—

Air Berlin plc & Co. Luftverkehrs KG, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Knospe ir A. Walz,

—

Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband e. V., atstovaujamos Rechtsanwalt P. Wassermann,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir K. Petersen,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux ir T. Materne,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato W. Ferrante,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir J. Langer,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos W. Mölls ir F. Wilman,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, p. 3) 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio išaiškinimo.

2

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas nagrinėjant oro transporto vežėjo Air Berlin PLC & Co. Luftverkehrs kg (toliau – Air Berlin) ir Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband e. V. (Federalinė vartotojų centrų ir asociacijų sąjunga, toliau – Bundesverband) ginčą dėl oro susisiekimo kainų pateikimo Air Berlin elektroninėje rezervavimo sistemoje būdo.

3

Reglamento Nr. 1008/2008 16 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Vartotojams turėtų būti sudaromos galimybės veiksmingai palyginti skirtingų oro linijų oro susisiekimo paslaugų kainas. Todėl visuomet turėtų būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Bendrijos oro vežėjai taip pat skatinami nurodyti jų teikiamų oro susisiekimo paslaugų iš trečiųjų šalių į Bendriją galutinę kainą.“

4

Pagal Reglamento Nr. 1008/2008 1 straipsnio 1 dalį šiame reglamente nustatoma licencijų Europos Sąjungos oro vežėjams išdavimo tvarka, Sąjungos oro vežėjų teisė teikti Sąjungos vidaus oro susisiekimo paslaugas ir Sąjungos vidaus oro susisiekimo paslaugų kainų nustatymo tvarka.

5

Reglamento 2 straipsnyje „Sąvokos“ nustatyta:

„Šiame reglamente:

<...>

<...>

<...>“

6

Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio „Informavimas ir nediskriminavimas“ 1 dalyje numatyta:

„Bet kuria forma, įskaitant internetu, visuomenei siūlant ar skelbiant oro susisiekimo kainas ir oro susisiekimo tarifus už oro susisiekimo paslaugas, teikiamas iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, kartu nurodomos taikomos sąlygos. Visada nurodoma galutinė mokėtina kaina, kuri turi apimti taikomą oro susisiekimo kainą ar oro susisiekimo tarifą ir visus taikomus mokesčius, rinkliavas, papildomas rinkliavas ir įmokas, kurių neįmanoma išvengti ir kuriuos galima numatyti skelbimo metu. Nurodant galutinę kainą, taip pat nurodoma bent:

7

Iki 2008 m. pabaigos atsakovės rezervavimo sistema veikė taip: klientas, pasirinkęs skrydžio maršrutą ir datą, būdavo nukreipiamas į antro etapo puslapį, kuriame išvysdavo lentelę su pasirinktą dieną galimais skrydžiais, lėktuvų išvykimo ir atvykimo valandomis ir dviem skirtingomis kiekvieno skrydžio kainomis. Po lentele esančiame atskirame rėmelyje būdavo nurodyti pasirinktai oro susisiekimo paslaugai taikomi mokesčiai ir rinkliavos bei papildomas mokestis už kurą, o apskaičiuotoji visus šiuos elementus apimanti „kaina vienam asmeniui“ būdavo pateikiama rėmelyje. Po rėmeliu būdavo pateikiama dviem žvaigždutėmis pažymėta išnaša su paaiškinimu, kad, vadovaujantis taikytinomis sąlygomis, gali būti taikomas į galutinę kainą dar neįtrauktas aptarnavimo mokestis, t. y. „service charge“. Trečiojo etapo puslapyje įvedęs prašomus asmens duomenis klientas galėdavo susipažinti su ketvirtojo etapo puslapyje pateikiama galutine kelionės kaina, įskaitant aptarnavimo mokestį.

8

Dėl 2008 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Reglamento Nr. 1008/2008/EB Air Berlin pakeitė savo rezervavimo sistemos antrojo etapo puslapį taip, kad jame pateikiamoje lentelėje, be lėktuvo išvykimo ir atvykimo laiko, taip pat buvo rodomos pasirinktos oro susisiekimo paslaugos kainos ir atskirai nurodyti mokesčiai ir rinkliavos, priedas už kurą ir bendra šių sudedamųjų dalių suma. Po lentele pateikiamame langelyje buvo nurodoma remiantis šiais duomenimis apskaičiuota kaina, aptarnavimo mokestis ir pačioje puslapio apačioje nurodoma galutinė pasirinkto skrydžio kaina vienam asmeniui.

9

Manydama, kad toks kainų rodymas neatitinka Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatytų reikalavimų, Bundesverband pareiškė prieš Air Berlin nukreiptą ieškinį ir pareikalavo nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti su šio ieškinio pareiškimu susijusias išlaidas. Pirmosios instancijos teismui patenkinus Bundesverband ieškinį ir apeliaciniam teismui patvirtinus tokio sprendimo pagrįstumą, Air Berlin su kasaciniu skundu kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantį teismą.

10

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, šio kasacinio skundo nagrinėjimo baigtis priklauso nuo Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio išaiškinimo.

11

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip ir apeliacinės instancijos teismas, mano, kad aptarnavimo mokestis, kokį taiko Air Berlin, yra neišvengiamas ir skelbimo metu galimas numatyti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1008/2008/EB 23 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, todėl jis turi būti įtrauktas į galutinę kainą.

12

Tačiau dėl elektroninių rezervavimo sistemų, kaip nagrinėjamų pagrindinėje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo dvi atskiras Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio aiškinimo problemas, susijusias atitinkamai su tiksliu rezervavimo procedūros momentu, kai turi būti nurodoma galutinė kaina, ir su šios galutinės kainos nurodymo būdu.

13

Pirma, dėl tikslaus rezervavimo procedūros momento, kai turi būti nurodoma galutinė oro susisiekimo paslaugų kaina, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kaip savo rezervavimo sistemoje Air Berlin nurodo oro susisiekimo paslaugų kainą, nusprendė, kad ši bendrovė pažeidė Reglamento Nr. 1008/2008/EB 23 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. Apeliacinis teismas nusprendė, kad šią nuostatą, pagal kurią mokėtiną galutinę kainą reikalaujama nurodyti „visada“, reikia suprasti taip, kad galutinė kaina turi būti rodoma kiekvieną kartą, kai pateikiama kaina. Taigi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ši sąlyga neįvykdoma lentelėje nurodžius kliento nurodytus kriterijus atitinkančių skirtingų skrydžių kainas be administravimo mokesčių arba šiuos mokesčius nurodant atskirai.

14

Prašymą priimti prejudicinį teikiančio teismo nuomone, reikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antru sakiniu siekiamą tikslą, matomą iš šio reglamento 16 konstatuojamosios dalies, taip pat iš šio straipsnio formuluotės ir pavadinimo, kuris yra užtikrinti informacijos apie oro susisiekimo paslaugų kainas pateikimą ir jų skaidrumą (Sprendimo ebookers.com Deutschland, C‑112/11, EU:C:2012:487, 13 punktas). Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad kainų skaidrumas turėtų sudaryti klientams galimybę veiksmingai palyginti skirtingų oro linijų oro susisiekimo paslaugų kainas. 23 straipsnis į reglamentą esą įtrauktas siekiant kovoti su oro susisiekimo paslaugų teikėjų ilgai taikyta praktika skelbti kainą į ją neįtraukus mokesčių, rinkliavų ir papildomų mokesčių už degalus (žr. Europos Komisijos pateikto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrų taisyklių teikiant oro susisiekimo paslaugas Bendrijoje pasiūlymo (KOM(2006) 396 galutinis) 10 puslapį ir 2007 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės dėl šio pasiūlymo (OL C 175, p. 85) 8.1 ir 8.4 punktus).

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad nei Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalyje, nei kitoje šio reglamento nuostatoje nėra išsamaus atsakymo į klausimą, kada turi būti pateikiama galutinė kaina. Šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje nurodyta, kad neprivalomi kainos priedai turi būti nurodyti „bet kurio rezervavimo proceso pradžioje“. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas mano, kad dėl Sąjungos teisės aktų leidėjo siekio sudaryti galimybę veiksmingai palyginti kainas Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje esantį žodį „visada“ reikia sieti su šio reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje esančiu žodžiu „visuomet“. Taigi minėtoje nuostatoje minimas galutinės kainos nurodymo momentas turįs būti ankstesnis nei reikalaujamas šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje minimiems neprivalomiems kainos priedams. Pagal tokį aiškinimą pareiga nurodyti galutinę oro susisiekimo paslaugų kainą pradiniame rezervavimo procedūros etape galėtų reikšti, kad ši kaina turi būti pateikta nuo kliento suvestus skrydžio vietos ir datos kriterijus atitinkančios oro susisiekimo paslaugos parodymo momento.

16

Antra, dėl oro susisiekimo paslaugų kainos pateikimo būdo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje į šį klausimą taip pat nepateikiamas išsamus atsakymas. Šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje tik nurodyta, kad neprivalomi kainos priedai turi būti nurodyti aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai.

17

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iš Reglamento Nr. 1008/2008/EB 23 straipsnio 1 dalies antro ir ketvirto sakinių padarė išvadą, kad galutinė oro susisiekimo paslaugų kaina privalo būti rodoma visada arba kiekvieną kartą nurodant kainas, vadinasi, daugiaetapėje rezervavimo sistemoje ji turi būti nurodoma ir pirmą kartą nurodant oro susisiekimo paslaugos kainą, ir vėliau kiekviename puslapyje, kuriame pateikiamos kainos. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad reikia rodyti ne tik Air Berlin iš anksto parinktų arba kliento pasirinktų oro susisiekimo paslaugų, bet ir kiekvienos lentelėje rodomos oro susisiekimo paslaugos galutinę kainą.

18

Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad įmanomas ir ne toks griežtas Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio aiškinimas, pagal kurį galutinės kainos nurodymas pradiniu, o ne galutiniu proceso etapu, kaip tai daro Air Berlin, kai pasirenkama konkreti oro susisiekimo paslauga, taip pat suteikia galimybę vartotojui veiksmingai palyginti, tegu ir ne pačiu patogiausiu būdu, skirtingų oro transporto vežėjų kainas.

19

Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas teiraujasi Teisingumo Teismo, ar Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antras sakinys aiškintinas taip, kad mokėtina galutinė kaina turi būti nurodoma kiekvieną kartą, kai nurodomos oro susisiekimo paslaugų kainos, įskaitant jų nurodymą pirmą kartą.

21

Air Berlin tvirtina, kad atsakymas į pirmąjį klausimą priklauso nuo Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio žodžio „visada“ aiškinimo. Air Berlin nuomone, šiuo žodžiu reikalaujama, kad mokėtina galutinė kaina būtų nurodoma ne tuomet, kai pirmą kartą pateikiama oro susisiekimo paslaugų kaina, o tik tuomet, kai klientas pasirenka konkretų skrydį ir prieš sudarant galutinę rezervavimo sutartį.

22

Šiuo atžvilgiu Air Berlin patikslina, kad jos įdiegto elektroninio rezervavimo proceso antrojo etapo puslapio lentelėje kaip išankstinė parinktis automatiškai rodomas pigiausias skrydis ir sistema pateikia galutinę kainą, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalį, į kurią įtraukiama pasirinkto skrydžio kaina, mokesčiai ir rinkliava, priedai už kurą ir aptarnavimo mokesčiai. Klientui pasirinkus kitą, t. y. brangesnį, skrydį, sistema parodo galutinę jo kainą.

23

Kaip nurodo Bundesverband, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vyriausybės bei Europos Komisija, toks aiškinimas nesuderinamas su Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio formuluote.

24

Reglamento Nr. 1008/2008/EB 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta, kad visada reikia nurodyti galutinę mokėtiną kainą, kuri turi apimti taikomą oro susisiekimo kainą ar oro susisiekimo tarifą ir visus taikomus mokesčius, rinkliavas, papildomas rinkliavas ir įmokas, kurių neįmanoma išvengti ir kuriuos galima numatyti skelbimo metu.

25

Taigi net iš pačios šios nuostatos formuluotės matyti, kad galutinė mokėtina kaina turi būti nurodoma „visada“, nesvarbu, ar tai momentas, kai ši kaina nurodoma pirmą kartą, kai klientas pasirenka konkretų skrydį ar kai sudaroma galutinė sutartis.

26

Todėl šia nuostata nustatyta pareiga visada nurodyti galutinę mokėtiną kainą reiškia, kad elektroninio rezervavimo sistemoje, kaip nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, galutinė mokėtina kaina turi būti rodoma kiekvieną kartą, kai rodomos oro susisiekimo paslaugų kainos, įskaitant jų rodymą pirmą kartą.

27

Tokį požiūrį patvirtina sisteminis Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir šios nuostatos antro sakinio ratio legis.

28

Kaip nurodo Bundesverband, Vokietijos ir Austrijos vyriausybės bei Komisija, iš Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies ketvirto sakinio formuluotės „bet kurio rezervavimo proceso pradžioje“ negalima daryti išvados, jog šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio žodis „visada“ aiškintinas taip, kad galutinę kainą reikia nurodyti tik rezervavimo proceso pradžioje.

29

Šio 23 straipsnio 1 dalies ketvirto sakinio formuluotė „bet kurio rezervavimo proceso pradžioje“ reiškia, kad neprivalomi kainos priedai turi būti nurodyti rezervavimo proceso pradžioje stricto sensu, nes tai suteikia klientui galimybę nuspręsti, ar jis iš tiesų ketina pasinaudoti atitinkama papildoma paslauga (šiuo klausimu žr. Sprendimo ebookers.com Deutschland, EU:C:2012:487, 15 punktas).

30

Priešingai, Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta pareiga „visada“ nurodyti galutinę kainą, apimančią neįmanomas išvengti ir galimas numatyti įmokas, atsiranda oro susisiekimo kainų paskelbimo bet kokia forma momentu, net jei tai įvyksta prieš pradedant rezervavimo procedūrą.

31

Bundesverband, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vyriausybės bei Komisija pagrįstai tvirtina, kad toks aiškinimas atitinka Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio ratio legis, matomą iš šio reglamento 16 konstatuojamosios dalies.

32

Pagal Reglamento Nr. 1008/2008 16 konstatuojamąją dalį vartotojams turėtų būti sudaromos galimybės veiksmingai palyginti skirtingų oro linijų oro susisiekimo paslaugų kainas, taigi galutinė vartotojo mokėtina oro susisiekimo iš Sąjungos teritorijoje esančio oro uosto paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus, turėtų būti visuomet nurodyta.

33

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau turėjo progą nurodyti, kad, kaip aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio pavadinimo ir jo 1 dalies teksto, šia nuostata siekiama užtikrinti informacijos dėl oro susisiekimo paslaugų kainų pateikimą ir jų skaidrumą ir taip ja prisidedama prie šiomis paslaugomis besinaudojančių asmenų apsaugos (Sprendimo ebookers.com Deutschland, EU:C:2012:487, 13 punktas ir Sprendimo Vueling Airlines, C‑487/12, EU:C:2014:2232, 32 punktas).

34

Iš Reglamento Nr. 1008/2008 16 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad oro transporto vežėjui nustatyta pareiga „visada“ nurodyti galutinę mokėtiną kainą yra būtina tam, kad klientai galėtų veiksmingai palyginti skirtingų oro linijų oro susisiekimo paslaugų kainas, o tai atitinka šio reglamento 23 straipsnio 1 dalimi siekiamą tikslą sudaryti veiksmingą galimybę palyginti oro susisiekimo paslaugų kainas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vueling Airlines, EU:C:2014:2232, 33 punktą).

35

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antras sakinys aiškintinas taip, kad elektroninio rezervavimo sistemoje, kaip nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, galutinė mokėtina kaina turi būti rodoma kiekvieną kartą, kai rodomos oro susisiekimo paslaugų kainos, įskaitant jų rodymą pirmą kartą.

36

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi Teisingumo Teismo, ar Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antras sakinys aiškintinas taip, kad turi būti nurodoma tik kliento pasirinktos oro susisiekimo paslaugos, ar kiekvienos rodomos oro susisiekimo paslaugos galutinė mokėtina kaina.

37

Air Berlin tvirtina, kad Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antru sakiniu reikalaujama nurodyti ne kiekvieno rodomo skrydžio, o tik kliento pasirinkto skrydžio galutinę kainą. Air Berlin mano, kad veiksmingas palyginimas, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 16 konstatuojamąją dalį, galimas tik klientui pasirinkus konkretų tam tikro tvarkaraščio skrydį iš išvykimo oro uosto į atvykimo oro uostą. Taigi Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta pareiga nurodyti galutinę kainą turėtų būti taikoma tik klientui pasirinkus konkretų skrydį ir sietina tik su šiuo skrydžiu.

38

Tokiam aiškinimui pritarti negalima.

39

Kaip pagrįstai nurodo Bundesverband, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų ir Austrijos vyriausybės bei Komisija, Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta pareiga „visada“ nurodyti galutinę kainą taikoma bet kokiai oro susisiekimo kainų skelbimo formai, įskaitant lentelės forma pateikiamoms siūlomoms kainoms už įvairias oro susisiekimo paslaugas. Taigi, tik pasirinkto skrydžio galutinės kainos nurodymo nepakanka šioje nuostatoje įtvirtintai pareigai įvykdyti.

40

Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio ratio legis, primintas šio sprendimo 31–34 punktuose.

41

Pareiga nurodyti už kiekvieną skrydį, kurio kaina pateikiama, o ne tik už pasirinktą skrydį mokėtiną galutinę kainą, leidžia klientams veiksmingai palyginti skirtingų oro transporto vežėjų taikomas oro susisiekimo paslaugų kainas, o tai atitinka bendrąjį oro susisiekimo paslaugų kainų skaidrumo tikslą, kurio siekiama Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antru sakiniu.

42

Air Berlin teigia, kad dėl tokio Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antro sakinio aiškinimo, pagal kurį reikia nurodyti kiekvieno rodomo skrydžio mokėtiną galutinę kainą, susidarys situacija, kai bus leidžiama nurodyti tik galutinę kainą, taigi bus visiškai uždrausta nurodyti tik paties skrydžio kainą. Nors šios nuostatos trečiu sakiniu esą reikalaujama, kad šalia galutinės kainos atskirai taip pat būtų nurodyta tik paties skrydžio kaina.

43

Tačiau šį argumentą reikia atmesti kaip visiškai nepagrįstą, nes to paties 23 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta pareiga nurodyti už kiekvieną rodomą skrydį mokėtiną galutinę kainą visiškai nedraudžia nurodyti kiekvieno skrydžio oro susisiekimo kainą ar oro susisiekimo tarifus pagal šios nuostatos trečiajame sakinyje nustatytas sąlygas.

44

Priešingai, iš pačios Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies trečio sakinio formuluotės matyti, kad pareiga nurodyti bent jau oro susisiekimo kainą ar oro susisiekimo tarifą, mokesčius, oro uostų mokesčius ir kitas neprivalomas rinkliavas, papildomas rinkliavas ar įmokas, jei šie elementai pridėti prie oro susisiekimo kainos ar oro susisiekimo tarifo, yra papildoma pareiga, palyginti su šios dalies antrame sakinyje įtvirtinta pareiga nurodyti galutinę kainą.

45

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1008/2008 23 straipsnio 1 dalies antras sakinys aiškintinas taip, kad elektroninio rezervavimo sistemoje, kaip nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, turi būti nurodoma ne tik kliento pasirinktos, bet ir kiekvienos oro susisiekimo paslaugos, kurios kaina pateikiama, galutinė mokėtina kaina.

46

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: