Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 62013CJ0529

    2015 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas.
    Georg Felber prieš Bundesministerin für Unterricht, Kunst und Kultur.
    Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2000/78/EB – 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 ir 2 dalys – Skirtingas požiūris dėl amžiaus – Viešoji tarnyba – Pensijų sistema – Nacionalinės teisės norma, pagal kurią neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi mokykloje laikotarpius.
    Byla C-529/13.

    Teismo praktikos rinkinys. Bendrasis rinkinys

    Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): ECLI:EU:C:2015:20

    TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

    2015 m. sausio 21 d. ( *1 )

    „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Direktyva 2000/78/EB — 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 ir 2 dalys — Skirtingas požiūris dėl amžiaus — Viešoji tarnyba — Pensijų sistema — Nacionalinės teisės norma, pagal kurią neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi mokykloje laikotarpius“

    Byloje C‑529/13

    dėl Verwaltungsgerichtshof (Austrija) 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2013 m. spalio 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

    Georg Felber

    prieš

    Bundesministerin für Unterricht, Kunst und Kultur

    TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

    kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, antrosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas K. Lenaerts, teisėjai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev (pranešėjas) ir J. L. da Cruz Vilaça,

    generalinis advokatas Y. Bot,

    kancleris A. Calot Escobar,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

    Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann ir D. Martin,

    atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

    priima šį

    Sprendimą

    1

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnio ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 2 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto bei 6 straipsnio 1 ir 2 dalių išaiškinimo.

    2

    Šis prašymas pateiktas nagrinėjant G. Felber ir Bundesministerin für Unterricht, Kunst und Kultur (federalinė švietimo, meno ir kultūros ministrė, toliau – Bundesministerin) ginčą dėl Bundesministerin atsisakymo apskaičiuojant teises į pensiją atsižvelgti į G. Felber mokymosi mokykloje laikotarpius prieš jam pradedant tarnybą.

    Teisinis pagrindas

    Direktyva 2000/78

    3

    Remiantis Direktyvos 2000/78 1 straipsniu, šios direktyvos „tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.

    4

    Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

    „1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

    2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

    a)

    tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti [būtų] elgiamasi su kitu asmeniu;

    <…>“

    5

    Šios direktyvos 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 ir 3 dalyse nustatyta:

    „1.   Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

    <…>

    c)

    įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą;

    <…>

    3.   Ši direktyva netaikoma bet kokios rūšies išmokoms, mokamoms pagal valstybines ar panašias sistemas, įskaitant valstybinio socialinio draudimo ar socialinės apsaugos sistemas.“

    6

    Tos pačios direktyvos 6 straipsnis suformuluotas taip:

    „1.   Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos [teisėtus] užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

    Toks skirtingas poveikis be kitų dalykų gali apimti:

    a)

    specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą;

    b)

    minimalaus amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų;

    <...>

    2.   Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad amžiaus, kurio sulaukus suteikiama arba įgyjama teisė gauti senatvės ar invalidumo pensiją, nustatymas pagal profesinės socialinės apsaugos sistemas, įskaitant pagal šias sistemas nustatomą skirtingą darbuotojų amžių arba sudaromas darbuotojų grupes arba nustatomas darbuotojų kategorijas, ir pagal tokias sistemas aktuariniams apskaičiavimams taikomi su amžiumi susiję kriterijai nelaikomi diskriminacija dėl amžiaus, jei dėl to nepradedama diskriminuoti dėl lyties.“

    7

    Direktyvos 2000/78 7 straipsnio „Pozityvūs veiksmai“ 1 dalyje numatyta:

    „Siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką lygybę, vienodo požiūrio principas nė vienai valstybei narei nedraudžia toliau taikyti arba imtis konkrečių priemonių, skirtų užkirsti kelią patirti nepatogumus dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių arba juos kompensuoti.“

    Austrijos teisė

    8

    1965 m. lapkričio 18 d. Federalinių tarnautojų, jų našlių ir jų šeimos narių teisių į pensiją federalinio įstatymo (1965 m. Pensijų įstatymas) (Bundesgesetz über die Pensionsansprüche der Bundesbeamten, ihrer Hinterbliebenen und Angehörigen (Pensionsgesetz 1965), BGBl., 340/1965, toliau – PG 1965) 53, 54 ir 56 straipsniai tuo metu, kai vyko pagrindinėje byloje nagrinėjami įvykiai, buvo suformuluoti taip:

    „Prieš pradedant tarnybą buvę laikotarpiai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją

    53 straipsnis

    (1)   Laikotarpiai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, yra 2–4 dalyse nurodyti laikotarpiai, jeigu jie yra ankstesni nei data, nuo kurios pradėjo eiti federalinės tarnybos laikas, į kurį gali būti atsižvelgiama pensijos tikslais. Į šiuos laikotarpius atsižvelgiama juos įskaitant.

    (2)   Atsižvelgiama į šiuos laikotarpius:

    <…>

    h)

    viso studijų ciklo, baigto <...> vidurinėje arba aukštesniojoje mokykloje, akademijoje arba panašioje mokymo įstaigoje, trukmę, jeigu neviršyta minimali mokymosi trukmė,

    <…>

    Neatsižvelgimas ir atsisakymas

    54 straipsnis <…>

    (2)   Neatsižvelgiama į šiuos laikotarpius, už kuriuos gali būti skiriama pensija:

    a)

    laikotarpius, kuriuos tarnautojas įgijo iki sueinant 18 metų amžiaus <…>

    <...>

    Speciali pensijos įmoka

    56 straipsnis

    (1)   Tarnautojas turi sumokėti specialią pensijos įmoką, jeigu federalinė valstybė už laikotarpius, už kuriuos skiriama pensija ir į kuriuos buvo atsižvelgta, negauna vadinamosios pervedimo sumos, kaip numatyta socialinės apsaugos teisės aktų nuostatose <…>“

    Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

    9

    1956 m. gimęs G. Felber yra dėstytojas, o nuo 1991 m. – federalinės valstybės tarnyboje dirbantis tarnautojas.

    10

    Siekiant apskaičiuoti jo teises į pensiją, 1992 m. priimtu sprendimu buvo nustatyti laikotarpiai, už kuriuos gali būti skirta pensija, buvę prieš jam pradedant dirbti valstybės tarnyboje. Apskaičiuojant G. Felber teises į pensiją, buvo atsižvelgta tik į mokymosi ir profesinės veiklos laikotarpius, įgytus suėjus 18 metų amžiaus. Taigi mokymosi laikotarpis, kai jam dar nebuvo suėję 18 metų (nagrinėjamu atveju – treji studijų metai), nebuvo įskaičiuotas. Remdamasis Sprendimu Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381), G. Felber pareikalavo, kad į šį laikotarpį būtų atsižvelgta arba būtų leista jį įsigyti sumokant specialią pensijos įmoką.

    11

    2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Landesschulrat für Salzburg (Zalcburgo žemės mokyklų taryba) atmetė jo prašymą motyvuodama tuo, kad pagal PG 1965 54 straipsnio 2 dalies a punktą neleidžiama atsižvelgti į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi laikotarpius tarnautojų, kuriems, kaip G. Felber, taikoma PG 1965 88 straipsnio 1 dalis, atveju, nes jie buvo įdarbinti prieš 1995 m. gegužės 1 d. G. Felber apskundė tą Landesschulrat für Salzburg sprendimą Bundesministerin, tačiau ji 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė jo skundą.

    12

    Tuomet G. Felber apskundė tą sprendimą Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas), kuris 2012 m. kovo 5 d. nutartimi pripažino, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti skundą, ir perdavė jį nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Tačiau Verfassungsgerichtshof nusprendė, jog tai, kad taisyklės, taikomos pripažįstant mokymosi laikotarpius, buvusius prieš pradedant tarnybą, kai apskaičiuojama senatvės pensijos suma, skiriasi nuo taisyklių, taikomų pripažįstant šiuos laikotarpius, kai siekiama nustatyti tarnautojų darbo užmokesčio dydį, atitinka konstitucinį vienodo požiūrio principą.

    13

    Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Sprendime Hütter (EU:C:2009:381) reikalaujama, kad iš naujo nediskriminuojant būtų apskaičiuoti atitinkamo tarnautojo profesinės veiklos ir mokymosi laikotarpiai, buvę iki jam suėjo 18 metų. Todėl jam kyla klausimas, ar iš naujo nediskriminuojant turi būti apskaičiuotos ne tik teisės į darbo užmokestį, bet ir teisės į pensiją.

    14

    Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

    „1.

    Ar – kol kas neatsižvelgiant į [Chartijos] 52 straipsnio 1 dalį ir [Direktyvos 2000/78] 6 straipsnį – (tiesioginis) skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį ir [šios] direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą, yra tuomet, kai mokslo vidurinėje arba aukštesniojoje mokykloje laikotarpiai kaip prieš pradedant darbinę veiklą buvę laikotarpiai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, gali būti įskaitomi tik tuo atveju, jeigu jie buvo po to, kai tarnautojui suėjo 18 metų, o minėti prieš pradedant darbinę veiklą buvę laikotarpiai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, svarbūs ne tik sprendžiant teisės į pensiją, bet ir jos dydžio klausimus, ir minėta pensija (bendra pensija) pagal nacionalinę teisę laikoma tolesniu atlyginimo mokėjimu remiantis po tarnautojo išėjimo į pensiją tebesitęsiančiais viešosios tarnybos santykiais?

    2.

    Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar tuo atveju, jei nėra pateisinimo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir [Direktyvos 2000/78] 6 straipsnį (šiuo klausimu žr. trečiąjį klausimą), tiesioginiu Chartijos 21 straipsnio ir [Direktyvos 2000/78] 2 straipsnio taikymu per procedūrą dėl prašymo įskaityti prieš pradedant darbinę veiklą buvusius laikotarpius, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, tarnautojas gali remtis ir tuomet, kai jis tuo metu dar nėra pensijoje, ypač tada, kai pagal nacionalinę teisę – jeigu išleidimo į pensiją momentu teisės aktai nepasikeitę – per pensijos nustatymo procedūrą arba pateikus naują prašymą įskaityti šiuos laikotarpius prieš jį galėtų būti remiamasi tokio prašymo atmetimo galiojimu?

    3.

    Jeigu atsakymas būtų teigiamas, ar minėtas skirtingas požiūris, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir [Direktyvos 2000/78] 6 straipsnio 1 arba 2 dalį, yra pateisinamas:

    a)

    siekiant asmenims, kurių gimimo data tais metais, kai pradėjo lankyti mokyklą, yra vėlesnė nei mokslo metų pradžios data, ar asmenims, kurie lanko mokyklą, kurioje studijuojama pagal ilgesnę aukštesniųjų studijų programą, ir dėl šios priežasties, siekdami užbaigti mokslus, priversti lankyti mokyklą ir po to, kai jiems sueina 18 metų, sudaryti vienodas sąlygas kaip ir tiems asmenims, kurie vidurinę ar aukštesniąją mokyklą baigia, iki jiems sueina 18 metų, net jeigu galimybė įskaityti mokyklos lankymo po to, kai sueina 18 metų, laikotarpius neapsiriboja minėtais atvejais;

    b)

    siekiant į teisių į pensiją skaičiavimą neįtraukti laikotarpių, kuriais paprastai nedirbama ir dėl to nemokamos įmokos? Ar toks pateisinimas egzistuoja neatsižvelgiant į tai, kad už laikotarpius, kai, suėjus 18 metų, lankyta vidurinė arba aukštesnioji mokykla, iš pradžių irgi nereikia mokėti įmokų, o jeigu tokie mokyklos lankymo laikotarpiai vėliau įskaitomi, reikia sumokėti specialią pensijos įmoką?

    c)

    nes iki sueinant 18 metų amžiui ir prieš pradedant darbinę veiklą buvusių laikotarpių, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, neįskaitymas prilygintinas „amžiaus ribos, kurią reikia pasiekti norint dalyvauti profesinėje socialinio draudimo sistemoje“, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2000/78] 6 straipsnio 2 dalį, nustatymui?“

    Dėl prejudicinių klausimų

    Pirminės pastabos

    15

    Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Chartijos 21 straipsnyje įtvirtintą ir Direktyvoje 2000/78 sukonkretintą nediskriminavimo dėl amžiaus principą.

    16

    Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, valstybės narės, priimdamos į Direktyvos 2000/78, kurioje sukonkretinamas nediskriminavimo dėl amžiaus principas užimtumo ir profesinėje srityje, taikymo sritį patenkančias priemones, turi veikti laikydamosi šios direktyvos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Prigge ir kt., C‑447/09, EU:C:2011:573, 48 punktą ir Sprendimo Tyrolean Airways Tiroler Luftfahrt, C‑132/11, EU:C:2012:329, 22 punktą).

    17

    Šiomis sąlygomis klausimus, kurie pateikti pagrindinėje byloje sprendžiant privataus asmens ir nacionalinės administracijos ginčą, reikia nagrinėti atsižvelgiant vien į Direktyvą 2000/78.

    Dėl pirmojo ir trečiojo klausimų

    18

    Pirmuoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 ir 2 dalys aiškintini taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią, suteikiant tarnautojui teises į pensiją ir apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius jo mokymosi mokykloje laikotarpius, nors į šiuos laikotarpius atsižvelgiama, jei jie buvo tuo metu, kai tarnautojas jau buvo sulaukęs šio amžiaus.

    19

    Pirmiausia reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės norma patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį. Šiuo klausimu iš šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktų matyti, kad ji, atsižvelgiant į Europos Sąjungai suteiktą kompetenciją, taikoma „visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas“, viena vertus, „įsidarbinant <...> įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais“ ir, kita vertus, „įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą“.

    20

    Taigi Direktyvą 2000/78, atsižvelgiant į jos 3 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį, siejamus su 13 konstatuojamąja dalimi, reikia aiškinti kaip netaikomą socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemoms, pagal kurias mokamos išmokos nelaikomos užmokesčiu, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. Sprendimo HK Danmark, C‑476/11, EU:C:2013:590, 25 punktą ir Sprendimo Dansk Jurist- og Økonomforbund, C‑546/11, EU:C:2013:603, 25 punktą).

    21

    „Užmokesčio“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį, apima bet kokį esamą ar būsimą atlyginimą pinigais ar natūra, jei darbdavys, nors ir netiesiogiai, jį moka darbuotojui už darbą (Sprendimo HK Danmark, EU:C:2013:590, 26 punktas ir Sprendimo Dansk Jurist- og Økonomforbund, EU:C:2013:603, 26 punktas).

    22

    Pagrindinėje byloje nagrinėjamas neatsižvelgimas, apskaičiuojant pensiją, į G. Felber mokymosi mokykloje laikotarpius iki jam sueinant 18 metų, buvusius prieš jam pradedant dirbti valstybės tarnyboje.

    23

    Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, senatvės pensijos dydis priklauso nuo tarnybos laikotarpių ir jiems prilygintų laikotarpių, taip pat nuo tarnautojo gauto atlyginimo. Senatvės pensija yra būsimas darbdavio mokėjimas jo darbuotojams pinigais kaip tiesioginė darbo santykių su pastaraisiais pasekmė. Iš tiesų ši pensija pagal nacionalinę teisę laikoma užmokesčiu, toliau mokamu remiantis tarnybos santykiais, kurie tęsiasi suteikus darbuotojui teisę gauti pensijos išmokas. Šiomis aplinkybėmis minėta pensija yra užmokestis, kaip jis suprantamas pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį.

    24

    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tai, jog pagal PG 1965 54 straipsnio 2 dalies a punktą neleidžiama dalies tarnautojų atveju, apskaičiuojant tokią senatvės pensiją, atsižvelgti į mokymosi mokykloje laikotarpius, buvusius iki sueinant 18 metų, turi įtakos šių tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygoms, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punktą. Todėl ši direktyva taikoma tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.

    25

    Antra, kalbant apie tai, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės norma įtvirtina skirtingą požiūrį dėl amžiaus, kiek tai susiję su įdarbinimu ir darbu, reikia konstatuoti, kad pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį „vienodo požiūrio principas“ reiškia, jog dėl kurios nors iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, tarp kurių yra amžius, neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad taikant šio straipsnio 1 dalį tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš tos pačios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu.

    26

    Remiantis PG 1965 53 straipsnio 2 dalies h punktu, turi būti atsižvelgiama į viso studijų ciklo, kurį tarnautojas baigė vidurinėje arba aukštesniojoje mokykloje, akademijoje arba panašioje mokymo įstaigoje, trukmę, jeigu neviršyta minimali mokymosi trukmė. Tačiau, remiantis PG 1965 54 straipsnio 2 dalies a punktu, leidžiama atsižvelgti tik į laikotarpius, kuriuos tarnautojas įgijo suėjus 18 metų amžiui.

    27

    Kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokia nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, privilegijuojami asmenys, kurie tokį studijų ciklą baigia arba vykdo po savo aštuonioliktojo gimtadienio, nes tik tuo atveju atsižvelgiama į mokymosi mokykloje laikotarpius, kuriais šie asmenys mokėsi vidurinėje arba aukštesniojoje mokykloje prieš pradėdami dirbti valstybės tarnyboje. Tokiomis teisės normomis įtvirtinamas skirtingas požiūris į asmenis, atsižvelgiant į amžių, kurio sulaukę jie užbaigė mokslus mokykloje. Šis kriterijus gali lemti skirtingą požiūrį į du asmenis, kurie baigė tos pačios rūšies studijas, vien dėl atitinkamo šių asmenų amžiaus. Taigi tokia nuostata įtvirtinamas skirtingas požiūris, tiesiogiai grindžiamas amžiaus kriterijumi, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą (pagal analogiją žr. Sprendimo Hütter, EU:C:2009:381, 38 punktą).

    28

    Trečia, reikia išnagrinėti, ar šis skirtingas požiūris vis dėlto negali būti pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį.

    29

    Šios nuostatos pirmoje pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės gali numatyti, jog skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtus užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o priemonės šiam tikslui pasiekti yra tinkamos ir būtinos.

    30

    Pirmiausia, kiek tai susiję su klausimu, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma siekiamas tikslas yra teisėtas, Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad valstybės narės turi didelę diskreciją ne tik rinkdamosi tai, kaip bus siekiama nustatyto tikslo, be kita ko, socialinės ir užimtumo politikos srityse, bet ir nustatydamos priemones, kuriomis galima pasiekti šį tikslą (Sprendimo Specht ir kt., C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005, 46 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

    31

    Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad atsižvelgimas į prieš tarnautojui pradedant tarnybą buvusius laikotarpius, kuriuos jis įgijo nebūdamas susijęs tarnybos santykiais, yra išimtis, kuri buvo nustatyta siekiant nediskriminuoti (kalbant apie teisių į pensiją įgijimą) tarnautojų, kurie, prieš pradėdami dirbti valstybės tarnyboje, baigė aukštesnius mokslus, palyginti su tais, kuriuos priimant netaikomas joks specialaus išsilavinimo reikalavimas ir kurie dėl to galėjo pradėti dirbti valstybės tarnyboje nuo 18 metų amžiaus. Taigi, tarnautojų pensijų sistemos taisyklės sukurtos taip, kad bendras stažas, į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, gali būti skaičiuojamas nuo minimalaus amžiaus, reikalaujamo įsidarbinant į valstybės tarnybą. Pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma siekiama suvienodinti įmokų mokėjimų į pensijų sistemą pradžios datą, taigi ir išlaikyti vienodą amžių, nuo kurio išleidžiama į pensiją. Tokiomis aplinkybėmis neatsižvelgimas į mokymosi mokykloje laikotarpius, buvusius iki sueinant 18 metų, pateisinamas tuo, kad suinteresuotasis asmuo šiais laikotarpiais iš esmės nevykdo jokios atlygintinos veiklos, už kurią mokamos pensijų sistemos įmokos.

    32

    Jeigu siekiant tokio tikslo galima užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymąsi visų konkretaus sektoriaus asmenų atžvilgiu ir tai susiję su esminiu jų darbo santykių elementu, kaip antai išėjimo į pensiją momentu, šis tikslas yra teisėtas užimtumo politikos tikslas (pagal analogiją žr. Sprendimo Komisija / Vengrija, C‑286/12, EU:C:2012:687, 61 punktą).

    33

    Antra, remiantis pačiu Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies tekstu reikia patikrinti, ar atsižvelgiant į valstybėms narėms suteiktą didelę diskreciją, primintą šio sprendimo 30 punkte, priemonės, kurių imtasi šiam tikslui pasiekti, yra tinkamos ir būtinos.

    34

    Viena vertus, kiek tai susiję su PG 1965 54 straipsnio 2 dalies a punkto tinkamumu, pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog minimalus įdarbinimo valstybės tarnyboje amžius yra 18 metų ir dėl to tarnautojas gali dalyvauti tarnautojų pensijų sistemoje ir mokėti įmokas tik nuo šio amžiaus.

    35

    Todėl pagal šią nuostatą neatsižvelgiant į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi mokykloje laikotarpius gali būti pasiektas teisėtas tikslas – nustatyta užimtumo politika, pagal kurią būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims, priklausantiems tarnautojų pensijų sistemai, pradėti mokėti įmokas būnant to paties amžiaus, įgyti teisę gauti visą senatvės pensiją ir taip garantuoti vienodą požiūrį į tarnautojus.

    36

    Kita vertus, dėl to, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės norma neviršijama to, kas reikalinga nustatytam tikslui pasiekti, primintina, kad prašymu, dėl kurio kilo ginčas pagrindinėje byloje, siekiama, kad būtų atsižvelgta ne į išdirbtus laikotarpius, kaip buvo byloje, kurioje priimtas Sprendimas Hütter (EU:C:2009:381), o tik į mokymosi laikotarpius, kuriais mokytasi vidurinėje arba aukštesniojoje mokykloje.

    37

    Atrodo, kad šiuo klausimu pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės norma, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą pateisinimą – neįtraukti į senatvės pensijos skaičiavimą laikotarpių, kuriais suinteresuotasis asmuo nemoka pensijų sistemos įmokų, yra nuosekli.

    38

    Iš tiesų, viena vertus, už mokymosi mokykloje laikotarpius, kaip antai nagrinėjamus, mokėti tokių įmokų nereikia. Kita vertus, kalbant apie mokymosi mokykloje laikotarpius, kuriais tarnautojas mokėsi po to, kai jam suėjo 18 metų, pažymėtina, kad iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog jie nelaikomi laikotarpiais, prilygintinais tarnybos metams, ir dėl to apskaičiuojant pensiją į juos gali būti atsižvelgta tik su PG 1965 56 straipsnyje numatyta sąlyga, kad pensijų sistemai bus pervesta speciali pensijos įmoka, atitinkanti trūkstamas įmokas. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ši speciali pensijos įmoka yra atlygis už tai, kad suinteresuotasis asmuo mokymosi mokykloje laikotarpiu nemokėjo privalomųjų pensijos sistemos įmokų. Todėl minėta speciali pensijos įmoka atlieka kompensacinę funkciją.

    39

    Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į valstybėms narėms pripažintą didelę diskreciją ne tik pasirinkti, kaip bus siekiama nustatyto tikslo socialinės ir užimtumo politikos srityse, bet ir nustatyti priemones, kuriomis galima pasiekti šį tikslą, tokia priemonė, kaip numatyta PG 1965 54 straipsnio 2 dalies a punkte, yra tinkama šio sprendimo 31 ir 32 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti ir neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

    40

    Todėl į pirmąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip: Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis aiškintini taip, kad jiems neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip antai nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagal kurią, suteikiant tarnautojui teises į pensiją ir apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius jo mokymosi mokykloje laikotarpius, jeigu, pirma, ją objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas su užimtumo ir darbo rinkos politika susijęs tikslas ir, antra, ji yra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti.

    Dėl antrojo klausimo

    41

    Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį ir trečiąjį klausimus, į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

    42

    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

     

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

     

    2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis aiškintini taip, kad jiems neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip antai nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagal kurią, suteikiant tarnautojui teises į pensiją ir apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius jo mokymosi mokykloje laikotarpius, jeigu, pirma, ją objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas su užimtumo ir darbo rinkos politika susijęs tikslas ir, antra, ji yra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti.

     

    Parašai.


    ( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.

    Į viršų