—

Saint Louis Sucre, atstovaujamos avocat S. Le Roy, Rechtsanwälte H.‑J. Prieß ir C. Pitschas,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, A. Daly, J. Bousin ir C. Candat,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir J.C. Halleux, padedamų avocat B. De Moor ir avocat M. Keup,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Schima, P. Ondrůšek ir A. Lewis,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 178, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 17) 15 straipsnio 2 ir 8 dalių išaiškinimo ir, atsižvelgiant į šį teisės aktą, dėl 2007 m. vasario 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 164/2007, nustatančio gamybos mokesčio sumas cukraus sektoriuje 2005–2006 prekybos metams (OL L 51, 2007, p. 17), galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Saint Louis Sucre, ankstesnis pavadinimas – Saint Louis Sucre SA, ir Muitų ir netiesioginių mokesčių generalinio direktoriaus ginčą dėl už 2005–2006 prekybos metus finansuojant cukraus rinkos bendrą organizavimą sumokėtų mokesčių sumų.

3

Reglamento Nr. 1260/2001 9–13 ir 15 konstatuojamosios dalys buvo suformuluotos taip:

<...>

4

Reglamento Nr. 1260/2001 1 straipsnio 2 dalies e–g punktuose „A cukrus“ ir „B cukrus“ apibrėžti kaip cukraus kiekis, konkrečiais prekybos metais pagaminamas įmonėje, laikantis jai paskirtos atitinkamai A ir B kvotos, o „C cukrus“ – kaip cukraus kiekis, konkrečiais prekybos metais pagamintas atitinkamoje įmonėje viršijant jai paskirtų A ir B kvotų sumą arba įmonėje, neturinčioje kvotos.

5

Reglamento Nr. 1260/2001 2 skyriuje „Kvotos“ yra 10–21 straipsniai. Šio reglamento 10 straipsnyje numatyta:

„1.   2 skyrius taikomas nuo 2001–2002 iki 2005–2006 prekybos metų.

2.   Pagrindiniai A ir B cukraus <...> produkcijos kiekiai yra nustatyti 11 straipsnio 2 dalyje.

3.   Pagal kvotą pagaminto cukraus <...> cukraus [bei izogliukozės ir inulino sirupo] realizavimo garantijos vieneriems arba daugiau prekybos metų gali būti sumažintos, kad būtų laikomasi Bendrijos įsipareigojimų, kylančių iš [Pasaulio prekybos organizacijos] susitarimo.

4.   Taikant 3 dalį, kiekvienais prekybos metais iki spalio 1 d. remiantis gamybos, importo, vartojimo, sandėliavimo, perkėlimo į kitus metus, eksportuotino likučio ir vidutinių nuostolių, galinčių susidaryti taikant finansavimo iš savo fondų schemą, kaip apibrėžta 15 straipsnio 1 dalies d punkte, prognozėmis nustatomas kvotomis garantuotas kiekis. Jei šios prognozės rodo, kad konkrečių prekybos metų eksportuotinas likutis yra didesnis nei Susitarime nustatytas maksimalus likutis, <...> garantuotas kiekis mažinamas šiuo skirtumu <...>“

6

Pagal Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnį A ir B pagrindiniai kiekiai buvo nustatyti kiekvienai valstybei narei, kad ji paskirstytų juos gamintojams kaip jų A ir B kvotas. 13 straipsnyje numatyta, kad C cukrus negali būti realizuojamas vidaus rinkoje, o turi būti eksportuojamas neperdirbtas iki sausio 1 d., einančios po atitinkamų prekybos metų pabaigos, arba perkeliamas į kitus metus pagal 14 straipsnį.

7

Šio reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekviena įmonė gali nuspręsti perkelti visą savo viršijant A cukraus kvotą pagamintą cukraus produkciją arba dalį jos į kitus prekybos metus ir laikyti ją tų metų produkcijos dalimi. Toks sprendimas neatšaukiamas.

Kiekviena įmonė gali nuspręsti į kitus prekybos metus perkelti visą arba dalį savo A ir B cukraus produkcijos, kuri, pritaikius 10 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, tapo C cukrumi, ir laikyti ją tų metų produkcijos dalimi. Tas sprendimas yra neatšaukiamas. <...>“

8

To paties reglamento 15 straipsnyje nustatyta:

„1.   Iki kiekvienų prekybos metų pabaigos užregistruojama:

2.   Prieš pasibaigiant 2005–2006 prekybos metams, nepažeidžiant 10 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų, už 2000–2001 – 2005–2006 prekybos metus bendrai užregistruojama:

1 dalies e punkte minėti numatomi bendri nuostoliai arba numatomos bendros pajamos koreguojami c ir d punktuose nurodytų kiekių skirtumu.

3.   Nepažeidžiant 18 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei iš skaičių, užregistruotų remiantis 1 dalimi ir pakoreguotų remiantis jo 2 dalies nuostatomis, galima numatyti bendrą nuostolį, tas nuostolis dalijamas iš einamųjų prekybos metų apskaičiuotos A ir B cukraus, A ir B izogliukozės bei A ir B inulino sirupo produkcijos. Gauta suma išskaičiuojama iš gamintojų bazinio gamybos mokesčio pavidalu už jų pagamintą A ir B cukrų, A ir B izogliukozę bei A ir B inulino sirupą.

<...>

8.   42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimamos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma dėl:

<...>“

9

2002 m. vasario 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 314/2002, nustatančiame išsamias kvotų sistemos taikymo cukraus sektoriuje taisykles (OL L 50, 2002, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 35 t., p. 190–196), iš dalies pakeistame 2003 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1140/2003 (OL L 160, 2003, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 172), numatyta:

„Kiekiai, skirti suvartoti Bendrijoje, kurie turi būti užregistruojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2 dalies a punktą, nustatomi susumavus baltuoju cukrumi išreikštus cukraus ir sirupo rūšių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose, ir izogliukozės bei inulino sirupo kiekius:

atėmus pirmojoje pastraipoje minimus cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekius, išreikštus baltuoju cukrumi:

Kiekiai, nurodyti pirmos pastraipos c ir d punktuose bei antros pastraipos a ir b punktuose, yra gaunami iš Eurostato duomenų bazių ir, jeigu prekybos metų duomenys nėra išsamūs, apima paskutiniuosius 12 apskaitytų mėnesių. <...>

<...>“

10

Reglamentą Nr. 1260/2001 panaikino ir pakeitė 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 58, 2006, p. 1), pastarasis buvo panaikintas ir pakeistas 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (OL L 299, 2007, p. 1), o šis savo ruožtu buvo panaikintas ir pakeistas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671).

11

Reglamento Nr. 318/2006 19 konstatuojamoji dalis išdėstyta taip:

„Turėtų būti įvestas gamybos mokestis, siekiant prisidėti finansuojant bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo išlaidas.“

12

Šio reglamento 8 straipsnio „Papildoma cukraus kvota“ 1 ir 3 dalyse buvo numatyta:

„1.   Ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 30 d. cukraus gamybos įmonė gali prašyti valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, skirti papildomą cukraus kvotą.

<...>

3.   Už papildomas kvotas, paskirtas įmonėms pagal 1 ir 2 dalis, imamas vienkartinis 730 [eurų] mokestis. Jis renkamas už kiekvieną paskirtos papildomos kvotos toną.“

13

Šio reglamento 16 straipsnio „Gamybos mokestis“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Nuo 2007–2008 prekybos metų cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančių įmonių turimoms cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotoms taikomas gamybos mokestis.

2.   Nustatomas 12,00 [eurų] už kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo toną gamybos mokestis. Izogliukozei nustatomas 50% cukrui taikomo mokesčio dydžio gamybos mokestis.“

14

Reglamento Nr. 318/2006 32 straipsnio „Eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo sritis“ 1 ir 2 dalyse numatyta galimybė nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą.

15

Šio reglamento 44 straipsnis „Pereinamojo laikotarpio priemonės“ suformuluotas taip:

„39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtintos priemonės:

16

2006 m. kovo 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 493/2006, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reformos ir iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1265/2001 ir (EB) Nr. 314/2002 (OL L 89, 2006, p. 11), 8 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Norint suskaičiuoti, nustatyti ir surinkti 2005–2006 prekybos metų gamybos mokesčius, reikia toliau nuo 2006 m. birželio 30 d. taikyti tam tikras [Reglamento (EB) Nr. 314/2002] ir 1996 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 779/96, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1785/81 nuostatų dėl keitimosi informacija cukraus sektoriuje taikymo taisykles [(OL L 106, 1996, p. 9)], nuostatas. Mokesčiai skaičiuojami remiantis nuolat atnaujinamais statistiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra paskutinis mokesčių nustatymas visam laikotarpiui nuo 2001–2002 iki 2005–2006 prekybos metų be galimybės vėliau sureguliuoti mokesčius remiantis atnaujintais duomenimis, kaip tai būdavo ankstesniais metais, mokesčių skaičiavimą ir jų nustatymą reikėtų atidėti iki 2007 m. vasario 15 d., kad būtų užtikrintas skaičiavimų patikimumas ir tinkamas statistinių duomenų panaudojimas.“

17

Reglamento Nr. 493/2006 6 straipsnyje nustatyta:

„Reglamentas [Nr. 314/2002] su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, taikomas norint nustatyti ir surinkti 2005–2006 prekybos metų gamybos mokesčius, įskaitant pataisas dėl 2001–2002 ir 2004–2005 prekybos metų (imtinai) mokesčių skaičiavimo, numatytas [Reglamento Nr. 1260/2001] 15 straipsnio 2 dalyje.“

18

Reglamento Nr. 493/2006 12 straipsnis suformuluotas taip:

„[Reglamentas Nr. 314/2002] iš dalies keičiamas taip:

<...>

19

2005–2006 prekybos metų gamybos mokesčių sumos buvo nustatytos Reglamente Nr. 164/2007. Priėmus 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimą Zuckerfabrik Jülich ir kt. (C‑5/06 ir C‑23/06–C‑36/06, EU:C:2008:260), Komisija priėmė 2009 m. lapkričio 3 d. Reglamentą (EB) Nr. 1193/2009, kuriuo ištaisomi reglamentai (EB) Nr. 1762/2003, (EB) Nr. 1775/2004, (EB) Nr. 1686/2005 ir (EB) Nr. 164/2007 ir nustatomos 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomos gamybos mokesčių sumos (OL L 321, 2009, p. 1). Kadangi Teisingumo Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimu Zuckerfabrik Jülich ir kt. (C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2012:591) Reglamentą Nr. 1193/2009 pripažino negaliojančiu, Europos Sąjungos Taryba 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1360/2013, kuriuo nustatomi 2001–2002, 2002–2003, 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metų cukraus sektoriaus gamybos mokesčiai, 2001–2002 ir 2004–2005 prekybos metų papildomo mokesčio skaičiavimo koeficientas ir suma, kurią cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams dėl susidariusio didžiausio mokesčio ir priskaičiuoto 2002–2003, 2003–2004 ir 2005–2006 prekybos metų mokesčio skirtumo (OL L 343, 2013, p. 2).

20

2006 m. birželio mėn. 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 958/2006 dėl 2006–2007 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (OL L 175, 2006, p. 49) reikalaujama skelbti tokį konkursą.

21

Priėmus 2007 m. liepos mėn. 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 900/2007 dėl 2007–2008 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą etapus (OL L 196, 2007, p. 26) buvo paskelbtas naujas konkursas.

22

Remiantis Reglamento Nr. 1360/2013 3 straipsnio antra pastraipa 2005–2006 prekybos metais cukraus sektoriuje gamybos mokesčiai, kaip numatyti šio reglamento priedo 1 punkte, taikytini nuo 2007 m. vasario 23 d., t. y. nuo datos, kurią pagal Reglamento Nr. 164/2007 2 straipsnį turi būti taikomi jame numatyti mokesčiai.

23

Saint Louis Sucre yra bendrovė, cukraus gamintoja, kuriai klostantis pagrindinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms buvo taikomos Reglamentu Nr. 1260/2001 nustatyto bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo nuostatos ir kuri dėl to pagal šiuo reglamentu nustatytą gamybos mokesčių sistemą turėjo mokėti mokesčius.

24

Manydama, kad neteisinga iš jos reikalauti sumokėti gamybos mokesčius už 2005–2006 prekybos metus, siekiant finansuoti cukraus eksporto grąžinamųjų išmokų išlaidas remiantis sandėliuojamo cukraus kiekiais, kurie nebuvo eksportuoti pasibaigus bendram rinkų organizavimui, t. y. 2006 m. birželio 30 d., kuris reglamentavo šiuos mokesčius ir grąžinamąsias išmokas, Saint Louis Sucre2008 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą grąžinti 158982544 EUR sumą.

25

Kadangi Muitų ir netiesioginių mokesčių generalinis direktoratas 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu šį prašymą atmetė, Saint Louis Sucre2009 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į tribunal de grande instance de Nanterre (Nantero pirmosios instancijos teismas) (Prancūzija) su ieškiniu dėl šio sprendimo panaikinimo.

26

Šalių prašymu 2010 m. rugsėjo 6 d. byla buvo išbraukta iš tribunal de grande instance de Nanterre nagrinėtinų bylų sąrašo, laukiant, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl prejudicinio klausimo, susijusio su Reglamento Nr. 1193/2009 galiojimu. Kadangi Teisingumo Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimu Zuckerfabrik Jülich ir kt. (C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2012:591) šį reglamentą pripažino negaliojančiu, Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1360/2013. Priėmus šį reglamentą, byla buvo vėl įtraukta į nagrinėtinų bylų sąrašą.

27

Saint Louis Sucre teigimu, nors pagal Reglamentą Nr. 1360/2013 galima apskaičiuoti prašomo grąžinimo sumą, išlieka klausimas dėl mokesčių, susijusių su cukraus atsargomis, kurios nebuvo eksportuotos pasibaigus bendram rinkų organizavimui, kuris buvo įgyvendintas Reglamentu Nr. 1260/2001, grąžinimo, turint omenyje, kad Reglamentu Nr. 318/2006 buvo panaikintas gamybos mokesčių mechanizmas. Taigi, atsižvelgiant į pagal šį reglamentą nustatytą naują cukraus bendrą rinkų organizavimą, nebebuvo nuostatos dėl gamybos mokesčių, skirtų eksportui savarankiškai finansuoti, todėl dalis sumokėtų mokesčių nebuvo panaudota eksportui finansuoti, tačiau pasiliko Europos Sąjungoje. Teigdama, kad kadangi iki 2006 m. birželio 30 d. Sąjunga sukaupė 5669000 tonų kvotinio cukraus atsargų, kurios buvo apskaičiuotos kaip eksportuotinas perteklius, kuris nebuvo eksportuotas, ir kadangi iki šiol dėl šių kiekių nebuvo įvykdytas joks grąžinimas, ji mano, jog šiuo klausimu jos prašymas grąžinti yra pagrįstas.

28

Esant tokioms aplinkybėms tribunal de grande instance de Nanterre nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokius prejudicinius klausimus:

29

Prancūzijos vyriausybė pirmiausia pažymi, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai yra akivaizdžiai nepriimtini dėl toliau nurodomų priežasčių.

30

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenustatė priežasčių, kurios pateisintų jo prašymą, o tik konstatavo, kad yra ginčijamas Sąjungos akto aiškinimas. Šis teismas iš tikrųjų Teisingumo Teismui tik pateikė klausimus, kuriuos siūlė pateikti ieškovė pagrindinėje byloje.

31

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo apibrėžtos faktinės aplinkybės neleidžia nustatyti, ar šie klausimai būtini siekiant išspręsti pagrindinėje byloje nagrinėjamą ginčą.

32

Taigi, neginčytina, kad, priėmus 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimą Zuckerfabrik Jülich ir kt. (C‑5/06 ir C‑23/06–C‑36/06, EU:C:2008:260), 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą Zuckerfabrick Jülich kt. (C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2012:591) ir 2008 m. spalio 6 d. Nutartį SAFBA (C‑175/07–C‑184/07, EU:C:2008:543), kuriais Komisijos reglamentai, kuriais remiantis nacionalinės institucijos iš cukraus gamintojų gavo gamybos mokesčius, buvo pripažinti negaliojančiais, Komisija, priėmusi Reglamentą Nr. 1193/2009, o vėliau Taryba, priėmusi Reglamentą Nr. 1360/2013, nustatė priemones, kurioms buvo įgyvendinami šie sprendimai ir ši nutartis. Vis dėlto Reglamentu Nr. 1360/2013 pagrįsti grąžinimai cukraus gamintojų naudai buvo įvykdyti tik 2015 m. balandį, t. y. vėliau nei buvo pateiktas – 2015 m. sausio 22 d. – prašymas priimti prejudicinį sprendimą. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėdamas jam pateiktą ieškinį negalėjo padaryti išvadų dėl tokio susigrąžinimo ir, konkrečiai kalbant, nustatyti, ar dėl šio susigrąžinimo šis ieškinys prarado savo dalyką.

33

Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė paaiškinimų nei dėl priežasčių, dėl kurių jis abejoja dėl Reglamento Nr. 164/2007 galiojimo, nei dėl jo šio reglamento ir ginčo pagrindinėje byloje nustatyto ryšio.

34

Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma reikšmingumo prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas neturi jokio ryšio su tikrove arba pagrindinės bylos dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi faktinės ir teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (2015 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Pujante Rivera, C‑422/14, EU:C:2015:743, 20 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

35

Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo teiraujasi dėl Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 ir 8 dalių išaiškinimo, taigi ir dėl Reglamento Nr. 164/2007 galiojimo, kad būtų išnagrinėtas kompetentingų nacionalinių institucijų atsisakymo grąžinti Saint Louis Sucre pagal kvotą pagaminto cukraus, kuris 2006 m. birželio 30 d. dar buvo sandėliuojamas, sumokėtus gamybos mokesčius, nors po šios datos gamybos mokesčių sistema nebuvo atnaujinta Reglamentu Nr. 318/2006, teisėtumas.

36

Konkrečiai kalbant apie ketvirtąjį prejudicinį klausimą, susijusį su Reglamento Nr. 164/2007 galiojimu, Saint Louis Sucre savo rašytinėse pastabose nurodė, kad šis reglamentas negalioja, nors Belgijos vyriausybė teigė, jog jis galioja, o Komisija teigė, kad į ketvirtąjį klausimą atsakyti nereikia, nes 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimu Zuckerfabrik Jülich (C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2012:591) Teisingumo Teismas paskelbė minėtą reglamentą negaliojančiu. Vėliau, atsakydamos į Teisingumo Teismo pateiktus rašytinius klausimus, Belgijos vyriausybė ir Komisija tvirtino, kad Teisingumo Teismas turėtų aiškinti ketvirtąjį klausimą kaip susijusį su Reglamento Nr. 1360/2013 galiojimu. Prancūzijos vyriausybė laikėsi tokios pačios nuomonės ir turėjo bendresnio pobūdžio abejonių dėl prejudicinio klausimo priimtinumo. Saint Louis Sucre taip pat atsakė panašiai, turint omenyje, kad šio reglamento paskelbimas negaliojančiu neturėtų turėti įtakos susigrąžinimui, į kurį gamintojai jau buvo įgiję teisę pagal tą reglamentą.

37

Šiuo klausimu primintina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 22 punkto, Reglamentas Nr. 1360/2013, kiek tai susiję su gamybos mokesčiais cukraus sektoriuje 2005–2006 prekybos metais, pakeitė Reglamentą Nr. 164/2007 ir taikomas atgaline data nuo 2007 m. vasario 23 d.

38

Taigi ketvirtas prejudicinis klausimas turi būti suprantamas kaip susijęs su Reglamento Nr. 1360/2013 galiojimu.

39

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą priimtinas visas.

40

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 ir 8 dalys turi būti aiškinamos taip, kad cukraus gamintojas turi teisę susigrąžinti remiantis visu kvotinio A ir B cukraus, kuris 2006 m. birželio 30 d. dar buvo sandėliuojamas, kiekiu sumokėtus gamybos mokesčius, nors po šios datos gamybos mokesčių sistema nebuvo atnaujinta Reglamentu Nr. 318/2006.

41

Šis pirmas klausimas kyla iš Saint Louis Sucre prašymo, kuriame iš esmės prašoma, kad būtų perskaičiuoti jos gamybos mokesčiai už 2005–2006 prekybos metus, nes dėl Bendrijoje sandėliuojamo pagal A ir B kvotas pagaminto cukraus šių prekybos metų pabaigoje neatsirado su jų pasibaigimu susijusių išlaidų.

42

Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad prieš pasibaigiant 2005–2006 prekybos metams turi būti bendrai konstatuotas, kiek tai susiję su 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metais, eksportuotinas perteklius, nustatytas remiantis galutine A ir B cukraus, A ir B izogliukozės, A ir B inulino sirupo produkcija ir galutiniu cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekiu, realizuotu vartoti Bendrijoje.

43

Taigi, pagal Reglamento Nr. 314/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1140/2003, 6 straipsnio 4 dalį apskaičiuojant minėtą eksportuotiną perteklių cukraus, izogliukozės, inulino sirupo, realizuoto vartoti Bendrijoje, kiekis buvo nustatytas susumavus kiekius, kurie: buvo sandėliuoti prekybos metų pradžioje; pagaminti pagal A ir B kvotas; importuoti natūralaus pavidalo; yra importuotuose perdirbtuose produktuose, iš jų atėmus šių produktų, eksportuotų natūralaus pavidalo, kiekius, kiekius, esančius eksportuotuose perdirbtuose produktuose, kiekius, sandėliuotus prekybos metų pabaigoje, arba kiekius, kuriems buvo skirta gamybos grąžinamoji išmoka.

44

Taigi, jei apskaičiuojant eksportuojamą perteklių 2001 – 2002 – 2005–2006 prekybos metais nebūtų atsižvelgta į 2005–2006 prekybos metų pabaigoje sandėliuojamo cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekius, tai prieštarautų tiek Reglamento Nr. 314/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1140/2003, 6 straipsnio 4 daliai, kurioje aiškiai numatyta, kad turi būti atsižvelgiama į šiuos sandėliuojamus kiekius, tiek Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 dalies a punktui, kuriame taip pat nurodytas eksportuotinas ir dar neeksportuotas perteklius, kuris, kaip matyti pirmiausia iš šio reglamento 15 straipsnio, būtinai apima atitinkamų prekybos metų pabaigoje rinkoje esančius kiekius, įskaitant sandėliuojamus.

45

Be to, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 77 punkte, tai, kad toliau kalbama apie „numatomus“ bendrus nuostolius, net ir atlikus Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą pataisymą kiek tai susiję su 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metais, reiškia, kad galbūt ne visi nuostoliai dar patirti. Teisingumo Teismas, be to, nusprendė, kad bendro numatomo nuostolio skaičiavimo metodu bet kuriuo atveju siekiama iš anksto ir įprastu būdu nustatyti nuostolius dėl Bendrijos produkcijos pertekliaus realizavimo (2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Zuckerfabrik Jülich ir kt., C‑5/06 ir C‑23/06–C‑36/06, EU:C:2008:260, 43 punktas).

46

Be to, svarbu pažymėti, kad, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 82 punkte, Reglamentu Nr. 318/2006 įvykdyta bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reforma, nors ji buvo plataus užmojo, nebuvo panaikinta eksporto grąžinamųjų išmokų sistema, kaip tai matyti iš jo 32 punkto 1 ir 2 dalių.

47

Taigi, Reglamentu Nr. 1260/2001 nustatytas bendras cukraus sektoriaus rinkų organizavimas 2001–2002 – 2005–2006 prekybos metais iš dalies sutampa su tuo pačiu bendru cukraus sektoriaus rinkų organizavimu, kuris nustatytas Reglamentu Nr. 318/2006, 2006–2007 prekybos metais.

48

Remiantis Reglamentu Nr. 958/2006 buvo vykdomas nuolatinis konkursas dėl 2006–2007 prekybos metų siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą.

49

Todėl galimybė gamintojams eksportuoti sandėliuotą cukrų, taikant grąžinamąsias išmokas, neišnyko pasibaigus 2005–2006 prekybos metams.

50

Pagaliau reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 318/2006 16 straipsnio 1 dalis gamybos mokestį nustatė tik nuo 2007–2008 prekybos metų, nes šiuo mokesčiu, pirmiausia, pagal reglamento 19 konstatuojamąją dalį siekiama prisidėti finansuojant bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo išlaidas, o ne, kaip gamybos mokesčiu, numatytu Reglamente Nr. 1260/2001, visiškai finansuoti visas Bendrijoje pagamintos produkcijos pertekliaus realizavimo išlaidas.

51

Šiuo atveju galima priminti, kad, remiantis Reglamentu Nr. 900/2007, buvo vykdomas nuolatinis konkursas iki 2007–2008 prekybos metų pabaigos siekiant nustatyti grąžinamąsias baltojo cukraus eksporto išmokas.

52

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas žemės ūkio srityje turi didelę diskreciją, atitinkančią SESV 40–43 straipsniais jam priskirtus politinius įgaliojimus, todėl teismo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar nagrinėjama priemonė nesusijusi su akivaizdžia klaida arba piktnaudžiavimu įgaliojimais ir ar aptariama valdžios institucija akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų (2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Agrargenossenschaft Neuzelle, C‑545/11, EU:C:2013:169, 43 punktas ir jame nurodyta teismo praktika), neatrodo, kad Taryba padarė akivaizdžią klaidą, piktnaudžiavo įgaliojimais ar akivaizdžiai peržengė savo diskrecijos ribas, numatydama, kiek tai susiję su 2005–2006 prekybos metais, kad būtų atsižvelgta į baigiantis prekybos metams susidariusį eksportuojamą perteklių, kuris būtinai apimtų prekybos metų pabaigoje sandėliuojamus cukraus kiekius.

53

Kalbant apie Saint Louis Sucre posėdyje nurodytą argumentą, kad 2006–2007 prekybos metais skirtos eksporto grąžinamosios išmokos buvo finansuojamos pajamomis, gautomis cukraus gamybos įmonėms skyrus papildomas kvotas tais pačiais prekybos metais pagal Reglamento Nr. 318/2006 8 straipsnį, pažymėtina, kad kvotos buvo skirtos savanoriškai pačių įmonių prašymu ir kad bet kuriuo atveju jokia bylos medžiagos aplinkybė nerodo, kad taip gautos pajamos buvo panaudotos siekiant ne padengti sąnaudas, susijusias su šiomis papildomomis kvotomis, bet finansuoti minėtas grąžinamąsias išmokas.

54

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 2 ir 8 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jos nesuteikia cukraus gamintojui teisės į gamybos mokesčių, sumokėtų už pagal A ir B kvotas pagaminto cukraus kiekius, kurie 2006 m. birželio 30 d. dar buvo sandėliuojami, susigrąžinimą, nes po šios datos gamybos mokesčių sistema nebuvo atnaujinta Reglamentu Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo.

55

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį ir trečiąjį klausimus.

56

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nebuvo jokių aplinkybių, kurios galėtų daryti poveikį Reglamento Nr. 1360/2013 galiojimui.

57

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: