Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 62012CJ0317

2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas.
Baudžiamoji byla prieš prieš Daniel Lundberg.
Svea hovrätt prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Kelių transportas – Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 – Pareiga naudoti tachografą – Išimtis krovinių vežimui nekomerciniais tikslais – Sąvoka – Privataus asmens, kaip ralio lenktynių automobilio vairuotojo mėgėjo, atliktas vežimas per laisvalaikio veiklą, iš dalies finansuojamą trečiųjų asmenų subsidijomis.
Byla C-317/12.

Teismo praktikos rinkinys. Bendrasis rinkinys

Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): ECLI:EU:C:2013:631

TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 3 d. ( *1 )

„Kelių transportas — Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 — Pareiga naudoti tachografą — Išimtis krovinių vežimui nekomerciniais tikslais — Sąvoka — Privataus asmens, kaip ralio lenktynių automobilio vairuotojo mėgėjo, atliktas vežimas per laisvalaikio veiklą, iš dalies finansuojamą trečiųjų asmenų subsidijomis“

Byloje C‑317/12

dėl Svea hovrätt (Švedija) 2012 m. birželio 11 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. liepos 2 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

Daniel Lundberg

TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. Berger (pranešėja), teisėjai E. Levits ir J.‑J. Kasel,

generalinis advokatas P. Cruz Villalón,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos J. Langer ir C. Wissels,

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux ir K. Simonsson,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su sąvokos „krovinių vežimas nekomerciniais tikslais“, kaip ji suprantama pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, p. 1) 3 straipsnio h punktą, aiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą prieš D. Lundberg, iškeltą dėl pareigos įrengti ir naudoti patvirtintą tachografą sunkvežimyje pažeidimo.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 227), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 561/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 3821/85), 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Įrašymo įranga įrengiama ir naudojama valstybėje narėje registruotose transporto priemonėse, naudojamose keleiviams ir kroviniams vežti keliais, išskyrus Reglamento <...> Nr. 561/2006 3 straipsnyje nurodytas transporto priemones. <...>“

4

Reglamento Nr. 561/2006, kuriuo nuo 2007 m. balandžio 11 d. buvo panaikintas ir pakeistas 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 370, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 319), 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad juo siekiama pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose.

5

Reglamento Nr. 561/2006 1 straipsnyje nustatyta:

„Siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.“

6

Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:

„Šis reglamentas netaikomas vežimui keliais:

<…>

h)

transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t ir kurios naudojamos krovinių vežimui nekomerciniais tikslais;

<...>“

Švedijos teisė

7

Nutarimo (2004:865) dėl vairavimo ir poilsio laiko ir kontrolės aparatų [Förordning (2004:865) om kör- och vilotider samt färdskrivare m.m.] 9 skyriaus 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, tyčia ar dėl neatsargumo pažeidęs Reglamento Nr. 3821/85 3 straipsnio 1 dalį, baudžiamas bauda.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

8

D. Lundberg, kurio individuali įmonė, vykdo konsultacijų kelių saugumo srityje veiklą, laisvu laiku užsiima automobilių sportu kaip ralio vairuotojas mėgėjas. Ši laisvalaikio veikla iš dalies finansuojama įmonių subsidijomis (parama), kurios siekia kelis šimtus tūkstančių Švedijos kronų (SEK) kasmet. Be to, D. Lundberg šiam sportui skiria bent jau minėtai sumai lygią sumą iš savo lėšų ir gauna paramą iš savo šeimos ir draugų.

9

2011 m. balandžio 6 d. D. Lundberg vairavo Švedijoje įregistruotą savo sunkvežimį su priekaba, kurioje buvo jo lenktyninis automobilis, norėdamas nuvykti į Vimmerby (Švedija) ir parodyti jį mugėje. Visa bendra junginio masė buvo 3,5 tonos, tačiau neviršijo 7,5 tonos.

10

Dalyvavimas šioje mugėje taip pat buvo iš dalies finansuojamas paramos lėšomis. D. Lundberg tokiuose renginiuose dažniausiai dalyvauja tris kartus per metus.

11

Kadangi minėtame sunkvežimyje nebuvo tachografo, D. Lundberg buvo iškelta baudžiamoji byla už Reglamento Nr. 3821/85 3 straipsnio pažeidimą, nes kaip sunkvežimio vairuotojas jame neįrengė patvirtinto tachografo.

12

2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu Nyköpings tingsrätt (Nyköping apylinkės teismas) nutraukė D. Lundberg baudžiamąjį persekiojimą, nes pritarė jo pateiktiems argumentams, pagal kuriuos nagrinėjamas vežimas galėjo būti laikomas vežimu nekomerciniais tikslais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnį.

13

Prokurorui pateikus apeliacinį skundą dėl minėto nuosprendžio Svea hovrätt (Svea apygardos teismas), šis teismas konstatavo, kad lemiamas klausimas jam pateiktame ginče – ar pareiga naudoti patvirtintą tachografą taikoma nagrinėjamam vežimui, nes tai buvo „krovinių vežimas nekomercinias tikslais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punktą.

14

Nesant minėtos sąvokos apibrėžties nei Sąjungos teisės aktuose, nei taikytinoje Teisingumo Teismo praktikoje ir atsižvelgdamas į būtinybę praktikoje šią sąvoką aiškinti ir taikyti vienodai, Svea hovrätt nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.

Ar [Reglamento Nr. 561/2006] 3 straipsnio h punkte pavartota sąvoka „krovinių vežimas nekomerciniais tikslais“ turi būti aiškinama taip, jog ji apima krovinių vežimą, kuris vykdomas privataus asmens per laisvalaikio veiklą, iš dalies finansuojamą trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų subsidijomis (parama)?

2.

Ar vertinant, kas yra vežimas „nekomerciniais tikslais“, svarbu:

a)

kad vairuotojas keliauja tik savo sąskaita?

b)

kad už patį vežimą nėra mokama?

c)

kokio dydžio subsidijos gaunamos ir (arba) kokia jų svarba, palyginti su visa laisvalaikio veiklos kaina?“

Dėl prejudicinio klausimo

15

Dviem savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar sąvoka „krovinių vežimas nekomerciniais tikslais“, įtvirtina Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkte, turi būti aiškinama taip, kad ji apima krovinių vežimą, atliktą privataus asmens savo sąskaita tik per laisvalaikio veiklą, kai ši iš dalies buvo finansuojama trečiųjų asmenų subsidijomis ir už šį vežimą nemokamas joks atlygis.

16

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 561/2006 nepateikiama jokios minėtos sąvokos ar šiame reglamente panašiais terminais įtvirtintų sąvokų, kaip antai „nekomercinis humanitarinės pagalbos transportavimas“ (šio reglamento 3 straipsnio d punktas), „komercinės transporto priemonės, <...> kurios yra naudojamos nekomerciniam keleivių ar krovinių vežimui“ (minėto reglamento 3 straipsnio i punktas), „nuo 10 iki 17 vietų turinčios transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti tik nekomerciniais tikslais“ (to paties reglamento 13 straipsnio 1 dalies i punktas), apibrėžties.

17

Be to, nors Teisingumo Teismas turėjo keletą galimybių aiškinti kitas pareigos instaliuoti ir naudoti tachografą išimtis, tačiau jis nėra priėmęs sprendimo dėl sąvokos, dėl kurios kilo ginčas pagrindinėje byloje, aiškinimo.

18

Nesant jokios sąvokos „krovinių vežimas nekomerciniais tikslais“ apibrėžties, jos reikšmę ir taikymo sritį, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, reikia nustatyti atsižvelgiant į bendras aplinkybes, kuriomis ji vartojama, ir įprastą reikšmę šnekamojoje kalboje (šiuo klausimu žr. 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimo Massachusetts Institute of Technology, C-431/04, Rink. p. I-4089, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo BLV Wohn‑und Gewerbebau, C‑395/11, 25 punktą).

19

Be to, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į teisės akto, kurio dalį ji sudaro, tikslus (2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Petrosian, C-19/08, Rink. p. I-495, 34 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

20

Dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su tachografo naudojimu, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šios išimties negalima aiškinti taip, kad jos pasekmės viršytų tai, kas reikalinga užtikrinant jos garantuojamų interesų apsaugą. Be to, numatytų išimčių apimtis turi būti nustatyta atsižvelgiant į nagrinėjamo reglamentavimo tikslus (žr. 1992 m. birželio 25 d. Sprendimo British Gas, C-116/91, Rink. p. I-4071, 12 punktą; 1996 m. kovo 21 d. Sprendimo Goupil, C-39/95, Rink. p. I-1601, 8 punktą ir Sprendimo Mrozek ir Jäger, C-335/94, Rink. p. I-1573, 9 punktą; 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo Raemdonck ir Raemdonck-Janssens, C-128/04, Rink. p. I-2445, 19 punktą ir 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Seeger, C-554/09, Rink. p. I-7131, 33 punktą).

21

Remiantis šiais principais reika atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus, suformuluotus šio sprendimo 15 punkte.

22

Europos Komisija mano, kad Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkte numatyta išimtis turi būti aiškinama taip, jog ji apima krovinių vežimą, atliktą privataus asmens per savo laisvalaikio veiklą, iš dalies finansuotą trečiųjų asmenų subsidijomis, todėl tokiam vežimui naudojamoje transporto priemonėje neturėjo būti įrengtas tachografas.

23

Reikia konstatuoti, kad toks aiškinimas pagrindžiamas įprasta pagrindinėje byloje nagrinėjamos sąvokos reikšme, bendru jos vartojimo kontekstu ir Reglamento Nr. 561/2006, kurio dalį ji sudaro, tikslais.

24

Pirma, kalbant apie sąvokos „krovinių vežimas nekomerciniais tikslais“ įprastą reikšmę, reikia konstatuoti, kad apie tokį vežimą kalbama, kai nėra ryšio su profesine arba komercine veikla, t. y. šis vežimas įvykdytas nesiekiant gauti pajamų. Pagal sampratą šnekamojoje kalboje krovinių vežimas nekomerciniais tikslais reiškia, be kita ko, krovinių vežimą, kurį, atliko privatus asmuo, užsiimdamas poilsine veikla, o ne savo profesine veikla.

25

Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkto bendrą kontekstą, pirmiausia reikia konstatuoti, kad jo 17 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, be kita ko, kad šiuo reglamentu siekiama „pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas“.

26

Maža to, pagal minėto reglamento 1 straipsnį nustatytos vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklės vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais, siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose ir skatinti valstybių narių stebėsenos, vykdymo praktikos ir kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.

27

Galiausiai Reglamento Nr. 561/2006 4 straipsnio c punkte pateikiama „vairuotojo“ sąvokos apibrėžtis – „tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę net ir trumpą laiko tarpą arba vežamas transporto priemonėje, kai jo pareiga – prireikus ją vairuoti“.

28

Iš šio sprendimo 24–27 punktų matyti, kad, kaip teisingai nurodo Komisija savo pastabose Teisingumo Teismui, Reglamento Nr. 561/2006 nuostatos iš esmės taikomos profesionaliems, o ne privatiems vairuotojams.

29

Taigi remiantis Reglamento Nr. 561/2006 17 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje įtvirtintomis sąvokomis „suderinti konkurencijos sąlygas“, „pagerinti darbo sąlygas“ ir „socialines sąlygas darbuotojams“ ir „kelių transporto pramonės darbą“ ir jo 4 straipsnio c punkte nurodytu žodžių junginiu „jo pareiga“ galima manyti, kad šis reglamentas netaikomas asmeniui, kuris kaip D. Lundberg nevykdo sunkvežimio vairuotojo profesinės veiklos ir neteikia vežimo paslaugų, bet kuris, nagrinėjamu atveju užsiimdamas tik savo laisvalaikio veikla, savo sąskaita vežė savo sportinį automobilį, kurį jis vairuoja kaip ralio vairuotojas mėgėjas, atlikdamas šio sprendimo 15 punkte aprašytą vežimą.

30

Trečia, siekiant išaiškinti Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkte įtvirtintą išimtį reikia prisiminti ne tik šios išimties tikslą, bet ir šiuo reglamentu siekiamus tikslus.

31

Pirma, kalbant apie šiuos tikslus, pakanka priminti, kad minėtu reglamentu, kaip nurodyta šio sprendimo 25–28 punktuose, siekiama suderinti konkurencijos sąlygas kelių transporto sektoriuje ir pagerinti šio sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas ir kelių saugumą (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Goupil 10 punktą; Mrozek ir Jäger 11 punktą; Raemdonck ir Raemdonck-Janssens 22 punktą ir Seeger 34 punktą); šie tikslai, be kita ko, iš esmės reiškia pareigą įrengti kelių transporto priemonėse patvirtintus tachografus, kuriuos naudojant būtų galima patikrinti, ar laikytasi vairavimo ir vairuotojų poilsio laiko.

32

Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkte įtvirtintos išimties tikslą, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo, kad į šio reglamento taikymo sritį nepatektų tam tikros transporto priemonės ir tam tikros vežimo šiomis transporto priemonėmis rūšys ir kad minėtas reglamentas nebūtų taikomas „krovinių vežimui nekomerciniais tikslais“ transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t. Taigi šia išimtimi siekiama, kad į minėto reglamento taikymo sritį nepatektų privačių asmenų atliekamas krovinių vežimas nevykdant jokios profesinės arba komercinės veiklos.

33

Atsižvelgiant į minėtus tikslus reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkto aiškinimas taip, jog ši nuostata neapima tokio vežimo, koks apibūdintas šio sprendimo 29 punkte, būtų nesuderinamas su šiais tikslais.

34

Iš tiesų tokiu aiškinimu, kuriuo minėto reglamento taikymas išplečiamas vairuotojų, kurie atlieka vežimą privačiais ir laisvalaikio tikslais, kategorijai, būtų pažeistas šio reglamento 3 straipsnio h punkte numatytos išimties veiksmingumas.

35

Be to, reikia pažymėti, kad tokiu vežimu, koks apibūdintas šio sprendimo 29 punkte, neveikiama konkurencija kelių transporto sektoriuje, nes vairuotojas, kaip antai aptariamas pagrindinėje byloje, yra privatus, o ne profesionalus vairuotojas.

36

Dėl tos pačios priežasties minėtas aiškinimas niekaip negali prieštarauti tam, kad būtų pasiektas Reglamente Nr. 561/2006 nurodytas tikslas – pagerinti darbo sąlygas kelių transporto sektoriuje.

37

Galiausiai, reikia konstatuoti: kadangi tokių vežimų, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, atrodo, yra mažai, aptariamos išimties aiškinimas taip, kad ji apima privataus asmens per laisvalaikio veiklą atliekamą krovinių vežimą, neturėtų sukelti reikšmingų neigiamų padarinių kelių eismo saugumui.

38

Reikia pridurti, kad atsižvelgiant į tokį aiškinimą, tai, jog už patį vežimą nėra mokama ir nežinoma, kokio dydžio subsidijos gaunamos, palyginti su visa laisvalaikio veiklos kaina, neturi reikšmės vertinant „krovinių vežimo nekomerciniais tikslais“ sąvoką.

39

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: sąvoka „krovinių vežimas nekomerciniais tikslais“, įtvirtinta Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio h punkte, turi būti aiškinama taip, kad ji apima krovinių vežimą, atliktą privataus asmens savo sąskaita tik per laisvalaikio veiklą, kai ši iš dalies finansuojama trečiųjų asmenų subsidijomis ir už šį vežimą nemokamas joks atlygis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurių patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

 

Sąvoka „krovinių vežimas nekomerciniais tikslais“, įtvirtinta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 3 straipsnio h punkte, turi būti aiškinama taip, kad ji apima krovinių vežimą, atliktą privataus asmens savo sąskaita tik per laisvalaikio veiklą, kai ši iš dalies finansuojama trečiųjų asmenų subsidijomis ir už šį vežimą nemokamas joks atlygis.

 

Parašai.


( *1 )   Proceso kalba: švedų.

Į viršų