Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 62011CJ0072

    2011 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas.
    Baudžiamoji byla prieš Mohsen Afrasiabi ir kt..
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Oberlandesgericht Düsseldorf - Vokietija.
    Bendra užsienio ir saugumo politika - Ribojamosios priemonės, taikomos Irano Islamo Respublikai siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui - Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 - 7 straipsnio 3 ir 4 dalys - Sustiklinimo krosnies tiekimas ir pastatymas Irane - "Netiesioginio galimybės naudotis ekonominiais ištekliais suteikimo" reglamento IV ir V prieduose nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai sąvoka - Draudimo leisti naudotis "apėjimas".
    Byla C-72/11.

    Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): ECLI:EU:C:2011:874

    Byla C‑72/11

    Baudžiamoji byla

    prieš

    Mohsen Afrasiabi ir kt.

    (Oberlandesgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    „Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos Irano Islamo Respublikai siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 – 7 straipsnio 3 ir 4 dalys – Vitrifikacinės krosnies tiekimas ir pastatymas Irane – „Netiesioginio galimybės naudotis ekonominiais ištekliais suteikimo“ reglamento IV ir V prieduose nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai sąvoka – Draudimo suteikti galimybę naudotis „apėjimo“ sąvoka

    Sprendimo santrauka

    1.        Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui

    (Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalis)

    2.        Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui

    (Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalis)

    1.        Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, jog netiesioginio galimybės naudotis ekonominiais ištekliais, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 1 straipsnio i punktą, suteikimo draudimas taikomas veiksmams, susijusiems su veikiančios, tačiau dar neparuoštos eksploatacijai vitrifikacinės krosnies tiekimu ir pastatymu trečiajam asmeniui Irane, kuris, veikdamas šio reglamento IV ir V prieduose nurodyto asmens, subjekto ar organizacijos vardu, nurodymu ar jo kontroliuojamas, ketina eksploatuoti šią krosnį, kad gamintų tokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai produktus, kuriuos naudojant gali būti prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo šioje valstybėje.

    Atsižvelgiant į Irano Islamo Respublikos atžvilgiu priimtų ribojamųjų priemonių prevencinį pobūdį svarbus veiksnys siekiant taikyti sąvoką „ekonominiai ištekliai“ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo atveju yra galimybė, jog šis turtas bus naudojamas siekiant gauti lėšų, prekių ar paslaugų, kurias panaudojus galėtų būti prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo Irane. Taigi, kad būtų galima taikyti 7 straipsnio 3 dalį, nereikia, kad šį turtą būtų galima naudoti nedelsiant atlikus nagrinėjamus veiksmus.

    (žr. 45–47, 57 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

    2.        Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad:

    – ji taikytina veiklai, kurioje formaliai negalima įžvelgti šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties, tačiau kurios tikslas ar poveikis tiesiogiai ar netiesiogiai užkirsti kelią šioje nuostatoje įtvirtinto draudimo taikymui,

    – sąvokos „apgalvotai“ ir „sąmoningai“ apima kumuliacinius žinojimo ir valios aspektus, kurie egzistuoja tuomet, kai nurodytą tikslą ar poveikį turinčioje veikloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai jo siekia ar bent jau suvokia, kad jo dalyvavimas gali turėti tokį tikslą ar poveikį, ir sutinka su tokia galimybe.

    (žr. 68 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)







    TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

    2011 m. gruodžio 21 d.(*)

    „Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos Irano Islamo Respublikai siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 – 7 straipsnio 3 ir 4 dalys – Vitrifikacinės krosnies tiekimas ir pastatymas Irane – „Netiesioginio galimybės naudotis ekonominiais ištekliais suteikimo“ reglamento IV ir V prieduose nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai sąvoka – Draudimo suteikti galimybę naudotis „apėjimo“ sąvoka

    Byloje C‑72/11

    dėl Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) 2011 m. vasario 11 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. vasario 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

    Mohsen Afrasiabi,

    Behzad Sahabi,

    Heinz Ulrich Kessel

    TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

    kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts (pranešėjas), teisėjai J. Malenovský, E. Juhász, G. Arestis ir T. von Danwitz,

    generalinis advokatas Y. Bot,

    posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. spalio 5 d. posėdžiui,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    –        Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof, atstovaujamos R. Griesbaum, S. Morweiser ir S. Heine,

    –        M. Afrasiabi, atstovaujamo advokato K. Aminyan,

    –        H. U. Kessel, atstovaujamo advokato T. Elsner,

    –        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos E. Ranaivoson,

    –        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,

    –        Europos Komisijos, atstovaujamos F. Erlbacher, M. Konstantinidis ir T. Scharf,

    susipažinęs su 2011 m. lapkričio 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

    priima šį

    Sprendimą

    1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1) 7 straipsnio 3 ir 4 dalių išaiškinimu.

    2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą M. Afrasiabi, B. Sahabi ir H. U. Kessel (toliau kartu – kaltinamieji), kurie įtariami pažeidę šias Reglamento Nr. 423/2007 nuostatas, dėl to, kad dalyvavo tiekiant ir pastatant Irane keraminę vitrifikacinę krosnį iš Vokietijos.

     Teisinis pagrindas

     Tarptautinė teisė

    3        Siekdama daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ji nutrauktų su branduolinių ginklų platinimo rizika susijusią veiklą ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklą, 2006 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, vadovaudamasi Jungtinių Tautų Chartijos VII skyriaus 41 straipsniu, priėmė Rezoliuciją 1737 (2006), kuria šiai valstybei nustatomos tam tikros ribojamosios priemonės.

    4        Pagal šios rezoliucijos 2 ir 12 straipsnius Jungtinių Tautų Saugumo Taryba:

    „2. Šiomis aplinkybėmis nusprendžia, kad Iranas turi nedelsdamas sustabdyti savo branduolinę veiklą, susijusią su branduolinių ginklų platinimo rizika <...>

    <...>

          12. Nusprendžia, kad visos valstybės narės turi įšaldyti lėšas, kitą finansinį turtą ir ekonominius išteklius, esančius jų teritorijoje šios rezoliucijos priėmimo dieną ar būsimus joje vėliau, kurie priklauso ar kuriuos kontroliuoja asmenys ar subjektai, numatyti priede, ar kiti asmenys ar subjektai, kurie, kaip nustatė Taryba arba [Sankcijų] Komitetas, dalyvauja, yra tiesiogiai susiję ar teikia paramą, įskaitant neteisėtas priemones <...>, Irano branduolinei veiklai, susijusiai su branduolinių ginklų platinimo rizika, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklai, arba asmenys ar subjektai, veikiantys pirmiau minėtų asmenų vardu ar jų nurodymu, ar subjektai, kurie yra šių asmenų nuosavybė arba jų kontroliuojami; taip pat nusprendžia, kad visos valstybės turi stengtis sutrukdyti savo piliečiams ar jų teritorijoje esantiems asmenims ar subjektams, leisti pirmiau minėtiems asmenims ar subjektams arba jų naudai naudotis lėšomis, finansiniu turtu ar ekonominiais ištekliais.“

     Sąjungos teisė

     Bendroji pozicija 2007/140/BUSP

    5        Įgyvendindama Rezoliuciją 1737 (2006), 2007 m. vasario 27 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąja poziciją 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, p.49).

    6        Šios bendrosios pozicijos 1 ir 9 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

    „(1) 2006 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1737 (2006) (toliau – JTSTR 1737 (2006)), kuria Iranas raginamas nedelsiant nutraukti kai kurią branduolinę veiklą, susijusią su padidinta platinimo rizika, ir nustatomos tam tikros ribojančios priemonės Iranui.

    <...>

    (9)       JTSTR 1737 (2006) taip pat nustatyta, kad įšaldomos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja asmenys ar subjektai, kurie, kaip nustatė Saugumo Taryba arba [Sankcijų] Komitetas, dalyvauja, yra tiesiogiai susiję ar teikia paramą, taip pat ir neteisėtomis priemonėmis, Irano branduolinei veiklai, susijusiai su padidinta platinimo rizika, ar branduolinių ginklų pristatymo sistemų kūrimui, arba asmenys ar subjektai, veikiantys pirmiau minėtų asmenų vardu ar jų nurodymu, [ar] kurie yra šių asmenų nuosavybė arba yra jų kontroliuojami; joje taip pat nustatyta, kad tokiems asmenims ar subjektams arba jų naudai neleidžiama naudotis jokiomis lėšomis, finansiniu turtu ar ekonominiais ištekliais.“

    7        Šios bendrosios pozicijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

    „1 dalyje nurodytiems asmenims ir subjektams ar jų naudai neleidžiama tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“

     Reglamentas 423/2007

    8        Remdamasi Bendrąja pozicija 2007/140/BUSP, Taryba priėmė Reglamentą 423/2007, kuris įsigaliojo 2007 m. balandžio 20 d.

    9        Pagal šio reglamento 3 konstatuojamąją dalį:

    „[Bendrojoje pozicijoje 2007/140/BUSP numatytos ribojamosios priemonės] patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį, todėl siekiant, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai, būtina priimti Bendrijos teisės aktą joms įgyvendinti Bendrijos mastu.“

    10      Šio reglamento 1 straipsnio i punkte, be kita ko, nurodyta:

    „Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

    <...>

    i) ekonominiai ištekliai – bet kurios rūšies materialus ar nematerialus, kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms, prekėms ar paslaugoms įsigyti.“

    11      Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta:

    „3. IV ir V prieduose nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms, arba jų naudai neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

    4. Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai arba netiesiogiai apeiti 1, 2 ir 3 dalyse minimas priemones.“

    12      Pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį „atitinkami fiziniai ar juridiniai asmenys arba subjektai nėra atsakingi, jei jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad jų veiksmai pažeis 5 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytus draudimus.“

    13      Reglamento Nr. 423/2007 II priedo „3 straipsnyje nurodytos prekės ir technologijos“ II.A2.005 rubrikoje nurodytos „kontroliuojamos aplinkos terminio apdorojimo krosnys, išvardytos toliau: krosnys, galinčios veikti esant didesnei kaip 400°C temperatūrai.“

    14      Tarp šio reglamento IV priedo A dalyje išvardytų juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų 10 punkte nurodyta Shahid Hemmat Industrial Group (SHIG) ir „Kita informacija: a) Gynybos pramonės organizacijai [Aerospace Industrines Organisation] [Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacija] pavaldus subjektas, b) dalyvauja Irano balistinių raketų programoje.“

    15      Šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

    „Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikytinų pažeidus šį reglamentą, ir imasi visų būtinų jų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“

    16      2007 m. balandžio 23 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2007/246/BUSP, kuria iš dalies pakeičiama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 106, p. 67). 2007 m. birželio 5 d. ji priėmė Reglamentą (EB) Nr. 618/2007, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 423/2007 (OL L 143, p. 1). Reglamentu Nr. 618/2007, kuris įsigaliojo 2007 m. birželio 6 d., nebuvo pakeistos pagrindinei bylai taikomos Reglamento Nr. 423/2007 nuostatos.

    17      2010 m. liepos 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39). 2010 m. spalio 25 d. ji priėmė Reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL 281, p. 1). Reglamento Nr. 961/2010, įsigaliojusio 2010 m. spalio 27 d., 16 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti analogiški nustatytiems Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse draudimai.

     Nacionalinė teisė

    18      Už tokių Sąjungos aktų, kaip antai Reglamentas Nr. 423/2007, pažeidimus numatytos baudžiamosios sankcijos pagal Užsienio prekybos ir mokėjimų įstatymo (Außenwirtschaftsgesetz) 34 straipsnį.

     Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

    19      Prieš kaltinamuosius iškelta baudžiamoji byla pagrįsta Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof (toliau – Generalbundesanwalt) 2010 m. kovo 19 d. ir liepos 27 d. kaltinamaisiais aktais, kuriuose nurodytos šios faktinės aplinkybės.

    20      Vėliausiai nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos Irano Islamo Respublika bando kurti didelio nuotolio raketas, kurios galėtų būti naudojamos kaip masinio naikinimo ginklų paleidimo sistemos. Šioms raketoms gaminti reikalingos vakuuminės vitrifikacinės krosnys, kurias naudojant valdymo sistemos komponentai ir raketų galvutės padengiamos ugniai atsparia futeruote. Irano raketų technologijų programos kūrimu rūpinasi Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacija (toliau – AIO) ir jos padaliniai, vienas kurių yra SHIG – centrinė aprūpinimo įstaiga.

    21      Vėliausiai 2004 m. pavasarį M. Afrasiabi gavo Irano slaptojo mokslo tyrimų raketų gamybos srityje centro direktoriaus užsakymą gauti SHIG skirtą keraminę vitrifikacinę krosnį. M. Afrasiabi veikė kaip akcinės bendrovės Emen Survey Engineering Co. Teheran (toliau – Emen Survey) vadovas ir siekė įsigyti prekę, skirtą SHIG ir Irano raketų pramonei, šios bendrovės vardu ir sąskaita. Nenustatytą datą dėl vakuuminės vitrifikacinės krosnies pirkimo jis susisiekė su senu pažįstamu B. Sahabi Vokietijoje, nes jis, kaip inžinierius, turėjo reikiamų techninių žinių „keramikos technologijų srityje“.

    22      B. Sahabi nukreipė M. Afrasiabi pas Vokietijos gamybos įmonės FCT Systeme GmbH (toliau – FCT) direktorių H. Kessel, su kuriuo palaikė ilgalaikius verslo santykius. 2004 m. pavasarį trys kaltinamieji susitarė, kad FCT pristatys Emen Survey vakuuminę vitrifikacinę krosnį ir jos priedus. B. Sahabi buvo paskirtas koordinuoti projekto vykdymą Vokietijoje ir tarpininkauti H. Kessel ir M. Afrasiabi. Be to, šis patarinėjo jiems rengiant tiekimo sutarties projektą ir nustatant mokėjimo tvarką.

    23      2006 m. liepos 20 d. H. Kessel pateikė prašymą Bundesamt für Wirtschaft und Ausfuhrkontrolle (Vokietijos federalinė ekonomikos ir eksporto kontrolės tarnyba, toliau – BAFA) išduoti leidimą eksportuoti vitrifikacinę krosnį Emen Survey. Vėliausiai tą dieną jis sužinojo, kad Emen Survey ketina stiklinti branduolinių raketų komponentus, skirtus galutiniam Irano raketų programos naudotojui. Šios informacijos jis nenurodė BAFA, kuri, jos nežinodama, 2007 m. sausio 16 d. nusiuntė FCT sprendimą, kad krosnies eksportui leidimas nereikalingas (vadinamasis „nulinis“ leidimas).

    24      Įsigaliojus Reglamentui Nr. 423/2007, būtent įtraukus AIO ir SHIG į jo IV ir V prieduose nurodytų subjektų sąrašus, o vitrifikacinę krosnį į jo II priedą, „nulinis“ sprendimas neteko galios ir apie tai buvo pranešta H. Kessel. H. Kessel ir M. Afrasiabi sužinojo, kad Emen Survey, kaip gaminamų produktų galutinė naudotoja, iš tiesų dangstoma ginkluotės organizacija, kurios aprūpinimas raketoms tinkamomis medžiagomis įsigaliojus Reglamentui Nr. 423/2007 yra draudžiamas.

    25      FCT pristatė krosnį Emen Survey 2007 m. liepos 20 dieną. 2008 m. kovo mėn. vykdydamas su M. Afrasiabi sudarytą sutartį H. Kessel išsiuntė į Teheraną du technikus, kurie pastatė krosnį, tačiau neįdiegė jai eksploatuoti reikalingos programinės įrangos.

    26      2008 m. kovo 13 d. BAFA informavo FCT apie tai, kad Emen Survey įtariama dėl to, kad aprūpino Irano raketų technologijų programą. Tuo remdamasis H. Kessel atsisakė paruošti Emen Survey krosnį eksploatacijai. Dėl to galutinai sužlugo M. Afrasiabi planai aprūpinti SHIG preke.

    27      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, turinčiam nuspręsti dėl baudžiamosios bylos iškelimo, kyla abejonių dėl to, kaip reikėtų aiškinti Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 ir 4 dalis.

    28      Pirmiausia jam kyla klausimas, ar galimybė naudotis ekonominiais ištekliais, kaip numatyta Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalyje, jame nurodytam subjektui laikytina suteikiama ir tada, kai šiuos išteklius turi trečiasis asmuo, ketinantis juos panaudoti produktų, kurie turi būti perduoti minėtam subjektui tik pabaigti, gamybai.

    29      Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar draudimas apeiti, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalį, taikomas tik tokiems veiksmams, kurie skiriasi nuo draudimą suteikti galimybę naudotis pažeidžiančių veiksmų ir kurių imamasi tam, kad suteiktų pastariesiems veiksmams formalų teisėtumą, ar kad jis taikomas visiems veiksmams, kurių tikslas ar poveikis suteikti draudžiamą „galimybę naudotis“.

    30      Pasirenkant pirmąjį aiškinimą Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalyje ir jo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų pažeidimų sudėtys tarpusavyje nėra suderinamos. Antrasis aiškinimas, kaip mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, galėtų kelti abejonių dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės tikslumo, numatomumo ir teisinio saugumo principams ir prieštarauti šios nuostatos tekstui.

    31      Trečia, nacionalinis teismas abejoja dėl subjektyvaus požymio, kurį išreiškia Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos „sąmoningai ir apgalvotai“. Pirma, jis nurodo, kad pagal Vokietijos baudžiamąją teisę valios aspektas būtinai apima iš žinojimo aspektą, todėl sąvoka „sąmoningai“ sąvokos „apgalvotai“ atžvilgiu neturi savarankiškos reikšmės. Todėl už apėjimą turi būti baudžiama, kai jis daromas sąmoningai arba apgalvotai.

    32      Kita vertus, nacionalinis teismas abejoja, ar sąvoka „apgalvotai“ reiškia „tyčia“, ir tokiu atveju apėjimo draudimas būtų taikomas tik tiems veiksmams, kuriuos atlikdamas kaltininkas aiškiai žinojo, kad jų tikslas arba poveikis apeiti Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą, ar ši sąvoka yra platesnė ir apima visus veiksmus, kuriuos atlikdamas kaltininkas suvokia, jog įmanoma, kad jų tikslas arba poveikis yra apeiti draudimą suteikti galimybę naudotis ir sutinka su tokia galimybe. Šiuo atveju tiek Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalies redakcija anglų kalba, tiek Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 4 dalies redakcija vokiečių kalba patvirtintų pirmąjį šios sąvokos aiškinimą, nes jose atitinkamai vartojamos sąvokos „intentionally“ ir „absichtlich“, kurias būtų galima versti kaip „tyčia“.

    33      Šiomis aplinkybėmis Oberlandsgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

    „1.      Ar tam, kad būtų pripažintas galimybės naudoti suteikimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento <…> Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalį, reikia, kad sąraše nurodytas asmuo ir (arba) subjektas ekonominius išteklius galėtų panaudoti nedelsdamas, kad įsigytų lėšų arba paslaugų? Arba Reglamento <…> Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad netiesioginio galimybės naudotis suteikimo draudimas taikomas veikiančių, tačiau dar neparuoštų eksploatacijai ekonominių išteklių (šiuo atveju – vakuuminės krosnies) tiekimui ir pastatymui trečiajam asmeniui Irane, kuriais pasinaudodamas trečiasis asmuo ketina vėliau gaminti produktus reglamento IV ir V prieduose nurodytiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijai?

    2.      Ar Reglamento <…> Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad apeinama tik tada, kai pažeidėjas savo veiksmus formaliai – tačiau tik dirbtinai – taip suderina su Reglamento <…> Nr. 423/2007 7 straipsnio 1–3 dalyse nustatytais draudimais, kad net plačiai aiškinami jie nebepatenka į draudimus įtvirtinančių normų taikymo sritį? Ar apėjimo draudimo sudėtis ir galimybės naudotis suteikimo draudimo sudėtis tarpusavyje nėra suderinamos? Jeigu į klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar elgesys, kuris (dar) nepatenka į (netiesioginio) galimybės naudotis suteikimo draudimo taikymo sritį, vis dėlto gali būti laikomas apėjimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento <…> Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalį?

    Arba Reglamento <…> Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalis yra labai bendra nuostata, kuri gali būti taikoma visiems veiksmams, dėl kurių sąraše nurodytam asmeniui ar subjektui galiausiai suteikiama galimybė naudotis ekonominiais ištekliais?

    3.      Ar Reglamento <…> Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje numatytas subjektyvus požymis „sąmoningai ir apgalvotai“ apima žinojimą apie padarytą ar planuojamą galimybės naudotis suteikimo draudimo apėjimą, be to, papildomą valios aspektą bent jau tiek, kad bet kuriuo atveju pažeidėjas sutinka su galimybe apeiti draudimą? Alternatyviai – ar kaltininkas turi siekti apeiti draudimą, taigi veikti sąmoningai?

    Arba nebūtina, kad draudimas būtų apeitas sąmoningai, ir pakanka, kad kaltininkas tik manytų, jog draudimo apėjimas įmanomas, ir sutiktų su šia galimybe?“

     Dėl prejudicinių klausimų

     Pirminės pastabos

    34      Pirmiausia reikia nurodyti, kad Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse, dėl kurių pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, įtirtintos dvi atskiros draudimo priemonės. 3 dalimi šio reglamento IV ir V prieduose nurodytiems asmenims, subjektams arba organizacijoms draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti galimybę naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais arba daryti tai jų naudai. 4 dalimi draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai arba netiesiogiai apeiti 3 dalyje nurodytą draudimą.

    35      Kiekviena šių priemonių turi atskirą turinį, t. y. vienos nepaisymas sudaro atskirą pagrindą skirti sankcijas, įskaitant baudžiamąsias, pagal taikytiną nacionalinę teisę, kaip numatyta Reglamento Nr. 423/2007 16 straipsnio 1 dalyje.

    36      Reglamento Nr. 423/2007 12 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodytas atsakomybės (įskaitant baudžiamąją) už šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos draudimo priemonės pažeidimą subjektyvus požymis, patvirtinama, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas suvokė šios priemonės nepaisymą kaip atskirą pažeidimą šio reglamento 7 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos draudimo priemonės pažeidimo atžvilgiu.

     Dėl pirmojo klausimo

    37      Pateikdamas pirmąjį klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar „galimybės naudotis suteikimo“ sąvoka, aiškinama pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalį, apima reikalavimą, kad šio reglamento IV ir V prieduose nurodytas asmuo, subjektas ar organizacija atitinkamus ekonominius išteklius (šiuo atveju – vakuuminę vitrifikacinę krosnį) galėtų panaudoti nedelsdamas, kad įsigytų lėšų arba paslaugų, ar vis dėlto ši sąvoka apima veikiančių, tačiau dar neparuoštų eksploatacijai minėtų ekonominių išteklių tiekimą ir pastatymą trečiajam asmeniui Irane, kuriais pasinaudodamas šis asmuo ketina vėliau gaminti produktus minėtam asmeniui, subjektui ar organizacijai.

    38      Pirmiausia reikia nurodyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama vitrifikacinė krosnis priskiriama prie „turto“, kaip jis suprantamas Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio i punkte labai plačiai apibrėžiant „ekonominių išteklių“ sąvoką.

    39      Tai nurodžius, svarbu pažymėti, kad Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas yra suformuluotas labai plačiai ir tai galima spręsti iš žodžių „tiesiogiai ar netiesiogiai“ vartojimo (pagal analogiją žr. 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus, C‑117/06, Rink. p. I‑8361, 50 punktą ir 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo E ir F, C‑550/09, Rink. p. I‑6231, 66 punktą).

    40      Šioje dalyje pavartotų žodžių junginio „leidžiama naudotis“ prasmė taip pat yra labai plati ir apima ne konkrečią teisinę kategoriją, o visus veiksmus, kuriuos reikia atlikti tam, kad asmuo gautų galimybę disponuoti atitinkamu turtu (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus 51 punktą ir E ir F 67 punktą).

    41      Šiomis aplinkybėmis, kaip teigia Generalbundesanwalt, Prancūzijos ir Italijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija, reikėtų manyti, kad veiksmai, kurie pasireiškia tokio turto, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, tiekimu iš valstybės narės ir pastatymu asmeniui Irane ir tokio turto tiekimo ar pastatymo parengiamieji ir paskesni veiksmai, taip pat suinteresuotųjų asmenų suvedimas, gali patekti į „galimybės naudotis suteikimo“ sąvoką, kaip suprantama pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalį.

    42      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausime nurodo situaciją, kai tokie ekonominiai ištekliai, kaip antai vitrifikacinė krosnis, buvo pristatyti ir pastatyti Irane, veikė, tačiau dar nebuvo paruošti eksploatacijai.

    43      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 423/2007, kaip numatyta jo 3 konstatuojamojoje dalyje, įgyvendinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP, priimta siekiant Europos Sąjungoje Rezoliucijos 1737 (2006) tikslų, kartu siekiama įgyvendinti ir šią rezoliuciją (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus 54 punktą ir E ir F 72 punktą). Todėl aiškinant šį reglamentą reikia atsižvelgti į nurodytos rezoliucijos tekstą ir tikslus.

    44      Tiek iš Rezoliucijos 1737 (2006), ypač 2 ir 12 punktų, tiek iš Bendrosios pozicijos 2007/140/BUSP, ypač pirmos ir devintos konstatuojamųjų dalių, teksto nedviprasmiškai matyti, kad Irano Islamo Respublikos atžvilgiu priimtos ribojamosios priemonės yra prevencinio pobūdžio, nes jomis siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų „platinimo rizikai“ šioje valstybėje. Atsižvelgiant į tarptautinių ir Sąjungos teisės aktų, kurių dalis yra Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalies nuostatos, bendrą struktūrą ir tikslus, tokios rizikos buvimas turi būti vertinamas tuo pačiu metu, kai atliekami atitinkami veiksmai.

    45      Vadovaujantis būtent Irano Islamo Respublikos atžvilgiu priimtų ribojamųjų priemonių prevenciniu pobūdžiu, siekiant taikyti Reglamentą Nr. 423/2007, jo 1 straipsnio i punkte nurodyta sąvoka „ekonominiai ištekliai“ apibrėžta kaip bet kurios rūšies turtas, kitas nei lėšos, kuris „gali būti panaudotas“ įsigyti, be kita ko, produktus, kuriuos naudojant prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo Irane.

    46      Iš to matyti, kad, taikant šią sąvoką, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo atveju svarbus veiksnys yra galimybė, jog šis turtas bus naudojamas siekiant gauti lėšų, prekių ar paslaugų, kurias panaudojus galėtų būti prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo Irane, kovoti su kuriuo siekiama priimant Rezoliuciją 1737 (2006), Bendrąją poziciją 2007/140/BUSP ir Reglamentą Nr. 423/2007.

    47      Kadangi turtas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio i punktą, tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, savaime kelia apėjimo riziką, nes panaudojant jį prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo Irane (pagal analogiją žr. 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo M ir kt., C‑340/08, Rink. p. I‑3913, 57 punktą ir minėto Sprendimo E ir F 77 punktą), kad būtų galima taikyti 7 straipsnio 3 dalį, nereikia, kad šį turtą būtų galima naudoti nedelsiant atliekant nagrinėjamus veiksmus.

    48      Taikant Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalį, pagrindinėje byloje ekonominiai ištekliai, šiuo atveju – vitrifikacinė krosnis, reiškia galimybę ją naudoti gaminant branduolinių raketų komponentus, taip prisidedant prie branduolinių ginklų platinimo Irane, nepaisant to, kad jos negalima panaudoti nedelsiant po to, kai ji buvo pristatyta ir pastatyta.

    49      Remiantis tuo darytina išvada, kad aplinkybė, jog ši krosnis po to, kai buvo pastatyta Irane, nebuvo paruošta eksploatacijai, savaime nepašalina galimybės naudotis ekonominiais ištekliais suteikimo, kaip tai suprantama pagal kartu taikomus Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio i punktą ir 7 straipsnio 3 dalį.

    50      Kaip aiškiai matyti iš pirmojo klausimo antros dalies, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vartoja būtent sąvoką „netiesioginis galimybės naudotis ekonominiais ištekliais suteikimas“ pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalį. Remiantis sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, šis patikslinimas paaiškinamas tuo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama vitrifikacinė krosnis buvo pristatyta ir pastatyta Emen Survey, kuriai vykstant faktinėms pagrindinės bylos aplinkybėms vadovavo M. Afrasiabi. Nors šio žmogaus pavardė neįtraukta į reglamento IV ir V priedus, Generalbundesanwalt kaltinamuosiuose aktuose nurodyta, kad jis veikė SHIG, t. y. reglamento IV priedo A dalies 10 punkte nurodyto subjekto, naudai ir vėliau ketino naudoti šią krosnį, kad gamintų šiam subjektui branduolinių raketų komponentus.

    51      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Bendrosios pozicijos 2007/140/BUSP, kurią įgyvendinti siekiama Reglamentu Nr. 423/2007, 9 konstatuojamojoje dalyje, kaip ir Rezoliucijos 1737 (2006) 12 punkte, nurodyti pagrindai, kuriais grindžiamas kitų asmenų ar subjektų nei tie, kurie, kaip nustatė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba arba Sankcijų Komitetas, dalyvauja, yra tiesiogiai susiję arba remia Irano branduolinių ginklų platinimo veiklą, įtraukimas į sąrašą. Vienas iš šių pagrindų yra tas, kad atitinkamas asmuo ar subjektas veikė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos arba Sankcijų Komiteto nurodyto asmens ar subjekto vardu, jo nurodymu ar jo kontroliuojamas.

    52      Šie pagrindai taip pat svarbūs vertinant, ar ekonominių išteklių tiekimas Reglamento Nr. 423/2007 IV ir V prieduose nurodytam asmeniui ar subjektui laikytinas „netiesioginiu galimybės naudotis suteikimu“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, šiuose prieduose nurodytam asmeniui ar subjektui, kad būtų galima taikyti šioje nuostatoje įtvirtintą draudimą ir nacionalinėje teisėje, taikomoje už šio draudimo nepaisymą, nustatytas sankcijas.

    53      Todėl jei pagrindinės bylos aplinkybėmis M. Afrasiabi veikė SHIG vardu, jos nurodymu ar jos kontroliuojamas ir siekė eksploatuoti nurodytą turtą šios įstaigos naudai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šis teismas gali nuspręsti, kad buvo netiesiogiai suteikta galimybė naudotis ekonominiais ištekliais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalį.

    54      Taip pat reikia nurodyti, pirma, kad tiek atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 423/2007 siekiamą tikslą, tiek į būtinybę užtikrinti šio reglamento veiksmingą taikymą kovojant su branduolinių ginklų platinimu Irane, į jo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo sritį reikia įtraukti visus asmenis, dalyvaujančius darant šia nuostata draudžiamus veiksmus.

    55      Antra, svarbu pažymėti, kad Reglamento Nr. 423/2007 12 straipsnio 2 dalimi nuo bet kurios atsakomybės, įskaitant baudžiamąją, atleidžiami asmenys, kurie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad jų veiksmai pažeis šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą draudimą suteikti galimybę naudotis.

    56      Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, esant tam tikroms aplinkybėms, turėtų patikrinti, ar kiekvienas iš kaltinamųjų, kuris atliko pagrindinėje byloje nagrinėjamus veiksmus ir žinojo ar bent jau turėjo pagrįstų priežasčių įtarti, kad šie veiksmai prieštarauja tokiam draudimui.

    57      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, jog netiesioginio galimybės naudotis ekonominiais ištekliais, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 1 straipsnio i punktą, suteikimo draudimas taikomas veiksmams, susijusiems su veikiančios, tačiau dar neparuoštos eksploatacijai vitrifikacinės krosnies tiekimu ir pastatymu trečiajam asmeniui Irane, kuris, veikdamas šio reglamento IV ir V prieduose nurodyto asmens, subjekto ar organizacijos vardu, nurodymu ar jo kontroliuojamas, ketina eksploatuoti šią krosnį, kad gamintų tokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai produktus, kuriuos naudojant gali būti prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo šioje valstybėje.

     Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų

    58      Pateikdamas antrąjį ir trečiąjį klausimus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalį. Jis būtent nori sužinoti, pirma, ar šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėtys tarpusavyje nėra suderinamos, t. y. kad šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas apeiti gali būti taikomas tik tiems veiksmams, kurie formaliai nepatenka į 3 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo sritį, ar vis dėlto šis draudimas apeiti taikomas visiems veiksmams, dėl kurių reglamente nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai galiausiai suteikiama galimybė naudotis ekonominiais ištekliais.

    59      Antra, nacionalinis teismas prašo patikslinti Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas „sąmoningai“ ir „apgalvotai“.

    60      Šiuo klausimu reikia nurodyti, pirma, kad Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje nurodydamas veiklą, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai arba netiesiogiai „apeiti“ būtent 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nukreipia į veiklą, kurios tikslas ar poveikis – išvengti, kad ši draudimo priemonė būtų taikoma kaltininkui (pagal analogiją žr. 1974 m. gruodžio 3 d. Sprendimo van Binsbergen, 33/74, Rink. p. 1299, 13 punktą; 1985 m. sausio 10 d. Sprendimo Association des Centres distributeurs Leclerc ir Thouars Distribution, 229/83, Rink. p. 1, 27 punktą ir 1994 m. spalio 5 d. Sprendimo TV10, C‑23/93, Rink. p. I‑4795, 21 punktą). Tokia veikla skiriasi nuo veiksmų, kuriais formaliai pažeidžiamas minėtoje 3 dalyje įtvirtintas galimybės naudotis suteikimo draudimas.

    61      Tik toks aiškinimas, pagal kurį Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta veikla negali būti laikoma šio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi draudžiamais galimybės naudotis suteikimo veiksmais, gali užtikrinti pirmosios nuostatos veiksmingą taikymą ir savarankišką turinį antrosios nuostatos atžvilgiu kovojant su branduolinių ginklų platinimu Irane.

    62      Todėl, kaip teigia Generalbundesanwalt, Prancūzijos ir Italijos vyriausybės, taip pat Komisija, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą reikia suprasti kaip taikytiną veiklai, kurioje, remiantis objektyviais kriterijais, formaliai negalima įžvelgti šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties (pagal analogiją žr. 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Emsland-Stärke, C‑110/99, Rink. p. I‑11569, 52 punktą ir 2006 m. vasario 21 d. Sprendimo Halifax ir kt., C‑255/02, Rink. p. I‑1609, 74 ir 75 punktus), tačiau kurios tikslas ar poveikis dėl jos pobūdžio ar galimo ryšio su kita veikla tiesiogiai ar netiesiogiai užkirsti kelią 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo taikymui.

    63      Kalbant, antra, apie Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje nurodyto dalyvavimo subjektyviąją pusę, pirmiausia reikia pažymėti, kaip tvirtina Italijos vyriausybė ir Komisija, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, laikantis vienodo Sąjungos teisės taikymo reikalavimo, tuomet, kai šios teisės nuostatoje, kad būtų nustatyta jos prasmė ir taikymo sritis, nedaroma aiški nuoroda į valstybių narių teisę, jos sąvokos visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinamos autonomiškai ir vienodai (žr. 2011 m. spalio 18 d. Sprendimo Brüstle, C‑34/10, Rink. p. I‑0000, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

    64      Antra, kaip nurodo, Italijos vyriausybė ir Komisija, jungtuko „ir“ vartojimas šioje nuostatoje nedviprasmiškai patvirtina atitinkamai sąvokas „sąmoningai“ ir „apgalvotai“ atitinkančių aspektų kumuliacinį pobūdį.

    65      Trečia, turint omenyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytus Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalies kalbinių versijų skirtumus, būtent tai, kad kai kuriose iš jų, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 80 punkte, vietoj termino „apgalvotai“ vartojami terminai „tyčia“ arba „sąmoningai“, siekiant užtikrinti vienodą šios nuostatos aiškinimą, reikia ją aiškinti atsižvelgiant į teisės aktų, kurios dalis ji yra, bendrą struktūrą ir tikslus (žr. minėto Sprendimo M ir kt. 44 ir 49 punktus).

    66      Pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalį sąvokos „apgalvotai“ ir „sąmoningai“ apima žinojimo ir valios aspektus.

    67      Abu kumuliaciniai žinojimo ir valios aspektai egzistuoja tuomet, kai Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalyje nurodytoje veikloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai siekia tiesiogiai ar netiesiogiai apeiti (draudimą) arba jį apeina.

    68      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad:

    –        ji taikytina veiklai, kurioje formaliai negalima įžvelgti šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties, tačiau kurios tikslas ar poveikis tiesiogiai ar netiesiogiai užkirsti kelią šioje nuostatoje įtvirtinto draudimo taikymui,

    –        sąvokos „apgalvotai“ ir „sąmoningai“ apima kumuliacinius žinojimo ir valios aspektus, kurie egzistuoja tuomet, kai nurodytą tikslą ar poveikį turinčioje veikloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai jo siekia ar bent jau suvokia, kad jo dalyvavimas gali turėti tokį tikslą ar poveikį, ir sutinka su tokia galimybe.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

    69      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

    1.      2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, jog netiesioginio galimybės naudotis ekonominiais ištekliais, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 1 straipsnio i punktą, suteikimo draudimas taikomas veiksmams, susijusiems su veikiančios, tačiau dar neparuoštos eksploatacijai vitrifikacinės krosnies tiekimu ir pastatymu trečiajam asmeniui Irane, kuris, veikdamas šio reglamento IV ir V prieduose nurodyto asmens, subjekto ar organizacijos vardu, nurodymu ar jo kontroliuojamas, ketina eksploatuoti šią krosnį, kad gamintų tokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai produktus, kuriuos naudojant gali būti prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo šioje valstybėje.

    2.      Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad:

    –        ji taikytina veiklai, kurioje formaliai negalima įžvelgti šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties, tačiau kurios tikslas ar poveikis tiesiogiai ar netiesiogiai užkirsti kelią šioje nuostatoje įtvirtinto draudimo taikymui,

    –        sąvokos „apgalvotai“ ir „sąmoningai“ apima kumuliacinius žinojimo ir valios aspektus, kurie egzistuoja tuomet, kai nurodytą tikslą ar poveikį turinčioje veikloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai jo siekia ar bent jau suvokia, kad jo dalyvavimas gali turėti tokį tikslą ar poveikį, ir sutinka su tokia galimybe.

    Parašai.


    *Proceso kalba: vokiečių.

    Į viršų