—

Orgacom BVBA, atstovaujamos advocaten F. Janssen ir G. Peeters,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos T. Materne ir J.‑C. Halleux,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Soulay ir W. Roels,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 30 ir 110 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Orgacom BVBA (toliau – Orgacom) ir Vlaamse Landmaatschappij (Flandrijos žemės bendrovė, toliau – VLM), Flandrijos vyriausybės išorės agentūros, atsakingos už viešųjų erdvių Flandrijos regione plėtrą ir tvarkymą, ginčą dėl tam tikrų importo mokesčių, reikalaujamų iš Orgacom.

3

Tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, buvo taikomas 1991 m. sausio 23 d. Dekretas dėl aplinkos apsaugos nuo trąšų sukeliamos taršos, iš dalies pakeistas 2003 m. kovo 28 d. dekretu (toliau – Trąšų dekretas); pagal jį Flandrijos regiono trąšų gamintojams, importuotojams ir naudotojams taikomas piniginis mokestis. Jis buvo panaikintas 2006 m. gruodžio 22 d. Flandrijos regiono dekretu dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių.

4

Šio dekreto 21 straipsnio 1 dalyje, taikomoje gyvulių mėšlo produkcijai Flandrijos regione, nustatyta:

„Bazinis BH1 mokestis renkamas už gyvulių mėšlo produkciją Mestbank [VLM vidaus skyrius] naudai iš visų įmonės, kurios susidariusio gyvulių mėšlo MPp kiekis per ankstesnius kalendorinius metus viršijo 300 kg fosforo anhidrido, gamintojų. Šio bazinio BH1 mokesčio suma skaičiuojama pagal šią formulę:

BH1 = (MPp x Xdmp) + (MPBn x Xdmn)

kur:

Taikant šias nuostatas bruto gyvulių mėšlo produkcija MPBn, išreikšta N kg, yra vidutinis mėšlo kiekis bandoje ir (ar) žemės ūkio fermoje per praėjusius kalendorinius metus ir vienam gyvuliui priskirtas bruto ekskrementų kiekis, išreikštas N kg.

Kiekvienos numatytos veislės vidutinis mėšlo kiekis nustatomas dalijant iš dvylikos kas metai įregistruotų gyvulių kvotas. Vienam gyvuliui priskirtas bruto ekskrementų kiekis, išreikštas N kg, nustatomas remiantis fiksuota ar realia baze, taikant ekskrementų ataskaitą, kaip antai numatytą 20bis straipsnyje, pagal 5 straipsnį.

Minėtas mokesčio tarifas nustatomas taip:

5

Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje, taikomoje gyvulių mėšlo pertekliaus importui į Flandrijos regioną, numatyta:

„Bazinis mokestis renkamas Mestbank naudai iš kiekvieno gyvulių mėšlo pertekliaus importuotojo. Šio bazinio mokesčio dydis yra 2,4789 EUR už praėjusiais kalendoriniais metais į Flandrijos regioną importuoto mėšlo pertekliaus toną.“

6

Cour constitutionnelle2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Nr. 123/2010 (Belgisch Staatsblad, 2010 m. gruodžio 23 d., p. 81723) dėl Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalies atitikties Belgijos ekonominės ir monetarinės sąjungos principams B.6. punkte nusprendė:

„<...> pakanka konstatuoti, kad [šiame straipsnyje nustatytas mokestis], susijęs su teritorinių ribų, remiantis Konstitucija nustatytų regionams, viršijimu, turi tokį patį poveikį kaip muitai, nes jis labiau veikia į Flandrijos regioną importuotas trąšas nei pagamintas šiame regione.“

7

Orgacom yra Belgijoje, Flandrijos regione įsteigta įmonė, kuri specializuojasi organinių trąšų gamyboje. Vykdydama veiklą Orgacom importuoja mėšlą iš Valonės regiono ir Nyderlandų, jį perdirba į dirvožemio savybes gerinančias medžiagas ir organines trąšas ir jas vėliau eksportuoja į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

8

Orgacom remiantis Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalimi buvo apmokestinta 28071,16 EUR mokesčiu už 2002 mokestinius metus (2001 gamybos metai) ir 7999,41 EUR mokesčiu už 2004 mokestinius metus (2003 gamybos metai).

9

2005 m. gruodžio 20 d. ir 2005 m. rugpjūčio 18 d. raštais Orgacom pateikė VLM skundus atitinkamai dėl apmokestinimo už 2002 mokestinius metus ir apmokestinimo už 2004 mokestinius metus. VLM atitinkamai 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2006 m. rugpjūčio 11 d. priimtais sprendimais pripažino šiuos du skundus nepagrįstais.

10

Vėliau Orgacom pareiškė ieškinį dėl sprendimų, kuriais atmetami skundai, rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Briuselio pirmosios instancijos teismas); šis ieškinys 2008 m. spalio 17 d. sprendimu buvo taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

11

Dėl šio sprendimo Orgacom pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė pagrindinėje byloje tvirtino, kad jai taikytas apmokestinimas yra muitams lygiaverčio poveikio mokėjimas, pažeidžiantis SESV 30 straipsnį, ar bent jau SESV 110 straipsniu draudžiamas vidaus diskriminacinis mokestis.

12

Šiomis aplinkybėmis hof van beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

13

Europos Komisija suabejojo prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepakankamai aiškiai suformulavo faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas. Komisijos teigimu, šis teismas neaiškiai išdėstė, kodėl pagrindinėje byloje kilo klausimas dėl SESV 30 ir 110 straipsnių išaiškinimo.

14

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, grindžiamam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo jurisdikcijos atskyrimu, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos ypatumus, turi įvertinti tiek prejudicinio sprendimo būtinumą savo sprendimui priimti, tiek klausimų, kuriuos jis teikia Teisingumo Teismui, svarbą. Todėl jei pateikti klausimai yra susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas iš principo turi juos išnagrinėti ir priimti sprendimą (Sprendimo Donau Chemie ir kt., C‑536/11, EU:C:2013:366, 15 punktas).

15

Atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą galima, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos faktais arba dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi faktinės ir teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (Sprendimo Donau Chemie ir kt., EU:C:2013:366, 16 punktas).

16

Tačiau pažymėtina, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas pakankamai aiškiai, nors ir glaustai, išdėstė tiek faktines aplinkybes, tiek taikytinų nacionalinės teisės nuostatų turinį ir Sąjungos teisės nuostatų, kurias prašo išaiškinti, svarbą ginčo sprendimui. Konkrečiai kalbant, šiuo klausimu iš šio prašymo matyti, kad jei Teisingumo Teismas teigiamai atsakytų į pateiktus klausimus, pagrindinėje byloje nagrinėjamas apmokestinimo aktas turės būti panaikintas.

17

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia pripažinti priimtinu.

18

Klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar SESV 30 ar 110 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiamas mokestis, kaip antai numatytas Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje, taikomas tik gyvulių mėšlo ir kitokių trąšų pertekliaus importui į Flandrijos regioną, renkamas iš importuotojo, nors mokestis už Flandrijos teritorijoje pagamintų trąšų perteklių taikomas gamintojui ir apskaičiuojamas taikant vienodą tarifą už toną, neatsižvelgiant į gamybos procesą, o bazinis mokestis, taikomas gyvulių mėšlo produkcijai Flandrijos teritorijoje, skaičiuojamas pagal tarifą, kuris skiriasi atsižvelgiant į gamybos procesą, t. y. mažiausias tarifas sudaro 0 eurų, jei per praėjusius kalendorinius metus fosforo anhidrido bruto gamyba neviršijo 300 kilogramų.

19

Šiomis aplinkybėmis šis teismas taip pat klausia, ar faktas, kad nagrinėjamų importuojamų gaminių kilmės valstybėje narėje numatytas mokesčių sumažinimas eksporto į kitas valstybes nares atveju, gali turėti įtakos aiškinant SESV 30 ir 110 straipsnius.

20

Pirmiausia reikia priminti: kadangi su lygiaverčio poveikio mokėjimais ir su diskriminaciniais vidaus mokesčiais susijusios Sutarties nuostatos netaikomos kumuliatyviai, Sutarties sistemoje ta pati priemonė negali tuo pačiu metu priklausyti abiem šioms kategorijoms (Sprendimo Stadtgemeinde Frohnleiten ir Gemeindebetriebe Frohnleiten, C‑221/06, EU:C:2007:657, 26 punktas).

21

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje nustatytas mokestis gali būti laikomas muitams lygiaverčio poveikio importo mokėjimu, kaip tai suprantama pagal SESV 30 straipsnį. Jei taip šiuo atveju nėra, reikėtų patikrinti, ar šis mokestis yra diskriminacinis vidaus mokestis, kurį draudžia EB 110 straipsnis.

22

Dėl skundžiamo mokesčio kvalifikavimo kaip muitams lygiaverčio poveikio mokėjimo pirmiausia primintina, kad, kaip keletą kartų konstatavo Teisingumo Teismas, muitų ir lygiaverčio poveikio mokėjimų draudimo pateisinimas susijęs su faktu, kad piniginiai mokesčiai, nors ir maži, taikomi dėl to, kad kertama siena, sudaro prekių judėjimo, kuris apsunkinamas kylančiais administraciniais formalumais, kliūčių (Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑389/00, EU:C:2003:111, 22 punktas).

23

Šiuo klausimu iš nusistovėjusios teismo praktikos išplaukia, kad bet kokia vienašališkai taikoma piniginė prievolė, kad ir kokia maža ji būtų, nepaisant pavadinimo ar taikymo būdo, kuria prekės apmokestinamos dėl to, kad kerta sieną, ir kuri nėra muitas tikrąja šio žodžio prasme, yra lygiaverčio poveikio mokėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 28 ir 30 straipsnius (šiuo klausimu žr. Sprendimo Stadtgemeinde Frohnleiten ir Gemeindebetriebe Frohnleiten, EU:C:2007:657, 27 punktą).

24

Be to, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad mokestis, taikomas dėl teritorinio vieneto ribų kirtimo valstybės narės viduje, yra muitui lygiaverčio poveikio mokestis (žr. Sprendimo Carbonati Apuani, C‑72/03, EU:C:2004:506, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

25

Pagrindinėje byloje, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktų įrodymų, nagrinėjamas mokestis taikomas importuojant gyvulių mėšlo pertekliaus importuotojams. Be to, „nustatyta 2478 EUR už į Flandrijos regioną importuoto per praėjusius kalendorinius metus gyvulių mėšlo pertekliaus toną“ mokesčio suma. Todėl konstatuotina, kad Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje numatytas mokestis taikomas ne Flandrijos kilmės trąšoms, nes jos importuojamos į Flandrijos regioną, t. y. skundžiamas mokestis taikomas šioms trąšoms dėl to, kad jos kerta šio regiono sieną; šis sienos kirtimo momentas turėtų būti laikomas nagrinėjamo mokesčio apmokestinimo momentu.

26

Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje numatytas mokestis yra muitams lygiaverčio poveikio mokėjimas, draudžiamas SESV 30 straipsniu.

27

Mokesčio, numatyto šioje Trąšų dekreto nuostatoje, kvalifikavimu kaip muitams lygiaverčio poveikio mokėjimo neleidžia suabejoti Belgijos Karalystės argumentai, pagal kuriuos šis mokestis dėl panašaus mokesčio, taikomo Flandrijos regione pagamintoms trąšoms, yra bendros vidaus mokesčių sistemos, pagal tuos pačius objektyvius kriterijus sistemingai taikomos nacionaliniams gaminiams ir importuotiems bei eksportuotiems gaminiams, sudedamoji dalis, todėl turi būti vertinamas pagal SESV 110 straipsnį.

28

Šiuo klausimu primintina, pirma, kad esminė lygiaverčio poveikio mokėjimo savybė, jį atskirianti nuo bendro pobūdžio vidaus mokesčio, susijusi su aplinkybe, kad pirmasis taikomas tik sieną kertantiems gaminiams, o antrasis – importuotiems, eksportuotiems ir nacionaliniams gaminiams (šiuo klausimu žr. Sprendimo Michaïlidis, C‑441/98 ir C‑442/98, EU:C:2000:479, 22 punktą).

29

Antra, primintina, jog tam, kad nagrinėjamas mokestis priklausytų bendrai vidaus mokesčių sistemai, tas pats mokestis turi būti vienodai taikomas vidaus gaminiui ir eksportuotam gaminiui tame pačiame prekybos etape ir mokesčio apmokestinimo momentas taip pat turi būti vienodas abiem gaminiams (šiuo klausimu žr. Sprendimo Michaïlidis, EU:C:2000:479, 23 punktą).

30

Dėl pagrindinės bylos konstatuotina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 25 punkto, Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje numatytas mokestis taikomas Flandrijos regiono sieną kertantiems gaminiams.

31

Be to, nebuvo ginčyta, kad šis mokestis renkamas iš importuotojų, o panašus mokestis, numatytas šio dekreto 21 straipsnio 1 dalyje, renkamas iš gamintojų. Taigi abu mokesčiai nerenkami tame pačiame prekybos etape.

32

Galiausiai abu mokesčiai skaičiuojami pagal skirtingus metodus, todėl, kaip nurodė Belgijos Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 28 d. Sprendime Nr. 123/2010, bent jau tuo atveju, kai gamybai taikoma mokesčio suma sudaro 0 EUR, importuoti gaminiai gali būti apmokestinami daugiau nei pagaminti Flandrijos regione.

33

Vadinasi, Belgijos Karalystės argumentams negalima pritarti.

34

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tuo atveju, kai trąšų kilmės valstybė narė taiko mokesčių sumažinimą, kai eksportuojama į kitas valstybes nares, toks mokestis, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas importo mokestis, galėtų nebūti laikomas muitams lygiaverčio poveikio mokėjimu, kaip teigia VLM, nes būtina kontroliuoti Flandrijoje susidarančio mėšlo kiekį ir apsaugoti vidaus gamybą nuo antikonkurencinių ir papildomų Flandrijos aplinkai kenksmingų išorinių priemonių.

35

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau buvo nusprendęs, kad muitai ir jiems lygiaverčio poveikio mokesčiai yra draudžiami neatsižvelgiant į jų taikymo tikslą ir iš jų gaunamų pajamų paskirtį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Brachfeld ir Chougol Diamond, 2/69 ir 3/69, EU:C:1969:30, 19 punktą ir Sprendimo Carbonati Apuani, EU:C:2004:506, 31 punktą).

36

Be to, primintina, kad Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje nustatytas mokestis, be išimties taikomas visam importuotam mėšlui, neribojamas net hipotezės, kad kilmės valstybėje narėje yra numatytas mokesčių sumažinimas šio gaminio eksporto atveju, kaip yra nagrinėjamu atveju Nyderlandų Karalystėje.

37

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: SESV 30 straipsniu draudžiamas mokestis, kaip antai numatytas Trąšų dekreto 21 straipsnio 5 dalyje, taikomas tik gyvulių mėšlo ir kitokių trąšų pertekliaus importui į Flandrijos regioną ir renkamas iš importuotojo, nors mokestis už Flandrijos teritorijoje pagamintų trąšų perteklių taikomas gamintojui ir apskaičiuojamas pagal kitokią šį mokestį reglamentuojančią tvarką. Šiuo atveju nėra skirtumo, kad valstybėje narėje, iš kurios į Flandrijos regioną importuojamas mėšlo perteklius, taikomas mokesčių sumažinimas pertekliaus eksporto į kitas valstybes nares atveju.

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

SESV 30 straipsniu draudžiamas mokestis, kaip antai numatytas 1991 m. sausio 23 d. Flandrijos dekreto dėl aplinkos apsaugos nuo trąšų sukeliamos taršos, iš dalies pakeisto 2003 m. kovo 28 d. dekretu, pagal kurį Flandrijos regiono trąšų pertekliaus gamintojams, importuotojams ir naudotojams taikomas piniginis mokestis, 21 straipsnio 5 dalyje, taikomas tik gyvulių mėšlo ir kitokių trąšų pertekliaus importui į Flandrijos regioną ir renkamas iš importuotojo, nors mokestis už Flandrijos teritorijoje pagamintų trąšų perteklių taikomas gamintojui ir apskaičiuojamas taikant kitokią šį mokestį reglamentuojančią tvarką. Šiuo atveju nėra skirtumo, kad valstybėje narėje, iš kurios į Flandrijos regioną importuojamas mėšlo perteklius, taikomas mokesčių sumažinimas pertekliaus eksporto į kitas valstybes nares atveju.