Byla C‑115/10

Bábolna Mezőgazdasági Termelő, Fejlesztő és Kereskedelmi Zrt.

prieš

Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal Központi Szerve

(Fővárosi Bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendra žemės ūkio politika – Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – Papildoma nacionalinė tiesioginė parama – Suteikimo sąlygos“

Sprendimo santrauka

Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Integruota administravimo ir kontrolės sistema, susijusi su tam tikromis pagalbos schemomis – Papildoma nacionalinė parama

(Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003; Tarybos sprendimas 2004/281)

Reglamentas Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies pakeistas Sprendimu 2004/281, pritaikančiu Aktą dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų pagal bendrą žemės ūkio politikos reformą, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo neleidžiama suteikti papildomos nacionalinės paramos atitinkamos valstybės narės teritorijoje žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, jeigu jų atžvilgiu pradėta savanoriško likvidavimo procedūra, nes dėl šio reikalavimo, susijusio su šios procedūros nebuvimu, nebuvo priimtas išankstinis Komisijos leidimas.

Iš tiesų, nors Reglamente Nr. 1782/2003 naujosioms valstybėms narėms numatyta tam tikra diskrecija suteikti papildomą nacionalinę paramą, vis dėlto ši diskrecija yra ribota tiek, kiek pagal šio reglamento 143c straipsnio 7 dalį sumą, kuri gali būti pervesta kaip papildoma nacionalinė parama, šios paramos normą ir jos suteikimo sąlygas turi iš anksto leisti Komisija.

(žr. 36, 38, 41 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. birželio 9 d.(*)

„Bendra žemės ūkio politika – Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – Papildoma nacionalinė tiesioginė parama – Suteikimo sąlygos“

Byloje C‑115/10

dėl pagal SESV 267 straipsnį Fővárosi Bíróság (Vengrija) 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. kovo 3 d., pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Bábolna Mezőgazdasági Termelő, Fejlesztő és Kereskedelmi Zrt.

prieš

Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal Központi Szerve

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai A. Borg Barthet (pranešėjas), M. Ilešič, M. Safjan ir M. Berger,

generalinis advokatas J. Mazák,

kancleris A. Calot Escobar,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir K. Szíjjártó,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos H. Tserepa‑Lacombe ir A. Sipos,

susipažinęs su 2011 m. vasario 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3508/92, nustatančio tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (OL L 355, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 223), ir 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles (OL L 160, p. 113; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 424), išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Bábolna Mezőgazdasági Termelő, Fejlesztő és Kereskedelmi Zrt. (toliau – Bábolna) ir Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal Központi Szerve (Centrinė žemės ūkio ir kaimo plėtros tarnyba, toliau – Hivatal) dėl papildomos nacionalinės paramos suteikimo Bábolna 2004 metais.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisės aktai

 Sprendimas 2004/281/EB

3        2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas 2004/281/EB, pritaikantis Aktą dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų pagal bendrą žemės ūkio politikos reformą (OL L 93, p. 1), buvo priimtas remiantis 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašytos Sutarties dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 236, 2003, p. 17, toliau – Stojimo sutartis) 2 straipsnio 3 dalimi ir su ja susijusio Stojimo akto 23 straipsniu.

4        Šio sprendimo 1 straipsnio 5 punkte numatoma, kad Stojimo akto II priedo 6.A skyriaus 27 punktas, kurio nuostatomis iš dalies keistas Reglamentas Nr. 1259/1999, pakeičiamas nuostatomis, iš dalies keičiančiomis 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), siekiant atsižvelgti į šiuo reglamentu, kuris buvo priimtas jau pasirašius stojimo dokumentus, padarytus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) teisės aktų pakeitimus.

5        Sprendimo 2004/281 10 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Siekiant išlaikyti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų darnumą, įvedant naują vienkartinės išmokos schemą reikia atlikti keletą adaptacijų. Ypač būtina suderinti Stojimo akto priemones siekiant užtikrinti, kad tokios papildomos išmokos galėtų būti taikomos kaip numatyta pagal tris skirtingus variantus: pirma, „klasikinė“ tiesioginių išmokų schema, antra, regioninis naujos vienkartinės išmokos schemos variantas ir, trečia, vienkartinės išmokos už plotą schema.“

 Reglamentas Nr. 1782/2003

6        Reglamentu Nr. 1782/2003 nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo panaikinti reglamentai Nr. 3508/92 ir 1259/1999.

7        Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 21 konstatuojamąją dalį:

„[BŽŪP] paramos schemose numatytas tiesioginis pajamų rėmimas siekiant užtikrinti tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį. Šis tikslas yra glaudžiai susijęs su kaimo vietovių išlaikymu. <...>“

8        Reglamento Nr. 1782/2003, iš dalies pakeisto Sprendimu 2004/281 (toliau – Reglamentas Nr. 1782/2003), 1 straipsnyje numatyta:

„Šis reglamentas nustato:

–        bendrąsias taisykles, reglamentuojančias tiesiogines išmokas pagal pajamų rėmimo schemas, numatytas [BŽŪP], kurias finansuoja Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų (EŽŪOGF) Garantijų skyrius, išvardytas I priede, išskyrus numatytas Reglamente (EB) Nr. 1257/1999,

–        ūkininkų pajamų rėmimą (toliau – bendrosios išmokos schema),

–        pereinamojo laikotarpio supaprastintą ūkininkų pajamų rėmimą naujosiose valstybėse narėse (toliau – vienkartinės išmokos už plotą schema),

<...>“

9        Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 2 straipsnį:

„<...> vartojami tokie apibrėžiami:

a)      ūkininkas – tai fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tos grupės ar jos narių juridinio statuso, suteikiamo pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra Bendrijos teritorijoje, kaip nurodyta [EB] 299 straipsnyje, ir kurie užsiima žemės ūkio veikla;

b)      valda – tai visi ūkininko valdomi gamybos vienetai, esantys tos pačios valstybės narės teritorijoje;

c)      žemės ūkio veikla – tai žemės ūkio produktų gamyba ir auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą ir ūkinės paskirties gyvūnų laikymą ar žemės išlaikymą geroje agrarinėje ir aplinkosauginėje būklėje, kaip nustatyta 5 straipsnyje.“

10      Reglamento Nr. 1782/2003 II dalyje „Bendrosios nuostatos“ esančio 22 straipsnio „Paraiškos pagalbai gauti“ 1 dalyje numatyta:

„Ūkininkas kasmet pateikia paraišką dėl tiesioginių išmokų, kurioms taikoma integruota sistema, atitinkamais atvejais nurodydamas:

–        visus valdos žemės ūkio paskirties sklypus,

–        teisių į išmokas skaičių ir sumą,

–        kitą šiame reglamente ar atitinkamos valstybės narės numatytą informaciją.“

11      Šio reglamento 28 straipsnio „Išmokos“ 1 dalyje numatyta:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, visos išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas sumokamos išmokų gavėjams.“

12      Reglamento Nr. 1782/2003 III dalis skirta reguliuoti bendrosios išmokos schemą. Pagal šio reglamento 44 straipsnio 1–3 dalis:

„1.      Teisė į išmoką, susieta su reikalavimus atitinkančiu hektaru, suteikia teisę gauti ja nustatyto dydžio išmoką.

2.      „Reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė ir daugiametė ganykla, išskyrus daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus, miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus.

3.      Ūkininkas deklaruoja sklypus, nurodydamas reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmoką. Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, šiais sklypais ūkininkas turi būti naudojęsis ne trumpesnį kaip 10 mėnesių laikotarpį, prasidedantį nuo valstybės narės nustatytinos dienos, bet ne anksčiau nei kalendorinių metų, buvusių prieš paraiškos dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje pateikimo metus, rugsėjo 1 dienos.“

13      Reglamento Nr. 1782/2003 IVa skyrius yra pavadintas „Paramos schemų įgyvendinimas naujosiose valstybėse narėse“.

14      Pagal šio reglamento 143a straipsnį:

„Naujosiose valstybėse narėse tiesioginės išmokos pradedamos taikyti pagal toliau nurodytą didėjimo, išreikšto procentine dalimi nuo tokių išmokų dydžio tokios sudėties Bendrijoje, kokia ji yra 2004 m. balandžio 30 d., planą:

–      25 % 2004 m.,

–      30 % 2005 m.,

–      35 % 2006 m.,

–      40 % 2007 m.,

–      50 % 2008 m.,

–      60 % 2009 m.,

–      70 % 2010 m.,

–      80 % 2011 m.,

–      90 % 2012 m.,

–      100 % – nuo 2013 m.“

15      Reglamento Nr. 1782/2003 143b straipsnio „Vienkartinės išmokos už plotą schema“ 1–3 dalyse numatyta:

„1.      Naujosios valstybės narės ne vėliau kaip iki įstojimo dienos gali nuspręsti per 9 dalyje nurodytą laikotarpį pakeisti tiesiogines išmokas vienkartine išmoka už plotą, kuri apskaičiuojama remiantis 2 dalimi.

2.      Vienkartinė išmoka už plotą mokama kartą per metus. Ji apskaičiuojama metinį finansinį paketą, nustatytą pagal 3 dalį, dalijant iš kiekvienos naujosios valstybės narės žemės ūkio paskirties žemės ploto, nustatyto pagal 4 dalį.

3.      Kiekvienai naujajai valstybei narei Komisija nustato metinį finansinį paketą:

–        sumą lėšų, kurios būtų suteikiamos atitinkamais kalendoriniais metais skirti tiesiogines išmokas naujojoje valstybėje narėje,

–        pagal atitinkamas Bendrijos taisykles ir remiantis kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, baziniai plotai, priemokų ribos ir maksimalūs garantuojami kiekiai (MGK), nurodyti Stojimo akte ir vėlesniuose Bendrijos teisės aktuose kiekvienai tiesioginei išmokai, ir

–        patikslintą, taikant 143a straipsnyje nurodytą atitinkamą procentinę dalį, kad būtų laipsniškai pradėtos taikyti tiesioginės išmokos.“

16      Šio reglamento 143c straipsnyje „Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos“ numatyta:

„<...>

2.      Leidus Komisijai, naujosios valstybės narės gali padidinti bet kurias tiesiogines išmokas iki:

<...>

Bendra tiesioginė parama, kurią ūkininkas naujosiose valstybėse narėse po įstojimo gali gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, negali viršyti tiesioginės paramos dydžio, kurį ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, tuo metu taikomą valstybėse, esančiose Bendrijos narėmis 2004 m. balandžio 30 d.

<...>

4.      Jeigu naujoji valstybė narė nusprendžia taikyti vienkartinės išmokos už plotą schemą, ši naujoji valstybė narė gali teikti papildomą nacionalinę tiesioginę pagalbą pagal 5 ir 8 dalyse nurodytas sąlygas.

5.      2004 metais bendras papildomos nacionalinės pagalbos, suteiktos tais metais atskiram sektoriui (sektoriaus daliai), kai taikoma vienkartinės išmokos už plotą schema, dydis apribojamas konkrečiu finansiniu paketu atskiram sektoriui (sektoriaus daliai). Šis paketas lygus skirtumui tarp:

–        bendro paramos atskiram sektoriui (sektoriaus daliai), teikiamos taikant atitinkamai 2 dalies a ar b punktus, dydžio, ir

–        bendro tiesioginės paramos, kuri atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje pagal vienkartinės išmokos už plotą schemą būtų teikiama tam pačiam sektoriui (sektoriaus daliai) atitinkamais metais, dydžio.

Visais po 2005 metų einančiais metais nebetaikomas reikalavimas naudoti pirmiau minėtą apribojimą taikant konkrečius finansinius paketus sektoriui (sektoriaus daliai). Tačiau naujoji valstybė narė turi teisę taikyti konkrečius finansinius paketus sektoriui (sektoriaus daliai) su sąlyga, kad toks konkretus finansinis paketas sektoriui (sektoriaus daliai) bus susijęs tik su:

–        tiesioginėmis išmokomis, susietomis su vienkartinės išmokos schema ir (arba)

–        viena ar daugiau tiesioginių išmokų, kurioms pagal 70 straipsnio 2 dalį netaikoma ar gali būti netaikoma vienkartinės išmokos schema arba kurioms gali būti taikomas dalinis įgyvendinimas, kaip tai nurodyta 64 straipsnio 2 dalyje.

6.       Naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais ir leidus Komisijai, gali nuspręsti dėl papildomos nacionalinės pagalbos, kuri turi būti suteikta, dydžio.

7.      Komisijos leidime:

–        nurodomos atitinkamos BŽŪP analogiškos nacionalinės tiesioginių išmokų schemos, jei taikomas 2 dalies b punktas,

–        apibrėžiamas lygis, iki kurio gali būti mokama papildoma nacionalinė pagalba, šios pagalbos normos, ir prireikus jos suteikimo sąlygos,

–        nustatoma sąlyga, kad leidimui taikomi bet kokie patikslinimai, kurių gali prireikti dėl pokyčių [BŽŪP].

8.      Žemės ūkio veiklai, kuriai tokios sudėties Bendrijoje, kokia ji yra 2004 m. balandžio 30 d., nenumatytos tiesioginės išmokos, neteikiamos jokios papildomos nacionalinės išmokos ar pagalba.

<...>“

 Nacionalinės teisės aktai

17      2004 m. sausio 22 d. Vyriausybės dekreto Nr. 6/2004 dėl Europos Sąjungos paramos ir papildomos paramos iš nacionalinio biudžeto žemės ūkiui ir nacionalinei kompetencijai priklausančios paramos žemės ūkiui skyrimo bendrųjų sąlygų (Magyar Közlöny, Nr. 2004/7) 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad taikant šį dekretą paramą, įskaitant ir papildomą nacionalinę paramą, gali gauti juridiniai asmenys arba juridinio asmens statuso neturinčios komercinės bendrovės, kurių atžvilgiu nėra pradėta nemokumo (csődeljárás), bankroto (felszámolás), susitarimo su kreditoriais (adósságrendezés) ar savanoriško likvidavimo procedūra (végelszámolás).

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18      2004 m. gegužės 28 d. Bábolna pateikė Hivatal prašymą skirti vienkartinę išmoką už plotą ir su šia išmoka susijusią papildomą nacionalinę paramą.

19      2004 m. rugsėjo 1 d. pradėta Bábolna savanoriško likvidavimo procedūra pagal 2004 m. liepos 22 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 2186/2004, susijusį su kapitalo reorganizavimu ir bendrovės Bábolna Mezőgazdasági Termelő, Fejlesztő és Kereskedelmi Zrt. privatizavimu (Határozak Tára, Nr. 2004/33, 2004 m. liepos 22 d.).

20      2005 m. gegužės 17 d. Hivatal iš dalies patenkino Bábolna prašymą ir sutiko jai skirti 174 410 400 HUF vienkartinės išmokos už plotą ir 70 677 810 HUF papildomos nacionalinės paramos už ariamą žemę.

21      Vis dėlto nustačiusi, jog 2004 m. rugsėjo 1 d. pradėta Bábolna savanoriško likvidavimo procedūra, Hivatal priėmė naują sprendimą, kuriuo buvo pakeistas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimas. Remdamasi Vyriausybės dekreto Nr. 6/2004 3 straipsnio 1 dalies a punktu, šiame iš dalies keičiančiame pirminį sprendimą sprendime ji atmetė prašymą dėl papildomos nacionalinės paramos už ariamą žemę ir nurodė Bábolna grąžinti 15 829 789 HUF sumą, kurią jau buvo išmokėjusi kaip papildomą nacionalinę paramą.

22      Bábolna pateikė ieškinį siekdama, kad būtų panaikintas šis iš dalies keičiantis pirminį sprendimą sprendimas ir paliktas galioti 2005 m. gegužės 17 d. sprendimas.

23      Fővárosi Bíróság (Budapešto teismas) ji tvirtina, kad šios bylos aplinkybėms taikytinuose Bendrijos teisės aktuose nėra numatyta jokia išimtis, susijusi su pradėta savanoriško likvidavimo procedūra. Vienintelis reikalavimas paramai gauti yra tas, kad ūkis turi būti Bendrijos teritorijoje, nesvarbu, koks teisinis statusas pareiškėjui yra suteiktas pagal nacionalinę teisę.

24      Hivatal prašo atmesti ieškinį.

25      Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, tam, kad jis išspręstų nagrinėjamą bylą, būtina nustatyti, ar valstybėje narėje veikianti ir žemės ūkio veikla užsiimanti komercinė bendrovė, kurios atžvilgiu pradėta savanoriško likvidavimo procedūra, turi teisę gauti papildomą nacionalinę paramą.

26      Konkrečiai kalbant, Fővárosi Bíróság klausia, ar papildomą nacionalinę paramą galima reglamentuoti autonomiškai, neatsižvelgiant į Sąjungos principus ir normas. Šis teismas klausia, ar valstybė narė gali papildomai nacionalinei paramai nustatyti griežtesnius reikalavimus nei šioje teisėje nustatytieji vienkartinei išmokai už plotą.

27      Be to, šis teismas dėl jo užduoto penktojo klausimo nurodo, kad Vengrijos teisėje nustatytas skirtingas nemokumo, bankroto ir savanoriško likvidavimo procedūrų teisinis statusas.

28      Manydamas, kad nagrinėjamos bylos baigtis priklauso nuo taikytinos Sąjungos teisės išaiškinimo, Fővárosi Bíróság nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar reikalavimai Bendrijos paramai gauti pagal [BŽŪP] (iš EŽŪOGF) gali skirtis nuo papildomai nacionalinei paramai gauti taikomų reikalavimų, kitaip tariant, ar papildomai nacionalinei paramai gauti galima nustatyti skirtingus ir griežtesnius reikalavimus nei nustatytieji finansinei paramai iš EŽŪOGF??

2.      Ar Reglamento [Nr. 3508/92] 1 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento [Nr. 1259/1999] 10 straipsnio a punkte numatyta taikymo sritis paramos gavėjų atžvilgiu gali būti aiškinama taip, kad jiems taikomi tik du reikalavimai paramai gauti, t. y. teisę gauti paramą turi: a) ūkininkų grupė (arba atskiras ūkininkas); b) tas, kurio ūkis yra Bendrijos teritorijoje?

3.      Ar nurodytieji reglamentai gali būti aiškinami taip, kad ūkininkas, kuris turi ūkį Bendrijos teritorijoje, tačiau ketina ateityje (pasinaudojęs parama) nutraukti veiklą, neturi teisės gauti paramos?

4.      Kaip turėtų būti aiškinamas nacionalinės teisės aktų suteikiamas teisinis statusas, remiantis abiem anksčiau nurodytais reglamentais?

5.      Ar nacionalinės teisės aktų suteikiamas teisinis statusas apima teisinį statusą, susijusį su galimu ūkininko (ar jų grupės) veiklos nutraukimo būdu? <...>

6.      Ar reikalavimus vienkartinei išmokai už plotą (pagal Bendrijos schemą) gauti ir reikalavimus papildomai nacionalinei paramai gauti galima reglamentuoti skirtingai ir visiškai nepriklausomai? Koks yra (ar gali būti) ryšys tarp abiejų paramos tipų principų, sistemos ir tikslų?

7.      Ar teisė gauti papildomą nacionalinę paramą gali būti atimta iš grupės (arba asmens), kuri, be kita ko, atitinka reikalavimus gauti vienkartinę išmoką už plotą pagal Bendrijos schemą?

8.      Ar į Reglamento Nr. 1259/1999 taikymo sritį, remiantis jo 1 straipsniu, taip pat patenka papildoma nacionalinė parama, turint omeny, kad tam, kas tik iš dalies finansuojama iš EŽŪOGF, vėliau skiriama papildoma nacionalinė parama?

9.      Ar teisėtai ir faktiškai Bendrijos teritorijoje veikiantis ūkininkas turi teisę gauti papildomą nacionalinę paramą?

10.      Jeigu nacionalinėje teisėje numatytas specifinis komercinių bendrovių veiklos nutraukimo reglamentavimas, ar toks reglamentavimas turi reikšmės atsižvelgiant į Bendrijos paramą (ir su ja susijusios nacionalinės paramos)?

11.      Ar Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas dėl [BŽŪP] veikimo galima aiškinti taip, kad jomis turi sukurta sudėtinė teisinė sistema, kurią būtų galima aiškinti vienodai ir kuri veiktų pagal tokius pačius principus ir reikalavimus?

12.      Ar Reglamento Nr. 3508/92 1 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 1259/1999 10 straipsnio a punkte nustatytą taikymo sritį galima aiškinti taip, kad paramos atžvilgiu visiškai neturi reikšmės nei ūkininko ketinimas nutraukti veiklą ateityje, nei su šiuo ketinimu susijęs teisinis statusas?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Pirminė pastaba

29      Vykstant 2004 m. Europos Sąjungos plėtrai Stojimo akte buvo numatyta įtraukti nuostatas, susijusias su tiesioginių išmokų įvedimu naujosiose valstybėse narėse ir su Reglamente Nr. 1259/1999 numatyta vienkartinės išmokos už plotą schema. Sprendimu Nr. 2004/281 šios nuostatos buvo įtrauktos į Reglamentą Nr. 1782/2003, kuriuo nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo panaikinti reglamentai Nr. 3508/92 ir Nr. 1259/1999.

30      Šiomis aplinkybėmis atsižvelgiant į tai, kada įvyko faktinės aplinkybės, pagrindiniam ginčui taikomas Reglamentas Nr. 1782/2003.

31      Kadangi Teisingumo Teismas turi aiškinti visas Sąjungos teisės nuostatas, kurių reikia nacionaliniams teismams, kad išspręstų savo nagrinėjamas bylas, net jei šios nuostatos nėra aiškiai nurodytos šių teismų Teisingumo Teismui pateiktuose klausimuose (žr., be kita ko, 2007 m. kovo 8 d. Sprendimo Campina, C‑45/06, Rink. p. I‑2089, 31 punktas), prejudicinius klausimus reikia suprasti taip, kad jie yra susiję su Reglamentu Nr. 1782/2003 arba patenka į šio reglamento kontekstą.

 Dėl visų klausimų

32      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo dvylika klausimų, kuriuos reikia nagrinėti kartu, iš esmės klausia, ar Reglamentu Nr. 1782/2003 draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame neleidžiama suteikti papildomos nacionalinės paramos šioje valstybėje narėje žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims dėl to, kad jų atžvilgiu pradėta savanoriško likvidavimo procedūra.

33      Reglamente Nr. 1782/2003 pagal jo 1 straipsnį, be kita ko, įtvirtinta: bendrosios taisyklės, reglamentuojančios tiesiogines išmokas pagal pajamų rėmimo schemas, susijusias su BŽŪP, ūkininkų pajamų rėmimas (bendrosios išmokos schema) ir pereinamojo laikotarpio supaprastintas ūkininkų pajamų rėmimas naujosiose valstybėse narėse (vienkartinės išmokos už plotą schema).

34      Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 143a ir 143b straipsnius tiesioginės išmokos ar prireikus tiesioginės išmokos už plotą schema naujosiose valstybėse narėse yra įvedamos laipsniškai. Šiuo laipsnišku Sąjungos paramos schemų įvedimu naujosiose valstybėse narėse siekiama nesulėtinti būtino šių valstybių žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimo ir nesukurti didelių pajamų bei socialinių skirtumų suteikiant ūkininkų pajamoms ir apskritai visuomenės pajamoms neproporcingą paramą (pagal analogiją žr. 2007 m. spalio 23 d. Sprendimo Lenkija prieš Tarybą, C‑273/04, Rink. p. I‑8925, 69 punktas).

35      Pagal Reglamento Nr. 1782/2003 143c straipsnio 2 ir 4 dalis naujosios valstybės narės vis dėlto gali padidinti bet kurias tiesiogines išmokas ar vienkartinę išmoką už plotą, suteikdamos bent iš dalies iš nacionalinio biudžeto finansuojamą papildomą nacionalinę paramą.

36      Šiuo atžvilgiu Reglamente Nr. 1782/2003 šioms valstybėms narėms numatyta tam tikra diskrecija suteikti papildomą nacionalinę paramą. Konkrečiai kalbant, šio reglamento 143c straipsnio 6 dalyje naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir leidus Komisijai, gali nuspręsti dėl papildomos nacionalinės pagalbos, kuri turi būti suteikta, dydžio.

37      Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės teisės aktai, kaip antai taikomi pagrindinėje byloje, sudaro BŽŪP dalį, pažymėtina, kad tokie teisės aktai neturėtų būti priimti ar taikomi taip, kad pažeistų šios politikos tikslus (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 5 d. Sprendimo Kurt und Thomas Etling ir kt., C‑230/09 ir C‑231/09, dar nepaskelbto Rinkinyje, 74 ir 75 punktus) ir, konkrečiai kalbant, tikslus, kurių siekiama Reglamente Nr. 1782/2003 įtvirtintomis paramos schemomis.

38      Pagal šio reglamento 143c straipsnio 7 dalį diskrecija, kurią turi naujosios valstybės narės, yra apribota suma, kuri gali būti pervesta kaip papildoma nacionalinė parama ir kuri turi atitikti 2 dalyje ar prireikus šio straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ribas, ir reikalaujama, kad Komisija iš anksto leistų numatyti šios paramos normas ir jos suteikimo sąlygas.

39      Tačiau nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad, kaip tai matyti iš bylos medžiagos, 2004 m. gegužės 18 d. Vengrijos Respublikos programoje, susijusioje su papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis ir patvirtintoje 2004 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimu (C(2004)2295), nebuvo įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį papildoma nacionalinė parama galėjo būti suteikiama tik ūkininkams, kaip jie suprantami pagal Reglamentą Nr. 1782/2003, kurių atžvilgiu nebuvo pradėta savanoriško likvidavimo procedūra.

40      Taigi nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad Reglamente Nr. 1782/2003, kiek tai susiję su tokios, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, papildomos nacionalinės pagalbos suteikimu, draudžiama Komisijai, neleidus nustatyti reikalavimo, nesant būtinybės priimti sprendimą dėl jo suderinamumo su šio reglamento tikslais ir apskritai su bendraisiais Sąjungos teisės principais, kurių taip pat turi laikytis valstybės narės (žr. minėto Sprendimo Kurt und Thomas Etling ir kt. 74 punktą).

41      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamentas Nr. 1782/2003 turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo neleidžiama suteikti papildomos nacionalinės paramos atitinkamos valstybės narės teritorijoje žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, jeigu jų atžvilgiu pradėta savanoriško likvidavimo procedūra, nes dėl šio reikalavimo, susijusio su šios procedūros nebuvimu, nebuvo priimtas išankstinis Komisijos leidimas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

42      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, iš dalies pakeistas 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo neleidžiama suteikti papildomos nacionalinės paramos atitinkamos valstybės narės teritorijoje žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, jeigu jų atžvilgiu pradėta savanoriško likvidavimo procedūra, nes dėl šio reikalavimo, susijusio su šios procedūros nebuvimu, nebuvo priimtas išankstinis Komisijos leidimas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vengrų.