1

Ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad, 2003 m. kovo 11 d. Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 (Diário da República I, A serija, Nr. 59, 2003 m. kovo 11 d.) 2 straipsnio 1 dalimi uždraudusi klijuoti spalvotas plėveles ant variklinių transporto priemonių stiklų, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 ir 30 straipsnius bei pagal 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3, toliau – EEE susitarimas) 11 ir 13 straipsnius.

2

Bendrijos teisės aktų leidėjas nepriėmė teisės akto dėl spalvotų plėvelių, skirtų klijuoti ant variklinių transporto priemonių stiklų.

3

Tačiau yra Bendrijos teisės aktų, susijusių su variklinių transporto priemonių apsauginių stiklų, įmontuotų gamykloje, kitaip tariant, prieš pradedant naudoti tas transporto priemones, patvirtinimu, kuriuose taip pat kalbama apie stiklo spalvą. Tarp tokių teisės aktų yra 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/22/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų apsauginių stiklų bei stiklinimo medžiagų (OL L 129, p. 11) su pakeitimais, padarytais 2001 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2001/92/EB (OL L 291, p. 24, toliau – Direktyva 92/22).

4

Direktyvos 2001/92 trečioje konstatuojamojoje dalyje ir II B priede daroma nuoroda į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklę Nr. 43, kurios pavadinimas yra „Suvienodinti reikalavimai dėl apsauginių stiklų patvirtinimo ir jų montavimo transporto priemonėse“ (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.1/Add 42/Rev.2, toliau – taisyklė Nr. 43).

5

Šios taisyklės 4 straipsnyje nustatyta, kad priekinio stiklo įprasto šviesos pralaidumo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 75 %. Kalbant apie kitus apsauginius stiklus, esančius vairuotojo matymo į priekį lauke, šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 70 %. Kalbant apie apsauginį stiklą, esantį vairuotojo matymo atgal lauke, šviesos pralaidumo rodiklis gali būti mažesnis nei 70 %, jei transporto priemonėje įmontuoti du išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai.

6

Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Ant keleiviams arba prekėms skirtų transporto priemonių stiklų draudžiama klijuoti spalvotas plėveles, išskyrus teisės aktuose nustatytas lipnias plėveles ir neperšviečiamas plėveles ant transporto priemonių, skirtų prekėms vežti, krovinių skyriaus“.

7

2004 m. balandžio 1 d. Komisija Portugalijos Respublikai išsiuntė oficialų pranešimą, kuriame ji padarė išvadą, kad Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalimi uždraudusi ant keleiviams arba prekėms skirtų variklinių transporto priemonių stiklų klijuoti spalvotas plėveles, išskyrus įstatymuose nustatytas lipnias plėveles ir neperšviečiamas plėveles ant transporto priemonių, skirtų prekėms vežti, krovinių skyriaus, ir nepateikusi Komisijai minėto dekreto-įstatymo projekto, ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 ir 30 straipsnius, EEE susitarimo 11 ir 13 straipsnius bei 1988 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, p. 37), 8 straipsnį.

8

2004 m. birželio 28 d. laišku Portugalijos respublika atsakė į šį oficialų pranešimą.

9

Kadangi šis atsakymas Komisijos neįtikino, 2004 m. gruodžio 22 d., ji Portugalijos Respublikai išsiuntė pagrįstą nuomonę, kurioje paragino per du mėnesius nuo jos gavimo tinkamai į ją atsižvelgti.

10

Atsakydama į pagristą nuomonę, Portugalijos Respublika 2005 m. liepos 22 d. laišku pranešė, kad panaikins nuostatą, kuria draudžiama ant variklinių transporto priemonių stiklų klijuoti spalvotas plėveles, t. y. Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalį.

11

Ji taip pat informavo Komisiją, kad rengiamas techninių reikalavimų, kurie turės būti įtraukti į teisės aktą, projektas dėl spalvotų plėvelių klijavimo ant tokių stiklų. Remiantis Direktyva 98/34, 2005 m. gruodžio mėn. Komisijai buvo pranešta apie dekretą, kuriuo nustatomi šie reikalavimai.

12

Atsižvelgdama į šį pranešimą, Komisija nusprendė nebereikšti pretenzijų dėl Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalies projekto nepateikimo.

13

Tačiau Komisija neatsisakė pretenzijų dėl šios nuostatos prieštaravimo EB 28 ir 30 straipsniams bei EEE susitarimo 11 ir 13 straipsniams, ir 2006 m. birželio 16 d. pareiškė šį ieškinį.

14

Komisija laikosi nuomonės, kad Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią draudžiama ant visų variklinių transporto priemonių priekinių stiklų ir šoninių stiklų prie keleivių sėdynių klijuoti bet kokios rūšies šviesos pralaidumą mažinančias spalvotas plėveles, Portugalijoje praktiškai trukdoma prekiauti kitoje valstybėje narėje arba valstybėje, kuri yra EEE susitarimo šalis, teisėtai pagaminta ir (arba) parduodama spalvota plėvele, taip pažeidžiant EB 28 ir 30 straipsnius bei EEE susitarimo 11 ir 13 straipsnius.

15

Iš tiesų, pasak Komisijos, suinteresuotosios šalys, prekybininkai arba privatūs asmenys tokių plėvelių galbūt nepirks, žinodami, kad negalės jų klijuoti ant variklinių transporto priemonių stiklų.

16

Komisija primena, kad, remiantis pagal Direktyvą 92/22 taikoma taisykle Nr. 43, priekinis stiklas ir kiti stiklai, esantys vairuotojo matymo į priekį lauke prieš tašką, kuris joje vadinamas „B statramsčiu“, turi atitikti įprastą šviesos pralaidumo rodiklį, kuris atitinkamai yra ne mažesnis kaip 75 % ir 70 %. Taigi šie stiklai gali būti dengiami spalva, jei laikomasi šių reikalavimų.

17

Be to, Komisija pabrėžia, kad kalbant apie stiklus, kurie yra už B statramsčio, nenurodytas joks mažiausias įprasto šviesos pralaidumo rodiklis, jei šie stiklai nedaro esminės įtakos vairuotojo matymui. Praktiškai tai reikštų, kad variklinėje transporto priemonėje už šio statramsčio gali būti įmontuoti spalvoti stiklai, kurių įprasto šviesos pralaidumo rodiklis yra labai mažas, jei transporto priemonėje yra du išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai.

18

Taigi Komisija priekaištauja Portugalijos Respublikai, kad ši draudžia ant keleivinių ar krovininių variklinių transporto priemonių priekinių stiklų ir šoninių stiklų prie keleivių sėdynių klijuoti bet kokias spalvotas plėveles, net jei jų įprasto šviesos pralaidumo rodiklis atitinka taisyklėje Nr. 43 nustatytas mažiausias leistinas vertes.

19

Komisija pabrėžia, kad nesant derinimo nuostatų Bendrijos mastu valstybės narės iš tikro gali nustatyti kelių eismo saugumo lygį, kuris atrodo tinkamas jų teritorijoje, ir priimti priemones visuomenės saugumui užtikrinti. Tačiau Komisija mano, kad Portugalijos Respublika nepateikė informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad bet kokios spalvotos plėvelės naudojimas, nepaisant jos spalvos ir savybių, visų pirma šviesos pralaidumo rodiklio, kelia pavojų visuomenės ir (arba) kelių eismo saugumui. Ginčijama nuostata nėra nei reikalinga, nei proporcinga siekiamiems tikslams.

20

Portugalijos Respublika neginčija ieškinyje pateiktų faktų. Tačiau ji nesutinka dėl kai kurių faktų aiškinimo, vertės ir reikšmės.

21

Visų pirma Portugalijos Respublika teigia, kad Komisijai nereikėjo pareikšti prieš ją ieškinio, nes ši valstybė narė per ikiteisminę procedūrą pranešė, kad iš dalies keis teisės aktus atsižvelgdama į Komisijos pastabas. Pasak Portugalijos Respublikos, Komisijai pateiktas pakeitimo projektas reiškia, kad ši valstybė narė panaikino Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą.

22

Antra, sutikdama, kad šia nuostata ribojamas laisvas prekių judėjimas, Portugalijos Respublika teigia, kad bet kuriuo atveju ji yra pateisinama kelių eismo saugumo ir visuomenės saugumo tikslais.

23

Portugalijos Respublika taip pat pabrėžia, kad draudimu siekiama kompetentingoms institucijoms sudaryti sąlygas greitai iš išorės pamatyti, kas yra variklinių transporto priemonių viduje jų nesustabdant, kad būtų galima, pirma, patikrinti, ar laikomasi reikalavimo užsisegti saugos diržus, ir, antra, nustatyti galimus nusikaltėlius kovojant su nusikalstamumu.

24

Galiausiai Portugalijos Respublika nemano, kad yra mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad bus siekiama jos nustatytų kelių eismo saugumo ir visuomenės saugumo tikslų. Šiuo klausimu ji atkreipia dėmesį, kad draudimas ant transporto priemonių klijuoti spalvotas plėveles nėra absoliutus, o tik dalinis, nes jis netaikomas prekėms vežti skirtų variklinių transporto priemonių krovinių skyriams ir nevariklinėms transporto priemonėms, kaip antai laivams.

25

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai pareiškiamas ieškinys pagal EB 226 straipsnį, įsipareigojimo neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį, buvusią pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, o į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas atsižvelgti negali (žr. 2002 m. sausio 17 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-423/00, Rink. p. I-593, 14 punktą ir 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-254/05, Rink. p. I-4269, 39 punktą).

26

Taigi šiuo atveju yra aišku, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam dviejų mėnesių terminui Portugalijos Respublika nepanaikino Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalies, kuria draudžiama ant variklinių transporto priemonių stiklų klijuoti spalvotas plėveles. Aplinkybė, kad ši valstybė narė vėliau pranešė apie teisės akto projektą, kuriame nėra ginčytinos nuostatos, nieko nekeičia šios nuostatos egzistavimo atitinkamu momentu atžvilgiu.

27

Todėl reikėtų išsiaiškinti, ar minėtoji nuostata, cituota šio sprendimo 6 punkte, yra suderinama su Komisijos nurodytomis Bendrijos teisės ir Europos Ekonominės Erdvės teisės nuostatomis.

28

Reikia pabrėžti, kad Direktyva 92/22 reglamentuojamos ne spalvotos plėvelės, skirtos klijuoti ant variklinių transporto priemonių stiklų, o tik stiklai, kurie į variklines transporto priemones montuojami gamykloje, t. y. tamsinti stiklai.

29

Tačiau nesant suderinimo Bendrijos mastu, Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalis turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į su laisvu prekių judėjimu susijusias EB sutarties nuostatas ir į atitinkamas EEE susitarimo nuostatas.

30

Kadangi pastarosios yra suformuluotos beveik taip pat kaip Sutartyje, toliau pateikiami argumentai, susiję su EB 28 ir 30 straipsniais, turi būti suvokiami kaip taikytini atitinkamoms EEE susitarimo nuostatoms, t. y. šio susitarimo 11 ir 13 straipsniams.

31

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai varžyti Bendrijos vidaus prekybą, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte kiekybiniams apribojimams, kurie draudžiami pagal EB 28 straipsnį (žr. 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punktą; 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-420/01, Rink. p. I-6445, 25 punktą ir 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ludwigs-Apotheke, C-143/06, Rink. p. I-9623, 25 punktą).

32

Šiuo atveju Portugalijos Respublika sutinka, kad Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu ant variklinių transporto priemonių priekinių stiklų ir stiklų prie keleivių sėdynių klijuoti spalvotas plėveles Portugalijoje ribojama prekyba šiais gaminiais.

33

Iš tiesų galima konstatuoti, jog suinteresuotosios šalys, prekybininkai ir privatūs asmenys, žinodami, kad draudžiama tokias plėveles klijuoti ant priekinių ir šoninių stiklų prie variklinių transporto priemonių keleivių sėdynių, galbūt praktiškai visiškai nesuinteresuoti jų pirkti.

34

Vienintelė išimtis Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui yra susijusi su spalvotų plėvelių klijavimu ant prekėms vežti skirtų variklinių transporto priemonių krovinių skyriaus ir ant nevariklinių transporto priemonių stiklų.

35

Taigi ginčytina nuostata daro įtaką beveik visų kitose valstybėse narėse ar EEE susitarimo šalimis esančiose valstybėse teisėtai gaminamų ir parduodamų spalvotų plėvelių, skirtų klijuoti ant variklinių transporto priemonių stiklų, pardavimui Portugalijoje.

36

Iš to galima spręsti, kad Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė pagal EB 28 straipsnį ir EEE susitarimo 11 straipsnį. Ši priemonė nesuderinama su šiose nuostatose išdėstytomis pareigomis, nebent ji gali būti objektyviai pateisinama.

37

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, kiekybiniam importo ribojimui lygiavertė priemonė gali būti pateisinama tik vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų imperatyviųjų reikalavimų (žr. 1979 m. vasario 20 d. sprendimo Rewe-Zentral, vadinamojo Cassis de Dijon, 120/78, Rink. p. 649, 8 punktą) su sąlyga, kad ir vienu, ir kitu atveju ši priemonė būtų tinkama siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina tam tikslui pasiekti (2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo ATRAL, C-14/02, Rink. p. I-4431, 64 punktas; 2005 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-432/03, Rink. p. I-9665, 42 punktas ir minėto 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 33 punktas).

38

Šiuo atveju Portugalijos Respublikos pateikti pateisinimai yra susiję, pirma, su kova su nusikalstamumu siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir, antra, su tikrinimu, ar segimi saugos diržai, o tai susiję su kelių eismo saugumo sritimi. Kova su nusikalstamumu ir kelių eismo saugumas gali būti imperatyvieji su viešuoju interesu susiję reikalavimai, kuriais galėtų būti grindžiamos kliūtys laisvam prekių judėjimui (dėl kelių eismo saugumo žr. 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Suomiją, C-54/05, Rink. p. I-2473, 40 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

39

Tačiau valstybės narės privalo įrodyti, kad jų teisės aktai yra tinkami tokiems tikslams pasiekti ir neprieštarauja proporcingumo principui (žr. 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C-297/05, Rink. p. I-7467, 76 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

40

Šiuo atveju Portugalijos Respublika, grįsdama ginčijamą nuostatą, pateikė tik vieną faktą, t. y. kad ja remiantis įmanoma nedelsiant patikrinti variklinių transporto priemonių saloną, paprasčiausia jį apžiūrint iš išorės.

41

Nors iš tiesų atrodytų, kad Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu palengvinama tokia apžiūra ir dėl to jis yra tinkamas siekti kovos su nusikalstamumu bei kelių eismo saugumo tikslų, vien iš to negalima spręsti, kad jis yra būtinas šiems tikslams siekti ir kad nėra kitų mažiau ribojančių priemonių jiems pasiekti.

42

Iš tiesų aptariamas vizualus tikrinimas yra tik viena kompetentingų institucijų turimų priemonių kovai su nusikalstamumu ir reikalavimo privalomai segėti saugos diržus pažeidimais.

43

Tariamas ginčijamos priemonės reikalingumas yra juo labiau nepateisinamas atsižvelgiant į tai, jog per teismo posėdį Portugalijos Respublika pripažino, kad jos teritorijoje leidžiama parduoti variklines transporto priemones su gamykloje įmontuotais tamsintais stiklais laikantis Direktyvoje 92/22 nustatytų ribojimų. Tačiau tamsinti stiklai, kaip ir aptariamos spalvotos plėvelės, gali trukdyti atlikti transporto priemonių vidaus vizualinį tikrinimą iš išorės.

44

Todėl tenka konstatuoti, kad kompetentingos institucijos turi imtis kitų metodų nusikaltėliams ir galimiems reikalavimo segėti saugos diržus pažeidėjams nustatyti, nebent, jei kalbėtume apie variklines transporto priemones su gamykloje įmontuotais tamsintais stiklais, būtų nustatyta, kad jos nusprendė nebekovoti su nusikalstamumu ir nebeužtikrinti kelių eismo saugumo.

45

Be to, Portugalijos Respublika neįrodė, kad visoms spalvotoms plėvelėms taikomas draudimas yra reikalingas siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą ir kovojant su nusikalstamumu.

46

Tiesą sakant, kaip per teismo posėdį pabrėžė Komisija, spalvotų plėvelių gama yra plati – nuo skaidrių iki beveik neperšviečiamų plėvelių. Remiantis šia informacija, kurios Portugalijos Respublika neužginčijo, galima daryti išvadą, kad naudojant bent kai kurias plėveles, t. y. tas, kurių skaidrumo lygis pakankamas, įmanoma vizualiai tikrinti variklinių transporto priemonių saloną.

47

Galima daryti išvadą, kad šis draudimas turi būti laikomas pertekliniu ir dėl to neproporcingu siekiamiems tikslams.

48

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia konstatuoti, kad Dekreto-įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalimi uždraudusi klijuoti spalvotas plėveles ant variklinių transporto priemonių stiklų, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 ir 30 straipsnius bei EEE susitarimo 11 ir 13 straipsnius.

49

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Portugalijos Respublikos, o pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: