos šio teismo jurisprudencijos.

87

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad peržiūrimi sprendimai kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ir darnai, kiek Bendrasis Teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, juose pripažino, kad skundžiamus sprendimus priėmusi Tarnautojų teismo kolegija buvo sudaryta neteisėtai, pažeidus vieno iš šios kolegijos narių skyrimo procedūrą, dėl ko buvo pažeistas pagal įstatymą įsteigto teismo principas, įtvirtintas Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmame sakinyje, ir panaikino tuos sprendimus.

88

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62b straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad jei Teisingumo Teismas nustato, kad Bendrojo Teismo sprendimas kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai, jis grąžina bylą Bendrajam Teismui, kuriam Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais yra privalomas. Grąžindamas bylą Teisingumo Teismas gali taip pat nurodyti, kurie Bendrojo Teismo sprendimo padariniai bylos šalims laikytini galutiniais. Išimties atveju Teisingumo Teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jei atsižvelgiant į peržiūros rezultatą ginčo sprendimas matyti iš nustatytų faktų, kuriais buvo pagrįstas Bendrojo Teismo sprendimas.

89

Vadinasi, Teisingumo Teismas neturi vien konstatuoti pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai, neatsižvelgdamas į šio konstatavimo padarinius dviem nagrinėjamiems ginčams (taip pat žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Peržiūra Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

90

Kadangi peržiūrimais sprendimais Bendrasis Teismas skundžiamus sprendimus panaikino remdamasis Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio pažeidimu, neišnagrinėjęs pagrindų, kuriuos apeliantai nurodė grįsdami apeliacinius skundus, reikia panaikinti peržiūrimus sprendimus ir grąžinti bylas Bendrajam Teismui, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl šių pagrindų.

91

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 195 straipsnio 6 dalį, jei peržiūrimas Bendrojo Teismo sprendimas buvo priimtas pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

92

Kadangi nėra specialių nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą peržiūros procedūroje, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: