Byla C‑218/09

SGS Belgium NV ir kt.

prieš

Belgisch Interventie‑ en Restitutiebureau ir kt.

(hof van beroep te Brussel prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 – Eksporto grąžinamosios išmokos – 5 straipsnio 3 dalis – Skyrimo sąlygos – Išimtis – Nenugalimos jėgos sąvoka – Gabenant sugedę produktai“

Sprendimo santrauka

Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Diferencijuota grąžinamoji išmoka

(Komisijos reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalis)

Reglamento Nr. 3665/87, nustatančio bendras išsamias grąžinamųjų eksporto išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1384/95, 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad sugedusi jautienos siunta pervežant nėra nenugalimos jėgos aplinkybė šios nuostatos prasme.

Iš tikrųjų Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalis yra normalios eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos išimtis, todėl ši nuostata turi būti aiškinama siaurai. Kadangi nenugalimos jėgos buvimas yra esminė sąlyga, kad būtų galima prašyti grąžinamųjų išmokų už eksportuotas prekes, kurios nebuvo patiektos į rinką trečiojoje šalyje, į kurią buvo skirtas eksportas, darytina išvada, kad ši sąvoka turi būti aiškinama taip, kad atvejų, kuriais tokia išmoka galima būti pasinaudoti, skaičius lieka ribotas. Tačiau sugedimo pavojus eksportuojant jautieną visų pirma kyla vykdant įvairias krovinių pakrovimo ir iškrovimo operacijas panaudojant įvairias transporto priemones ir gabenant tolimais atstumais. Todėl jei tokia nelaimė įvyksta, ji galėtų būti laikoma susijusia su tokioms ūkinėms operacijoms būdinga komercine rizika, t. y. aplinkybe, kuri negali būti laikoma nei nenormalia vykdant minėtas ūkines operacijas, nei netikėta atidžiam bei apdairiam prekybininkui.

(žr. 46, 48, 50, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. kovo 18 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 – Eksporto grąžinamosios išmokos – 5 straipsnio 3 dalis – Skyrimo sąlygos – Išimtis – Nenugalimos jėgos sąvoka – Gabenant sugedę produktai“

Byloje C‑218/09

dėl Hof van beroep te Brussel (Belgija) 2009 m. birželio 4 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. birželio 15 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą bylose

SGS Belgium NV

prieš

Belgisch Interventie‑ en Restitutiebureau,

Firme Derwa NV,

Centraal Beheer Achmea NV,

ir

Firme Derwa NV,

Centraal Beheer Achmea NV

prieš

SGS Belgium NV,

Belgisch Interventie‑ en Restitutiebureau,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai C. Toader (pranešėja), K. Schiemann, P. Kūris ir L. Bay Larsen,

generalinė advokatė V. Trstenjak,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        SGS Belgium NV, atstovaujamos advokato E. Storme,

–        Firme Derwa NV, atstovaujamos advokatų L. Misson ir L. Wysen,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos B. Burggraaf bei Z. Maluskova ir E. Tserepa‑Lacombe,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendras išsamias grąžinamųjų eksporto išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles (OL L 351, p. 1), su pakeitimais, padarytais 1995 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1384/95 (OL L 134, p. 14), 5 straipsnio 3 dalies išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčus, susijusius su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, išmokėtomis už mėsą, kuri į paskirties vietą buvo atgabenta sugedusi, tarp, pirma, SGS Belgium NV (toliau – SGS Belgium), įmonės, kuri specializuojasi kontrolės ir priežiūros srityje, ir Belgisch Interventie‑ en Restitutiebureau (Belgijos intervencijos ir grąžinimo biuras, toliau – BIRB), eksporto įmonės Firme Derwa NV (toliau – Firme Derwa) ir draudimo įmonės Centraal Beheer Achmea NB (toliau – Centraal Beheer Achmea) bei, antra, Firme Derwa ir Centraal Beheer Achema bei SGS Belgium ir BIRB.

 Teisinis pagrindas

3        Reglamente Nr. 3665/87 numatyta galimybė ūkio subjektams, eksportuojantiems jautieną už Europos Bendrijos teritorijos ribų, gauti eksporto grąžinamąsias išmokas.

4        Pagal Reglamento Nr. 3665/87 4 straipsnio 1 dalį „<…> grąžinamoji išmoka sumokama tik pateikus įrodymus, kad produktai, kurių eksporto deklaracija buvo priimta, per šešiasdešimt dienų nuo tokio eksporto deklaracijos priėmimo dienos buvo nepakitę išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos“.

5        Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnyje nustatyta:

„1.      Diferencijuotos ar nediferencijuotos grąžinamosios išmokos mokėjimas priklauso ne tik nuo to, ar produktai buvo išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos, bet ir, išskyrus atvejus, kai produktai gabenami sugedo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nuo to, ar jie buvo importuoti į Bendrijai nepriklausančią šalį ir, prireikus, į konkrečią Bendrijai nepriklausančią šalį per 12 mėnesių nuo eksporto deklaracijos priėmimo dienos:

<…>

Tačiau minėtasis laikotarpis gali būti pratęstas laikantis 47 straipsnyje nustatytų sąlygų.

<…>

Be to, valstybių narių kompetentingos institucijos gali reikalauti pateikti papildomų įrodymų, kad įsitikintų, jog produktai tikrai buvo nepakitę išleisti į rinką Bendrijai nepriklausančioje šalyje, į kurią jie buvo importuoti.

<…>

3.      Jei iš Bendrijos muitų teritorijos išgabenti produktai gabenami sugedo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, grąžinamąją išmoką sudaro:

–        grąžinamosios išmokos, kurios dydis priklauso nuo produktų paskirties vietos, atveju – 20 straipsnyje nurodyta tokios išmokos dalis,

–        grąžinamosios išmokos, kurios dydis nepriklauso nuo produktų paskirties vietos, atveju – visa tokios išmokos suma.“

6        Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnyje nustatyta, kad „grąžinamosios išmokos neskiriamos už produktus, kurie nėra pakankamai geros ir tinkamos kokybės, kad juos būtų galima tiekti rinkai, taip pat už produktus, skirtus vartoti žmonėms, kai jų savybės arba būklė neleidžia jų skirti vartoti žmonėms arba gerokai sumažina galimybę juos taip vartoti.“

7        Pagal šio reglamento 17 straipsnio 3 dalį produktas laikomas importuotu, kai atliekami muitinės formalumai, leidžiantys jį patiekti į apyvartą atitinkamoje Bendrijai nepriklausančioje šalyje.

8        Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnyje nustatyta:

„1.      Įrodymui, kad produkto atžvilgiu buvo atlikti muitinės formalumai ir jį galima tiekti vartojimui, pateikiami šie dokumentai:

a)      atitinkamas muitinės dokumentas arba jo kopija ar fotokopija; <…>

b)      siuntos iškrovimo ir patiekimo į rinką sertifikatas, parengtas tarptautinės kontrolės ir priežiūros institucijos, patvirtintos valstybės narės. <...>

2.      Jei eksportuotojas, atlikęs tinkamus procedūrinius veiksmus, kad gautų atitinkamą dokumentą pagal 1 dalies a ir b punktus, negali jo gauti, arba kyla abejonių dėl pateikto dokumento autentiškumo, įrodymas, kad buvo įvykdyti muitinės formalumai, susiję su produktų patiekimu į apyvartą, gali būti laikomas pateiktu pateikus vieną ar keletą toliau nurodomų dokumentų:

<…>

c)      siuntos iškrovimo sertifikatą, parengtą tarptautinės kontrolės ir priežiūros institucijos, patvirtintos valstybės narės, kurioje buvo priimta eksporto deklaracija; sertifikate taip pat patvirtinama, kad produktai buvo išgabenti iš uosto zonos, arba bent, kiek žinoma, nebuvo pakrauti reeksportuoti;

<…>“

9        Reglamento Nr. 3665/87 20 straipsnyje nustatyta:

„1.      Taikant išlygas 16 straipsnio nuostatoms ir nepažeidžiant 5 straipsnio, dalis grąžinamosios išmokos sumokama pateikus įrodymus, kad produktai jau išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos.

<…>

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta grąžinamosios išmokos dalis lygi grąžinamajai išmokai, kurią eksportuotojas gautų, jei jo produktai pasiektų produktų paskirties vietą, kurios atžvilgiu buvo nustatyta mažiausia grąžinamosios išmokos dalis, o tuomet, jei tokia dalis nenustatoma, laikoma, kad buvo nustatyta mažiausia grąžinamosios išmokos dalis.

<…>“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

10      1996 m. Firme Derwa eksportavo jautienos siuntą į Libaną. 1996 m. birželio 24 d. muitinės tarnybos priėmė pateiktą atitinkamą eksporto deklaraciją. 1996 m. liepos 19 d. BIRB avansu išmokėjo Firme Derwa 1 301 696 BEF (32 268,2 EUR) dydžio grąžinamąją eksporto išmoką.

11      1996 m. liepos 9 d. ši mėsos siunta buvo atgabenta į Beirutą, kur įgyvendinant muitinės taisykles veterinarijos tarnybos paėmė mėginius, kad atliktų patikrinimą. Šios tarnybos mėginiuose aptiko bakterijų. Dėl šios priežasties visa siunta buvo pripažinta netinkama vartoti žmonėms, užsakovas jos atsisakė ir galiausiai ji buvo sunaikinta.

12      Tam, kad teisė į grąžinamąją išmoką būtų galutinai patvirtinta, Firme Derwa per 12 mėn. nuo eksporto deklaracijos priėmimo privalėjo pateikti importo įrodymą, patvirtinantį, kad prekės į Libaną buvo importuotos nepakitusios būklės. 1997 m. birželio 3 d. Firme Derwa paprašė BIRB pratęsti pateisinančių dokumentų pateikimo terminą.

13      Kadangi Firme Derwa neturėjo prašomo dokumento 1997 m. balandžio 14 d. Centraal Beheer Achmea – prekių draudikas – pavedė SGS Belgium susisiekti su jos korespondencine įmone Beirute dėl sertifikato išdavimo pagal Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 18 straipsnio 1 dalies b punktą. 1997 m. birželio 17 d. SGS Liban atsakė faksimiliniu pranešimu SGS Belgium, kad šioms prekėms nebuvo išduota deklaracija dėl prekių tiekimo į rinką.

14      Tačiau 1997 m. liepos 19 d. SGS Belgium patvirtino, kad Libano muitinės tarnybos leido patiekti prekes į rinką.

15      Tuomet 1997 m. spalio 8 d. BIRB „atlaisvino“ Firme Derwa pateiktą garantiją. Tačiau kadangi įrodymas dėl šių prekių importo patiekiant jas į rinką Libane buvo pateiktas pavėluotai, Firme Derwa privalėjo grąžinti gautos eksporto grąžinamosios išmokos dalį.

16      Belgijos Ekonomikos ministerijos ekonominės priežiūros inspekcijai laikotarpiu nuo 1998 m. iki 1999 m. atlikus patikrinimą SGS Belgium patalpose, iš rasto 1997 m. birželio 17 d. SGS Libanon faksimilinio pranešimo paaiškėjo, kad eksportuota mėsa nebuvo patiekta į rinką.

17      1999 m. balandžio 21 d. BIRB pranešė SGS Belgium apie patikrinimo rezultatus.

18      2001 m. vasario 1 d. BIRB pranešė SGS Belgium, kad tokiomis aplinkybėmis pagal Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 13 straipsnį teisė į eksporto grąžinamąją išmoką pasibaigė, nepagrįstai išmokėta suma padidinama 15 %, nes eksporto grąžinamoji išmoka buvo išmokėta avansu, skiriama 200 % dydžio bauda, nes klaidingi faktai buvo nurodyti sąmoningai, ir skaičiuojamos palūkanos nuo banko garantijos „atlaisvinimo” dienos – 1997 m. spalio 8 dienos. BIRB pareikalavo sumokėti 3 829 628 BEF (94 934 EUR).

19      2001 m. balandžio 11 d. BIRB pareiškė ieškinį SGS Belgium, kad jai būtų išmokėta 3 829 628 BEF (94 934 EUR) suma, priskaičiuojant delspinigius, įskaitant delspinigius, skaičiuotinus po ieškinio pareiškimo.

20      2001 m. lapkričio 21 d. SGS Belgium paprašė įtraukti į bylą Firme Derwa ir Centraal Beheer Achema kaip trečiuosius asmenis ir garantą.

21      2002 m. rugpjūčio 8 d. Firme Derwa ir Centraal Beheer Achmea pateikė ieškinį BIRB.

22      2003 m. balandžio 11 d. Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Antverpeno pirmosios instancijos teismas) nusprendė, kad aiškiai nebuvo laikytasi mėsos patiekimo į rinką muitinės formalumų, o tai reiškia, kad nebuvo įvykdytos ir diferencijuotų grąžinamųjų išmokų mokėjimo sąlygos. Todėl Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen nurodė SGS Belgium sumokėti BIRB 3 829 628 BEF sumą, priskaičiuojant delspinigius, įskaitant delspinigius, skaičiuotinus po ieškinio pareiškimo.

23      Tuo pačiu sprendimu jis nurodė Firme Derwa ir Centraal Beheer Achema solidariai atlyginti visą SGS Belgium patirtą žalą ir atmetė atitinkamai Firme Derwa ir Centraal Beheer ieškinį kaip nepagrįstą.

24      Gavęs apeliacinį skundą Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas) 2004 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą kad SGS Belgium negalima apkaltinti padarius pažeidimą, nes 1997 m. liepos 19 d. deklaracijoje, pagrįstoje Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnio 1 dalies b punktu, iš tikrųjų buvo padaryta materialinė klaida ir ši deklaracija galėjo galioti kaip iškrovimo sertifikatas Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnio 2 dalies c punkto prasme, o tai Firme Derwa suteikia teisę į grąžinamąsias eksporto išmokas.

25      Hof van beroep te Antwerpen teigimu, grąžinamoji išmoka Firme Derwa nebuvo išmokėta nepagrįstai, o SGS Belgium nei padarė teisės pažeidimą, padariusį Europos Bendrijų biudžetui ar Bendrijų kontroliuojamiems biudžetams nuostolių, nei dalyvavo jį darant.

26      BIRB dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą.

27      2007 m. kovo 16 d. Hof van Cassatie (Kasacinis teismas) nusprendė, kad siuntos iškrovimo sertifikatas Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnio 2 dalies c punkto prasme akivaizdžiai yra ginčijamas įrodymas to, kad prekės iš tiesų pasiekė paskirties valstybės rinką ir joje buvo patiektos į rinką. Jo manymu, Hof van beroep nepagrįstai nusprendė, kad išdavus siuntos iškrovimo sertifikatą sąlygos išmokėti diferencijuotą grąžinamąją išmoką turi būti laikomos įvykdytomis, lyg šis sertifikatas būtų neginčijamas įrodymas. Todėl Hof van Cassatie panaikino 2004 m. gruodžio 21 d. Hof van beroep te Antwerpen sprendimą ir perdavė bylą Hof van Beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas).

28      Šiame kitame apeliaciniame teisme SGS Belgium teigė, kad vykdant eksportą pagrindinėje byloje nagrinėjama prekė buvo geros prekinės kokybės ir tinkama vartoti žmonėms, todėl ji turi būti laikoma sugedusia gabenant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalies prasme.

29      BIRB kritikavo tokią SGS Belgium, kuri nuo pat proceso pradžios teigė, kad minėtos prekės iš tiesų buvo importuotos į Libaną ir patiektos į rinką, pasikeitusią poziciją. Bet kuriuo atveju BIRB tvirtino, kad šioje nuostatoje pavartotas veiksmažodis „sugesti“ jokiu būdu negali reikšti „sugadinti“. Kad eksportuotojas galėtų pasinaudoti Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reikia, kad pačios prekės pražūtų, t. y. kad eksportuotojas jas prarastų, o tai reikštų, jog prekės nebegalėtų pasiekti savo paskirties vietos.

30      Hof van beroep te Brussel sutinka, kad SGS Belgium pozicijos pakeitimas sukelia prieštaravimą. Tačiau, teismo manymu, ši aplinkybė nekliudo eksportuotojui pasiremti nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

31      Minėtas teismas mano, kad pagal Centraal Beheer Achmea kaip įrodymą pateiktą Lloyds ataskaitą pagrindinėje byloje nagrinėjama mėsa buvo gabenama tinkamai supakuota ir patalpinta konteineryje-šaldiklyje, o toks konteineris būtent ir buvo naudojamas, kad mėsa nesugestų. Gabenant konteineryje-šaldiklyje taip pat tinkamai buvo palaikoma 0°C temperatūra. Pagaliau iš šios ataskaitos taip pat matyti, kad eksportuojant prekės buvo geros prekinės kokybės ir tiko vartoti žmonėms, tačiau mėsa į Beirutą atgabenta jau sugedusi.

32      Šiomis aplinkybėmis der Hof van beroep te Brussel nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Reglamento Nr. 3665/87 <…> 5 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „nenugalimos jėgos aplinkybės“ aiškintina taip, kad jautienos, kuri buvo gabenama tinkamai supakuota ir patalpinta konteineryje-šaldiklyje, kuriame nuolat buvo palaikoma reikalaujama temperatūra, sugedimas iš esmės yra nenugalimos jėgos aplinkybė?“

 Dėl prejudicinio klausimo

 Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

33      SGS Belgium ir Firme Derwa mano, kad į pateiktą klausimą reikia atsakyti teigiamai. Iš tiesų, nors olandiškoje Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalies versijoje vartojamas terminas „verloren“ (prarasti), šioje nuostatoje nurodomas terminas „praradimas“ apima ir „sugedimą“, kaip tai matyti iš kitų šios nuostatos kalbinių versijų. Angliškoje ir prancūziškoje versijose atitinkamai nurodomi terminai „perished“ ir „péri“,, o ne „lost“ arba „perdues“. Be to, 1987 m. gegužės 20 d. Europos ekonominės bendrijos ir Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Švedijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos konvencijos dėl bendros tranzito procedūros (OL L 226, p. 2), su pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 20 d. Europos Bendrijų ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1/2000 „Bendrasis tranzitas“ (OL L 9, 2001, p. 1), I priedo 114 straipsnyje šiuo klausimu išaiškinta, kad „prekė laikoma negrąžintinai prarasta, kai ji tampa nenaudotina“.

34      SGS Belgium teigia, kad gabenant pagrindinėje byloje nagrinėjamas prekes buvo imtasi griežtesnių atsargumo priemonių, nei nustato norminiai aktai, visų pirma, kiek tai susiję su mėsos šaldymu palaikant pastovią temperatūrą. Bakterijų atsiradimas yra nenumatomas reiškinys, ir šiuo klausimu ta aplinkybė, kad galima pasinaudoti draudimo, apimančio tokius nelaimingus atsitikimus, polisu, šio teiginio nepaneigia.

35      Belgijos vyriausybė ir Europos Komisija siūlo atsakyti į pateiktą klausimą taip, kad toks prekių sugedimas iš principo nėra nenugalimos jėgos aplinkybė Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalies prasme. Nenugalimos jėgos aplinkybės būtų tik tuomet, jei sugedimo priežastis ir aplinkybės būtų žinomos ir paaiškėtų, kad mėsa sugedo dėl neįprastų ir neprognozuojamų bei su eksportuotoju nesusijusių priežasčių, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų įmanomų atsargumo priemonių, kurių jis ėmėsi.

36      Komisija priduria, kad pavojus, kad tam tikru būdu atsiras bakterinis užkratas, yra įprasta komercinė rizika, kuri kyla eksportuojant gendančius maisto produktus. Taigi negali būti laikoma, kad bakterinis užkratas eksportuotojui iš principo yra nenormalus ir neprognozuojamas reiškinys. Tik esant papildomoms ir išskirtinėms aplinkybėms būtų galima daryti skirtingą išvadą. Šiuo klausimu Komisija turi labai mažai faktinės informacijos, pateikti savo nuomonę šioje byloje. Visų pirma ji teigia, kad nėra įrodymų dėl gabenant naudoto konteinerio tinkamumo ir jo bendros būklės. Komisija tai pat pažymi, kad praėjo šešiolika dienų nuo eksporto deklaracijos priėmimo datos ir bakterijų užkrato aptikimo, ir nežinoma, kas iš tiesų įvyko per tą laiką. Pagaliau, šios institucijos manymu, atliekant analizę gali būti naudinga žinoti, ar buvo draudimas arba sutarties sąlyga, susijusi su mėsos sugedimu.

37      Kalbant apie priemones, kurių eksportuotojas ėmėsi pagrindinėje byloje, pažymėtina, kad Belgijos vyriausybė pažymi, jog iš draudimo įmonės Lloyds Beirute parengtos ataskaitos matyti, kad aptiktas bakterinis užkratas galėjo atsirasti dėl šaldymo proceso mėsos saugojimo vietoje nutrūkimo. Galiausiai, kadangi tikroji prekės sugedimo priežastis iš tiesų nebuvo nustatyta, negalima daryti išvados, kad eksportuotojas ėmėsi visų galimų atsargumo priemonių, kad būtų to išvengta. Šios vyriausybės manymu, tikėtina, kad jautienos – pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės – šaldymo procesas nutrūko jos gabenimo ar iškrovimo Beiruto uoste metu. Toks įvykis yra normali ir prognozuojama aplinkybė, kuriai eksportuotojas gali bandyti užkirsti kelią, ir ji nesudaro nenugalimos jėgos aplinkybės.

 Teisingumo Teismo atsakymas

38      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką diferencijuotų grąžinamųjų eksporto išmokų sistemos tikslas – diferencijuojant išmokas atverti arba išlaikyti atviras atitinkamų Bendrijai nepriklausančių šalių rinkas Bendrijos produktų eksportui, siekiant atsižvelgti į kiekvienos importo rinkos, kurioje Bendrija nori veikti, bruožus (1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimo Boterlux, C‑347/93, Rink. p. I‑3933, 18 punktas ir nurodyta teismų praktika).

39      Iš šios teismo praktikos matyti, kad būtų nesilaikoma diferencijavimo sistemos, jei vien nepakitusios būklės eksportuotų prekių iškrovimo Bendrijai nepriklausančioje šalyje pakaktų, kad būtų įgyta teisė gauti grąžinamąją išmoką (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Boterlux 19 punktą).

40      Todėl Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatoma, kad grąžinamosios išmokos mokėjimas priklauso ne tik nuo to, ar produktai buvo išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos, bet ir nuo to, ar jie buvo importuoti į Bendrijai nepriklausančią šalį. Šiuo klausimu šio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad produktas laikomas importuotu, kai atliekami muitinės formalumai, leidžiantys jį patiekti į rinką atitinkamoje Bendrijai nepriklausančioje šalyje.

41      Be to, pagal Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnio sąlygas grąžinamosios išmokos neskiriamos už produktus, kurie nėra pakankamai geros ir tinkamos kokybės, kad juos būtų galima tiekti rinkai, taip pat už produktus, skirtus vartoti žmonėms, kai jų savybės arba būklė neleidžia jų skirti vartoti žmonėms arba gerokai sumažina galimybę juos taip vartoti.

42      Kalbant apie diferencijuotą grąžinamąją išmoką, Reglamento Nr. 3665/87 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad pagal mažiausią eksporto dieną taikytiną grąžinamosios išmokos dydį apskaičiuota bazinė grąžinamoji išmoka sumokama eksportuotojui pateikus įrodymų, kad produktas išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos. Diferencijuotai grąžinamosios išmokos daliai taikomos papildomos sąlygos, apibrėžtos šio reglamento 17 ir 18 straipsniuose. Per 12 mėnesių nuo eksporto deklaracijos priėmimo dienos eksportuotojas turi įrodyti, kad produktas importuotas į Bendrijai nepriklausančią šalį ar vieną iš Bendrijai nepriklausančių šalių, kuriai taikoma grąžinamoji išmoka, pateikdamas įrodymų, kad buvo baigti muitinės formalumai, susiję su prekės patiekimu į rinką šioje šalyje (žr. 2009 m. kovo 19 d. Sprendimo Dachsberger & Söhne, C‑77/08, Rink. p. I‑0000, 28 punktą).

43      Tačiau išimties tvarka Reglamento Nr. 3665/87 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad grąžinamosios išmokos vis tiek turi būti išmokamos, kai produktas, kuris buvo išgabentas už Bendrijos muitų teritorijos ribų, gabenamas dėl nenugalimos jėgos aplinkybės taip sugedo, kad jau nebegali būti patiektas į apyvartą Bendrijai nepriklausančioje eksporto šalyje.

44      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nenugalimos jėgos sąvoka turi būti aiškinama kaip su asmeniu, kuris remiasi šia situacija, nesusijusi, neįprasta ir iš anksto neprognozuojama aplinkybė, kurios pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi (žr., be kita ko, 1987 m. vasario 5 d. Sprendimo Denkavit, 145/85, Rink. p. 565, 11 punktą ir 2006 m. spalio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑377/03, Rink. p. I‑9733, 95 punktą).

45      Dėl Reglamento Nr. 3665/87 nuostatų, susijusių su nenugalima jėga, iš šios nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad ši sąvoka skirtingose Sąjungos teisės srityse nėra apibrėžta vienodai, jos reikšmė turi būti apibrėžiama atsižvelgiant į teisinį kontekstą, kuriam esant ją siekiama taikyti (žr., be kita ko, 1993 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Huygen ir kt., C‑12/92, Rink. p. I‑6381, 30 punktą ir 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo First City Trading ir kt., C‑263/97, Rink. p. I‑5537, 41 punktą).

46      Šiuo klausimu konstatuotina, kad Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalis yra normalios eksporto išmokų grąžinimo procedūros išimtis, todėl ši nuostata turi būti aiškinama siaurai. Kadangi nenugalimos jėgos atvejis yra esminė sąlyga, kad būtų galima siekti grąžinamųjų išmokų už eksportuotas prekes, kurios nebuvo patiektos į rinką Bendrijai nepriklausančioje eksporto šalyje, darytina išvada, kad ši sąvoka turi būti aiškinama taip, kad tokių atvejų, kuriais tokia išmoka galima būti pasinaudoti, skaičius lieka ribotas (pagal analogiją žr. 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Heuschen & Schrouff Oriëntal Foods Trading prieš Komisiją, C‑38/07 P, Rink. p. I‑8599, 60 punktą).

47      Bendrai kalbant, pažymėtina, kad bakterinis užkratas mėsos siuntoje nėra neįprastas dalykas. Iš tiesų, nepaisant griežtų sanitarinių priemonių, kaip antai, gyvulių prevencinė medicininė priežiūra, mėsos šaldymas ir kilmės atsekamumas, taip pat sanitarijos įstaigų vykdoma kontrolė ir priežiūra, pardavėjai kartais priversti atsisakyti jautienos, kuria prekiaujama Sąjungos teritorijoje, siuntų dėl aptikto bakterinio užkrato.

48      Toks bakterinio užkrato pavojus visų pirma atsiranda tuomet, kai jautiena eksportuojama, nes prieš pasiekiant paskirties vietą jautienos siuntų atžvilgiu vykdomos įvairios krovinių pakrovimo ir iškrovimo operacijos, panaudojant įvairias transporto priemones. Be to, gabenant tolimais atstumais, visų pirma jūra, aplinkos temperatūra labai keičiasi, todėl tokiam gabenimui naudojama šaldymo įranga turi atlaikyti papildomus techninius reikalavimus.

49      Siekiant atsakyti į klausimą, ar ūkio subjektas veikė tinkamai, kad išvengtų bakterinio užkrato, nacionalinis teismas turi nustatyti tikslias pagrindinėje byloje aptariamų prekių gabenimo, saugojimo ir iškrovimo sąlygas bei patikrinti, ar, nepaisant eksporto valstybės narės sanitarinių tarnybų tyrimo, bakterinis užkratas jau galėjo atsirasti pakraunant prekes. Tačiau pažymėtina, kad jei mėsą gabenant tinkamai supakuotą ir patalpintą konteineryje-šaldiklyje, kuriame buvo palaikoma reikalaujama temperatūra, nebuvo galima sutrukdyti atsirasti bakteriniam užkratui ir (arba) jam išplisti, iš tiesų tikėtina, kad jis jau buvo mėsos siuntoje jos išgabenimo iš Sąjungos teritorijos momentu, t. y. prieš ją transportuojant į Bendrijai nepriklausančią šalį tokioje stadijoje, kurioje nacionalinės eksporto valstybės narės sanitarinės tarnybos šio bakterinio užkrato neaptiko arba negalėjo aptikti.

50      Todėl jei tokia nelaimė įvyksta, ji turėtų būti laikoma tokioms ūkinėms operacijoms būdinga komercine rizika, t. y. aplinkybe, kuri negali būti laikoma „nenormalia“ vykdant minėtas ūkinės operacijas, nei „netikėta“ atidžiam bei apdairiam prekybininkui (šiuo klausimu žr. 1968 m. liepos 11 d. Sprendimą Schwarzwaldmilch, 4/68, Rink. p. 549, 563).

51      Be to, kaip teisingai pažymėjo Belgijos vyriausybė ir Komisija, aplinkybė, kad tokiam eksportuojamų siuntų bakterinio užkrato atsiradimui, kaip yra šioje pagrindinėje byloje, gali būti taikomas specifinis draudimo polisas, įrodo, jog tokia aplinkybė negali būti laikoma neprognozuojama vykdant eksporto operacijas.

52      Todėl į pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad jautienos siuntos sugedimas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo apibūdintomis sąlygomis nėra nenugalimos jėgos aplinkybė minėtos nuostatos prasme.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

53      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendras išsamias grąžinamųjų eksporto išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles, su pakeitimais, padarytais 1995 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1384/95, 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad jautienos siuntos sugedimas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo apibūdintomis sąlygomis nėra nenugalimos jėgos aplinkybė minėtos nuostatos prasme.

Parašai.

---

* Proceso kalba: olandų.