1

Savo ieškiniu Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo:

2

Pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuot[e]kų valymo (OL L 135, 1991, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26) 1 straipsnį ši direktyva taikoma miesto nuotekų surinkimui, valymui bei išleidimui ir nuotekų iš tam tikrų pramonės sektorių valymui bei išleidimui. Ja siekiama apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų miesto nuotekų žalingo poveikio.

3

Šios direktyvos 2 straipsnyje miesto nuotekos apibrėžiamos kaip „buitinės nuot[e]kos arba buitinės nuot[e]kos, sumišusios su gamybinėmis nuot[e]komis, ir (arba) paviršinės (lietaus) nuot[e]kos“. Tame pačiame straipsnyje aglomeracija apibrėžiama kaip „tam tikras plotas, kuris yra gana [pakankamai] tankiai apgyvendintas ir (arba) kuriame gana [pakankamai gausiai] sutelkta ūkinė veikla, dėl to reikia surinkti miesto nuot[e]kas ir jas nukreipti į miesto nuot[e]kų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą“, o gyventojų ekvivalentas (toliau – g. e.) apibrėžiamas kaip „organinė biologiškai skaidoma apkrova, kuriai oksiduoti deguonies poreikis (BDS5) yra 60 g per dieną“.

4

Direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad į nuot[e]kų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuot[e]koms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas tokia tvarka:

<...>

3.   Išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų miesto nuot[e]kų valymo įrenginių nuot[e]kos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. <...>

4.   Gyventojų ekvivalentais išreikšta apkrova yra apskaičiuojama pagal maksimalią vidutinę savaitės apkrovą, kuri per metus patenka į nuot[e]kų valymo įrenginius, neatsižvelgiant į neįprastas situacijas, kylančias, pavyzdžiui, dėl smarkių liūčių.“

5

Pagal tos pačios direktyvos 6 straipsnio 2 ir 4 dalis:

„2.   Miesto nuot[e]koms iš aglomeracijų, turinčių nuo 10000 iki 150000 g. e., išleidžiamoms į jūros pakrančių vandenis, ir miesto nuot[e]koms iš aglomeracijų, turinčių nuo 2000 iki 10000 g. e., išleidžiamoms į estuarijas, kurios yra 1 dalyje nurodytose zonose, gali būti taikomi mažiau griežti valymo reikalavimai negu aprašytieji 4 straipsnyje, jeigu:

Valstybės narės Komisijai teikia visą atitinkamą informaciją, susijusią su minėtais tyrimais.

<...>

4.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatytos mažiau jautrios zonos būtų peržiūrimos ne rečiau kaip kas ketveri metai.“

6

Direktyvos 91/271 8 straipsnio 5 dalis išdėstyta taip:

„Išimtiniais atvejais, kai gali būti įrodoma, kad valymas taikant pažangesnius būdus nedarys jokio teigiamo poveikio aplinkai, nuot[e]koms iš aglomeracijų, turinčių daugiau negu 150000 g. e., išleidžiamoms į mažiau jautrias zonas, gali būti privalomai taikomas valymas, numatytas 6 straipsnyje nuot[e]koms iš aglomeracijų, turinčių nuo 10000 iki 150000 g. e. [gali būti taikomas 6 straipsnyje numatytas valymas, skirtas nuotekoms iš aglomeracijų, turinčių nuo 10000 iki 150000 g. e.].

Tokiais atvejais valstybės narės iš anksto pateikia Komisijai atitinkamus dokumentus. Komisija išanalizuos atvejį ir 18 straipsnyje nustatyta tvarka imsis atitinkamų priemonių.“

7

Direktyvos I priedas „Miesto nuot[e]koms keliami reikalavimai“ suformuluotas taip:

„<...>

<...>“

8

Direktyvos 91/271 I priedo D dalyje „Kontrolei ir rezultatų vertinimui taikomi pamatiniai metodai“ nustatyta:

<...>“

9

2004 m. liepos 9 d. Komisija išsiuntė Portugalijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame konstatavo, kad įvairiose šios valstybės narės teritorijoje esančiose aglomeracijose, turinčiose daugiau nei 15000 g. e., nebuvo įrengtos nei miesto nuotekų surinkimo sistemos, atitinkančios Direktyvos 91/271 3 straipsnio reikalavimus, nei tokių nuotekų valymo sistemos, kuri tenkintų šios direktyvos 4 straipsnio reikalavimus.

10

Nusprendusi, kad šios valstybės narės pateikti paaiškinimai dėl 17 aglomeracijų nepatenkinami, 2005 m. liepos 13 d. Komisija išsiuntė jai pagrįstą nuomonę ir paragino per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo dienos į ją tinkamai atsižvelgti.

11

Portugalijos Respublika į šią nuomonę atsakė 2005 m. spalio 14 d. raštu.

12

Gavusi minėtą atsakymą Komisija nusprendė, kad tam tikrų aglomeracijų nereikia įtraukti į procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pripažinimo, o kitose aglomeracijose, nurodytose 2004 m. liepos 9 d. oficialaus pranešimo priede, bet ne 2005 m. liepos 13 d. pagrįstoje nuomonėje, vis dar pažeidžiami Direktyvos 91/271 3 ir 4 straipsniai, todėl 2006 m. liepos 4 d. pateikė papildomą pagrįstą nuomonę dėl 32 aglomeracijų. Šia nuomone Komisija paragino Portugalijos Respubliką imtis reikiamų priemonių, kad per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo būtų įvykdyti joje nurodyti reikalavimai.

13

Nepaisydama 2006 m. rugsėjo 14 d. rašte šios valstybės narės pateiktų paaiškinimų Komisija nutarė, kad daugelyje aglomeracijų padėtis ir toliau nėra patenkinama atsižvelgiant į minėtos direktyvos nuostatas, ir nusprendė Teisingumo Teisme pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pripažinimo, šis ieškinys buvo nagrinėjamas byloje C‑530/07.

14

Per procesą Teisingumo Teisme Komisija atsisakė ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pirma, pagal Direktyvos 91/271 3 straipsnį tiek, kiek tai susiję su penkiomis aglomeracijomis, ir, antra, pagal šios direktyvos 4 straipsnį tiek, kiek tai susiję su vienuolika aglomeracijų; taigi ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pripažinimo dalyką apribojo likusios aglomeracijos.

15

2009 m. gegužės 7 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bacia do Rio Uima (Fiães S. Jorge), Costa de Aveiro, Koviljano, Espinjo ir Feiros, Ponta Delgados, Povua de Varzino ir Vila do Kondės ir Santa Cita aglomeracijose neįrengusi nuotekų surinkimo sistemų pagal Direktyvos 91/271 3 straipsnio reikalavimus ir neužtikrinusi Alverkos, Bacia do Rio Uima (Fiães S. Jorge), Karvueiro, Costa de Aveiro, Costa Oeste, Koviljano, Lisabonos, Matozinjoso, Milfonteso, Nazarės ir Famalicão, Ponta Delgados, Povua de Varzino ir Vila do Kondės, Santa Cita, Vila Franka de Širos ir Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijose antrinio arba tinkamo miesto nuotekų valymo pagal šios direktyvos 4 straipsnio reikalavimus, Portugalijos Respublika neįvykdė jai pagal šios direktyvos 3 ir 4 straipsnius tenkančių įsipareigojimų.

16

Tikrindama, kaip įvykdytas 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), 2009 m. birželio 18 d. rašte Komisija Portugalijos Respublikos paprašė informuoti ją apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įvykdyti.

17

2009 m. liepos 24 d. raštu ši valstybė narė informavo Komisiją apie priimtas priemones.

18

2009 m. gruodžio 11 d. Komisija paprašė Portugalijos pateikti paaiškinimų; atsakydama į tai, ji keliuose raštuose pateikė papildomos informacijos ir nurodė, kad, kiek tai susiję su Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracija, naujas valymo įrenginys pradėjo veikti 2009 m., tačiau 30 % surinktų teršalų srauto vis dar nenukreipti į valymo įrenginius, o reikalingus darbus planuojama užbaigti 2012 m. pabaigoje. Kalbant apie Matozinjoso aglomeraciją, iš pradžių buvo numatyta, kad naujų valymo įrenginių statybos bus baigtos 2011 m. pabaigoje, bet galiausiai darbų pabaiga buvo atidėta iki 2013 m. balandžio mėn.

19

Keliuose raštuose ir per susitikimą su Komisijos tarnybomis Portugalijos Respublika šią instituciją informavo apie pažangą abiejose aglomeracijose.

20

Iš 2013 m. lapkričio 26 d. šios valstybės narės rašto dėl Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijos matyti, kad darbus, reikalingus viso aglomeracijos teršalų srauto nukreipimui į naują valymo įrenginį užtikrinti, buvo planuojama pabaigti 2014 m. pirmą ketvirtį. Dėl Matozinjoso aglomeracijos iš šio rašto matyti, kad dėl nepakankamo finansavimo naujo valymo įrenginio statybos darbai dar nepradėti, tačiau nauja paraiška dėl finansavimo turėjo būti pateikta 2014 m.

21

Konstatavusi, kad 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) nėra įvykdytas dviejose iš dvidešimt dviejų tame sprendime nagrinėtų aglomeracijų, t. y. Vila Real de Santo Antonijaus ir Matozinjoso, Komisija pareiškė šį ieškinį.

22

Kiek tai susiję su Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracija, Komisija pažymi, kad, nepaisant Portugalijos Respublikos pastangų, įdėtų paskelbus 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), pasibaigus Komisijos Portugalijos Respublikai išsiųstame oficialiame pranešime nurodytam terminui, t. y. 2014 m. balandžio 21 d., kuri laikoma referencine data vertinant įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjamu atveju buvimą, ši valstybė narė netaikė antrinio ar jam prilygstančio šios aglomeracijos miesto nuotekų valymo, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį. Iš tikrųjų, kaip matyti iš 2014 m. balandžio 23 d. Portugalijos Respublikos rašto, tą dieną šios aglomeracijos visiškam prijungimui prie nuotekų valymo įrenginių reikalingi darbai vis dar buvo vykdomi.

23

Dėl Matozinjoso aglomeracijos Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad esami valymo įrenginiai leidžia atlikti tik pirminį šios aglomeracijos nuotekų, kurios vėliau išmetamos į jūrą povandeniniu vamzdžiu, valymą. Šiuo klausimu ji pažymi, kad, kaip matyti iš 2014 m. balandžio 23 d. Portugalijos Respublikos rašto, antrinio valymo įrenginių statybos darbai dar nepradėti dėl tariamų finansavimo problemų, jų pabaiga atidėta iki 2017 m.

24

Be to, Komisija teigia, kad Portugalijos Respublikos atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai, susiję su pirminio miesto nuotekų valymo įtakos [nuotekų priimtuvo] kokybei nebuvimu ir su tokio valymo pakankamumu siekiant užtikrinti vandenų kokybę ir išvengti aplinkai bei žmonių sveikatai keliamo pavojaus, yra nepagrįsti, nes šiais argumentais iš tikrųjų siekiama užginčyti tai, kas buvo nuspręsta 2009 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendime Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292).

25

Portugalijos Respublika apskritai nurodo, kad didžioji dalis minėto sprendimo buvo įvykdyta.

26

Dėl Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijos Portugalijos Respublika nurodo, kad aptariami trys prijungimo prie sausinimo sistemos projektai. Pirmasis projektas susijęs su Vila Nova de Cacela savivaldybės vakarinėje dalyje įrengtomis sausinimo ir transportavimo į nuotekų valymo įrenginius sistemomis, kurių prijungimas buvo baigtas 2014 m. lapkričio mėn. Antrasis projektas susijęs su šios aglomeracijos pakrančių sausinimo sistemų prijungimu prie surinkimo sistemos ir su nuotekų transportavimu į nuotekų valymo įrenginius, kurie buvo baigti 2015 m. vasario mėn. Trečiasis projektas susijęs su minėtos aglomeracijos centrinės miesto zonos sausinimo sistemų prijungimu prie surinkimo sistemos ir su nuotekų transportavimu į nuotekų valymo įrenginius.

27

Atsiliepime į ieškinį Portugalijos Respublika tvirtino, kad įgyvendindama trečiąjį projektą ji gerokai pasistūmėjo į priekį. Triplike ši valstybė narė nurodė, kad nuotekų nukreipimas į nuotekų valymo įrenginį, veikiantį nuo 2009 m., buvo baigtas 2015 m. balandžio 11 d., ir apie tai buvo pranešta Komisijos tarnyboms.

28

Dėl Matozinjoso aglomeracijos Portugalijos Respublika teigia, kad, pirma, esamas pirminis valymas yra pakankamas siekiant užtikrinti vandenų kokybę ir išvengti aplinkai ir žmonių sveikatai keliamo pavojaus, o antrinio valymo nebuvimas neturi įtakos nuotekų priimtuvo kokybei. Iš tikrųjų, šioje aglomeracijoje išvalytos nuotekos išleidžiamos ne į ežerus ar upes, o į labai druskingą, itin neramų ir stiprių srovių veikiamą jūros vandenį.

29

Šiuo klausimu valstybė narė teigia, kad Matozinjoso aglomeracijoje esanti padėtis priskirtina prie Direktyvos 91/271 8 straipsnio 5 dalies atvejų. Pagal šį straipsnį išimtiniais atvejais ir ne tokiomis jautriomis zonomis laikomose pakrantės aglomeracijose gali būti taikomi ne tokie griežti miesto nuotekų išleidimo reikalavimai.

30

Portugalijos Respublika taip pat teigia, kad dėl esamo pirminio nuotekų valymo cheminis ir biocheminis deguonies suvartojimas sumažėja vidutiniškai 42–43 %, o tai yra daugiau kaip dvigubai didesnė vertė negu 20 %, kurių reikalaujama pagal minėtą direktyvą.

31

Šiuo klausimu valstybė narė tvirtina, kad dabar veikiantys nuotekų valymo įrenginiai yra sujungti su povandeniniu vamzdžiu, kuriuo nuotekos po pirminio valymo išleidžiamos į Atlanto vandenyną maždaug už 2 kilometrų nuo pakrantės, ir tai nedaro įtakos maudyklų vandens kokybei. Gali dar reikėti atlikti tik kelis su infrastruktūros įrengimu susijusius nedidelius pataisymus, siekiant nuolat užtikrinti tokio vandens kokybę.

32

Portugalijos Respublika taip pat nurodo, kad šios aglomeracijos teritorijoje reguliariai atliekamos maudyklų vandens analizės patvirtina puikią jo kokybę. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad kyla grėsmė gyventojų sveikatai ar turizmo sektoriui.

33

Antra, valstybė narė teigia, kad siekiant laikytis Direktyvos 91/271 4 straipsnio nuostatų buvo imtasi priemonių, tačiau su finansavimu susijusios problemos trukdė nuotekų valymo įrenginio statybai. Nors 2008 ir 2011 m. buvo paskelbti konkursai, bet force majeure aplinkybės trukdė toliau įgyvendinti šio įrenginio statybos projektą.

34

Portugalijos Respublika priduria, kad, bet kokiu atveju, sąlygos, susijusios su antriniam nuotekų valymui skirto įrenginio statyba, jau yra įvykdytos ir kad buvo skirtas tam reikalingas finansavimas, o Komisija apie tai buvo informuota. Portugalijos Respublika Komisijai pateikė statybos darbų grafiką, pagal kurį darbai turėjo prasidėti 2016 m. pirmą pusmetį, o visiška įrenginio eksploatacijos pradžia numatyta 2019 m. antrą pusmetį.

35

Siekiant nustatyti, ar Portugalijos Respublika ėmėsi visų priemonių, būtinų 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimui Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdyti, reikia patikrinti, ar ji visiškai laikėsi Direktyvos 91/271 4 straipsnio ir ar, visų pirma, konkrečiose aglomeracijose įrengė miesto nuotekų valymo sistemas, atitinkančias šio straipsnio reikalavimus.

36

Kiek tai susiję su įsipareigojimų neįvykdymo procedūra pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, referencinė data, kuria būtina remtis vertinant tokį įsipareigojimų neįvykdymą, yra diena, kai baigėsi vadovaujantis šia nuostata pateiktame oficialiame pranešime nurodytas terminas (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

37

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo priminta šio sprendimo 22 punkte, kadangi Komisija Portugalijos Respublikai išsiuntė oficialų pranešimą pagal SESV 260 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, šio sprendimo ankstesniame punkte minėta referencinė data yra diena, kai baigėsi šiame pranešime nustatytas terminas, t. y. 2014 m. balandžio 21 d.

38

Taigi neginčijama, kad tą dieną Vila Real de Santo Antonijaus ir Matozinjoso aglomeracijose dar nebuvo įrengtos miesto nuotekų valymo sistemos pagal šios direktyvos 4 straipsnį.

39

Kalbant apie Vila Real de Santo Antonijaus aglomeraciją, iš pateiktų Portugalijos Respublikos pareiškimų matyti, kad 2014 m. balandžio 21 d. miesto nuotekų valymo sistema vis dar nebuvo įrengta. Kiek tai susiję su Matozinjoso aglomeracija, 2014 m. balandžio 23 d. raštu Portugalijos Respublika Komisijai pranešė, kad antriniam nuotekų valymui skirto įrenginio statybos darbai vis dar nebuvo pradėti.

40

Dėl pastarosios aglomeracijos pateikti Portugalijos Respublikos argumentai, kad vien pirminis nuotekų valymas nedaro įtakos nuotekų priimtuvo kokybei ir kad tokio valymo pakanka, jog būtų užtikrinta priimančiųjų vandenų kokybė ir išvengta aplinkai ir žmonių sveikatai keliamo pavojaus, siekiama užginčyti tai, kas buvo nuspręsta 2009 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendime Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), todėl negali būti pripažinti pagrįstais.

41

Dėl Portugalijos Respublikos argumentų, susijusių su patirtais sunkumais vykdant 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), reikia priminti, kad valstybė narė negali remtis vidaus teisės nuostatomis, praktika ar padėtimi tam, kad pateisintų Sąjungos teisėje nustatytų pareigų neįvykdymą; taigi tokių argumentų negalima laikyti pagrįstais (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / GraikijaC‑167/14, EU:C:2015:684, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

42

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, nesiėmusi visų priemonių, būtinų 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimui Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdyti, Portugalijos Respublika neįvykdė jai pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį tenkančių įsipareigojimų.

43

Dėl Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijos per posėdį Teisingumo Teisme Komisija tvirtino, kad, priešingai, nei teigia Portugalijos Respublika, kurios nuomone, ji ėmėsi visų priemonių, kad būtų visiškai įvykdytas 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), nuotekų valymo įrenginio veikimo šioje aglomeracijoje atitiktis Direktyvos 91/271 4 straipsniui gali būti užtikrinta tik tada, jei per vienų metų laikotarpį atliekamos patvirtintos nuotekų analizės, remiantis iki jų išleidimo paimtais mėginiais, o pasibaigus šiam laikotarpiui tampa aišku, kad antrinis tokių nuotekų valymas atitinka minėtos direktyvos reikalavimus. Komisijos manymu, išleidžiamos nuotekos privalo atitikti šios direktyvos I priedo B punkto reikalavimus. Be to, Komisija teigia, kad turi būti laikomasi kontrolei ir rezultatų vertinimui taikomų pamatinių metodų, pavyzdžiui, numatytų to paties priedo D punkte, kuriame nustatomas minimalus metinis mėginių skaičius, kurį privaloma paimti tam, kad mėginiai būtų laikomi reprezentatyviais atsižvelgiant į valymo įrenginio dydį.

44

Šiuo atveju mėginiai nebuvo imami.

45

Pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį ir remdamasi 2005 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatu „[SESV 260] straipsnio įgyvendinimas“ [SEK(2005) 1658], atnaujintu 2014 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatu „Duomenų, naudojamų apskaičiuojant vienkartines sumas ir periodines baudas, kurias Komisija siūlo Teisingumo Teismui per pažeidimo procedūrą, atnaujinimas“ [C(2014) 6767 final] (toliau – 2005 m. komunikatas), Komisija Teisingumo Teismui siūlo už nagrinėjamą sprendimo neįvykdymą visų pirma skirti periodinę baudą.

46

Pagal 2005 m. Komisijos komunikato 6 punktą ši institucija, nustatydama periodinės baudos dydį, remiasi trimis kriterijais, t. y. pažeidimo sunkumu, jo trukme ir būtinybe užtikrinti atgrasomąjį pačios sankcijos poveikį.

47

Dėl nustatyto pažeidimo sunkumo Komisija pabrėžia, pirma, pažeistų Sąjungos taisyklių svarbą ir, antra, tokio pažeidimo pasekmes viešiems ir privatiems interesams, įskaitant, be kita ko, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, nuotekų priimtuvo ir jam priklausančių vandens ekosistemų kokybės išlaikymą ir gerinimą arba su tokiomis ekosistemomis susijusios laisvalaikio veiklos praktikavimą. Trečia, konstatavusi lengvinančių aplinkybių, susijusių su šios valstybės narės padaryta pažanga, buvimą Komisija taip pat atkreipia dėmesį į sunkinančias aplinkybes, siejamas su tuo, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui nebuvo įgyvendintas nei Direktyvos 91/271 4 straipsnis, nei 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), kad pažeistos nuostatos yra aiškios, kad Portugalijos valdžios institucijos nesilaikė savo parengtų grafikų, kuriuos jos pateikė Komisijai adresuotuose raštuose, ir kad, galiausiai, ši valstybės narė, nesilaikydama Sąjungos teisės, vykdė pakartotinius neteisėtus veiksmus tokiame sektoriuje, kuriame įtaka visuomenės sveikatai ir aplinkai yra ypač didelė.

48

Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes Komisija mano, kad pagal 2005 m. komunikate nustatytą vertinimo skalę nuo 1 iki 20 reikia nustatyti sunkumo koeficientą, lygų 3.

49

Kiek tai susiję su pažeidimo trukme, Komisija tvirtina, kad sprendimas pradėti šią procedūrą buvo priimtas 2014 m. spalio 16 d., t. y. praėjus 65 mėnesiams po to, kai 2009 m. gegužės 7 d. buvo paskelbtas Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), taigi tai pateisina didžiausio koeficiento – 3 taikymą.

50

Dėl mokumo koeficiento, vadinamojo kintamojo „n“, ši institucija primena, kad 2005 m. komunikate Komisija Portugalijos Respublikai nustatė koeficientą 3,40.

51

Komisija pažymi, kad pagal tame komunikate nurodytą formulę periodinė bauda už pažeidimo dieną apskaičiuojama bazinę 660 eurų sumą dauginant iš sunkumo ir trukmės koeficientų ir kintamojo „n“. Taigi nagrinėjamu atveju Komisija siūlo skirti 20196,00 eurų dydžio periodinę baudą už pažeidimo dieną (660 eurų x 3 x 3 x 3,40).

52

Ši institucija siūlo taikyti mažėjančią periodinę baudą už pažeidimo dieną, kurios faktinis dydis nustatomas kas šešis mėnesius, sumažinant su šiais laikotarpiais susijusią bendrą sumą procentiniu dydžiu, atitinkančiu g. e. skaičiaus dalį aglomeracijose, kuriose buvo įrengtos Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimus atitinkančios sistemos, palyginti su g. e. aglomeracijomis, kuriose šio sprendimo paskelbimo dieną tokių sistemų nebuvo.

53

Remiantis šio ieškinio pareiškimo dieną Komisijos turėtais duomenimis, bendras g. e. skaičius aglomeracijose, kurios neturi minėtos direktyvos 4 straipsnio reikalavimus atitinkančių valymo sistemų, yra 321950. Šį bendrą skaičių pasidalija abi aptariamos aglomeracijos, t. y. Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracija – 34950 ir Matozinjoso aglomeracija – 287000.

54

Portugalijos Respublika teigia, kad nei pažeidimo sunkumas, nei jo trukmė, nei jos bendradarbiavimas ir rūpestingumas vykstant procedūrai, nei vykdant 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) padaryta pažanga nepateisina tokio dydžio periodinės baudos skyrimo. Ši valstybė narė ginčija siūlomų sumų apskaičiavimo metodą. Portugalijos Respublika mano, kad Komisijos prašoma skirti periodinė bauda yra pernelyg didelė ir neproporcinga, palyginti su pažeidimo, kurio poveikis aplinkai laikomas hipotetiniu, sunkumu. Ši valstybė narė atmeta Komisijos pateiktus teiginius, susijusius su pažeidimo sunkumu. Iš tikrųjų, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, dėl Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijos Portugalijos Respublika teigia, kad nuotekų nukreipimas į nuotekų valymo įrenginį, kuris veikia nuo 2009 m., užbaigtas 2015 m. balandžio 11 d. ir Komisijos tarnybos buvo apie tai informuotos. Vadinasi, nurodytas įsipareigojimų neįvykdymas nebeegzistuoja, kiek tai susiję su Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracija, nes 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) šiuo klausimu buvo visiškai įvykdytas.

55

Kalbant apie Matozinjoso aglomeraciją ir remiantis tuo, kad nurodytas įsipareigojimų neįvykdymas siejamas su darbų, reikalingų siekiant padidinti nuotekų valymo įrenginį ir taikyti antrinį valymą, vykdymu, kaip teigia ši valstybė narė, reikia atsižvelgti į praėjus metams po nagrinėjamo laikotarpio padarytą tokių darbų pažangą, kad būtų galima įvertinti šio įrenginio veikimą pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimus. Tokiems darbams atlikti reikalingas laikas yra 4 metai, t. y. trejų metų laikotarpis, kuris dėl galimų nenumatytų įvykių atsiradimo pratęsiamas vieniems metams. Bendras ketverių metų laikotarpis gali būti skirstomas į aštuonis etapus, iš kurių kiekvienas turi būti patikrintas, kad būtų įvertinta darbų, atliekamų siekiant pradėti eksploatuoti įrenginį, pažanga.

56

Kadangi, pirma, kiek tai susiję su Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracija, prijungimo prie antrinio valymo įrenginio tikslai dabar yra visiškai pasiekti, antra, kalbant apie Matozinjoso aglomeraciją, buvo pradėti ir toliau tęsiami veiksmai, būtini siekiant išlaikyti puikią pakrantės vandenų kokybę, ir, trečia, iš 22 aglomeracijų, nurodytų 2009 m. gegužės 7 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), 21 aglomeracija atitinka reikalavimus, todėl taikomas koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1 pagal 2005 m. komunikate nustatytą skalę nuo 1 iki 20.

57

Be to, Portugalijos Respublika primygtinai tvirtina dėjusi pastangų, kad būtų visiškai įvykdyti jai pagal 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) tenkantys įsipareigojimai, ir, be kita ko, pabrėžia, kad buvo išlaikytas nuolatinis Portugalijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų bendradarbiavimas.

58

Reikėtų taip pat atsižvelgti į jau pasiektą minėto sprendimo įvykdymo lygį. Net jei būtų atsižvelgiama į laiką, praėjusį po to, kai buvo paskelbtas minėtas sprendimas, pažeidimo kriterijus yra nereikšmingas, kiek tai susiję su 90 % aglomeracijų, nurodytų 2009 m. gegužės 7 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292). Taigi būtų teisėta, jei Teisingumo Teismas, atlikdamas skaičiavimus, nuspręstų atsižvelgti į šią situaciją, susidariusią dėl darbų likučio, kurį dar reikia atlikti siekiant įvykdyti sprendimą taip, kad šiuose skaičiavimuose nebūtų viršyta 10 % koeficiento 3, kurį prašo taikyti Komisija, todėl apskaičiuota šio kriterijaus vertė negali būti didesnė nei 1.

59

Turint omenyje šios bylos aplinkybes, minėta periodinė bauda taip pat yra neproporcinga atsižvelgiant į Portugalijos Respublikos pajėgumą mokėti. Be to, atsižvelgiant į trumpalaikę pereinamojo laikotarpio padėtį, susidariusią šioje valstybėje narėje dėl finansinės euro zonos valstybių krizės, ir į tai, kad atliekant viešuosius darbus reikia didelių viešųjų investicijų, kyla abejonių dėl su ja susijusio kintamojo „n“. Taigi Portugalijos Respublika palieka Teisingumo Teismui laisvę nuspręsti dėl galimo pakartotinio šio koeficiento įvertinimo, nors mano, kad šį koeficientą Teisingumo Teismas turėtų laikinai sumažinti, nes daugiau nei 90 % 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) jau įvykdyta.

60

Vadinasi, jei Teisingumo Teismas nuspręstų patenkinti valstybės narės prašymą į skaičiavimus įtraukti sunkumo ir trukmės koeficientus ir su jos pajėgumu mokėti susijusį kintamąjį „n“, periodinė bauda už dieną turėtų būti skaičiuojama pagal tokią formulę: 660 eurų x 1 x 1 x 3,40 = 2244, padalyta iš 287000 g. e., t. y. 0,007 eurų per dieną už 1 g. e.

61

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką periodinės baudos skyrimas iš esmės pateisinamas tik tiek, kiek tęsiasi iš ankstesnio sprendimo neįvykdymo kilęs pažeidimas, kol Teisingumo Teismas išnagrinės faktines aplinkybes (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / GraikijaC‑167/14, EU:C:2015:684, 47 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

62

Kalbant apie Vila Real de Santo Antonijaus aglomeraciją, reikia pažymėti, kad, kaip buvo priminta šio sprendimo 27 ir 54 punktuose, per posėdį Teisingumo Teisme Portugalijos Respublika nurodė, kad reikalingi valymo įrenginio statybos darbai buvo užbaigti 2015 m. balandžio 11 d. ir kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki lapkričio mėn., t. y. turistinio sezono metu, kai gerokai padidėja vandens užterštumas, buvo paimti ir Komisijai pateikti kelių mėginių rezultatai, iš kurių matyti antrinio miesto nuotekų valymo veiksmingumas. Šiuo atveju Komisija neprieštarauja šiam valstybės narės teiginiui, visų pirma dėl pateiktų mėginių atitikties Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimams.

63

Tokiomis aplinkybėmis dėl Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijos Teisingumo Teismas mano, jog Portugalijos Respublika įrodė, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. buvo reguliariai imami mėginiai ir kad todėl iš miesto nuotekų valymo įrenginio išleidžiami vandenys atitinka direktyvos 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus; vadinasi, kiek tai susiję su šia aglomeracija, valstybei narei neturi būti nustatyta periodinė bauda, skirta 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdymui užtikrinti.

64

Kalbant apie Matozinjoso aglomeraciją, iš Portugalijos Respublikos pareiškimų matyti, kad 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) nebuvo visiškai įvykdytas iki dienos, kai įvyko Teisingumo Teismo posėdis.

65

Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas mano, kad priteisti iš Portugalijos Respublikos periodinę baudą yra tinkama finansinė priemonė, padėsianti paskatinti ją imtis priemonių, kurios būtinos tam, kad būtų nutrauktas konstatuotas įsipareigojimų nevykdymas ir užtikrintas visiškas 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdymas.

66

Vis dėlto, a priori negalima atmesti galimybės, kad šio sprendimo paskelbimo dieną bus visiškai įvykdytas 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292). Taigi periodinę baudą reikėtų skirti tik tuo atveju, jei tą dieną dar nebūtų įvykdyti įsipareigojimai (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

67

Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad periodinė bauda turi būti nustatoma pagal atitinkamos valstybės narės elgesiui pakeisti ir pažeidimą užbaigti būtiną įtaigumo laipsnį (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 51 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

68

Naudodamasis savo diskrecija šioje srityje Teisingumo Teismas turi nustatyti tokį periodinės baudos dydį, kad ši bauda, pirma, atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga nustatytam įsipareigojimų neįvykdymui ir atitinkamos valstybės narės pajėgumui mokėti (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 52 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

69

Komisijos pasiūlymai dėl periodinės baudos negali įpareigoti Teisingumo Teismo ir tėra naudinga gairė. Be to, tokios gairės, kokios numatomos Komisijos komunikatuose, ne įpareigoja Teisingumo Teismą, bet prisideda prie pačios Komisijos veiksmų skaidrumo, nuspėjamumo ir teisinio saugumo užtikrinimo, kai ji teikia pasiūlymus Teisingumo Teismui. Iš tikrųjų, per SESV 260 straipsnio 2 dalimi grindžiamą procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuris tęsiasi valstybėje narėje, nepaisant to, kad šis įsipareigojimų neįvykdymas jau buvo konstatuotas pirmame sprendime, priimtame pagal EB 226 straipsnį ar SESV 258 straipsnį, Teisingumo Teismas turi galėti nustatyti tokią periodinę baudą, kokią mano esant tinkamą priversti šią valstybę narę įvykdyti įsipareigojimus, kylančius iš Teisingumo Teismo pirmo sprendimo (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 53 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

70

Apskaičiuojant periodinės baudos dydį, pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, siekiant užtikrinti šios baudos priverstinį pobūdį vienodai ir veiksmingai taikant Sąjungos teisę, iš principo yra pažeidimo sunkumas, jo trukmė ir atitinkamos valstybės narės pajėgumas mokėti. Taikant šiuos kriterijus reikia ypač atsižvelgti į nevykdymo pasekmes privatiems ir viešiesiems interesams ir į atitinkamos valstybė narės įsipareigojimų įvykdymo skubą (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 54 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

71

Kiek tai susiję su pažeidimo sunkumu, pirma reikia priminti, kad Direktyva 91/271 siekiama apsaugoti aplinką. Miesto nuotekų valymo sistemų nebuvimas arba nepakankamumas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir turi būti laikomi itin didelės reikšmės (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 55 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

72

Be to, kiek tai susiję su cheminio ir biocheminio deguonies suvartojimo mažinimu, kuriuo remiasi Portugalijos Respublika, reikia pažymėti, kad, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 63 punkte, ši valstybė narė vis dar nepasiekė šioje direktyvoje nurodytų orientacinių verčių, nes dėl antrinio valymo joje nustatytas cheminio deguonies suvartojimo sumažinimas yra bent 75 %, biocheminio deguonies suvartojimo – 70–90 %, tačiau valstybė narė nurodo, kad cheminis deguonies suvartojimas buvo sumažintas tik 20 %.

73

Nors iš Portugalijos Respublikos pateiktų duomenų matyti, kad maudyklų vandens kokybė daugelyje Matozinjoso aglomeracijose esančių paplūdimių zonų laikoma puikia, vis dėlto tokio vandens kokybė, ypač tokiose paplūdimių zonose, kaip, pirma, „Azul‑Conchina“, kurioje, nepaneigtais Komisijos duomenimis, į jūrą išleidžiamos miesto nuotekos po pirminio valymo, ir, antra, arčiausiai minėtos aglomeracijos esančioje „Matosinhos“, atitinkamai įvertinta tik kaip patenkinama ir gera. Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 64 punkte, darytina išvada, kad nepakankamas miesto nuotekų valymas daro įtaką šio vandens kokybei.

74

Be to, sunkinančia aplinkybe reikia pripažinti tai, kad, kaip matyti iš Portugalijos Respublikos pateiktų duomenų, 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimas Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) bus visiškai įvykdytas tik 2019 m., t. y. bus vėluojama beveik 20 metų, nors įsipareigojimas užtikrinti Matozinjoso aglomeracijos miesto nuotekų antrinio valymo atitikimą turėjo būti pasiektas iki 2000 m. gruodžio 31 d. Kadangi Portugalijos Respublika pareiškė, kad beveik 20 metų, t. y. skaičiuojant nuo minėtos datos, negalėjusi įvykdyti visų jai pagal šią direktyvą tenkančių įsipareigojimų, Teisingumo Teismas gali tik konstatuoti itin ilgai trunkantį pažeidimą, kuris, be kita ko, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą tikslą, yra neabejotinai sunkus (pagal analogiją žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑374/11, EU:C:2012:827, 38 punktą).

75

Taip pat reikia priminti, kad, kaip Teisingumo Teismas nusprendė 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija (C‑167/14, EU:C:2015:684) 57 punkte, daromo neigiamo poveikio aplinkai reikšmė daugiausia priklauso nuo aglomeracijų, susijusių su inkriminuojamu įsipareigojimų neįvykdymu, skaičiaus. Reikia pažymėti, jog nagrinėjamu atveju aglomeracijų, dėl kurių Portugalijos Respublika posėdžio Teisingumo Teisme dieną nepateikė įrodymų, kad jose egzistuoja minėtos direktyvos reikalavimus atitinkančios miesto nuotekų valymo sistemos, skaičius yra daug mažesnis, t. y. tik viena aglomeracija, nei 2009 m. gegužės 7 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) nurodytų aglomeracijų, kuriose nebuvo reikalavimus atitinkančių įrenginių, skaičius, t. y. 15. Taigi reikia konstatuoti, kad šiuo atveju neigiamas poveikis yra mažesnis nei tas, kuris siejamas su tame sprendime pripažintu pirminiu įsipareigojimų neįvykdymu. Taigi tolesnį 2009 m. gegužės 7 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) konstatuoto pažeidimo neigiamą poveikį aplinkai Portugalijos Respublika gerokai sumažino.

76

Antra, pažeidimo trukmę reikia įvertinti atsižvelgiant į momentą, kai Teisingumo Teismas vertina faktines aplinkybes, o ne į momentą, kai Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą. Taigi nagrinėjamu atveju pažeidimo trukmė, t. y. daugiau nei 7 metai, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) paskelbimo datos, laikytina reikšminga.

77

Iš tikrųjų, nors SESV 260 straipsnio 1 dalyje nenurodytas sprendimo įvykdymo terminas, vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika siekiant nedelsiant ir vienodai taikyti Sąjungos teisę reikalaujama, kad toks vykdymas būtų pradėtas nedelsiant ir užbaigtas kuo greičiau (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑367/14, EU:C:2015:611, 95 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

78

Trečia, kiek tai susiję su atitinkamos valstybės narės pajėgumu mokėti, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad reikia atsižvelgti į šios valstybės narės naujausius bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius iki dienos, kai Teisingumo Teisme pradėtos nagrinėti faktinės aplinkybės (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 60 punktą). Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į Portugalijos Respublikos argumentus, kad 2009–2013 m. jos BVP sumažėjo 7,4 %.

79

Dėl Komisijos pasiūlymo taikyti mažėjančią periodinę baudą ir dėl Portugalijos Respublikos pateiktų argumentų dėl periodinės baudos laipsniško mažinimo reikia priminti, kad pažanga, padaryta vykdant 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), ir Direktyvos 91/271 4 straipsnio nuostatų laikymasis gali būti patikrinti tik tada, kai bus galima konstatuoti, kad atitinkamoje aglomeracijoje padidėjo jos g. e. dalis, tvarkoma vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis. Iš tikrųjų, kaip generalinė advokatė pažymėjo savo išvados 76 punkte, vien dėl to, kad statybos darbai tęsiami, nors ir pasistūmėta į priekį, aplinkos tarša niekaip nemažėja, o toks sumažėjimas gali būti nustatytas tik pradėjus eksploatuoti antrinio valymo įrenginį; tik turėdama tokį įrenginį atitinkama aglomeracija galės užtikrinti didesnį nei anksčiau g. e. turinčios dalies tvarkymą pagal Direktyvos 91/271 reikalavimus.

80

Kadangi dėl Matozinjoso aglomeracijos Portugalijos Respublika teigia esanti nepajėgi užtikrinti didesnį g. e. turinčios dalies tvarkymą pagal direktyvos reikalavimus ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, jai reikia skirti nekintančią periodinę baudą.

81

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas mano, kad 8000 eurų periodinės baudos už dieną skyrimas yra tinkamas.

82

Todėl Portugalijos Respubliką reikia įpareigoti sumokėti į Komisijos sąskaitą „Europos Sąjungos nuosavi ištekliai“8000 eurų periodinę baudą už kiekvieną dieną, kai vėluojama imtis visų priemonių, būtinų 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimui Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdyti, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje paskelbimo iki visiško 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdymo dienos.

83

Komisija Teisingumo Teismo prašo įpareigoti Portugalijos Respubliką sumokėti vienkartinę 2244 eurų sumą už kiekvieną dieną, kuri gaunama bazinę 220 eurų sumą dauginant iš to paties periodinei baudai taikytino pažeidimo sunkumo koeficiento 3 ir iš kintamojo „n“ – 3,40, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) paskelbimo dienos iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos arba iki 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdymo dienos, jei tai įvyks anksčiau.

84

Komisija nurodo, kad tuo atveju, kai apskaičiuojama suma už kiekvieną dieną, taikomą nustatant vienkartinę sumą, reikia išnagrinėti, ar, turint omenyje minimalią vienkartinę baudą, Teisingumo Teismui turi būti pasiūlyta taikyti baudą už kiekvieną dieną ar vienkartinę baudą. Šiuo tikslu reikia palyginti, pirma, bendrą kumuliacinį dydį už kiekvieną dieną, taikomą nustatant vienkartinę sumą, skaičiuojamą iki Komisijos sprendimo pareikšti ieškinį pagal SESV 260 straipsnį priėmimo datos, ir, antra, atitinkamai valstybei narei nustatytą minimalią vienkartinę baudą.

85

Nagrinėjamu atveju 2009 m. gegužės 7 d. yra sprendimo paskelbimo pagal SESV 258 straipsnį data. Komisijos sprendimo pareikšti ieškinį pagal SESV 260 straipsnį data – 2014 m. spalio 16 d. Šias abi datas skiria 1987 dienos. Vadinasi, minėto Komisijos sprendimo dieną bendras kumuliacinis dydis, mokėtinas už kiekvieną dieną, taikomas nustatant vienkartinę sumą, yra lygus kiekvienos dienos sumai, taikomai nustatant vienkartinę sumą, padaugintai iš dienų skaičiaus, t. y. 2244 eurai x 1987 dienų = 4458828 eurai.

86

Pagal 2005 m. komunikatą šiuo metu Portugalijos Respublikai skirta minimali vienkartinė 1875000 eurų bauda.

87

Kadangi 2014 m. spalio 16 d. bendras kumuliacinis dydis už kiekvieną dieną, taikomą nustatant vienkartinę sumą, viršija Portugalijos Respublikai nustatytą minimalią vienkartinę baudą, Komisija Teisingumo Teismui siūlo įpareigoti Portugalijos Respubliką mokėti sumą už kiekvieną dieną, taikomą nustatant vienkartinę sumą, t. y. 2244 eurai už dieną, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) paskelbimo dienos iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos arba iki dienos, kai ši valstybė narė visiškai įvykdys 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), jei tai įvyks anksčiau.

88

Portugalijos Respublika ginčija šį skaičiavimo metodą. Ji tvirtina, kad jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų laikytis pasiūlymo skaičiuojant įtraukti Komisijos taikomus koeficientus taip, kaip siūlo ši valstybė narė, ji būtų įpareigota sumokėti ne 2244 eurus, bet 748 eurų dydžio sumą už kiekvieną dieną. Pastaroji suma gaunama bazinę 220 eurų sumą dauginant iš sunkumo koeficiento, kuris lygus 1, ir iš kintamojo „n“ – 3,40.

89

Portugalijos Respublika teigia, kad 2014 m. vasario 21 d. Komisijos oficialiame pranešime nustatytas dviejų mėnesių terminas baigėsi 2014 m. balandžio 21 d. Nuo 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) paskelbimo dienos iki Komisijos oficialiame pranešime nustatyto termino pabaigos praėjo 1810 dienų.

90

Šios valstybės narės teigimu, šį dienų skaičių dauginant iš 748 eurų gaunama 1339000 eurų. Kadangi jau įvykdyta 90 % 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292), 1875000 eurų suma turėtų būti sumažinama šia procentine dalimi, todėl Portugalijos Respublikos privaloma sumokėti vienkartinė suma neturėtų viršyti 187500 eurų.

91

Visų pirma primintina, kad Teisingumo Teismas, naudodamasis šioje srityje jam suteikta diskrecija, turi teisę kumuliatyviai nustatyti ir periodinę baudą, ir vienkartinę sumą (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 72 punktas).

92

Įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą ir šios sumos galimo dydžio nustatymas kiekvienu atskiru atveju turi priklausyti nuo visų svarbių veiksnių, susijusių ir su konstatuoto pažeidimo ypatybėmis, ir su suinteresuotosios valstybės narės, prieš kurią pradėta procedūra pagal SESV 260 straipsnį, elgesiu. Šiuo klausimu Teisingumo Teismui suteikta didelė diskrecija nuspręsti, ar reikia skirti tokią sankciją, ir prireikus nustatyti jos dydį (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 73 punktas).

93

Kadangi šioje byloje aptariamas įsipareigojimų neįvykdymas buvo konstatuotas remiantis visomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, visų pirma tuo, kad Portugalijos Respublikos įsipareigojimų miesto nuotekų valymo srityje neįvykdymas jau buvo nustatytas kituose sprendimuose, t. y. 2008 m. gegužės 8 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑233/07, EU:C:2008:271), 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑220/10, EU:C:2011:558) ir 2016 m. sausio 28 d. Sprendime Komisija / Portugalija (C‑398/14, EU:C:2016:61), dažni valstybės narės pažeidimai tam tikroje srityje gali būti požymis, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą analogiškų Sąjungos teisės pažeidimų prevenciją, ateityje gali prireikti imtis atgrasomosios priemonės, kaip antai įpareigojimo sumokėti vienkartinę sumą (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 74 punktą).

94

Tokiomis aplinkybėmis naudodamasis savo diskrecija Teisingumo Teismas turi nustatyti šios vienkartinės sumos dydį taip, kad, pirma, jis atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcingas padarytam pažeidimui (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 75 punktas).

95

Tarp šiuo klausimu svarbių veiksnių yra konstatuoto pažeidimo sunkumas ir jo trukmė po to, kai priimtas sprendimas, kuriame jis nustatytas (2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑167/14, EU:C:2015:684, 76 punktas).

96

Iš šio sprendimo 71–78 punktuose pateiktų motyvų, susijusių su pažeidimo sunkumu ir trukme ir aptariamos valstybės narės pajėgumu mokėti, išplaukia nagrinėjamo atvejo aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti.

97

Vis dėlto dėl nagrinėjamo pažeidimo sunkumo reikia pažymėti, kad posėdžio Teisingumo Teisme dieną buvo nustatyta, kad tik viena aglomeracija, t. y. Matozinjoso, neturėjo reikalavimus atitinkančių miesto nuotekų valymo sistemų, kurios yra inkriminuojamo pažeidimo dalykas, tačiau didžiąją laikotarpio dalį – nuo 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) paskelbimo dienos iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos – tokių sistemų neturėjo dvi aglomeracijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 75 punkte, daromo neigiamo poveikio aplinkai reikšmė daugiausia priklauso nuo aglomeracijų, susijusių su inkriminuojamu įsipareigojimų neįvykdymu, skaičiaus, todėl apskaičiuojant vienkartinę sumą minėtą pažeidimą reikia laikyti sunkesniu nei apskaičiuojant periodinę baudą.

98

Be to, siekiant nustatyti vienkartinės sumos dydį reikia atsižvelgti į tai, kad Portugalijos Respublika, kuri, nors nuolat ir bendradarbiavo su Komisijos tarnybomis, nesilaikė savo pačios parengto grafiko dėl Matozinjoso aglomeracijos miesto nuotekų valymo įrenginio. Iš tikrųjų, iš šios valstybės narės tripliko matyti, kad, kiek tai susiję su minėta aglomeracija, reikalingas įrenginys pradės veikti tik 2019 m.

99

Galiausiai, kaip teigia Komisija, reikia atsižvelgti į šio sprendimo 93 punkte nurodytą didelį skaičių sprendimų, kuriuose buvo nustatytas Portugalijos Respublikos įsipareigojimų miesto nuotekų valymo srityje neįvykdymas. Taigi valstybės narės pakartotinis neteisėtas elgesys yra nepriimtinas dar ir dėl to, kad jis pasireiškia tokiame sektoriuje, kuriame įtaka visuomenės sveikatai ir aplinkai yra ypač didelė. Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 89 punkte, pasikartojantis neteisėtas valstybės narės elgesys tam tikroje srityje gali būti požymis, jog siekiant užtikrinti veiksmingą analogiškų Sąjungos teisės pažeidimų prevenciją ateityje gali prireikti imtis atgrasomosios priemonės, kaip antai vienkartinės sumos skyrimo (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Komisija / AirijaC‑279/11, EU:C:2012:834, 70 punktą).

100

Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, Teisingumo Teismas mano, kad į bylos aplinkybes bus tinkamai atsižvelgta nustačius vienkartinę 3000000 eurų sumą, kurią privalės sumokėti Portugalijos Respublika.

101

Todėl Portugalijos Respubliką reikia įpareigoti sumokėti į Komisijos sąskaitą „Europos Sąjungos nuosavi ištekliai“ vienkartinę 3000000 eurų sumą.

102

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo, kad Portugalijos Respublika padengtų bylinėjimosi išlaidas, ir ši bylą pralaimėjo, iš jos turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: