1

Savo apeliaciniu skundu Westermann Lernspielverlage GmbH, ankstesnis pavadinimas – Westermann Lernspielverlag GmbH (toliau – Westermann), prašo panaikinti 2015 m. liepos 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Westermann Lernspielverlag / VRDT – Diset (bambinoLÜK) (T‑333/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:490, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas atmetė jos ieškinį dėl 2013 m. balandžio 3 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimo (byla R 1323/2012‑2), susijusio su protesto procedūra tarp Diset SA ir Westermann (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

2

Šioje byloje taikomos redakcijos 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta:

„Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<...>

3

To paties reglamento 65 straipsnio „Skundai Teisingumo Teismui“ 1–3 dalyse nurodyta:

„1.   Teisingumo Teismui galima skųsti Apeliacinės tarybos sprendimus dėl apeliacijų.

2.   Skundą galima pateikti dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl Sutarties, šio reglamento arba bet kurios su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.

3.   Teisingumo Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.“

4

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio c ir d punktus procesas gali būti sustabdomas:

„<...>

5

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 77 straipsnyje „Su įteikimu susijusi informacija“ nurodyta:

„1.   Kad būtų galima nagrinėti bylą, ieškinyje nurodoma, ar ieškovui atstovaujantis asmuo sutinka, kad dokumentai būtų įteikti 57 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu arba telefaksu.

2.   Jeigu ieškinys neatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų, iki šio trūkumo pašalinimo visi procesui reikalingi dokumentai suinteresuotajai šaliai įteikiami išsiuntus juos registruotu laišku tai šaliai atstovaujančiam asmeniui. Šiuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, kai registruotas laiškas išsiunčiamas tos vietos, kur yra Bendrojo Teismo buveinė, pašte.“

6

2010 m. gegužės 5 d.Westermann pateikė EUIPO Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką pagal Reglamentą Nr. 207/2009.

7

Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

8

Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 9, 16 ir 28 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:

9

Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiška buvo paskelbta 2010 m. liepos 6 d.Europos Sąjungos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2010/122.

10

2010 m. rugsėjo 14 d.Diset, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu, pateikė protestą dėl nagrinėjamo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 8 punkte nurodytoms prekėms.

11

Protestas buvo grindžiamas, be kita ko, toliau pateikiamu ankstesniu vaizdiniu Europos Sąjungos prekių ženklu, kuris 2004 m. liepos 6 d. buvo įregistruotas numeriu 3915121 Nicos sutarties 16, 28 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms:

12

Prekės ir paslaugos, kurioms buvo skirtas ankstesnis prekių ženklas, priskiriamos prie Nicos sutarties 16, 28 ir 41 klasių ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:

13

Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu.

14

2012 m. gegužės 25 d. EUIPO protestų skyrius protestą iš dalies patenkino. Jis nurodė, kad yra galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, žymenis, dėl kurių kilo ginčas, išskyrus atvejus, kai jie susiję su Nicos sutarties 16 klasės prekėmis, nurodytomis Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiškoje ir atitinkančiomis tokį aprašymą: „Raštinės reikmenys ir rašymo prietaisai, ypač automatiniai plunksnakočiai, tušinukai, spalvoti pieštukai ir pieštukai; biuro reikmenys (išskyrus baldus), ypač antspaudai, antspaudų pagalvėlės, antspaudų dažai, laiškų atidarikliai, popieriaus peiliai, laiškų padėklai, dokumentų segtuvai, bloknotai, skylmušos, segikliai, sąvaržėlės ir sąsagėlės popieriui; perkeliamieji paveiksliukai, nutrinamieji paveiksliukai, popieriniai ir plastikiniai lipdukai“.

15

2012 m. liepos 18 d.Westermann, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl šios tarnybos Protestų skyriaus sprendimo.

16

Ginčijamu sprendimu EUIPO antroji apeliacinė taryba iš dalies patenkino apeliaciją ir leido įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą šioms prie Nicos sutarties 9 klasės priskiriamoms prekėms: „programinei įrangai, ypač mokymo ir dėstymo reikmėms (visoms prekėms, nesusijusioms su visų rūšių automobiliais ar automobilių dalimis)“ bei „duomenų dorojimo prietaisams, kompiuteriams ir kitai kompiuterių aparatinei įrangai bei jos dalims ir priedams (priskirtiems prie 9 klasės) (visoms prekėms, nesusijusioms su visų rūšių automobiliais ar automobilių dalimis)“, ir atmetė apeliaciją dėl kitų šios sutarties 9, 16 ir 28 klasių prekių.

17

Ieškinį pirmojoje instancijoje ieškovė grindė vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

18

Bendrasis Teismas atmetė šį pagrindą kaip nepagrįstą, todėl atmetė Westermann ieškinį.

19

Westermann Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

20

EUIPO prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Westermann bylinėjimosi išlaidas.

21

Apeliacinį skundą Westermann iš esmės grindžia dviem pagrindais, atitinkamai susijusiais su teisės būti išklausytam ir teisės į teisingą procesą pažeidimu ir Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

22

Remdamasi antruoju pagrindu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, Westermann nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes, kai tikrindamas ginčijamame sprendime EUIPO antrosios apeliacinės tarybos atliktą prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, galimybės supainioti vertinimo pagrįstumą atsižvelgė į ankstesnį prekių ženklą, kuriuo grindžiamas protestas dėl Westermann prašomo prekių ženklo registracijos, nors šio ankstesnio prekių ženklo registracija buvo panaikinta, todėl jos ieškinio pateikimo pirmojoje instancijoje dieną jau nebeturėjo galios.

23

Iš tikrųjų, iš Teisingumo Teismo praktikos ir, be kita ko, 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL (C‑251/95, EU:C:1997:528, 22 punktas) matyti, kad galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, turi būti vertinama visapusiškai ir atsižvelgiant į visus su nagrinėjama byla susijusius veiksnius ir, be kita ko, į bendrą minėtų prekių ženklų kuriamą įspūdį.

24

Westermann mano, jog Bendrasis Teismas turėjo grąžinti bylą EUIPO antrajai apeliacinei tarybai, kad protestas būtų išnagrinėtas remiantis kitais Diset prekių ženklais, o ne minėtu ankstesniu prekių ženklu.

25

Be to, Westermann mano, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad elementas „bambino“ yra dominuojantis prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, elementas ir kad elementas „lük“ yra ne toks pastebimas dėl savo antrinės pozicijos sudėtiniame prekių ženkle, ir kad stilizuotas vaiko vaizdas yra mažiau skiriamasis nei žodis „bambino“, todėl ne toks pastebimas sudėtiniame prekių ženkle, ir kai padarė išvadą, kad silpną skiriamąjį požymį turintis elementas gali sudaryti sudėtinio prekių ženklo dominuojantį elementą, padaryti nesvarbius kitus prekių ženklo elementus ir lemti žymenų panašumą ir galimybę supainioti.

26

EUIPO mano, kad antrąjį pagrindą reikia atmesti.

27

Primintina, kad, kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalį EUIPO apeliacinės tarybos sprendimą Bendrasis Teismas gali panaikinti arba pakeisti tik „dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl Sutarties, (šio) reglamento arba bet kurios su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais“. Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas gali panaikinti arba pakeisti sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, tik tuomet, jeigu jį priimant egzistavo vienas iš šių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Tačiau Bendrasis Teismas neturi panaikinti arba pakeisti tokio sprendimo dėl pagrindų, atsiradusių po jo paskelbimo (žr. 2006 m. gegužės 11 d. SprendimoSunrider / VRDT, C‑416/04 P, EU:C:2006:310, 54 ir 55 punktus; 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo VRDT / Kaul, C‑29/05 P, EU:C:2007:162, 52 ir 53 punktus ir 2010 m. birželio 30 d.Nutarties Royal Appliance International / VRDT, C‑448/09 P, nepaskelbta Rinkinyje, EU:C:2010:384, 43 ir 44 punktus).

28

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad į sprendimą, kurį nacionalinis teismas turi priimti dėl ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, registracijos panaikinimo, Bendrasis Teismas negali atsižvelgti tikrindamas EUIPO apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą (žr. šiuo klausimu 2006 m. gegužės 11 d. Sprendimo Sunrider / VRDT, C‑416/04 P, EU:C:2006:310, 55 punktą; 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo VRDT / Kaul, C‑29/05 P, EU:C:2007:162, 53 punktą ir 2010 m. birželio 30 d.Nutarties Royal Appliance International / VRDT, C‑448/09 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:384, 45 punktą).

29

Todėl Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad dėl to, jog ankstesnio prekių ženklo registracija baigė galioti po to, kai Bendrajam Teismui buvo pateiktas ieškinys, EUIPO apeliacinės tarybos sprendimas nepraranda nei dalyko, nei poveikio. Šiame sprendime pateiktas vertinimas, kad yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ir toliau darė poveikį tuo momentu, kai Bendrasis Teismas priėmė savo sprendimą (2013 m. gegužės 8 d.Nutarties Cadila Healthcare / VRDT, C‑268/12 P, nepaskelbta Rinkinyje, EU:C:2013:296, 31–34 punktai).

30

Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir tai, kad šiuo atveju tikroji ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas dėl Westermann prašomos prekių ženklo registracijos, registracijos panaikinimo data, t. y. 2013 m. birželio 13 d., yra vėlesnė už ginčijamo sprendimo priėmimo datą, t. y. 2013 m. balandžio 3 d., reikia konstatuoti, kad atlikdamas ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę Bendrasis Teismas neturėjo atsižvelgti į EUIPO sprendimą panaikinti minėtą registraciją.

31

Reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 55 straipsnio 1 dalį registracijos panaikinimo atveju laikoma, kad nuo prašymo panaikinti registraciją padavimo dienos Europos Sąjungos prekių ženklas neturėjo šiame reglamente nurodytos galios.

32

Taigi, jei turėtų būti nuspręsta, kad Bendrasis Teismas privalo atsižvelgti į EUIPO sprendimą, kuriuo panaikinama ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, registracija, net jeigu panaikinimas įvyksta vėliau, nei buvo priimtas EUIPO apeliacinės tarybos sprendimas, kuriuo protestas pripažintas pagrįstu, tai būtų nesuderinama su šio sprendimo 27 punkte nurodyta nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią Bendrasis Teismas neturėtų panaikinti arba pakeisti tokio sprendimo dėl pagrindų, atsiradusių po jo paskelbimo.

33

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai tikrino ginčijamame sprendime EUIPO antrosios apeliacinės tarybos atlikto galimybės supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinimo pagrįstumą, kadangi tą dieną, kai šis sprendimas buvo priimtas, ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas dėl Westermann prašomos prekių ženklo registracijos, turėjo Reglamente Nr. 207/2009 nurodytą galią.

34

Todėl reikia atmesti šiuo klausimu pateiktą Westermann argumentą kaip nepagrįstą.

35

Reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas turi kompetenciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes ir vertinti įrodymus. Faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teisme (žr. 2006 m. gegužės 11 d. Sprendimo Sunrider / VRDT, C‑416/04 P, EU:C:2006:310, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2015 m. birželio 4 d.Nutarties Junited Autoglas Deutschland / VRDT, C‑579/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:374, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

36

Toks iškraipymas turi aiškiai išplaukti iš bylos medžiagos, kad nereikėtų iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (žr. šiuo klausimu 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust / VRDT, C‑254/09 P, EU:C:2010:488 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

37

Tokiomis aplinkybėmis reikia nurodyti, kad Westermann argumentai dėl Bendrojo Teismo atlikto žymenų, dėl kurių kilo ginčas, be kita ko, elementų „bambino“ ir „lük“, panašumo ir stilizuoto vaiko vaizdo vertinimo yra nepriimtini, nes, prisidengiant tariama teisės klaida, šiais argumentais iš tikrųjų siekiama užginčyti, nenurodant jokio iškraipymo, Bendrojo Teismo atliktą šių faktinių aplinkybių vertinimą, o to Teisingumo Teismas negali tikrinti nagrinėdamas apeliacinį skundą.

38

Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

39

Remdamasi pirmuoju pagrindu Westermann priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis atsisakė pridėti prie šios bylos medžiagos 2015 m. birželio 12 d. raštą, kuriuo ji šį teismą informavo apie 2015 m. gegužės 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2209/2014‑2) panaikinti atgaline data, t. y. nuo 2013 m. birželio 13 d., ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, registraciją, motyvuodamas tuo, kad šis dokumentas nenumatytas Bendrojo Teismo procedūros reglamente.

40

Westermann mano, kad Bendrasis Teismas jai sutrukdė pateikti svarbius įrodymus, todėl pažeidė jos teisę būti išklausytai ir teisę į teisingą procesą, kai atsisakė atsižvelgti į šį raštą ir skundžiamame sprendime pažymėti tai, jog ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, jau neegzistavo, kai buvo priimtas minėtas sprendimas.

41

Savo dublike Westermann nurodo, jog ginčijamu sprendimu ir skundžiamu sprendimu pažeidžiama jos pagrindinė teisė į nuosavybę, nes jais buvo atmesta jos pateikta Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiška.

42

Be to, Westermann nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos teisę į teisingą procesą, taip pat Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio c ir d punktus ir 77 straipsnį atsisakydamas patenkinti pirmojoje instancijoje jos pateiktus prašymus sustabdyti procesą ir nepateikdamas atitinkamų motyvų.

43

Westermann mano, kad šie prašymai buvo tinkamai motyvuoti ir būtini geram teisingumo vykdymui užtikrinti, o EUIPO jam neprieštaravo, todėl Bendrasis Teismas turėjo juos patenkinti.

44

EUIPO mano, kad pirmasis pagrindas turi būti atmestas.

45

Svarbu priminti, kad iš šio sprendimo 30 ir 33 punktų matyti, jog, pirma, Bendrasis Teismas neturėjo tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą atsižvelgti į EUIPO sprendimą panaikinti ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas dėl Westermann prašomos prekių ženklo registracijos, registraciją ir, antra, ginčijamo sprendimo priėmimo dieną minėtas ankstesnis prekių ženklas turėjo Reglamente Nr. 207/2009 nurodytą galią.

46

Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti kaip neveiksmingą argumentą, susijusį su tuo, jog, nepagrįstai atsisakydamas pridėti prie šios bylos medžiagos 2015 m. birželio 12 d. raštą, kuriuo Westermann jį informavo apie EUIPO sprendimą panaikinti ankstesnio prekių ženklo registraciją, ir nepaminėdamas šios informacijos skundžiamame sprendime, Bendrasis Teismas pažeidė Westermann teisę būti išklausytai ir teisę į teisingą procesą; be to, kaip neveiksmingą reikia atmesti argumentą, pagal kurį Bendrasis Teismas klaidingai ir nepagrįstai atmetė Westermann prašymus sustabdyti procesą.

47

Iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad šiais argumentais nepaneigiama Bendrojo Teismo išvada skundžiamame sprendime, kad EUIPO antroji apeliacinė taryba teisingai konstatavo, jog yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

48

Pažymėtina, kad argumentas, jog ginčijamu sprendimu ir skundžiamu sprendimu buvo pažeista pagrindinė Westermann teisė į nuosavybę, turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes pirmą kartą buvo nurodytas dublike.

49

Todėl pirmasis apeliacinio skundo pagrindas atmestinas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies neveiksmingas.

50

Kadangi negalima pritarti nei vienam Westermann nurodytam pagrindui, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

51

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Westermann, o pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi padengti šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: