Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 62015CJ0288

    2016 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas.
    Medical Imaging Systems GmbH (MIS) prieš Hauptzollamt München.
    Finanzgericht München prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EEB) Nr.º2658/87 – Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – 6211 33 10 00 0 subpozicija – Prijuostės – Apsaugos nuo radiacijos apsiaustai.
    Byla C-288/15.

    Teismo praktikos rinkinys. Bendrasis rinkinys

    Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): ECLI:EU:C:2016:424

    TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

    2016 m. birželio 9 d. ( *1 )

    „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 — Bendrasis muitų tarifas — Tarifinis klasifikavimas — 6211 33 10 00 0 subpozicija — Apsaugos nuo radiacijos prijuostės — apsiaustai“

    Byloje C‑288/15

    dėl 2015 m. balandžio 16 d.Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas, Vokietija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2015 m. birželio 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje,

    Medical Imaging Systems GmbH (MIS)

    prieš

    Hauptzollamt München

    TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

    kurį sudaro kolegijos pirmininkas D. Šváby, teisėjai M. Safjan ir M. Vilaras (pranešėjas),

    generalinis advokatas: N. Wahl,

    posėdžio sekretorius: A. Calot Escobar,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    Medical Imaging Systems GmbH (MIS), atstovaujamos Rechtsanwalt G. Eder,

    Hauptzollamt München, atstovaujamos C. Erhart-Parzefall,

    Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wasmeier ir A. Caeiros,

    atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

    priima šį

    Sprendimą

    1

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) redakcijos, išdėstytos 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (EB) Nr. 927/2012 (OL L 304, p. 1), I priede pateiktos Bendrojo muitų tarifo Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 6211 33 10 00 0 subpozicijos išaiškinimo.

    2

    Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Medical Imaging Systems GmbH (MIS) (toliau – MIS) ir Hauptzollamt München (Centrinė Miuncheno muitinė) ginčą dėl apsaugos nuo radiacijos prijuosčių–apsiaustų klasifikavimo pagal KN.

    Teisinis pagrindas

    3

    Į Europos Sąjungą importuotų prekių muitinį klasifikavimą reglamentuoja KN. KN grindžiama suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba (vėliau tapusi Pasauline muitinių organizacija (PMO)), įsteigta 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudaryta konvencija dėl šios tarybos sukūrimo. SS buvo įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje pasirašytoje Tarptautinėje konvencijoje dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – SS konvencija), kuri kartu su 1986 m. birželio 24 d. jos dalinio pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu buvo patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288). Į KN perkeltos šešių skaitmenų SS pozicijos ir subpozicijos, tik septintas ir aštuntas skaitmenys sudaro jai būdingą skirstymą.

    4

    Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 (OL L 28, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357), 12 straipsnį Europos Komisija kasmet priima reglamentą, kuriame pateikiama išsami KN redakcija kartu su Bendrojo muitų tarifo autonominių ir konvencinių muitų normomis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Šis reglamentas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje vėliausiai iki spalio 31 d. ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

    5

    Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinės bylos aplinkybėms taikytina 2013 m. KN redakcija, įtvirtinta Reglamente Nr. 927/2012.

    6

    KN pirmą dalį sudaro preliminariosios nuostatos. Šios dalies l skyriaus, skirto bendrosioms nuostatoms, A skirsnyje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ nustatyta:

    „Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

    1.

    Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

    2.

    <...>

    b)

    Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis.

    3.

    Jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių prekę galima prima facie klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip:

    a)

    pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat, jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau;

    b)

    mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti;

    c)

    prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a arba b punktus, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė.

    <...>

    6.

    Juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.“

    7

    KN antroji dalis, kurioje pateiktas muitų sąrašas, suskirstyta į skyrius. Šios dalies XI skyriuje yra 62 skirsnis „Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus“.

    8

    KN 6211 pozicija, kuri yra 62 skirsnyje, išdėstyta taip:

    „6211 Sportiniai kostiumai, slidinėjimo kostiumai ir maudymosi kostiumai bei kelnaitės; kiti drabužiai:

    <...>

    6211 33 – – iš cheminių pluoštų:

    6211 33 10 – – – Darbo ir profesiniai drabužiai

    <...>“

    9

    KN antrojoje dalyje taip pat yra XV skyrius „Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai“. Šiame skyriuje, be kita ko, pateiktos šios pastabos:

    „3.

    Visoje nomenklatūroje sąvoka „netaurieji metalai“ reiškia <...> stibį <...>.

    7.

    Sudėtinių gaminių klasifikavimas:

    Išskyrus atvejus, kai pozicijose nurodyta kitaip, netauriųjų metalų gaminiai (įskaitant gaminius iš sumaišytų medžiagų, kurie, vadovaujantis Bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, laikomi netauriųjų metalų gaminiais), kurių sudėtyje yra du arba daugiau netauriųjų metalų, turi būti laikomi metalo, kurio masė dominuoja bet kurio kito metalo atžvilgiu, gaminiais.

    Todėl:

    a)

    geležis ir plienas arba įvairios geležies ar plieno rūšys turi būti laikomi vienu ir tuo pačiu metalu;

    b)

    lydinys laikomas sudarytu vien tik iš metalo, kurio lydiniams jis priskiriamas vadovaujantis 5 pastabos nuostatomis;

    <...>“

    10

    Šiame XV skyriuje yra 81 skirsnis „Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų“. Šio skirsnio 8110 pozicija išdėstyta taip:

    „8110 Stibis ir stibio gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą

    8110 10 00 – Neapdorotas stibis; milteliai

    8110 20 00 – Atliekos ir laužas

    8110 90 00 – Kiti“

    11

    Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 254/2000, 9 straipsnio 1 dalies a punkto antrą įtrauką ir pagal šio reglamento 10 straipsnyje numatytą procedūrą Komisija rengia KN paaiškinimus. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    12

    KN 62 skirsnio paaiškinimų redakcijoje, galiojusioje klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms (OL C 137, p. 1), be kita ko, numatyta:

    „Bendrosios nuostatos

    <...>

    4.

    Šiam skirsniui priskiriami darbo ir specialieji drabužiai, kurie nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijose ir kurie dėl jų paprasto ar specialaus kirpimo bei dizaino, susijusio su drabužio paskirtimi, bei dėl atitinkamų audinių, paprastai tvirtų ir nesiglamžančių, akivaizdžiai skirti dėvėti vien tik arba daugiausia kitiems drabužiams arba asmenims pramoninėje, profesinėje ar buitinėje veikloje apsaugoti.

    <...>

    Kalbant apie darbo ir specialiuosius drabužius, reikėtų paminėti drabužius, kuriuos dėvi mechanikai, gamyklų darbininkai, mūrininkai, ūkininkai ir t. t. Šie drabužiai paprastai susideda iš dviejų dalių, kombinezono, kombinezono su petnešomis ir ankrūtiniu ir kelnių. Atliekant tam tikrus darbus, gali būti naudojamos prijuostės, apsiaustai nuo dulkių ir t. t. (gydytojams, medicinos seserims, valytojams, kirpėjams, kepėjams, mėsininkams ir t. t.).

    <...>“

    13

    SS aiškinamąsias pastabas parengė PMO pagal Tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nuostatas ir paskelbė dviem oficialiosiomis PMO kalbomis, t. y. prancūzų ir anglų. SS 62.10 pozicijos („Drabužiai, pasiūti iš medžiagų, klasifikuojamų 5602, 5603, 5903, 5906 arba 5907 pozicijose“) aiškinamosiose pastabose, be kita ko, nurodyta:

    „Prie šios pozicijos priskiriami: <...> apsaugos nuo radiacijos skafandrai, išskyrus kombinuotus su kvėpavimo aparatais.“

    Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

    14

    2013 m. kovo 19 d. MIS pateikė Centrinei Miuncheno muitinei deklaraciją ir paprašė išleisti į laisvą apyvartą iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotas „Xenolite NL 8250“ modelio apsaugos nuo radiacijos prekes (toliau – nagrinėjamos prekės). Toje deklaracijoje MIS priskyrė šias prekes prie KN 6211 33 10 00 0 subpozicijos. Tą deklaraciją priėmė minėta muitinė, kuri tos pačios dienos pranešimu nustatė sumokėti 12 % importo muitą, taikytiną prie minėtos KN subpozicijos priskirtoms prekėms.

    15

    Atmetus dėl šio pranešimo apie taikytiną muitą MIS pareikštą administracinį skundą, ši bendrovė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė skundą, prašydama panaikinti minėtą pranešimą. Tame skunde MIS iš esmės teigia, kad nagrinėjamos prekės turėjo būti priskirtos prie KN 8110 90 00 subpozicijos.

    16

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjamos prekės yra apsaugos nuo radiacijos prijuostės–apsiaustai, kurių ir išorinė, ir vidinė pusės pagamintos iš maždaug 0,2 mm storio vienspalvio 100 % iš sintetinių cheminių pluoštų (poliesterio ir poliamido) išausto audinio. Vidinį sluoksnį daugiausia sudaro stibis (pagal svorį jo dalis siekia maždaug 60 %), taip pat kiti elementai su polimeru, kuris atlieka pagrindo funkciją. Berankoviai prijuostės–apsiaustai siekia kelius, yra su apvalia iškirpte be apykaklės ir įsiūtais paminkštintais pečiais. Priekinės dalys viena kitą visiškai dengia, viršutinė dalis užsegama kibiomis juostelėmis dešinėje pusėje prie peties. Be to, viršutinėje dalyje krūtinės lygyje prisiūta spalvoto audinio kišenė. Šiose prekėse taip pat yra netauraus metalo raktų žiedas, pritvirtintas prie į kilpą sunertos ir į iškirptės apvado juostelę įsiūtos juostos. Aptariami prijuostės–apsiaustai skirti asmenims apsisaugoti nuo rentgeno spinduliuotės vykdant savo profesinę veiklą.

    17

    Pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateiktą informaciją MIS nurodė, kad nagrinėjamas prekes sudaro įvairios sudedamosios dalys, tarp jų vyrauja stibis, kuris, atsižvelgiant į įvairių sudedamųjų dalių naudojimą ir vertę, nulemia prekės požymius. Iš tiesų be stibio šios prekės negalėtų atlikti savo funkcijos – apsaugoti nuo rentgeno spinduliuotės. Minėtų prekių išvaizda nėra lemiamas ir svarbus veiksnys, nes jos sudarytos iš įvairių sudedamųjų dalių. Todėl, MIS manymu, nagrinėjamos prekės turi būti priskirtos prie KN 8110 90 00 subpozicijos.

    18

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad jo nagrinėjamo ginčo sprendimas priklauso nuo to, ar, siekiant priskirti prekę prie KN 6211 33 10 00 0 subpozicijos, yra svarbu tik atitinkamos prekės išvaizda ir paskirtis, ar turi būti atsižvelgiama į prekės sudedamąją dalį, kuri nulemia jos esminius požymius.

    19

    Minėto teismo teigimu, nagrinėjamos prekės priskiriamos prie KN 6211 33 10 00 0 subpozicijos, atsižvelgiant į jų objektyvias savybes, išvaizdą ir joms būdingą paskirtį. Be to, jis nurodo, kad KN 6211 pozicija yra tiksliausiai prekę aprašanti pozicija, kaip nustatyta 3 bendrosios KN aiškinimo taisyklės a punkte, todėl jai turi būti teikiama pirmenybė, palyginti su bendriau prekę aprašančiomis pozicijomis. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl šioje byloje nagrinėjamų prekių priskyrimo prie KN 6211 33 10 subpozicijos, nes priskyrus prie šios subpozicijos būtų neatsižvelgiama į šių prekių vidinio sluoksnio medžiagą, būtent stibį, kuris sudaro apie 60% vidinio sluoksnio svorio ir dėl kurio atsiranda minėtų prekių apsaugos nuo radiacijos poveikis.

    20

    Būtent tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

    „Ar siekiant priskirti prekę prie Kombinuotosios nomenklatūros 6211 33 10 00 0 subpozicijos „Darbo ir specialieji drabužiai“ lemiamas veiksnys yra tik prekės išvaizda arba paskirtis, ar pagal 3 bendrosios KN aiškinimo taisyklės b punktą reikia atsižvelgti ir į sudedamąsias dalis, kurios nulemia esminius prekės požymius?“

    Dėl prejudicinio klausimo

    21

    Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar KN turi būti aiškinama taip, kad apsaugos nuo radiacijos prijuostė–apsiaustas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turi būti priskirtas prie KN 6211 33 10 00 subpozicijos remiantis jo išvaizda arba paskirtimi, o gal klasifikuojant taip pat reikia atsižvelgti į apsaugos nuo radiacijos drabužio sudedamąsias dalis, kurios nulemia jo esminius požymius, kurie prireikus galėtų pagrįsti tokio drabužio priskyrimą prie kitos KN pozicijos, pirmiausia prie KN 8110 pozicijos.

    22

    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę paprastai prekių tarifinį klasifikavimą nulemiantį kriterijų reikia nustatyti atsižvelgiant į prekių objektyvius požymius ir savybes, išvardytus KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse (2011 m. gegužės 18 d. Sprendimo Delphi Deutschland, C‑423/10, EU:C:2011:315, 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

    23

    Komisijos parengti KN paaiškinimai ir PPO parengtos SS aiškinamosios pastabos yra svarbūs aiškinant įvairių tarifų pozicijų apimtį, tačiau neturi privalomos teisinės galios (2011 m. gegužės 18 d. Sprendimo Delphi Deutschland, C‑423/10, EU:C:2011:315, 24 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

    24

    Be to, pagal taip pat nusistovėjusią teismo praktiką prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo pagal tinkamą poziciją kriterijus, jeigu ji būdinga šiai prekei, ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais ir savybėmis (2013 m. birželio 20 d. Sprendimo Agroferm, C‑568/11, EU:C:2013:407, 41 punktas ir 2015 m. kovo 4 d. Sprendimo Oliver Medical, C‑547/13, EU:C:2015:139, 47 punktas). Be to, prekės paskirtis yra tinkamas kriterijus tik tada, kai jos klasifikuoti neįmanoma remiantis tik objektyviomis savybėmis (2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Skoma-Lux, C‑339/09, EU:C:2010:781, 47 punktas ir 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Oniors Bio, C‑233/15, EU:C:2016:305, 33 punktas).

    25

    Taip pat reikia konstatuoti, kad KN 6211 33 10 subpozicija, kurios formuluotėje nurodomi „darbo ir specialieji drabužiai“, yra KN 6211 33 pozicijos, prie kurios priskiriami „sportiniai kostiumai, slidinėjimo kostiumai ir maudymosi kostiumėliai bei kelnaitės; kiti drabužiai“, pagaminti „iš cheminių pluoštų“, dalis.

    26

    Šio sprendimo 12 punkte nurodytuose KN 62 skirsnio paaiškinimuose patikslinta, kad prie šio skirsnio priskiriami darbo ir specialieji drabužiai, kurie dėl bendros išvaizdos ir atitinkamų audinių, paprastai tvirtų ir nesiglamžančių, „akivaizdžiai skirti dėvėti vien tik arba daugiausia kitiems drabužiams arba asmenims pramoninėje, profesinėje ar buitinėje veikloje apsaugoti“. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo ankstesniuose punktuose nurodytos teismo praktikos, tokia prekė, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagaminta iš cheminių pluoštų ir skirta dėvėti vien tik arba daugiausia spinduliuotės veikiamiems asmenims jų profesinėje veikloje apsaugoti, turi būti laikoma „darbo ir specialiuoju drabužiu“, kaip tai suprantama pagal 6211 33 10 00 0 subpoziciją, atsižvelgiant į šios prekės objektyvius požymius ir savybes, pirmiausia – į jos išvaizdą.

    27

    Šį aiškinimą patvirtina SS 62.10 aiškinamosios pastabos, kuriose nurodyta, kad „apsaugos nuo radiacijos skafandrai“, kurie pasiūti iš medžiagų, klasifikuojamų SS 5602, 5603, 5903, 5906 arba 5907 pozicijose, turi būti laikomi prie SS 62.10 pozicijos priskirtinais „drabužiais“. Net jei pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės nėra pasiūtos iš medžiagų, klasifikuojamų SS 5602, 5603, 5903, 5906 arba 5907 pozicijose, iš minėtų aiškinamųjų pastabų galima daryti išvadą, kad apskritai apsaugos nuo radiacijos įranga, kuri turi drabužiui būdingus požymius ir objektyvias savybes, priskiriama prie įvairių KN pozicijų ir subpozicijų, susijusių su drabužiais.

    28

    Galiausiai dėl klausimo, ar klasifikuojant tokią prekę, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, taip pat reikia atsižvelgti į prekės sudedamąsias dalis, nulemiančias jos esminius požymius, reikia priminti, kad šis kriterijus minimas 3 bendrosios KN aiškinimo taisyklės b punkte. Iš šios bendrosios aiškinimo taisyklės formuluotės matyti, kad ji apima atvejus, kai „prekes galima prima facie klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų“.

    29

    Kai susidaro tokia situacija, būtina taikyti trečios bendrosios KN aiškinimo taisyklės a punktą, pagal kurį „pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau“. Tik tuo atveju, jei taikant šią taisyklę neleidžiama tam tikrų prekių tinkamai klasifikuoti, pirmiausia jei nėra specialiai joms klasifikuoti skirtos tarifinės pozicijos (šiuo klausimu žr. 2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo VauDe Sport, C‑288/99, EU:C:2001:262, 21 punktą ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Kurcums Metal, C‑558/11, EU:C:2012:721, 36 punktą), būtina taikyti 3 bendrosios KN aiškinimo taisyklės b punktą ir klasifikuoti tokias prekes atsižvelgiant į „medžiagas arba sudėtines dalis, kurios nulemia esminius prekių požymius“.

    30

    Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 26 punkte, yra specialiai tokiai prekei, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, klasifikuoti skirta pozicija, šiuo atveju t. y. KN 6211 pozicija, kuri apima KN 6211 33 10 00 0 subpoziciją.

    31

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė galimybę priskirti pagrindinėje byloje nagrinėjamą prekę prie kitos KN pozicijos, visų pirma prie KN 8110 pozicijos, tačiau iš šios pozicijos formuluotės akivaizdu, kad ji susijusi su „stibiu“ ir „stibio gaminiais, įskaitant atliekas ir laužą“, o ne su tokiais drabužiais, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės.

    32

    Tai, kad minėta prekė turi vidinį sluoksnį, daugiausia sudarytą iš stibio, kuris atlieka apsaugos nuo radiacijos funkciją, nepakanka siekiant ją laikyti stibio gaminiu, priskiriamu prie KN 8110 pozicijos.

    33

    Iš tiesų, kaip jau buvo pažymėta, atrodo, kad KN 6211 33 10 00 0 subpozicija yra „prekę tinkamiausiai aprašanti pozicija“, kaip tai suprantama pagal 3 bendrosios KN aiškinimo taisyklės a punktą, ir jai turi būti teikiama pirmenybė, palyginti su kitomis pozicijomis. Todėl, siekiant nustatyti pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės tarifinį klasifikavimą, nėra reikalo taikyti 3 bendrosios KN aiškinimo taisyklės b punkto, kuriame daroma nuoroda į „medžiagą arba sudėtinę dalį“, nulemiančią „esminius prekės požymius“.

    34

    Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: KN turi būti aiškinama taip, kad apsaugos nuo radiacijos prijuostė–apsiaustas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turi būti priskirtas prie KN 6211 33 10 00 subpozicijos dėl savo objektyvių požymių ir savybių, įskaitant, be kita ko, jo išvaizdą, nesant būtinybės nurodyti sudedamųjų dalių, kurios nulemia esminius nagrinėjamos prekės požymius.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

    35

    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

     

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

     

    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo redakcijos, išdėstytos 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (EB) Nr. 927/2012, I priede pateikta Bendrojo muitų tarifo Kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, kad apsaugos nuo radiacijos prijuostė–apsiaustas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turi būti priskirtas prie minėtos nomenklatūros 6211 33 10 00 subpozicijos dėl savo objektyvių požymių ir savybių, įskaitant, be kita ko, jo išvaizdą, nesant būtinybės nurodyti sudedamųjų dalių, kurios nulemia esminius nagrinėjamos prekės požymius.

     

    Parašai.


    ( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.

    Į viršų