1

Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad neužtikrinusi tinkamos nuotekų surinkimo sistemos pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26) 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir I priedo A dalį įdiegimo Whitburn, Beckton ir Crossness Londone ir neužtikrinusi, kad būtų tinkamai valomos nuotekos iš Beckton, Crossness ir Mogden nuotekų valymo įrenginių Londone pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10 straipsnį ir I priedo B dalį, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šias nuostatas.

2

Pagal Direktyvos 91/271 1 straipsnį ši direktyva taikoma miesto nuotekoms surinkti, valyti bei išleisti ir nuotekoms iš tam tikrų pramonės sektorių valyti bei išleisti. Jos tikslas ‐ apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų minėtųjų nuotėkų žalingo poveikio.

3

Direktyvos 91/271 2 straipsnyje numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<...>

<...>“

4

Direktyvos 91/271 3 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos,

<...>

2.   Šio straipsnio 1 dalyje aprašytos nuotėkų surinkimo sistemos atitinka I priedo A dalies reikalavimus. <...>“

5

Pagal šios direktyvos 4 straipsnį:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad į nuotėkų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotėkoms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas tokia tvarka:

<...>

3.   Išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų miesto nuotėkų valymo įrenginių nuotėkos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. <...>

4.   Gyventojų ekvivalentais išreikšta apkrova yra apskaičiuojama pagal maksimalią vidutinę savaitės apkrovą, kuri per metus patenka į nuotėkų valymo įrenginius, neatsižvelgiant į neįprastas situacijas, kylančias, pavyzdžiui, dėl smarkių liūčių.“

6

Direktyvos 91/271 10 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad miesto nuotėkų valymo įrenginiai, pastatyti taip, kad atitiktų 4, 5, 6 ir 7 straipsnių reikalavimus, būtų suprojektuoti, pastatyti, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad jų veiklos rezultatai būtų pakankamai geri esant įprastinėms vietos klimato sąlygoms. Projektuojant nuotėkų valymo įrenginius, atsižvelgiama į sezoninius apkrovos kitimus.“

7

Direktyvos 91/271 I priedo „Miesto nuotėkoms keliami reikalavimai“ A dalyje „Nuotėkų surinkimo sistemos“ numatyta:

„Nuotėkų surinkimo sistemose atsižvelgiama į nuotėkoms keliamus reikalavimus.

Nuotėkų surinkimo sistemų projektavimas, statyba ir priežiūra yra vykdoma vadovaujantis geriausiais technikos pasiekimais, jei tai nėra pernelyg brangu, ypač atsižvelgiant į tai:

8

Direktyvos 91/271 I priedo A dalies puslapio apačioje esanti 1 pastaba, pateikta dėl A dalies „Nuotėkų surinkimo sistemos“, suformuluota taip:

„Jei praktiškai neįmanoma pastatyti tokių miesto nuotėkų surinkimo sistemų ir nuotėkų valymo įrenginių, kuriuose visos nuotėkos būtų išvalomos esant ir tokioms situacijoms kaip ypač smarkios liūtys, valstybės narės nutaria, kokių priemonių reikia imtis, kad sumažėtų tarša, sukelta didelių liūčių tvano. Tokios priemonės galėtų būti paremtos praskiedimo normomis arba pajėgumais, palyginti su apkrova sausu metu, arba jose galėtų būti nurodytas tam tikras priimtinas tokių potvynių skaičius per metus.“

9

Direktyvos 91/271 I priedo B dalyje „Vandens išleidimas iš miesto nuotėkų valymo įrenginių į priimančiuosius vandenis“ nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti iš miesto nuotėkų valymo įrenginių į priimančiuosius vandenis išleidžiamas vanduo. Šios direktyvos I priedo B dalyje pakartojama ankstesniame punkte minėta šios direktyvos I priedo A dalies puslapio apačioje pateikta pastaba.

10

Komisija gavo skundą dėl Whitburn Steel esančios siurblinės ir kitus skundus dėl pernelyg didelės liūčių sukeltos taršos kitose Jungtinės Karalystės dalyse.

11

2003 m. balandžio 3 d. Komisija išsiuntė Jungtinei Karalystei oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad Whitburn Steel siurblinėje nevykdomos pareigos, susijusios su miesto nuotėkų surinkimu, numatytos Direktyvos 91/271 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei I priedo A dalyje.

12

Savo 2003 m. birželio 3 d. atsakyme Jungtinė Karalystė nurodė, kad aptariamoje aglomeracijoje vykdomos Direktyvos 91/721 3 straipsnyje numatytos pareigos, susijusios su nuotėkų surinkimu. Tačiau ji pripažino, kad atlikus nuotėkų surinkimo sistemos zonoje papildomus tyrimus paaiškėjo, kad buvo būtina pagerinti šioje sistemoje esančių nuotėkų debitą. Be to, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad buvo pakeistos leidimo išleisti vandenį sąlygos, kurių privalo laikytis vandens ir nuotėkų bendrovė, eksploatuodama Whitburn Steel esančią nuotekų siurblinę, todėl tai turėjo sumažinti išleidžiamo vandens kiekį. Tai turėjo būti užbaigta vėliausiai 2004 m. kovo 31 d.

13

2005 m. kovo 21 d. Komisija išsiuntė Jungtinei Karalystei antrą oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad, kalbant apie Londono zonos miesto nuotėkų surinkimo ir valymo sistemas, nevykdomos pareigos, susijusios su miesto nuotėkų surinkimu ir valymu, numatytos Direktyvos 91/271 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 10 straipsnyje ir I priedo A ir B dalyse. Komisija patikslino, kad neišvalytos nuotėkos buvo išleistos į Temzę net esant nesmarkiam lietui ir kad nebuvo numatyta jokia skubi priemonė šiai problemai išspręsti, todėl ji išliko ar net padidėjo.

14

Savo 2005 m. gegužės 20 d. atsakyme Jungtinė Karalystė paaiškino, kad Londono nuotėkų surinkimo sistema – mišri sistema, kuria 557 km2 dydžio baseine surenkamos ir nukreipiamos buitinės ir gamybinės bei lietaus nuotėkos tam, kad prieš jas išleidžiant į Temzę būtų taikomas antrinis valymas Beckton, Mogden, Crossness, Long Reach ir Riverside valymo įrenginiuose. Tačiau ji pripažino, kad išleidžiamų nuotėkų kiekis, apkrova ir dažnis drėgnuoju laikotarpiu viršijo sistemos pajėgumus, ir paskelbė savo sprendimą atlikti Temzės žiočių strateginį tyrimą (toliau ‐ TŽST) siekiant įvertinti išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai.

15

Kalbėdama apie savo pareigas užtikrinti tinkamą miesto nuotėkų valymą, Jungtinė Karalystė nurodė, kad nors patobulinimas bus atliktas kuo greičiau, valymo įrenginiai, skirti Londono aglomeracijai, atitiko Direktyvoje 91/271 numatytus reikalavimus nuo 2000 m. gruodžio 31 d. Be to, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad 2004 m. rugpjūčio mėn. išleistų nuotėkų kiekį lėmė ypač smarkios liūtys.

16

Kadangi Jungtinės Karalystės pateiktas atsakymas Komisijos netenkino, ji 2006 m. balandžio 10 d. laišku išsiuntė šiai valstybei narei pagrįstą nuomonę; joje nurodė, kad Jungtinė Karalystė, Komisijos nuomone, neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir I priedo A dalį tiek, kiek tai susiję su Whitburn, ir įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10 straipsnį ir I priedo A ir B dalis tiek, kiek tai susiję su Didžiojo Londono zoną aptarnaujančiais valymo įrenginiais.

17

Atsakydama į šią pagrįstą nuomonę, Jungtinė Karalystė 2006 m. birželio 15 d. laiške nurodė, kad visa Whitburn ir Sunderland aglomeraciją aptarnaujanti nuotėkų surinkimo ir valymo įrenginių sistema atitiko Direktyvą 91/271.

18

2007 m. liepos 6 d. įvykus posėdžiui, kuriame dalyvavo Komisijos ir Jungtinės Karalystės atstovai, pastaroji 2007 m. spalio 23 d. laišku pateikė paaiškinimus dėl šio klausimo.

19

Dėl Londono situacijos Jungtinė Karalystė atsakė, kad nors Beckton, Crossness ir Mogden valymo įrenginiai turi būti patobulinti, tai nereiškia, kad Jungtinė Karalystė dėl šių įrenginių pažeidė Direktyvą 91/271. Jungtinė Karalystė, planuodama atlikti šiuos patobulinimus, paprasčiausia įrodo savo siekį užtikrinti geresnį aplinkos apsaugos lygį.

20

2007 m. sausio 26 d. posėdyje Komisijos ir Jungtinės Karalystės atstovai aptarė dvi galimybes Londonui, siūlomas TŽST ataskaitoje, ir Jungtinė Karalystė nusprendė pasirinkti 30 km vientisą tunelį palei Temzę ir atskirą tunelį jos intakui Lee. Visas projektas turėjo būti užbaigtas iki 2020 m.

21

Kadangi gavus du papildomus 2007 m. birželio 29 d. ir 2008 m. vasario 4 d. Jungtinės Karalystės laiškus Komisijos vis dar netenkino šios valstybės pateikti atsakymai, ji 2008 m. gruodžio 1 d. laišku išsiuntė papildomą pagrįstą nuomonę, kuria patikslino savo Direktyvos 91/271 aiškinimą tiek, kiek tai susiję su valstybėms narėms tenkančiomis pareigomis kontroliuoti miesto nuotėkų išleidimą nutekamaisiais vamzdžiais. Ji taip pat patvirtino savo abejones dėl Whitburn apylinkėse, Beckton ir Crossness įrengtų nuotėkų surinkimo sistemų bei Mogden, Beckton ir Crossness esančių valymo įrenginių pakankamumo.

22

Tačiau Komisija nusprendė netęsti pradėtos procedūros dėl nuotėkų surinkimo sistemų ir valymo įrenginių, esančių Beddington, Esher, Crawley, Deephams, Hogsmill, Long Reach ir Riverside. Todėl nurodė Jungtinei Karalystei imtis būtinų priemonių, kad per du mėnesius nuo šios papildomos pagrįstos nuomonės gavimo būtų tinkamai į ją atsižvelgta.

23

Vėliau Komisija ir Jungtinė Karalystė pasikeitė keliais laiškais, įvyko keli posėdžiai, tačiau išeitis nebuvo rasta.

24

Kadangi Jungtinės Karalystės pateiktas atsakymas Komisijos netenkino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

25

Pagrindiniai Komisijos ir Jungtinės Karalystės nesutarimo aspektai susiję su Direktyvos 91/271 aiškinimu.

26

Komisijos teigimu, valstybės narės privalo prižiūrėti, kad nuotėkų surinkimo sistema būtų sukurta ir pastatyta taip, kad surinktų visas miesto nuotėkas iš jos aptarnaujamos aglomeracijos ir užtikrintų, kad jos būtų nukreiptos išvalyti. Todėl nuotėkų surinkimo sistemos pajėgumas turi būti toks, kad atitiktų įprastas klimato sąlygas (sausas, drėgnas oras ar net smarkios liūtys) ir sezoninius apkrovos kitimus, kuriuos lemia, pavyzdžiui, gyventojai nerezidentai, turistai ir sezoninė ekonominė veikla.

27

Ji mano, kad „pernelyg didelė apkrova dėl smarkių liūčių“, į kurias daroma nuoroda Direktyvos 91/271 I priedo A dalyje, yra sudėtinė miesto nuotėkų surinkimo ir valymo įrenginių sistemos dalis. Ši direktyva turėtų būti aiškinama kaip numatanti absoliučią pareigą išvengti nuotėkų, susidariusių dėl smarkių liūčių, išleidimo nutekamaisiais vamzdžiais, nebent yra išimtinės aplinkybės. Iš tiesų šį argumentą patvirtina Direktyvos 91/271 I priedo A dalies puslapio apačioje pateikta 1 pastaba, kurioje nurodyta, kad praktiškai neįmanoma surinkti ir išvalyti visų nuotėkų „esant ir tokioms situacijoms kaip ypač smarkios liūtys“.

28

Komisija, siekdama įrodyti, kad yra įsipareigojimų pagal Direktyvą 91/271 neįvykdymas, nurodo tokias aplinkybės, kaip antai išleidžiamų nuotėkų dažnumas ir kiekis. Be to, priešingai, nei būgštauja Jungtinė Karalystė, ji nesiūlo griežtos 20 išleidimų taisyklės, bet pažymi, kad kuo daugiau išleidimų ypač nesmarkaus lietaus laikotarpiais, juo labiau tikėtina, kad šių nuleidžiamųjų kanalų funkcionavimas neatitinka Direktyvos 91/271.

29

Komisija ir Jungtinė Karalystė taip pat nesutaria dėl apimties, kurią reikėtų suteikti sąvokai „geriausi technikos pasiekimai, jei tai nėra pernelyg brangu“ (toliau ‐ BTKNEEC, kuris yra angliškų žodžių „best technical knowledge not entailing excessive costs“ akronimas), numatytai Direktyvos 91/271 I priedo A dalyje.

30

Komisija pažymi, kad ši sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos 91/271 kontekstą, uždavinį ir tikslus, t. y. saugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotėkų žalingo poveikio.

31

Ji mano, kad BTKNEEC sąvoka leidžia valstybėms narėms pasirinkti iš kelių sprendimų, kurie vienu metu skatina laikytis Direktyvos 91/271 nuostatų ir tikslo bei statyti naują nuotėkų surinkimo infrastruktūrą ar padidinti jau egzistuojančią arba nukreipti lietaus vandenį prieš jam prasiskverbiant į surinkimo sistemas.

32

Jungtinės Karalystės teigimu, Direktyva 91/271 turi būti aiškinama taip, kad ja leidžiama valstybėms narėms nuspręsti, kaip reikia surinkti ir išvalyti miesto nuotėkas, kad būtų įgyvendintas šios direktyvos tikslas saugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotėkų žalingo poveikio.

33

Jungtinė Karalystė mano, kad Direktyva 91/271 turi būti aiškinama ypač remiantis išleidimų į priimančiuosius vandenis poveikiu aplinkai.

34

Dėl sąvokos „ypač smarkios liūtys“ Jungtinė Karalystė mano, kad tai, jog Direktyvos 91/271 I priedo A dalies 1 pastaba aiškiai pripažįstama, kad neįmanoma išvengti nuotėkų išleidimo esant ypatingoms aplinkybėms, būtent kai yra ypač smarkios liūtys, nereiškia absoliučios pareigos išvengti išleidimų esant kitokioms aplinkybėms. Ji mano, kad klausimas, ar išleidimai tinkami esant kitokioms aplinkybėms, turi būti sprendžiamas taikant BTKNEEC sąvoką ir vertinant nuotėkų išleidimo į priimančiuosius vandenis poveikį aplinkai.

35

Šios valstybės narės teigimu, Direktyvoje 91/271 nenumatyta nieko dėl nuotėkų išleidimo į priimančiuosius vandenis aplinkybių ar dažnumo. Norint įvertinti, ar surinkimo sistemos arba valymo įrenginiai atitinka Direktyvą 91/271, reikia išsamiai įvertinti surinkimo sistemos ar atitinkamų valymo įrenginių našumą ir išnagrinėti nuotėkų išleidimo į priimančiuosius vandenis poveikį aplinkai.

36

Direktyvos 91/271 10 straipsnyje numatyta sąvoka „pakankamai geri veiklos rezultatai“ taip pat turi būti vertinama atsižvelgiant į šios direktyvos 1 straipsnyje numatytą aplinkos apsaugos tikslą, todėl ir į poveikį priimantiesiems vandenims.

37

Nors Komisija neginčijo Jungtinės Karalystės naudoto metodo apskaičiuojant vienkartinį išleidimą, tai, šios valstybės narės teigimu, neišsprendžia problemos, susijusios su tuo, kad išleidimo apibrėžimas valstybėse narėse gali skirtis. Todėl skirtingų valstybių narių politikos nuoseklumas nebūtų užtikrintas, jei atitiktis Direktyvai 91/271 turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į išleidžiamų nuotėkų kiekį ir dažnumą.

38

Be to, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad siekdama nustatyti, ar surinkimo sistemos ir valymo įrenginiai atitinka Direktyvą 91/271, Komisija daro klaidą, nes remiasi išleidžiamų nuotėkų kiekiu.

39

Konkrečiai kalbant apie Sunderland (Whitburn) aglomeraciją, Komisija kaltina Jungtinę Karalystę tuo, kad pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui perviršinis smarkių liūčių vanduo iš Whitburn esančios Sunderland surinkimo sistemos dalies buvo išleistas ir kad todėl ši sistema neatitinka Direktyvos 91/271 3 straipsnio ir I priedo A dalies reikalavimų.

40

Iš tiesų, nors nuotėkų išleidimų dažnumas sumažėjo (2002‐2004 metais nuo 56 iki 91 išleidimo per metus, o metinis išleistų nevalytų miesto nuotėkų kiekis yra nuo 359640 m3 iki 529290 m3), surinkimo sistema neatitiko Direktyvos 91/271 reikalavimų, būtent atsižvelgiant į tai, kad jos netoli Whitburn ir Seaham maudyklų, ir į tai, kad Komisija gavo daug skundų dėl atliekų Whitburn apylinkių paplūdimiuose.

41

Jungtinė Karalystė mano, kad šie perviršinio smarkių liūčių vandens išleidimai atitinka Direktyvą 91/271.

42

Jungtinė Karalystė taip pat mano, kad Whitburn apylinkių maudyklos buvo laikomos atitinkančiomis 1975 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės (OL L 31, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 26) ir kad jos atitiko Direktyvą 91/271. Be to, atliekos veikiausiai susidarė ne iš Whitburn, bet iš Tyne, kurio nuleidžiamuosiuose kanaluose filtrai buvo įrengti tik 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje.

43

Dėl Londono aglomeracijos Komisija kaltina Jungtinę Karalystę dėl nevalytų nuotėkų išleidimo iš Beckton ir Crossness surinkimo sistemų bei Beckton, Crossness ir Mogden nuotėkų valymo įrenginių dažnumo ir kiekio, kurie yra tokie, kad reiškia Direktyvos 91/271 3 ir 4 straipsnių bei I priedo A dalies pažeidimą, ir būtent todėl, kad nuotėkos buvo išleidžiamos net esant nesmarkiam lietui.

44

Be to, ji mano, kad Direktyvos 91/271 10 straipsniu reikalaujama, jog miesto nuotėkų valymo įrenginiai būtų suprojektuoti, pastatyti, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad atitiktų minėtos direktyvos 4 straipsnio reikalavimus ir kad jų veiklos rezultatai būtų pakankamai geri esant įprastoms vietos klimato sąlygoms.

45

Jungtinė Karalystė mano, kad dėl šių valymo įrenginių laikomasi Direktyvos 91/271 nuostatų.

46

Ji taip pat pažymi, kad Londono sistema yra labai sena ir laipsniškai modernizuojama nuo 1875 m. Patobulinimo galimybės buvo tiriamos ir realizuojamos nuo Direktyvos 91/271 priėmimo. Be to, Temzėje atliekamų darbų, siekiančių 4,4 milijardus GBP, apimtis ir išskirtinis pobūdis reikalauja daug laiko. Ji mano, kad dėl ambicingo ilgalaikio projekto įgyvendinimo negali būti baudžiama.

47

Kaip matyti iš Direktyvos 91/271 1 straipsnio antros pastraipos, jos tikslas yra apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų miesto nuotėkų žalingo poveikio (žr., be kita ko, 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-280/02, Rink. p. I-8573, 13 punktą).

48

Direktyva 91/271 siekiama apsaugoti ne tik vandens ekosistemas, bet ir žmogų, gyvūniją, augmeniją, dirvožemį, vandenį, kraštovaizdžius nuo spartesnio dumblių bei aukštesniųjų augalų rūšių augimo, kurį lemia išleidžiamos miesto nuotėkos, sukeliamo bet kokio didesnio neigiamo poveikio (minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 16 punktas).

49

Būtent atsižvelgiant į šį tikslą ir į SESV 191 straipsnį reikia aiškinti sąvokas „pakankamai geri veiklos rezultatai“, esančią Direktyvos 91/271 10 straipsnyje, „ypač smarkios liūtys“, minimą šios direktyvos I priedo 1 pastaboje, ir „geriausi technikos pasiekimai, jei tai nėra pernelyg brangu“ (BTKNEEC), nurodytą tos pačios direktyvos I priedo A dalyje.

50

Pirma, dėl sąvokos „pakankamai geri veiklos rezultatai“, kuri susijusi tik su valymo įrenginiais, reikia konstatuoti, kad šie rezultatai neišreikšti jokiais skaičiais, nes Direktyvos 91/271 10 straipsnyje numatytas tik įpareigojimas, kad valymo įrenginių „veiklos rezultatai būtų pakankamai geri esant įprastinėms vietos klimato sąlygoms“ ir projektuojant šiuos įrenginius turi būti atsižvelgiama į sezoninius apkrovos kitimus.

51

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs įsipareigojimų neįvykdymą tuo atveju, kai miesto nuotėkų surinkimo ar jų valymo lygis siekia 80 % ar net 90 % visos apkrovos (2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-530/07, Rink. p. I-78, 28 ir 53 punktai ir 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-343/10, 56 ir 62 punktai).

52

Iš tiesų, turint omenyje Direktyva 91/271 siekiamą tikslą, apie kurį buvo priminta šio sprendimo 47 ir 48 punktuose, miesto nuotėkų nevalymas negalimas esant įprastoms klimato ar sezoninėms sąlygoms, priešingu atveju Direktyva 91/271 netektų savo prasmės.

53

Taigi, norint įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslą, akivaizdu, kad sąvoka „pakankamai geri veiklos rezultatai“, nors ir neišreikšta skaičiais, turi būti suprantama taip, kad, esant įprastoms klimato sąlygoms ir atsižvelgiant į sezoninius kitimus, turi būti surinktos ir išvalytos visos miesto nuotėkos.

54

Todėl miesto nuotėkų nevalymas gali būti toleruojamas tik esant neįprastoms aplinkybėms, o reguliariu nevalytų miesto nuotėkų išleidimu pažeidžiama Direktyva 91/271.

55

Antra, dėl sąvokos „ypač smarkios liūtys“, numatytos Direktyvos 91/271 I priedo 1 pastaboje, reikia pažymėti, kad ši sąvoka taikytina šios direktyvos 3 straipsnyje numatytoms surinkimo sistemoms ir jos 4 straipsnyje nurodytiems valymo įrenginiams.

56

Šia pastaba Sąjungos teisės aktų leidėjas pripažino, kad yra situacijų, kurioms esant visos miesto nuotėkos negali būti surinktos ar išvalytos. Konkrečiai kalbant, jis konstatavo, kad „praktiškai neįmanoma pastatyti tokių miesto nuotėkų surinkimo sistemų ir nuotėkų valymo įrenginių, kuriuose visos nuotėkos būtų išvalytos“, ir nurodė, kad nuotėkų nesurinkimas ir nevalymas gali būti toleruojamas esant „tokioms situacijoms kaip ypač smarkios liūtys“. Tačiau tokiu atveju valstybės narės nutaria, „kokių priemonių reikia imtis, kad sumažėtų tarša, sukelta didelių liūčių tvano“.

57

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Direktyvos 91/271 I priedo 1 pastaboje pateikta formuluotė „ypač smarkios liūtys“ yra tik indikacinio pobūdžio, nes prieš ją eina žodžiai „esant ir tokioms situacijoms kaip“. Todėl nuotėkų nesurinkimas ar nevalymas galimas esant ir kitoms aplinkybėms.

58

Tačiau, priešingai, nei tvirtina Jungtinė Karalystė, Direktyva 91/271 siekiamas tikslas neleidžia manyti, kad šios kitos aplinkybės yra įprastos, juo labiau kad žodis „ypač“ reiškia, jog nuotėkų nesurinkimas ir nevalymas negalimas esant įprastoms sąlygoms.

59

Todėl negalima pritarti Jungtinės Karalystės argumentams, kuriais siekiama pripažinti, kad nuotėkų išleidimai galimi net nesant išimtinėms situacijoms.

60

Be to, reikia patikslinti, kad kai valstybė narė susiduria su išimtine situacija, dėl kurios negali surinkti ar išvalyti nuotėkų, ji, remiantis Direktyvos 91/271 I priedo 1 pastaba, privalo imtis tinkamų priemonių, kad būtų sumažinta tarša.

61

Be to, kadangi sąvoka „ypač smarkios liūtys“ šioje direktyvoje neapibrėžta, Komisija, įgyvendindama Sąjungos teisės laikymosi kontrolę, turi teisę priimti gaires, o kadangi Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nurodyti pareigas, numatytas Direktyvoje 91/271, sąvoka „ypač smarkios liūtys“ turi būti vertinama atsižvelgiant į visus šioje direktyvoje nustatytus kriterijus ir sąlygas, ypač į sąvoką BTKNEEC.

62

Trečia, Direktyvos 91/271 I priedo A dalyje nurodyta BTKNEEC sąvoka, kaip ir įvairios kitos Direktyvoje 91/271 numatytos ir prieš tai aptartos sąvokos, taip pat turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslą. Be to, reikia pažymėti, kad šioje direktyvoje įtvirtintus įsipareigojimus surinkti ir išvalyti visas nuotėkas, išskyrus išimtinius ir nenumatomus atvejus, privaloma įgyvendinti iki minėtoje direktyvoje nurodytos datos.

63

Nors BTKNEEC sąvoka Direktyvos 91/271 I priedo A dalyje numatyta tik tiek, kiek tai susiję su surinkimo sistemomis, ji yra esminė visoms Direktyvos 91/271 nuostatoms, kuriomis siekiama užtikrinti šia direktyva siekiamą aplinkos apsaugos tikslą išvengiant pernelyg griežto numatytų taisyklių taikymo. Todėl ši sąvoka turi būti išplėsta ir valymo įrenginiams, nes ji tam tikrais atvejais leidžia išleisti neišvalytas nuotėkas, nors jos daro neigiamą poveikį aplinkai.

64

Todėl BTKNEEC sąvoka leidžia užtikrinti įsipareigojimų pagal Direktyvą 91/271 laikymąsi nenumatant valstybėms narėms pareigų, kurių jos negali įvykdyti arba gali įvykdyti patirdamos neproporcingų išlaidų.

65

Tačiau tam, kad nekiltų grėsmė šio sprendimo 53 punkte primintam principui, pagal kurį reikia surinkti ir išvalyti visas nuotėkas, svarbu, kad valstybės narės tik išimtiniais atvejais remtųsi tokių neproporcingų išlaidų buvimu.

66

Šiuo aspektu reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, valstybė narė, siekdama pateisinti direktyvoje numatytų pareigų ar terminų nesilaikymą, negali remtis praktiniais ar administraciniais sunkumais. Tai taikytina ir finansiniams sunkumams, kuriuos valstybės narės privalo įveikti, imdamosi tinkamų priemonių (2006 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-293/05, 35 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

67

BTKNEEC sąvoka turi būti nagrinėjama palyginant, viena vertus, geriausius technikos laimėjimus bei numatytas išlaidas ir, kita vertus, galimą veiksmingesnės vandens surinkimo ir valymo sistemos teikiamą naudą. Šiuo aspektu atsiradusios išlaidos neturėtų būti neproporcingos turimai naudai.

68

Esant tokioms aplinkybėms reikia atsižvelgti, kaip tvirtina Jungtinė Karalystė, į išleistų neišvalytų nuotėkų poveikį aplinkai ir ypač priimantiesiems vandenims. Išleidimų pasekmės aplinkai leistų išnagrinėti išlaidų, kurių reikia atlikti darbus, būtinus tam, kad visos miesto nuotėkos būtų išvalytos, ir naudos aplinkai, kuri atsirastų dėl šių darbų, proporcingumą.

69

Tuo atveju, jei neįmanoma arba labai sunku surinkti ir išvalyti visas nuotėkas, atitinkama valstybė narė privalo įrodyti, kad įvykdytos BTKNEEC sąvokos taikymo sąlygos.

70

Žinoma, Teisingumo Teismo praktikoje numatyta, kad taikant procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį Komisija privalo nustatyti tariamo įsipareigojimų neįvykdymo buvimą. Todėl būtent ji privalo pateikti Teisingumo Teismui įrodymų, kurių reikia, kad jis, nesiremdamas kokia nors prielaida, galėtų patikrinti šio įsipareigojimų neįvykdymą (žr., be kita ko, 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-494/01, Rink. p. I-3331, 41 punktą; minėto Sprendimo Komisija prieš Portugaliją 32 punktą; 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Suomiją, C-335/07, Rink. p. I-9459, 46 punktą ir 2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-390/07, Rink. p. I-214, 43 punktą).

71

Vis dėlto pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi padėti Komisijai įgyvendinti jos uždavinį, kuris, be kita ko, pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį yra SESV nuostatų ir ja vadovaujantis institucijų priimtų nuostatų taikymo užtikrinimas. Konkrečiai kalbant, šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad tikrindama direktyvai veiksmingai įgyvendinti skirtų nacionalinių nuostatų tinkamą taikymą praktiškai Komisija, kuri neturi įgaliojimų atlikti tyrimo šioje srityje, yra visiškai priklausoma nuo galinčių skundą pateikti asmenų bei atitinkamos valstybės narės pateiktų įrodymų (žr., be kita ko, minėtų sprendimų Komisija prieš Airiją 42 ir 43 punktus ir Komisija prieš Jungtinę Karalystę 44 punktą).

72

Iš to visų pirma išplaukia, kad jei Komisija pateikė pakankamai įrodymų, jog valstybės narės valdžios institucijos vykdė pasikartojančius ir ilgalaikius veiksmus, kurie prieštarauja direktyvos nuostatoms, ši valstybė narė turi iš esmės ir išsamiai užginčyti pateiktus duomenis ir iš jų išplaukiančias pasekmes (žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Airiją 44 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Komisija prieš Jungtinę Karalystę 45 punktą).

73

Remiantis tuo darytina išvada, kad nagrinėdamas šį ieškinį Teisingumo Teismas visų pirma turės išnagrinėti, ar išleidimai iš įvairiose Jungtinės Karalystės aglomeracijose esančių surinkimo sistemų ar valymo įrenginių buvo privalomi dėl išskirtinio pobūdžio aplinkybių, ar ne, ir, antra, jei taip nėra, patikrinti, ar Jungtinė Karalystė galėjo įrodyti, kad buvo įvykdytos BTKNEEC taikymo sąlygos.

74

Dėl pareigos turėti surinkimo sistemą, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 91/271 3 straipsnio 1 dalį, visų pirma reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsipareigojimo neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, o į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas atsižvelgti negali (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę 50 punktą ir minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją 54 punktą).

75

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad 2008 m. gruodžio 1 d. papildomoje pagrįstoje nuomonėje Jungtinei Karalystei buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas nuo šios nuomonės gavimo, kad būtų įvykdyti jos įsipareigojimai pagal Direktyvą 91/271. Tačiau reikia konstatuoti, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui neišvalytų miesto nuotėkų nutekamaisiais kanalais išleidimas vis dar buvo taikomas. Jungtinė Karalystė neginčija išleidimų skaičiaus ir kiekio, ji tik tvirtina, kad, priešingai, nei nurodo Komisija, Whitburn apylinkių paplūdimiuose rastos atliekos nebuvo išleistos iš Whitburn surinkimo sistemos, nes nutekamuosiuose kanaluose, naudojamuose nuotėkoms išleisti į jūrą, įrengti 6 mm filtrai, todėl tikėtina, kad šios atliekos atkeliauja iš Tyne, kuriame esančiuose nutekamuosiuose kanaluose filtrai buvo įrengti tik 2010 m. kovo pabaigoje.

76

Norint patikrinti, ar Jungtinė Karalystė įvykdė, ar ne savo įsipareigojimus pagal Direktyvos 91/271 3 straipsnį ir I priedo A dalį, kaip tai tvirtina Komisija savo kaltinimuose, reikės išnagrinėti aplinkybes, nurodytas šio sprendimo 73 punkte.

77

Reikia konstatuoti, pirma, kad, remiantis 2005 m. kovo 2 d. Jungtinės Karalystės Komisijai adresuotu laišku, nuotėkų išleidimų skaičius 2001 m. buvo 310 (561240 m3 per metus), o laikotarpiu nuo 2002 iki 2004 m. šis skaičius buvo 56‐91 (359640‐529290 m3). Taip pat reikia pažymėti, kad 2006‐2008 m. nuotėkų išleidimų skaičius buvo 25‐47 (248130 m3‐732150 m3), o 2009 m. ‐ 762300 m3. Komisija, savo pastabas grįsdama šių išleidimų dažnumu ir intensyvumu, aiškiai įrodė, kad tiek prieš papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytą terminą, tiek jam pasibaigus tai buvo daroma nuolat, todėl toks išleidimų skaičius negali būti siejamas su išskirtinėmis aplinkybėmis. Be to, šių išleidimų išskirtinio pobūdžio nenurodė Jungtinė Karalystė savo pastabose.

78

Antra, reikia pažymėti, kad, remiantis 2010 m. atliktu tyrimu, technologiniu požiūriu buvo galima sumažinti nuotėkų išleidimų iš Whitburn surinkimo sistemos skaičių praplatinus jau esamą sulaikymo tunelį, o to neginčijo Jungtinė Karalystė.

79

Dėl išlaidų, kurias reikia padengti, ir gautos naudos iš minėto tyrimo matyti, kad, remiantis 20 išleidimų per metus skaičiumi, pagerinti priimančiųjų vandenų kokybę 0,3 % galima praplatinus tunelį.

80

Nors panašu, kad vandens kokybės pagerinimas yra nežymus, ir nors, kaip teigia Jungtinė Karalystė, laikomasi Direktyvos 76/160 ir į tai galima atsižvelgti bendrai nagrinėjant BTKNEEC sąvokos taikymo sąlygas, reikia konstatuoti, kad niekur ‐ šalių pastabose ar atliktų tyrimų ataskaitose ‐ nebuvo nurodytos tunelio praplatinimo išlaidos.

81

Todėl Teisingumo Teismas negali išnagrinėti, ar iš tiesų tokius darbus atitinkančios išlaidos yra pernelyg didelės ir neproporcingos atsižvelgiant į naudą aplinkai.

82

Iš to išplaukia, kad Jungtinė Karalystė teisės požiūriu nepakankamai įrodė, kad išlaidos, susijusios su surinkimo sistemos pajėgumo padidinimo darbais, buvo neproporcingos atsižvelgiant į aplinkos apsaugos pagerinimą.

83

Todėl Komisija teisingai konstatavo, kad įrengiant Whitburn surinkimo sistemą nebuvo laikytasi pareigų, numatytų Direktyvos 91/271 3 straipsnyje ir I priedo A dalyje.

84

Dėl Londono aglomeracijos akivaizdu, remiantis pačios Jungtinės Karalystės pastabomis, kad pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui šioje aglomeracijoje nebuvo nei Beckton, Crossness ir Mogden valymo įrenginių, užtikrinančių antrinį visų miesto nuotėkų, patenkančių į surinkimo sistemą, išvalymą, kaip to reikalaujama Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 ir 10 dalimis, taip pat tai, kad išleidimai iš jų būtų vykdomi laikantis jos I priedo B dalies reikalavimų, nei pakankamo pajėgumo Beckton ir Crossness surinkimo sistemų, kaip to reikalaujama šios direktyvos 3 straipsnyje.

85

Komisija, remdamasi 2005 m. vasario TŽST ataskaita, pažymi, kad nuotėkos Londono nutekamaisiais kanalais per metus buvo išleistos apytiksliai 60 kartų, įskaitant ir nesmarkaus lietaus laikotarpius, todėl kiekvienais metais į Temzę išleidžiama keli milijonai tonų nevalytų nuotėkų.

86

Kalbant apie Londono surinkimo sistemos valymo įrenginius, iš tos pačios ataskaitos matyti, kad jų pajėgumas pakankamas sausuoju laikotarpiu, tačiau visiškai nepakankamas lyjant.

87

Jungtinė Karalystė neginčija Komisijos nurodytų faktinių aplinkybių ir primena, kad vykdomas naujo 30 km ilgio tunelio po laivybai naudojama Temzės dalimi statybos projektas tam, kad būtų sulaikytos iš surinkimo sistemų išleistos nuotėkos ir nukreiptos į Beckton valymo įrenginius išvalyti. Taip pat numatyta statyti naują tunelį „Lee Tunnel“ siekiant sumažinti išleidžiamas nuotėkas iš Beckton ir Crossness surinkimo sistemų. Galiausiai vykdomi patobulinimo darbai siekiant padidinti Beckton, Crossness ir Mogden valymo įrenginių pajėgumą.

88

Siekiant patikrinti, ar Jungtinė Karalystė įvykdė, ar ne įsipareigojimus pagal Direktyvos 91/271 3, 4 ir 10 straipsnius bei I priedo A dalį, kaip tvirtina Komisija savo kaltinimuose, reikia išnagrinėti aplinkybes, nurodytas šio sprendimo 73 punkte.

89

Reikia konstatuoti, kad Komisija, remdamasi šio sprendimo 85 punkte minėta ir Jungtinės Karalystės neginčyta TŽST ataskaita, kurioje nurodyta, kad išleidimų dažnumas ir kiekis buvo vienodi ne tik esant ypatingoms oro sąlygoms, bet ir nesmarkiam lietui, akivaizdžiai įrodė, kad nuotėkos į Temzę buvo išleidžiamos nuolat.

90

Dėl to, kad neįmanoma technologiniu požiūriu sumažinti nuotėkų išleidimų iš Londono surinkimo sistemos skaičių, ir dėl išlaidų neproporcingumo naudos aplinkai atžvilgiu reikia pažymėti, kad Jungtinė Karalystė 2007 m. balandžio mėn. nusprendė pradėti 2005 m. lapkričio mėn. TŽST ataskaitoje siūlomus darbus, be kita ko, apimančius naujo požeminio tunelio statybą. Taigi egzistuoja Londono surinkimo sistemos problemos technologiniai sprendimai ir su jais susijusios išlaidos neturėtų būti laikomos neproporcingomis, nes Jungtinė Karalystė jau priėmė sprendimą juos įgyvendinti.

91

Dėl Jungtinės Karalystės argumento, jog negalima tvirtinti, kad ji neįvykdė įsipareigojimų, nes projektai, kuriais buvo siekiama užtikrinti atitiktį Direktyvai 91/271, buvo nagrinėjami nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir darbai, kuriuos buvo nuspręsta atlikti, buvo brangūs ir atliekami tik per kelerius metus, reikia priminti, kad įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į situaciją valstybėje narėje atsakovėje papildomoje pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje ir kad negali būti patenkintas valstybės narės prašymas atmesti ieškinį vien dėl to, kad jau yra imtasi darbų ir priemonių, kurie ateityje pašalins situaciją susijusią su įsipareigojimų neįvykdymu. Iš tiesų, Sąjungos teisės aktų leidėjui neprailginus direktyvos įgyvendinimo terminų, valstybės narės privalo įvykdyti įsipareigojimus per iš pradžių nustatytus terminus (žr. 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-27/03, 39 punktą).

92

Todėl Jungtinė Karalystė privalėjo per nustatytą terminą pradėti procedūras, būtinas Direktyvai 91/271 perkelti į nacionalinės teisės sistemą, ir jos turėjo būti užbaigtos per šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje ir 4 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nustatytą terminą, t. y. iki 2000 m. gruodžio 31 d.

93

Todėl Komisija teisingai konstatavo, kad įrengiant Londono (Beckton ir Crossness) surinkimo sistemą nebuvo laikytasi pareigų, numatytų Direktyvos 91/271 3 straipsnyje ir I priedo A dalyje, ir kad netaikydama antrinio ar jam prilygstančio miesto nuotėkų iš Londono aglomeracijos (Beckton, Crossness ir Mogden) valymo, kaip to reikalaujama šios direktyvos 4 straipsniu, Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 91/271.

94

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įsipareigojimų neįvykdymas, kuriuo Komisija kaltina Jungtinę Karalystę, įrodytas dėl visų jos ieškinyje nurodytų aglomeracijų.

95

Todėl reikia konstatuoti, kad neužtikrinusi:

Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

96

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Jungtinė Karalystė pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: