—

M. Irimie, atstovaujamos advokato D. Târşia,

—

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos R. H. Radu bei R. M. Giurescu ir A. Voicu,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos J.-P. Keppenne bei L. Bouyon ir C. Barslev,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Sąjungos teisės aiškinimu, kiek jis susijęs su nacionalinėmis normomis, pagal kurias kai grąžinamas pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokestis, palūkanos ribojamos skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti šį mokestį.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant M. Irimie ir Administraţia Finanţelor Publice Sibiu (Sibiu viešųjų finansų administracija) bei Administraţia Fondului pentru Mediu (Aplinkos fondo administracija) ginčą dėl palūkanų mokėjimo, kai grąžinamas pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokestis.

3

Tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, Rumunijos teisės sistemoje variklinių transporto priemonių aplinkos taršos mokestis buvo reglamentuojamas 2008 m. balandžio 21 d. Nepaprastuoju vyriausybės potvarkiu Nr. 50/2008 dėl variklinių transporto priemonių aplinkos taršos mokesčio įvedimo (Ordonanţă de Urgenţă a Guvernului nr. 50/2008 pentru instituirea taxei pe poluare pentru autovehicule, Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 327, 2008 m. balandžio 25 d., toliau – OUG Nr. 50/2008).

4

Mokesčių procesas buvo nustatytas 2003 m. gruodžio 24 d. Vyriausybės potvarkiu Nr. 92 dėl mokesčių proceso kodekso (Ordonanţa Guvernului nr. 92 din 24 decembrie 2003 privind Codul de procedură fiscală, Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 941, 2003 m. gruodžio 29 d.) su pakeitimais (toliau – OG Nr. 92/2003).

5

OG Nr. 92/2003 70 straipsnyje „Apmokestinamųjų asmenų prašymų nagrinėjimo terminas“ numatyta:

„1.   Pagal šį kodeksą apmokestinamojo asmens pateiktus prašymus mokesčių valdžios institucija turi išnagrinėti per 45 dienas nuo jų įregistravimo.

2.   Tais atvejais, kai prašymams išnagrinėti reikia papildomos sprendimui svarbios informacijos, šis terminas pratęsiamas laikotarpiu nuo prašymo pateikti informaciją iki jos pateikimo dienos.“

6

OG Nr. 92/2003 124 straipsnio „Palūkanų už iš valstybės biudžeto išieškomas ar grąžinamas sumas norma“ 1 dalyje numatyta:

„Apmokestinamieji asmenys turi teisę į palūkanas nuo iš valstybės biudžeto išieškotinų ar grąžintinų sumų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po <...> 70 straipsnyje numatyto termino pabaigos iki dienos, kai sumos grąžinamos pagal įstatyme nustatytas sąlygas. Palūkanos turi būti mokamos apmokestinamajam asmeniui pareikalavus.“

7

Rumunijos teisėje administracinė teisena reglamentuojama 2004 m. gruodžio 2 d. Administracinės teisenos įstatymu Nr. 554 (Legea contenciosului administrativ Nr. 554, Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 1154, 2004 m. gruodžio 7 d.) su pakeitimais (toliau – Įstatymas Nr. 554/2004).

8

Įstatymo Nr. 554/2004 1 straipsnio „Kreipimosi į teismą pagrindai“ 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas asmuo, kuris mano, kad administraciniu aktu ar neišnagrinėjusi prašymo per įstatyme nustatytą terminą valdžios institucija pažeidė vieną iš jo teisių ar teisėtų interesų, gali kreiptis į kompetentingą administracinį teismą, kad aktas būtų panaikintas, būtų pripažinta teisė ar teisėtas interesas, kuriuo remiamasi, ir atlyginta patirta žala. <...>“

9

Įstatymo Nr. 554/2004 8 straipsnio „Skundo dalykas“ 1 dalyje nustatyta:

„Asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas, pripažinti įstatymu, vienašaliu administraciniu aktu pažeisti ir kuris yra nepatenkintas atsakymu, gautu į išankstinį aktą išleidusiai institucijai pateiktą skundą, ar kuris negavo atsakymo per nustatytą terminą <...>, gali kompetentingam administraciniam teismui pateikti skundą, kuriuo siekiama panaikinti visą aktą ar jo dalį, gauti patirtos žalos atlyginimą ir prireikus nematerialinės žalos atlyginimą. Į administracinį teismą taip pat gali kreiptis bet kuris asmuo, manąs, kad viena iš įstatymo pripažintų jo teisių pažeista pavėluotai išnagrinėjus jo prašymą ar nepateisinamai atsisakius jį nagrinėti <...>“.

10

2007 m. M. Irimie nusipirko Vokietijoje registruotą variklinę transporto priemonę. Siekdama ją užregistruoti Rumunijoje pagal 2008 m. liepos 4 d.Administraţia Finanţelor Publice Sibiu sprendimą ji sumokėjo 6707 RON taršos mokestį, numatytą Vyriausybės potvarkyje Nr. 50/2008.

11

2009 m. rugpjūčio 31 d. skundu M. Irimie pradėjo procesą Tribunalul Sibiu (Sibiu apylinkės teismas) siekdama, kad Administraţia Finanţelor Publice Sibiu ir Administraţia Fondului pentru Mediu būtų įpareigotos, pirma, grąžinti sumokėto taršos mokesčio sumą ir, antra, sumokėti įstatymuose numatytas palūkanas, susijusias su minėtu mokesčiu ir apskaičiuotas nuo jo sumokėjimo dienos.

12

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad sprendimas dėl prašymo grąžinti taršos mokesčio sumą neturėtų kelti didelių problemų, atsižvelgiant į 2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimą Tatu (C-402/09, Rink. p. I-2711) ir vėlesnę teismo praktiką, kuria patvirtinamas šis sprendimas.

13

Tačiau dėl prašymo sumokėti visas įstatyme nustatytas palūkanas už taršos mokestį, apskaičiuotas nuo jo sumokėjimo dienos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad jo patenkinti negalima dėl OG Nr. 92/2003 70 straipsnio, siejamo su 124 straipsniu. Iš tiesų, kaip patikslinta šio teismo atsakyme į Teisingumo Teismo prašymą pateikti papildomų paaiškinimų, iš nusistovėjusios ir nedviprasmiškos nacionalinių teismų praktikos matyti, kad taikant minėtus straipsnius palūkanos už iš valstybės biudžeto grąžintinas sumas mokamos tik nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas dėl grąžinimo.

14

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suabejojo, ar ši taisyklė suderinama su Sąjungos teise, pirmiausia su lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo principais, taip pat su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje kartu su ESS 6 straipsniu užtikrinama teise į nuosavybę.

15

Tokiomis aplinkybėmis Tribunalul Sibiu nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar <...> Teisingumo Teismo praktikoje nustatyti [principai] <...> kartu su [ESS] 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teise į nuosavybę, t. y. teisės gynimo priemonių, taikomų, kai privataus asmens atžvilgiu taikant [Sąjungos] teisės neatitinkančią teisės nuostatą padaromas [Sąjungos] teisės pažeidimas, lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo [principai] gali būti [aiškinami] taip, kad [jais] draudžiamos tokios vidaus teisės nuostatos, kuriomis ribojamas žalos, kuri gali būti atlyginta privačiam asmeniui, kurio teisė buvo pažeista, dydis?“

16

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pateiktu klausimu iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos nacionalinės normos, pagal kurias, kai grąžinamas pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokestis, palūkanos ribojamos skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti šį mokestį.

17

M. Irimie ir Europos Komisija mano, kad į šį klausimą turi būti atsakyta teigiamai, o Rumunijos, Ispanijos ir Portugalijos vyriausybės nurodo, jog Sąjungos teisė nedraudžia tokių teisės normų, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje.

18

Pirmiausia reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę konstatuoti, kad Sąjungos teise draudžiamas mokestis, kaip antai įtvirtintas pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinoje OUG Nr. 50/2008 redakcijoje, kuriuo atgrasoma nuo kitose valstybėse narėse pirktų naudotų transporto priemonių importo į Rumuniją ir eksploatavimo šioje valstybėje narėje (minėto Sprendimo Tatu 58 ir 61 punktai).

19

Reikia priminti, kaip savo išvados 19 punkte nurodė generalinis advokatas, kad Teisingumo Teismas neturi teisiškai kvalifikuoti pareiškėjos pagrindinėje byloje pareikšto skundo. Būtent pareiškėja pagrindinėje byloje privalo nurodyti šio skundo pobūdį ir pagrindą, kontroliuojama prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo (pagal analogiją žr. 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation, C-524/04, Rink. p. I-2107, 109 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

20

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę valstybėje narėje surinktus mokesčius yra Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis tokie mokesčiai draudžiami, jos subjektams suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas. Taigi valstybė narė iš principo privalo grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius (2011 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Lady & Kid ir kt., C-398/09, Rink. p. I-7375, 17 punktas ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Littlewoods Retail ir kt., C-591/10, 24 punktas).

21

Be to, primintina, kad jei valstybė narė surinko mokesčius pažeisdama Sąjungos teisę, asmenys turi teisę į tai, kad būtų sugrąžintas ne tik neteisėtai surinktas mokestis, bet ir šiai valstybei sumokėtos arba jos surinktos su šiuo mokesčiu tiesiogiai susijusios sumos. Tai taip pat apima nuostolius, patirtus dėl negalėjimo naudotis pinigų sumomis, kuriuos lėmė per anksti atsiradusi prievolė sumokėti mokestį (žr. 2001 m. kovo 8 d. Sprendimo Metallgesellschaft ir kt., C-397/98 ir C-410/98, Rink. p. I-1727, 87–89 punktus; 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, Rink. p. I-11753, 205 punktą; minėto Sprendimo Littlewoods Retail ir kt. 25 punktą ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Zuckerfabrik Jülich ir kt., C-113/10, C-147/10 ir C-234/10, 65 punktą).

22

Darytina išvada, kad valstybių narių pareigos grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokesčių sumas kartu su palūkanomis principas kyla iš Sąjungos teisės (minėtų sprendimų Littlewoods Retail ir kt. 26 punktas ir Zuckerfabrik Jülich ir kt. 66 punktas).

23

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad, nesant Sąjungos teisės aktų, kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės sistemoje turi numatyti sąlygas, kuriomis šios palūkanos turi būti mokamos, be kita ko, normą ir palūkanų apskaičiavimo būdą. Šios sąlygos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus, t. y. jos turi būti ne mažiau palankios nei panašiems reikalavimams pagal vidaus teisę taikomos sąlygos ir neturi būti tokios, kad Sąjungos teisės sistema suteiktų teisių įgyvendinimas taptų praktiškai neįmanomas ar pernelyg sudėtingas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Littlewoods Retail ir kt. 27 ir 28 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką).

24

Dėl lygiavertiškumo principo reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas neturi jokių duomenų, galinčių sukelti abejonę dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės nuostatų suderinamumo su šiuo principu.

25

Iš tiesų atrodo, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamos normos, pagal kurias palūkanos suteikiamos tik nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti nepagrįstai surinktą mokestį, taikomos visoms iš valstybės biudžeto grąžintinoms sumoms, tiek gautoms pažeidžiant Sąjungos teisę, tiek gautoms pažeidžiant vidaus teisę, o tai vis dėlto turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

26

Pagal veiksmingumo principą reikalaujama, jog grąžinant valstybės narės pažeidžiant Sąjungos teisę surinktą mokestį nacionalinės taisyklės, būtent susijusios su galbūt mokėtinų palūkanų skaičiavimu, nebūtų kliūtis apmokestinamajam asmeniui gauti adekvačią nuostolių, patirtų dėl neteisėto mokesčio mokėjimo, kompensaciją (žr. minėto Sprendimo Littlewoods Retail ir kt. 29 punktą).

27

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad tokios normos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias palūkanos ribojamos skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti nepagrįstai surinktą mokestį, neatitinka šio reikalavimo.

28

Iš tiesų šis nuostolis pirmiausia priklauso nuo to, kiek laiko nebuvo galima naudotis pažeidžiant Sąjungos teisę nepagrįstai sumokėtomis sumomis ir ar jis patiriamas iš esmės laikotarpiu nuo nepagrįsto nagrinėjamo mokesčio sumokėjimo iki jo grąžinimo.

29

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos tokios nacionalinės normos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias, kai grąžinamas pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokestis, palūkanos ribojamos skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti šį mokestį.

30

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos tokios nacionalinės normos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias, kai grąžinamas pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokestis, palūkanos ribojamos skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti šį mokestį.