1. 

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Tribunale amministrativo regionale per le Marche (Markės regiono administracinis teismas) (Italija) kelia klausimą dėl 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų ( 2 ), įtvirtintų taisyklių, pagal kurias vertinamas veiklos tinkamumas Sąjungai finansavimui gauti, taikymo srities.

2. 

Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismo prašoma patikslinti reglamento 12 ir 30 straipsniuose įtvirtintų projekto pastovumo ir suderinamumo su Sąjungos teise principų reikšmę ir taikymo sritį.

3. 

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Ankonos savivaldybės (Comune di Ancona), kuri yra gavusi Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramą, ir Markės regioną (Regione Marche), Markės regiono, kuris regino lygmeniu atsakingas už šios paramos naudojimą ir priežiūrą. Iš esmės Markės regionas nutraukė finansinę paramą, skirtą Ankonos savivaldybei slipo statybai ir savaeigiam kranui pirkti, ir pareikalavo ją grąžinti, nes nustatė šios uosto infrastruktūros valdymo pažeidimų ( 3 ). Konkrečiai kalbant, Ankonos savivaldybei priekaištaujama dėl šios infrastruktūros valdymo perdavimo išoriniam paslaugų teikėjui iš anksto nepaskelbus konkurso.

4.

ERPF yra vienas iš keturių struktūrinių fondų, kuriuos, vadovaudamasi SESV 174 straipsnyje iškeltu tikslu, įsteigė Europos Komisija, siekdama sustiprinti Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Šis fondas iš esmės padeda mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, atsiradusius mažiau išsivysčiusiuose regionuose, t. y. regionuose, kuriuose vyksta ūkio pertvarka, ir struktūrinių sunkumų turinčiuose regionuose ( 4 ).

5.

ERPF finansuojamas iš Sąjungos biudžeto, už kurio įgyvendinimą atsako Komisija. Kadangi šis biudžetas labai reglamentuotas ir ribotas, Europos Sąjungos Taryba, nustatydama įgyvendinimo taisykles, pageidavo turėti galimybę tikrinti, ar šio fondo lėšos naudojamos teisėtai ir tinkamai. Šiuo tikslu, kad užtikrintų tinkamą minėto fondo lėšų panaudojimą, Komisija tik atlygina išlaidas, kurios jau buvo patirtos įgyvendinant projektus, projektų vykdytojų tinkamai pagrįstos ir kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų patikrintos, todėl paramos gavėjams nustatomi didesni reikalavimai, susiję su projekto įgyvendinimo priežiūra, taip pat su atliktų darbų ir patirtų išlaidų pagrindimu.

6.

Kiekviena veikla turi atitikti bendrus tinkamumo principus ( 5 ).

7.

Tarp jų yra ir suderinamumo principas, įtvirtintas reglamento 12 straipsnyje:

„Veikla, kurią finansuoja fondai <...>, atitinka Sutarties nuostatas, pagal ją patvirtintus dokumentus ir Bendrijos politiką bei priemones, tarp jų konkurencijos, valstybės užsakymų skyrimo <...>“ ( 6 )

8.

Be to, Sąjungos finansavimui gauti tinkama veikla turi atitikti pastovumo principą, apibrėžtą reglamento 30 straipsnio 4 dalyje ( 7 ). Ši nuostata suformuluota taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad veiklai išlaikomas fondų įnašas tik tada, kai per penkerius metus nuo kompetentingų nacionalinių institucijų ar valdymo institucijos sprendimo dėl fondų įnašo dienos ta veikla iš esmės nepasikeičia taip, kad:

Valstybės narės informuoja Komisiją apie kiekvieną tokį pasikeitimą. Jeigu tokie pasikeitimai vyksta, taikomas 39 straipsnis.“

9.

Reglamento 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Valstybės narės visų pirma atsako už netikslumų [pažeidimų] tyrimą remdamosi svarbiausių pokyčių, kurie daro įtaką pagalbos įgyvendinimo ar priežiūros esmei [pobūdžiui] ar sąlygoms, įrodymais ir už reikalingus finansinių klaidų taisymus [reikalingas finansines korekcijas].

Valstybė narė taiso finansines klaidas [atlieka finansines korekcijas], susijusias su atskirais ar sistemingais netikslumais [pažeidimais]. Valstybės narės daromais taisymais panaikinamas visas Bendrijos įnašas ar jo dalis. <…>“

10.

Markės regionas, atsakingas už bendrojo programavimo dokumento (toliau – BDP) įgyvendinimą teikiant Sąjungos struktūrinę paramą šiam regionui, paskelbė kvietimą teikti paraiškas įvairiems vietinių uosto teritorijų infrastruktūros projektams; šių projektų vykdymo laikotarpis – nuo 2002 m. iki 2006 m.

11.

Pagal šį skelbimą Ankonos savivaldybė pateikė paraišką dėl finansinės paramos trims skirtingiems projektams, t. y. slipo statybos darbams, savaeigio krano pirkimo projektui ir įrengimo darbams. Šie trys projektai buvo patvirtinti.

12.

Baigusi slipo statybos darbus ir pastačiusi savaeigį kraną, Ankonos savivaldybė, kaip nagrinėjamos finansinės paramos gavėja, kreipėsi į Markės regioną dėl galimybės perduoti slipo valdymą ir susijusių paslaugų teikimą trečiajam asmeniui. Regionas nematė jokių kliūčių tai padaryti, bet atkreipė dėmesį į būtinybę laikytis galiojančių viešųjų paslaugų koncesijos suteikimo taisyklių ( 8 ).

13.

Ankonos savivaldybė slipo valdymą patikėjo Cooperativa a.r.l. Pescatori e Motopescherecci di Ancona arl (toliau – kooperatyvas). Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog koncesijos sutartis sudaryta taip, kad nei Ankonos savivaldybė, nei koncesininkas negali gauti pelno iš slipo valdymo. Be to, koncesininkas privalo laikytis taikytinos Sąjungos teisės ir negali pakeisti veiklos įgyvendinimo sąlygų. Galiausiai koncesijos sutartyje taip pat numatyta, kad Ankonos savivaldybė lieka įrenginio savininkė.

14.

Tačiau po 2010 m. birželio mėn. Guardia di Finanza atlikto patikrinimo Markės regionas nustatė tam tikrus slipo valdymo pažeidimus:

15.

Dėl šių aplinkybių Markės regionas 2011 m. liepos 1 d. priėmė administracinį potvarkį, kuriuo panaikinama Ankonos savivaldybei skirta finansinė parama ir reikalaujama ją grąžinti. Tuomet Ankonos savivaldybė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikė ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo.

16.

Pagrįsdama savo ieškinį, Ankonos savivaldybė pateikė šiuos argumentus:

17.

Kilus abejonėms dėl reglamento 30 straipsnio 4 dalies aiškinimo, pagrindinę bylą nagrinėjantis Tribunale amministrativo regionale per le Marche nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

18.

Rašytines ir žodines pastabas pateikė Ankonos savivaldybė, Portugalijos vyriausybė ir Komisija.

19.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais siekiama, kad būtų išaiškinta reglamento 30 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtintas pagrindinis Sąjungos struktūrinių fondų įgyvendinimo principas, t. y. bendrai finansuojamos veiklos pastovumo principas.

20.

Pagal šį principą valstybės narės užtikrina, kad išlaikomas veiklos finansavimas iš fondų įnašų tik tada, kai per penkerius metus nuo kompetentingų nacionalinių institucijų ar valdymo institucijos sprendimo dėl fondų įnašo dienos ta veikla iš esmės nepakeičiama. Jei valstybės narės nustato tokį pakeitimą, minėtos institucijos privalo padaryti reikalingas finansines korekcijas, kaip numatyta reglamento 39 straipsnio 1 dalyje.

21.

Atsižvelgdamas į šias teisės nuostatas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar slipo statymo veikla, kuriai Ankonos savivaldybė gavo ERPF finansinę paramą, pagal pagrindinės bylos aplinkybes turi būti vertinama kaip „iš esmės pasikeitusi“, kaip tai suprantama pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį. Iš tiesų neginčijama, kad Ankonos savivaldybė slipo valdymą išoriniam paslaugų teikėjui perdavė iš anksto nepaskelbusi konkurso procedūros. Todėl kyla du klausimai. Pirma, ar dėl nagrinėjamos koncesijos suteikimo veikla „iš esmės pasikeitė“, kaip tai suprantama pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį? Antra, ar dėl taisyklių, susijusių su koncesijos sutarčių sudarymu, pažeidimo kyla pasekmių Sąjungos finansinei paramai?

22.

Norint atsakyti į šiuos klausimus, manau, būtina atsižvelgti ir į kitas teisės normas, ne tik tas, kurias prašyme priimti prejudicinį sprendimą aiškiai nurodė Tribunale amministrativo regionale per le Marche. Jis visus savo klausimus sieja su reglamento 30 straipsnio 4 dalies išaiškinimu, tačiau manau, kad, atvirkščiai, reikia remtis reglamento 12 straipsniu, susijusiu su veiklos suderinamumo su Sąjungos teise principu.

23.

Taip pat manau, kad būtina performuluoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, nes jie, mano nuomone, tam tikrais aspektais formuluojami neaiškiai ( 9 ).

24.

Atsižvelgdamas į tai, kas pirma išdėstyta, pirmąjį, antrąjį klausimus ir pirmą trečiojo klausimo dalį siūlau nagrinėti kartu ( 10 ). Iš tikrųjų visi šie klausimai susiję su veiklos „esminio pasikeitimo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį, išaiškinimu ir su situacija, kai bendrai finansuojamos veiklos valdymas buvo perduotas išoriniam paslaugų teikėjui.

25.

Paskui išnagrinėsiu antrą trečiojo klausimo dalį. Iš tikrųjų ji daugiau susijusi su reglamento 12 straipsnyje įtvirtinto veiklos suderinamumo su Sąjungos teise principu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar šio principo laikymasis ir ypač reikalavimas skelbti konkursą taikytinas lėšų gavėjui, kai šis, veikdamas kaip perkančioji organizacija, sudaro koncesijos sutartį dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos paslaugos valdymo.

26.

Galiausiai išnagrinėsiu ketvirtąjį klausimą, mano nuomone, susijusį su išlygomis, kurias galima daryti dėl pareigos laikytis skaidrumo. Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar šios pareigos būtina laikytis tokiu atveju, kai nagrinėjama koncesija neteikia jokio pelno ir tėra vienas suinteresuotas ūkio subjektas, galintis perimti paslaugos valdymą.

27.

Atsižvelgdamas į visa tai, siūlau Teisingumo Teismui Tribunale amministrativo regionale per le Marche pateiktus klausimus performuluoti taip:

28.

Pirmasis klausimas, kurį performulavau, apima kelis kitus klausimus, susijusius su reglamento 30 straipsnio 4 dalies taikymo sritimi ir veiklos esminio pakeitimo sąvokos reikšme.

29.

Nors atsakymą į šiuos klausimus galima kildinti iš šios nuostatos formuluotės ir iš jos bendro konteksto, visų pirma jis kyla iš tikslų, kurių siekia Sąjungos teisės aktų leidėjas.

30.

Primintina, kad pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį:

„<…> veiklai išlaikomas fondų įnašas tik tada, kai per penkerius metus nuo kompetentingų nacionalinių institucijų ar valdymo institucijos sprendimo dėl fondų įnašo dienos ta veikla iš esmės nepasikeičia taip, kad:

<…>“ ( 11 )

31.

Reglamento 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindinis struktūrinių fondų įgyvendinimo principas, t. y. lėšų gavėjo įgyvendintų projektų ir veiksmų pastovumo principas.

32.

Pagal šį principą valstybės narės turi užtikrinti, kad Sąjungos investicijos į regiono įmones ir infrastruktūras būtų veiksmingos, panaudotos pagrįstai ir galėtų atsipirkti per pakankamai ilgą laikotarpį ( 12 ). Todėl vykdydamos priežiūrą, kuri, manau, turi būti itin griežta, jos turi užtikrinti, kad lėšų gavėjas nekeistų veiklos taip, kad pasikeistų jos pobūdis, būtų nukrypta nuo veiklos programoje ir BPD iš pradžių nurodytų tikslų ar būtų neteisėtai panaudotos lėšos ( 13 ).

33.

Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia užtikrinti, kad visi projektai ir išlaidos, bendrai finansuojami struktūrinių fondų, per penkerius metus nuo sprendimo patvirtinti finansinę paramą priėmimo ir toliau atitiktų materialinio ir teritorinio tinkamumo principus, be kita ko, nurodytus reglamento 30 straipsnio 1 dalyje ( 14 ), ir ekonominės bei socialinės sanglaudos tikslus, kurių siekiama teikiant Sąjungos finansinę paramą.

34.

Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekia aprėpti visų pakeitimų, kurie gali būti padaryti vykdant veiklą. Iš tiesų gali būti nenumatytų pasikeitimų, susijusių, pavyzdžiui, su socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, ar ilgalaikėms investicijoms būdingų neišvengiamų incidentų, kylančių vykdant veiklą. Taigi, reikalaujant visų, net pačių menkiausių, pakeitimų priežiūros, nesiekiama paralyžiuoti veiklos įgyvendinimo ir valdžios institucijų veiksmų. Sąjungos teisės aktų leidėjas kalba tik apie veiklos esminius pakeitimus. Pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį tie pakeitimai vertinami atsižvelgiant į pasekmes, kylančias veiklos tinkamumui Sąjungos finansavimui gauti.

35.

Iš tiesų reglamento 30 straipsnio 4 dalies a punkte Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo esminius pakeitimus, dėl kurių keičiasi veiklos pobūdis arba kurie turi įtakos jos įgyvendinimo sąlygoms, arba dėl kurių suteikiama neteisėta lengvata viešajam subjektui ar įmonei. Akivaizdu, kad dėl tokių aplinkybių iš esmės pasikeičia projekto įgyvendinimas, palyginti su tuo, kas buvo numatyta, ir dėl jų gali kilti paties veiklos tinkamumo Sąjungos finansavimui gauti klausimas.

36.

Be to, reglamento 30 straipsnio 4 dalies b punkte Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo tik tuos pakeitimus, dėl kurių, pasikeitus nuosavybės pobūdžiui, pasikeistų dalis infrastruktūros arba būtų nutraukta naši veikla ar pasikeistų jos vieta.

37.

Šiose nuostatose labai aiškiai įtvirtinti veiklos esminio pakeitimo sudedamieji elementai ir, kaip matyti iš vartojamo jungtuko „ir“, sąlygos, kurios atitinkamai yra įtvirtintos šiose nuostatose, yra kumuliacinės.

38.

Nustačius šias aplinkybes, dabar reikia atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.

39.

Pirmiausia manau, kad priežiūra, kurią valstybė narė privalo vykdyti pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį, susijusi ne tik su pastatytu įrenginiu, bet ir su sąlygomis, kuriomis jis valdomas ir naudojamas.

40.

Todėl nesutinku su Komisijos per posėdį šiuo klausimu išreikšta pozicija.

41.

Iš tiesų, net jei Sąjungos finansinė parama padengia tik darbų vykdymo išlaidas, manau, kad reglamento 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo sritis yra daug platesnė ir apima atitinkamos infrastruktūros valdymo ir naudojimo sąlygas.

42.

Šis išaiškinimas grindžiamas pastovumo principu, kuris taptų visiškai neveiksmingas, jei būtų taikomas tik darbų vykdymo etapu.

43.

Jis taip pat grindžiamas tikslais, kuriuos nori pasiekti Sąjungos teisės aktų leidėjas.

44.

Iš tiesų Sąjunga neteikia finansinės paramos vien statybos darbams, net paties plačiausio užmojo, ‐ ji finansuoja veiklą, kuri turi nustatytą ilgalaikį tikslą. Šios veiklos valdymas turi padėti spręsti teritorijos struktūrines socialines ir ekonomines problemas, pavyzdžiui, kuriant darbo vietas, kai nedarbo lygis viršija Sąjungos vidurkį, skatinant naujoves sektoriuose, kuriuose vyksta ūkio pertvarka, arba prisidedant prie aplinkos apsaugos ypač probleminėse zonose. Tačiau šie tikslai gali būti įgyvendinti tik jei Sąjungos finansinė parama ir jos priežiūra apims su veiklos įgyvendinimu susijusių veiksmų ir išlaidų visumą, į kurią būtinai bus įtrauktos projekto įgyvendinimo ir valdymo priemonės. Tai taip pat yra vienintelis būdas užtikrinti finansinės paramos veiksmingumą išvengiant neteisėto lėšų panaudojimo projektui, kuris nebeatitinka ERPF tikslų dėl pakeitimų, darančių poveikį jo įgyvendinimui arba valdymui, pavyzdžiui, pardavimo privačiam ūkio subjektui.

45.

Be to, šis išaiškinimas patvirtinamas reglamento 30 straipsnio 4 dalies žodžiais.

46.

Viena vertus, Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo veiklos pakeitimus, kurie gali būti padaryti „per penkerius metus“ nuo sprendimo suteikti finansinę paramą priėmimo. Tai reiškia, kad nurodyti pakeitimai apima ne tik įrenginio statymo etapą, bet ir jo naudojimo ir valdymo sąlygas. Kita vertus, Sąjungos teisės aktų leidėjas reglamento 30 straipsnio 4 dalies a punkte aiškiai nurodo esminius pakeitimus, kurie gali daryti įtakos veiklos „pobūdžiui“ ar „įgyvendinimo sąlygoms“, o tai reiškia labai plačią dalykinę taikymo sritį.

47.

Šiomis aplinkybėmis vykdydama priežiūrą, kurią turi vykdyti pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį, kompetentinga nacionalinė institucija turi tikrinti ne tik tai, ar veikla iš tikrųjų ir fiziškai atitinka projektą, bet ir tai, ar laikomasi finansavimo sutartyje apibrėžtų įgyvendinimo ir valdymo sąlygų.

48.

Remdamasis šiuo samprotavimu, manau, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia nurodyti ne tik materialius arba techninius pakeitimus, darančius poveikį, pavyzdžiui, infrastruktūros statybai, bet ir su jos veikimu susijusius pasikeitimus ( 15 ).

49.

Pakeitimo sąvoka turi būti suvokta plačiąja prasme ir apimti visas pakeitimų, kurie galimi vykdant veiklą, rūšis.

50.

Pakeitimai gali būti materialaus ir techninio pobūdžio, pavyzdžiui, jei paramos gavėjas vykdo veiklą per kitokį laiko tarpą nei numatytasis iš pradžių ar pasirenka kitokias medžiagas ar paslaugas nei nurodytosios finansavimo sutartyje. Pakeitimai taip pat gali būti finansinio pobūdžio, kai paramos gavėjas neišleidžia numatytos pinigų sumos ar sumažina kuriamų darbo vietų skaičių ir su tuo susijusias išlaidas personalui. Jie taip pat gali būti funkcinio pobūdžio, jei paramos gavėjas naudoja įrenginį kitais tikslais nei numatytieji iš pradžių, pavyzdžiui, kaip pagrindinėje byloje.

51.

Galiausiai atsakyti į paskutinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą galima remiantis reglamento 30 straipsnio 4 dalies žodžiais ir formuluote.

52.

Šis teismas nori išsiaiškinti, ar kompetentinga nacionalinė valdžios institucija privalėjo iš anksto patikrinti, ar nagrinėjama veikla iš esmės buvo pakeista, prieš vertindama, ar, suteikus koncesiją, koncesijos sutartį sudariusiai institucijai ar koncesininkui bus suteikta neteisėtų lengvatų.

53.

Neteisėta lengvata iš tikrųjų gali būti suteikta dėl veiklos esminio pakeitimo, pavyzdžiui, išplečiant paramos gavėjo veiklos sritį. Vis dėlto pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį vertinimas, ar buvo suteikta neteisėta lengvata, nepriklauso nuo išankstinio veiklos esminio pakeitimo konstatavimo. Tokia lengvata, atvirkščiai, yra sudedamoji veiklos esminio pakeitimo dalis.

54.

Taigi nacionalinė priežiūros institucija neprivalo tikrinti, ar veikla iš esmės buvo pakeista, kad įvertintų, ar koncesijos sutartį sudariusiai institucijai arba koncesininkui buvo suteikta neteisėta lengvata. Pakanka konstatuoti tokios lengvatos buvimą ir patikrinti, ar ji atsirado dėl vienos iš priežasčių, nurodytų reglamento 30 straipsnio 4 dalies b punkte, kad būtų galima padaryti išvadą dėl veiklos esminio pakeitimo.

55.

Dėl nurodytų principų taikymo pagrindinėje byloje kyla tam tikrų sunkumų, nes turime nedaug bylos dokumentų. Be to, per posėdį kilo tam tikrų abejonių, kurių negaliu išsklaidyti. Todėl kompetentingas nacionalinis teismas, remdamasis nurodytais principais ir bylos dokumentų visuma, turės patikrinti, ar lėšų gavėjas, t. y. Ankonos savivaldybė, pažeisdama reglamento 30 straipsnio 4 dalį, nepakeitė su ERPF bendrai finansuojamos veiklos pobūdžio ir įgyvendinimo sąlygų.

56.

Neginčytina, kad pagrindinėje byloje Ankonos savivaldybė slipo valdymą išoriniam paslaugų teikėjui perdavė ne tik neaiškiomis, bet ir, atrodo, neteisėtomis aplinkybėmis. Žinoma, kad toks valdymo būdas finansavimo sutartyje nebuvo aiškiai numatytas, tačiau Markės regionas, kaip atsakingas už BPD įgyvendinimą, jam pritarė. Taip pat žinoma, kad valdymas perduotas laikinai (dvylikai mėnesių) ir netaikant konkurso procedūros. Tuo metu Ankonos savivaldybė tokį sprendimą pagrindė ypatinga skuba, susijusia su infrastruktūros pablogėjimo rizika. Vis dėlto konstatuotina, kad laikinas valdymo perdavimas tapo galutinis, nes po aštuonerių eksploatacijos metų už slipo valdymą vis dar atsako kooperatyvas.

57.

Taip pat pripažįstama, kad Ankonos savivaldybės įrengtas slipas naudojamas pramoginiams laivams ir toks naudojimas sudaro apie 18 %, nors tokia naudojimo paskirtis 2006 m. finansavimo sutartyje nenumatyta.

58.

Kompetentingas nacionalinis teismas turės atsakyti į klausimą, ar šie pakeitimai buvo tokie dideli, kad padarė poveikį veiklos tinkamumui Sąjungos finansavimui gauti, kaip tai suprantama pagal reglamento 30 straipsnio 4 dalį.

59.

Toliau noriu suformuluoti ir pateikti pastabas.

60.

Dėl reglamento 30 straipsnio 4 dalies a punkte įtvirtintų sąlygų manau, kad sutartis, sudaryta tarp Ankonos savivaldybės ir kooperatyvo, apriboja koncesijos poveikį slipo valdymo ir naudojimo sąlygoms ir iš dėl to naudojimo gaunamam pelnui.

61.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog koncesijos sutartis sudaryta taip, kad nei Ankonos savivaldybė, nei koncesininkas iš slipo valdymo negali gauti pelno. Paslaugų tarifai, atrodo, nustatyti pagal mažiausius Markės regiono uostuose taikomus tarifus ir yra padengiamos tik slipo eksploatacijos išlaidas. Kalbant apie koncesininko pareigą mokėti metinį mokestį, jis proporcingas Ankonos savivaldybės patirtoms slipo statybos darbų išlaidoms ir apskaičiuotas taip, kad nei koncesijos sutartį sudariusi institucija, nei koncesininkas negautų daug grynųjų pajamų ( 16 ). Be to, pagal koncesijos sutartį koncesininkas privalo laikytis taikytinų Sąjungos teisės aktų, išlaikyti įrenginio, skirto viešosioms paslaugoms teikti, pobūdį ir jo naudojimo paskirtį, leisti juo naudotis visiems to prašantiems žvejybos laivams, taip pat kas šešis mėnesius pateikti išsamią valdymo ataskaitą, įrodančią reglamento 29 ir 30 straipsnių nuostatų laikymąsi. Be to, jis negali pakeisti veiklos įgyvendinimo sąlygų ir imtis veiklos, kuria siekiama pelno.

62.

Tai įvertinęs, vis dėlto manau, kad nacionalinis teismas turės atkreipti dėmesį į lengvatas, kuriomis kooperatyvas galėjo netiesiogiai naudotis dėl to, kad nebuvo skelbiamas konkursas, ir į tai, kad aštuonerius metus koncesijos sutartis pratęsiama automatiškai.

63.

Kalbant apie tai, kad slipas dabar naudojamas pramoginiams laivams, gali būti, kad tokia iniciatyva grindžiama tinkamo finansų valdymo tikslais. Vis dėlto nacionalinis teismas turės įsitikinti, kad šiai veiklai parengta atskira finansinė atskaitomybė ir jos dalis, palyginti su visa veikla, išlieka deramai proporcinga. Iš tikrųjų neatmestina galimybė, kad veiklos srities plėtra darys poveikį veiklos pobūdžiui ir įgyvendinimo priemonėms. Dėl šios plėtros taip pat gali atsirasti pajamų, iš pradžių nenumatytų finansavimo sutartyje. Šiuo aspektu įdomu pažymėti, kad pagal 2006 m. kvietimą teikti paraiškas ( 17 ) veikla ir išlaidos, susijusios su slipo naudojimu pramoginiams laivams, iš Sąjungos lėšų nefinansuojamos. Pagal 2006 m. kvietimo teikti paraiškas sąlygas aiškiai numatyta, kad jei finansuojama infrastruktūra naudojama kituose veiklos sektoriuose, lėšų gavėjas turi atskirti sąnaudas, priskiriamas žvejybos sektoriui, ir kitiems veiklos sektoriams priskiriamas sąnaudas, nes tik išlaidos, skirtos žvejybos sektoriui ir turinčios sudaryti mažiausiai 50 % visos veiklos, yra finansuojamos.

64.

Dėl reglamento 30 straipsnio 4 dalies b punkte įtvirtintų sąlygų pažymėtina, kad tik motyvas, susijęs su nuosavybės pobūdžio pasikeitimu, gali sukelti sunkumų, nes iš karto galima atmesti motyvus, susijusius su našios veiklos nutraukimu arba jos vietos pasikeitimu. Tiesa, koncesijos sutartyje, atrodo, nustatyta, kad slipas lieka Ankonos savivaldybės nuosavybė. Vis dėlto yra įvairių būdų naudotis iš nuosavybės teisės kylančiais įgaliojimais. Nors Ankonos savivaldybė nagrinėjamas infrastruktūras nuosavybės teise įgijo iš dalies dėl Sąjungos finansinės paramos, su šia nuosavybe susijusi teisė, mano nuomone, turi būti įgyvendinta atsižvelgiant į ERPF siekiamą gauti socialinę naudą. Todėl manau, kad nacionalinis teismas turės įvertinti, kaip Ankonos savivaldybė naudojasi iš nuosavybės teisės kylančiais įgaliojimais, ir įsitikinti, kad siekiami tikslai atitinka finansavimo sutartyje nurodytus tikslus.

65.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, manau, kad reglamento 30 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip:

66.

Antruoju ir trečiuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės prašo išaiškinti, ar veiklos suderinamumo su Sąjungos teise principas, įtvirtintas reglamento 12 straipsnyje, ir ypač reikalavimas laikytis konkurso skelbimo taisyklių reiškia, kad lėšų gavėjas, veikdamas kaip perkančioji organizacija, sudarydamas koncesijos sutartį dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos paslaugos valdymo turi laikytis iš to kylančios skaidrumo pareigos.

67.

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus visų pirma reikia pagal reglamentą nustatyti veiklos suderinamumo su Sąjungos teise principo ir ypač iš to kylančios skaidrumo pareigos taikymo sritį.

68.

Visų pirma primintina, kad veiklos suderinamumo su Sąjungos teise principas yra pagrindinis principas, taikomas nustatant, ar veikla tinkama Sąjungos finansavimui gauti.

69.

Šis principas įtvirtintas reglamento 12 straipsnyje, kuris yra reglamento I antraštinėje dalyje „Bendrieji principai“.

70.

Jis pakartotas standartinės sutarties dėl ERPF paramos skyrimo 11 straipsnyje ( 18 ) ir – kadangi tai yra pagrindinis elementas teikiant prašymą suteikti paramą – visuose projektų vykdytojams skirtuose informacijos vadovuose ( 19 ), taip pat visose su galutiniu lėšų gavėju sudarytose finansavimo sutartyse. Šis principas taip pat įtvirtintas nacionalinės teisės aktuose ir tam tikrais atvejais – regionų teisės aktuose, kaip matyti iš 2006 m. spalio 2 d. Regioninio įstatymo Nr. 14 (Legge regionale Nr. 14) ( 20 ) 5 straipsnio.

71.

Pagal reglamento 12 straipsnį ( 21 ) veikla, finansuojama struktūrinių fondų, ir visos su ja susijusios išlaidos turi atitikti Sutarties nuostatas ir būti suderinamos su Sąjungos politikos ir veiksmų sritimis. Šiuo suderinamumo principu siekiama išvengti to, kad Sąjunga finansuotų projektus, kurie pažeistų Sutarčių nuostatas ir Sąjungos teisės aktų leidėjo vykdomą politiką.

72.

Sąjungos teisės aktų leidėjas ypač pabrėžia konkurencijos taisyklių, su viešaisiais pirkimais susijusių taisyklių ir taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti vyrų ir moterų lygybės skatinimą ir aplinkos apsaugą, laikymąsi.

73.

Manau, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas reikalauja, kad lėšų gavėjas laikytųsi šių įsipareigojimų visu veiklos įgyvendinimo laikotarpiu. Iš tikrųjų apie suderinamumą su Sąjungos teise jis kalba vartodamas labai plačią sąvoką „veikla, kurią finansuoja fondai“. Taigi, ta pati bendrai finansuojama veikla apima darbų koncepciją, statybos ar renovacijos darbų atlikimą, medžiagų arba paslaugų pirkimą, su tuo susijusių paslaugų organizavimą ir valdymą, personalo įdarbinimą arba kvalifikaciją.

74.

Toks išaiškinimas būtinas siekiant užtikrinti reglamento 12 straipsnio veiksmingumą.

75.

Iš tikrųjų, kaip užtikrinti vyrų ir moterų lygybės skatinimą, nurodytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje, jei vykdant veiklą suderinamumo principas nebus taikomas numatytoms įdarbinimo, darbo ir darbo užmokesčio sąlygoms? Be to, kaip užtikrinti aplinkos apsaugą pagal SESV 191 straipsnį, jei reglamento 12 straipsnio taikymo sritis neapims nuostatų dėl atliekų tvarkymo ir įmonės gamybos metodų?

76.

Taigi manau, kad galutinis lėšų gavėjas, kuris veikia kaip perkančioji organizacija, privalo laikytis konkurencijos ir viešųjų pirkimų procedūros taisyklių, jei nusprendžia kreiptis į išorės subjektą dėl darbų atlikimo, paslaugų pirkimo arba paslaugos valdymo perleidimo ( 22 ).

77.

Kaip yra tuo atveju, kai galutinis lėšų gavėjas nusprendžia suteikti bendrai finansuojamos paslaugos valdymo koncesiją?

78.

Nors reglamento 12 straipsnyje aiškiai nurodomas viešųjų pirkimų taisyklių laikymasis, vis dėlto tai nereiškia, kad minėtas straipsnis neapima koncesijos sutarčių sudarymo taisyklių laikymosi.

79.

Pirma, šia nuostata aiškiai įpareigojama laikytis konkurencijos taisyklių, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi skelbti konkursą, nesvarbu, ar tai būtų viešųjų pirkimų sritis, ar paslaugų koncesijos sutarties sudarymas.

80.

Antra, nors pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę paslaugų koncesijos sutarčių nereglamentuoja jokie antrinės teisės aktai ( 23 ), vis dėlto, kaip ir kiekvienas valstybės priimtas aktas, nustatantis ekonominės veiklos sąlygas, koncesijos suteikimas turi atitikti Sutartyje įtvirtintus principus ir atitikti iš jų kylančius reikalavimus, pavyzdžiui, nustatytus Teisingumo Teismo praktikoje.

81.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tokias sutartis sudarančios viešosios valdžios institucijos privalo laikytis atitinkamai SESV 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principų ir iš jų kylančios skaidrumo pareigos ( 24 ).

82.

Skaidrumo pareiga yra konkreti vienodo požiūrio principo išraiška. Vienodo požiūrio principas yra vienas pagrindinių Sąjungos teisės principų ( 25 ), kurių valstybės narės turi laikytis taikydamos Sąjungos teisę ( 26 ).

83.

Skaidrumo pareiga, tenkanti koncesijos sutartį sudarančioms viešosios valdžios institucijoms, reiškia, kad kiekvieno potencialaus konkurso dalyvio naudai būtina užtikrinti tinkamą koncesijos suteikimo procedūrų viešumą ( 27 ). Tai turi leisti paslaugų koncesiją atverti konkurencijai vietos, nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu ir kitose valstybėse narėse įsikūrusioms įmonėms suteikti galimybę parodyti suinteresuotumą. Ši pareiga taip pat turi suteikti galimybę užtikrinti vienodo požiūrio principo taikymą konkurso dalyviams ir ypač skaidrų kandidato pasirinkimą siekiant tikslo užkirsti kelią ne tik favoritizmui, bet ir korupcijai bei savavaliavimui suteikiant koncesijas.

84.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, manau, kad pagal reglamento 12 straipsnyje įtvirtintą veiklos suderinamumo su Sąjungos teise principą lėšų gavėjas, veikdamas kaip perkančioji organizacija, turi laikytis skaidrumo pareigos ir iš jos kylančių reikalavimų iš anksto skelbti apie pirkimą ir skelbti konkursą prieš koncesijos sutarties dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos paslaugos valdymo suteikimą.

85.

Dėl pagrindinės bylos manyčiau, kad Ankonos savivaldybė, tiesiogiai suteikdama koncesiją kooperatyvui, iš anksto nepaskelbusi apie pirkimą ir nepaskelbusi konkurso, pažeidė minėtas taisykles ir principus.

86.

Savo sprendime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo vis dėlto klausia, ar Ankonos savivaldybė turėjo teisę neskelbti konkurso, nes slipo koncesija nesudaro galimybės gauti jokio pelno ir nagrinėjamame sektoriuje tėra vienas suinteresuotas ūkio subjektas, galintis perimti paslaugos valdymą.

87.

Kad atsakyčiau į šį paskutinį klausimą, turiu įvertinti situacijas, dėl kurių Teisingumo Teismas ir Sąjungos teisės aktų leidėjas įtvirtino kelis skaidrumo pareigos laikymosi apribojimus.

88.

Pirmiausia pagal nusistovėjusią teismo praktiką skaidrumo pareiga kyla tada, kai paslaugų koncesija gali būti suinteresuota įmonė, įsikūrusi kitoje valstybėje narėje, ne toje, kurioje koncesija buvo suteikta ( 28 ). Taigi skaidrumo pareiga nereiškia, kad būtina skelbti konkursą, jei, vadovaujantis objektyviomis aplinkybėmis, įrodoma, kad kitoje valstybėje narėje įsikūrusios įmonės negali būti suinteresuotos koncesija, tačiau buvo informuotos ir joms buvo sudarytos sąlygos parodyti suinteresuotumą. Tokiu atveju Teisingumo Teismas mano, jog pasekmės atitinkamoms pagrindinėms laisvėms būtų pernelyg neaiškios ir netiesioginės, kad būtų galima nuspręsti dėl galimo Sutarties pažeidimo ( 29 ).

89.

Pagal šią teismo praktiką kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad, vykdant nagrinėjamą koncesijos suteikimo procedūrą, nebūtinai laikantis reikalavimo skelbti konkursą, sektoriaus įmonėms būtų sudarytos sąlygos gauti atitinkamą informaciją apie koncesiją ir parodyti suinteresuotumą, jei jos to pageidauja. Pagal minėtą teismo praktiką šios institucijos taip pat turi įvertinti, ar yra objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, menkas ekonominis interesas, dėl kurių galima teigti, kad kitose valstybėse narėse įsikūrusios įmonės nebūtų suinteresuotos.

90.

Antra, reikia paminėti Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtus aktus viešųjų pirkimų ir paslaugų koncesijų srityje.

91.

Kalbant apie viešuosius pirkimus, iš Direktyvos 2004/18 31 straipsnio 1 punkto matyti, kad perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį iš anksto nepaskelbusi apie pirkimą ir nepaskelbusi konkurso, kai apskritai nebuvo pateikta pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų paskelbus atvirą arba ribotą konkursą ar kai dėl techninių priežasčių sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu ūkio subjektu ( 30 ).

92.

Kalbant apie paslaugų koncesijas, Komisija minėtos direktyvos pasiūlyme leidžia nukrypti nuo reikalavimo iš anksto skelbti apie pirkimą ir skelbti konkursą. Pavyzdžiui, pagal šio pasiūlymo 26 straipsnio 5 dalies b punktą iš perkančiosios organizacijos nereikalaujama skelbimo dėl koncesijos suteikimo, kai paslaugas, jeigu dėl techninių priežasčių nėra konkurencijos, gali teikti tik individualus ūkio subjektas ir jeigu nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nėra ne dėl to, kad buvo dirbtinai susiaurinti koncesijos suteikimo parametrai.

93.

Kaip matyti iš minėto pasiūlymo 19 konstatuojamosios dalies, Komisija nurodo situacijas, kada nuo pat pradžių aišku, kad skelbimas dėl koncesijos suteikimo nepaskatins konkurencijos, nes, be kita ko, objektyviai yra tik vienas ūkio subjektas, galintis naudotis koncesija. Vis dėlto Komisija patikslina, kad koncesijos suteikimas ūkio subjektui be skelbimo apie pirkimą gali būti pateisintas tik esant objektyviam išimtinumui, t. y. jei ūkio subjekto išimtinumas nebuvo sukurtas perkančiajai organizacijai siekiant suteikti koncesiją, o atsirado po išsamaus įvertinimo paaiškėjus, kad tikrai nėra kitų tinkamų ūkio subjektų.

94.

Dėl pagrindinės bylos manau, kad minėtus aktus reikia aiškinti atsižvelgiant į iš struktūrinių fondų paramos kylančius suvaržymus. Iš tiesų, kadangi nagrinėjama koncesija susijusi su ERPF bendrai finansuojama paslauga, būtina atsižvelgti į perkančiajai organizacijai dėl koncesininko atrankos kylančius reikalavimus.

95.

Iš bylos dokumentų matyti ( 31 ), kad nagrinėjama finansinė parama turi padėti įgyvendinti 2 tikslą, t. y. remti socialinę ir ekonominę pertvarką struktūrinių problemų turinčiuose regionuose ir ypač ekonominį sąstingį patiriančiose teritorijose, kurios priklauso nuo žuvininkystės pramonės, kaip antai Ankonos savivaldybės uosto teritorijoje ( 32 ). Teritorijos, kurios priklauso nuo žuvininkystės, – tai pakrantės teritorijos, kuriose darbo vietų skaičius žuvininkystės pramonėje, palyginti su bendro užimtumo procentu, yra gana didelis ir kurios susiduria su struktūrinėmis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, susijusiomis su žuvininkystės sektoriaus pertvarkymu, po kurio šiame sektoriuje labai sumažėja darbo vietų ( 33 ).

96.

Pagrindinėje byloje nagrinėjama finansinė parama turi padėti ne tik modernizuoti uosto infrastruktūrą ir plėtoti gamybinę ir prekybinę jūros produktų veiklą, bet ir skatinti vietos ekonomikos augimą ir regioninį konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui regione. Be to, iš 2006 m. kvietimo teikti paraiškas sąlygų matyti, kad pirmenybė buvo teikiama projektams, kuriais siūlomas geriausias investicijų ir naujų darbo vietų kūrimo regione santykis ( 34 ). Taigi ERPF bendrai finansuojama veikla yra komunos ir regiono lygmens. Tokiomis aplinkybėmis manau, kad įmonių, galinčių užtikrinti slipo valdymą, ratas dar labiau susiaurėja ir, kad atitiktų veiklos programoje ir BPD įtvirtintus tinkamumo prioritetus ir kriterijus, įmonės turi veikti regione. Konkurso dėl koncesijos skelbimas priklauso nuo šio ypatumo, o koncesininko atranka – nuo vietos rinkos, kur reikia laikytis ERPF siekiamų tikslų, specifikos.

97.

Atsižvelgdamas į tai, kas pirma išdėstyta, siūlau kompetentingam nacionaliniam teismui įvertinti, ar, turint omenyje pagrindinės bylos aplinkybes, Ankonos savivaldybė galėjo, prieš suteikdama nagrinėjamą koncesiją, teisėtai neskelbti konkurso. Kadangi neskelbiant konkurso nukrypstama nuo skaidrumo reikalavimo, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas dar nereglamentavo, nacionalinis teismas šiuo atžvilgiu turi vykdyti itin griežtą kontrolę.

98.

Pirma, nacionalinis teismas turi patikrinti, ar procedūra atitiko minimalius skaidrumo reikalavimus (nors skaidrumas nebūtinai sietinas su reikalavimu skelbti konkursą), kurie leido suteikti galimybę sektoriaus įmonėms sužinoti apie koncesijos projektą ir parodyti suinteresuotumą, jei jos būtų to pageidavusios.

99.

Antra, nacionalinis teismas turi ištirti, ar buvo galima neskelbti konkurso dėl objektyvių priežasčių, susijusių su koncesijos pobūdžiu ir reikiama technine kompetencija, konkurse galinčių dalyvauti paslaugų teikėjų skaičiumi ir lokalizacijos vieta, paslaugos valdymo aplinkybėmis ir ypač su iš ERPF paramos kylančiais suvaržymais.

100.

Dėl procedūros skaidrumo manau, kad ji neatitinka minimalių reikalavimų. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad koncesija buvo suteikta gana neaiškiomis aplinkybėmis. Nacionalinis teismas turi vykdyti ypač griežtą jų priežiūrą, jei norima išvengti tokios vietos praktikos, kaip pagrindinėje byloje, keliamo pavojaus Sąjungos finansinei paramai.

101.

Šiuo atveju jokiu bylos dokumentu nepagrįsta, kad koncesijos suteikimas derybomis yra išankstinio konsultavimosi su įvairiais sektoriaus ūkio subjektais rezultatas. Iš tikrųjų atrodo, kad nebuvo imtasi jokių priemonių įmonių, kurios gali būti suinteresuotos infrastruktūros valdymu, skaičiui vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu nustatyti ir joms informuoti. Be to, Ankonos savivaldybės išdėstyti motyvai dėl konkurso neskelbimo ir laikino koncesijos pobūdžio prieštaringi. 2005 m. balandžio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendime Nr. 192 Ankonos savivaldybė pabrėžė skubą, susijusią su infrastruktūros pablogėjimo rizika ( 35 ). Per posėdį savivaldybė rėmėsi tuo, kad nėra sektoriaus įmonių registro. Šiomis aplinkybėmis manau, jog iš tiesų sunku sutikti su teiginiu, kad nebuvo jokio kito suinteresuoto ūkio subjekto, galinčio valdyti slipą, ir kad tai buvo objektyvi aplinkybė, dėl kurios Ankonos savivaldybė neskelbė konkurso.

102.

Tiesa, kad slipo valdymas reikalauja specialių techninių kompetencijų, o Ankonos savivaldybė pabrėžė, jog tam, kad ši infrastruktūra būtų valdoma veiksmingai ir saugiai, reikalinga patirtis ( 36 ). Tiesa ir tai, kad nagrinėjamame sektoriuje konkurencija maža, nes beveik visos Ankonos teritorijoje veikiančios žvejybos įmonės priklauso kooperatyvui. Vis dėlto tai neatleidžia Ankonos savivaldybės nuo pareigos kreiptis į kelias kooperatyvui nepriklausančias įmones ir suteikti joms informaciją apie ketinimą suteikti koncesiją, kad jos taip pat galėtų pateikti pasiūlymus.

103.

Kalbant apie tai, ar buvo objektyvių aplinkybių, nemanau, jog dėl to, kad iš koncesijos negalima gauti pelno, perkančioji organizacija turi teisę neskelbti konkurso prieš koncesijos suteikimą.

104.

Iš tikrųjų paslaugų koncesija savaime reiškia ribotas pajamas. Tokia sutartis yra perduoto viešosios paslaugos valdymo būdas, kai viešasis subjektas patiki išoriniam paslaugų teikėjui valdyti bendrojo intereso veiklą. Žinoma, perduota paslauga turi būti tvarkoma taip, kad būtų padengtos faktinės išlaidos, koncesininkui iš paslaugos naudotojų renkant rinkliavą. Vis dėlto koncesininkas teikia paslaugą savo sąskaita ir prisiima tam tikrą eksploatavimo riziką. Dėl bendrojo intereso svarbos veiklos gali kilti su valdymu ir pelningumu susijusių sunkumų, nes koncesijos suteikimas visuomet reiškia, kad koncesininkas prisiima ekonominę riziką, ir dėl to yra tikimybė, kad investicijos ir darbų eksploatacijos bei atliktų paslaugų išlaidos nebus padengtos ( 37 ).

105.

Be to, manau, kad ekonominė koncesijos sutarties reikšmė neapsiriboja vien iš suteiktos paslaugos gaunamu pelnu. Iš tiesų, nors pajamų nedaug, vis dėlto, atsižvelgiant į koncesijos pobūdį ir į patį koncesijos objektą, koncesijos sutartis gali turėti didelę ekonominę reikšmę. Pavyzdžiui, nagrinėjama koncesija susijusi su uosto veiklai būtinos infrastruktūros, esančios gana svarbiame Adrijos jūros uoste, valdymu. Todėl manau, kad tokios koncesijos suteikimas turi didelę ekonominę reikšmę ir kitose valstybėse narėse įsikūrusios įmonės gali būti suinteresuotos koncesija.

106.

Tokiomis aplinkybėmis manau, jog vien aplinkybė, kad iš koncesijos negaunama pelno, nesuteikia teisės nesilaikyti konkurso skelbimo procedūros.

107.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir turint omenyje ypač miglotas slipo koncesijos suteikimo aplinkybes, man atrodo, jog tai, kad Ankonos savivaldybė tiesiogiai suteikė koncesiją kooperatyvui, prieštarauja skaidrumo reikalavimams.

108.

Jei kompetentingas nacionalinis teismas pritars tokiai išvadai, tuomet reikia konstatuoti, kad Ankonos savivaldybė neįvykdė įsipareigojimų pagal reglamento 12 straipsnį ir nesilaikė taikomų Sąjungos teisės aktų.

109.

Taigi nacionalinė priežiūros valdžios institucija pagal reglamento 39 straipsnio 1 dalį atlikti finansines korekcijas ( 38 ).

110.

Iš tikrųjų primintina, kad pagal šią nuostatą valstybės narės turi bausti už per patikrinimą nustatytus pažeidimus, jei konstatuoja esminį pakeitimą, turintį įtakos Sąjungos finansinės paramos pobūdžiui arba jos įgyvendinimui ar priežiūrai. Finansinių korekcijų tikslas – užkirsti kelią „finansavimo medžioklei“„[atkuriant] situaciją, kai 100 % visų išlaidų, nurodytų struktūrinių fondų finansavimo paraiškoje, atitiktų šioje srityje taikytinas nacionalines ir Bendrijos teisės normas“ ( 39 ). Taigi valstybės narės turi iš dalies arba visiškai panaikinti Sąjungos finansinę paramą, jei konstatuoja Sąjungos teisės nuostatų taikymo pažeidimus ( 40 ), kadangi veiklos suderinamumas su Sąjungos teise, kaip minėjau, yra finansuojamos veiklos tinkamumo finansavimui gauti sąlyga. Pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę koncesijos sutarčių nereglamentuoja jokie antrinės teisės aktai, vis dėlto, kaip minėjau, tokias sutartis sudarančios viešosios valdžios institucijos privalo laikytis pagrindinių ESV sutarties normų, visų pirma SESV 49 ir 56 straipsnių ir iš jų kylančios skaidrumo pareigos ( 41 ).

111.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui Tribunale amministrativo regionale per le Marche atsakyti taip: