Byla C-46/10

Viking Gas A/S

prieš

Kosan Gas A/S, anksčiau BP Gas A/S

(Højesteret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prekių ženklai – Direktyva 89/104/EEB – 5 ir 7 straipsniai – Dujų balionai, saugomi kaip erdviniai prekių ženklai – Pateikimas į rinką, vykdomas išimtinės licencijos turėtojo – Išimtinės licencijos turėtojo konkurento šių balionų užpildymo veikla“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Prekių ženklai – Direktyva 89/104 – Dujų balionų, saugomų kaip erdvinio prekių ženklo, pateikimas į rinką, vykdomas išimtinės licencijos turėtojo – Licencijos turėtojo konkurento balionų užpildymo veikla – Licencijos turėtojo protestas – Nepriimtinumas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto išnaudojimo principo, atsižvelgiant į 7 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis

(Tarybos direktyvos 89/104 5 straipsnis ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Direktyvos 89/104 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais neleidžiama asmeniui, turinčiam išimtinę licenciją naudoti daugkartinio naudojimo kompozitinius dujų balionus, kurių forma saugoma kaip erdvinis prekių ženklas ir ant kurių jis uždėjo savo pavadinimą ir logotipą, įregistruotus kaip žodinis ir vaizdinis prekių ženklai, uždrausti trečiajam asmeniui už užmokestį keisti šiuos balionus, kuriuos nusipirko vartotojai ir suvartojo iš pradžių juose buvusias dujas, į kompozitinius balionus, kuriuose esančios dujos nėra kilusios iš to licencijos turėtojo, nebent minėtas licencijos turėtojas galėtų pasiremti rimta priežastimi Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalyje vartojama prasme.

Pardavus kompozitinį balioną yra išnaudojamos teisės, kurias prekių ženklo, kurį sudaro kompozitinio baliono forma, licencijos turėtojui ir ant jo dedamų prekių ženklų savininkui suteikia šie prekių ženklai, ir po to, kai yra suvartojamos originalios dujos, pirkėjas įgyja teisę laisvai disponuoti tokiu balionu, įskaitant teisę jį keisti ar pildyti savo pasirinktoje įmonėje, t. y. ne tik licenciją turinčioje įmonėje, kuri yra prekių ženklo savininkė, bet ir vienoje iš jos konkurenčių. Iš šios pirkėjo teisės yra kildinama konkurentų teisė, laikantis Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, pildyti ir keisti tuščius balionus.

Dėl 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų pažymėtina, kad prekių ženklo savininkas, nepaisant to, kad jo prekių ženklu pažymėtos prekės buvo pateiktos į rinką, gali nesutikti su tolesniu jų naudojimu komercinėje veikloje, jei toks nesutikimas yra grindžiamas teisėtomis priežastimis, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė. Prieveiksmio „ypač“ vartojimas šio 7 straipsnio 2 dalyje rodo, kad prielaida, susijusi su prekių ženklu pažymėtų prekių būklės pakeitimu arba pabloginimu, yra pateikta tik kaip pavyzdys to, kas gali sudaryti teisėtas priežastis.

Tokia teisėta priežastis egzistuoja taip pat tada, kai trečiojo asmens naudojamas į prekių ženklą panašus ar jam identiškas žymuo daro didelės žalos prekių ženklo geram vardui arba kai jis naudojamas taip, kad tai sudaro įspūdį, jog tarp prekių ženklo savininko ir šio trečiojo asmens egzistuoja ekonominis ryšys, ir kad, pavyzdžiui, trečiasis asmuo priklauso prekių ženklo savininko platinimo tinklui arba kad yra ypatingas tuos du asmenis siejantis ryšys.

Kompozitinių balionų ženklinimas etiketėmis ir jų keitimo aplinkybės neturi leisti paprastam vartotojui, kuris yra gana gerai informuotas ir gana atidus bei apdairus, manyti, kad tarp dviejų įmonių egzistuoja ryšys arba kad dujos, kurių buvo pripildyti balionai, yra kilusios iš licencijos turėtojo. Vertinant, ar nesusidaro toks klaidingas įspūdis, reikia atsižvelgti į šiame sektoriuje esančią praktiką ir ypač į tai, ar vartotojai yra įpratę, kad dujų balionus pildytų kiti platintojai. Be to, logiška būtų manyti, kad vartotojas, kuris kreipiasi tiesiogiai į konkurentą, kad pasikeistų tuščią dujų balioną į pilną arba prisipildytų savo balioną, gali lengvai sužinoti, kad tarp šios įmonės ir licencijos turėtojo nėra ryšio.

(žr. 35–37, 40, 42 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. liepos 14 d.(*)

„Prekių ženklai – Direktyva 89/104/EEB – 5 ir 7 straipsniai – Dujų balionai, saugomi kaip erdviniai prekių ženklai – Pateikimas į rinką, vykdomas išimtinės licencijos turėtojo – Išimtinės licencijos turėtojo konkurento šių balionų užpildymo veikla“

Byloje C‑46/10

dėl Højesteret (Danija) 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. sausio 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Viking Gas A/S

prieš

Kosan Gas A/S, anksčiau BP Gas A/S,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einantis penktosios kolegijos pirmininkas J.‑J. Kasel, teisėjai A. Borg Barthet, M Ilešič (pranešėjas), M. Safjan ir M. Berger,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. sausio 20 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Viking Gas A/S, atstovaujamos advokat P. H. Würtz,

–        Kosan Gas A/S, anksčiau BP Gas A/S, atstovaujamos advokat E. Bertelsen,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos F. W. Bulst ir H. Støvlbæk,

susipažinęs su 2011 m. balandžio 7 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 5 ir 7 straipsnių aiškinimu.

2        Prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Viking Gas A/S (toliau – Viking Gas) ir Kosan Gas A/S, anksčiau BP Gas A/S (toliau – Kosan Gas), dėl Viking Gas praktikos parduoti dujas už užmokestį pripildant ir keičiant kompozitinius dujų balionus, kurių forma yra saugoma kaip erdvinis prekių ženklas ir kuriuos anksčiau vartotojai pirko iš Kosan Gas, turinčios išimtinę licenciją juos naudoti ir uždėjusios ant jų savo pavadinimą ir logotipą, kurie saugomi kaip žodinis ir vaizdinis prekių ženklai.

 Teisinis pagrindas

3        Direktyva 89/104 buvo panaikinta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (OL L 299, p. 25), įsigaliojusia 2008 m. lapkričio 28 dieną. Tačiau, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių datą, pagrindinei bylai taikoma Direktyva 89/104.

4        Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1–3 dalyse buvo nurodyta:

„1.      Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo vartoti prekybos veikloje:

a)      bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;

b)      bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į jo prekių ženklą ir dėl šiuo ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė, kad visuomenė gali juos supainioti dėl žymens asocijavimosi su prekių ženklu.

<...>

3.      Vadovaujantis 1 ir 2 dalių nuostatomis, galima, inter alia, uždrausti:

a)      tokiu žymeniu ženklinti prekes arba jų įpakavimą;

b)      siūlyti prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti tokiu žymeniu paženklintas prekes arba siūlyti ar teikti juo paženklintas paslaugas;

<...>“

5        Direktyvos 89/104 7 straipsnyje „Prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimas“ buvo nustatyta:

„1.      Prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo ženklinti savo paties arba su jo sutikimu į Bendrijos rinką išleistas ir tuo prekių ženklu pažymėtas prekes.

2.      1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu savininkas turi teisėtas priežastis nesutikti su tolesniu prekių naudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė.

6        Remiantis 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE) 65 straipsnio 2 dalimi, skaitoma kartu su šio susitarimo XVII priedo 4 punktu, Direktyvos 89/104 pirminės redakcijos 7 straipsnio 1 dalis, įgyvendinant minėto susitarimo tikslus, buvo pakeista, sąvoką „Bendrijoje“ keičiant žodžiais „vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje“.

7        Direktyvos 89/104 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Licencija gali būti suteikiama prekių ženklu žymėti visas arba tiktai kai kurias prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, naudoti jį visoje valstybėje narėje arba tik jos dalyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

8        Kosan Gas gamina ir privatiems asmenims bei verslo klientams parduoda dujas balionuose. Nuo 2001 m. Kosan Gas Danijoje prekiauja vadinamaisiais kompozitiniais dujų balionais (mažo svorio dujų balionais). Speciali balionų forma yra įregistruota kaip erdvinis Bendrijos prekių ženklas ir kaip erdvinis Danijos prekių ženklas dujoms ir suskystintoms dujoms naudojamiems balionams. Šių registracijų galiojimo ir apimties niekas neginčija.

9        Kosan Gas naudoja kompozitinius balionus pagal išimtinę pirkimo sutartį su Norvegijos balionų gamintoju, kuri suteikia Kosan Gas išimtinę licenciją naudoti Danijoje kompozitinius balionus kaip pakuotės prekių ženklą ir teisę kreiptis į teismą dėl prekių ženklo pažeidimų. Kosan Gas ant balionų uždeda savo pavadinimą ir logo, kurie yra įregistruoti kaip žodinis ir vaizdinis Bendrijos prekių ženklai, be kita ko, dujoms.

10      Vartotojas, pirmą kartą iš Kosan Gas platintojo pirkdamas kompozitinį dujų balioną, sumoka taip pat ir už balioną, kuris tampa jo nuosavybe. Pati Kosan Gas pildo kompozitinius dujų balionus tik tada, kai jie yra tušti. Vartotojas gali tuščią kompozitinį dujų balioną pas Kosan Gas platintoją iškeisti į panašų platintojo pripildytą balioną ir tokiu atveju sumoka tik už nusipirktas dujas.

11      Viking Gas, kuri parduoda, bet pati negamina dujų, Danijoje turi pildymo stotį, iš kurios dujų pripildyti kompozitiniai balionai paskirstomi nepriklausomiems platintojams. Pripildžiusi balioną Viking Gas ant jo užklijuoja lipduką su savo pavadinimu ir pildymo stoties numeriu bei kitą lipduką, kuriame pateikiama, be kita ko, įstatymų reikalaujama informacija apie pildymo stotį ir baliono turinį. Ant baliono esantys žodinis ir vaizdinis Kosan Gas prekių ženklai nėra nuimami ar uždengiami. Už dujas sumokėjęs vartotojas gali pas Viking Gas platintoją pasikeisti tuščią dujų balioną į Viking Gas panašų užpildytą balioną.

12      Kosan Gas taip pat parduodavo dujas naudodama kitokius nei kompozitinius balionus, t. y. tokius pačius plieninius dujų balionus, kuriuos naudoja dauguma ūkio subjektų (standartinius geltonus įvairaus dydžio plieninius balionus). Tokie balionai, kuriuos anksčiau naudojo Kosan Gas, nėra įregistruoti kaip pakuotės prekių ženklai, tačiau, kaip ir kompozitiniai balionai, yra žymimi šios įmonės žodiniu ir vaizdiniu prekių ženklais. Viking tvirtina, jog daug metų Kosan Gas neprieštaravo ir iki šiol neprieštarauja, kad kitos įmonės iš naujo užpildytų šiuos standartinius dujų balionus ir parduotų juose savo dujas, nors ant jų yra Kosan Gas pavadinimas ir logotipas.

13      Kosan Gas pareiškus ieškinį dėl prekių ženklo pažeidimo, 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi Fogedret de Viborg uždraudė Viking Gas parduoti dujas pildant Kosan Gas kompozitinius balionus. Ši nutartis buvo patvirtinta 2006 m. gruodžio 21 d. Sø‑ og Handelsret (Aukščiausiasis administracinis teismas) sprendimu, kuriame, be kita ko, konstatuojama, kad pildydama Kosan Gas kompozitinius balionus ir prekiaudama jais Danijoje Viking Gas pažeidžia Kosan Gas prekių ženklo teises, ir kuriuo uždraudžiama Viking Gas naudoti prekių ženklus, kurių savininkė yra Kosan Gas. Be to, iš Viking Gas buvo priteista sumokėti Kosan Gas 75 000 DKK kaip atlygį už šių prekių ženklų naudojimą.

14      Viking Gas padavė apeliacinį skundą Højesteret, kuris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar [Direktyvos 89/104] 5 straipsnis kartu su 7 straipsniu turi būti aiškinami taip, kad įmonė B pažeidžia prekių ženklą, jei užpildo įmonės A pagamintus dujų balionus ir juos parduoda šiomis aplinkybėmis:

a)      įmonė A parduoda dujas specialios formos, įregistruotos kaip Danijos ir EB pakuotės prekių ženklas, taip vadinamuosiuose kompozitiniuose balionuose. Įmonė A nėra šių pakuotės prekių ženklų savininkė, tačiau turi išimtinę licenciją juos naudoti ir teisę kreiptis į teismą dėl pažeidimų Danijoje;

b)      vartotojas, iš įmonės A platintojų įsigijęs dujomis užpildytą kompozitinį balioną, sumoka ir už balioną, kuris tampa jo nuosavybe;

c)      įmonė A iš naujo pildo kompozitinius balionus taip: vartotojas vyksta pas įmonės A platintoją ir, sumokėjęs už dujas, savo tuščią kompozitinį balioną pakeičia panašiu įmonės A užpildytu balionu;

d)      įmonė B verčiasi balionų, taip pat ir kompozitinių balionų, kurie, kaip nurodyta a punkte, saugomi pakuotės prekių ženklu, pildymo dujomis veikla taip: vartotojas vyksta pas įmonės B platintoją ir, sumokėjus už dujas, jo tuščias kompozitinis balionas gali būti pakeistas į panašų įmonės B užpildytą balioną;

e)      kai įmonė B užpildo nurodytus kompozitinius balionus dujomis, prie jų pritvirtinamos etiketės, kuriose nurodoma, kad juos užpildė įmonė B?

2.      Tariant, kad apskritai vartotojai gali susidaryti įspūdį, jog įmonės A ir B yra susijusios, ar tai yra reikšminga aplinkybė norint atsakyti į pirmąjį klausimą?

3.      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, ar jis būtų kitoks, jei kompozitiniai balionai, apsaugoti nurodytu pakuotės prekių ženklu, taip pat žymimi (štampuojami) įregistruotu įmonės A vaizdiniu ir (arba) žodiniu prekių ženklu, kuris lieka matomas ir po to, kai įmonė B priklijuoja savo etiketes?

4.      Jei atsakymas į pirmąjį arba trečiąjį klausimą yra teigiamas, ar jis būtų kitoks, atsižvelgus į tai, kad daugybę metų įmonė A neprieštaravo ir neprieštarauja, kad kitos įmonės pildytų nurodytu pakuotės prekių ženklu nesaugomus balionus, tačiau ant kurių pažymėtas įmonės A pavadinimas ir (arba) vaizdinis ženklas?

5.      Jei atsakymas į pirmąjį ar trečiąjį klausimą yra teigiamas, ar jis keistųsi, jei pats vartotojas vyksta į įmonę B ir:

a)      sumokėjęs už dujas mainais už tuščią kompozitinį balioną gauna panašų įmonės B užpildytą balioną; arba

b)      sumokėjus jo pristatytas kompozitinis balionas užpildomas dujomis?“

 Dėl prejudicinių klausimų

15      Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar ir, jei taip, kokiomis aplinkybėmis asmuo, turintis išimtinę licenciją naudoti daugkartinio naudojimo kompozitinius dujų balionus, kurių forma saugoma kaip erdvinis prekių ženklas ir ant kurių jis uždėjo savo pavadinimą ir logotipą, įregistruotus kaip žodinis ir vaizdinis prekių ženklai, pagal Direktyvos 89/104 5 ir 7 straipsnius gali uždrausti trečiajam asmeniui už užmokestį keisti šiuos balionus, kuriuos nusipirko vartotojai ir suvartojo iš pradžių juose buvusias dujas, į kompozitinius balionus, kuriuose esančios dujos nėra kilusios iš to licencijos turėtojo.

 Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

16      Kaip teigia Viking Gas, pagrindinės bylos aplinkybėmis pagal Direktyvos 89/104 5 ir 7 straipsnius negalima uždrausti pildyti ir pakeisti kompozitinius balionus. Kosan Gas ir Italijos Respublika yra kitokios nuomonės. Europos Komisijos nuomone, iš esmės reikia nustatyti, o tai turi padaryti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ar pagrindinėje byloje egzistuoja galimybė suklaidinti, t. y. ar vartotojas gali manyti, kad Viking Gas pripildytame dujų balione esančios dujos yra kilusios iš Kosan Gas ar kad tarp šių įmonių egzistuoja ekonominis ryšys.

17      Viking Gas pabrėžia, kad kompozitinį balioną vartotojas įsigyja pirmą kartą jį pirkdamas, o tai reiškia, kad Kosan Gas teisė į prekių ženklą yra išnaudota. Todėl vartotojas turi teisę laisvai naudoti tokį balioną, kuris, beje, kaip tik yra skirtas dujoms pildyti, ir iš naujo jį pripildyti. Prekių ženklo savininkui suteikiamos teisės negali būti tiek išplėstos, kad neleistų juo pažymėtos prekės pirkėjui naudoti ją tiems tikslams, kuriems ji buvo pateikta į rinką. Šiuo atžvilgiu nėra svarbu, ar vartotojas kompozitinius balionus pildo tiesiogiai Viking Gas, ar keičia tuščią kompozitinį balioną į panašų pilną balioną pas su Viking Gas bendradarbiaujantį platintoją. Kadangi abiem šiais atvejais pirkėjams yra aišku, jog, pirma, kompozitinis balionas yra naudota prekė ir, antra, dujos yra kilusios ne iš Kosan Gas, o iš Viking Gas, nes tai yra pažymėta ant balionų priklijuojant lipdukus, Viking Gas pripildytų balionų perpardavimas nepažeidžia Kosan Gas prekių ženklo teisių.

18      Viking Gas tvirtina, jog nekompozitinių dujų balionų atveju yra įprasta, kad juos vėliau pripildo ne tie ūkio subjektai, kurie juos pardavė. Taigi Kosan Gas negali uždrausti tokio naudojimo, pateikdama į rinką kitokios rūšies dujų balioną. Teisės į prekių ženklą įgijimu negali būti siekiama suskaidyti rinkas, kad būtų galima pasinaudoti nepagrįstu konkurenciniu pranašumu ir taikyti nepateisinamą kainos skirtumą; į tai taip pat reikia atsižvelgti aiškinant taisykles, susijusias su prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimu. Šiomis aplinkybėmis Viking Gas teigia, kad Kosan Gas naudojasi nagrinėjamo prekių ženklo suteikiamų teisių neišnaudojimu tam, kad dirbtinai padalytų dujų balionuose rinką, o tai įrodo faktas, kad ši įmonė šiuo metu parduoda šiuose balionuose esančias dujas 20 % didesne kaina už dujas, kurios parduodamos klasikiniuose plieniniuose balionuose, nors nėra jokių veiksnių, susijusių su jų gamyba ar platinimu, kurie galėtų paaiškinti tokį kainos skirtumą.

19      Kosan Gas mano, kad pagrindinėje byloje prekės ir prekių ženklai yra tapatūs, todėl vien to pakanka prekių ženklo pažeidimui konstatuoti. Bet kuriuo atveju egzistuoja didelė galimybė suklaidinti, nes Viking Gas atliekamas kompozitinių balionų ženklinimas etiketėmis yra nepastebimas.

20      Kosan Gas mano, kad prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimo taisyklė nesuteikia Viking Gas teisės pripildyti kompozitinius balionus, saugomus prekių ženklo, kurio savininkė ji nėra, savo pačios dujų ir juos parduoti. Iš tikrųjų ši taisyklė reiškia tik tai, kad Kosan Gas negali uždrausti perparduoti jos pačios pripildytus ir parduodamus kompozitinius balionus. Šios teisės išnaudojimas negali būti taikomas pakuotei, kuri gali būti naudojama iš naujo, nes šiuo atveju ne pati pakuotė yra prekė, o dujos. Net darant priešingą prielaidą, išnaudojimas galėtų būti taikomas tik pačiai pakuotei ir ji galėtų būti platinama tuščia. Be to, prekių ženklu žymimos prekės, kuri yra skirta vartoti, pakeitimas yra jos modifikavimas, kaip jis apibrėžiamas Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalyje, kurį šio prekių ženklo savininkas gali uždrausti net po to, kai pateikia prekę į rinką.

21      Italijos Respublika atkreipia dėmesį į pavojus, susijusius su indų kaip erdvinių prekių ženklų apsauga, ir į viešąjį interesą, kad jie būtų visiems prieinami, siekiant skatinti konkurenciją ir ginti vartotojus. Tačiau šį interesą gina Direktyvos 89/104 3 straipsnis, kuriame išvardyti prekių ženklų neregistravimo ir registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai, juo negalima remtis apibrėžiant prekių ženklo suteikiamų teisių ribas ir apimtį po to, kai jis buvo teisėtai įregistruotas. Kadangi kompozitinio baliono registravimo kaip prekių ženklo niekas neginčijo, reikėtų konstatuoti, kad baliono forma atlieka skiriamąją funkciją prekės atžvilgiu, o tai reiškia, kad trečiajam asmeniui parduodant tą pačią prekę tokia pačia forma yra pažeidžiama prekių ženklo skiriamoji funkcija.

22      Prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimo principu, kuris taikomas tik vienam po kito einančiam prekės, kurios atžvilgiu prekių ženklo teisės yra išnaudotos, pardavimui, negalima remtis norint paneigti šį aiškinimą. Net jei būtų laikomasi priešingos nuomonės, prekių ženklo suteikiamos teisės nebūtų išnaudotos pagrindinėje byloje, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aprašytos aplinkybės patenka į Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymo sritį. Tai, kad Viking Gas pildo balionus savo dujomis, kelia „prekės‑baliono“ kokybės pabloginimo ar modifikavimo pavojų. Kosan Gas turi akivaizdų interesą, kad kompozitinius balionus pildytų jos įgalioti platintojai, kad ji galėtų kontroliuoti parduodamos prekės kokybę, nes bet kokie jos trūkumai gali turėti įtakos jos prekių ženklo geram vardui.

23      Komisija mano, kad pagrindinėje byloje svarbiausia yra išsiaiškinti, ar vartotojas, kuris kreipiasi į Viking Gas, kad ji pripildytų jo tuščią kompozitinį balioną, gali nesunkiai vien iš etikečių suprasti, kad dujos, kurias jis nusipirko, yra Viking Gas dujos ir kad tarp šios įmonės ir Kosan Gas nėra ekonominio ryšio. Ji pažymi, kad pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinas Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punktas, kuriuo, remiantis Teisingumo Teismo praktika, yra saugomos visos prekių ženklo funkcijos. Tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas naudojimas gali pakenkti kokiai nors kitai funkcijai nei prekės kilmės užtikrinimo funkcijai.

24      Kalbėdama apie prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimo klausimą Komisija atskiria Kosan Gas dujų pripildyto arba tam tikrais atvejais tuščio kompozitinio baliono naudojimą nuo tokio baliono, pripildyto kitos įmonės dujų, naudojimo. Pirmos rūšies naudojimo negali uždrausti pakuotės prekių ženklo savininkas, nes jo suteiktos teisės buvo išnaudotos pardavus kompozitinį balioną ir tai leido realizuoti baliono ekonominę vertę. Dėl antros rūšies naudojimo pažymėtina, jog reikia atsižvelgti į tai, kad prekių ženklu žymima prekė, t. y. dujos, buvo suvartotos ir pakeistos be prekių ženklo savininko sutikimo kita preke, kuri nėra kilusi iš šio prekių ženklo savininko. Tokiu atveju yra netenkinamos Direktyvos 89/104 7 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nes prekių ženklas neleidžia garantuoti prekės, kuri turi būti juo žymima, kilmės.

 Teisingumo Teismo vertinimas

25      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Direktyvos 89/104 5–7 straipsniais siekiama visiškai suderinti su prekių ženklo suteikiamomis teisėmis susijusias taisykles, todėl juose apibrėžiamos teisės, kuriomis prekių ženklų savininkai naudojasi Europos Sąjungoje (žr., be kita ko, 2010 m. birželio 3 d. Sprendimo Coty Prestige Lancaster Group, C‑127/09, Rink. p. I‑0000, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

26      Konkrečiai kalbant, šios direktyvos 5 straipsnis suteikia prekių ženklo savininkui išimtines teises, leidžiančias uždrausti trečiosioms šalims, be kita ko, siūlyti jam priklausančiu prekių ženklu pažymėtas prekes, išleisti į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti. Tos pačios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, numatanti, kad prekių ženklo savininko teisės yra išnaudotos, kai jis pats prekes išleidžia į Europos ekonominės erdvės rinką arba jos išleidžiamos su jo sutikimu (žr., be kita ko, 2009 m. spalio 15 d. Sprendimo Makro Zelfbedieningsgroothandel ir kt., C‑324/08, Rink. p. I‑10019, 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

27      Išimtinės teisės į prekių ženklą pasibaigia arba dėl to, kad savininkas aiškiai arba numanomai sutiko išleisti prekę į EEE rinką, arba dėl to, kad pats savininkas ar kitas su savininku ekonomiškai susijęs ūkio subjektas, pavyzdžiui, licencijos turėtojas, išleidžia prekę į EEE rinką. Vadinasi, savininko sutikimas arba tai, kad savininkas ar su juo ekonomiškai susijęs ūkio subjektas išleidžia prekę į EEE rinką, o tai prilygsta išimtinės teisės atsisakymui, yra šios teisės pasibaigimą lemiantis veiksnys (žr. minėto Sprendimo Coty Prestige Lancaster Group 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

28      Akivaizdu, kad pagrindinėje byloje kompozitinius balionus, kurių pripildymas ir pakeitimas įmonėje Viking Gas yra nagrinėjamas, į EEE rinką pateikė Kosan Gas, kuri turi išimtinę licenciją Danijoje naudoti erdvinį prekių ženklą, kurį sudaro šių balionų forma, ir yra ant jų dedamų žodinio ir vaizdinio prekių ženklų savininkė.

29      Vis dėlto Kosan Gas, Italijos Respublika ir Komisija mano, kad Direktyvos 89/104 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad toks pateikimas į rinką išnaudoja tik savininko ar licencijos turėtojo teisę uždrausti toliau pardavinėti originalių dujų dar pripildytus arba tuščius balionus, tačiau nesuteikia tretiesiems asmenims teisės dėl komercinių tikslų savo dujomis pildyti šiuos balionus. Kosan Gas, be kita ko, tvirtina, kad prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimas negali būti taikomas prekės pakuotei.

30      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad daugkartinio naudojimo kompozitiniai balionai nėra paprasta originalios prekės pakuotė, bet turi atskirą ekonominę vertę ir patys turi būti laikomi preke. Pirmą kartą įsigydamas pas Kosan Gas platintoją tokį dujų pripildytą balioną vartotojas turi mokėti ne tik už dujas bet ir už kompozitinį balioną, kuris kainuoja daugiau nei tradicinis plieninis dujų balionas, ypač dėl ypatingų techninių savybių, ir už jame esančias dujas.

31      Tokiomis aplinkybėmis reikia palyginti, viena vertus, teisėto prekių ženklo, kurį sudaro kompozitinio baliono forma, licencijos turėtojo ir ant jo dedamų prekių ženklų savininko interesą pasinaudoti prekių ženklų teikiamomis teisėmis ir, kita vertus, šių balionų pirkėjų teisėtus interesus, pavyzdžiui, naudotis visiška tokių balionų nuosavybės teise ir bendrąjį interesą užtikrinti neiškraipytą konkurenciją.

32      Dėl licencijos turėtojo ir savininko intereso pasinaudoti šių prekių ženklų suteikiamomis teisėmis reikia pažymėti, kad kompozitinių balionų pardavimas jam leidžia realizuoti su šiais balionais susijusių prekių ženklų ekonominę vertę. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pardavimu, kuris prekių ženklo savininkui leidžia realizuoti savo ženklo ekonominę vertę, išnaudojamos Direktyva 89/104 suteiktos išimtinės teisės (žr., be kita ko, 2004 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Peak Holding, C‑16/03, Rink. p. I‑11313, 40 punktą).

33      Kalbant apie kompozitinių balionų pirkėjų interesus, pažymėtina, kad jie akivaizdžiai negali visa apimtimi naudotis šių balionų nuosavybės teise tada, kai šią teisę riboja su jais susijusios prekių ženklo teisės net ir po to, kai šiuos balionus savininkas parduoda arba kai jie parduodami su jo sutikimu. Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 66 punkte, pirkėjai negalėtų laisvai naudotis šia teise ir vėliau pildydami šiuos balionus būtų priklausomi nuo vieno dujų tiekėjo.

34      Galiausiai prekių ženklo, kurį sudaro kompozitinio baliono forma, licencijos turėtojui ir ant jo dedamų prekių ženklų savininkui suteikus teisę, remiantis su šiais prekių ženklais susijusiomis teisėmis, uždrausti vėliau pildyti balionus dujomis, būtų nepagrįstai sumažinta konkurencija paskesnėje dujų balionų pildymo rinkoje ir net sukeltų rinkos suskaidymo pavojų, jei licencijos turėtojui ir savininkui pavyktų priversti visus naudoti jo balioną dėl ypatingų jo techninių savybių, kurių nesaugo prekių ženklų teisė. Toks pavojus, beje, yra didelis, nes kompozitinio baliono kaina, palyginti su dujomis, yra didelė, ir pirkėjas, norėdamas laisvai pasirinkti naują dujų tiekėją, turėtų atsisakyti įsigyjant balioną, kuris atsiperka panaudojus jį pakankamą skaičių kartų, padarytos investicijos.

35      Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad pardavus kompozitinį balioną yra išnaudojamos teisės, kurias prekių ženklo, kurį sudaro kompozitinio baliono forma, licencijos turėtojui ir ant jo dedamų prekių ženklų savininkui suteikia šie prekių ženklai, ir po to, kai yra suvartojamos originalios dujos, pirkėjas įgyja teisę laisvai disponuoti tokiu balionu, įskaitant teisę jį keisti ar pildyti savo pasirinktoje įmonėje, t. y. ne tik licenciją turinčioje įmonėje, kuri yra prekių ženklo savininkė, bet ir vienoje iš jos konkurenčių. Iš šios pirkėjo teisės yra kildinama tokios įmonės konkurentų teisė, laikantis Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, pildyti ir keisti tuščius balionus.

36      Dėl šių apribojimų primintina, kad pagal 7 straipsnio 2 dalį prekių ženklo savininkas, nepaisant to, kad jo prekių ženklu pažymėtos prekės buvo pateiktos į rinką, gali nesutikti su tolesniu jų naudojimu komercinėje veikloje, jei toks nesutikimas yra grindžiamas teisėtomis priežastimis, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką prieveiksmio „ypač“ vartojimas šio 7 straipsnio 2 dalyje rodo, kad prielaida, susijusi su prekių ženklu pažymėtų prekių būklės pakeitimu arba pabloginimu, yra pateikta tik kaip pavyzdys to, kas gali sudaryti teisėtas priežastis (žr., be kita ko, 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Copad, C‑59/08, Rink. p. I‑3421, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

37      Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokia teisėta priežastis egzistuoja taip pat tada, kai trečiojo asmens naudojamas į prekių ženklą panašus ar jam identiškas žymuo daro didelės žalos prekių ženklo geram vardui arba kai jis naudojamas taip, kad tai sudaro įspūdį, jog tarp prekių ženklo savininko ir šio trečiojo asmens egzistuoja ekonominis ryšys, ir kad, pavyzdžiui, trečiasis asmuo priklauso prekių ženklo savininko platinimo tinklui arba kad yra ypatingas tuos du asmenis siejantis ryšys (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Portakabin ir Portakabin, C‑558/08, Rink. p. I‑0000, 79 ir 80 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką).

38      Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes egzistuoja tokia teisėta priežastis, jam vis dėlto reikia pateikti keletą nuorodų, kaip tai padaryti, ypač kiek tai susiję su konkrečiais dalykais, dėl kurių jis klausia Teisingumo Teismo.

39      Tokiomis aplinkybėmis atsakant į klausimą, ar Viking Gas pripildyti kompozitiniai balionai yra parduodami taip, kad tai sudaro įspūdį, jog tarp šios įmonės ir Kosan Gas egzistuoja ekonominis ryšys, o tai leistų pastarajai įmonei uždrausti tokį pardavimą, reikia atsižvelgti į šių balionų ženklinimą etiketėmis ir jų keitimo aplinkybes.

40      Kompozitinių balionų ženklinimas etiketėmis ir jų keitimo aplinkybės neturi leisti paprastam vartotojui, kuris yra gana gerai informuotas ir gana atidus bei apdairus, manyti, kad tarp pagrindinėje byloje nagrinėjamų įmonių egzistuoja ryšys arba kad dujos, kurių buvo pripildyti balionai, yra kilusios iš Kosan Gas. Vertinant, ar nesusidaro toks klaidingas įspūdis, reikia atsižvelgti į šiame sektoriuje esančią praktiką ir ypač į tai, ar vartotojai yra įpratę, kad dujų balionus pildytų kiti platintojai. Be to, logiška būtų manyti, kad vartotojas, kuris kreipiasi tiesiogiai į Viking Gas, kad pasikeistų tuščią dujų balioną į pilną arba prisipildytų savo balioną, gali lengvai sužinoti, kad tarp šios įmonės ir Kosan Gas nėra ryšio.

41      Kalbant apie tai, kad ant kompozitinių balionų dedami žodinis ir vaizdinis prekių ženklai, kuriuos sudaro Kosan Gas pavadinimas ir logotipas ir kurie, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiais, lieka matomi, nepaisant ant balionų dedamų Viking Gas etikečių, reikia pažymėti, jog ši aplinkybė yra reikšminga, nes panašu, kad ji neleidžia teigti, jog žymėjimas etiketėmis pakeičia balionų būklę, nes uždengia jų kilmės nuorodą.

42      Remiantis tuo, kas pasakyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 89/104 5 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog jais neleidžiama asmeniui, turinčiam išimtinę licenciją naudoti daugkartinio naudojimo kompozitinius dujų balionus, kurių forma saugoma kaip erdvinis prekių ženklas ir ant kurių jis uždėjo savo pavadinimą ir logotipą, įregistruotus kaip žodinis ir vaizdinis prekių ženklai, uždrausti trečiajam asmeniui už užmokestį keisti šiuos balionus, kuriuos nusipirko vartotojai ir suvartojo iš pradžių juose buvusias dujas, į kompozitinius balionus, kuriuose esančios dujos nėra kilusios iš to licencijos turėtojo, nebent jis galėtų pasiremti rimta priežastimi Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalyje vartojama prasme.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

43      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais neleidžiama asmeniui, turinčiam išimtinę licenciją naudoti daugkartinio naudojimo kompozitinius dujų balionus, kurių forma saugoma kaip erdvinis prekių ženklas ir ant kurių jis uždėjo savo pavadinimą ir logotipą, įregistruotus kaip žodinis ir vaizdinis prekių ženklai, uždrausti trečiajam asmeniui už užmokestį keisti šiuos balionus, kuriuos nusipirko vartotojai ir suvartojo iš pradžių juose buvusias dujas, į kompozitinius balionus, kuriuose esančios dujos nėra kilusios iš to licencijos turėtojo, nebent jis galėtų pasiremti rimta priežastimi Direktyvos 89/104 7 straipsnio 2 dalyje vartojama prasme.

Parašai.

---

*Proceso kalba: danų.