–

Darie BV, atstovaujamos advocaten H. Lamon ir J. A. M. Jonkhout,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman ir C.S. Schillemans,

–

Austrijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos G. Hesse, vėliau – J. Schmoll,

–

Norvegijos vyriausybės, atstovaujamos J. T. Kaasin ir T. Skjeie,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Haasbeek ir R. Lindenthal,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 154, 2016, p. 27 ir OL L 280, 2017, p. 57) 3 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant didmenine prekyba priežiūros, valymo ir plovimo produktais besiverčiančios komercinės bendrovės Darie BV ginčą su Staatssecretaris van Infrastructuur en Milieu (valstybės sekretorius, atsakingas už infrastruktūrą ir aplinką, Nyderlandai) (toliau – valstybės sekretorius) dėl jo sprendimo įpareigoti šią bendrovę nebetiekti rinkai produkto, kurį valstybės sekretorius kvalifikavo kaip „biocidinį produktą“ ir dėl kurio nebuvo išduotas autorizacijos liudijimas.

3

Reglamento Nr. 528/2012 5 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„[B]iocidinių produktų tiekimo Bendrijos rinkai taisyklės buvo nustatytos [1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 123, 1998, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 23 t., p. 3)]. Tas taisykles būtina pritaikyti atsižvelgiant į įgytą patirtį, visų pirma atsižvelgiant į ataskaitą dėl pirmųjų septynerių direktyvos taikymo metų, kurią Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ir kurioje nagrinėjamos tos direktyvos problemos[.]“

4

To reglamento 1 straipsnyje „Tikslas ir dalykas“ nustatyta:

„1.   Šio reglamento tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą taikant suderintas biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo taisykles, tuo pačiu metu užtikrinant aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį. Šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą bei aplinką. <…>

2.   Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, reglamentuojančios:

<…>“

5

Minėto reglamento 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas biocidiniams produktams ir apdorotiems gaminiams. Biocidinių produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, tipų sąrašas ir jų apibūdinimai pateikiami V priede.“

6

To paties reglamento 3 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1 dalyje nustatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>“

7

Reglamento Nr. 528/2012 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Biocidiniai produktai gali būti tiekiami rinkai ar naudojami tik jeigu jiems išduotas autorizacijos liudijimas pagal šį reglamentą.“

8

Šio reglamento V priede „Biocidinių produktų tipai ir jų aprašymas, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje“ šie produktai skirstomi į keturias grupes, t. y. į dezinfekantus, konservantus, kenkėjų kontrolės produktus ir kitus biocidinius produktus. Šiame priede nurodyta, kad, pirma, prie dezinfekantų nepriskiriami valymo produktai, kuriais nesiekiama biocidinio poveikio, ir, antra, jeigu nenurodyta kitaip, konservantai apima tik produktus, skirtus neleisti vystytis mikrobams ir dumbliams.

9

Direktyvos 98/8, kuri buvo panaikinta ir pakeista Reglamentu Nr. 528/2012, 2 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ 1 dalyje buvo nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:

<…>“

10

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (OL L 104, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 48) 21 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „aktyviosioms paviršiaus medžiagoms plovikliuose taikomi kiti horizontalūs teisės aktai“, tarp jų – ir Direktyva 98/8.

11

Šio reglamento 2 straipsnio 1 punkte apibrėžta reglamente vartojama ploviklio sąvoka.

12

Wet gewasbeschermingsmiddelen en biociden (Augalų apsaugos ir biocidinių produktų įstatymas, toliau – Wgb) 1 straipsnyje „Sąvokų apibrėžtys“ nustatyta:

„1.   Šiame įstatyme ir juo grindžiamose nuostatose vartojamos tokios apibrėžtys:

<…>

Biocidinis produktas: biocidinis produktas pagal Reglamento [Nr. 528/2012] 3 straipsnio 1 dalies a punktą;

<…>“

13

Wgb 43 straipsnyje „Reglamento pažeidimai“ nurodyta:

„1.   Draudžiama pažeisti Reglamento [Nr. 528/2012] 17 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis <…> arba jų įgyvendinimo reglamentus.

<…>“

14

Wgb 86 straipsnyje „Administracinio poveikio priemonės“ numatyta:

„Siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme arba pagal šį įstatymą nustatytų taisyklių ir Algemene wet bestuursrecht (Bendrasis administracinės teisės įstatymas) 5:20 straipsnio, kiek tai susiję su pareiga bendradarbiauti su 82 straipsnyje nurodytais pareigūnais, ministras turi teisę nustatyti įpareigojimą, už kurio nevykdymą gresia administracinio poveikio priemonės.“

15

2017 m. sausio 13 d. sprendimu valstybės sekretorius, remdamasis Wgb 43 ir 86 straipsnių ir Reglamento Nr. 528/2012 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatė Darie įpareigojimą nebetiekti rinkai Pure Air – produkto, kurį jis kvalifikavo kaip „biocidinį produktą“ ir dėl kurio kompetentinga institucija, t. y. College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden (Augalų apsaugos ir biocidinių produktų autorizavimo komisija, Nyderlandai), nebuvo išdavusi autorizacijos liudijimo, ir nurodė, kad už šio įpareigojimo nevykdymą gresia 1000 EUR per savaitę, bet ne didesnė nei 25000 EUR bauda.

16

Darie pateikė prieštaravimą dėl valstybės sekretoriaus sprendimo ir nurodė, kad jis Pure Air klaidingai klasifikavo kaip „biocidinį produktą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

17

2017 m. gegužės 26 d. sprendimu valstybės sekretorius prieštaravimą atmetė.

18

Darie šį sprendimą apskundė College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai) ir ginčijo Pure Air kvalifikavimą kaip „biocidinio produkto“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą. Šios bendrovės teigimu, Pure Air turi probiotinį, o ne biocidinį poveikį, nes šiame produkte esančios Bacillus ferment rūšies bakterijos gamina fermentus, absorbuojančius ir skaidančius visus organinių medžiagų likučius, kuriais maitinasi mikroorganizmai, todėl ant tokiu produktu apdoroto paviršiaus negali susidaryti jokio biotopo, palankaus mikroorganizmų, kaip antai pelėsių, vystymuisi.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Pure Air etiketėje šis produktas apibūdintas kaip biologiškai skaidus koncentruotas purškiamas skystis, papildytas probiotikais ir turintis, be kita ko, Bacillus ferment rūšies bakterijų, naudojamas „siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta pelėsio susidarymo“ ir „nemaloniam kvapui panaikinti ir jo išvengti“, purškiamus paviršius padengiant sveika ir saugia mikroflora. Pure Air naudojimo instrukcijoje patikslinta, kad, pirma, prieš purškiant šį produktą ant apdorojamų paviršių reikia pašalinti pelėsį „iš pagrindų“ ir, antra, „[s]iekiant užtikrinti, kad būtų išvengta pakartotinio pelėsio susidarymo, paviršiai turi būti apipurškiami [Pure Air], atsižvelgiant į drėgmę būste, vieną kartą kas tris keturias savaites“.

20

Nacionalinis teismas priduria, kad 2017 m. kovo 22 d.Darie interneto svetainėje buvo paskelbta informacija, kad „probiotiniai valikliai veikia kaip įprasti valymo būdai. Jie pašalina matomą purvą. Vis dėlto yra svarbus skirtumas. Išnyksta ir galimi patogenai, kaip antai pelėsiai ir žalingos bakterijos. Kadangi sunaikinama blogųjų bakterijų ir pelėsių mitybos terpė, jų skaičius smarkiai sumažėja. Be to, produktas yra saugus ir tvarus. Jo pagrindą sudaro gerosios bakterijos ir vanduo, taigi profesionalams skirtų produktų rinkoje jis yra aplinkai palankiausias produktas“.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Darie reklamuojamą Pure Air veikimo būdą, pasireiškiantį tuo, kad kovojama ne su kenksmingaisiais organizmais, o su šiems organizmams palankaus biotopo atsiradimu ar išsilaikymu, apima „biocidinio produkto“ sąvoka, numatyta Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punktu.

22

Šiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominių bylų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Darie teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti atmestas remiantis tuo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi visą informaciją, leidžiančią jam, nesant būtinybės Teisingumo Teismui pateikti prejudicinių klausimų, konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas produktas nėra biocidinis produktas. Be to, Teisingumo Teismas jau atsakė į pirmąjį klausimą 2012 m. kovo 1 d. Sprendime Söll (C‑420/10, toliau – Sprendimas Söll, EU:C:2012:111).

24

Šiuo aspektu primintina, kad, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo AY (Arešto orderis – Liudytojas), C‑268/17, EU:C:2018:602, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

25

Remiantis tuo, darytina išvada, kad nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurių Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atmesti nacionalinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo AY (Arešto orderis – Liudytojas), C‑268/17, EU:C:2018:602, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl produkto Pure Air kvalifikavimo kaip „biocidinio produkto“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą. Kadangi šis teismas prašo išaiškinti šio reglamento sąvokas „biocidinis produktas“ ir „veiklioji medžiaga“ ir pateikia Teisingumo Teismui faktines ir teisines aplinkybes, būtinas tam, kad naudingai atsakytų į užduotus klausimus, nekyla abejonių, kad šie klausimai yra svarbūs sprendžiant ginčą ir kad pirmesniame punkte primintos prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo sąlygos yra įvykdytos.

27

Taigi šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

28

Užduodamas pirmąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar „biocidinio produkto“ sąvoka pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą turi būti aiškinama kaip apimanti produktus, kurių sudėtyje yra vienos ar kelių rūšių bakterijų, fermentų arba kitų sudedamųjų dalių, kurios dėl savo specifinio veikimo būdo veikia ne tiesiogiai atitinkamus kenksminguosius organizmus, o šiems organizmams palankaus biotopo atsiradimą ir išsilaikymą, ir kokie reikalavimai tuomet prireikus turėtų būti keliami tokiam poveikiui.

29

Šiuo klausimu pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas Nr. 528/2012 panaikino ir pakeitė Direktyvą 98/8, Teisingumo Teismo pateiktas šios direktyvos nuostatų aiškinimas taikomas ir šiam reglamentui, kai šių abiejų Sąjungos teisės aktų nuostatas galima laikyti lygiavertėmis (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Schmidt, C‑417/15, EU:C:2016:881, 26 punktą; 2017 m. kovo 9 d. Sprendimo Pula Parking, C‑551/15, EU:C:2017:193, 31 punktą ir 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Kuhn, C‑308/17, EU:C:2018:911, 31 punktą).

30

Sprendimo Söll 31 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a punkte pateikta sąvoka „biocidiniai produktai“ turėjo būti aiškinama kaip apimanti net ir tuos produktus, kurie turi tik netiesioginį poveikį atitinkamiems kenksmingiesiems organizmams, jeigu jų sudėtyje yra viena arba daugiau veikliųjų medžiagų, darančių cheminį ar biologinį poveikį ir dalyvaujančių priežastinio ryšio grandinėje, kuria siekiama šiuos organizmus slopinti.

31

Šiuo klausimu pasakytina, kad Sprendimo Söll 24 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, jog Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje pastraipoje biocidinių produktų sąvoka buvo apibrėžta remiantis trimis kumuliaciniais elementais. Tai yra produkto sudėtyje esanti „veiklioji medžiaga“, tam tikra šio produkto paskirtis ir cheminis arba biologinis poveikis. To sprendimo 31 punkte Teisingumo Teismo padaryta išvada buvo pagrįsta visų pirma antrojo šios apibrėžties elemento analize, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus.

32

Iš Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punkto ir Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a punkto formuluočių lyginamosios analizės aiškiai matyti, kad šis elementas abiejose nuostatose suformuluotas vienodai, nes kvalifikavimas kaip „biocidinio produkto“ yra, be kita ko, siejamas su aplinkybe, kad produktas skirtas „naikinti, sulaikyti, padaryti nekenksmingus bet kokius kenksminguosius organizmus, užkirsti kelią jų poveikiui arba juos kontroliuoti bet kokiais <…> būdais“.

33

Atsižvelgiant į tai, kaip savo išvados 29 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Sprendime Söll pateiktas aiškinimas, kad sąvoka „biocidinis produktas“ apima ne tik tiesioginį, bet ir netiesioginį produkto poveikį, taikytina ir Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punkte vartojamai „biocidinio produkto“ sąvokai.

34

Toks aiškinimas atitinka ir šios nuostatos kontekstą. Primintina, kad Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies c punkte sąvoka „veiklioji medžiaga“, kurios gali būti biocidiniame produkte, apibrėžta kaip „medžiaga arba mikroorganizmas, kuris veikia kenksminguosius organizmus arba juos naikina“. Tai, kad šią sąvoką sudaro dvi poveikio alternatyvos, t. y. „veikia“ kenksminguosius organizmus ir šiuos organizmus „naikina“, patvirtina, kad ji apima ne tik tiesioginį, bet ir netiesioginį poveikį kenksmingiesiems organizmams, su sąlyga, kad jo padariniai yra sudedamoji priežastinio ryšio grandinės dalis, kuria siekiama šiuos organizmus slopinti.

35

Dėl biocidinio produkto veikimo būdo vis dėlto pažymėtina, kad Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punkte, skirtingai nei Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a punkte, jis nėra ribojamas iki „chemin[ių] arba biologin[ių] [būdų]“, o išplečiamas iki „bet kok[ių], išskyrus tik fizinius ar mechaninius, būd[ų]“.

36

Kaip savo išvados 27 punkte pažymėjo generalinė advokatė, šiame reglamente neperimamas Komisijos pasiūlymas aiškiai apriboti „biocidinių produktų“ sąvoką iki biologinių ir cheminių priemonių, kaip buvo numatyta 2009 m. birželio 12 d. Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir naudojimo (KOM [2009] 267 galutinis) 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

37

Biocidinio produkto veikimo būdo apibrėžties išplėtimas Reglamentu Nr. 528/2012 atitinka šio reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tikslą pritaikyti Direktyvos 98/8 taisykles „atsižvelgiant į įgytą patirtį“ ir užtikrinti aukštesnį žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį.

38

Vadinasi, aplinkybė, kad produktas turi probiotinį, o ne cheminį poveikį, savaime neprieštarauja tam jo kvalifikavimui kaip „biocidinio produkto“ pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą. Atvirkščiai, jeigu produkto probiotinis poveikis sukeliamas „bet kokiais [kitais], išskyrus tik fizinius ar mechaninius, būdais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir tenkinamos kitos joje nustatytos sąlygos, toks produktas neginčijamai patenka į tos nuostatos taikymo sritį.

39

Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą atsakytina, kad Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punkte vartojama „biocidinio produkto“ sąvoka turi būti aiškinama kaip apimanti produktus, kurių sudėtyje yra vienos ar kelių rūšių bakterijų, fermentų ar kitų sudedamųjų dalių, dėl savo specifinio veikimo būdo veikiančių ne tiesiogiai atitinkamus kenksminguosius organizmus, o šiems organizmams palankaus biotopo atsiradimą ir išsilaikymą, jeigu šie produktai sukelia kitokį, nei vien fizinį ar mechaninį, poveikį, įeinantį į priežastinio ryšio grandinę, kuria siekiama šiuos organizmus slopinti.

40

Užduodamas antrąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybė, jog produktas turi būti naudojamas ant apdorojamo paviršiaus, tik prieš tai pašalinus ant jo susikaupusius atitinkamus kenksminguosius organizmus, turi įtakos šio produkto kvalifikavimui kaip „biocidinio produkto“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir, jeigu į šį klausimą reikia atsakyti teigiamai, pagal kokį kriterijų vertinti, ar po minėto pašalinimo ant apdorojamo paviršiaus tikrai nėra tų organizmų.

41

Šiuo klausimu pabrėžtina, kad, pirma, Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punkte išdėstytoje biocidinių produktų paskirties gradacijoje išvardyta biocidinių produktų paskirtis. Ji įvairuoja nuo kenksmingų organizmų sunaikinimo iki jų prevencijos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Söll 28 punktą). Be to, šio reglamento V priede, kuriame pateiktas tame teisės akte reglamentuojamų biocidinių produktų sąrašas, į šį sąrašą įtraukti prevenciniai produktai, paprastai naudojami tuomet, kai kenksmingųjų organizmų nėra.

42

Tai reiškia, kad sąvoka „biocidinis produktas“ pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą suprantama plačiai ir apima, be kita ko, prevencinius produktus. Tokį platų aiškinimą patvirtina šio reglamento, grindžiamo atsargumo principu, 1 straipsnyje įtvirtintas tikslas užtikrinti „aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį“.

43

Šis tikslas negalėtų būti visiškai įgyvendintas, jeigu produktai, kurių sudėtyje yra „veikliųjų medžiagų“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies c punktą, nebūtų kvalifikuojami kaip „biocidiniai produktai“ dėl to, kad tik prevenciškai veikia atitinkamus kenksminguosius organizmus, ir jiems nebūtų taikomos šiame reglamente nustatytos tokių produktų pateikimo rinkai ir jų naudojimo taisyklės.

44

Kaip Teisingumo Teismas nusprendė Sprendimo Söll 27 punkte, vien pačios veikliosios medžiagos buvimas gali kelti pavojų aplinkai, ir nesvarbu, ar tokia medžiaga atitinkamiems organizmams daro tiesioginį, ar netiesioginį poveikį.

45

Antra, „veikliosios medžiagos“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies c punktą, nereikalauja, kad kenksmingieji organizmai būtų sunaikinti. Kai bakterijų rūšys, fermentai ar kitos produkto sudedamosios dalys, pašalindamos mitybos terpę, užkerta kelią kenksmingiesiems organizmams palankaus biotopo atsiradimui ar išsilaikymui, jos, kaip veikliosios medžiagos, prevenciškai naikina šiuos organizmus.

46

Taigi tai, kad atitinkami kenksmingieji organizmai prieš tai buvo pašalinti kitais būdais nei naudojant aptariamą medžiagą, neleidžia abejoti, net jeigu tai būtų nustatyta, aptariamu šios medžiagos, kuri, kaip „veiklioji medžiaga“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies c punktą, daro poveikį kenksmingiesiems organizmams palankios terpės atsiradimui, kvalifikavimu.

47

Trečia, galimas produkto, kurio sudėtyje yra vienos arba kelių rūšių bakterijų, fermentų ar kitų sudedamųjų dalių, dėl savo specifinio veikimo būdo veikiančių ne tiesiogiai kenksminguosius organizmus, o kenksmingiesiems organizmams palankaus biotopo atsiradimą ar išsilaikymą, valomasis poveikis negali užkirsti kelio jo kvalifikavimui kaip „biocidinio produkto“.

48

Kaip savo išvados 32 ir 33 punktuose nurodė generalinė advokatė, plovikliai nėra pašalinti iš Reglamento Nr. 528/2012 taikymo srities. Be to, kaip matyti, be kita ko, iš Reglamento Nr. 648/2004 21 konstatuojamosios dalies, produktas gali būti laikomas ir „plovikliu“, kaip jis suprantamas pagal to reglamento 2 straipsnio 1 punktą, ir „biocidiniu produktu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

49

Taigi tik Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodyti požymiai yra svarbūs siekiant produktą kvalifikuoti kaip „biocidinį produktą“.

50

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą atsakytina, kad Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybė, jog produktas turi būti naudojamas ant apdorojamo paviršiaus, tik prieš tai pašalinus ant jo susikaupusius atitinkamus kenksminguosius organizmus, neturi įtakos to produkto kvalifikavimui kaip „biocidinio produkto“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

51

Užduodamas trečiąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad produkto veikimo laikas turi įtakos jo kvalifikavimui kaip „biocidinio produkto“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

52

Šiuo klausimu iš analizės, atliktos nagrinėjant antrąjį klausimą, matyti, kad tik „biocidinio produkto“ ir „veikliosios medžiagos“ sąvokų, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, elementai turi reikšmės kvalifikuojant produktą kaip „biocidinį produktą“. Produkto veikimo laikas nėra vienas iš šių elementų.

53

Taigi į trečiąjį klausimą atsakytina, kad Reglamento Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad produkto veikimo laikas neturi įtakos jo kvalifikavimui kaip „biocidinio produkto“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

54

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: