–

Fédération des entreprises de la beauté, atstovaujamos advokatų A. Bost ir M. Ragot,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, J. Traband, B. Fodda ir E. de Moustier,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos O. Beynet ir P. Mihaylova,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009, p. 59) 10 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Fédération des entreprises de la beauté (toliau – FEBEA), vienos ginčo šalies, ir Ministre des Affaires sociales, de la Santé et des Droits des femmes (socialinių reikalų, sveikatos ir moterų teisių ministras), Ministre de l’Éducation nationale, de l’Enseignement supérieur et de la Recherche (nacionalinio švietimo, aukštojo mokslo ir mokslo tyrimų ministras) ir Ministre de l’Économie, de l’Industrie et du Numérique (ekonomikos, pramonės ir skaitmeninių technologijų ministras) (dabar – Ministre de l’Économie et des Finances (ekonomikos ir finansų ministras)), kitų ginčo šalių, ginčą dėl prašymo panaikinti 2015 m. vasario 25 d. dekretą dėl kosmetikos gaminių saugos žmonių sveikatai vertintojų profesinės kvalifikacijos (JORF, 2015 m. kovo 17 d., p. 4941, toliau – 2015 m. vasario 25 d. tarpinstitucinis dekretas).

3

Pagal Reglamento Nr. 1223/2009 4 konstatuojamąją dalį „[š]iuo reglamentu visapusiškai derinamos Bendrijos taisyklės, kad būtų sukurta kosmetikos gaminių vidaus rinka ir užtikrinta labai gera žmonių sveikatos apsauga“.

4

Šio reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad informacijoje, kurią reikia pateikti kompetentingoms institucijoms, „visų pirma turi būti pateikti kosmetikos gaminio saugos duomenys, kuriais patvirtinama, jog buvo atliktas saugos vertinimas“.

5

Minėto reglamento 1 straipsnyje „Taikymo sritis ir tikslas“ numatyta, kad šiuo „reglamentu nustatomos taisyklės, kurias turi atitikti visi rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas ir labai gera žmonių sveikatos apsauga“.

6

Šio reglamento 10 straipsnio „Saugos įvertinimas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Siekdamas įrodyti, kad kosmetikos gaminys atitinka 3 straipsnio reikalavimus, atsakingas asmuo, prieš pateikdamas kosmetikos gaminį rinkai, užtikrina, kad, remiantis susijusia informacija, būtų atliktas kosmetikos gaminio saugos įvertinimas ir kad vadovaujantis I priedu būtų parengta kosmetikos gaminio saugos ataskaita.

<…>

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su visomis suinteresuotomis šalimis, priima tinkamas gaires, kurios sudarytų sąlygas įmonėms, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms, laikytis I priede nustatytų reikalavimų. Tos gairės priimamos laikantis 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu [reguliavimo procedūros].

2.   Kaip nurodyta I priedo B dalyje, kosmetikos gaminio saugos įvertinimą atlieka asmuo, turintis farmacijos, toksikologijos, medicinos arba panašių disciplinų srityje aukštojo universitetinio (teorinio ir praktinio) mokslo arba atitinkamos valstybės narės pripažįstamų lygiaverčių studijų diplomą arba kitus oficialius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.“

7

Reglamento Nr. 1223/2009 I priede „Kosmetikos gaminio saugos ataskaita“ nurodoma, kokia minimali informacija turi būti pateikiama tokioje ataskaitoje. Konkrečiai B dalies „Kosmetikos gaminio saugos įvertinimas“ 4 punkte nurodyta, kad minėtos ataskaitos skiltyje „Vertintojo kvalifikacija ir B dalies patvirtinimai“ turi būti pateikti „saugos vertintojo kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai“.

8

Šis reglamentas buvo įtrauktas į 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimą (OL L 1, 1994, p. 3, toliau – EEE susitarimas) 2013 m. balandžio 5 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 49/2013, iš dalies keičiančiu EEE susitarimo II priedą („Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas“) (OL L 231, 2013, p. 23).

9

2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/674/ES dėl Reglamento Nr. 1223/2009 I priedo gairių (OL L 315, 2013, p. 82) 5 konstatuojamojoje dalyje skelbiama:

„Gairės turėtų padėti atsakingiems asmenims laikytis jiems nustatytų reguliavimo įpareigojimų. Tačiau šiomis gairėmis nėra siekiama pakeisti kvalifikuoto saugos vertintojo žinių ir kompetencijos, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį. Toks vertintojas turėtų ir toliau likti vienintelis specialistas, kuriam leidžiama atlikti I priedo B dalyje nurodytą saugos įvertinimą.“

10

Šio I priedo taikymo gairės išdėstytos šio įgyvendinimo sprendimo priede (toliau – gairės). Šio dokumento 4.4 punkte „Vertintojo kvalifikacija ir B dalies patvirtinimas“ nustatyta:

„Saugos vertintojas – tai reikaling[ų] žini[ų] ir kompetenciją turintis specialistas, galintis tiksliai atlikti saugos įvertinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalyje nustatytuose kvalifikaciniuose reikalavimuose. Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslas – užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi ir kad būtų pateikti reikalingi įrodymai.

<…>

Trečiojoje šalyje kvalifikaciją įgijęs asmuo gali būti saugos vertintojas, jei jis turi „atitinkamos valstybės narės pripažįstamų lygiaverčių studijų [farmacijos, toksikologijos, medicinos arba panašių disciplinų srityje aukštojo mokslo] diplomą“.

Turi būti pateikiami įrodymai apie saugos vertintojo kvalifikaciją (t. y. diplomo kopija ir, jei reikia, lygiavertiškumo įrodymas), kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnyje.“

11

Code de la santé publique (Visuomenės sveikatos kodeksas), iš dalies pakeisto 2014 m. vasario 24 d. Įstatymu Nr. 2014/201 (JORF, 2014 m. vasario 25 d., p. 3250, tekstas Nr. 4), L. 5131-2 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta: „[k]valifikuoti saugos vertintojai turi būti baigę Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnyje nurodytas universitetines studijas arba lygiavertes studijas, nurodytas už sveikatą, pramonę ir aukštąjį išsilavinimą atsakingų ministrų dekrete sudarytame sąraše, arba Europos Sąjungos valstybės narės lygiavertėmis pripažintas studijas“.

12

2015 m. vasario 25 d. tarpinstitucinio dekreto preambulėje nurodytas tikslas „apibrėžti studijas, pripažįstamas lygiavertėmis gydytojo, farmacininko ir toksikologo studijoms, kurias privalo būti baigę kosmetikos gaminių saugos žmonių sveikatai vertintojai“.

13

Pagal šio dekreto 1 straipsnį „studijų, pripažįstamų lygiavertėmis universitetinėms studijoms, numatytoms Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnyje ir Visuomenės sveikatos kodekso [iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 2014-201] L. 5131-2 straipsnyje, sąrašas pateiktas priede“.

14

Minėto dekreto priede pateiktas toks diplomų sąrašas:

15

Pagal Code de l’éducation (Švietimo kodekso) L. 613-3 ir L. 613-4 straipsnius bet kuris asmuo gali „prašyti patvirtinti aukštojo mokslo studijas, kurias jis įgijo, be kita ko, užsienyje“, ir tokį patvirtinimą „paskelbia komisija, kurios narius skiria universiteto vadovas arba aukštojo mokslo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į prašymo patvirtinimo pobūdį“.

16

FEBEA yra profesinė organizacija, atstovaujanti daugiau kaip 300 kosmetikos sektoriaus įmonių.

17

2015 m. rugsėjo 4 d. ši organizacija pateikė ieškinį Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, prašydama panaikinti 2015 m. vasario 25 d. tarpinstitucinį dekretą ir 2015 m. liepos 10 d.Ministre des Affaires sociales, de la Santé et des Droits des femmes (socialinių reikalų, sveikatos ir moterų teisių ministras) sprendimą, kuriuo buvo atmestas dėl minėto dekreto jos pateiktas administracinis skundas.

18

Savo ieškinį dėl panaikinimo FEBEA grindė tuo, kad ginčijamu dekretu pažeidžiama Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalis, nes, pirma, dekrete apibrėžiamos „panašiomis“ į farmaciją, toksikologiją ar mediciną laikomos disciplinos, į kurias, be kita ko, įtraukta ekotoksikologija, nors pagal šį reglamentą tokios kompetencijos valstybėms narėms nesuteikiama, ir, antra, dekretu lygiavertėmis pripažįstamos studijos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje (EEE) arba Šveicarijos Konfederacijoje, nors šioje nuostatoje numatytas studijų lygiavertiškumo pripažinimas gali būti susijęs tik su trečiosiose valstybėse išduotais diplomais.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikiama galimybė pripažinti studijas, kurias jos laiko lygiavertėmis universitetinėms teorinėms ir praktinėms studijoms farmacijos, toksikologijos, medicinos ar „panašių disciplinų“ srityje, kurias privalo būti baigę visi už kosmetikos gaminių saugos vertinimą atsakingi asmenys.

20

Šis teismas neatmeta galimybės, kad nors šioje nuostatoje esanti sąvoka „pripažįstam[os] lygiaver[tėmis] studij[os]“ susijusi tik su studijomis valstybėse, kuriose šis reglamentas netaikomas, kaip tvirtina FEBEA, siekiant visiškai įgyvendinti šią nuostatą, kad būtų galima pripažinti šių studijų lygiavertiškumą, reikia iš anksto patikslinti ir šioje nuostatoje esančios sąvokos „panašios disciplinos“ turinį, ir kvalifikacijos lygius, reikalingus siekiant įvykdyti šio reglamento reikalavimus.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad Code de l’éducation (Švietimo kodeksas) L. 613-3 ir L. 613-4 straipsniuose numatyta galimybė pripažinti diplomo, kurį išduoda universitetas ar aukštojo mokslo įstaiga Prancūzijoje, ir studijų ne kitoje Sąjungos valstybėje narėje, EEE valstybėje arba Šveicarijos Konfederacijoje, lygiavertiškumą.

22

Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 1223/2009 4 konstatuojamąją dalį šiuo reglamentu visapusiškai derinamos Sąjungos taisyklės, kad būtų sukurta kosmetikos gaminių vidaus rinka ir užtikrinta labai gera žmonių sveikatos apsauga. Tam šio reglamento 1 straipsnyje nustatomos taisyklės, kurias turi atitikti visi Sąjungos rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai. Todėl valstybės narės negali nustatyti papildomų kosmetikos gaminių judėjimo sąlygų (šiuo klausimu žr. 1993 m. gegužės 5 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑246/91, EU:C:1993:174, 7 punktą).

24

Siekiant užtikrinti aukšto lygio apsaugą, visi Sąjungos rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai, jų sauga turi būti įvertinta remiantis atitinkama informacija ir turi būti parengta kosmetikos gaminio saugos ataskaita, kuri įtraukiama į kosmetikos gaminio informacijos bylą (2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo European Federation for Cosmetic Ingredients, C‑592/14, EU:C:2016:703, 33 punktas).

25

Iš to išplaukia, kad bet koks kosmetikos gaminių pateikimas Sąjungos rinkai ir jų laisvas judėjimas šioje rinkoje galimas su sąlyga, kad buvo atliktas šio gaminio saugos žmonių sveikatai įvertinimas pagal Reglamente Nr. 1223/2009 konkrečiai nurodytą tvarką.

26

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalyje patikslinami asmens, atsakingo už tokių gaminių saugos vertinimą, kvalifikacijos reikalavimai ir nurodoma, kad jis turi turėti „farmacijos, toksikologijos, medicinos arba panašių disciplinų srityje aukštojo mokslo“ arba „atitinkamos valstybės narės pripažįstamų lygiaverčių studijų diplomą“. Gairių 4.4 punkte taip pat nurodyta, kad minėtas asmuo turi turėti reikiamų žinių ir profesinės patirties, kurios būtinos norint parengti tikslų kosmetikos gaminių saugos vertinimą.

27

Nors Reglamente Nr. 1223/2009 nėra reikalavimo dėl lygiavertiškumo pripažinimo, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, sąlygų, iš gairių 4.4 punkto matyti, jog atsakingas asmuo privalo įrodyti asmens, kuriam pavesta atlikti saugos vertinimą, kvalifikaciją ir, jei reikia, jo diplomo lygiavertiškumą.

28

Kad nustatytų studijas, kurios turi būti laikomos „pripažintomis lygiavertėmis“ Prancūzijos Respublikoje, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį, pagrindinėje byloje nurodyti ministrai priėmė 2015 m. vasario 25 d. tarpinstitucinį dekretą. Šiame dekrete nurodyti diplomai apima tam tikrus Prancūzijoje išduotus diplomus, be kita ko, veterinarijos ir ekotoksikologijos studijų diplomus bei tam tikrus kitose valstybėse narėse išduotus panašias studijas patvirtinančius dokumentus.

29

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia išnagrinėti tris pateiktus klausimus.

30

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatytas studijų lygiavertiškumo pripažinimas gali būti susijęs tik su studijomis trečiosiose valstybėse.

31

Iš šios nuostatos teksto matyti, kad valstybės narės taikomas lygiavertiškumo pripažinimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti susijęs su studijomis, kurios laikomos lygiavertėmis universitetinėms teorinėms ir praktinėms studijoms farmacijos, toksikologijos, medicinos ar panašių disciplinų srityje.

32

Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė lygiavertiškumo pripažinimo, numatyto Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalyje, reikalavimus, susijusius, pirma, su atitinkamų studijų lygiu ir, antra, su dalykų, išmoktų per tokias studijas, kategorija.

33

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 31 punkte, pagal šią nuostatą, remiantis jos formuluote, leidžiama atsižvelgti ne tik į didelę esamą atitinkamų studijų įvairovę, bet ir į dar galimą jų plėtrą.

34

Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalyje nėra jokios nuorodos į diplomų arba dokumentų, patvirtinančių universitetines teorines ir praktines studijas ar tokioms studijoms lygiavertėmis pripažintas studijas, gavimo vietą.

35

Tai reiškia, kad universitetinėms studijoms lygiavertėmis studijomis gali būti pripažintos studijos, įgytos ir trečiosiose valstybėse, ir valstybėse narėse.

36

Tokio aiškinimo negali paneigti šiuo klausimu pateikti FEBEA argumentai, nesvarbu, ar jie susiję su Sąjungos abipusio diplomų, gautų Sąjungoje, pripažinimo sistema, ar su gairių 4.4 punktu, nes šis punktas susijęs su studijomis trečiosiose valstybėse.

37

Pirma, diplomų, gautų Sąjungoje, abipusis pripažinimas aiškiai suderintas pagal SESV 53 straipsnį. Tačiau, net jeigu valstybių narių kompetencijai ar netgi jų diskrecijai priskiriamas tik už Sąjungos ribų įgytų diplomų pripažinimas, ši aplinkybė neturi įtakos aiškinant Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį.

38

Šiuo klausimu reikia priminti, kad SESV 53 straipsnyje numatytas diplomų, pažymėjimų ir kitų dokumentų abipusis pripažinimas, be kita ko, įtvirtinant sistemą, kuri dėl pripažinimo taisyklių ir kriterijų suderinimo įpareigoja valstybes nares pripažinti tam tikrų diplomų lygiavertiškumą ir nesuteikia joms galimybės reikalauti iš suinteresuotųjų asmenų laikytis papildomų sąlygų, skirtas skatinti laisvam asmenų judėjimui (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Hocsman, C‑238/98, EU:C:2000:440, 31–34 punktus).

39

Reglamentu Nr. 1223/2009 siekiama ne reglamentuoti diplomų pripažinimą, siekiant skatinti laisvą asmenų judėjimą, o „nustatyti taisykles, kurias turi atitikti visi į rinką pateikiami kosmetikos gaminiai“, taip įgyvendinat laisvą prekių judėjimą, kaip buvo minėta šio sprendimo 23 punkte.

40

Kaip matyti iš šio reglamento 4 konstatuojamosios dalies, Sąjungos teisės aktų leidėjas juo visapusiškai suderino Sąjungoje galiojančias taisykles, siekdamas sukurti kosmetikos gaminių vidaus rinką ir užtikrinti labai aukštą žmonių sveikatos apsaugą. Tam minėto reglamento 10 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su gairių 4.4 punktu, numatyta, kad už kosmetikos gaminio saugos vertinimą atsakingas asmuo turi turėti tinkamą ir pakankamą kvalifikaciją šiai užduočiai vykdyti, kad būtų visapusiškai apsaugota žmonių sveikata. Todėl gaminiais, kurių saugą įvertino asmuo, baigęs šioje nuostatoje numatytas studijas, iš principo gali būti laisvai prekiaujama visoje Sąjungoje.

41

Atsižvelgiant į konkrečią ir ribotą lygiavertiškumo pripažinimo, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, paskirtį, juo nesiekiama papildyti Sąjungoje gautų diplomų abipusio pripažinimo sistemos.

42

Antra, nors gairių 4.4 punkte nustatyta, kad asmuo, studijavęs trečiojoje valstybėje, gali būti saugos vertintojas su sąlyga, kad jo studijos valstybėje narėje pripažintos lygiavertėmis universitetinėms teorinėms ir praktinėms studijoms farmacijos, toksikologijos, medicinos ar panašių disciplinų srityje, ši aplinkybė, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalies formuluotę, nereiškia, kad pagal šį reglamentą tik studijos trečiosiose valstybėse gali būti pripažintos lygiavertėmis nurodytoms universitetinėms studijoms.

43

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad šioje nuostatoje numatytas studijų lygiavertiškumo pripažinimas gali būti susijęs ne tik su studijomis trečiosiose valstybėse.

44

Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ja valstybėms narėms suteikiama kompetencija nustatyti disciplinas, kurios gali būti laikomos „panašiomis“ į farmaciją, toksikologiją ar mediciną, bei kvalifikacijos lygius, atitinkančius šio reglamento reikalavimus, ir, jei taip, pagal kokius kriterijus disciplinos gali būti laikomos „panašiomis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

45

Visų pirma, reikia konstatuoti, kad šioje nuostatoje esanti sąvoka „panašios disciplinos“ nėra apibrėžta Reglamente Nr. 1223/2009.

46

Taigi, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo, viena vertus, išsaugoti tam tikrą valstybių narių diskreciją ir užtikrinti, kad būtų leista atsižvelgti į panašių egzistuojančių studijų įvairovę ir jų įvertinimo galimybę; kita vertus, jis norėjo apriboti šią diskreciją ir numatė, kad gali būti pripažįstamos tik studijos, per kurias mokomasi disciplinų, panašių į tas, kurias apima studijos farmacijos, toksikologijos ir medicinos srityje.

47

Remiantis tuo darytina išvada, kad, siekiant įgyvendinti Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį, kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta tam tikra diskrecija nustatyti, savo pačios atsakomybe, tiek panašias disciplinas, tiek reikiamą kvalifikacijos lygį, su sąlyga, kad ji laikosi šio reglamento nuostatų ir tikslų, visų pirma – tikslo apsaugoti žmonių sveikatą.

48

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, kosmetikos gaminio saugos vertinimas turi būti atliekamas tokių asmenų, kurie gali pagrįsti, jog turi tam reikiamų įgūdžių. Taigi valstybės narės neturėtų pripažinti studijų, nesuteikiančių tokios pačios kvalifikacijos kaip ta, kurią suteikia panašios studijos farmacijos, toksikologijos ar medicinos srityje, nes priešingu atveju jos viršytų diskreciją, joms suteiktą pagal Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį.

49

Be kita ko, iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad kvalifikacija, kurios reikalaujama iš asmens, atsakingo už saugos vertinimą, turi būti įgyta teorinių žinių ir jų praktinio įgyvendinimo pagrindu.

50

Kalbant apie klausimą, ar disciplina gali būti laikoma „panašia“ į farmaciją, toksikologiją ar mediciną, reikia konstatuoti, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 65 ir 66 punktuose, pirma, kad valstybės narės privalo patikrinti, ar yra bendras žinių pagrindas, kuris itin svarbus siekiant kuo tiksliau įvertinti kosmetikos gaminių saugą atsižvelgiant ne tik į jų sudedamąsias dalis, bet ir į galutinį gaminį, ir, antra, kad tikslas užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį gali būti visiškai pasiektas, tik jei šis bendras pagrindas apima ne tik žinias, susijusias su žmogumi ir jo patologijomis, bet ir žinias, susijusias su medžiagomis, kurios naudojamos gaminant kosmetikos gaminius, ir jų fizinėmis ir cheminėmis savybėmis.

51

Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip leidžianti kiekvienai valstybei narei nustatyti disciplinas, laikomas „panašiomis“ į farmaciją, toksikologiją ar mediciną, ir šio reglamento reikalavimus atitinkančius kvalifikacijos lygius, jeigu ji laikosi šio reglamento nustatytų tikslų, visų pirma tikslo užtikrinti, kad už kosmetikos gaminių saugos vertinimą atsakingas asmuo turėtų kvalifikaciją, kuri leistų užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

52

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: