1

Apeliaciniame skunde Nexans France SAS ir Nexans SA prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartį Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑423/17 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:835, toliau – skundžiama nutartis), kuria jis atmetė jų prašymą dėl, pirma, 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimo C(2017) 3051 final dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą (byla COMP / AT.39610 – Elektros kabeliai, toliau – ginčijamas sprendimas) vykdymo sustabdymo tiek, kiek šis prašymas buvo atmestas dėl ginčijamo sprendimo 7 ir 8 punkte nurodytos informacijos, gautos atlikus poėmius pas apeliantes ir kitą ūkio subjektą (toliau – ginčijama informacija), ir, antra, nurodyti Europos Komisijai neskelbti 2014 m. balandžio 2 d. Sprendimo C(2014) 2139 final (byla COMP / AT.39610 – Elektros kabeliai, toliau – sprendimas Elektros kabeliai) redakcijos, kurioje yra ginčijamos informacijos.

2

Ginčo aplinkybės ir procesas Bendrajame Teisme buvo trumpai išdėstyti skundžiamos nutarties 1–16 punktuose:

3

Skundžiamos nutarties 18–22 punktuose priminęs Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudenciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tos nutarties 23 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, kad šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar tenkinama skubos sąlyga.

4

Šiuo klausimu tos nutarties 24–31 punktuose Bendrojo Teismo pirmininkas priminė Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudencijoje šioje srityje nustatytus principus. Atsižvelgdamas į šiuos principus, skundžiamos nutarties 32–48 punktuose jis nutarė:

5

Skundžiamos nutarties 48–81 punktuose Bendrojo Teismo pirmininkas išnagrinėjo, ar apeliantėms pavyko įrodyti jų prašymo skubumą, kuriuo grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Šiuo tikslu jis išnagrinėjo tris žalos, kurią ieškovės teigė patirsiančios, jei nebus sustabdytas ginčijamo sprendimo vykdymas, priežastis, t. y. žalą dėl pakenkimo jų reputacijai ir dėl pavojaus, kad joms bus iškelti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, kuri išnagrinėta tos nutarties 54–67 punktuose, taip pat dėl tos nutarties 68–81 punktuose nagrinėto pavojaus, kad bus pažeista jų teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nes galimas Sprendimo Elektros kabeliai panaikinimas netektų „poveikio“.

6

Nagrinėdamas trečiąją žalos priežastį, skundžiamos nutarties 69–78 punktuose Bendrojo Teismo pirmininkas išanalizavo apeliančių argumentą, kad, siekiant nepažeisti jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą, reikia nurodyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus patikrintas ginčijamos informacijos poėmio teisėtumas. Siekdamas išsamumo, tos nutarties 79–81 punktuose jis taip pat nusprendė:

7

Remdamasis šiuo tyrimu, Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė apeliančių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikino 2017 m. liepos 12 d. nutartį.

8

Apeliaciniu skundu apeliantės Teisingumo Teismo iš esmės prašo:

9

Atskiru dokumentu, pateiktu Teisingumo Teismo kanceliarijai 2018 m. sausio 31 d., apeliantės pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10

Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 7 dalimi, 2018 m. vasario 2 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi Nexans France ir Nexans / Komisija (C‑65/18 P(R)-R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:62], priimta neišklausius kitų proceso šalių, buvo sustabdytas ginčijamo sprendimo vykdymas ir nurodyta Komisijai neskelbti nekonfidencialios Sprendimo Elektros kabeliai redakcijos su ginčijamo sprendimo 7 ir 8 punktuose nurodytos informacijos, kol nebus priimta nutartis, kuri turi būti kaip įmanoma greičiau priimta po nutarties, kuria baigiama procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo ir iki nutarties dėl šio apeliacinio skundo priėmimo.

11

2018 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija prašo:

12

Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindais, susijusiais su Bendrojo Teismo, kaip įtariama, padarytomis dviem teisės klaidomis dėl to, kad jis, viena vertus, atsisakė remtis prielaida, kad ginčijamai informacijai taikoma profesinės paslapties apsauga, ir, kita vertus, neteisingai įvertino apeliančių teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

13

Grįsdamos apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą apeliantės teigia, kad skundžiamos nutarties 33–37 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ši byla skiriasi nuo bylų, kuriose priimtos 2013 m. rugsėjo 10 d. [Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo] Nutartis Komisija / Pilkington Group [C‑278/13 P(R), EU:C:2013:558] ir 2016 m. kovo 2 d. [Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo] Nutartis Evonik Degussa / Komisija (C‑162/15 P-R, EU:C:2016:142), kur laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas savo analizę grindė prielaida, kad šiose bylose nagrinėjama informacija yra konfidenciali. Iš tiesų, kaip apeliantės tose bylose, taip apeliantės šioje byloje ieškinyje dėl panaikinimo užginčijo Komisijos vertinimą, kad ginčijamai informacijai netaikoma profesinės paslapties apsauga, ir nors šiuo tikslu neteigė, kad aptariama informacija yra verslo paslaptis, vis dėlto labai išsamiai tvirtino, kad ta informacija yra konfidenciali ir dėl tos priežasties jai turi būti taikoma profesinės paslapties apsauga remiantis Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudencijoje nustatytais kriterijais. Beje, priešingai, nei skundžiamos nutarties 46 ir 47 punktuose nusprendė Bendrojo Teismo pirmininkas, aplinkybė, kad šis klausimas sutampa su fumus boni juris sąlygos nagrinėjimu, neturėjo užkirsti kelio remtis tokia prielaida.

14

Kad būtų galima priimti sprendimą dėl šio pagrindo, reikia priminti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodytas ginčo dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą. Taigi, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti vykdymą ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, jei nustatyta, kad jų suteikimą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir kad jos skubios dėl to, jog siekiant, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos tų priemonių prašančios šalies interesams, yra būtina, kad jos būtų priimtos ir pradėtų veikti prieš priimant sprendimą dėl ieškinio iš esmės. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmesti, kai netenkinama viena iš šių sąlygų. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat palygina esamus interesus (žr., be kita ko, 2013 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / Pilkington Group, C‑278/13 P(R), EU:C:2013:558, 35 punktą ir 2017 m. spalio 4 d. Nutarties Wall Street Systems UK / BCE, C‑576/17 P(R)-R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:735, 22 ir 23 punktus).

15

Šiuo klausimu skundžiamos nutarties 46 punkte Bendrasis Teismas teisingai iš esmės nusprendė, kad tuo atveju, kai reikia įvertinti, ar skubu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant neleisti atskleisti, kaip įtariama, konfidencialios informacijos, šis vertinimas tam tikra dalimi sutampa su nagrinėjimu, ar egzistuoja fumus boni juris, susijęs su tos informacijos konfidencialumu, kuriuo remiasi minėtas priemones taikyti prašanti šalis.

16

Iš tiesų, kaip, beje, teigia pačios apeliantės, 2013 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / Pilkington Group [C‑278/13 P(R), EU:C:2013:558], kurioje nagrinėjama Pilkington nurodyta žala atsirado dėl, kaip įtariama, konfidencialios informacijos paskelbimo, 38 punkte nuspręsta, kad vertindamas, ar padaryta didelė ir nepataisoma žala, Bendrojo Teismo pirmininkas turi būtinai remtis prielaida, kad, kaip įtariama, konfidenciali informacija tokia yra iš tikrųjų, kaip šiuo klausimu tvirtino Pilkington.

17

Vis dėlto tame pačiame 38 punkte Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgimas į tokią prielaidą nedaro įtakos fumus boni juris nagrinėjimui, kuris susijęs su vertinimu, ar padaryta rimta ir nepaisoma žala, tačiau atskiras nuo jo.

18

2013 m. kovo 11 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutarties Pilkington Group / Komisija (T‑462/12 R, EU:T:2013:119), dėl kurios buvo pateiktas apeliacinis skundas, kurį išnagrinėjus priimta 2013 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis Komisija / Pilkington Group [C‑278/13 P(R), EU:C:2013:558], 45 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas pats aiškiai nurodė, kad toje byloje rimta ir nepataisoma žala įrodyta tik tuo atveju, jeigu išnagrinėjama, ar tenkinama fumus boni juris sąlyga. Todėl tik po to, kai pirmosios nutarties 67–72 punktuose išnagrinėjo, ar tenkinama fumus boni juris sąlyga (beje, šis tyrimas nebuvo skundžiamas apeliaciniame skunde), Bendrojo Teismo pirmininkas faktiškai galėjo laikytis prielaidos, jog nagrinėjama informacija yra konfidenciali, kad galėtų tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19

Tas pats įvyko ir byloje, kurioje priimta 2016 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis Evonik Degussa / Komisija (C‑162/15 P-R, EU:C:2016:142); joje Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, papildantį apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo. Šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, prieš tos nutarties 85 punkte nuspręsdamas, kad šiuo atveju vertinant skubą reikėjo laikytis prielaidos, jog toje byloje aptariamai informacijai taikoma profesinės paslapties apsauga, minėtos nutarties 84 punkte pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje apeliaciniame skunde užginčijo ne tik Bendrojo Teismo vertinimą, kad ši informacija nėra verslo paslaptis ir taip pat jai netaikoma profesinės paslapties apsauga, bet ir tai, kad šiuo klausimu reikšmingų apeliacinio skundo argumentų vertinimas prima facie nesudaro prielaidos daryti išvadą, jog ši informacija akivaizdžiai nekonfidenciali.

20

Atvirkščiai, 2016 m. sausio 14 d. Nutartyje AGC Glass Europe ir kt. / Komisija (C‑517/15 P-R, EU:C:2016:21) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas, taip pat nagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, papildantį apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo AGC Glass Europe ir kt. / Komisija (T‑465/12, EU:T:2015:505), negalėjo, kaip galima teigti remiantis šios nutarties 33 punktu, laikytis tos pačios prielaidos, nes byloje, kurioje priimta ta nutartis, minėto sprendimo 22–54 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė ieškovių pateiktą šeštąjį pagrindą ieškiniui dėl panaikinimo pagrįsti, kuriame jos ginčijo bylas nagrinėjančio pareigūno vertinimą, kad šioje byloje nagrinėjama informacija nėra verslo paslaptis ir kad ieškovių pateiktas apeliacinis skundas nesusijęs su šia to sprendimo dalimi, todėl turėjo būti pripažinta, jog galutinai nuspręsta, kad ši informacija nėra verslo paslaptis.

21

Vadinasi, tik tuo atveju, kai, viena vertus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis subjektas tvirtina, kad informacija, kurios paskelbimui jis nori laikinai užkirsti kelią, yra verslo paslaptis arba, be kita ko, jai taikoma profesinės paslapties apsauga, ir kai, kita vertus, šis teiginys tenkina fumus boni juris sąlygą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, nagrinėdamas su skuba susijusią sąlygą, iš esmės privalo laikytis prielaidos, kad ši informacija yra atitinkamai verslo paslaptis arba jai taikoma profesinės paslapties apsauga.

22

Taigi, priešingai, nei teigia apeliantės, tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepakanka teigti, jog informacija, kurią ketinama atskleisti, yra konfidenciali, jeigu toks teiginys neatitinka fumus boni juris sąlygos. Tačiau šiuo atveju remiantis skundžiamos nutarties 37–46 punktais galima daryti išvadą, kad apeliančių teiginys, jog ginčijama informacija yra konfidenciali, neatitinka fumus boni juris sąlygos.

23

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip skundžiamos nutarties 21 punkte primena Bendrojo Teismo pirmininkas, nagrinėdamas kumuliacinių sąlygų, kurios turi būti tenkinamos, kad būtų sustabdytas vykdymas ir galėtų būti taikomos kitos laikinosios priemonės, visumą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi plačią diskreciją ir gali nevaržomas bei atsižvelgdamas į bylos ypatumus nustatyti, kaip šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, taip pat šio patikrinimo tvarką, nes jokioje teisės normoje nereikalaujama laikytis iš anksto nustatytos analizės schemos, kad būtų įvertintas poreikis priimti laikiną sprendimą (2012 m. liepos 19 d. Nutarties Akhras / Taryba, C‑110/12 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2012:507, 23 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

24

Šiuo atveju skundžiamos nutarties 23 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė, kad visų pirma ketina išnagrinėti, ar tenkinama su skuba susijusi sąlyga. Tačiau atlikdamas tyrimą tos nutarties 37–46 punktuose jis iš tikrųjų analizavo apeliančių teiginių dėl klausimo, ar ginčijamai informacijai taikoma profesinės paslapties apsauga, pagrįstumą, tačiau nepadarė aiškios išvados dėl klausimo, ar šie teiginiai tenkina fumus boni juris sąlygą.

25

Nepaisant nevisiškai nuoseklios analizės sandaros, vis dėlto remiantis skundžiama nutartimi pakankamai aišku, kad Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, jog šiuo atveju apeliančių teiginys, kad aptariama informacija yra konfidenciali, netenkina fumus boni juris sąlygos.

26

Šiuo klausimu, viena vertus, skundžiamos nutarties 42 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas, be kita ko, priminė, jog Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad buvusi slapta ar konfidenciali, tačiau senesnė nei penkerių metų informacija dėl prabėgusio laiko iš principo privalo būti laikoma istorine ir dėl šios aplinkybės praradusia slaptumą ar konfidencialumą, nebent išimtinai šalis, kuri remiasi šiuo slaptumu ar konfidencialumu, įrodo, kad, nepaisant senumo, ši informacija tebėra laikoma esminiais duomenimis apie jos arba trečiųjų suinteresuotųjų šalių komercinę padėtį. Šie argumentai, kurie veda prie nuginčijamos prezumpcijos, tinkami tiek prašymų užtikrinti į bylą Sąjungos teisme įstojusių šalių konfidencialumą atveju, tiek prašymų užtikrinti konfidencialumą, kai Komisija ketina paskelbti sprendimą, kuriuo konstatuojamas konkurencijos teisės pažeidimas, atveju (2017 m. kovo 14 d. Sprendimo Evonik Degussa / Komisija, C‑162/15 P, EU:C:2017:205, 64 punktas).

27

Kita vertus, skundžiamos nutarties 43 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, kad šiuo atveju ginčijama informacija buvo surinkta per 2009 m. Komisijos tarnybų atliktus patikrinimus ir kad apeliantės nesiekė įrodyti priežasčių, dėl kurių ginčijama informacija dėl savo pobūdžio dar nėra praradusi slaptumo ar konfidencialumo, nepaisant to, kad prabėgo daug laiko.

28

Netgi remdamasis šiuo vieninteliu pagrindu Bendrojo Teismo pirmininkas turėjo teisę nuspręsti, kad fumus boni juris sąlyga nėra tenkinama. Dėl šios priežasties kiti skundžiamos nutarties 37–41 ir 44–46 punktuose išdėstyti motyvai, kuriais siekiama paneigti aptariamos informacijos konfidencialumą, yra pertekliniai.

29

Apeliaciniame skunde apeliantės kritikavo tik pastaruosius skundžiamos nutarties punktus ir neginčijo jos 43 punkte išdėstyto konstatavimo, todėl jų pateikti argumentai dėl šių motyvų turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

30

Tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo pirmininkas, nepadarydamas teisės klaidų, nusprendė, kad ši byla skiriasi nuo bylų, kuriose priimtos 2013 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis Komisija / Pilkington Group [C‑278/13 P(R), EU:C:2013:558] ir 2016 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis Evonik Degussa / Komisija (C‑162/15 P-R, EU:C:2016:142).

31

Dėl šių priežasčių pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas.

32

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės ginčija skundžiamos nutarties 68–81 punktuose pateiktą Bendrojo Teismo vertinimą, kurį atlikęs šis atmetė jų argumentą, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

33

Šiuo tikslu, viena vertus, tos nutarties 69–78 punktuose Bendrojo Teismo pirmininkas išnagrinėjo ir atmetė apeliančių argumentą, kad, siekiant nepažeisti jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą, reikia nurodyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol bus patikrintas ginčijamos informacijos poėmio teisėtumas. Kita vertus, siekdamas išsamumo Bendrojo Teismo pirmininkas tos nutarties 79–81 punktuose nusprendė, kad bet kuriuo atveju apeliantės neįrodė, kad žala, kurią konkrečiai jos patirtų dėl įtariamo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo, skirtųsi nuo žalos dėl pakenkimo jų reputacijai ir dėl pavojaus, kad joms bus iškelti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, nors tos pačios nutarties 62–67 punktuose jis paneigė antrosios iš paminėtųjų žalos egzistavimą.

34

Atsižvelgiant į Bendrojo Teismo pirmininko argumentų sandarą, visų pirma reikia patikrinti, ar apeliaciniame skunde apeliantėms pavyko įrodyti, kad jis padarė teisės klaidą pertekliniuose motyvų punktuose.

35

Vis dėlto taip nėra.

36

Iš tiesų, kadangi apeliantės visų pirma teigia, kad įtariamas jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas savaime gali padaryti rimtos ir nepataisomos žalos, pakanka pažymėti, kaip tai daro Komisija ir kaip skundžiamos nutarties 79 punkte, kurio apeliaciniame skunde apeliantės neginčijo, priminė Bendrojo Teismo pirmininkas, jog teiginiui, kad žala dėl savo pobūdžio yra rimta ir nepataisoma, nes susijusi su pagrindinėmis teisėmis, negalima pritarti, nes nepakanka tiesiog abstrakčiai teigti, jog buvo pažeistos pagrindinės teisės, siekiant įrodyti, kad dėl šio pažeidimo galinti atsirasti žala neišvengiamai yra rimta ir nepataisoma (2013 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / Pilkington Group [C‑278/13 P(R), EU:C:2013:558, 40 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

37

Dėl apeliančių argumento, kad ginčijamos informacijos paskelbimas gali apeliantėms padaryti rimtos ir nepataisomos žalos dėl to, kad ją paskelbus būtų pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, reikia pažymėti, kad šią žalos priežastį išnagrinėjo Bendrojo Teismo pirmininkas ir skundžiamos nutarties 60 ir 61 punktuose nusprendė, kad net jeigu ginčijamas sprendimas būtų lemiama įtariamos žalos priežastis ir jeigu ši finansinė žala būtų nepataisoma, apeliantės nebūtų pateikusios duomenų, kuriais remiantis galima įrodyti, kaip jos teigia, egzistuojančios žalos rimtumą.

38

Tas pats pasakytina apie įtariamą žalą dėl pakenkimo apeliančių reputacijai. Tos nutarties 67 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas taip pat padarė išvadą, kad apeliantės nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, ar ir kiek Sprendimo Elektros kabeliai paskelbimas priėmus ginčijamą sprendimą galėtų padidinti žalą jų reputacijai.

39

Tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo pirmininkas nepadarė jokios teisės klaidos, skundžiamos nutarties 81 punkte darydamas nuorodą į išvadas, prie kurių priėjo tos nutarties 62 ir 67 punktuose, kad atmestų apeliančių argumentą, jog jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas padarytų rimtos žalos dėl pakenkimo reputacijai ir dėl pavojaus, kad joms bus iškelti ieškiniai dėl žalos atlyginimo.

40

Galiausiai dėl apeliančių argumento, kad skundžiamos nutarties 81 punktas klaidingai grindžiamas konstatavimu, jog kiekvienos šios žalos „lemiama priežastis“ yra ne ginčijamos informacijos paskelbimas, o Sprendime Elektros kabeliai įrodytas su ja susiję pažeidimas, nes jeigu tas sprendimas būtų panaikintas, lemiama žalos priežastis būtų ne tas sprendimas, o pačios ginčijamos informacijos paskelbimas, pakanka konstatuoti, kad apeliantės nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima suprasti priežastis, dėl kurių, jeigu jų argumentas būtų pagrįstas, tai paneigtų Bendrojo Teismo pirmininko sprendimą, kad apeliantės nepateikė pakankamų duomenų, siekdamos įrodyti, jog įtariamos žalos rimtumas kyla dėl pakenkimo reputacijai ir pavojaus, kad joms bus iškelti ieškiniai dėl žalos atlyginimo.

41

Darytina išvada, kad dėl to, jog skundžiamos nutarties 81 punkte Bendrojo Teismo pirmininkas nepadarė jokios teisės klaidos, šiam pagrindui pagrįsti pateikti argumentai dėl tos nutarties 68–78 punktų turi būti laikomi, atsižvelgiant į šios nutarties 33 ir 34 punktuose nurodytus motyvus, nereikšmingais.

42

Kadangi apeliacinio skundo antrasis pagrindas taip pat yra nepagrįstas, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

43

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė.

44

Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliančių, o šios pralaimėjo bylą, jos turi padengti bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį apeliacinį procesą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą byloje C‑65/18 P (R)-R.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nutaria: