—

EL-EM-2001 Ltd, atstovaujamos ügyvéd D. M. Irinkov,

—

Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-alföldi Regionális Vám- és Pénzügyőri Főigazgatósága, atstovaujamos jogtanácsosok M. Daniné Égető ir B. Gyenge,

—

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Fehér ir G. Szima,

—

Estijos vyriausybės, atstovaujamos K. Kraavi‑Käerdi,

—

Airijos, atstovaujamos A. Joyce ir L. Williams,

—

Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk ir E. Karlsson,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux ir L. Havas,

—

Norvegijos vyriausybės, atstovaujamos T. Skjeie ir B. Stankovic,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006, p. 1) 19 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant EL‑EM‑2001 Ltd ir Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-alföldi Regionális Vám- és Pénzügyőri Főigazgatósága (Pietų Alfeldo regiono muitų ir finansų generalinė direkcija, Vengrija) ginčą dėl sunkiasvorės transporto priemonės, kurios savininkė yra EL‑EM‑2001 ir kurią šį įmonė eksploatuoja, sulaikymo siekiant užtikrinti šios transporto priemonės vairuotojui, kuris tuo metu buvo įdarbintas šioje bendrovėje, skirtos baudos sumokėjimą.

3

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 227), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 561/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 3821/85), 15 straipsnio 7 dalies a punkte nurodyta:

„Jei vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje yra sumontuota I priedo reikalavimus atitinkanti įrašymo įranga, tikrinančiam pareigūnui paprašius, vairuotojas turi būti pasiruošęs parodyti:

Tačiau po 2008 m. sausio 1 d. i ir iii punktuose nurodyti laikotarpiai turi apimti einamą dieną ir prieš tai ėjusias 28 dienas.

<...>“

4

Reglamento Nr. 561/2006 17, 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<...>

5

Reglamento Nr. 561/2006 1 straipsnyje numatyta:

„Siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.“

6

Šio reglamento 10 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta:

„1.   Transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba [jam] perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentą.

2.   Transporto ūkio subjektas taip organizuoja 1 dalyje minėtų vairuotojų darbą, kad vairuotojai galėtų laikytis Reglamento <...> Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų. Transporto ūkio subjektas suteikia vairuotojui išsamius nurodymus ir atlieka reguliarius patikrinimus, kad užtikrintų Reglamento <...> Nr. 3821/85 ir šio reglamento II skyriaus nuostatų laikymąsi.

3.   Transporto ūkio subjektas atsako už jo vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei jie buvo padaryti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

Nepažeidžiant valstybių narių teisės taikyti transporto ūkio subjektams visišką atsakomybę, valstybės narės gali laikyti šiuos ūkio subjektus atsakingais priklausomai nuo to, ar jie pažeidė 1 ir 2 dalių nuostatas. Valstybės narės gali svarstyti bet kokius įrodymus, kad transporto ūkio subjektas negali būti pagrįstai laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą.“

7

Reglamento Nr. 561/2006 18 straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės priima šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones.“

8

Šio reglamento 19 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento <...> Nr. 3821/85 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. Nei už vieną šio reglamento ar Reglamento <...> Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimą negali būti taikoma daugiau kaip viena sankcija ar procedūra. Apie šias priemones ir sankcijų taikymo taisykles valstybės narės praneša Komisijai iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos. Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

2.   Valstybė narė įgalioja kompetentingas institucijas taikyti sankcijas ūkio subjektui ir (arba) vairuotojui už jos teritorijoje nustatytą šio reglamento pažeidimą, už kurį sankcija dar nebuvo taikyta, net ir tuo atveju, jei šis pažeidimas padarytas kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

Išimties tvarka, kai nustatomas pažeidimas:

valstybė narė iki 2009 m. sausio 1 d. gali, užuot taikiusi sankciją, apie pažeidimą pranešti valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje yra įsteigtas ūkio subjektas ar kurioje yra vairuotojo darbo vieta, kompetentingai institucijai.

3.   Kiekvienu atveju, kai valstybė narė pradeda procesinius veiksmus ar taiko sankciją už konkretų pažeidimą, ji raštu pateikia vairuotojui tinkamus to įrodymus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad proporcingų sankcijų sistema, kuri gali apimti ir finansines sankcijas, galiotų šio reglamento ar Reglamento <...> Nr. 3821/85 nuostatas pažeidžiančioms [pažeidžiantiems] ūkio subjektams, susijusiems siuntėjams, ekspeditoriams, kelionių organizatoriams, pirminiams rangovams, subrangovams ir vairuotojų įdarbinimo agentūroms.“

9

Reglamento Nr. 561/2006 21 straipsnyje nustatyta:

„Tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia, jog buvo padarytas toks šio reglamento pažeidimas, kuris aiškiai kelia pavojų saugumui keliuose, ji įgalina atitinkamą kompetentingą instituciją sulaikyti susijusią transporto priemonę iki to laiko, kol bus pašalinta pažeidimo priežastis. Valstybės narės gali priversti vairuotoją pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu. Kai tai tinkama, valstybės narės taip pat gali atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti ūkio subjekto licenciją, jei ūkio subjektas įsteigtas šioje valstybėje narėje, arba atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti vairuotojo pažymėjimą. Komisija, veikdama 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, suformuoja gaires, kurių tikslas – skatinti suderintą šio straipsnio taikymą.“

10

Közúti közlekedésről szóló 1988. évi I. törvény (1988 m. Kelių eismo įstatymas Nr. I, toliau – Kelių eismo įstatymas) 20 straipsnyje nustatyta:

„1.   Bauda skiriama kiekvienam asmeniui, kuris pažeidžia šio įstatymo nuostatas, specialias teisės normas ar Bendrijos teisės aktų nuostatas dėl:

<...>

<...>

7.   Atliekant patikrinimą kelyje galima, laikantis Įstatyme dėl bendrųjų administracinės procedūros ir administracinių paslaugų nuostatų numatytų sąlygų, susijusių su apsaugos priemonėmis, ir nepažeidžiant gabenamų pavojingų krovinių, greitai gendančių maisto produktų ir gyvų gyvūnų sulaikymo taisyklių, sulaikyti transporto priemonę, kol vyksta administracinė procedūra arba bus sumokėta bauda ar pateikta piniginio įpareigojimo įvykdymo garantija, kai kompetentinga valdžios institucija mano, jog yra pavojus, kad vėliau įpareigojimas, kuriuo grindžiama procedūra, nebus įvykdytas, ir tam nereikia priimti specialaus sprendimo. Transporto priemonė, be kita ko, negali būti sulaikyta, jeigu:

7a.   Jeigu atlikus patikrinimą paaiškėja, kad buvo pažeista viena iš šio straipsnio 1 dalies c, e ir h dalyse nurodytų taisyklių, arba jeigu šis pažeidimas kelią pavojų kelių eismo saugumui, kompetentinga valdžios institucija, laikydamasi Įstatyme dėl bendrųjų administracinės procedūros ir administracinių paslaugų nuostatų numatytų sąlygų, susijusių su apsaugos priemonėmis, gali sulaikyti transporto priemonę, kol išnyks pavojus kelių eismo saugumui, ir tam nereikia priimti specialaus sprendimo.“

11

2009 m. liepos 29 d.közúti árufuvarozáshoz, személyszállításhoz és a közúti közlekedéshez kapcsolódó egyes rendelkezések megsértése esetén kiszabható bírságok összegéről, valamint a bírságolással összefüggő hatósági feladatokról szóló 156/2009. kormányrendele (Vyriausybės dekretas Nr. 156/2009, kuriuo nustatomas baudų už tam tikrų prekių ir asmenų vežimo keliais ir kelių eismo taisyklių pažeidimus dydis ir administracinių institucijų įgaliojimai skirti baudas) 5 straipsnyje numatyta:

„Atsižvelgiant į [Kelių eismo įstatymo] 20 straipsnio 1 dalies d punktą, pagal šio dekreto 4 priedą nustatytą baudą, jeigu įstatymuose ir kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip, turi sumokėti asmuo, pažeidęs nuostatą dėl tachografo, jo disko ir jų naudojimo, numatytą:

<...>

<...>“

12

Közigazgatási hatósági eljárás és szolgáltatás általános szabályairól szóló 2004. évi CXL. Törvény (2004 m. Įstatymas Nr. CXL dėl bendrųjų administracinės procedūros ir administracinių paslaugų nuostatų) 143 straipsnyje „Apsaugos priemonės“ numatyta:

„1.   Jeigu yra pavojus, kad vėliau įpareigojimas, kuris yra procedūros pagrindas, nebus įvykdytas, kaip apsaugos priemonė, kol nesibaigė įvykdymo terminas ir per penkias dienas nuo to momento, kai paaiškėjo riziką pagrindžiančios aplinkybės, gali būti nurodyta pateikti piniginio įpareigojimo įvykdymo garantiją arba areštuotas konkretus daiktas.

2.   Apsaugos priemonę nustato pirmosios instancijos institucija, o įgyvendina vykdomoji institucija.

3.   Apsaugos priemonė turi būti panaikinta, jeigu:

<...>“

13

EL-EM-2001 yra Bulgarijoje registruota transporto įmonė. Vykdant vežimą Vengrijoje vienas iš šios įmonės darbuotojų, vairavęs sunkiasvorę transporto priemonę, kurios savininkė ir eksploatuotoja yra ta įmonė, buvo patikrintas kelyje. Atlikus šį patikrinimą kompetentingos institucijos konstatavo Reglamento Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalies a punkto pažeidimą.

14

Todėl 2014 m. vasario 25 d.Nemzeti Adó- és Vámhivatal Csongrád Megyei Vám- és Pénzügyőri Igazgatósága (Čongrado apskrities mokesčių ir muitų inspekcija prie Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos; toliau – pirmosios instancijos viešojo administravimo institucija) minėtos transporto priemonės vairuotojui skyrė 400000 Vengrijos forintų (HUF) (maždaug 1270 EUR) dydžio administracinę baudą. Be to, ši institucija nusprendė taikyti apsaugos priemonę, kad būtų užtikrintas pareigos sumokėti šią baudą įvykdymas, ir šiuo pagrindu nurodė sulaikyti pačią transporto priemonę iki minėtos baudos sumokėjimo.

15

Nagrinėdama EL-EM-2001 skundą antrosios instancijos viešojo administravimo institucija paliko galioti sprendimą, kuriuo nustatyta ši apsaugos priemonė.

16

EL-EM-2001 pateikė skundą Szegedi közigazgatási és munkaügyi bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) dėl šio sprendimo panaikinimo.

17

Šiuo klausimu EL-EM-2001 tvirtino, kad dėl jos nebuvo vykdyta administracinė procedūra, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas, ir ji nebuvo šios procedūros dalyvė. Ji rėmėsi tuo, jog kadangi pažeidimą padarė atitinkamos transporto priemonės vairuotojas ir tik jam pirmosios instancijos viešojo administravimo institucija skyrė baudą, jai pačiai, kaip šio vairuotojo darbdavei, negali būti taikoma apsaugos priemonė, kaip antai transporto priemonės, kurią ji valdo, sulaikymas. Ji pabrėžė, kad pagal jokią teisės normą neleidžiama taip sulaikyti trečiajam asmeniui, kuris nėra administracinės procedūros dalyvis ir nepadarė pažeidimo, priklausantį turtą.

18

Administravimo institucija reikalavo atmesti EL-EM-2001 skundą ir, be kita ko, teigė, kad ši įmonė turėjo dalyvio statusą vykstant administracinei procedūrai ir, beje, ji pasinaudojo teise apskųsti sprendimą, kuriuo nurodyta sulaikyti atitinkamą transporto priemonę. Iš tiesų, kadangi buvo skirta bauda, kad ir koks asmuo ją turi sumokėti, pagal Vengrijos teisės aktus, kai transporto priemonės vairuotojui ar valdytojui skiriama administracinė bauda, viešojo administravimo institucijai leidžiama nurodyti sulaikyti transporto priemonę, naudotą konstatuojant pažeidimą.

19

Tokiomis aplinkybėmis Szegedi közigazgatási és munkaügyi bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentu Nr. 561/2006 draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama, taikant apsaugos priemonę, sulaikyti transporto įmonei priklausančią transporto priemonę esant situacijai, kai, pirma, vairuotojas, įdarbintas šioje įmonėje, vairavo šią transporto priemonę pažeisdamas Reglamento Nr. 3821/85 nuostatas ir, antra, nacionalinė valdžios institucija nėra patraukusi minėtos įmonės atsakomybėn.

21

Šiuo aspektu reikia priminti, jog pagal Reglamento Nr. 561/2006 17 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnį šio reglamento tikslas, be kita ko, – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti kelių eismo saugumą.

22

Pagal Reglamento Nr. 561/2006 27 konstatuojamąją dalį, siekiant užtikrinti aiškų ir veiksmingą vairavimo ir poilsio laiko taisyklių taikymą, pageidautina numatyti vienodas nuostatas dėl transporto įmonių ir vairuotojų atsakomybės už šio reglamento pažeidimus; taikant šią atsakomybę valstybėse narėse gali būti taikomos baudžiamosios, civilinės ar administracinės sankcijos.

23

Šiuo aspektu Reglamento Nr. 561/2006 18 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės nustato šiam reglamentui įgyvendinti reikalingas priemones.

24

Todėl Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigotos nustatyti „taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento <...> Nr. 3821/85 pažeidimus“, ir imtis „visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos“.

25

Iš šių nuostatų matyti, kad Reglamentu Nr. 561/2006 siekiamas tikslas nėra sankcijų suderinimas; priešingai, valstybėms narėms paliekama teisė nuspręsti, kokių priemonių imtis ir kokios sankcijos reikalingos joms įgyvendinti (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 22 punktą).

26

Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad Reglamento Nr. 561/2006 10 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms aiškiai suteikta teisė transporto įmonėms taikyti „visišką atsakomybę“ už jose įdarbintų vairuotojų padarytus pažeidimus.

27

Be to, Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekviena valstybė narė įgalioja kompetentingas institucijas taikyti sankcijas įmonei ir (arba) vairuotojui už jos teritorijoje nustatytą šio reglamento pažeidimą, už kurį sankcija dar nebuvo taikyta.

28

Iš šios nuostatos matyti, kad Reglamente Nr. 561/2006 tiek transporto įmonėms, tiek vairuotojams nustatytos konkrečios pareigos ir jie abu laikomi atsakingais už savo atitinkamų pareigų pažeidimus (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Eurospeed, C‑287/14, EU:C:2016:420, 32 punktas).

29

Iš minėto reglamento 27 konstatuojamosios dalies teksto neabejotinai matyti, kad valstybėms narėms leidžiama numatyti vairuotojų atsakomybės už minėto reglamento pažeidimus tvarką ir kad jos turi diskreciją spręsti dėl taikytinų sankcijų pobūdžio (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Eurospeed, C‑287/14, EU:C:2016:420, 34 punktas).

30

Kadangi, viena vertus, valstybės narės pagal Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 dalį turi nustatyti tokias taisykles dėl sankcijų už šio reglamento pažeidimą, kad šios sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos, atgrasomosios ir nediskriminacinės, ir, kita vertus, minėtame reglamente neatmesta galimybė taikyti vairuotojų atsakomybę, darytina išvada, jog šios valstybės gali numatyti nuostatas, leidžiančias skirti sankcijas – išimtinai arba ne – vairuotojams (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Eurospeed, C‑287/14, EU:C:2016:420, 35 punktas).

31

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl objektyviosios atsakomybės sistemos darbdavys gali būti paskatintas organizuoti savo darbuotojų darbą taip, kad būtų užtikrintas Reglamento Nr. 561/2006 laikymasis, ir kad kelių eismo saugumas yra bendrasis interesas, kuriuo gali būti pateisintas baudos skyrimas darbdaviui už jos darbuotojo padarytus pažeidimus ir objektyviosios baudžiamosios atsakomybės sistema (1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Hansen, C‑326/88, EU:C:1990:291, 19 punktas).

32

Galiausiai reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 516/2006 26 konstatuojamąją dalį į bendrą priemonių, kurias gali taikyti valstybės narės, sąrašą taip pat turėtų būti įtraukta galimybė sulaikyti transporto priemonę, kai nustatoma rimtų pažeidimų.

33

Šiuo aspektu Reglamento Nr. 561/2006 21 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, kuris aiškiai kelia pavojų kelių eismo saugumui, valstybės narės gali suteikti teisę kompetentingai valdžios institucijai sulaikyti atitinkamą transporto priemonę iki to laiko, kol bus pašalinta pažeidimo priežastis. Valstybės narės gali įpareigoti vairuotoją laikytis su kasdienio poilsio laiku susijusių reikalavimų arba prireikus taip pat atšaukti, laikinai sustabdyti ar apriboti įmonės licenciją, jeigu ta įmonė įsteigta atitinkamoje valstybėje narėje, arba atimti vairuotojo pažymėjimą ar sustabdyti arba apriboti jo galiojimą.

34

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog, atsižvelgiant į siekiamą tikslą užtikrinti, kad vairuotojai ir transporto įmonės laikytųsi pareigų pagal reglamentus Nr. 3821/85 ir 561/2006, apsaugos priemonės, kaip antai transporto priemonės sulaikymo, taikomo transporto įmonei už jos vairuotojo padarytą pažeidimą, nustatymas siekiant užtikrinti už šį pažeidimą skirtos sankcijos vykdymą, savaime yra suderinamas su Sąjungos teise.

35

Tačiau reikia priminti, kad Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigojamos nustatyti taisykles dėl sankcijų už šio reglamento ir Reglamento Nr. 3821/85 pažeidimus, kurios turi būti „veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios“.

36

Vis dėlto minėtame reglamente nėra konkretesnių taisyklių dėl minėtų sankcijų pagal vidaus teisę taikymo ir nenurodytas aiškus šių sankcijų proporcingumo vertinimo kriterijus (2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 22 punktas).

37

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nesant suderintų Sąjungos teisės aktų dėl sankcijų, taikomų nesilaikant šiais teisės aktais nustatytoje tvarkoje numatytų sąlygų, valstybės narės turi teisę pasirinkti, kaip jos mano, tinkamas sankcijas. Vis dėlto savo kompetenciją jos turi įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo (2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

38

Šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti kitos glaudžiai su sankcijomis susijusios priemonės, kuriomis, kaip antai transporto priemonės sulaikymu, užtikrinamas jų veiksmingumas.

39

Taigi šiuo atveju pagal nacionalinės teisės aktus leidžiama taikyti apsaugos priemonė neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 24 ir 53 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

40

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad sankcijų griežtumas turi atitikti pažeidimų, už kuriuos jos skiriamos, sunkumą ir, be kita ko, užtikrinti realų atgrasomąjį poveikį kartu laikantis bendrojo proporcingumo principo (2014 m. kovo 27 d. Sprendimo LCL Le Crédit Lyonnais, C‑565/12, EU:C:2014:190, 45 punktas).

41

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad proporcingumo principo valstybės narės turi laikytis ne tik nustatydamos pagrindinius pažeidimą sudarančius elementus ir taisykles, susijusias su baudų griežtumu, bet ir vertindamos veiksnius, į kuriuos galima atsižvelgti nustatant baudą (2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 54 punktas).

42

Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama sulaikymo apsaugos priemonė buvo nustatyta per administracinę procedūrą, vykdytą išimtinai atsakomybėn patraukto vairuotojo atžvilgiu. Šiuo klausimu Vengrijos teisės aktuose, būtent Kelių eismo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje, siejamoje su 2004 m. Įstatymo Nr. CXL dėl bendrųjų administracinės procedūros ir administracinių paslaugų nuostatų 143 straipsniu, numatyta, kad atliekant patikrinimą kelyje, nepažeidžiant gabenamų pavojingų krovinių, greitai gendančių maisto produktų ir gyvų gyvūnų sulaikymo taisyklių, gali būti sulaikyta transporto priemonė, kol vyksta administracinė procedūra arba bus sumokėta bauda ar pateikta piniginio įpareigojimo įvykdymo garantija, kai kompetentinga valdžios institucija mano, jog yra pavojus, kad vėliau įpareigojimas, kuris yra procedūros pagrindas, nebus įvykdytas, ir tam nereikia priimti specialaus sprendimo.

43

Be to, reikia konstatuoti, kad pagal Kelių eismo 20 straipsnio 7 dalį transporto priemonė, be kita ko, negali būti sulaikyta, jeigu baudą turinčio sumokėti asmens buveinė, nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Vengrijos teritorijoje ir šis asmuo turi mokesčių mokėtojo numerį ar kodą, suteiktą valstybės mokesčių administratoriaus, arba jeigu finansų įstaiga garantuoja ar laiduoja už pareigos sumokėti skirtą baudą įvykdymą, arba jeigu šią pareigą prisiima mokesčių mokėtojo numerį turinti ir valstybės teritorijoje registruota įmonė su sąlyga, kad baudą turintis sumokėti asmuo tinkamai įrodo šią aplinkybę vykstant procedūrai.

44

Remiantis tuo darytina išvada, kad vienintelis transporto priemonės sulaikymu siekiamas tikslas – užtikrinti greitą kaip sankcija skirtos baudos sumokėjimą.

45

Nors tiesa, kad tokia apsaugos priemonė iš principo yra tinkama ir veiksminga Reglamentu Nr. 561/2006 siekiamiems tikslams – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams ir kelių eismo saugumą – įgyvendinti, sulaikant transporto įmonei, kuri nebuvo patraukta atsakomybėn vykstant administracinei procedūrai, priklausančią transporto priemonę viršijama tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

46

Iš tiesų, kaip savo pastabų 43 punkte pažymėjo Komisija, egzistuoja tokių pat veiksmingų, bet mažiau ribojančių ir ne tokių neproporcingų priemonių; vienos iš šių priemonių, be kita ko, yra vairuotojui išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar apribojimas arba šio pažymėjimo atėmimas iki baudos sumokėjimo. Ši priemonė leistų transporto įmonei skirti kitą vairuotoją, kuris galėtų vairuoti atitinkamą transporto priemonę, ir tai nepriklausytų nuo baudos sumokėjimo.

47

Kalbant apie Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 18 straipsniu, įtvirtintą reikalavimą, kad atitinkama priemonė būtų veiksminga ir turėtų atgrasomąjį poveikį, pažymėtina, jog priemonė atitinka šiuos kriterijus, kai ja kelių eismo dalyviai skatinami vengti sankcijų ir, jeigu bauda buvo skirta, ją sumokėti kuo greičiau. Atgrasomasis poveikis yra dar svarbesnis, kai baudą turintis sumokėti asmuo taip pat yra sulaikytos transporto priemonės savininkas. Taip, be kita ko, yra, kai pažeidimą padaręs asmuo yra ir transporto priemonės vairuotojas, ir savininkas arba kai už pažeidimą nubaudžiamas ir vairuotojas, ir įmonė.

48

Pagrindinėje byloje bauda buvo skirta tik vairuotojui, nes įmonės, kuri nebuvo administracinės procedūros dalyvė, atsakomybė nebuvo nustatyta ar ginčijama. Tačiau apsaugos priemonė skirta tik šiai įmonei, nors ji nepadarė jokio pažeidimo. Esant tokiai situacijai apsaugos priemonė sulaikant transporto priemonę iš tikrųjų nėra atgrasomoji ir veiksminga vairuotojo atžvilgiu. Tačiau tokia priemonė, kaip antai, be kita ko, šiam vairuotojui išduoto vairuotojo pažymėjimo atėmimas arba šio pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar apribojimas iki baudos sumokėjimo, būtų atgrasanti ir veiksminga ir atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

49

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamentas Nr. 561/2006 turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama, taikant apsaugos priemonę, sulaikyti transporto įmonei priklausančią transporto priemonę esant situacijai, kai, pirma, šios transporto priemonės vairuotojas, įdarbintas šioje įmonėje, vairavo šią transporto priemonę pažeisdamas Reglamento Nr. 3821/85 nuostatas ir, antra, kompetentinga nacionalinė valdžios institucija nėra patraukusi šios įmonės atsakomybėn, nes tokia apsaugos priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

50

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nebereikia atsakyti į antrąjį ir trečiąjį klausimus.

51

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama, taikant apsaugos priemonę, sulaikyti transporto įmonei priklausančią transporto priemonę esant situacijai, kai, pirma, šios transporto priemonės vairuotojas, įdarbintas šioje įmonėje, vairavo šią transporto priemonę pažeisdamas 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų nuostatas ir, antra, kompetentinga nacionalinė valdžios institucija nėra patraukusi šios įmonės atsakomybėn, nes tokia apsaugos priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.