–

Prenninger ir kt., atstovaujamų advokato W. List,

–

Netz Oberösterreich GmbH, atstovaujamos advokatų H. Kraemmer ir M. Mendel,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Eberhard,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. C. Becker ir C. Zadra,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/EB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1; toliau – PAV direktyva) 4 straipsnio 2 dalies ir II priedo išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Gerhard Prenninger ir kitų aštuonių pareiškėjų pagrindinėje byloje ginčą su Oberösterreichische Landesregierung (Aukštutinės Austrijos žemės vyriausybė) dėl to, ar turi būti atliktas išankstinis antžeminės elektros perdavimo linijos tiesimo projekto „110 kV-Leitung Vorchdorf-Steinfeld-Kirchdorf “ poveikio aplinkai vertinimas.

3

PAV direktyvos 3, 7, 9 ir 11 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

<…>

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma valstybės ir privačių projektų, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimui.“

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog prieš duodant sutikimą projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tokie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.“

6

PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Remdamosi 2 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia:

arba

Valstybės narės gali apsispręsti naudoti abi a ir b punktuose nurodytas procedūras.“

7

Šios direktyvos II priede išvardyti „4 straipsnio 2 dalyje nurodyti projektai“. Jo 1 punkto, susijusio su miškininkystės, žemės ir vandens ūkio projektais, d papunktyje yra nurodyti projektai, susiję su „pirminiu apželdinimu mišku ir miško kirtimu siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“.

8

Umweltverträglichkeitsprüfungsgesetz 2000 – UVP-G 2000 (Federalinis poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. 2000 – UVP-G 2000) redakcijos (BGBl. Nr. 697/1993), paskelbtos BGB1. I, 4/2016, 3 straipsnis susijęs su poveikio aplinkai vertinimo tikslu. Jame nustatytas principas, kad turi būti atliktas šio įstatymo 1 priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimas, ir nurodyta, kokios procedūros ir reikalavimų turi būti laikomasi šiuo atžvilgiu.

9

Įstatymo 1 priedas suformuluotas taip:

„Priede nurodyti projektai, dėl kurių, remiantis 3 straipsniu, privaloma atlikti PAV.

1 ir 2 stulpeliuose nurodyti projektai, dėl kurių bet kuriuo atveju privaloma atlikti [poveikio aplinkai vertinimą] ir kuriems turi būti taikoma [tokia vertinimo procedūra] (1 stulpelis) arba supaprastinta procedūra (2 stulpelis). <…>

3 stulpelyje nurodyti projektai, dėl kurių privaloma atlikti [poveikio aplinkai vertinimą] tik jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos. Pasiekus tam tikrą minimalią ribą, šie projektai turi būti nagrinėjami kiekvienu konkrečiu atveju. Jei šis nagrinėjimas parodo, kad turi būti atliktas [poveikio aplinkai vertinimas], reikia taikyti supaprastintą procedūrą.

10

1975 m. liepos 3 d.Forstgesetz 1975 (Federalinis miškų įstatymas) (BGBl. 440/1975) redakcijos, paskelbtos BGBl. I, 56/2016, 13 straipsnyje „Miško atkūrimas“ numatyta:

„(10)   Jeigu dėl energijos perdavimo linijos prie jos negalimas neribojamas augimas į viršų ir jeigu buvo suteiktas išimtinis leidimas pagal 81 straipsnio 1 dalies b punktą, tos linijos savininkas turi užtikrinti, kad po kiekvieno iškirtimo atitinkamoje teritorijoje miškas būtų laiku atkurtas.“

11

Šio įstatymo 17 straipsnyje „Miško naikinimas“ nustatyta:

„(1)   Draudžiama miško teritoriją naudoti kitiems tikslams nei apželdinimui mišku (miško naikinimas).

<…>“

12

Minėto įstatymo VI skirsnio „Miško naudojimas“ 81 straipsnyje „Išimtinis leidimas“ nustatyta:

„(1)   Gavusi prašymą valdžios institucija turi taikyti 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtis, jei:

<…>

<…>“

13

2016 m. kovo 29 d. raštu elektros energijos tinklo Netz Oberösterreich GmbH valdytojas paklausė Oberösterreichische Landesregierung (Aukštutinės Austrijos žemės vyriausybė), ar reikia atlikti jo pateikto antžeminės elektros perdavimo linijos tiesimo projekto „110 kV-Leitung Vorchdorf-Steinfeld-Kirchdorf“ poveikio aplinkai vertinimą.

14

2016 m. birželio 14 d. sprendime vyriausybė nutarė, kad dėl šio projekto tokio vertinimo nereikia atlikti.

15

G. Prenninger ir kiti aštuoni pareiškėjai dėl šio sprendimo pateikė skundą Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija); tas teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16

Bundesverwaltungsgericht konstatavo, kad, pirma, aptariamas projektas apima elektros perdavimo linijos, kurios bendras ilgis 23,482 km, patiesimą, naujos elektros pastotės įrengimą ir esamos elektros pastotės padidinimą.

17

Antra, jis skyrė 0,4362 ha miško plotą, kuriame miškas turi būti „panaikintas“, nuo 17,82 ha ploto, kuriame turi būti iškirsta miško proskyna, t. y. ploto, kuriame po elektros perdavimo linijomis esantys medžiai turi būti mažinami, kad būtų išlaikytas minimalus saugos atstumas nuo elektros kabelių.

18

Trečia, Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) padarė išvadą, kad šio proskynos kirtimo negalima laikyti „miško naikinimu“, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, motyvuodamas tuo, jog toks kvalifikavimas reiškia, kad atitinkama miško žemė nebus naudojama miškui. Tačiau iš aptariamo projekto matyti, kad atitinkamame iškirstame plote toliau bus vykdoma įprasta miško veikla, nes bus galima reguliariai kirsti, vilkti ir atsodinti medžius.

19

Kaip mano tas teismas, tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2011/92 II priedo 1 punkto d papunktis. Jis teigia, kad sąvoka „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją taip pat reikalaujama pakeisti miško ploto paskirtį.

20

G. Prenninger ir kiti aštuoni pareiškėjai dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. Verwaltungsgerichtshof (Administracinis teismas).

21

Šis teismas, kaip ir Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas), mano, kad miško proskynos iškirtimas nereiškia miško ploto panaudojimo kitiems tikslams nei miškui, todėl jo negalima laikyti miško naikinimu, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę.

22

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar toks sąvokos „miško naikinimas“ aiškinimas atitinka Direktyvą 2011/92. Žinoma, iš šios direktyvos II priedo 1 punkto d papunkčio formuluotės matyti, kad jame kalbama tik apie miško kirtimą, kuriuo siekiama pakeisti žemės naudojimo pobūdį. Todėl galima daryti išvadą, kad miško proskynos iškirtimo, nelemiančio tokio pakeitimo, bet padaryto turint ketinimą išsaugoti mišką, negalima laikyti „miško kirtimu siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

23

2008 m. liepos 3 d. Sprendime Komisija / Airija (C‑215/06, EU:C:2008:380) Teisingumo Teismas konstatavo, kad leisdama kirsti mišką prieš tai neįvertinusi tokios veiklos poveikio aplinkai Airijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę. Jis pažymi, kad to sprendimo 109 punkte Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį į atitinkamos geografinės zonos jautrumą aplinkosaugos požiūriu, o tai yra vienas iš atrankos kriterijų, nurodytų Direktyvos 2011/92 III priede, ir jį reikia nagrinėti atsižvelgiant visų pirma į „natūralios aplinkos buferinį pajėgumą“, ypatingą dėmesį skiriant kalnų ir miškų teritorijoms. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šias išvadas galima suprasti kaip sąvokos „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2011/92 II priedo 1 punkto d papunktį, išplėtimą ar net kaip požymį, kad ši sąvoka turi būti aiškinama kitaip, nei nurodyta šio sprendimo 22 punkte.

24

Tokiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar PAV direktyva turi būti aiškinama taip, kad „miško proskynų iškirtimas“ siekiant patiesti energijos perdavimo liniją ir ją išlaikyti teisės aktuose nustatytą jos egzistavimo laikotarpį yra „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip tai suprantama pagal PAV direktyvos II priedo 1 punkto d papunktį?“

25

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar PAV direktyvos II priedo 1 punkto d papunktį reikia aiškinti taip, kad sąvoka „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima miško proskynos iškirtimą, siekiant patiesti ir eksploatuoti antžeminę elektros energijos perdavimo liniją, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, teisės aktuose nustatytą jos egzistavimo laikotarpį.

26

Iš pradžių reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismui pateiktose pastabose pareiškėjai pagrindinėje byloje ginčija plotus, susijusius su pagrindinėje byloje nagrinėjamu miško proskynos iškirtimu. Jie mano, kad šis iškirtimas susijęs su 39 ha, o ne, kaip nustatė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, su 17,82 ha.

27

Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal Sutarties 267 straipsnį, kuris pagrįstas aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, bet koks faktinių aplinkybių vertinimas priklauso nacionalinio teismo kompetencijai. Teisingumo Teismas turi teisę aiškinti Sąjungos nuostatas ar spręsti dėl jų galiojimo tik remdamasis nacionalinio teismo jam nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Būtent nacionalinis teismas privalo nustatyti faktines ginčo aplinkybes ir nuspręsti, kokią įtaką jos turi sprendimui, kurį jis turi priimti (2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Danske Svineproducenter, C‑491/06, EU:C:2008:263, 23 punktas).

28

Reikia priminti, kad pagal PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalį valstybės narės išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus nusprendžia, ar projektai, išvardyti šios direktyvos II priede, turi būti vertinami dėl poveikio aplinkai.

29

Tarp šių projektų yra šio II priedo 1 punkto d papunktyje nurodytas miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį.

30

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šiame priede vartojamos sąvokos yra Sąjungos teisės sąvokos, kurios turi būti aiškinamos autonomiškai (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 25 d. Sprendimo Ecologistas en Acción-CODA, C‑142/07, EU:C:2008:445, 29 punktą).

31

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant ES teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į joje vartojamas sąvokas, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus.

32

Iš šio II priedo 1 punkto d papunkčio formuluotės matyti, kad jis susijęs ne su bet kokiu miško kirtimu, o tik su miško kirtimo veikla, kuria siekiama atitinkamai žemei suteikti naują paskirtį.

33

Konstatuotina: kadangi miško proskynos iškirtimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, planuojamas siekiant patiesti ir eksploatuoti antžeminę energijos perdavimo liniją, atitinkamai žemei suteikiama nauja paskirtis. Todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamam proskynos iškirtimui taikomas PAV direktyvos II priedo 1 punkto d papunktis.

34

Be to, tokį aiškinimą patvirtina PAV direktyva siekiamas tikslas.

35

Teisingumo Teismas nusprendė, kad, kaip matyti iš PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalies, pagrindinis šios direktyvos tikslas yra tai, kad, prieš suteikiant projektams, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai, visų pirma dėl savo pobūdžio, apimties ar vietos, leidimą, būtų iš anksto įvertintas jų poveikis (2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Linster, C‑287/98, EU:C:2000:468, 52 punktas).

36

Be to, Teisingumo Teismas daug kartų yra pažymėjęs, kad PAV direktyvos taikymo sritis ir tikslas – labai platūs (1996 m. spalio 24 d. Sprendimo Kraaijeveld ir kt., C‑72/95, EU:C:1996:404, 31 punktas ir 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Abraham ir kt., C‑2/07, EU:C:2008:133, 32 punktas).

37

Pagrindinio PAV direktyvos tikslo ir plačios taikymo srities, kuri turi būti pripažinta šiai direktyvai, neatitiktų tai, jeigu į jos II priedo taikymo sritį nepatektų miško proskynų kirtimo darbai, motyvuojant tuo, kad tokie darbai joje aiškiai nenurodyti. Toks aiškinimas leistų valstybėms narėms išvengti joms pagal PAV direktyvą tenkančių pareigų tais atvejais, kai jos suteikia leidimus iškirsti miško proskyną, neatsižvelgiant į jos dydį.

38

Vadinasi, miško proskynų kirtimas siekiant patiesti ir eksploatuoti antžeminę energijos perdavimo liniją patenka į PAV direktyvos II priedo 1 punkto d papunkčio taikymo sritį.

39

Tokio aiškinimo nepaneigia aplinkybė, kad leisdamas kirsti tokias miško proskynas Austrijos teisės aktų leidėjas siekė miško apsaugos tikslo. Viena vertus, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad aplinkai naudingo poveikio siekimas nėra reikšmingas sprendžiant dėl būtinybės įvertinti projekto poveikį aplinkai (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 25 d. Sprendimo Ecologistas en Acción-CODA, C‑142/07, EU:C:2008:445, 41 punktą).

40

Kita vertus, tai, kad nukirsti medžiai bus iš karto natūraliai arba dirbtiniu būdu pakeisti kitais miško augalais, neturi įtakos tam, kad iškirtus miško proskyną atitinkami žemės plotai įgaus kitą paskirtį, t. y. padės perduoti elektros energiją.

41

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad PAV direktyvos II priedo 1 punkto d papunktis turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima miško proskynos iškirtimą, siekiant patiesti ir eksploatuoti antžeminę elektros energijos perdavimo liniją, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, teisės aktuose nustatytą jos egzistavimo laikotarpį.

42

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/EB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo II priedo 1 punkto d papunktis turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima miško proskynos iškirtimą, siekiant patiesti ir eksploatuoti antžeminę elektros energijos perdavimo liniją, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, teisės aktuose nustatytą jos egzistavimo laikotarpį.