1.

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį 2013 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija), susijęs su SESV 102 straipsnio išaiškinimu.

2.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl vadinamojo „su standartizacijos organizacijos nustatytu standartu susieto“ patento ir pirmą kartą Teisingumo Teismo prašoma išnagrinėti, ar su standartu susieto patento savininko pareikštas ieškinys dėl patento pažeidimo įmonei, gaminančiai produktus, kuriems taikomas šis standartas, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir prireikus – kokiomis sąlygomis.

3.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Huawei Technologies Co. Ltd (toliau – Huawei), telekomunikacijų sektoriuje veikiančios pasaulinio masto įmonės, įsteigtos Šendžene (Kinija), ir ZTE Corp., įsteigtos Šendžene, bei ZTE Deutschland GmbH (toliau – ZTE), įsteigtos Diuseldorfe (Vokietija), kurios taip pat priklauso pasaulinio masto įmonių grupei, veikiančiai tame pačiame sektoriuje, ginčą. Ieškiniu dėl patento pažeidimo Huawei prašo nutraukti patento pažeidimą, pateikti buhalterinės apskaitos duomenis, atšaukti gaminius ir nustatyti žalos atlyginimą.

4.

Ieškinys dėl patento pažeidimo susijęs su Huawei, t. y. registruotos patento savininkės, Europos patentu Nr. EP 2090050 B 1 (toliau – ginčijamas patentas). Vokietijos Federacinė Respublika yra viena iš susitariančiųjų valstybių narių, nurodytų šiame patente, kuris „susietas“ su standartu ( 2 )Long Term Evolution (LTE), nustatytu Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto (toliau – ETSI) ( 3 ), o tai reiškia, kad kiekvienas LTE standartą naudojantis asmuo privalomai įgyvendina patento techninę teoriją.

5.

2009 m. kovo 4 d.Huawei pranešė ETSI apie ginčijamą patentą ir kartu įsipareigojo suteikti licencijas tretiesiems asmenims sąžiningomis, teisingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (anglų k. Fair, Reasonable and Non-discriminatory) (toliau – FRAND sąlygos) ( 4 ).

6.

Kadangi derybos dėl licencinės sutarties sudarymo FRAND sąlygomis „buvo nesėkmingos“ ( 5 ), Huawei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ZTE pareiškė ieškinį dėl patento pažeidimo ir reikalavo nutraukti veiksmus, pateikti buhalterinės apskaitos duomenis, atšaukti gaminius ir nustatyti žalos atlyginimą. Anot ZTE, šis ieškinys dėl veiksmų nutraukimo yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes ji pasirengusi derėtis dėl licencijos.

7.

Kelių valstybių narių ir trečiųjų šalių teismuose buvo pareikšta daugybė ieškinių dėl su standartu susieto patento savininko, įsipareigojusio suteikti licencijas tretiesiems asmenims FRAND sąlygomis, elgesio. Tokia ne tik konkurencijos teise, bet ir civiline teise grindžiamų ieškinių gausa lėmė daugybę skirtingų teisinių sprendimų, todėl ir didelį netikrumą dėl su standartu susieto patento savininko ir įmonių, kurios taikydamos Europos standartizacijos organizacijos nustatytą standartą naudoja su standartu susieto patento techninę teoriją, tam tikrų veiksmų teisėtumo.

8.

Atsižvelgdamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, šioje išvadoje apsiribosiu tik konkurencijos teisės, konkrečiai kalbant, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi klausimo nagrinėjimu.

9.

Vis dėlto tai nereiškia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama problematika, kuri, mano nuomone, iš esmės kyla dėl FRAND sąlygų sąvokos ir turinio aiškumo stokos, negalėtų būti tinkamai, o gal net geriau, išspręsta remiantis kitomis teisės šakomis ar kitais mechanizmais nei konkurencijos teisė.

10.

Šiuo klausimu pakanka pabrėžti, kad įsipareigojimas suteikti licenciją FRAND sąlygomis neprilygsta licencijai, išduotai FRAND sąlygomis, ir nesuteikia jokios informacijos apie FRAND sąlygas, dėl kurių iš esmės turi susitarti atitinkamos šalys.

11.

Nors licencijos FRAND sąlygos susijusios tik su šalių ir prireikus civilines bylas nagrinėjančių ar arbitražo teismų kompetencija, manau, kad akivaizdu, jog aptariamų šalių geranoriškumo nebuvimo ar derybų nutraukimo grėsmės šioje srityje galėtų būti bent iš dalies išvengta ar ji sumažinta, jeigu standartizacijos organizacijos nustatytų derybų dėl licencijos suteikimo FRAND sąlygomis minimalius reikalavimus ar gaires arba „gero elgesio taisykles“. Antraip su standartu susieto patento savininkai ar standartą taikančios ir su standartu susieto patento techninę teoriją naudojančios įmonės ieškinius dėl veiksmų nutraukimo ir su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi susijusias taisykles, kurie turėtų būti paskutinė priemonė, naudoja kaip derybų argumentą ar priemonę spaudimui daryti.

12.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartijos) 16 straipsnyje „Laisvė užsiimti verslu“ nustatyta:

„Laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką.“

13.

Chartijos 17 straipsnyje „Teisė į nuosavybę“ nustatyta:

„1.   Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.

2.   Intelektinė nuosavybė turi būti saugoma.“

14.

Chartijos 47 straipsnyje „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ nustatyta:

„Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

<…>“

15.

Chartijos 52 straipsnio „Teisių ir principų taikymo sritis ir aiškinimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

16.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo ( 6 ) 9 straipsnyje „Laikinosios ir prevencinės priemonės“ nustatyta:

„1.   „Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjo prašymu teismo institucijos galėtų:

<…>“

17.

Pagal Direktyvos 2004/48 10 straipsnį „Atkuriamosios priemonės“:

„1.   Nepažeisdamos bet kokios žalos atlyginimo teisių turėtojui už pažeidimą galimybės ir be jokios kompensacijos, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teismo institucijos galėtų pareiškėjo prašymu reikalauti taikyti atitinkamas priemones prekėms, kurios teismo nustatytos pažeidžiančiomis intelektinės nuosavybės teises, ir atitinkamais atvejais medžiagoms bei priemonėms, kurios daugiausia yra naudojamos tokių prekių sukūrimui ar gamybai. Į tokias priemones įeina:

<…>

3.   Svarstant prašymą taikyti atkuriamąsias priemones, atsižvelgiama į pažeidimo rimtumo ir reikalaujamų taikyti gynybos būdų santykį ir į trečiųjų šalių interesus.“

18.

Direktyvos 2004/48 11 straipsnyje „Draudimai“ nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad priimdamos teismo sprendimą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, teismo institucijos galėtų pažeidėjui taikyti draudimą tęsti pažeidimą. <...>“

19.

Direktyvos 2004/48 12 straipsnyje „Alternatyvios priemonės“ nustatyta:

„Valstybės narės gali numatyti, kad atitinkamais atvejais asmens, kuriam gali būti taikomos šiame skirsnyje numatytos priemonės, prašymu kompetentingos teismo institucijos galėtų reikalauti sumokėti piniginę kompensaciją nukentėjusiajai šaliai vietoj šiame skirsnyje numatytų priemonių taikymo, jei tas asmuo veikė netyčia ir ne dėl neatsargumo, jei atitinkamų priemonių taikymas jam sukeltų neproporcingą žalą ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra pakankama.“

20.

Direktyvos 2004/48 13 straipsnyje „Žala“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teismo institucijos nukentėjusiojo asmens prašymu, reikalautų pažeidėjo, kuris žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti teisių turėtojui žalą, kuri atitiktų faktiškai jo patirtus nuostolius dėl pažeidimo.

Nustatydamos nuostolių dydį, teismo institucijos:

2.   Kai pažeidėjas dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje nežinodamas arba neturėdamas pagrindo žinoti, valstybės narės gali nustatyti, kad teismo institucijos galėtų reikalauti atiduoti pelną arba atlyginti žalą, ir tai galėtų būti iš anksto nustatyta.“

21.

Pagal ETSI intelektinės nuosavybės politikos 3 straipsnio 1 dalį šios standartizacijos organizacijos tikslas – parengti standartus, atitinkančius Europos telekomunikacijų sektoriaus techninius tikslus ir sumažinti ETSI, jos nariams ir trečiosioms šalims, taikantiems ETSI standartus, kylančią grėsmę prarasti standartams rengti, priimti ir taikyti skirtas investicijas dėl intelektinės nuosavybės, susijusios su tų standartų taikymu, neprieinamumo. Todėl ETSI intelektinės nuosavybės politika siekiama pusiausvyros tarp standartizacijos, susijusios su viešu naudojimu telekomunikacijų srityje, poreikių ir teisių, kurias turi intelektinės nuosavybės teisių turėtojai. ETSI intelektinės nuosavybės politikos 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant standartus intelektinės nuosavybės teisių turėtojams turi būti tinkamai ir teisingai atlyginta už jų intelektinės nuosavybės naudojimą.

22.

ETSI intelektinės nuosavybės politikos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas narys, ypač standarto, kurį plėtojant jis dalyvauja, rengimo proceso metu, imasi būtinų priemonių, kad kuo greičiau praneštų ETSI apie savo su standartu susietas intelektinės nuosavybės teises. Todėl su standartu susijusį techninį pasiūlymą teikiantis narys ETSI turi pranešti apie bet kokią turimą intelektinės nuosavybės teisę, kuri gali tapti susieta su standartu, tuo atveju, jeigu pasiūlymas bus priimtas.

23.

ETSI intelektinės nuosavybės politikos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tada, kai ETSI pranešta apie su standartu susietą intelektinės nuosavybės teisę, generalinis direktorius nedelsdamas siūlo tos teisės turėtojui per trijų mėnesių laikotarpį prisiimti neatšaukiamą įsipareigojimą būti pasirengusiam suteikti licencijas FRAND sąlygomis dėl tos intelektinės nuosavybės teisės. Jeigu joks FRAND įsipareigojimas neprisiimtas, ETSI aiškinasi, ar su atitinkamomis standarto dalimis susiję darbai turi būti sustabdyti, kol klausimas bus išnagrinėtas, ir (arba) pateikti atitinkamą standartą tvirtinti ( 7 ). Jeigu intelektinės nuosavybės teisių turėtojas atsisako prisiimti įsipareigojimą dėl FRAND sąlygų pagal ETSI intelektinės nuosavybės politikos 6 straipsnio 1 dalį, ETSI aiškinasi, ar yra alternatyvi technologija; jeigu jos nėra, su nagrinėjamu standartu susiję darbai sustabdomi ( 8 ). Remiantis ETSI intelektinės nuosavybės politikos 14 straipsniu, vieno iš narių padarytas šio dokumento pažeidimas yra ETSI įsipareigojimų pažeidimas.

24.

Remiantis ETSI intelektinės nuosavybės politikos 15 straipsnio 6 dalimi, intelektinė nuosavybė laikoma „susieta su standartu“, be kita ko, kai dėl techninių priežasčių neįmanoma pagaminti standartą atitinkančių gaminių nepažeidžiant šios nuosavybės. Vis dėlto ETSI nekontroliuoja nei intelektinės nuosavybės, apie kurią praneša vienas iš narių, teisėtumo, nei jos sąsajos su standartu.

25.

ETSI intelektinės nuosavybės politikoje nepateiktas tikslus licencijos FRAND sąlygų apibrėžimas. Būtent patento turėtojas ir naudotojas turi derėtis dėl su standartu susieto patento naudojimo terminų ir sąlygų ( 9 ). Be to, ETSI intelektinės nuosavybės politikoje nėra ir taisyklių ar nuostatų, pagal kurias turi būti nagrinėjami ginčai, kai šalys nesutaria dėl konkrečių FRAND sąlygų ( 10 ).

26.

ZTE Vokietijoje siūlo ir parduoda, be kita ko, bazines stotis su LTE programine įranga (toliau – ginčijama įgyvendinimo forma). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad ZTE siūlomos ir parduodamos ginčijamos įgyvendinimo formos akivaizdžiai atitinka LTE programinę įrangą ir joms taikomas LTE standartas. Kadangi Huawei turimas nagrinėjamas patentas yra susietas su LTE standartu, ZTE automatiškai naudoja šį patentą.

27.

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. pabaigos Huawei ir ZTE bendravo, be kita ko, dėl patento pažeidimo ir galimybės sudaryti licencinę sutartį. Huawei„nurodė, jos manymu, tinkamą licencinio mokesčio sumą“. ZTE „siekė kryžminio licencijavimo“. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti ir tai, kad 2013 m. sausio 30 d. ZTE pateikė kryžminio licencijavimo sutarties pasiūlymą ir pasiūlė Huawei sumokėti licencinį mokestį (t. y. 50 EUR), bet jo nesumokėjo. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad „konkrečių licencinės sutarties pasiūlymų šalys viena kitai nepateikė“. 2011 m. balandžio 28 d.Huawei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė ieškinį, dėl kurio vyksta šis prejudicinio sprendimo priėmimo procesas.

28.

ZTE Europos patentų tarnybai (EPT) pateikė prieštaravimą dėl ginčijamo patento išdavimo, remdamasi tuo, kad patentas negalioja. 2013 m. sausio 25 d. sprendimu EPT patvirtino patento galiojimą ir atmetė ZTE prašymą. Dabar dėl šio sprendimo pateikta apeliacija.

29.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad ZTE neteisėtai naudoja ginčijamą patentą. Vis dėlto šis teismas mano, kad galima remtis licencijos suteikimo privalomuoju pobūdžiu ir atmesti ieškinį dėl veiksmų nutraukimo, remiantis būtent SESV 102 straipsniu, jeigu būtų galima laikyti, kad pareikšdama ieškinį dėl veiksmų nutraukimo Huawei piktnaudžiauja „neginčijamai užimama dominuojančia padėtimi“ ( 11 ).

30.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, nuo kurio momento su standartu susieto patento savininkas pažeidžia SESV 102 straipsnį dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi patento pažeidėjo atžvilgiu, galima nustatyti remiantis dviem požiūriais.

31.

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Bundesgerichtshof (Vokietijos Aukščiausiasis Federalinis Teismas) 2009 m. gegužės 6 d. Sprendime Norme Orange Book (KZR 39/06) (toliau – Sprendimas Orange‑Book‑Standard) ( 12 ) nusprendė, jog patento savininkas, pareiškęs ieškinį, kuriuo reikalaujama nutraukti patento pažeidimą, nors atsakovas turi teisę gauti licenciją tam patentui, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi tik jeigu tenkinamos šios sąlygos:

„Pirma, atsakovas turi būti pateikęs ieškovui besąlygišką pasiūlymą sudaryti licencinę sutartį (tokiame pasiūlyme, be kita ko, neturi būti sąlygos, pagal kurią licencijos taikymas ribojamas tik patento pažeidimo atvejais), kuris atsakovui yra privalomas ir kurio ieškovas negali atmesti neteisėtai nesukliudęs atsakovui arba nepažeidęs diskriminacijos draudimo principo.

Jei atsakovas mano, kad ieškovas piktnaudžiauja, nes reikalauja pernelyg didelio licencinio mokesčio, arba jei ieškovas atsisako nurodyti licencinio mokesčio dydį, pasiūlymas sudaryti licencinę sutartį laikomas besąlyginiu, jeigu jame numatyta, kad ieškovas licencinio mokesčio dydį nustato ex aequo et bono.

Antra, jei atsakovas jau naudoja patentu saugomą objektą dar prieš ieškovui priimant jo pasiūlymą, jis privalo laikytis įsipareigojimų, pagal ketinamą sudaryti licencinę sutartį susijusių su objekto, kuriam teikiama licencija, naudojimu. Tai visų pirma reiškia, kad atsakovas nediskriminacinės sutarties sąlygomis turi apskaičiuoti savo naudojimosi veiksmų apimtį ir įvykdyti iš to kylančias mokėjimo prievoles.

Vykdydamas šias mokėjimo prievoles atsakovas neprivalo mokėti licencinio mokesčio tiesiogiai ieškovui. Iš tiesų jis gali licencinio mokesčio sumą pervesti į Amtsgericht (Apylinkės teismo) depozitinę sąskaitą“.

32.

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pranešime spaudai ( 13 ) dėl Samsung Electronics ir kt. išsiųsto pranešimo apie kaltinimus vykstant procedūrai dėl patento pažeidimo mobiliųjų telefonų rinkoje (COMP/C‑3/39.939) Europos Komisija preliminariai teigė, kad reikalavimas nutraukti veiksmus yra neteisėtas pagal SESV 102 straipsnį, nes procedūra vyksta dėl su standartu susieto patento, dėl kurio patento savininkas standartizacijos organizacijai pranešė apie įsipareigojimą suteikti licencijas FRAND sąlygomis, o pats patento pažeidėjas yra pasirengęs derėtis dėl tokios licencijos.

33.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pranešime spaudai Komisija nepaaiškina, kokiomis sąlygomis patento pažeidėjas gali būti laikomas pasirengusiu derėtis. Be to, ji nepateikia nuomonės ir apie Bundesgerichtshof sprendime Orange-Book-Standard nustatytus kriterijus.

34.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šioje byloje pritaikius Bundesgerichtshof nustatytus kriterijus ZTE negalėtų pagrįstai remtis licencijos privalomuoju pobūdžiu, todėl reikėtų tenkinti ieškinį dėl patento pažeidimo. Šis teismas mano, kad tokiu atveju Huawei neturėtų pareigos priimti kurio nors iš ZTE raštu pateiktų pasiūlymų, kuriais siekiama sudaryti licencinę sutartį, dėl dviejų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų priežasčių.

35.

Pirma, ZTE sutarties pasiūlymai turėtų būti laikomi nepakankamais dėl to, kad tai nebuvo „besąlyginiai“ pasiūlymai, kaip tai suprantama pagal Bundesgerichtshof praktiką, nes tie pasiūlymai susiję tik su gaminiais, dėl kurių pažeidžiamas patentas.

36.

Antra, neatsižvelgiant į tai, ar teisingai nustatytas licencinio mokesčio dydis, ZTE licencinio mokesčio, kurį pati apskaičiavo (t. y. 50 EUR), nesumokėjo ir iš jokių aplinkybių nematyti, kad Amtsgericht būtų nurodęs pervesti šią sumą į depozitinę sąskaitą. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad ZTE nepateikė tinkamos ir išsamios ataskaitos apie atliktus naudojimo veiksmus.

37.

Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tuo atveju, jei būtų remiamasi Komisijos pranešime spaudai siūlomu teiginiu, Huawei ieškinį dėl veiksmų nutraukimo reikėtų atmesti dėl piktnaudžiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Huawei ieškinį grindžia su standartu susietu patentu, ZTE privalo jį naudoti, kad galėtų rinkoje įdiegti LTE atitinkančią ginčijamą įgyvendinimo formą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad Huawei pranešė ETSI, jog pasirengusi suteikti licencijas tretiesiems asmenims, ir pažymi, kad bent jau tada, kai tai buvo svarbu (žodžiu vykusių derybų pabaigoje), ZTE buvo „pasirengusi derėtis“, kaip tai suprantama, remiantis Komisijos teiginiu. Bet kuriuo atveju šis pasirengimas derėtis matyti iš ZTE pateiktų rašytinių sutarčių pasiūlymų (šiuose pasiūlymuose iš dalies pakartoti Huawei pasiūlymai). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į Komisijos teiginį, pasirengimui derėtis nedaro įtakos tai, kad šalims nepavyksta sutarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų turinio ar, be kita ko, mokėtino licencinio mokesčio dydžio.

38.

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

39.

Huawei, ZTE, Nyderlandų ir Portugalijos vyriausybės bei Komisija pateikė pastabas raštu. Per 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdį Huawei, ZTE, Nyderlandų ir Suomijos vyriausybės bei Komisija pateikė pastabas žodžiu.

40.

Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar tai, kad su standartu susieto patento savininkas, įsipareigojęs suteikti licencijas FRAND sąlygomis, pareiškia ieškinį dėl patento pažeidimo, laikoma piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir prireikus – kokiomis sąlygomis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai susiję ne su FRAND licencijai keliamais specialiais reikalavimais – tai yra šalių ir atitinkamai civilines bylas nagrinėjančių teismų ar arbitražo teismų kompetencija, – o jais, atsižvelgiant į konkurencijos teisę, siekiama nustatyti pagrindą, kuriuo remiantis turi vykti derybos dėl su standartu susieto patento licencijos suteikimo FRAND sąlygomis.

41.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, su standartu susieto patento savininkas derybose dėl licencijų užima stiprią poziciją, nes turi teisę pareikšti ieškinį dėl veiksmų nutraukimo. Todėl reikia užtikrinti, kad su standartu susieto patento savininkas negalėtų nustatyti, pavyzdžiui, pernelyg didelio licencinio mokesčio ir taip neįvykdyti įsipareigojimo suteikti licencijas FRAND sąlygomis, o tokie veiksmai buvo kvalifikuojami kaip „patent hold-up“ ( 14 ).

42.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi ir tai, kad teisės pareikšti ieškinį dėl veiksmų nutraukimo apribojimas labai pablogina su standartu susieto patento savininko derybines pozicijas, nes jis gali nebeturėti pakankamų priemonių spaudimui daryti, kad derybose su patento pažeidėju būtų lygybė. Be to, šis teismas teigia, kad su standartu susieto patento savininkui tenka toleruoti neteisėtą jo patento naudojimą, nepaisant to, ar licencinė sutartis iš tikrųjų bus sudaryta ir kada; ir kad tik vėliau, neįmanoma numatyti kada, žala jam bus atlyginta; taip pat nėra tikrumo dėl jos atlyginimo ir dydžio netgi tuo atveju, jeigu derybos dėl licencijos užtrunka dėl priežasčių, susijusių tik su patento pažeidėju. Tokie veiksmai buvo kvalifikuoti kaip „patent hold‑out“ arba „reverse patent hold‑up“.

43.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmuoju prejudiciniu klausimu siekia išsiaiškinti, ar su standartu susieto patento savininkas, standartizacijos organizacijai, šiuo atveju – ETSI, įsipareigojęs suteikti tretiesiems asmenims licenciją FRAND sąlygomis, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje, kai patento pažeidėjui pareiškia ieškinį dėl veiksmų nutraukimo, nors patento pažeidėjas buvo „pasirengęs derėtis“ dėl tokios licencijos.

44.

Pateikdamas šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro ir antrą prielaidą, pagal kurią dominuojančia padėtimi piktnaudžiaujama tik tuo atveju, jeigu patento pažeidėjas pateikė su standartu susieto patento savininkui priimtiną besąlyginį pasiūlymą, kurio patento savininkas negali atmesti neteisėtai nesukliudęs patento pažeidėjui arba nepažeidęs nediskriminavimo principo, ir patento pažeidėjas prieš gaudamas licenciją jau vykdo jam tenkančius sutartinius įsipareigojimus, susijusius su atliktais naudojimo veiksmais.

45.

Mano nuomone, tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų pateiktas naudingas ir išsamus atsakymas, šio teismo nurodytas dvi prielaidas reikia nagrinėti kartu.

46.

Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis prejudiciniai klausimai atitinkamai susiję su patento pažeidėjo pasirengimui derėtis taikoma tvarka ir jo pasiūlymui bei pagal suteiktiną licenciją jam tenkančių įsipareigojimų vykdymui taikoma tvarka. Atsakymą į šiuos klausimus didele dalimi lems atsakymas į pirmąjį klausimą. Penktasis klausimas susijęs su kitais ieškiniais nei ieškinys dėl veiksmų nutraukimo, kuriuos gali pareikšti su standartu susieto patento savininkas, kad apsaugotų savo intelektinę nuosavybę. Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai iš esmės susiję su ieškinio dėl veiksmų nutraukimo teisėtumu, šioje išvadoje didžiausią dėmesį skirsiu šiam ieškiniui.

47.

Akivaizdu, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimuose remiamasi Bundesgerichtshof sprendimu Orange‑Book‑Standard ir Komisijos pranešimu spaudai dėl Samsung Electronics ir kt. bylos.

48.

Dėl šio teismo sprendimo pažymėtina, kad yra svarbių bylos, kurioje priimtas Sprendimas Orange‑Book‑Standard, ir pagrindinės bylos faktinių aplinkybių skirtumų. Ginčijamas patentas yra su LTE standartu susietas patentas, dėl kurio įmonės (tarp jų – Huawei ir ZTE), dalyvaujančios ETSI standartizacijos procese, sudarė sutartį, o byloje, kurioje priimtas Bundesgerichtshof sprendimasOrange‑Book‑Standard, nagrinėjamas standartas yra de facto standartas ( 15 ). Vadinasi, pastarojoje byloje aptariamas patento savininkas neturėjo jokio įsipareigojimo suteikti licenciją FRAND sąlygomis. Tokiu atveju įprasta, kad patento savininkui suteikiami didesni derybiniai įgaliojimai licencijos prašančio asmens atžvilgiu nei su standartu susieto patento savininkui, kuris yra Europos standartizacijos organizacijos narys, ir galiausiai, kad pirmojo pareikštas ieškinys dėl veiksmų nutraukimo laikomas piktnaudžiavimu tik jeigu jo reikalaujamas licencinis mokestis akivaizdžiai pernelyg didelis.

49.

Atsižvelgdamas į šiuos reikšmingus faktinių aplinkybių skirtumus, palyginti su pagrindine byla, manau, kad Sprendimas Orange‑Book‑Standard negali būti taikomas pagal analogiją šioje byloje.

50.

Nors pranešimas spaudai dėl Samsung Electronics ir kt. bylos susijęs su patentu, susietu su standartu, kurio savininkas standartizacijos organizacijai pranešė apie įsipareigojimą suteikti licencijas FRAND sąlygomis, vis dėlto, mano nuomone, patento pažeidėjo pasirengimo derėtis ( 16 ), kuris ypač neaiškus ir neprivalomojo pobūdžio, tikrai negali pakakti ( 17 ) tam, kad būtų galima apriboti su standartu susieto patento savininko teisę pareikšti ieškinį dėl veiksmų nutraukimo ( 18 ).

51.

Manau, kad šiuo atveju paprasčiausias Bundesgerichtshof sprendimo Orange‑Book‑Standard ar pranešimo spaudai taikymas lemtų su standartu susieto patento savininkų, patento techninės teorijos naudotojų ar vartotojų atitinkamai pernelyg didelę arba nepakankamą apsaugą ( 19 ).

52.

Taigi, matyti, kad reikia rasti tarpinį sprendimą.

53.

Pažymėtina, kaip pabrėžia Komisija, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi prielaida, jog Huawei užima dominuojančią padėtį ( 20 ), ir Teisingumo Teismui nepateikė klausimų nei dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo kriterijų ( 21 ), nei dėl dominuojančios padėties konstatavimo ( 22 ).

54.

Portugalijos vyriausybė ir Komisija pastabose nurodė tik galimą su standartu susieto patento turėtojo piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, o Huawei ( 23 ), ZTE ( 24 ) ir Nyderlandų vyriausybė savo pastabose dominuojančios padėties egzistavimo klausimo beveik neaptarė.

55.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Teisingumo Teismas turi teisę aiškinti Sąjungos nuostatas ar spręsti dėl jų galiojimo tik remdamasis nacionalinio teismo jam nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, prejudicinių klausimų esmės pakeitimas būtų nesuderinamas su pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismui suteiktu vaidmeniu ir jo pareiga užtikrinti valstybių narių vyriausybėms ir suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią nuostatą suinteresuotosioms šalims pranešama tik apie sprendimus dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ( 25 ).

56.

Kadangi šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, kad klausimą dėl dominuojančios padėties egzistavimo būtina nagrinėti ar kad jis svarbus, Teisingumo Teismas neturi nagrinėti šio klausimo.

57.

Vis dėlto pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodė, jog, visiškai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir konkretų kontekstą, pagrindinėje byloje nekonstatavo, kad su patentu susieto standarto savininkas neginčijamai užima dominuojančią padėtį. Kaip Nyderlandų vyriausybė, manau, jog tai, kad įmonė turi su standartu susietą patentą, nebūtinai reiškia, kad ji užima dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį ( 26 ), o nacionalinis teismas turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų taip yra kiekvienu konkrečiu atveju ( 27 ).

58.

Kadangi dominuojančios padėties buvimo konstatavimas lemia atitinkamos įmonės ypatingą pareigą ( 28 ) savo elgesiu nepažeisti veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje, tokio konstatavimo negalima grįsti prielaidomis. Jei tai, kad bet kuris asmuo, naudojantis standartizacijos organizacijos nustatytą standartą, būtinai turi taikyti su standartu susieto patento techninę teoriją, todėl jam būtina šio patento savininko licencija, gali reikšti paprastą prezumpciją, jog šio patento savininkas užima dominuojančią padėtį, manau, kad turi būti galimybė nuginčyti šią prezumpciją konkrečiais ir išsamiais įrodymais.

59.

Pažymėtina, kad, siekiant pateikti atsakymą į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, atsižvelgiant į konkurencijos teisę reikia palyginti, pirma, su standartu susieto patento savininko (Huawei) teisę į intelektinę nuosavybę ir teisę kreiptis į teismą ir, antra, ūkio subjektų, kaip antai LTE standartą įgyvendinančių įmonių (ZTE), pagal Chartijos 16 straipsnį turimą laisvę užsiimti verslu. Iš tiesų su ieškiniu dėl veiksmų nutraukimo susijęs draudimas labai apriboja šią laisvę ( 29 ), todėl gali iškraipyti konkurenciją ( 30 ).

60.

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog, nepaisant to, kad Huawei pranešė ETSI apie įsipareigojimą tretiesiems asmenims suteikti licencijas FRAND sąlygomis, ji neatsisakė teisės pareikšti ieškinius dėl veiksmų nutraukimo asmenims, be jos leidimo naudojantiems ginčijamo patento techninę teoriją. Tačiau iš šio įsipareigojimo aiškiai matyti, kad Huawei sutinka ( 31 ) iš ginčijamo patento gauti pelną ne tik jį naudodama pati, bet ir suteikdama licencijas kitiems. Be to, Huawei sutinka, kad FRAND sąlygomis nustatytas licencinis mokestis yra tinkamas ir teisingas atlyginimas už tai, kad kiti asmenys naudoja tą patentą.

61.

Pritariu Huawei, ZTE, Nyderlandų ir Portugalijos vyriausybių bei Komisijos pastaboms ir manau, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, naudojimasis su intelektinės nuosavybės teise susijusia išimtine teise, t. y. šiuo atveju pareikštas ieškinys dėl veiksmų nutraukimo patento pažeidimo atveju, savaime nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ( 32 ). Iš tiesų ši teisė patento turėtojui yra esminė priemonė ( 33 ), suteikianti galimybę ginti savo intelektinę nuosavybę, kurios apsauga užtikrinama būtent Chartijos 17 straipsnio 2 dalyje ( 34 ).

62.

Vadinasi, bet koks teisės pareikšti šiuos ieškinius apribojimas neišvengiamai yra didelis intelektinės nuosavybės teisės ribojimas, todėl gali būti taikomas tik išimtinėmis ir tiksliai apibrėžtomis aplinkybėmis.

63.

Vis dėlto intelektinės nuosavybės teisė nėra absoliuti teisė. Todėl, nors nekalbama apie piktnaudžiavimą teise, Direktyvos 2004/48 12 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[š]i direktyva nedaro poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, ypač – [SESV 101] ir [SESV 102] straipsniams. Šioje direktyvoje numatytos priemonės neturėtų būti taikomos su Sutartimi nesuderinamu būdu be reikalo varžyti konkurenciją“. Vadinasi, teisė pareikšti ieškinį dėl veiksmų nutraukimo intelektinei nuosavybei apsaugoti nėra absoliuti ir neliečiama, o siekiant bendrojo intereso, turi būti derinama su konkurencijos taisyklėmis, konkrečiai numatytomis SESV 101 ir SESV 102 straipsniuose ( 35 ). Pavyzdžiui, šios direktyvos 12 straipsnyje nustatyta, kad asmens, kuriam gali būti taikomas draudimas, prašymu kompetentingos teismo institucijos gali reikalauti sumokėti piniginę kompensaciją intelektinės nuosavybės teisės turėtojui, užuot taikiusios draudimą. Taigi teisės pareikšti ieškinį dėl veiksmų nutraukimo ir šios teisės pakeitimo pinigine kompensacija apribojimai aiškiai nustatyti šioje direktyvoje ( 36 ).

64.

Be to, intelektinės nuosavybės teisės turėtojas pats gali pasirinkti jos įgyvendinimo būdą.

65.

Šiuo klausimu manau, kad pagrindinėje byloje Huawei įsipareigojimas tretiesiems asmenims suteikti licencijas FRAND sąlygomis iš dalies yra „viešoji licencija“ ( 37 ). Priešingai nei privalomosios licencijos, t. y. nustatytos pagal įstatymą ( 38 ) atveju, patento turėtojas savo nuožiūra tretiesiems asmenims gali leisti naudoti jo patento techninę teoriją tam tikromis sąlygomis. Pažymiu, kad viešosios licencijos atveju patento licenciatui iš esmės negali būti nustatytas draudimas ( 39 ).

66.

Teisė kreiptis į teismą ir galimybė ginti savo teises teisme įtvirtintos Chartijos 47 straipsnyje. Sprendimo ZZ (C‑300/11, EU:C:2013:363) 51 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi leidžiama apriboti jos 47 straipsnyje pripažintų teisių įgyvendinimą, vis dėlto, turint omeny Chartijos 47 straipsniu garantuojamos pagrindinės teisės svarbą, reikia atsižvelgti į tai, jog pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad bet koks apribojimas ( 40 ) pirmiausia nekeistų nagrinėjamos pagrindinės laisvės esmės, ir, be kita ko, kad laikantis proporcingumo principo bet koks apribojimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu jis būtinas ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus ( 41 ).

67.

Taigi, nepaisant to, kad Chartijoje nenustatyta joje pripažintų pagrindinių teisių hierarchija, išskyrus žmogaus orumą ( 42 ), kuris neliečiamas ir šiuo klausimu negali būti jokių išimčių, ieškinio dėl veiksmų nutraukimo pareiškimas gali būti pripažintas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi tik išimtinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą svarbą.

68.

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad „piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi“ sąvoka yra objektyvi, apimanti dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmus, galinčius turėti įtakos rinkos, kurioje kaip tik dėl nagrinėjamos įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, struktūrai ir kurie gali trukdyti išlaikyti rinkoje dar esančios konkurencijos lygį arba neleisti jai vystytis, pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo įprastos prekių ar paslaugų konkurencijos, remiantis ūkio subjektų priemonių pasiūla ( 43 ).

69.

Huawei, ZTE, Nyderlandų ir Portugalijos vyriausybės bei Komisija mano, kad konstatuotas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi po to, kai pareiškiamas ieškinys dėl veiksmų nutraukimo, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, reiškia, kad egzistuoja „išimtinės aplinkybės“ ( 44 ). Pažymiu, kad „iš šios teismo praktikos matyti, jog tam, kad intelektinės nuosavybės teisės turėtojo atsisakymas suteikti licenciją naudoti šią nuosavybę, kuri būtina atitinkamai veiklai vykdyti, būtų laikomas piktnaudžiavimu, pakanka, kad kartu būtų tenkinamos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. kad atsisakymas trukdytų naujam produktui, kuris turi potencialią vartotojo paklausą, atsirasti, kad toks atsisakymas būtų nepateisinamas ir kad jis būtų toks, jog pašalintų bet kokią konkurenciją antrinėje rinkoje“ ( 45 ).

70.

Iš tiesų, kaip teigia Huawei, ši teismo praktika susijusi su faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra tiesiogiai panašios į nagrinėjamąsias pagrindinėje byloje. Aišku, kad, kaip bylose, kuriose priimti šie teismo sprendimai, ginčijamo patento licencija būtina LTE standartą atitinkančių produktų ir paslaugų gamybai. Vis dėlto, priešingai nei tose bylose, susijusiose su atsisakymu suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teises, Huawei pranešė ( 46 ) apie ginčijamą patentą ETSI ir savo noru įsipareigojo tretiesiems asmenims suteikti šio patento licencijas FRAND sąlygomis, o tai, iš pirmo žvilgsnio, negali būti prilyginama atsisakymui, kuris nagrinėjamas šios išvados 44 išnašoje nurodytoje teismo praktikoje. Todėl ši teismo praktika tik iš dalies taikytina pagrindinėje byloje, kurioje viską lems tai, ar Huawei laikėsi ETSI pranešto įsipareigojimo suteikti su ginčijamu patentu susijusias licencijas FRAND sąlygomis.

71.

Šiuo klausimu pažymiu, kad Huawei pranešimas apie šį patentą ETSI ir jos įsipareigojimas padarė poveikį standartizacijos procedūros eigai ir pačiam LTE standarto turiniui ( 47 ). Iš tikrųjų ginčijamo patento techninės teorijos inkorporavimas į LTE standartą ir iš to išplaukiantis licencijos būtinumas sukuria priklausomumo ryšį tarp su standartu susieto patento savininko ir šį standartą atitinkančius produktus gaminančių ir paslaugas teikiančių įmonių. Šis technologinio pobūdžio priklausomumas lemia ekonominį priklausomumą.

72.

Sprendimo Volvo (EU:C:1988:477) 9 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad „automobilių kėbulų panelių [skydelių] dizaino savininko naudojimasis išimtine teise gali būti draudžiamas pagal [SESV 102] straipsnį, jei dominuojanti įmonė imtųsi kaip nors piktnaudžiauti savo veiksmais, pavyzdžiui, vienašališkai atsisakytų tiekti atsargines dalis nepriklausomoms remonto dirbtuvėms, nustatytų nesąžiningas atsarginių dalių kainas ar nuspręstų toliau nebegaminti atsarginių dalių konkrečiam mašinos modeliui, kuris vis dar yra plačiai naudojamas, jeigu šie veiksmai gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai“.

73.

Mano nuomone, šiame sprendime Teisingumo Teismo pateikti elgesio, kuris gali būti pripažintas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kriterijai, kuriems būdingi tokie požymiai: pirma, priklausomumo ryšys tarp dominuojančią padėtį užimančio intelektinės nuosavybės savininko ir kitų įmonių ir, antra, šio savininko piktnaudžiavimas tokia padėtimi pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo įprastos konkurencijos ( 48 ).

74.

Šiomis aplinkybėmis, pirma, dėl patento pažeidėjo technologinio priklausomumo patento techninę teoriją įtraukus į standartą ir, antra, dėl su standartu susieto patento savininko nesąžiningų ar nepagrįstų veiksmų ( 49 ), prieštaraujančių jo įsipareigojimui suteikti licencijas FRAND sąlygomis patento pažeidėjui, objektyviai pasirengusiam, ketinančiam ir pajėgiam sudaryti sutartį dėl tokios licencijos, ieškinys dėl veiksmų nutraukimo yra kitokia nei esant įprastai konkurencijai taikoma priemonė ir pažeidžia konkurenciją ( 50 ) visų pirma vartotojų ir įmonių, investavusių į standarto rengimą, priėmimą ir taikymą ( 51 ), nenaudai ir turi būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.

75.

Akivaizdu, jog su standartizacija ir įsipareigojimu suteikti su standartu susieto patento licencijas FRAND sąlygomis susijęs piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali būti konstatuotas išnagrinėjus ne tik su standartu susieto patento savininko veiksmus, bet ir patento pažeidėjo veiksmus.

76.

Nors pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos taikyti SESV 102 straipsnio konkrečiam ginčui, atsižvelgdamas į bylos medžiagą jis gali, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintam teismų bendradarbiavimui, pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui SESV 102 straipsnio aiškinimo elementus, kurie šiam teismui gali būti naudingi nagrinėjant konkrečias faktines aplinkybes, dėl kurių į jį kreiptasi ( 52 ).

77.

Savaime suprantama, kad patento naudojimas neturint licencijos iš esmės pažeidžia patento savininko intelektinės nuosavybės teisę ir kad pagal Direktyvą 2004/48 savininkas, siekdamas apginti savo teises, gali pareikšti kelių rūšių ieškinius, be kita ko, ieškinį dėl veiksmų nutraukimo. Tokiu atveju būtent prieš tai, kai padaro pažeidimą, patento pažeidėjas turi būti pradėjęs derybas su patento savininku dėl licencinės sutarties sudarymo.

78.

Pagrindinė byla nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad patento savininkas standartizacijos organizacijai (kurios, kaip ir tariamas patento pažeidėjas, narys jis yra) įsipareigojo tretiesiems asmenims suteikti licenciją FRAND sąlygomis.

79.

Manau, kad tokiu atveju taikytinos toliau nurodytos gairės.

80.

Jeigu patento pažeidėjas yra ir išlieka „pajėgus“ sudaryti licencinę sutartį FRAND sąlygomis ir jos laikytis ir, be kita ko, mokėti tinkamą licencinį mokestį, atsižvelgiant į aptariamus svarbius siekius, su standartu susieto patento savininkas prieš pareikšdamas ieškinį dėl veiksmų nutraukimo turi atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, kad laikytųsi įsipareigojimo ir prisiimtų ypatingą atsakomybę pagal SESV 102 straipsnį.

81.

Tai dar svarbiau, nes neaišku, ar su standartu susieto patento pažeidėjas tikrai žinojo, kad naudoja galiojančio ir kartu su standartu susieto patento techninę teoriją. Kiek tai susiję su LTE standartu, atrodo, kad ETSI pranešta apie daugiau nei 4700 patentų kaip apie susietus su standartu ir kad didelė šių patentų dalis gali būti negaliojantys arba nesusieti su standartu ( 53 ).

82.

Taigi gali būti taip, kad net didelė telekomunikacijų įmonė, kaip antai ZTE, iš anksto negalėjo patikrinti, ar visi su LTE standartu susiję patentai, apie kuriuos pranešta ETSI, yra susieti su standartu ir galiojantys. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad telekomunikacijų sektoriuje vyksta nuolatinė raida ir įmonės (taigi galimos patentų pažeidėjos), siekdamos parduoti savo gaminius ir paslaugas, turi greitai reaguoti. Todėl neatrodo nepagrįsta tai, kad dėl su standartu susieto patento licencijų suteikimo deramasi ir sutartys sudaromos ex post, t. y. pradėjus naudoti to patento techninę teoriją.

83.

Kokius konkrečius veiksmus šiuo pagrindu turi atlikti su standartu susieto patento savininkas prieš pareikšdamas ieškinį dėl veiksmų nutraukimo ( 54 ), kad nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi?

84.

Pirma, patento savininkas turi, jeigu neįrodyta, kad tariamas patento pažeidėjas apie tai gerai žinojo, pastarąjį raštu įspėti apie pažeidimą ir pateikti aptariamo pažeidimo motyvų, nurodyti atitinkamą su standartu susietą patentą ir kokiu būdu patento pažeidėjas jį pažeidė. Toks veiksmas nėra neproporcinga našta, nes bet kuriuo atveju to būtinai reikės ieškiniui dėl veiksmų nutraukimo pagrįsti.

85.

Antra, bet kuriuo atveju patento savininkas tariamam patento pažeidėjui turi pateikti rašytinį licencijos suteikimo FRAND sąlygomis pasiūlymą su visomis sąlygomis, kurios įprastai nurodomos licencijoje atitinkamos veiklos srityje, visų pirma nurodyti tikslų licencinio mokesčio dydį ir jo apskaičiavimo būdą.

86.

Toks reikalavimas proporcingas ir dėl to, kad su standartu susieto patento savininkas savo noru įsipareigojo iš savo intelektinės nuosavybės taip gauti pelną, todėl savo noru apribojo išimtinės teisės įgyvendinimo būdą. Galima netgi pagrįstai tikėtis, kad jis parengs tokį pasiūlymą ir jį pateiks raštu iš karto gavęs patentą ir prisiėmęs įsipareigojimą suteikti licencijas FRAND sąlygomis. Be to, kadangi šis su standartu susieto patento savininko įsipareigojimas apima pareigą nediskriminuoti licencijos gavėjų, jis vienintelis turi šiai pareigai vykdyti būtiną informaciją, ypač jeigu jau sudarė kitų licencinių sutarčių.

87.

Kai šie veiksmai atlikti, kokios tariamo patento pažeidėjo pareigos?

88.

Jis turi rūpestingai ir rimtai reaguoti į su standartu susieto patento savininko pasiūlymą. Jeigu pasiūlymo nepriima, jis kuo greičiau raštu turi pateikti savo pagrįstą pasiūlymą, susijusį su sąlygomis, su kuriomis nesutinka. Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ieškinio dėl veiksmų nutraukimo pareiškimas nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, jeigu patento pažeidėjo elgesys buvo tik taktinis ir (arba) vilkinantis, ir (arba) nerimtas.

89.

Keitimosi pasiūlymais terminas ir derybų trukmė ( 55 ) turi būti vertinami atsižvelgiant į „komercinį aspektą“, kuris svarbus su standartu susieto patento savininkui, kad atitinkamame sektoriuje jo patentas būtų pelningas.

90.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar Huawei ir ZTE veiksmai atitinka nurodytas gaires ir kiek. Pateiksiu dar kelias pastabas, susijusias su tuo, kad iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neaiški Huawei ir ZTE bendravimo eiga ir turinys. Be to, Teisingumo Teismui pateiktose pastabose Huawei ( 56 ) ir ZTE ( 57 ) tai pateikia labai skirtingai ir netgi prieštaringai.

91.

Bet kuriuo atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad per laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. pabaigos vykusį bendravimą ( 58 ) ZTE nurodė Huawei sumą, kurią ji laiko tinkamu licenciniu mokesčiu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti šio Huawei„pasiūlymo“ ( 59 ) turinį ir ar jis atitinka šios išvados 84 ir 85 punktuose nurodytas sąlygas ir prielaidas.

92.

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar, remiantis Huawei pasiūlyta licencinio mokesčio suma ir ZTE atsakymu, realiai egzistavo galimybė derėtis FRAND sąlygomis. Šiuo klausimu manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti, ar ZTE pasiūlymas dėl kryžminės licencijos ( 60 ) ir 50 EUR licencinis mokestis šiuo atveju buvo tinkami ir atitiko šios išvados 88 punkte nurodytas sąlygas ir prielaidas.

93.

Be to, nors derybos nepradėtos ar nepavyksta susitarti, tariamo patento pažeidėjo elgesys neturi būti laikomas vilkinančiu ar nerimtu, jeigu jis prašo, kad šias sąlygas nustatytų teismas arba arbitražas. Tokiu atveju su standartu susieto patento savininkas galėtų teisėtai reikalauti, kad patento pažeidėjas pateiktų banko garantiją licenciniams mokesčiams sumokėti ( 61 ) arba į teismo ar arbitražo depozitinę sąskaitą pervestų užstatą ( 62 ) už jau atliktus su standartu susieto patento naudojimo veiksmus ir tuos, kurie bus atlikti ateityje.

94.

Tai taikytina ir tuo atveju, jeigu per derybas patento pažeidėjui būtų numatyta teisė po licencinės sutarties sudarymo teisme ar arbitraže ginčyti, pirma, šio patento galiojimą ir, antra, jo teisėtumą ar net patį patento techninės teorijos naudojimą praeityje arba ateityje.

95.

Iš tiesų dėl su standartu susieto patento galiojimo, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Huawei, ZTE ir Komisija, manau, jog viešasis interesas reikalauja, kad tariamas patento pažeidėjas po to, kai sudaro licencinę sutartį, turėtų galimybę ginčyti su standartu susieto patento galiojimą (tai padarė ZTE). Kaip pažymėjo Komisija, klaidingas patento išdavimas gali būti kliūtis teisėtai vykdyti ekonominę veiklą. Be to, jeigu įmonės, gaminančios gaminius ir teikiančios paslaugas, kuriems taikomas standartas, negalėtų ginčyti patento, kuris pripažintas susietu su standartu, galiojimo, de facto būtų neįmanoma kontroliuoti šio patento galiojimo, nes kitos įmonės nebūtų suinteresuotos pareikšti ieškinio šiuo klausimu ( 63 ).

96.

Kiek tai susiję su patento techninės teorijos naudojimu, žinoma, standartą taikančios įmonės neturi mokėti už intelektinę nuosavybę, kurios nenaudoja ( 64 ). Vadinasi, tariamas patento pažeidėjas vėliau gali ginčyti, kad jis naudojo patento techninę teoriją ir kad patentas susietas su aptariamu standartu.

97.

Atsižvelgdamas į pateiktus atsakymus į pirmąjį klausimą, manau, kad į antrąjį ir trečiąjį klausimus atsakyti nereikia.

98.

Ketvirtasis klausimas grindžiamas prielaida, išplaukiančia iš Bundesgerichtshof sprendimo Orange-Book-Standard, pagal kurį netgi prieš sudarydamas licencinę sutartį patento pažeidėjas turi laikytis įsipareigojimų pagal sutartį, kuri bus sudaryta ateityje. Manau, kad toks reikalavimas neturi būti nustatytas su standartu susieto patento naudojimo atveju, jeigu patento savininkas įsipareigojo suteikti licencijas FRAND sąlygomis. Vis dėlto, kaip matyti iš pateikto atsakymo į pirmąjį klausimą, patento pažeidėjas turi būti objektyviai pasirengęs, ketinantis ir pajėgus sudaryti tokią licencinę sutartį. Šiomis aplinkybėmis su standartu susieto patento savininkas už jau atliktus jo patento naudojimo veiksmus ar tuos, kurie bus atlikti ateityje, gali reikalauti pateikti banko garantiją licenciniams mokesčiams sumokėti arba pervesti užstatą į depozitinę sąskaitą.

99.

Pateikdamas šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar su standartu susieto patento savininkas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, kai, remdamasis patento pažeidimu, pateikia reikalavimus ir dėl kitų teisių, t. y. teisės į atskaitomybę, gaminių atšaukimo ir žalos atlyginimo.

100.

Kadangi viena iš Direktyvos 2004/48 10 straipsnyje numatytų atkuriamųjų priemonių ( 65 ) gali būti su standartu susieto patento pažeidėjo prekių ir paslaugų pašalinimas iš rinkos, kurioje taikomas standartas, šios išvados 77–89 ir 93–96 punktuose pateikti argumentai, susiję su ieškiniu dėl veiksmų nutraukimo, mutatis mutandis taikytini šios direktyvos 10 straipsnyje nustatytoms atkuriamosioms priemonėms.

101.

Tačiau nematau jokios kliūties, remiantis SESV 102 straipsniu, teisme reikalauti pateikti buhalterinės apskaitos duomenis, siekiant patikrinti su standartu susieto patento techninės teorijos naudojimą, kad už šio patento naudojimą būtų sumokėtas licencinis mokestis FRAND sąlygomis. Nacionalinis teismas turės užtikrinti, kad ši priemonė būtų pagrįsta ir proporcinga.

102.

Galiausiai manau, kad reikalavimas atlyginti žalą už atliktus naudojimo veiksmus, kuriais pažeidžiamas su standartu susietas patentas, nekelia jokių problemų, kiek tai susiję su SESV 102 straipsnio taikymu. Kadangi tokiu prašymu tik siekiama, kad su standartu susieto patento savininkui būtų atlyginta žala už ankstesnius jo patento pažeidimus, toks prašymas, kaip pažymėjo Komisija, nelemia „nei standartą atitinkančių gaminių pašalinimo iš rinkos, nei to, kad galimas licenciatas sutiks su nepalankiomis su standartu susieto patento tolesnio naudojimo licencijos sąlygomis“.

103.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Landgericht Düsseldorf pateiktus prejudicinius klausimus: