1

Šiais apeliaciniais skundais The Tea Board prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. Sprendimą The Tea Board / VRDT – Delta Lingerie (Darjeeling) (T‑624/13, EU:T:2015:743), 2015 m. spalio 2 d. Sprendimą The Tea Board / VRDT – Delta Lingerie (Darjeeling collection de lingerie) (T‑625/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:742), 2015 m. spalio 2 d. Sprendimą The Tea Board / VRDT – Delta Lingerie (DARJEELING collection de lingerie) (T‑626/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:741) ir 2015 m. spalio 2 d.Sprendimą The Tea Board / VRDT – Delta Lingerie (Darjeeling) (T‑627/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:740) (toliau kartu vadinami – skundžiami sprendimai), tiek, kiek jais Bendrasis Teismas iš dalies atmetė jos prašymus panaikinti 2013 m. rugsėjo 11 ir 17 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimus (R 1387/2012-2, R 1501/2012-2, R 1502/2012-2 ir R 1504/2012-2, toliau – ginčijami sprendimai), susijusius su protesto procedūromis tarp The Tea Board ir Delta Lingerie.

2

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Delta Lingerie prašo panaikinti skundžiamus sprendimus tiek, kiek jais Bendrasis Teismas panaikino ginčijamus sprendimus.

3

Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), kuri sudaro 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1 C priedą, 22 straipsnio „Geografinių nuorodų apsauga“ 2 dalies a punkte nurodyta:

„2.   Geografinių nuorodų atžvilgiu valstybės narės suinteresuotosioms šalims numato teisėtas priemones, kad būtų galima išvengti:

<…>“

4

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 4 straipsnyje nustatyta:

„[Europos Sąjungos] prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.“

5

Minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta:

„Neregistruojami šie žymenys:

<…>

6

To paties reglamento 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta:

„1.   Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<…>

<…>

5.   Be to, ankstesnio prekių ženklo, kaip apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį [Europos Sąjungos] prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą [Europos Sąjungoje] arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui.“

7

To paties reglamento 66 straipsnyje „[Europos Sąjungos] kolektyviniai ženklai“ nustatyta:

„1.   Europos Sąjungos kolektyvinis ženklas <…> yra [Europos Sąjungos] prekių ženklas, kurio paraiškoje buvo nurodyta, kad jis yra toks, ir dėl kurio galima ženklo savininke esančios asociacijos narių prekes arba paslaugas atskirti nuo kitoms įmonėms priklausančių prekių arba paslaugų. [Europos Sąjungos] kolektyvinių ženklų paraiškas gali paduoti gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų asociacijos, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali savo vardu turėti visų rūšių teises ir pareigas, sudaryti sutartis arba atlikti kitus teisinius veiksmus, būti ieškovu ir atsakovu teisme, taip pat ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė.

2.   Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal 1 dalį [Europos Sąjungos] kolektyviniais ženklais gali būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą. Kolektyvinis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo prekyboje naudoti tokius ženklus arba nuorodas, jeigu jie naudojami laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos; konkrečiai kalbant, tokiu ženklu negalima pasinaudoti prieš trečiąją šalį, turinčią teisę vartoti geografinį pavadinimą.

3.   Šis reglamentas galioja [Europos Sąjungos] kolektyviniams ženklams tiek, kiek 67–74 straipsnių nuostatos nenustato kitaip.“

8

Reglamento Nr. 207/2009 67 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 2 dalyje nustatyta:

„Naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse nurodomi asmenys, kuriems leidžiama naudoti ženklą, narystės asociacijoje sąlygos ir, jei jos yra, ženklo naudojimo sąlygos kartu su sankcijomis. 66 straipsnio 2 dalyje minimos prekių ženklo naudojimo taisyklės privalo leisti kiekvienam asmeniui, kurio prekės arba paslaugos yra kilusios iš aptariamos geografinės vietovės, tapti asociacijos, kuri yra ženklo savininkė, nariu.“

9

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012, p. 1) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta:

Šiame reglamente „geografinė nuoroda“ – pavadinimas, kuriuo apibūdinamas produktas:

10

Šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyta:

„1.   Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:

<…>

<…>“

11

Minėto reglamento 14 straipsnio „Prekių ženklų, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sąsajos“ 1 dalies pirmoje pastraipoje skelbiama:

Jeigu kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda yra įregistruota pagal šį reglamentą, prekės ženklą, kurio naudojimas prieštarautų 13 straipsnio 1 daliai ir kuris yra susijęs su tos pačios rūšies produktu, įregistruoti atsisakoma, jei to prekės ženklo registravimo paraiška pateikiama po kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registravimo paraiškos pateikimo [Europos] Komisijai dienos.“

12

Skundžiamuose sprendimuose nurodytas faktines bylos aplinkybes galima glaustai išdėstyti taip.

13

2010 m. spalio 21 ir 22 d.Delta Lingerie, remdamasi Reglamentu Nr. 207/2009, pateikė EUIPO paraiškas įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklus.

14

Prašyta įregistruoti šiuos prekių ženklus:

15

Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 25, 35 ir 38 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:

16

Šios paraiškos buvo paskelbtos 2011 m. sausio 7 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 4/2011.

17

2011 m. balandžio 7 d.The Tea Board, kuri yra pagal 1953 m. Indijos arbatos įstatymą Nr. 29 įsteigtas subjektas, įgaliotas administruoti arbatos gamybą, pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 15 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.

18

Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:

19

Abu kolektyviai Europos Sąjungos prekių ženklai skirti Nicos sutarties 30 klasės prekėms, kurios atitinka aprašymą: „Arbata“.

20

Protestas grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais.

21

Keturiais 2012 m. gegužės 31 d., birželio 11 d. ir liepos 10 d. sprendimais Protestų skyrius atmetė protestą dėl minėtų prekių ženklų registracijos. 2012 m. liepos 27 d. ir rugpjūčio 10 d.The Tea Board pateikė EUIPO apeliaciją, siekdama, kad šie sprendimai būtų panaikinti.

22

Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad kartu su šiomis apeliacijomis The Tea Board EUIPO antrajai apeliacinei tarybai (toliau – Apeliacinė taryba) pateikė įrodymų, kad žodinis elementas „darjeeling“, t. y. žodinis elementas, esantis abiejuose žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, yra saugoma arbatos geografinė nuoroda, įregistruota 2011 m. spalio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1050/2011, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Darjeeling (SGN)] (OL L 276, 2011, p. 5), t. y. po to, kai 2007 m. lapkričio 12 d. buvo gauta paraiška. Šis įgyvendinimo reglamentas buvo priimtas remiantis 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006, p. 12), o šis buvo pakeistas Reglamentu Nr. 1151/2012.

23

Ginčijamais sprendimais Apeliacinė taryba atmetė apeliacijas ir patvirtino Protestų skyriaus sprendimus. Ji pirmiausia nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad prekės ir paslaugos, kurioms skirti žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra nepanašios, nėra galimybės supainioti pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Be to, ji atmetė tariamą minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimą ir nurodė, jog The Tea Board pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų patvirtinta, jog įvykdytos minėto straipsnio taikymo sąlygos.

24

2013 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje The Tea Board pateikė keturis ieškinius, siekdama, kad būtų panaikinti keturi ginčijami sprendimai.

25

Kiekvieną savo ieškinį ji grindė dviem pagrindais; pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba neatsižvelgė į specifinę kolektyvinių Europos Sąjungos prekių ženklų, patenkančių į šio reglamento 66 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, funkciją, o antrasis susijęs su to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

26

Skundžiamais sprendimais Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį pagrindą kaip nepagrįstą ir nurodė, jog kolektyvinių Europos Sąjungos prekių ženklų, įskaitant sudarytus iš nuorodos, kuri gali nurodyti atitinkamų prekių geografinė kilmę, esminė funkcija nesiskiria nuo individualių Europos Sąjungos prekių ženklų esminės funkcijos ir kad šiuo atveju nėra galimybės supainioti, nes prekės ir paslaugos, dėl kurių kilo ginčas, nėra nei tapačios, nei panašios.

27

Bendrasis Teismas iš dalies pritarė antrajam pagrindui. Atsižvelgęs į hipotetinę prielaidą dėl ankstesnių prekių ženklų išskirtinio žinomumo, kuria Apeliacinė taryba grindė savo analizę dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo, jis nusprendė, kad ji klaidingai manė, jog nėra galimybės nepagrįstai pasinaudoti prašomais įregistruoti prekių ženklais visų Nicos sutarties 25 klasės prekių ir prie tos pačios sutarties 35 klasės priskiriamos mažmeninės prekybos moteriškais apatiniais drabužiais, kvepalais, tualetiniu vandeniu ir kosmetiniais preparatais, buitiniais ir vonios skalbiniais, kuriems prašyta registracijų, atveju. Todėl jis panaikino ginčijamus sprendimus.

28

Kiekvienu apeliaciniu skundu The Tea Board Teisingumo Teismo prašo:

– panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį,

– prireikus grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui,

– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

29

2016 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos žodinė ir rašytinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

30

EUIPO ir Delta Lingerie prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinius skundus ir priteisti iš The Tea Board bylinėjimosi išlaidas.

31

Savo priešpriešiniu apeliaciniu skundu Delta Lingerie Teisingumo Teismo prašo:

– panaikinti skundžiamus sprendimus, kiek juo Bendrasis Teismas panaikino ginčijamus sprendimus,

– prireikus grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui,

– priteisti iš The Tea Board bylinėjimosi išlaidas.

32

EUIPO ir The Tea Board prašo Teisingumo Teismo atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą ir priteisti iš Delta Lingerie bylinėjimosi išlaidas.

33

The Tea Board remiasi dviem pagrindais, susijusiais su, pirma, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir, antra, šio reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

34

Pirma, The Tea Board nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir (arba) iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamų sprendimų 39–41 punktuose nusprendė, jog kolektyvinio prekių ženklo, kurį sudaro žymenys arba nuorodos, prekyboje galintys būti naudojami „prekių arba paslaugų geografinei kilmei“ nurodyti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, esminė funkcija nesiskiria nuo kolektyvinio Europos Sąjungos prekių ženklo, kaip tai suprantama pagal to paties straipsnio 1 dalį, esminės funkcijos, todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog abiem atvejais prekių ženklų esminė funkcija yra nurodyti komercinę kilmę.

35

Šiuo klausimu ji visų pirma nurodo, kad Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis yra šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų absoliučių atmetimo pagrindų išimtis, aiškiai leidžianti tam tikros asociacijos nariams monopolizuoti kolektyviniu Europos Sąjungos prekių ženklu saugomą žymenį.

36

Pagal minėto reglamento 67 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungos kolektyvinio prekių ženklo naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse privaloma leisti kiekvienam asmeniui, kurio prekės arba paslaugos yra kilusios iš aptariamos geografinės vietovės, tapti asociacijos, kuri yra ženklo savininkė, nariu, taigi Europos Sąjungos kolektyvinis prekių ženklas, kuris yra geografinė nuoroda, niekada neleidžia atskirti asociacijos, kuri yra prekių ženklo savininkė, narių prekių ar paslaugų nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas 2011 m. kovo 29 d. Sprendime Anheuser-Busch / Budějovický Budvar (C‑96/09 P, EU:C:2011:189, 147 punktas) nusprendė, kad geografinės nuorodos funkcija yra garantuoti vartotojams prekių geografinę kilmę ir konkrečias jiems būdingas savybes.

37

Reglamentas Nr. 207/2009 turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies c ir d punktus ir TRIPS sutarties 22 straipsnį, pagal kuriuos valstybės narės suinteresuotosioms šalims numato teisėtas priemones, kad būtų galima išvengti naudojimo priemonių prekei nurodyti ar ją pristatyti, kurios nurodo ar leidžia suprasti, kad aptariama prekė yra kilusi iš kitos geografinės srities, o ne iš tikrosios kilmės vietos, taip, kad visuomenė klaidinama dėl geografinės prekės kilmės.

38

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir (arba) iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamų sprendimų 49 punkte, 51–53 punktuose ir 60 punkte nusprendė, kad kolektyvinio prekių ženklo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, kurį sudaro atitinkamų prekių geografinės kilmės nuoroda, atveju į nagrinėjamų prekių arba paslaugų geografinę kilmę, realią arba galimą, negali būti atsižvelgiama vertinant šių prekių arba paslaugų panašumą pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

39

Trečia, The Tea Board tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir (arba) iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamų sprendimų 60 punkte nusprendė, kad kolektyvinio prekių ženklo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, atveju, atliekant visapusį galimybės supainioti buvimo vertinimą pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, negali būti atsižvelgta į šių prekių arba paslaugų realią arba galimą geografinę kilmę ir kad klausimas, ar visuomenė gali manyti, jog aptariamų paslaugų arba prekių arba nagrinėjamais prekių ženklais žymimų prekių gamybai naudojamų žaliavų geografinė kilmė yra ta pati, neturi reikšmės.

40

EUIPO ir Delta Lingerie ginčija The Tea Board argumentus.

41

Pirmiausia dėl The Tea Board nurodyto faktinių aplinkybių iškraipymo reikia priminti, kad dėl išskirtinio argumento dėl iškraipymo pobūdžio pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Teisingumo Teismo Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą visų pirma ieškovas įpareigojamas tiksliai nurodyti, kokius įrodymus iškraipė Bendrasis Teismas, ir įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių mano, kad minėtas teismas iškraipė įrodymus. Šis iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo (2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Yoshida Metal Industry / EUIPO, C‑421/15 P, EU:C:2017:360, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad The Tea Board tvirtinimas, jog tariamai buvo iškraipytos faktinės aplinkybės, nėra pagrįstas, todėl šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

43

Dėl The Tea Board nurodytų teisės klaidų pažymėtina, kad skundžiamų sprendimų 41–43 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, jog kolektyvinio Europos Sąjungos prekių ženklo esminė funkcija yra atskirti asociacijos, kuri yra tokio prekių ženklo savininkė, narių prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, o ne atskirti šias prekes pagal jų geografinę kilmę.

44

Atsižvelgęs į šią aplinkybę Bendrasis Teismas minėtų sprendimų 49 punkte ir 51–53 punktuose nusprendė, kad jei vykstant protesto procedūrai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra, pirma, kolektyviniai prekių ženklai ir, antra, individualūs prekių ženklai, žymimų prekių ir paslaugų palyginimas turi būti atliekamas remiantis tais pačiais kriterijais, kurie taikomi vertinant dviem individualiais prekių ženklais žymimų prekių ir paslaugų panašumą arba tapatumą. Taigi Bendrasis Teismas atmetė The Tea Board argumentą, kad galimybė, jog visuomenė manys, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, yra tos pačios geografinės kilmės, gali būti kriterijus, kurio pakaktų jų panašumui arba tapatumui nustatyti siekiant taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

45

Galiausiai skundžiamų sprendimų 60 punkte Bendrasis Teismas atmetė The Tea Board argumentą, kad vertinant galimybę supainioti tuo atveju, kai nagrinėjami Europos Sąjungos kolektyviniai prekių ženklai ir individualūs prekių ženklai, šią galimybę sudaro tai, jog visuomenė gali manyti, kad žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės arba paslaugos arba šių prekių gamybai naudojamos žaliavos gali būti tos pačios geografinės kilmės.

46

Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris, nesant šio reglamento 67–74 straipsniuose numatytos priešingos nuostatos, taikomas kolektyviniams Europos Sąjungos prekių ženklams pagal to paties reglamento 66 straipsnio 3 dalį, numatyta, jog ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms abu prekių ženklai skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas.

47

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais suklaidinimo galimybė reiškia, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį prekių ženklą ir kad registracijos paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos yra tapačios arba panašios į tas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas; šios sąlygos yra kumuliacinės (2014 m. sausio 23 d. Sprendimo VRDT / riha WeserGold Getränke, C‑558/12 P, EU:C:2014:22, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

48

Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus svarbius šių prekių ar paslaugų ryšį apibūdinančius veiksnius. Šie veiksniai apima jų pobūdį, paskirtį, naudojimą ir jų konkurencinį arba papildomą pobūdį (be kita ko, žr. 2006 m. gegužės 11 d. Sprendimo Sunrider / VRDT, C‑416/04 P, EU:C:2006:310, 85 punktą ir 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 65 punktą).

49

Šiuo atveju The Tea Board tvirtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog Europos Sąjungos kolektyvinių prekių ženklų, kuriuos sudaro žymenys arba nuorodos, prekyboje galintys būti naudojami prekių arba paslaugų geografinei kilmei nurodyti, esminė funkcija yra, kaip ji mano, nurodyti kolektyvinę šių prekių arba paslaugų geografinę kilmę, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertindamas nagrinėjamų prekių arba paslaugų panašumą, kaip nurodyta šio sprendimo 48 punkte, jų realios arba galimos kolektyvinės geografinės kilmės nelaikė svarbiu veiksniu.

50

Konstatuotina, kad šie argumentai pagrįsti tvirtinimu, jog kolektyvinių Europos Sąjungos prekių ženklų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, esminė funkcija skiriasi nuo šių prekių ženklų, kurie patenka į šios nuostatos 1 dalies taikymo sritį, esminės funkcijos. Tačiau šis tvirtinimas klaidingas. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalies formuluotės, kolektyviniai Europos Sąjungos prekių ženklai, kuriuos sudaro žymenys arba nuorodos, prekyboje galintys būti naudojami prekių arba paslaugų geografinei kilmei nurodyti, yra Europos Sąjungos kolektyviniai prekių ženklai, kaip tai suprantama pagal to paties straipsnio 1 dalį. Pagal minėtos 1 dalies formuluotę Europos Sąjungos kolektyvinius prekių ženklus gali sudaryti tik žymenys, dėl kurių galima ženklo savininkės asociacijos narės prekes arba paslaugas atskirti nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų.

51

Be to, Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje, kuris taikomas kolektyviniams prekių ženklams pagal to paties reglamento 66 straipsnio 3 dalį, numatyta, jog Europos Sąjungos prekių ženklus gali sudaryti tik žymenys, dėl kurių galima atskirti šiais žymenimis pažymėtų prekių arba paslaugų komercinę kilmę.

52

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad esminė prekių ženklo funkcija yra užtikrinti vartotojams prekės kilmę, t. y. leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, kuri pažymėta prekių ženklu, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Backaldrin Österreich The Kornspitz Company, C‑409/12, EU:C:2014:130, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

53

Nors Teisingumo Teismas jau pripažino, kad prekių ženklo kilmės nuorodos funkcija yra ne vienintelė jo funkcija ir kad jis turi ir kitų funkcijų, tinkamų apsaugoti prekių ženklą nuo trečiųjų asmenų vykdomų pažeidimų, kaip antai užtikrinti juo žymimos prekės ar paslaugos kokybę arba atlikti informacinę, investicinę ar reklaminę funkcijas, jis visuomet pabrėžė, kad esminė prekių ženklo funkcija yra kilmės nuorodos funkcija (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08, EU:C:2010:159, 77 ir 82 punktus bei 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Interflora ir Interflora British Unit, C‑323/09, EU:C:2011:604, 37–40 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

54

Taigi tvirtinimas, kad Europos Sąjungos kolektyvinių prekių ženklų, nurodytų Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalyje, esminė funkcija yra nurodyti tokiu prekių ženklu pažymėtų prekių arba paslaugų geografinę, o ne jų komercinę kilmę, laikytinas šios esminės funkcijos nepaisymu.

55

Šios išvados nepaneigia argumentai, kuriuos The Tea Board grindžia Reglamento Nr. 207/2009 67 straipsnio 2 dalimi ir 2011 m. kovo 29 d. Sprendime Anheuser-Busch / Budějovický Budvar (C‑96/09 P, EU:C:2011:189, 147 punktas) suformuota jurisprudencija, pagal kuriuos kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, negali atlikti tokios atskyrimo funkcijos.

56

Kadangi The Tea Board argumentai, paremti Reglamento Nr. 207/2009 67 straipsnio 2 dalimi, nėra aiškūs ir pagrįsti, konstatuotina, kad 2011 m. kovo 29 d. Sprendime Anheuser-Busch / Budějovický Budvar (C‑96/09 P, EU:C:2011:189, 147 punktas) Teisingumo Teismas nusprendė, jog esminė geografinės nuorodos funkcija yra užtikrinti vartotojams prekių geografinę kilmę ir konkrečias joms būdingas savybes. Tačiau Teisingumo Teismas neatliko kolektyvinių Europos Sąjungos prekių ženklų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, esminės funkcijos vertinimo.

57

Be to, nors, kaip nurodo The Tea Board, Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalis yra Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto absoliutaus atsisakymo įregistruoti pagrindo išimtis, ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog kolektyvinio Europos Sąjungos prekių ženklo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, esminė funkcija yra garantuoti prekių, kurios parduodamos pažymėtos šiuo prekių ženklu, kolektyvinę komercinę kilmę, o ne užtikrinti jų kolektyvinę geografinę kilmę.

58

Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 34–36 punktuose, nukrypimą nuo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto, numatytą šio reglamento 66 straipsnio 2 dalyje, pateisina pats žymens, saugomo minėtoje 2 dalyje nurodytų kolektyvinių prekių ženklų, pobūdis.

59

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad pagal minėtą 7 straipsnio 1 dalies c punktą siekiama bendrojo intereso tikslo, reikalaujančio, kad visi galėtų laisvai naudoti prekių arba paslaugų, kurioms prašoma registracijos, kategorijas apibūdinančius žymenis arba nuorodas kaip kolektyvinius prekių ženklus arba sudėtiniuose ar grafiniuose prekių ženkluose. Todėl pagal šią nuostatą draudžiama suteikti išimtinę teisę naudoti šiuos žymenis ar nuorodas vienintelei įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip individualūs prekių ženklai (šiuo klausimu žr. 1999 m. gegužės 4 d. Sprendimų Windsurfing Chiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, EU:C:1999:230, 25 punktą ir 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo VRDT / Celltech, C‑273/05 P, EU:C:2007:224, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60

Kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, nepažeidžia tokio bendrojo intereso tikslo, nes, pirma, kaip matyti iš šios 2 dalies paskutinio sakinio, toks ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai naudoti tokius žymenis ar požymius prekyboje, jeigu laikomasi sąžiningos praktikos pramoninėje ir komercinėje veikloje, ir, antra, to paties reglamento 67 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad 66 straipsnio 2 dalyje nurodytos prekių ženklo naudojimo taisyklės leistų kiekvienam asmeniui, kurio prekės arba paslaugos yra kilusios iš aptariamos geografinės vietovės, tapti asociacijos, kuri yra ženklo savininkė, nariu.

61

Trečia, savo tvirtinimui pagrįsti The Tea Board neturėtų remtis Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies c ir d punktais bei TRIPS sutarties 22 straipsniu, kurie susiję su saugomų geografinių nuorodų apsauga.

62

Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad, pirma, minėtos geografinės nuorodos ir, antra, kolektyviniai Europos Sąjungos prekių ženklai, sudaryti iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami prekių ir paslaugų kilmei nurodyti, yra žymenys, kuriems taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas ir kurių tikslai skiriasi. Kadangi Europos Sąjungos prekių ženklas yra, kaip matyti iš Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnio, žymuo, galintis nurodyti prekių arba paslaugų komercinę kilmę, geografinė nuoroda yra, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalies, pavadinimas, kuris identifikuoja prekę kaip kilusią iš konkrečios geografinės vietovės ir kaip pasižyminčią tam tikra kokybe, reputacija ar kita savybe, kurią iš esmės nulemia jos geografinė kilmė, taip pat kurios bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

63

Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamų sprendimų 41–43 punktuose nusprendė, jog kolektyvinio Europos Sąjungos prekių ženklo esminė funkcija yra leisti atskirti asociacijos, kuri yra tokio prekių ženklo savininkė, narių prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, o ne leisti atskirti šias prekes pagal jų geografinę kilmę.

64

Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai minėtų sprendimų 49 punkte ir 51–53 punktuose nusprendė, jog, taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra kolektyviniai prekių ženklais ir individualūs prekių ženklai, galimybė, kad visuomenė manys, jog prekės ir paslaugos, žymimos žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, yra tos pačios geografinės kilmės, neturėtų būti laikoma svarbiu veiksniu nustatant jų tapatumą arba panašumą.

65

Kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamų sprendimų 52 punkte, toje pačioje geografinėje zonoje gali būti gaminama labai daug įvairių prekių arba teikiama labai daug įvairių paslaugų. Be to, niekas neleidžia atmesti, kad regione, kurio pavadinimas įregistruotas kaip kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas pagal Reglamento Nr. 207/2009 66 straipsnio 2 dalį, gali būti išgaunama skirtingų žaliavų, kurios gali būti naudojamos įvairių prekių gamybai.

66

Pagaliau dėl teisės klaidos, kurią Bendrasis Teismas padarė skundžiamų sprendimų 60 punkte, pakanka pažymėti, jog minėtas punktas yra perteklinis, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 43‑63 punktų, skundžiamų sprendimų 56–59 punktuose Bendrasis Teismas jau buvo iš esmės ir teisingai nusprendęs, kad šiuo atveju netaikytinas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas, nes neįvykdyta viena iš jo taikymų sąlygų. Todėl argumentai, kuriuos šiuo klausimu pateikia The Tea Board, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo VRDT / Celltech, C‑273/05 P, EU:C:2007:224, 56 ir 57 punktus).

67

Iš visų išdėstytų motyvų darytina išvada, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

68

The Tea Board nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį ir (arba) iškraipė faktines bylos aplinkybes, kai skundžiamų sprendimų 145 punkte nusprendė, jog žodinio elemento „darjeeling“ perteikiamos teigiamos savybės negali būti perkeliamos nei Nicos sutarties 35 klasės paslaugoms, išskyrus mažmeninę prekybą moteriškais apatiniais drabužiais, kvepalais, tualetiniu vandeniu ir kosmetiniais preparatais, buitiniais ir vonios skalbiniais, nei Nicos sutarties 38 klasės paslaugoms, kurioms skirti ginčijami prekių ženklai. Konkrečiai Bendrasis Teismas klaidingai tvirtino, kad nėra priežasčių, dėl kurių ginčijamų prekių ženklų naudojimas suteiktų Delta Lingerie komercinį pranašumą nagrinėjamų paslaugų atveju. Bendrojo Teismo nuomone, žodiniu elementu „darjeeling“ perteikiamos rafinuotos, ir išskirtinės kokybės prekės savybės gali būti perkeltos tokioms paslaugoms, kokios yra verslo konsultacijos ar telekomunikacijų paslaugos, ir šiuo atžvilgiu padidinti ginčijamų prekių ženklų patrauklumą. Be to, skundžiamų sprendimų 145 punkte Bendrasis Teismas nemotyvavo išvados, kad su žodiniu elementu „darjeeling“ siejamos savybės negali būti perkeliamos Nicos sutarties 35 ir 38 klasių paslaugoms.

69

EUIPO ir Delta Lingerie nurodo, jog antrasis pagrindas yra nepriimtinas, nes The Tea Board siekia, kad Teisingumo Teismas pakeistų Bendrojo Teismo vertinimą savuoju, ir bet kuriuo atveju jis nepagrįstas, nes The Tea Board neįrodė nei teisės klaidų, nei faktinių aplinkybių iškraipymo.

70

Atsižvelgiant į šio sprendimo 50 punkte nurodytą jurisprudenciją reikia atmesti The Tea Board argumentus, susijusius su faktinių aplinkybių iškraipymu, nes jie visiškai nepagrįsti.

71

Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad skundžiamų sprendimų 145 punkte pateikta išvada yra nemotyvuota, pakanka nurodyti, jog šiuose punktuose Bendrasis Teismas atmetė jam pateiktą argumentą dėl to, kad iš bylos medžiagos negalima nustatyti priežasties, dėl kurios ginčijamų prekių ženklų naudojimas suteiktų Delta Lingerie komercinės naudos kitų paslaugų nei mažmeninė prekyba moteriškais apatiniais drabužiais, kvepalais, tualetiniu vandeniu ir kosmetiniais preparatais, buitiniais ir vonios skalbiniais atveju, ir kad The Tea Board nepateikė jokio konkretaus įrodymo, galinčio patvirtinti tokią naudą. Taigi nurodyto motyvų trūkumo nenustatyta.

72

Dėl argumento, kad žodinio elemento „darjeeling“ perteikiamos savybės gali būti perkeltos visoms paslaugoms, kurioms prašoma registracijos, pažymėtina, kad iš tikrųjų juo siekiama, kad Teisingumo Teismas įvertintų faktines aplinkybes, todėl jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Ferrero / VRDT, C‑552/09 P, EU:C:2011:177 73 ir 89 punktus).

73

Iš to išplaukia, kad reikia atmesti antrąjį pagrindą ir visus pagrindinius apeliacinius skundus.

74

Savo priešpriešinį apeliacinį skundą Delta Lingerie grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Šį pagrindą sudaro dvi dalys: pirmoji susijusi su atitinkamų prekių ženklų funkcijų ir saugomų geografinių nuorodų iškraipymu, o antroji – su prieštaringais motyvais ir teisės klaida taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

75

Delta Lingerie nurodo, kad prekių ženklo funkcija yra užtikrinti komercinę kilmę, o geografinės nuorodos funkcija – užtikrinti geografinę kilmę. Atsižvelgiant į šias skirtingas funkcijas negalima manyti, kad saugomos geografinės nuorodos geras vardas gali būti realiai perduodamas tokiam pačiam žymeniui, kuris saugomas kaip kolektyvinis prekių ženklas tapačioms prekėms. Iš to matyti, kad rėmimasis prielaida, jog ankstesnių prekių ženklų geras vardas buvo įrodytas remiantis išvada, jog pavadinimo „Darjeeling“, kaip arbatai skirtos saugomos geografinės nuorodos, geras vardas buvo perkeltas tokiam pačiam žymeniui, kuris kaip kolektyvinis prekių ženklas saugomas tapačioms prekėms, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes iškraipė atitinkamas susijusių prekių ženklų ir saugomų geografinių nuorodų funkcijas.

76

EUIPO ir The Tea Board ginčija Delta Lingerie argumentus.

77

Reikia nurodyti, kad skundžiamų sprendimų 79 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, kalbant apie tai, ar ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, ginčijamų sprendimų tekstas yra mažų mažiausiai dviprasmiškas. Tačiau Bendrasis Teismas pažymėjo, kad vienintelis nedviprasmiškas šio skirsnio sakinys yra tas, iš kurio matyti, kad „Apeliacinė taryba galutinai nenusprendė dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo buvimo“. Be to, Bendrasis Teismas nurodė, kad atsakydama į šį klausimą, pateiktą per teismo posėdį, EUIPO patvirtino, kad galutinės išvados šiuo klausimu dar nėra.

78

Vis dėlto skundžiamų sprendimų 80 punkte Bendrasis Teismas nurodė: kadangi Apeliacinė taryba atliko analizę Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo tikslu, reikia manyti, jog ši analizė buvo pagrįsta hipotetine prielaida, kad ankstesnių prekių ženklų geras vardas buvo įrodytas.

79

Skundžiamų sprendimų 146 punkte atsižvelgdamas į tai, kad ginčijami sprendimai grindžiami ankstesnių prekių ženklų išskirtinio gero vardo prielaida, Bendrasis Teismas nusprendė iš dalies juos panaikinti tiek, kiek Apeliacinė taryba atmetė galimybę taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį ir, kalbant apie visas Nicos sutarties 25 klasės prekes ir prie Nicos sutarties 35 klasės priskiriamas mažmeninės prekybos paslaugas, žymimas prašomu įregistruoti prekių ženklu, paneigė rizikos, susijusios su nauda, gaunama neteisėtai naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą, buvimą. Minėtų sprendimų 147 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, iš dalies panaikinus minėtus sprendimus, Apeliacinė taryba turės suformuluoti galutinę išvadą dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo buvimo ir prireikus – dėl jo stiprumo.

80

Taigi, priešingai, nei nurodo Delta Lingerie, ir, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 85 punkte, Bendrasis Teismas ne tik pats neišsakė savo pozicijos dėl klausimo, ar buvo įrodytas ankstesnių prekių ženklų geras vardas, bet taip pat nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepareiškė nuomonės dėl klausimo, ar, siekiant tai įrodyti, pavadinimo „Darjeeling“, kaip arbatai skirtos saugomos geografinės nuorodos, geras vardas galėjo būti perkeltas tokiam pačiam žymeniui, kuris kaip kolektyvinis prekių ženklas skirtas tapačioms prekėms.

81

Taigi Delta Lingerie vienintelio pagrindo pirma dalis pagrįsta klaidingu skundžiamų sprendimų aiškinimu, todėl turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

82

Delta Lingerie teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamuose sprendimuose pateikė prieštaringus motyvus ir pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

83

Konkrečiai skundžiamų sprendimų 89, 107, 111 ir 120 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadoms, pagal kurias nėra galimybės pakenkti ankstesnių prekių ženklų skiriamajam požymiui ir jų geram vardui, nes, pirma, nebuvo atlikta jokios konkrečios ryšio tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, buvimo analizės, antra, prekės ir paslaugos, žymimos žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, yra visiškai nepanašios. Šie konstatavimai nesuderinami su išvada dėl nepagrįsto naudojimosi ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ir geru vardu; šią išvadą Bendrasis Teismas padarė minėtų sprendimų 141 punktuose, kuriuose nurodė, jog niekas netrukdo tam, kad visuomenės, kuriai skirti prašomi įregistruoti prekių ženklai, dėmesys būtų pritrauktas perkeliant prašomiems įregistruoti prekių ženklams su Dardžilingo regionu (Indija) susijusias vertybes ir teigiamas savybes.

84

EUIPO ginčija Delta Lingerie argumentus.

85

The Tea Board mano, kad vienintelio pagrindo pirma dalis yra nepriimtina ir bet kuriuo atveju nepagrįsta.

86

Visų pirma primintina, kad, kalbant apie Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nurodytas tris pakenkimo rizikos rūšis, skundžiamų sprendimų 94 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog kai neteisėtai naudojamas prašomas įregistruoti prekių ženklas, pirma, pakenkiama ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui, antra, pakenkiama ankstesnio prekių ženklo geram vardui arba, trečia, nesąžiningai pasinaudojama ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba geru vardu.

87

Skundžiamuose sprendimuose Bendrasis Teismas atskirai išnagrinėjo kiekvieną pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytą pakenkimo rizikos rūšį. Dėl pakenkimo ankstesnių prekių ženklų skiriamajam požymiui skundžiamų sprendimų 107 ir 111 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad, pirma, žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės ir paslaugos yra visiškai nepanašios, todėl The Tea Board nurodyta rizika yra visiškai hipotetinė, ir, antra, mažai tikėtina, kad atitinkama visuomenė gali manyti, jog prašomais įregistruoti prekių ženklais žymimos prekės ir paslaugos kilusios iš Dardžilingo regiono.

88

Dėl pakenkimo ankstesnių prekių ženklų geram vardui skundžiamų sprendimų 120 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad ypatingas ryšys tarp Dardžilingo geografinio regiono ir ankstesniais prekių ženklais žymimų prekių kategorijos ir tokio ryšio tarp prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų ir minėto regiono nebuvimas sustiprina hipotetinį rizikos, kad sumažės ankstesnių prekių ženklų patrauklumas, pobūdį.

89

Pagaliau dėl nepagrįsto naudojimosi ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar geru vardu skundžiamų sprendimų 141 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad niekas netrukdo tam, kad visuomenės, kuriai skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, dėmesys būtų pritrauktas perkeliant prašomam įregistruoti prekių ženklui su minėtu regionu susijusias vertybes ir teigiamas savybes.

90

Šiuo klausimu skundžiamų sprendimų motyvai nėra prieštaringi.

91

Skundžiamų sprendimų 107, 111 ir 120 punktuose nagrinėjama, ar egzistuoja nemenka rizika pakenkti ankstesnių prekių ženklų skiriamajam požymiui, o šių sprendimų 141 punkte – ar yra rizika, kad, neteisėtai naudojant prašomus įregistruoti prekių ženklus, gali būti nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu arba geru vardu.

92

Savo išvados 90 punkte generalinis advokatas iš esmės nurodė, kad turi būti atliktas šių skirtingų rizikos rūšių vertinimo patikrinimas ir kad jo kriterijai nebūtinai sutampa. Kaip Bendrasis Teismas minėjo skundžiamų sprendimų 71 ir 95 punktuose, rizika, kad žala, kurią sudaro žala ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui arba geram vardui, bus padaryta, turi būti vertinama atsižvelgiant į vidutinį prekių ir paslaugų, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus. Tačiau žalos, kurią sudaro nauda, gauta nesąžiningai pasinaudojant ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba geru vardu, buvimas, kai tai, kas uždrausta, yra nauda, kurią iš šio prekių ženklo gauna vėlesnio prekių ženklo savininkas, turi būti vertinamas atsižvelgiant į vidutinį prekių arba paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti vėlesnį prekių ženklą, vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus.

93

Taigi Bendrasis Teismas galėjo nuspręsti, kad ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės, šiuo atveju arbatos vartotojas, negali manyti, kad prekės ir paslaugos, nurodytos Delta Lingerie pateiktose prekių ženklų paraiškose, yra iš Dardžilingo regiono ir kad Delta Lingerie prašomais įregistruoti prekių ženklais žymimų prekių ir paslaugų vartotojas būtų pritrauktas dėl su minėtu regionu susijusių vertybių ir teigiamų savybių.

94

Konkrečiai dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimo pakanka konstatuoti, kad šis tvirtinimas nepagrįstas jokiais argumentais, išskyrus argumentą, susijusį su tariamai prieštaringais skundžiamų sprendimų motyvais, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 90–93 punktų, yra nepagrįstas.

95

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vienintelio pagrindo antrą dalį ir visą priešpriešinį apeliacinį skundą reikia atmesti.

96

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

97

Kadangi The Tea Board pagrindiniai apeliaciniai skundai buvo atmesti, o EUIPO ir Delta Lingerie reikalavo priteisti iš The Tea Board bylinėjimosi išlaidas, ji turi padengti su pagrindiniais apeliaciniais skundais susijusias bylinėjimosi išlaidas.

98

Kadangi Delta Lingerie priešpriešinis apeliacinis skundas buvo atmestas, o EUIPO ir The Tea Board reikalavo priteisti iš Delta Lingerie bylinėjimosi išlaidas, ji turi padengti su priešpriešiniu apeliaciniu skundu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: