Byla C‑375/08

Baudžiamoji byla

prieš

Luigi Pontini ir kt.

(Tribunale di Treviso prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Galvijiena – Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 – Bendrijos finansinė parama, susijusi su specialiomis priemokomis už galvijų patinus ir ekstensifikacijos išmokomis – Skyrimo sąlygos – Ūkyje laikomų gyvulių tankumo apskaičiavimas – „Turimo pašarų ploto“ sąvoka – Reglamentai (EEB) Nr. 3887/92 ir (EB) Nr. 2419/2001 – Integruota administravimo ir kontrolės sistema tam tikroms Bendrijos pagalbos schemoms – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos Bendrijos finansinei paramai gauti nustatyta sąlyga pateikti galiojantį dokumentą, pateisinantį eksploatuojamų pašarų plotų naudojimą“

Sprendimo santrauka

Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Galvijiena – Speciali priemoka už galvijų patinus – Ekstensifikacijos išmoka

(Tarybos reglamentas Nr. 1254/1999)

Bendrijos teisės aktuose, o pirmiausia Reglamente Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo, nenustatyta sąlyga, jog tam, kad paraiška skirti specialias priemokas galvijų patinams ar ekstensifikacijos išmokas atitiktų reikalavimus, reikia pateikti galiojantį dokumentą, įrodantį paraišką pagalbai gauti pateikusio asmens teisę naudoti pašarų plotus, dėl kurių pateikta paraiška. Vis dėlto Bendrijos teisės aktuose nedraudžiama, kad valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose įtvirtintų reikalavimą pateikti tokį dokumentą, su sąlyga, kad paisoma atitinkamais Bendrijos teisės aktais siekiamų tikslų ir bendrųjų Bendrijos teisės, pirmiausia – proporcingumo, principų.

(žr. 90 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. birželio 24 d.(*)

„Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Galvijiena – Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 – Bendrijos finansinė parama, susijusi su specialiomis priemokomis už galvijų patinus ir ekstensifikacijos išmokomis – Skyrimo sąlygos – Ūkyje laikomų gyvulių tankumo apskaičiavimas – „Turimo pašarų ploto“ sąvoka – Reglamentai (EEB) Nr. 3887/92 ir (EB) Nr. 2419/2001 – Integruota administravimo ir kontrolės sistema tam tikroms Bendrijos pagalbos schemoms – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos Bendrijos finansinei paramai gauti nustatyta sąlyga pateikti galiojantį dokumentą, pateisinantį eksploatuojamų pašarų plotų naudojimą“

Byloje C‑375/08

dėl Tribunale di Treviso (Italija) 2008 m. gegužės 6 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2008 m. rugpjūčio 18 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

Luigi Pontini ir kt.,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai P. Lindh, A. Rosas, A. Ó Caoimh (pranešėjas) ir A. Arabadjiev,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. sausio 14 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Emanuele Rech, Giovanni Forato ir Laura Forato, atstovaujamų advokatų B. Nascimbene ir F. Rossi dal Pozzo,

–        Adele Adami ir kt., atstovaujamų advokato W. Viscardini,

–        Ivo Colomberotto, atstovaujamo advokatų A. Mascotto ir O. Bigolin,

–        Agrirocca di Rech Emanuele ir Asolat di Rech Emanuele & C., atstovaujamų advokato G. Donà,

–        Agenzia Veneta per i Pagamenti in Agricoltura – AVEPA, atstovaujamos advokatų A. dal Ferro ir A. Cevese,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. Bruni, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos A. Vasilopoulou ir E. Leftheriotou,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos P. Rossi ir N. Rasmussen,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl paraiškas pagalbai „už gyvulius“ gauti reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų ir pirmiausia dėl 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (OL L 160, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 339) išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą prieš Luigi Pontini, Emanuele Rech, Giovanni Forato, Dino Bonora, Ivo Colomberotto, Laura Forato ir Adele Adami. Jie kaltinami padarę įvairius nusikaltimus prieš Europos bendriją, nes, kaltintojo teigimu, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neteisėtai gavo Bendrijos finansinę paramą, susijusią su specialiomis priemokomis už galvijų patinus ir ekstensifikacijos išmokomis.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

 Reglamentas (EEB) Nr. 3508/92

3        1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3508/92, nustatančio tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (OL L 355, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 223), 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė įkuria integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema), taikomą augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose.

4        Šio reglamento 2 straipsnyje, iš dalies pakeistame 2000 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1593/2000 (OL L 182, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 30 t., p. 94), numatyta, kad integruotą sistemą sudaro kompiuterinė duomenų bazė, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, paraiškos pagalbai gauti ir integruota kontrolės sistema.

5        Reglamento Nr. 3508/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1593/2000, 6 straipsnyje įtvirtinta:

„1.      Kiekvienas ūkininkas, kad būtų įtrauktas į vieną arba kelias šio reglamento nustatytas Bendrijos schemas, kasmet pateikia paraišką pagalbai „už plotą“ gauti, kurioje nurodo:

–        žemės ūkio paskirties sklypus, įskaitant pašarinėmis kultūromis apsėtus plotus, ir žemės ūkio paskirties sklypus, kuriems taikoma priemonė dėl nenaudojamos dirbamos žemės, arba žemės ūkio paskirties sklypus, paliktus pūdymuoti,

–        kur taikytina [esant reikalui], bet kokią reikiamą informaciją, kurią numato su Bendrijos schemomis susiję reglamentai arba konkreti valstybė narė.

<...>

6. Deklaruodami kiekvieną žemės ūkio paskirties sklypą, ūkininkai nurodo plotą ir jo vietą; ši informacija turi užtikrinti galimybę identifikuoti žemės ūkio paskirties sklypus pagal identifikavimo sistemą.

<...>“

 Reglamentas (EEB) Nr. 3887/92

6        1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3887/92, nustatančio išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 391, p. 36), iš dalies pakeisto 1998 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1678/98 (OL L 212, p. 23), šeštoje ir septintoje konstatuojamosios dalyse nustatyta:

„<...> Bendrijos pagalbą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis turi būti efektyviai kontroliuojamas; <...>

<...>

<...> atsižvelgiant į turimą patirtį ir proporcingumo principą bei į atskiras problemas, susijusias su force majeure atvejais ir į gamtines sąlygas, būtina priimti nuostatas, skirtas veiksmingai pažeidimų bei sukčiavimų prevencijai bei bausmėms už juos; <...>“

7        Reglamento Nr. 3887/92 2 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad jeigu pašarų plotai naudojami bendrai, kompetentingos institucijos paskirsto juos tarp suinteresuotų ūkininkų proporcingai jų naudojamai daliai arba jų teisei naudotis šiais plotais.

8        Reglamento Nr. 3887/92 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nepažeidžiant reikalavimų, susijusių su pagal individualias programas teikiama pagalba, pagalbos „plotai“ paraiškoje nurodoma visa būtina informacija, ir ypač:

–        ūkininko tapatybė,

–        duomenys, leidžiantys nustatyti visas ūkiui priklausančios žemės dalis, jų plotą, vietą, paskirtį, ar žemės ūkio paskirties sklypas yra drėkinamas, ir atitinkama pagalbos schema,

–        ūkininko pareiškimas, kad jis žino reikalavimus, susijusius su šios paramos taikymu.

„Naudojimas“ – tai ploto naudojimas turint omenyje įvairių rūšių pasėlius arba dirvos dangos sluoksnį, arba pasėlių nebuvimą.

<...>“

 Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95

9        1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 4 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.“

10      Šio reglamento 8 straipsnyje nustatyta:

„1.      Pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus valstybės narės imasi priemonių, būtinų, kad būtų užtikrintas su Bendrijų finansiniais interesais susijusių sandorių teisėtumas ir tikrumas.

2.       Patikrinimus numatančios priemonės turi atitikti kiekvieno sektoriaus konkretų pobūdį ir būti proporcingos siekiamiems tikslams. <...>

<...>“

 Reglamentas Nr. 1254/1999

11      Reglamento Nr. 1254/1999 13 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog „atsižvelgiant į galvijienos gamybos intensyvėjimą, priemokos galvijininkystei ribojamos, atsižvelgiant į pajėgumą apsirūpinti pašarais kiekviename ūkyje bei jame laikomų guvulių skaičių ir rūšis; kadangi, siekiant išvengti pernelyg didelio gamybos intensyvumo, skiriant tokias priemokas turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar tenkinamas reikalavimas dėl didžiausio leistino gyvulių tankumo ūkyje“.

12      Kalbant apie poreikį numatyti lanksčią papildomų Bendrijos išmokų struktūrą, to paties reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, jog „ypač svarbu, kad valstybės narės būtų įpareigotos panaudoti savo nuožiūra vykdomus įgaliojimus vien tik remdamosi objektyviais kriterijais ir atsižvelgtų į vienodų sąlygų koncepciją bei išvengtų rinkos ir konkurencijos iškraipymo“.

13      „Ūkio“ sąvoka Reglamento Nr. 1254/1999 3 straipsnio b dalyje apibrėžta kaip „visi gamybos vienetai, kuriuos valdo gamintojas ir kurie yra vienos valstybės narės teritorijoje“.

14      Pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį gamintojas, laikantis savo ūkyje galvijų patinus ir pateikęs paraišką, turi teisę gauti specialią priemoką.

15      Šio reglamento 12 straipsnyje „Gyvulių tankumas“ nustatyta:

„1.      Bendras gyvulių, atitinkančių reikalavimus specialiai priemokai ir priemokai už karvę žindenę skirti, skaičius ribojamas taikant gyvulių tankumo ūkyje reikalavimą, kuris yra du gyvulių vienetai (GV) viename hektare per kalendorinius metus. Šis gyvulių tankumas išreiškiamas GV pašarų ploto vienetui ūkyje, kuriame laikomi gyvuliai. Tačiau gamintojas atleidžiamas nuo gyvulių tankumo reikalavimo taikymo, jeigu jo ūkyje laikomų gyvulių, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant gyvulių tankumą, skaičius neviršija 15 GV.

2.      Nustatant gyvulių tankumą ūkyje, atsižvelgiama į:

a)      galvijų patinus, karves žindenes ir telyčias, avis ir (arba) ožkas, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos priemokai gauti, taip pat ir melžiamas karves, kurios reikalingos pagaminti tokį pieno kiekį, koks yra skirtas gamintojui pagal suteiktą bendrą referencinį kiekį. Gyvulių skaičius perskaičiuojamas į GV pagal III priede nurodytą konversijos lentelę;

b)      pašarų plotą, t. y. ūkio plotą, kuris ištisus kalendorinius metus gali būti naudojamas galvijams ir avims bei (arba) ožkoms auginti. Į pašarų plotą neįtraukiami:

–        pastatai, miškai, tvenkiniai, keliai,

–        plotai, naudojami kitoms kultūroms, už kurias galima gauti Bendrijos pagalbą, taip pat daugiametėms kultūroms ar sodo kultūroms auginti, išskyrus daugiametes ganyklas, už kurias skiriamos išmokos pagal šio reglamento 17 straipsnį ir [1999 m. gegužės 17 d. Tarybos] Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 [dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 160, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 366)] 19 straipsnį,

–        plotai, atitinkantys reikalavimus paramai gauti pagal paramos sistemą, nustatytą tam tikrų lauko kultūrų augintojams, naudojami pagal pagalbos schemą džiovintų pašarų gamybai, arba tie, kuriems taikoma nacionalinė arba Bendrijos atidėtų žemių schema.

         Į pašarų plotus įeina bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotai.

3.      43 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles. Šios taisyklės pirmiausiai susijusios su:

–      taisyklėmis dėl bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotų,

–      taisyklėmis, leidžiančiomis užkirsti kelią neteisingam gyvulių tankumo reikalavimo taikymui.“

16      Reglamento Nr. 1254/1999 12 straipsnio 1 dalis buvo pakeista 2001 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1512/2001 (OL L 201, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 194), po šios nuostatos pirmo sakinio prirašant tokį sakinį:

„Nuo 2002 m. sausio 1 d. gyvulių tankumas yra 1,9 GV, o nuo 2003 m. sausio 1 d. – 1,8 GV.“

17      Reglamento Nr. 1254/1999 13 straipsnio „Ekstensifikacijos išmoka“ 1 dalyje numatyta:

„Gamintojai, gaunantys specialias priemokas ir (arba) priemokas už karves žindenes, gali gauti ekstensifikacijos išmoką.“

18      Reglamento Nr. 1254/1999 45 straipsnyje numatyta, kad 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414) ir tam reglamentui įgyvendinti priimtos nuostatos taikomos produktams, išvardytiems Reglamento Nr. 1254/1999 1 straipsnyje.

 Reglamentas Nr. 1258/1999

19      Pagal Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnį Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fonde (EŽŪOGF) yra Garantijų skyrius, kuris, be kita ko, finansuoja intervenciją, skirtą žemės ūkio rinkai stabilizuoti.

20      Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės, laikydamosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktų nacionalinių nuostatų, imasi priemonių:

a)      įsitikinti, kad iš Fondo lėšų finansuojamos operacijos yra tikrai atliktos ir atliktos teisingai;

b)      užkirsti kelią taisyklių pažeidimams ir su jais kovoti;

c)      išieškoti sumas, kurios buvo prarastos dėl taisyklių nesilaikymo ar aplaidumo.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi šiems tikslams įvykdyti, ir ypač apie administracinių ir teisminių procedūrų būklę.“

 Reglamentas (EB) Nr. 1259/1999

21      1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1259/1999, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles (OL L 160, p. 113; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 424), remiantis jo 1 straipsniu, taikomas išmokoms, skiriamoms tiesiogiai ūkininkams pagal bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) numatytas paramos schemas, jei šios išmokos visiškai ar iš dalies finansuojamos EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšomis, išskyrus išmokas pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus (OL L 160, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391).

22      Remiantis Reglamento Nr. 1259/1999 7 straipsniu, nepaisant jokių konkrečių nuostatų, kurias numato pavienės paramos schemos, išmokos negali būti skiriamos tiems paramos gavėjams, kurie dirbtinai sukūrė šioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, kad įgytų pranašumą, prieštaraujantį paramos schemų tikslams.

 Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001

23      2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001, nustatančio išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 308), 4 straipsnio „Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas ir mažiausias dydis“ 1 dalyje numatyta:

„Reglamento (EEB) Nr. 3508/92 4 straipsnyje nurodyta identifikavimo sistema taikoma žemės ūkio paskirties sklypams. Valstybės narės gali numatyti, kad vietoj žemės ūkio paskirties sklypo būtų naudojamas kadastrinis sklypas arba gamybos padalinys. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina patikimą žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą ir ypač reikalauja, kad pagalbos už plotus paraiškose būtų pateikti duomenys arba kartu su jais būtų pateikiami kompetentingos institucijos nustatyti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo vietą ir jį išmatuoti.“

24      Reglamento Nr. 2419/2001 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Šiame reglamente:

<...>

b)      jeigu pašarų plotas naudojamas bendrai, kompetentingos institucijos teoriškai paskirsto jį tarp individualių ūkininkų proporcingai jų naudojamai daliai arba jų teisei naudotis plotu;

c)      kiekvieną pašarų plotą būtina skirti gyvuliams auginti ne mažiau kaip septyniems mėnesiams, pradedant nuo datos, kurią turi nustatyti valstybė narė ir kuri turi būti nuo sausio 1 iki kovo 31 d.“

25      Reglamento Nr. 2419/2001 10 straipsnyje „Reikalavimai, susiję su pagalbos už gyvulius paraiškomis“ tvirtinama:

„1.      Pagalbos už gyvulius paraiškoje nurodoma visa informacija, kurios reikia pagalbos reikalavimų atitikimui nustatyti, ypač:

a)      ūkininko tapatybė;

b)      nuoroda į pagalbos už plotą paraišką, jeigu ji jau buvo pateikta;

c)      kiekvienos rūšies gyvulių, nurodytų paraiškose dėl bet kokios pagalbos už gyvulius, skaičius ir gyvulio identifikavimo numeris, jeigu prašoma skirti pagalbą už galvijus;

d)      jei reikia, ūkininko įsipareigojimas šios dalies c punkte nurodytus gyvulius laikyti savo ūkyje per išlaikymo laikotarpį ir informacija apie vietą arba vietas, kur atitinkamą laikotarpį ar laikotarpius bus laikomi gyvuliai;

e)      jei reikia, atitinkamiems gyvūnams nustatytas individualus limitas arba individuali aukščiausia riba;

<...>

g)      ūkininko patvirtinimas, kad jis žino reikalavimus, susijusius su atitinkama pagalba.

Jeigu išlaikymo laikotarpiu gyvulys perkeliamas į kitą vietą, ūkininkas apie tai iš anksto raštu informuoja kompetentingą instituciją.

2.      Valstybės narės garantuoja kiekvienam gyvulių laikytojui teisę be apribojimų ir laiku iš kompetentingos institucijos gauti kompiuterinėje duomenų bazėje esančią informaciją apie jį ir jo gyvulius. Pateikdamas savo pagalbos paraišką, ūkininkas patvirtina, kad jame nurodyti duomenys yra teisingi ir išsamūs, arba ištaiso bet kokius klaidingus duomenis, arba papildomai pateikia trūkstamus duomenis.

<...>“

26      Pagal Reglamento Nr. 2419/2001 15 straipsnį administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas pagalbos skyrimo sąlygų laikymosi patikrinimas.

27      Šio reglamento 22 straipsnyje „Plotų nustatymas“ numatyta:

„1.      Žemės ūkio paskirties sklypų plotai nustatomi bet kokiomis atitinkamomis kompetentingos institucijos numatytomis priemonėmis, užtikrinančiomis tikslumą, bent jau lygiavertį tam, kuris nustatytas oficialiems matavimams pagal nacionalines taisykles.

2.      Gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jeigu jis naudojamas visas pagal įprastinius atitinkamos valstybės narės ar rajono standartus. Kitais atvejais atsižvelgiama į faktiškai naudojamą plotą.

<...>

3.      Žemės ūkio paskirties sklypų atitikimas pagalbos skyrimo reikalavimams patvirtinamas bet kokiomis atitinkamomis priemonėmis. Šiuo tikslu, jei būtina, reikalaujama papildomų įrodymų.“

28      Reglamento 2419/2001 53 straipsnio 1 dalimi Reglamentas Nr. 3887/92 panaikintas, kartu pažymint, kad jis toliau taikomas paraiškoms pagalbai gauti, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda iki 2002 m. sausio 1 d.

29      Pagal Reglamento Nr. 2419/2001 54 straipsnio 2 dalį šis reglamentas taikomas paraiškoms pagalbai gauti, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda 2002 m. sausio 1 d.

 Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003

30      2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), 153 straipsnio 1 dalimi panaikintas Reglamentas Nr. 3508/92, kartu pažymint, kad jis ir toliau taikomas kalendorinių metų iki 2005 m. tiesioginių išmokų paraiškoms.

31      Reglamentu Nr. 1782/2003 nuo 2005 m. sausio 1 d. taip pat panaikintos tam tikros Reglamento Nr. 1254/1999 nuostatos.

 Nacionalinės teisės aktai

32      1999 m. gruodžio 1 d. Respublikos prezidento dekretas Nr. 503 dėl ūkininko ir žvejo chartijos priėmimo bei ūkių registro įsteigimo (GURI, Nr. 305, 1999 m. gruodžio 30 d., toliau – Dekretas Nr. 503/1999) reglamentuoja informaciją, esančią ūkių registruose ir ūkio ar gamintojo dokumentuose.

33      Pagal šio dekreto 3 straipsnio 1 dalies f punktą tarp šiame registre esančios informacijos apie kiekvieną ūkį, be kita ko, turi būti nurodoma užimama teritorija, eksploatavimo pagrindas ir kadastro duomenys, jei tokie yra, apie nekilnojamąjį turtą, įskaitant aerofotografinius, kartografinius ir nuotolinio aptikimo duomenis, kuriuos turi administracijos institucijos.

34      Remiantis sprendimu dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, t. y. Dekrete Nr. 503/1999 ir Žemės ūkio ir miškų politikos ministerijos 2000 m. balandžio 4 d., 2001 m. rugpjūčio 10 d. ir 2003 m. balandžio 17 d. dekretuose, gamintojo pateiktinų dokumentų klausimu numatyta, jog kai minėtų ūkio plotų eksploatavimo pagrindas nėra nuosavybės teisė, prie paraiškos paramai gauti pateikėjas turi pridėti šį eksploatavimą pagrindžiančius dokumentus.

35      Agenzia Veneta per i Pagamenti in Agricoltura – AVEPA (toliau – AVEPA), mokėjimo agentūra Veneto regionui, nurodė, kad Dekretas Nr. 503/1999 įgyvendintas keliais Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura aplinkraščiais, tarp kurių – 2001 m. balandžio 24 d. Aplinkraštis Nr. 35. Jame numatyta:

„B. Atskiri reikalavimai paraiškoms [susijusioms su BŽŪP, toliau – BŽŪP paraiškos] dėl lauko kultūrų:

Siekiant pagerinti valdymą, susijusį su BŽŪP paraiškų dėl lauko kultūrų pateikimo etapu, suinteresuotojo gamintojo prašoma pateikti naujausios kadastro pažymos dėl visų paraiškoje nurodytų žemės plotų kopiją.

Kai paraišką pateikiantis gamintojas nėra pirmoje pastraipoje nurodytose kadastro pažymose įvardytas savininkas, jis turi įrodyti turintis šių žemės plotų eksploatavimo pagrindą (pavyzdžiui, nuomos, uzufrukto, ilgalaikės nuomos (emphyteusis) ir t. t. atveju), kartu pateikdamas patvirtintą pagal galiojančius teisės aktus tinkamai įregistruoto dokumento kopiją.

<...> Jeigu paraišką pateikiantis gamintojas negali pridėti dokumentų dėl šių eksploatavimo pagrindų ir (arba) jeigu sutartis sudaryta žodžiu, jis turi pats patvirtinti, kad egzistuoja sutartiniai santykiai, kuriais grindžiama ši paraiška, ir įsipareigoti laikytis reikalavimų pagal 1998 m. gruodžio 23 d. Įstatymą Nr. 448; tokiu asmeniniu patvirtinimu turi būti įrodyta, kad gamintojas yra teisėtas žemės plotų naudotojas, ir jame turi būti išrašas apie savininko civilinę būklę, sutarties sudarymo ir pabaigos datos, savo atsakomybe nurodant eksploatavimo pagrindą ir priežastis, kodėl reikia aptariamo patvirtinimo.“

 Ginčo aplinkybės ir prejudicinis klausimas

36      Atlikus tyrimus, Procura della Repubblica di Treviso prašymu pradėtus 2004 m., L. Pontini ir kt. Tribunale di Treviso (Teviso teismas) iškelti kaltinimai remiantis atitinkamomis Italijos baudžiamojo kodekso nuostatomis dėl nusikalstamo susivienijimo sudarymo ir ilgalaikio sukčiavimo stambiu mastu, darant žalą Europos bendrijai. Kaltintojai juos kaltina 2000–2004 metais neteisėtai gavus Bendrijos finansinę paramą, t. y. specialias priemokas už galvijų patinus bei ekstensifikacijos išmokas, numatytas atitinkamai Reglamento Nr. 1254/1999 4 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje.

37      Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad kaltintojai tvirtina, jog kaltinamieji ėmėsi apgaulės ar sukčiavimo, siekdami suklaidinti kompetentingas nacionalines institucijas ir nepagrįstai gauti naudos sau ar tretiesiems asmenims. Kaltinimai pagrįsti tvirtinimu, kad specialios priemokos už galvijų patinus ir ekstensifikacijos išmokos gautos sukčiaujant, prie paraiškų pridėjus panaudos sutartis dėl pašarų plotų, kuriuos naudojo paraišką paramai gauti pateikę asmenys, t. y. sutartys, kurios surašytos atitinkamų žemės plotų savininkams nežinant.

38      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, taikytinuose nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad paraišką paramai gauti pateikiantis asmuo prie paraiškos turi pridėti pašarų plotų, kuriuose jie apsirūpina pašarais, eksploatavimą pagrindžiančius dokumentus. Kai pareiškėjas nėra žemės plotų, dėl kurių jis pateikia savo paraišką, savininkas, prie šios paraiškos jis turi pridėti jų eksploatavimą pagrindžiančius dokumentus. Šio teismo teigimu, taikytini nacionalinės teisės aktai turi būti aiškinami taip, kad paraišką paramai gauti teikiantis asmuo turi pateikti galiojantį dokumentą, pagrindžiantį šių plotų eksploatavimą, ir kad, priešingai nei tvirtina kaltinamieji, nepakanka vien to, jog jie faktiškai naudoja pašarų plotus, nepaisant pagrindo, kuriuo remiantis plotai jiems priklauso ar jie juos eksploatuoja.

39      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme kaltinamieji tvirtino, kad kai kuriose valstybėse narėse suteikiant pagrindinėje byloje nagrinėjamą Bendrijos finansinę paramą taikomas tik faktinio disponavimo tinkamais pašarų plotais ir faktinio jų naudojimo reikalavimas, neatsižvelgiant į šių plotų eksploatavimo pagrindą.

40      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamos Bendrijos finansinės paramos suteikimo sąlygas, Reglamente Nr. 1254/1999 numatytos griežtos sąlygos, nuo kurių valstybės narės negali nukrypti, ar vis dėlto jame įtvirtintos bendros gairės, kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms paliekant teisę savo nuožiūra jas įgyvendinti ir reglamentuoti atskirus klausimus.

41      Manydamas, kad Reglamento Nr. 1254/1999 aiškinimas, visų pirma, kiek jis susijęs su jo 12 straipsnyje pateikta „turimo pašarų ploto“ sąvoka, itin svarbus jo nagrinėjamai bylai išspręsti, Tribunale di Treviso nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Kokios yra sąlygos priemokoms už galvijų patinus bei ekstensifikacijos išmokoms gauti[? Ir] visų pirma, ar pakanka tenkinti reikalavimą naudoti pašarų plotus, neatsižvelgiant į tai, ar yra galiojantis teisinis pagrindas tai daryti?“

42      Manydamas, kad šis klausimas reikalauja skubaus Teisingumo Teismo atsakymo, ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamiesiems iškelta baudžiamoji byla jame nagrinėjama nuo 2004 m. ir per tą laiką kompetentinga nacionalinė institucija sustabdė visą Bendrijos paramą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė, kad Teisingumo Teismas nagrinėtų jo prašymą pagal prašymo priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka procedūrą, taikant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104b straipsnio pirmą pastraipą.

43      Teisingumo Teismo trečioji kolegija atmetė šį prašymą 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu dėl to, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą nepateko į sritį, kuriai taikoma prašymų priimti prejudicinius sprendimus nagrinėjimo skubos tvarka procedūra pagal Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnį ir jo Procedūros reglamento 104b straipsnį, ir kad bet kuriuo atveju jis neatitinka skubos reikalavimų šiai procedūrai taikyti.

44      Papildomai ir dėl tų pačių priežasčių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė Teisingumo Teismo šiam prašymui taikyti pagreitintą procedūrą taikant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104a straipsnio pirmą pastraipą.

45      2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė šį prašymą, remdamasis tuo, kad 104a straipsnio pirmoje pastraipoje numatytos sąlygos nėra įvykdytos.

 Dėl prejudicinio klausimo

46      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar atitinkamos Bendrijos teisės aktų nuostatos dėl paraiškų pagalbai „už gyvulius“ gauti, visų pirma Reglamentas Nr. 1254/1999, reikalauja prie paraiškų skirti specialias priemokas galvijų patinams ar ekstensifikacijos išmokas pridėti galiojantį dokumentą, pateisinantį paraišką pagalbai gauti pateikusio asmens teisę naudoti turimus pašarų plotus, dėl kurių pateikiama paraiška.

47      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš kalbų Teisingumo Teismo posėdyje, dėl pagrindinės bylos faktinių aplinkybių karštai ginčijamasi. Be kita ko, nesutariama, ar kaltinamieji arba kai kurie jų padirbo ir pateikė panaudos sutartis, siekdami gauti Bendrijos priemokas, ir ar dauguma pagrindinėje byloje nagrinėjamose paraiškose pagalbai gauti nurodytų žemės plotų gali būti laikomi turimais pašarų plotais, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1254/1999.

48      Bet kuriuo atveju procese pagal EB 234 straipsnį, kuris pagrįstas aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, Teisingumo Teismas turi teisę aiškinti Bendrijos teisės aktą ar spręsti dėl jo galiojimo tik remdamasis nacionalinio teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2009 m. vasario 19 d. Sprendimo Schwarz, C‑321/07, Rink. p. I‑1113, 49 punktą).

49      Vadinasi, nacionalinis teismas turi nustatyti faktines ginčo aplinkybes ir nuspręsti, kokią įtaką jos turi sprendimui, kurį jo prašoma priimti (žr., be kita ko, 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo WWF ir kt., C‑435/97, Rink. p. I‑5613, 32 punktą).

50      Kaltinamieji taip pat ginčija prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų, šio sprendimo 34 punkte minėtų dekretų, kaip taikytinų nacionalinės teisės aktų, ir AVEPA nurodytų, šio sprendimo 35 punkte minėtų aplinkraščių reikšmingumą; jie nebuvo taikomi tuo metu, kai susiklostė faktinės bylos aplinkybės ir turi ne teisinę, o administracinę galią.

51      Vis dėlto būtent nacionalinis teismas, pateikdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi pateikti pakankamai informacijos dėl pagrindinės bylos faktinių aplinkybių ir teisės nuostatų (žr. 2000 m. birželio 28 d. Nutarties Laguillaumie, C‑116/00, Rink. p. I‑4979, 23 punktą). Teisingumo Teismas neprivalo nustatyti, kurios nacionalinės teisės nuostatos yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, aiškinti šių nuostatų ir spręsti dėl nacionalinio teismo pateikto jų aiškinimo teisingumo (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Angelidaki ir kt., C‑378/07–C‑380/07, Rink. p. I‑3071, 48 punktą).

52      Pagrindinėje byloje, be kita ko, nagrinėjamas Bendrijos reglamentavimas dėl paraiškų pagalbai „už gyvulius“ gauti; šiame reglamentavime nustatytos sąlygos specialioms priemokoms už galvijų patinus ir ekstensifikacijos išmokoms, numatytoms Reglamento Nr. 1254/1999 4 ir 13 straipsniuose, gauti ir būdas, kaip atitinkamos kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos taiko Bendrijos teisės aktus.

53      Kaltinamieji nurodo, jog šio reglamentavimo esmei prieštarautų toks aiškinimas, kad užsiimti galvijininkyste galima tik gamintojui priklausančiame pašarų plote arba tame plote, dėl kurio jis gali pateikti konkretų eksploatavimą pagrindžiantį dokumentą, nes šis reglamentavimas paremtas tais plotais, kuriuos gamintojas naudoja ar turi teisę eksploatuoti, absoliučiai nekreipiant dėmesio į tai, kokiu pagrindu jie naudojami arba jais disponuojama. Kaltinamųjų teigimu, tai, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas siekė nustatyti sąlygą, jog išmokos suteikiamos vien dėl pašarų plotų naudojimo ar jų turėjimo, matyti, be kita ko, iš Reglamento Nr. 1254/1999 3, 12 ir 17 straipsnių, Reglamento Nr. 3508/92 1 straipsnio 4 dalies ir Reglamento Nr. 2419/2001 5, 6 ir 22 straipsnių.

54      Bendrijos reglamentavime specialių priemokų galvijų patinams ir ekstensifikacijos išmokų skyrimo srityje nieko nesakoma dėl pašarų plotų eksploatavimo pagrindo. Nurodytas tik faktinis ganykloms skirtų žemės plotų naudojimas. Reglamente Nr. 1254/1999 numatyta daug griežtų sąlygų, skirtų užtikrinti, kad gyvulių augintojas savo ūkyje turėtų pakankamą skaičių galvijų priemokai gauti. Pagrindinis kriterijus – tai deklaruoti gyvulių vienetai.

55      Tačiau AVEPA ir Italijos bei Graikijos vyriausybės mano, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose reikalaujama, kad paraišką pagalbai gauti teikiantis asmuo pateiktų galiojantį teisinį dokumentą, įrodantį, kad jis disponuoja paraiškoje specialiai priemokai už galvijų patinus ir ekstensifikacijos išmokai gauti nurodytu žemės plotu, neprieštarauja Bendrijos reglamentavimui šioje srityje. Valstybės narės, įvedusios integruotą sistemą, privalo numatyti priežiūros priemones ir kontrolės tvarką, kad veiksmingai kontroliuotų su Bendrijos pagalba susijusių nuostatų laikymąsi, bei įtvirtinti nuostatas, kuriomis siekiama veiksmingai užkirsti kelią ir bausti už pažeidimus bei sukčiavimą.

56      AVEPA ir Italijos vyriausybė konkrečiai tvirtina, kad reikalavimu pateikti galiojantį dokumentą kontroliuojama, ar paraiškoje pagalbai gauti nurodyti duomenys teisingi, siekiant išvengti, kad bus dukart atsižvelgta į pajėgumą apsirūpinti pašarais nagrinėjamame plote, ir užkertamas kelias galvijų augintojams neleistinai pasinaudoti tretiesiems asmenims priklausančiais plotais, siekiant apeiti reglamentavimą pagalbos srityje.

57      Kaip teisingai nurodo Komisija, reikia išnagrinėti, ar Bendrijos teisės aktuose, pirmiausia Reglamente Nr. 1254/1999, kaip specialių priemokų už galvijų patinus ir ekstensifikacijos išmokų suteikiamo sąlyga yra numatyta pareiga pateikti galiojantį pašarų plotų, dėl kurių pateikta paraiška pagalbai gauti, naudojimo dokumentą, ir, jeigu taip nėra, ar Bendrijos teisės aktais draudžiama valstybėms narėms numatyti tokią pareigą savo nacionalinės teisės aktuose.

58      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aiškinant Bendrijos teisės nuostatas reikia atsižvelgti ne tik į jų formuluotes, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriam jos priklauso, tikslus (2007 m. kovo 1 d. Sprendimo Schouten, C‑34/05, Rink. p. I‑1687, 25 punktas ir 2007 gegužės 24 d. Sprendimo Maatschap Schonewille-Prins, C‑45/05, Rink. p. I‑3997, 30 punktas).

59      Pirmiausia, kalbant apie nagrinėjamų Bendrijos teisės nuostatų formuluotę, pasakytina, kad Reglamento Nr. 1254/1999 3 straipsnio b dalyje ūkis apibrėžtas kaip visi gamybos vienetai, kuriuos valdo gamintojas ir kurie yra vienos valstybės narės teritorijoje.

60      Šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendras gyvulių, atitinkančių reikalavimus specialiai priemokai, numatytai to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, gauti skaičius ribojamas taikant gyvulių tankumo ūkyje reikalavimą, kuris pagrindinėje byloje nagrinėjamais metais pasikeitė nuo 2 iki 1,8 GV viename hektare per referencinius kalendorinius metus.

61      Kaip matyti iš šio reglamento 12 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, gyvulių tankumo reikalavimas išreikštas trupmena, kurios skaitiklis yra gyvulių, dėl kurių pateikta paraiška pagalbai gauti, skaičius, o vardiklis – ūkio plotas, kuris ištisus kalendorinius metus gali būti naudojamas galvijams ir avims bei (arba) ožkoms auginti. Todėl kuo didesnis pašarų plotas, skirtas galvijams auginti tam tikrais metais, tuo didesnis skaičius gyvulių, dėl kurių galima prašyti specialios priemokos.

62      Nei Reglamento Nr. 1254/1999 3 straipsnio b punkte esantis ūkio apibrėžimas, nei šio reglamento 12 straipsnio 2 dalies b punkte esanti nuoroda į „turimą pašarų plotą“ neleidžia daryti išvados, kad pagal šį reglamentą, pateikdamas savo paraišką pagalbai gauti, gamintojas, kad galėtų gauti šias priemokas, turi pateikti galiojantį dokumentą, įrodantį arba nuosavybės teisę į atitinkamą žemės plotą, arba jo teisę naudoti šį plotą kitu pagrindu.

63      Kaip pažymi Komisija, šios nuostatos nepaneigia galimybės, kad paprastas faktinis pašarų ploto naudojimas per visus referencinius kalendorinius metus gali būti šio ploto turėjimas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1254/1999.

64      Tiek iš Reglamento Nr. 1254/1999 12 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos, tiek iš Reglamento Nr. 3887/92 2 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad pašarų plotai, dėl kurių pateikta paraiška pagalbai gauti, gali būti naudojami bendrai. Remdamosi Reglamento Nr. 2419/2001 5 straipsnio 1 dalies b punktu, kuris taikomas paraiškoms pagalbai gauti, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda 2002 m. sausio 1 d., kai pašarų plotai naudojami bendrai, kompetentingos valdžios institucijos gali teoriškai paskirstyti juos tarp individualių ūkininkų proporcingai jų naudojamai daliai arba jų teisei naudotis šiais plotais.

65      Reglamento Nr. 2419/2001 22 straipsnyje „Plotų nustatymas“ numatyta, kad žemės ūkio paskirties sklypų plotai nustatomi bet kokiomis atitinkamomis kompetentingos institucijos numatytomis priemonėmis ir kad gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jeigu jis naudojamas visas pagal įprastus atitinkamos valstybės narės ar rajono standartus.

66      Iš šių nuostatų matyti, kad nagrinėjamos priemokos gali būti skiriamos pagal, viena vertus, faktiškai naudojamus pašarų plotus ir, kita vertus, šiuose plotuose laikomų gyvulių skaičių atitinkamais kalendoriniais metais, o ne dėl to, kad pateikiamas galiojantis dokumentas, pateisinantis šių plotų naudojimą.

67      Toliau, kalbant apie Reglamentu Nr. 1254/99 siekiamus tikslus, reikia pažymėti, kad iš jo 4 ir 13 konstatuojamųjų dalių matyti, jog vienas šio reglamento tikslų yra pažaboti galvijienos gamybos intensyvėjimą, nes gamintojai savo ūkiuose laiko nepaliaujamai didėjantį skaičių galvijų nedidindami ploto ir kurio pakaktų šių gyvulių pašarams (minėto Sprendimo Schouten 28 punktas).

68      Vadinasi, šio reglamento 12 straipsnyje nustatytu gyvulių tankumu siekiama skirti priemoką tik už gyvulius, laikomus ūkyje, kurio plotas pakankamai prisideda prie jų šėrimo. Todėl, kaip teisingai tvirtina Komisija, gyvulių tankumo apskaičiavimas remiantis turimu pašarų plotu ūkyje susijęs su turimais faktiniais pajėgumais apsirūpinti pašarais ir faktinio jų panaudojimo kontrole, o ne formaliai ar teisėtai turimais, tačiau realiai nepanaudojamais šiame plote pajėgumais.

69      Kaip tvirtina kaltinamieji, įgyvendinant šį Reglamento Nr. 1254/1999 tikslą nereikalaujama, kad, kaip išankstinė atitinkamų priemokų skyrimo sąlyga, būtų pateiktas galiojantis dokumentas, pateisinantis turimų pašarų plotų, dėl kurių pateikta paraiška pagalbai gauti, naudojimą, nes šiuo klausimu pakanka įrodyti, kad šie plotai realiai naudojami.

70      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 1254/1999 12 straipsnyje nenustatyta sąlyga, jog tam, kad paraiška pagalbai gauti atitiktų reikalavimus, reikia pateikti galiojantį dokumentą, įrodantį paraišką pagalbai gauti pateikusio asmens teisę naudoti pašarų plotus, dėl kurių pateikta ši paraiška. Atitinkamos Reglamento Nr. 1254/1999 nuostatos, jų kontekstas ir, be kita ko, šiuo reglamentu siekiami tikslai rodo, kad būtent faktinis parašų ploto naudojimas yra viena iš sąlygų, siekiant įvykdyti nagrinėjamų priemokų skyrimo reikalavimus.

71      Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 57 punkto, net jei tokia sąlyga ir nėra numatyta Bendrijos teisės aktuose, reikia išnagrinėti, ar jais valstybėms narėms draudžiama savo nacionalinės teisės aktuose numatyti pareigą pateikti galiojantį dokumentą, pateisinantį paraišką pagalbai gauti pateikusio asmens teisę naudoti turimus pašarų plotus, dėl kurių pateikiama paraiška.

72      Šiuo klausimu reikia išnagrinėti Bendrijos teisės aktuose nustatytos integruotos sistemos Bendrijos pagalbos schemos srityje tikslus ir nustatyti, kokią vertinimo laisvę palikti valstybėms narėms kontroliuoti, ar laikomasi pagalbos suteikimo pagal integruotą sistemą sąlygų.

73      Pagal Reglamento Nr. 3508/92 1 ir 2 straipsnius kiekviena valstybė narė įkuria integruotą sistemą, kurią sudaro kompiuterinė duomenų bazė, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, paraiškos pagalbai gauti ir integruota kontrolės sistema.

74      Remiantis Reglamento Nr. 3887/92 septinta ir devinta konstatuojamosiomis dalimis, integruota sistema skirta veiksmingai kontroliuoti su Bendrijos pagalba susijusių nuostatų laikymąsi bei įtvirtinti nuostatas, kuriomis siekiama veiksmingai užkirsti kelią ir bausti už pažeidimus bei sukčiavimą (šiuo klausimu žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo National Farmers’ Union ir kt., C‑354/95, Rink. p. I‑4559, 51 punktą; 2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Schilling ir Nehring, C‑63/00, Rink. p. I‑4483, 25 punktą bei 2004 m. liepos 1 d. Sprendimo Gerken, C‑295/02, Rink. p. I‑6369, 41 punktą).

75      Iš Bendrijos teisės aktų dėl integruotos sistemos, Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir BŽŪP finansavimo aiškiai matyti, kad valstybės narės turi priimti priemones, būtinas užtikrinti tinkamą integruotos sistemos veikimą, ir kad jos taip pat privalo priimti priemones, būtinas įsitikinti, jog EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansuojamos operacijos tikrai ir teisingai atliktos bei užkirsti kelią taisyklių pažeidimams ir su jais kovoti.

76      Išnagrinėjus atitinkamas Bendrijos teisės aktų nuostatas Bendrijos pagalbos ir integruotos sistemos srityse matyti, kad valstybės narės turi diskreciją šiai sistemai įgyvendinti ir rinktis nacionalines priemones, kurios, jų manymu, būtinos veiksmingai pažeidimų bei sukčiavimų prevencijai ir bausmėms už juos.

77      Reglamento Nr. 3508/92 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas ūkininkas, kad būtų įtrauktas į Bendrijos schemas, kasmet pateikia paraišką pagalbai „už plotą“ gauti, kurioje nurodo žemės ūkio paskirties sklypus, įskaitant pašarinėmis kultūromis apsėtus plotus, ir prireikus „bet kokią reikiamą informaciją, kurią numato su (šiomis) Bendrijos schemomis susiję reglamentai arba konkreti valstybė narė“.

78      Be to, Reglamento Nr. 3887/92 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagalbos „už plotus“ paraiškoje nurodoma visa būtina informacija ir pirmiausia – duomenys, leidžiantys nustatyti visas ūkiui priklausančios žemės dalis, jų plotą, vietą, paskirtį.

79      Valstybių narių diskrecija tikrinti pagalbos paraiškas įtvirtinta Reglamente Nr. 2419/2001. Iš šio reglamento 48 konstatuojamosios dalies matyti, kad valstybės narės turi imtis bet kokių tolesnių priemonių, užtikrinančių tinkamą šio reglamento veikimą. Pagal jo 4 straipsnį valstybės narės užtikrina patikimą žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą ir ypač reikalauja, kad pagalbos „už plotus“ paraiškose būtų pateikti duomenys arba kartu su jais būtų pateikiami kompetentingos institucijos nustatyti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo vietą ir jį išmatuoti. Pagal to paties reglamento 22 straipsnio 3 dalį žemės ūkio paskirties sklypų atitikimas pagalbos skyrimo reikalavimams patvirtinamas bet kokiomis atitinkamomis priemonėmis. Šiuo tikslu, jei būtina, reikalaujama papildomų įrodymų.

80      Reglamento Nr. 1259/1999 7 straipsnyje numatyta, kad išmokos negali būti skiriamos tiems paramos gavėjams, kurie dirbtinai sukūrė šioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, kad įgytų pranašumą, prieštaraujantį paramos schemų tikslams.

81      Be to, šio sprendimo 75 punkte nurodytos priemonės, kurias turi priimti valstybės narės, kad įsitikintų, jog iš Bendrijų lėšų finansuojamos operacijos tikrai ir teisingai atliktos, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 8 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 1258/1999 8 straipsnio 1 dalies, turi būti priimtos laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktų nacionalinių nuostatų.

82      Iš visų paminėtų Bendrijos teisės aktų nuostatų pagalbos schemų ir integruotos sistemos taikymo tvarkos srityse aiškiai matyti, kad valstybės narės turi diskreciją dėl informacijos ir įrodymų, kurių jos gali reikalauti pareiškėjo, kiek tai susiję su jo paraiškoje nurodytais pašarų plotais. Atsižvelgiant į šią diskreciją, leidžiama, kad valstybės narės patikslintų, kokių įrodymų reikia pateikti grindžiant paraišką pagalbai gauti, be kita ko, remdamosi esama įprasta praktika žemės ūkio srityje savo teritorijoje, kiek ši praktika susijusi su pašarų plotų eksploatavimu ir naudojimu, bei kokius dokumentus pateikti dėl šio naudojimo.

83      Vis dėlto reikia priminti, kad šiai diskrecijai taikomi tam tikri apribojimai.

84      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1254/1999 15 konstatuojamosios dalies, valstybės narės įpareigotos panaudoti savo nuožiūra vykdomus įgaliojimus remdamosi vien objektyviais kriterijais ir atsižvelgti į vienodų sąlygų koncepciją bei išvengti rinkos ir konkurencijos iškraipymo. Kadangi toks reikalavimas pateikti galiojantį dokumentą iš principo ir yra toks objektyvus kriterijus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar reikalaujama, kad jį pateiktų visi nagrinėjamos pagalbos pareiškėjai, esantys panašiose situacijose.

85      Be to, iš Reglamento Nr. 2988/95 8 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, jog kontrolės priemonės, kurių imasi valstybės narės, kad būtų užtikrintas su Bendrijų finansiniais interesais susijusių sandorių teisėtumas ir tikrumas, turi atitikti konkretų kiekvieno sektoriaus pobūdį ir būti proporcingos siekiamiems tikslams.

86      Todėl valstybėms narėms naudojantis savo diskrecija dėl įrodymų, kuriuos reikia pateikti grindžiant paraišką pagalbai gauti, visų pirma kalbant apie galimybę įpareigoti pareiškėją pateikti galiojantį dokumentą, pagrindžiantį jo teisę eksploatuoti paraiškoje nurodytą pašarų plotą, jos turi paisyti atitinkamais Bendrijos teisės aktais siekiamų tikslų ir bendrųjų Bendrijos teisės, pirmiausia – proporcingumo, principų.

87      Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, šio principo, kuriuo reikalaujama, kad tam tikroje nuostatoje įtvirtintos priemonės būtų tinkamos numatytam tikslui pasiekti ir neviršytų to, kas būtina jam įgyvendinti, turi laikytis ir Bendrijos teisės aktų leidėjas, ir Bendrijos teisę taikantys nacionaliniai įstatymų leidėjai, ir teismai (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 17 d. Sprendimo Viamex Agrar Handel, C‑37/06 ir C‑58/06, Rink. p. I‑69, 33 punktą). Todėl šio principo turi laikytis ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, taikydamos Reglamento Nr. 1254/1999 ir su BŽŪP susijusias nuostatas.

88      Kaip matyti iš šio sprendimo 75 punkto, Bendrijos teisės aktais dėl integruotos sistemos, Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir BŽŪP finansavimo reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemones, būtinas užtikrinti tinkamą integruotos sistemos veikimą, ir tai, kad Bendrijos finansuojamos operacijos iš tikrųjų ir teisingai atliktos. Tokiu reglamentavimu, koks taikomas pagrindinėje byloje, kuriuo, kaip matyti iš šio sprendimo 56 punkto, be kita ko, užkertamas kelias galvijų augintojams neleistinai pasinaudoti tretiesiems asmenims priklausančiais plotais reglamentavimui pagalbos srityje apeiti, siekiama laikytis šių tikslų. Italijos teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas pateikti galiojantį dokumentą veikiausiai atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

89      Vis dėl to prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis šio principo buvo laikytasi.

90      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Bendrijos teisės aktuose, o pirmiausia Reglamente Nr. 1254/1999, nenustatyta sąlyga, jog tam, kad paraiška skirti specialias priemokas galvijų patinams ar ekstensifikacijos išmokas atitiktų reikalavimus, reikia pateikti galiojantį dokumentą, įrodantį paraišką pagalbai gauti pateikusio asmens teisę naudoti pašarų plotus, dėl kurių pateikta paraiška. Vis dėlto Bendrijos teisės aktuose nedraudžiama, kad valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose įtvirtintų reikalavimą pateikti tokį dokumentą, su sąlyga, kad paisoma atitinkamais Bendrijos teisės aktais siekiamų tikslų ir bendrųjų Bendrijos teisės, pirmiausia – proporcingumo, principų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

91      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Bendrijos teisės aktuose, o pirmiausia 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo, nenustatyta sąlyga, jog tam, kad paraiška skirti specialias priemokas galvijų patinams ar ekstensifikacijos išmokas atitiktų reikalavimus, reikia pateikti galiojantį dokumentą, įrodantį paraišką pagalbai gauti pateikusio asmens teisę naudoti pašarų plotus, dėl kurių pateikta paraiška. Vis dėlto Bendrijos teisės aktuose nedraudžiama, kad valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose įtvirtintų reikalavimą pateikti tokį dokumentą, su sąlyga, kad paisoma atitinkamais Bendrijos teisės aktais siekiamų tikslų ir bendrųjų Bendrijos teisės, pirmiausia – proporcingumo, principų.

Parašai.

---

* Proceso kalba: italų.