1.

Ši byla iškelta pagal Europos Komisijos ieškinį Portugalijos Respublikai remiantis SESV 260 straipsniu dėl tariamai nevisiško Sprendimo Komisija / Portugalija (C‑530/07, EU:C:2009:292) įvykdymo. Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad Portugalija pažeidė Direktyvą 91/271/EEB ( 2 ) (toliau – Nuotekų direktyva), nes, nesilaikydama direktyvos reikalavimų, neužtikrino tinkamo kai kurių Portugalijos aglomeracijų miesto nuotekų valymo. Nors pati Portugalija nebekelia klausimo dėl to, kad vis dar nėra įvykdytas visas sprendimas, nes vienoje aglomeracijoje įrenginiai dar nepastatyti, tačiau labai skiriasi abiejų proceso šalių nuomonės dėl už tai skirtinų piniginių sankcijų.

2.

Pagal Nuotekų direktyvos 1 straipsnį ji taikoma miesto nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui ir ja siekiama apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų minėtų nuotekų poveikio.

3.

Pagal Nuotekų direktyvos 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo užtikrinti, kad aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 15000 gyventojų ekvivalentų, iki 2000 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtos miesto nuotekų surinkimo sistemos.

4.

Pagal Nuotekų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo iki 2000 m. gruodžio 31 d. užtikrinti, kad aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 15000 gyventojų ekvivalentų, būtų taikomas į nuotekų surinkimo sistemas patenkančių miesto nuotekų, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, „antrinis arba jam prilygstantis valymas“, t. y. intensyvesnis negu įprastas valymas.

5.

Pagal Nuotekų direktyvos 6 straipsnio 2 dalį leidžiama, esant tam tikroms sąlygoms, nukrypti nuo 4 straipsnio 1 dalies, jei nuotekos išleidžiamos į nustatytas ne tokias jautrias zonas:

„Miesto nuotėkoms [nuotekoms] iš aglomeracijų, turinčių nuo 10000 iki 150000 g. e., išleidžiamoms į jūros pakrančių vandenis <...>, kurios yra 1 dalyje nurodytose zonose, gali būti taikomi mažiau griežti valymo reikalavimai negu aprašytieji 4 straipsnyje, jeigu:

6.

Jei aglomeracijos dar didesnės, pagal Nuotekų direktyvos 8 straipsnio 5 dalį galima nukrypti:

„Išimtiniais atvejais, kai gali būti įrodoma, kad valymas taikant pažangesnius būdus nedarys jokio teigiamo poveikio aplinkai, nuotėkoms [nuotekoms] iš aglomeracijų, turinčių daugiau negu 150000 g. e., išleidžiamoms į mažiau jautrias zonas, gali būti privalomai taikomas valymas, numatytas 6 straipsnyje nuotėkoms iš aglomeracijų, turinčių nuo 10000 iki 150000 g. e. [gali būti taikomas valymas, privalomai numatytas 6 straipsnyje nuotekoms iš aglomeracijų, turinčių nuo 10000 iki 150000 gyventojų ekvivalentų].

Tokiais atvejais valstybės narės iš anksto pateikia Komisijai atitinkamus dokumentus. Komisija išanalizuoja atvejį ir imasi atitinkamų priemonių laikydamasi 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.“

7.

Teisingumo Teismas 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimu Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) konstatavo, kad septyniose aglomeracijose neįrengusi nuotekų surinkimo sistemų pagal Nuotekų direktyvos 3 straipsnio reikalavimus ir 15 aglomeracijų, tarp jų Matozinjoso ir Vila Real de Santo Antonijaus, t. y. turinčiose atitinkamai 287000 ir 116500 gyventojų ekvivalentų, neužtikrinusi antrinio arba jam prilygstančio miesto nuotekų valymo pagal Nuotekų direktyvos 4 straipsnio reikalavimus Portugalija neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

8.

Komisija 2009 m. birželio 18 d. raštu paprašė Portugalijos pateikti savo pastabas dėl šio sprendimo vykdymo. Po kurį laiką trukusio susirašinėjimo 2014 m. vasario 21 d. Komisija pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį paragino Portugalijos vyriausybę pateikti oficialias pastabas ir nustatė dviejų mėnesių įvykdymo terminą. Komisija 2014 m. gruodžio 4 d. pateikė ieškinį Teisingumo Teismui, nes, jos nuomone, iš atsakymo buvo aišku, kad Portugalija vis dar nėra įvykdžiusi viso sprendimo.

9.

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

10.

Portugalijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

11.

Šalys pateikė pastabas raštu, o per 2016 m. sausio 21 d. surengtą posėdį buvo išklausytos ir jų žodinės pastabos.

12.

Jei Teisingumo Teismas savo sprendime nustatė, kad valstybė narė neįvykdė kokio nors įsipareigojimo pagal Sąjungos teisę, pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad ta valstybė narė imtųsi priemonių, būtinų šiam sprendimui įvykdyti. Jei Komisija mano, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė visų šių priemonių, pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį ji, suteikusi tai valstybei galimybę pateikti savo pastabas, gali kreiptis į Teisingumo Teismą.

13.

Komisija šią įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą pradėjo šiuo pagrindu. Todėl, norint nustatyti, ar Portugalija ėmėsi visų priemonių, reikalingų Sprendimui Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) įvykdyti, reikia ištirti, ar šiame sprendime nurodytose aglomeracijose buvo įrengtos nuotekų surinkimo sistemos pagal Nuotekų direktyvos 3 straipsnį ir ar jose buvo užtikrintas antrinis arba jam prilygstantis miesto nuotekų valymas pagal 4 straipsnį.

14.

Referencinė data, kuria reikia remtis vertinant įsipareigojimų neįvykdymą pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, yra diena, kai baigėsi vadovaujantis šia nuostata pateiktame raginime pateikti pastabas nurodytas terminas ( 3 ).

15.

Komisijos raginimo įteikimo Portugalijos vyriausybei data – 2014 m. vasario 21 d., jame nustatytas terminas – du mėnesiai. Todėl referencinė data, kuria reikia remtis vertinant įsipareigojimų neįvykdymą, yra 2014 m. balandžio 21 d.

16.

Šiame rašte Komisija išsakė priekaištą tik dėl to, kad Vila Real de Santo Antonijaus ir Matozinjoso aglomeracijose vis dar neužtikrintas antrinis arba jam prilygstantis miesto nuotekų valymas pagal Nuotekų direktyvos 4 straipsnio reikalavimus.

17.

Savo 2014 m. balandžio 23 d. atsakyme Portugalijos atstovai patvirtino, kad Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijoje reikalingi darbai dar nebaigti, o Matozinjoso aglomeracijoje – dar nepradėti.

18.

Taigi Portugalija 2014 m. balandžio 21 d., kuri yra referencinė data, nebuvo ėmusis visų priemonių, kad abiejų minėtų aglomeracijų miesto nuotekos būtų valomos pagal Nuotekų direktyvos 4 straipsnio reikalavimus.

19.

Todėl reikia konstatuoti, kad iki 2014 m. balandžio 21 d. nesiėmusi visų priemonių, būtinų Sprendimui Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) įvykdyti, Portugalijos Respublika neįvykdė savo pareigų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį.

20.

SESV 260 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros tikslas yra paskatinti įsipareigojimų nevykdančią valstybę narę įvykdyti pirminį sprendimą dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Taip siekiama užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą. Abiem minėtoje nuostatoje nurodytomis priemonėmis, t. y. periodine bauda ir vienkartine bauda, siekiama šio tikslo ( 4 ).

21.

Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir, jo manymu, reikalingą įtikinimo ar atgrasymo lygį, kiekvienoje byloje turi nustatyti tinkamas pinigines baudas, kad būtų kuo greičiau įvykdytas sprendimas, kuriuo prieš tai buvo pripažintas įsipareigojimų neįvykdymas, ir užkirstas kelias panašiems Sąjungos teisės pažeidimams ( 5 ).

22.

Atitinkami Komisijos pasiūlymai neįpareigoja Teisingumo Teismo ir tėra naudingas atskaitos taškas. Be to, gairės, kaip antai numatytos Komisijos pranešimuose, ne įpareigoja Teisingumo Teismą, bet prisideda prie Komisijos veiksmų skaidrumo, nuspėjamumo ir teisinio saugumo užtikrinimo ( 6 ).

23.

Galimas periodinės baudos pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį skyrimas iš principo yra pateisinamas tik tiek, kiek trunka iš ankstesnio Teisingumo Teismo sprendimo neįvykdymo kylantis pažeidimas ( 7 ).

24.

Todėl periodinės baudos negalima pagrįsti vien aplinkybe, kad, suėjus Komisijos nustatytam terminui, Portugalija dar nebuvo įvykdžiusi viso Sprendimo Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292). Priešingai, reikia papildomai ištirti, ar pirminis sprendimas dar turės būti toliau vykdomas Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo momentu.

25.

Taigi, norint priimti sprendimą dėl periodinės baudos skyrimo, pirmiausia reikia ištirti, kokiu mastu įsipareigojimai vis dar neįvykdyti (apie tai – a skirsnyje). Paskui reikės nustatyti fiksuoto dydžio sumą, kurią taikant apskaičiuojama periodinė bauda (apie tai – b skirsnyje), ir išnagrinėti, ar periodinė bauda turi būti skiriama kaip nekintanti, ar kaip proporcingai sprendimo įvykdymui mažėjanti suma (apie tai – c skirsnyje).

26.

Savo triplike Portugalija teigia, kad 2015 m. balandžio mėn. buvo baigti likę darbai, reikalingi tam, kad būtų taikomas antrinis Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijos nuotekų valymas. Todėl, kalbant apie šią aglomeraciją, visas Sprendimas Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) jau yra įvykdytas ( 8 ).

27.

Tačiau per Teisingumo Teismo posėdį Komisija išsakė nuomonę, kad valstybė narė laikoma perkėlusia Nuotekų direktyvos 4 straipsnį į nacionalinę teisę tik tuomet, kai iš išvalytų nuotekų mėginių, kurie vienus metus reguliariai imami prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, matyti, jog antrinis valymas atitinka direktyvos reikalavimus. Šiuo atveju mėginiai nebuvo imami.

28.

Teikdama šį argumentą Komisija remiasi Nuotekų direktyvos I priedo D dalies 3 punktu, pagal kurį, atsižvelgiant į įrenginio dydį, turi būti nustatomas tam tikras mažiausias reguliarių mėginių skaičius. Pagal 15 straipsnio pirmą įtrauką taip siekiama patikrinti, kaip laikomasi I priedo B dalies reikalavimų, taigi galiausiai – koks yra nuotekų valymo veiksmingumas.

29.

Iš Nuotekų direktyvos nematyti, jog apskritai tam, kad 4 straipsnis būtų laikomas perkeltu į nacionalinę teisę, turėtų būtų imami mėginiai, susiję su tam tikru valymo įrenginiu. Priešingai, pareiga reguliariai imti mėginius egzistuoja greta pareigos atlikti veiksmingą antrinį valymą ir nuo jos nepriklauso.

30.

Taigi susijusius sprendimus reikia suprasti taip, kad mėginių ėmimas yra tinkamas įrodymas, jog valymo įrenginys atitinka Nuotekų direktyvos reikalavimus ( 9 ). Sprendimą Komisija / Italija būtų galima suprasti dar ir taip, kad šiam įrodymui reikalingas tam tikras mažiausias mėginių skaičius ( 10 ). Sprendime Komisija / Graikija Teisingumo Teismas priekaištą išreiškė tik dėl to, kad, tris mėnesius nuo valymo įrenginio pastatymo iki teismo posėdžio reguliariai neėmus mėginių, nebuvo galima patvirtinti nuotekų valymo veiksmingumo ( 11 ). O naujausiame Sprendime Komisija / Portugalija Teisingumo Teismas aiškiai konstatavo, kad pakanka jau vienintelio mėginio siekiant įrodyti, jog laikomasi 4 straipsnio reikalavimų ( 12 ).

31.

Komisija galėtų paneigti tokį įrodymą. Pirmiausia ji galėtų argumentuoti tuo, kad kiti mėginiai gali neatitikti Nuotekų direktyvos reikalavimų arba kad po pirmo sėkmingo mėginio toliau mėginiai reguliariai gali būti neimami. Ji taip pat galėtų parodyti, kad mėginys paimtas nuotekų taršai netipinėmis sąlygomis.

32.

Šiuo atveju Portugalija pateikė nenuginčytą argumentą, kad Komisijai buvo pateikti iki 2015 m. lapkričio mėn. paimtų mėginių rezultatai, iš kurių matyti antrinio valymo veiksmingumas.

33.

Komisijos šis argumentas neįtikino. Ji iš esmės ir toliau rėmėsi tuo, kad pakanka tik per vienus metus imtų mėginių, nes tik toks laikotarpis pakankamai atspindintis padėtį.

34.

Vis dėlto neaišku, kodėl nuo balandžio iki lapkričio mėn. tam tikroje Algarvės vietoje imti mėginiai turėtų būti netipiniai. Kaip teigė pati Komisija, toje vietoje per turizmo sezoną tikėtina didžiausia nuotekų tarša. Mėginių ėmimo laikotarpis turizmo sezoną apima.

35.

Todėl galima remtis tuo, kad Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracijoje direktyvos reikalavimai jau įvykdyti. Taigi periodinė bauda nebereikalinga.

36.

Portugalija nurodė, kad Matozinjoso aglomeracijoje reikiami antrinio miesto nuotekų valymo įrenginiai kol kas nepastatyti dėl finansavimo problemų ( 13 ). Savo triplike Portugalija teigia, kad statybos sąlygos jau įvykdytos ( 14 ). Kartu ji pateikė statybos darbų grafiką, pagal kurį jie turėtų prasidėti pirmąjį 2016 m. pusmetį. Galutinis įrenginio paleidimas numatytas antrąjį 2019 m. pusmetį ( 15 ).

37.

Iš pačios Portugalijos teiginių matyti, kad vykstant posėdžiui Teisingumo Teisme taip pat dar nebuvo įvykdytas visas Sprendimas Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292). Esant tokioms aplinkybėms, periodinės baudos priteisimas iš Portugalijos yra tinkama finansinė priemonė, siekiant užtikrinti, kad nustatyti neįvykdyti įsipareigojimai ir sprendimas būtų galutinai įvykdyti ( 16 ).

38.

Teisingumo Teismas turi nustatyti tokį periodinės baudos dydį, kad ji atitiktų aplinkybes ir būtų proporcinga nustatytam įsipareigojimų neįvykdymui ir atitinkamos valstybės narės mokumui ( 17 ).

39.

Teisingumo Teismui atliekant vertinimą, pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, siekiant užtikrinti priverstinį periodinės baudos pobūdį vienodai ir veiksmingai taikant Sąjungos teisę, iš principo yra pažeidimo trukmė, jo sunkumo laipsnis ir atitinkamos valstybės narės mokumas. Taikydamas šiuos kriterijus Teisingumo Teismas pirmiausia turi atsižvelgti į neįvykdymo pasekmes privatiems ir viešiesiems interesams ir atitinkamos valstybės narės pareigų įvykdymo skubą ( 18 ).

40.

Komisija prašo skirti periodinę baudą už kiekvieną dieną, kol bus įvykdytas visas Sprendimas Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292), ir ją apskaičiuoti taip: visoms valstybėms narėms taikoma identiška fiksuoto dydžio suma – 660 EUR už dieną – dauginama iš sunkumo koeficiento 3 (pagal skalę nuo 1 iki 20), trukmės koeficiento 3 (pagal skalę nuo 1 iki 3) ir daugiklio „n“, kuris atspindi Portugalijos mokumą, t. y. 3,40. Gaunama 20196,00 EUR suma per dieną.

41.

Nors skirdamas pinigines sankcijas Teisingumo Teismas nenustato konkrečių koeficientų, tačiau tai yra tinkamas metodas suprantamai parodyti, kaip apskaičiuojamos sankcijos. Todėl Komisijos pasiūlymą toliau reikia apsvarstyti išsamiau.

42.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, apskaičiuojant periodinę baudą, reikia atsižvelgti į valstybės narės BVP pokytį tą dieną, kai Teisingumo Teismas nagrinėja faktines aplinkybes ( 19 ). Todėl reikia remtis atnaujintais duomenimis, kuriuos Komisija paskelbė savo 2015 m. rugpjūčio 5 d. komunikate ( 20 ). Portugalijos mokumą atspindintis daugiklis „n“ yra 3,35. Vadinasi, standartinė fiksuoto dydžio suma turi būti 670 EUR.

43.

Vertinant įsipareigojimų nevykdymo trukmę būtina atsižvelgti į momentą, kada Teisingumo Teismas imasi vertinti faktines aplinkybes. O momentas, kada į jį kreipiasi Komisija, nėra svarbus ( 21 ).

44.

Komisijos nuomone, atsižvelgiant į nuo Sprendimo Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) paskelbimo praėjusį laiką, t. y. beveik septynerius metus, taikytinas didžiausias koeficientas – 3, susijęs su atsižvelgimu į pažeidimo trukmę.

45.

Tai patvirtina aplinkybė, kad, nors SESV 260 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, per kiek laiko reikia įvykdyti sprendimą, tačiau pagal Teisingumo Teismo praktiką vykdyti turi būti pradėta nedelsiant ir užbaigta kuo greičiau ( 22 ).

46.

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas dviejuose sprendimuose taip pat dėl Nuotekų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumų manė, kad įsipareigojimų nevykdymas beveik aštuonerius metus yra „ilgai trunkantis“ ( 23 ), o beveik devynerius metus – „pernelyg ilgai trunkantis“ ( 24 ). Tokį vertinimą Teisingumo Teismas padarė net kartu pripažindamas, kad užduotims įvykdyti reikėjo ilgo kelerių metų laikotarpio ir kad turi būti laikoma, jog pirminio sprendimo vykdymas beveik užbaigtas ( 25 ). Dar viename sprendime dėl šios direktyvos Teisingumo Teismas manė, kad penkeri metai yra „[daugiau negu] pakankamai laiko“ visam sprendimui įvykdyti ( 26 ).

47.

Tokią praktiką atitinka ir pastarojo meto Teisingumo Teismo sprendimai kitose srityse. Pavyzdžiui, neseniai priimtame sprendime dėl atliekų tvarkymo srities direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę Teisingumo Teismas manė, kad įsipareigojimų nevykdymas septynerius metus yra „ilgai“ ( 27 ). Sąjungos teisei prieštaraujančios valstybės pagalbos išieškojimo atveju Teisingumo Teismas netgi trejų metų trukmę laiko pakankamu laikotarpiu ( 28 ).

48.

Tačiau neįtikinamas yra Portugalijos argumentas, kad trukmės koeficientą 3 būtų tinkama taikyti, jei Sprendimas Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) dar būtų vykdytinas visas, o kadangi jis įvykdytas daugiau kaip 90 %, koeficientas neturėtų būti didesnis kaip 1 ( 29 ).

49.

Komisija taikliai pažymi, kad šiuo atveju Portugalija pažeidimo trukmės kriterijų painioja su sunkumo kriterijumi ( 30 ). Į pirminio sprendimo įvykdymo lygį atsižvelgiama vertinant pažeidimo sunkumą.

50.

Apibendrinant atrodo, kad trukmės koeficientas 3 yra tinkamas.

51.

Galiausiai reikia įvertinti pažeidimo sunkumą. Šiuo klausimu abiejų proceso šalių nuomonės ypač skiriasi.

52.

Komisija savo siūlymą nustatyti sunkumo koeficientą (3 iš 20) grindžia dviem pagrindiniais argumentais.

53.

Pirma, ji nurodo Sąjungos taisyklių, kurias Portugalija pažeidė, svarbą. Remiantis Nuotekų direktyvos nuostatomis darytina išvada, kad neišvalytų miesto nuotekų patekimas į priimančius vandenis lemia taršą, kuri daro didelę žalą šių vandenų ir su jais susijusių ekosistemų kokybei. Todėl visų miesto nuotekų surinkimas ir valymas aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas viršija 15000, turi ypač didelę reikšmę priimančių vandenų ir ekosistemų kokybei, taip pat siekiant užtikrinti visišką ir tinkamą kitų Sąjungos direktyvų taikymą ( 31 ).

54.

Antra, Komisija remiasi pažeidimo pasekmėmis bendriesiems ir asmeniniams interesams. Aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga yra bendrasis interesas. Tačiau ne viso Sprendimo Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) įvykdymas kelia didelę riziką. Be to, apribota piliečių galimybė naudoti švarų vandenį ir kartu vykdyti rekreacinę veiklą gali turėti įtakos turizmo sektoriui ( 32 ).

55.

Komisijos nuomonę patvirtina tai, kad, kaip jau pabrėžė ir Teisingumo Teismas, Nuotekų direktyvos 4 straipsnio įpareigojimo taikyti antrinį miesto nuotekų valymą nesilaikymas jau vien dėl savo pobūdžio gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir pakenkti aplinkai ir iš esmės jau vien dėl šios priežasties laikytinas itin sunkiu ( 33 ).

56.

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas taip pat jau yra nusprendęs, kad pažeidimas laikomas itin sunkiu, jei sprendimo nevykdymas gali pakenkti aplinkai, kurios išsaugojimas pagal SESV 191 straipsnį kaip tik yra vienas iš Sąjungos politikos tikslų ( 34 ).

57.

Vis dėlto Komisijos argumentą dėl Matozinjoso aglomeracijos Portugalija nedvejodama atremia. Ji nurodo aplinkybę, kad jau šiuo metu taikomas pirminis šios aglomeracijos miesto nuotekų valymas ir dėl priimančių vandenų, ir susijusių ekosistemų kokybės abejonių nekyla ( 35 ). Portugalija taip pat neigia Komisijos išsakytus argumentus dėl pasekmių gyventojų sveikatai ( 36 ). Atsižvelgiant į tai, kad beveik visas Sprendimas Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) įvykdytas, sunkumo koeficientas negali būti didesnis kaip 1 ( 37 ).

58.

Šiuo požiūriu Portugalija remiasi dviem argumentais. Pirma, Matozinjoso aglomeracija atitinka Nuotekų direktyvoje numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti netaikomas antrinis miesto nuotekų valymas. Antra, Matozinjoso vandens telkiniai yra puikios kokybės ir Komisijos nuogąstavimai dėl pasekmių aplinkai ir sveikatai nepagrįsti.

59.

Dėl pirmojo punkto Portugalija argumentuoja tuo, kad Matozinjoso aglomeracijos nuotekos po pirminio valymo leidžiamos ne į ežerus ar upes, o į itin neramų ir labai druskingą jūros vandenį. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinamos Nuotekų direktyvos 8 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis galima taikyti ne tokias griežtas taisykles ( 38 ). Pati Komisija Tarybos protokole dėl Nuotekų direktyvos priėmimo teigė, kad ši nuostata taikoma Portugalijai ( 39 ).

60.

Šis argumentas neįtikinamas jau vien dėl to, jog tam, kad būtų taikoma Nuotekų direktyvos 8 straipsnio 5 dalis, sprendžiant iš jos turinio, turi būti laikomasi tam tikros procedūros. Atitinkama valstybė narė Komisijai turi pateikti reikiamus dokumentus, tada ši priima sprendimą. Tačiau, remdamasi nepaneigtu Komisijos argumentu, 1999 m. Portugalija pateikė prašymą dėl nagrinėjamos nuostatos taikymo Matozinjoso aglomeracijai, bet vėliau jį atsiėmė ( 40 ).

61.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad, atsižvelgiant į Matozinjose esančias ypatingas sąlygas, dėl kurių negalima a priori atmesti Nuotekų direktyvos 8 straipsnio 5 dalies taikymo, tikėtina, jog šioje aglomeracijoje aplinkai būtų kenkiama mažiau negu kitose vietovėse.

62.

Portugalija taip pat teigia, kad dėl esamo pirminio nuotekų valymo cheminis ir biocheminis deguonies suvartojimas sumažinamas vidutiniškai 42–43 %, o tai yra daugiau kaip dvigubai didesnė vertė negu 20 %, kurių reikalaujama pagal Nuotekų direktyvą ( 41 ). Be to, Matozinjoso aglomeracijos miesto nuotekos po pirminio valymo povandeniniu vamzdynu išleidžiamos į jūrą daugiau kaip 2 km nuo pakrantės, tad pakrantės vandenims nepakenkiama ( 42 ). Portugalija taip pat nurodo reguliariai atliekamas Matozinjoso maudyklų vandens analizes, kurios patvirtina puikią jo kokybę ( 43 ). Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo daryti prielaidą, kad kyla grėsmė gyventojų sveikatai ar turizmo sektoriui ( 44 ). O dar kruopštesnis miesto nuotekų valymas objektyviai neturėtų didelės reikšmės aplinkai ( 45 ).

63.

Kalbant apie cheminio ir biocheminio deguonies suvartojimo mažinimą, kurį kaip argumentą nurodo Portugalija, sumažinimas 20 % atitinka Nuotekų direktyvos reikalavimus dėl nuotekų pirminio valymo. O dėl antrinio valymo direktyvoje nustatytas cheminio deguonies suvartojimo sumažinimas bent 75 %, biocheminio deguonies suvartojimo – 70–90 % kaip orientacinės vertės. Jos tebėra nepasiektos.

64.

Iš Portugalijos pateiktos informacijos taip pat matyti, kad maudyklų vandens kokybė daugelyje Matozinjoso paplūdimio ruožų laikoma „puikia“. Vis dėlto vandens kokybė Azul‑Conchina ruože, kuriame, nepaneigtais Komisijos duomenimis, į jūrą išleidžiamos nuotekos po pirminio valymo, įvertinta tik kaip „patenkinama“, o Matozinjoso ruože, kuris yra arčiausiai Matozinjoso miesto aglomeracijos, – tik kaip „gera“. Nors pagal Direktyvą 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės ( 46 ) šiuos paplūdimius dar galima naudoti, tačiau faktas, jog nebėra puikios kokybės, yra rodiklis, kad dėl nepakankamo nuotekų valymo prastėja vandens kokybė. Pačioje išleidimo zonoje toks suprastėjimas tikriausiai kur kas didesnis.

65.

Portugalija abiejų maudyklų vandens kokybės suprastėjimą aiškina vien trumpalaikėmis nepaprastosiomis aplinkybėmis ir jo nesieja su nuotekų valymo įrenginio eksploatavimu, tačiau toks argumentas vargu ar įtikinamas, nes šis klasifikavimas minėtuose paplūdimio ruožuose nuolat taikomas jau nuo 2012 m. Todėl reikia sutikti su Komisija, kad akivaizdžiai buvo galima gerinti padėtį. Antrinis nuotekų valymas gali prisidėti prie šio gerinimo.

66.

Taigi reikia remtis tuo, kad, nors dėl Sprendimo Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) neįvykdymo didelės žalos aplinkai nedaroma, tačiau tai jai, ypač Matozinjoso paplūdimiams, vis dar kenkia.

67.

Sunkinančia aplinkybe taip pat reikia laikyti tai, kad pagal Portugalijos pateiktą grafiką viso Sprendimo Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) įvykdymo galima tikėtis tik 2019 m. Tai reiškia, kad vėluojama beveik 20 metų, nes nagrinėjamas įpareigojimas taikyti antrinį Matozinjoso aglomeracijos nuotekų valymą turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2000 m. gruodžio 31 d. Pagal teismų praktiką ilgalaikis Sąjungos teisės nesilaikymas pažeidimą sunkina dar labiau ( 47 ), nors į šią aplinkybę jau atsižvelgiama nustatant trukmės koeficientus.

68.

Kita vertus, reikia atsižvelgti į Nuotekų direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę Portugalijos padarytą pažangą, kurią pripažįsta ir Komisija ( 48 ).

69.

Taigi Sprendimo Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) reikalavimus turi atitikti dar viena aglomeracija. Tai kur kas mažiau negu 22 aglomeracijos, kurias iš pradžių apėmė šis sprendimas. Išreiškus gyventojų ekvivalentais, direktyvos reikalavimus dar turi atitikti 287000 gyventojų ekvivalentų (iš pirminių 3243600). Tai rodo didesnį kaip 90 % sprendimo įvykdymo lygį. Taigi tolesnį Sprendime Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) konstatuoto pažeidimo neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai Portugalija gerokai sumažino.

70.

Todėl, atsižvelgiant į pirmesnius argumentus, turėtų būti taikomas sunkumo koeficientas 1,5.

71.

Taikant fiksuoto dydžio sumą – 670 EUR per dieną – ir ją padauginus iš sunkumo koeficiento 1,5, trukmės koeficiento 3 ir daugiklio „n“ – 3,35, gaunama 10100,25 EUR dydžio periodinė bauda už kiekvieną dieną. Atrodo, tikslinga šią sumą suapvalinti iki 10000 EUR.

72.

Komisija siūlo nustatant periodinę baudą atsižvelgti į pažangą, kurią Portugalija padarys vykdydama Sprendimą Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292), taip, kad periodinė bauda mažėtų pagal gyventojų ekvivalentų, kurie jau atitinka direktyvos reikalavimus, skaičių.

73.

Portugalija taip pat prašo nustatyti proporcingai mažėjančią periodinę baudą. Tačiau ji nurodo, jog Matozinjoso aglomeracijoje nustatytas pažeidimas susijęs tik su leidimu taikyti antrinį miesto nuotekų valymą. Todėl lemiamas periodinės baudos mažėjimo veiksnys turi būti atitinkamų statybos darbų pažanga ( 49 ). Komisijos siūlomo būdo Portugalija šiuo atveju nelaiko nei įgyvendinamu, nei įmanomu, nes antrinis miesto nuotekų valymas galimas tik pabaigus statybos darbus. Todėl nuosekliai mažinti atitinkamų gyventojų ekvivalentų skaičiaus neįmanoma ( 50 ).

74.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, siekiant užtikrinti visišką sprendimo įvykdymą, iš esmės turi būti priteisiama mokėti viso dydžio periodinę baudą tol, kol valstybė narė imsis visų priemonių, reikalingų nustatytiems neįvykdytiems įsipareigojimams įvykdyti. Vis dėlto konkrečiais atvejais galima nustatyti sankciją, kuria būtų atsižvelgiama į valstybės narės vykdant įsipareigojimus padarytą pažangą ( 51 ). Tai atitinka proporcingumo principą, nes tolesnis periodinės baudos mokėjimas neatsižvelgiant į vykdant pirminį sprendimą padarytą pažangą būtų nebetinkama ir neproporcinga nustatytam pažeidimui priemonė ( 52 ).

75.

Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas jau ne kartą skyrė proporcingai mažėjančią periodinę baudą. Šie atvejai, viena vertus, buvo susiję su daugelio maudyklų vandens kokybe ( 53 ), daugybės pagalbos priemonių lėšų, suteiktų pagal nacionalinę pagalbos schemą, išieškojimu ( 54 ) arba nelegalių sąvartynų uždarymu ir sanavimu ( 55 ). Kita vertus, Teisingumo Teismas taip elgėsi ir dviem atvejais, kurie struktūriniu požiūriu atitinka šį atvejį, nes jų dalykas taip pat buvo pirminis arba antrinis miesto nuotekų valymas ( 56 ).

76.

Tačiau, priešingai, negu teigia Portugalija, periodinė bauda negali būti laipsniškai mažinama pagal Matozinjose statant antrinio valymo įrenginį padarytą pažangą. Tik užtikrinus, kad papildomi gyventojų ekvivalentai iš tikrųjų atitiktų direktyvos reikalavimus, galima teigti, jog toliau vykdomas Sprendimas Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292) ir laikomasi Nuotekų direktyvos 4 straipsnio reikalavimų. Vien dėl to, kad statybos darbai tęsiami, nors ir pasistūmėję į priekį, aplinkos tarša nemažėja; to galima tikėtis tik pradėjus eksploatuoti antrinio valymo įrenginį. Kaip Teisingumo Teismas nusprendė Belgijos ir Graikijos bylose, lemiamas periodinės baudos mažinimo veiksnys gali būti tik direktyvos reikalavimų neatitinkančių gyventojų ekvivalentų mažėjimas ( 57 ). Liuksemburgo atveju, kai dar statomi du įrenginiai, Teisingumo Teismas netgi atmetė bet kokią periodinės baudos mažinimo galimybę, kol abu įrenginiai bus baigti statyti ( 58 ). Periodinės baudos sumažinimas Portugalijai vien dėl statybos pažangos reikštų jos pranašumą prieš kitas minėtas valstybes nares.

77.

Kadangi pati Portugalija teigia, kad Matozinjoso aglomeracijoje neįmanoma nuosekliai didinti direktyvos reikalavimus atitinkančių gyventojų ekvivalentų skaičiaus, o kartu – mažinti aplinkos taršos, turėtų būti skiriama nekintanti periodinė bauda.

78.

Taigi iš Portugalijos Respublikos turi būti priteisiama 10000 EUR periodinė bauda už kiekvieną dieną, kol ji įvykdys visą Sprendimą Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292); bauda turi būti mokama Europos Komisijai į sąskaitą „Nuosavi Europos Sąjungos ištekliai“.

79.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką kartu su periodine bauda gali būti skiriama vienkartinė bauda ( 59 ). Įpareigojimas sumokėti vienkartinę baudą kiekvienu atskiru atveju turi priklausyti nuo visų svarbių veiksnių, susijusių ir su nustatyto pažeidimo ypatybėmis, ir su atitinkamos valstybės narės, prieš kurią pradėta procedūra pagal SESV 260 straipsnį, elgesiu. Šiuo klausimu šia nuostata Teisingumo Teismui suteikta plati diskrecija sprendžiant, ar reikia skirti tokią sankciją ( 60 ).

80.

Siekiant apskaičiuoti vienkartinę baudą Komisija siūlo fiksuoto dydžio sumą, kuri yra 220 EUR per dieną, dauginti iš sunkumo koeficiento ir daugiklio „n“, kurių dydžiai atitinka apskaičiuojant periodinę baudą taikytus dydžius, ir iš nuo pirmojo sprendimo praėjusių dienų skaičiaus.

81.

Atnaujinus šiuos duomenis pagal mano pasiūlymą dėl Portugalijai skirtinos periodinės baudos, t. y. taikant 220 EUR fiksuoto dydžio sumą, daugiklį „n“, kuris yra 3,35, ir sunkumo koeficientą 1,5 ( 61 ), gaunama 1105,50 EUR fiksuoto dydžio suma. Iki šios išvados pateikimo dienos nuo Sprendimo Komisija / Italija (EU:C:2009:292) paskelbimo bus praėjusios 2485 dienos, vadinasi, vienkartinė bauda siektų 2747167,50 EUR. Jei sprendimas bus paskelbtas maždaug po trijų mėnesių nuo šios išvados pateikimo, tikėtina, kad gali būti skirta 2846662,50 EUR vienkartinė bauda.

82.

Vis dėlto reikia išsamiau panagrinėti, ar ši suma proporcinga.

83.

Pirmiausia reikia atsižvelgti į sunkinančią aplinkybę, kad, nors Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracija jau atitinka direktyvos reikalavimus, tačiau ir joje pagal šią procedūrą konstatuotinas įsipareigojimų neįvykdymas ( 62 ).

84.

Be to, pagal Teisingumo Teismo praktiką, nustatant vienkartinę baudą, reikia atsižvelgti ir į atitinkamos valstybės narės „elgesį“ ( 63 ).

85.

Šiuo klausimu reikia atsižvelgti ir į tai, jog Komisija Portugalijai reiškia priekaištą dėl to, kad ši nesilaiko savo pačios pateiktų grafikų, o tai yra sunkinanti aplinkybė ( 64 ).

86.

Portugalija, priešingai, savo elgesį laiko tinkamu – esą jos valdžios institucijos nuolat glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir jai pateikė išsamią informaciją.

87.

Nustatant vienkartinę baudą, reikia atsižvelgti į bendradarbiavimo su Komisija trūkumus ( 65 ). Kaip matyti iš bylos dokumentų, paskelbus Sprendimą Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292), tarp Komisijos ir Portugalijos valdžios institucijų vyko intensyvus susirašinėjimas. Komisija ir nereiškia priekaištų dėl Portugalijos elgesio atsakant į jos klausimus. Tačiau Komisijos priekaištas dėl to, kad Portugalija nuolat nesilaikė savo pačios grafikų, yra teisingas. Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad Matozinjose nuotekų valymo įrenginys bus pastatytas 2011 m. gruodžio mėn. ( 66 ), paskui – 2013 m. balandžio mėn. ( 67 ), 2013 m. gruodžio mėn. ( 68 ) ir galiausiai 2017 m. ( 69 ) Pagal naujausią Portugalijos pateiktą planą įrenginys turėtų būti pradėtas eksploatuoti tik antrąjį 2019 m. pusmetį ( 70 ). Panašiai buvo pranešta, kad Vila Real de Santo Antonijaus aglomeracija direktyvos reikalavimus atitiks iki 2010 m. pabaigos. Tačiau iš tikrųjų tai truko iki 2015 m.

88.

Be to, Komisija nurodė didelį prieš Portugaliją pradėtų įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų skaičių, dėl kurių Teisingumo Teismas taip pat yra priėmęs sprendimų miesto nuotekų valymo srityje. Tai rodo pakartotinį neteisėtą elgesį, ir kaip tik sektoriuje, kuriame poveikis sveikatai ir aplinkai ypač reikšmingas ( 71 ).

89.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką dažni valstybės narės pažeidimai tam tikroje srityje gali būti požymis, jog siekiant užtikrinti veiksmingą analogiškų Sąjungos teisės pažeidimų prevenciją ateityje gali prireikti imtis atgrasomosios priemonės, kaip antai vienkartinės baudos skyrimo ( 72 ). Iš tikrųjų Portugalija, be Sprendimo Komisija / Portugalija (EU:C:2009:292), dar keturis kartus buvo pripažinta neįvykdžiusi įsipareigojimų pagal Nuotekų direktyvą ( 73 ).

90.

Esant tokioms aplinkybėms, siūlau Portugalijos Respublikai skirti 3 mln. EUR vienkartinę baudą.

91.

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

92.

Komisija prašė pripažinti Portugaliją kalta ir pripažinti įsipareigojimų neįvykdymą. Pagal Teisingumo Teismo praktiką šios aplinkybės pakanka tam, kad iš Portugalijos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos ( 74 ), nors Komisija pralaimėjo tiek, kiek ji prašė skirti didesnę ir periodinę, ir vienkartinę baudą.

93.

Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip: