Byla C‑313/05

Maciej Brzeziński

prieš

Dyrektor Izby Celnej w Warszawie

(Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Vidaus mokesčiai – Mokesčiai už automobilius – Akcizas – Naudoti automobiliai – Importas“

Sprendimo santrauka

1.        Mokesčių nuostatos – Vidaus mokesčiai – Akcizas, kuriuo apmokestinami pirmą kartą nacionalinėje teritorijoje registruojami automobiliai

(EB 25 ir 90 straipsniai)

2.        Mokesčių nuostatos – Vidaus mokesčiai – Akcizas, kuriuo apmokestinami pirmą kartą nacionalinėje teritorijoje registruojami automobiliai

(EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa)

3.        Mokesčių nuostatos – Vidaus mokesčiai – Akcizas, kuriuo apmokestinami pirmą kartą nacionalinėje teritorijoje registruojami automobiliai

(EB 28 straipsnis; Tarybos direktyvos 92/12 3 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa)

1.        Akcizas, kuriuo lengvieji automobiliai apmokestinami ne dėl to, kad jie kerta sieną, bet dėl jų pirmojo įregistravimo valstybės narės teritorijoje, nėra nei importo muitas, nei jam lygiaverčio poveikio mokėjimas EB 25 straipsnio prasme, o priklauso prekėms taikomų vidaus mokesčių bendrajai sistemai, todėl turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į EB 90 straipsnį.

(žr. 24–25 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa turi būti aiškinama kaip draudžianti akcizą, taikomą lengviesiems automobiliams dėl jų pirmojo įregistravimo valstybės narės teritorijoje, jei tam tikriems kitoje valstybėje narėje įgytiems naudotiems automobiliams taikomo mokesčio suma viršija šio mokesčio, įeinančio į jį įvedusioje valstybėje narėje anksčiau įregistruotų panašių automobilių rinkos vertę, likutį, o tai patikrinti turi nacionalinis teismas.

(žr. 41 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        EB 28 straipsnis netaikomas nacionalinės teisės aktams, reikalaujantiems pateikti supaprastintą deklaraciją per penkių dienų terminą, skaičiuojamą nuo kiekvieno nacionalinėje teritorijoje dar neįregistruoto lengvojo automobilio iš kitos valstybės narės įsigijimo, nes šis reikalavimas yra neatsiejamas nuo įgijėjui tenkančios pareigos sumokėti akcizą pirmą kartą registruojant automobilį nacionalinėje teritorijoje. Kadangi deklaravimo pareiga yra tik apmokestinimo akcizu pasekmė, ji iš tiesų nepatenka į EB 28 straipsnio taikymo sritį, nes jis netaikomas kitų specifinių Sutarties nuostatų numatytoms kliūtims, kaip antai mokestinės arba muitams lygiavertį poveikį turinčios kliūtys.

Direktyvos 92/12 dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 3 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa, tam tikromis aplinkybėmis leidžianti valstybėms narėms įvesti arba toliau taikyti mokesčius, kurie valstybių narių tarpusavio prekybos atveju nereikalauja atlikti formalumų kertant sieną, taip pat netaikoma ir dėl to negali drausti tokių teisės aktų, nes šis formalumas susijęs ne su sienos kirtimu, o su pareiga mokėti akcizą.

(žr. 47, 49–53 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. sausio 18 d.(*)

„Vidaus mokesčiai – Mokesčiai už automobilius – Akcizas – Naudoti automobiliai – Importas“

Byloje C‑313/05

dėl Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie (Lenkija) 2005 m. birželio 22 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2005 m. rugpjūčio 9 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Maciej Brzeziński

prieš

Dyrektor Izby Celnej w Warszawie,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai J. N. Cunha Rodrigues, K. Schiemann (pranešėjas), M. Ilešič ir E. Levits,

generalinė advokatė E. Sharpston,

posėdžio sekretorė K. Sztranc‑Sławiczek, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. birželio 15 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        M. Brzeziński, mokesčių patarėjo J. Martini ir patarėjo W. Ćwiek,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos J. Pietras, W. Bronicki ir E. Białas‑Giebajtow,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou ir K. Herrmann,

susipažinęs su 2006 m. rugsėjo 21 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 25, 28 ir 90 straipsnių bei 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, (OL L 76, p. 1) 3 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimu.

2        Šie klausimai buvo iškelti byloje tarp M. Brzeziński ir Varšuvos teritorinės muitinės direktoriaus (Dyrektor Izby Celnej w Warszawie) dėl akcizo, kuriuo M. Brzeziński apmokestintas už Vokietijoje įgytą ir importuoti į Lenkiją skirtą naudotą automobilį.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        EB 25 straipsnyje numatyta:

„Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami importo ir eksporto muitai ar lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai. Šis draudimas galioja ir fiskalinio pobūdžio muitams.“

4        EB 28 straipsnyje skelbiama:

„Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“

5        EB 90 straipsnis išdėstytas taip:

„Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius.

Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.“

6        Direktyvos 92/12 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta:

„1.      Ši direktyva Bendrijos lygiu taikoma toliau išvardytiems atitinkamose direktyvose apibrėžtiems produktams:

–        mineraliniam kurui,

–        alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams,

–        apdorotam tabakui.

<…>

3.      Valstybės narės turi teisę įvesti arba toliau taikyti mokesčius kitiems nei nurodytieji 1 dalyje produktams, jeigu tokių mokesčių taikymas nereikalauja prekybos tarp valstybių narių atveju atlikti formalumų kertant sieną.

Tomis pačiomis sąlygomis valstybės narės taip pat turi teisę taikyti mokesčius paslaugų, įskaitant susijusias su akcizais apmokestinamais produktais, teikimui, jei jie nelaikytini apyvartos mokesčiais.“

 Nacionalinės teisės aktai

7        2004 m. sausio 23 d. Akcizų įstatymo (Dz. U. Nr. 29, 257 pozicija), su pakeitimais, taikytinais pagrindinėje byloje (toliau – 2004 m. Įstatymas), 2 straipsnyje nurodyta:

„Šiame įstatyme vartojamos sąvokos reiškia:

<…>

11)      įsigijimas Bendrijos viduje – akcizais apmokestinamų produktų perkėlimas iš valstybės narės į nacionalinę teritoriją;

<…>“

8        2004 m. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Apmokestinamosios vertės procentinės išraiškos nurodymo atveju apmokestinamąją vertę sudaro:

1)      akcizais apmokestinamų produktų pardavimo nacionalinėje teritorijoje suma, išskaičiavus iš jos už prekes ir paslaugas mokėtino mokesčio arba už šiuos produktus mokėtino akcizo sumą;

2)      įsigijimo Bendrijos viduje atveju – suma, kurią įgijėjas turi mokėti už akcizais apmokestinamus produktus;

3)      tiekimo į Bendriją atveju – suma už akcizais apmokestinamų produktų tiekimą į valstybės narės teritoriją;

4)      importo atveju – akcizais apmokestinamų produktų muitinės vertės suma, pridėjus prie jos atsižvelgiant į 6–9 dalis mokėtinų muitų sumą.“

9        2004 m. Įstatymo 75 straipsnyje numatyta:

„1.      Nesuderintais akcizais apmokestinamiems produktams, išskyrus elektros energiją, taikomas 65 % tarifas nuo 10 straipsnyje apibrėžtos apmokestinamosios vertės.

<…>

3.      Kompetentingas viešųjų finansų srities ministras gali potvarkiu sumažinti 1 ir 2 dalyse nurodytus tarifus, diferencijuoti juos atsižvelgiant į produkto rūšį bei nustatyti šių tarifų taikymo sąlygas.“

10      Pagal 2004 m. Įstatymo 80 straipsnį:

„1.      Akcizu apmokestinami nacionalinėje teritorijoje pagal kelių eismo taisykles neįregistruoti lengvieji automobiliai.

2.      Akcizo mokėtojai yra:

1)      asmenys, parduodantys lengvuosius automobilius iki jų pirmojo įregistravimo nacionalinėje teritorijoje;

2)      importuotojai ir Bendrijos viduje įsigyjantys asmenys.

3.      Pareiga mokėti akcizo mokestį už automobilius atsiranda:

1)      pardavimo atveju – faktūros išrašymo momentu, bet ne vėliau kaip septynios dienos po prekės perdavimo;

2)      importo atveju – muitinės skolos atsiradimo pagal Muitų teisės nuostatas momentu;

3)      įsigijimo Bendrijos viduje atveju – savininko teisių disponuoti lengvuoju automobiliu įgijimo momentu, bet ne vėliau nei jo įregistravimo pagal kelių eismo taisykles nacionalinėje teritorijoje.

4.      Kompetentingas viešųjų finansų srities ministras gali potvarkiu nustatyti lengvųjų automobilių charakteristikas, įskaitant leidžiamą talpą, akcizo surinkimui, atsižvelgdamas į konkrečias mokesčių teisės aktų nuostatas ir užtikrindamas tinkamą akcizo surinkimą.“

11      2004 m. Įstatymo 81 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Asmenys, Bendrijos viduje įsigyjantys pagal kelių eismo taisykles nacionalinėje teritorijoje neįregistruotus lengvuosius automobilius, privalo:

1)      įveždami juos į nacionalinę teritoriją, pateikti atitinkamos muitinės įstaigos viršininkui supaprastintą deklaraciją per 5 dienas nuo įsigijimo Bendrijos viduje;

2)      sumokėti akcizą ne vėliau nei šios transporto priemonės įregistravimo nacionalinėje teritorijoje dieną.“

12      Pagal 2004 m. Įstatymo 82 straipsnio 3 dalį Bendrijos viduje įsigyjamo lengvojo automobilio apmokestinamoji vertė yra suma, kurią įgijėjas privalo mokėti pardavėjui.

13      Iš 2004 m. balandžio 22 d. Finansų ministro potvarkio dėl akcizų tarifo sumažinimo (Dz. U. Nr. 87, 825 pozicija) su pakeitimais, taikytinais pagrindinėje byloje (toliau – 2004 m. Potvarkis), 7 straipsnio ir priedų Nr. 1 bei 2 matyti, kad naujiems arba ne senesniems nei dvejų metų amžiaus automobiliams taikomas akcizo tarifas yra 3,1 % arba 13,6 %, atsižvelgiant į cilindrų darbinį tūrį, o senesniems nei dvejų metų amžiaus automobiliams šis tarifas nustatomas pagal 2004 m. Potvarkio 7 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę ir kinta atsižvelgiant į automobilio amžių bei gali sudaryti net 65 % apmokestinamosios vertės.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14      Ieškovas pagrindinėje byloje M. Brzeziński nusipirko Vokietijoje Volkswagen markės Golf II modelio lengvąjį automobilį, pagamintą 1989 m., kurį vėliau importavo į Lenkiją. 2004 m. birželio 21 d. jis, vadovaudamasis 2004 m. Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už šį automobilį pateikė AKC‑U tipo supaprastintą deklaraciją, skirtą įforminti įsigijimą Bendrijoje. Tų pačių metų birželio 23 d. jis sumokėjo 855 PLN dydžio akcizą.

15      2004 m. liepos 6 d. laišku M. Brzeziński paprašė grąžinti jo sumokėtą akcizą, kuris, jo nuomone, buvo renkamas nepagrįstai, teigdamas, kad apmokestinimas šiuo mokesčiu prieštarauja EB 23, 25 ir 90 straipsniams. 2004 m. rugpjūčio 17 d. Sprendimu Varšuvos muitinės posto Nr. 1 viršininkas atmetė šį prašymą.

16      2004 m. rugsėjo 2 d. M. Brzeziński apskundė šį sprendimą Dyrektor Izby Celnej w Warszawie. 2005 m. sausio 18 d. Sprendimu šis patvirtino Muitinės posto Nr. 1 viršininko sprendimą ir atmetė jam pateiktą skundą.

17      Varšuvos vaivadijos administraciniame teisme (Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie) pareikštame ieškinyje dėl šio sprendimo atmesti skundą ieškovas paprašė panaikinti šį sprendimą ir priteisti jo naudai iš muitinės akcizą, šios surinktą pažeidžiant minėtas Bendrijos nuostatas.

18      Atsakydamas į ieškovo iškeltus reikalavimus Dyrektor Izby Celnej w Warszawie nurodė, kad su EB 90 straipsnio pažeidimu susijęs pagrindas yra nepagrįstas, ir paprašė atmesti ieškinį.

19      Tokiomis aplinkybėmis Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar (EB) 25 straipsnis, kuriuo valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, draudžia valstybei narei taikyti (2004 m. Įstatymo) 80 straipsnį situacijoje, kai akcizu apmokestinami visi įsigyjami automobiliai, neatsižvelgiant į jų kilmę iki pirmojo įregistravimo nacionalinėje teritorijoje?

2.      Ar pagal (EB) 90 straipsnio pirmąją pastraipą, pagal kurią jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius, leidžia valstybei narei akcizu apmokestinti iš kitų valstybių narių įvežtus naudotus automobilius, šiuo mokesčiu neapmokestinant parduodamų Lenkijoje jau įregistruotų naudotų automobilių, esant situacijai, kai pagal (2004 m. Įstatymo) 80 straipsnio 1 dalį akcizu apmokestinami visi nacionalinėje teritorijoje neįregistruoti automobiliai?

3.      Ar pagal (EB) 90 straipsnio antrąją pastraipą, pagal kurią jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams, leidžia valstybei narei iš kitų valstybių narių įvežtus naudotus automobilius apmokestinti akcizu, kurio procentinė išraiška kinta atsižvelgiant į automobilio amžių ir variklio darbinį tūrį, nurodytus Lenkijos įgyvendinančiame teisės akte (2004 m. Potvarkio 7 straipsnis), jei pagal tokią pačią formulę apskaičiuojamas mokestis už nacionalinėje teritorijoje parduodamus automobilius iki jų pirmojo įregistravimo nacionalinėje teritorijoje ir šis mokestis turi įtakos šio automobilio kainai vėliau jį perparduodant?

4.      Ar (EB) 28 straipsnis dėl kiekybinių importo apribojimų ir visų lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimo valstybių narių tarpusavio prekyboje, skaitant jį kartu su (Direktyvos 92/12) 3 straipsnio 3 dalimi, draudžia valstybei narei priimti (2004 m. Įstatymo) 81 straipsnį, pagal kurį asmenys, Bendrijos viduje įsigyjantys nacionalinėje teritorijoje pagal kelių eismo taisykles neįregistruotą lengvąjį automobilį, įveždami jį į Lenkiją, įpareigojami pateikti supaprastintą deklaraciją kompetentingai muitinės įstaigai per penkias dienas nuo jo įsigijimo Bendrijos viduje?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

20      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar toks akcizas, koks įvestas 2004 m. Įstatymu, yra importo muitas arba lygiaverčio poveikio mokėjimas EB 25 straipsnio prasme.

21      Toks mokestis, koks yra pagrindinėje byloje nagrinėjamas akcizas, nėra muitas tiesiogine šio žodžio prasme.

22      Dėl atsakymo į klausimą, ar lygiaverčio poveikio privalomojo mokėjimo sąvoka apima tokį mokestį, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad bet kokia vienašališkai nustatyta piniginė prievolė, nepaisant jos pavadinimo ir taikymo būdo, kuria apmokestinamos prekės dėl to, kad jos kerta sieną, ir kuri nėra muitas tiesiogine žodžio prasme, yra lygiaverčio poveikio mokėjimas EB 23 ir 25 straipsnių prasme (žr., be kita ko, 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Haahr Petroleum, C‑90/94, Rink. p. I‑4085, 20 punktą; 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Outokumpu, C‑213/96, Rink. p. I‑1777, 20 punktą bei 2006 m. spalio 5 d. Sprendimo Nádasdi ir Németh, C‑290/05 ir C‑333/05, Rink. p. I‑0000, 39 punktą).

23      Toks akcizas, koks įvestas 2004 m. Įstatymu, taikomas ne dėl to, kad kertama šį mokestį įvedusios valstybės narės siena. Iš tikrųjų tiek iš šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalies 3 punkto, tiek iš Lenkijos vyriausybės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad akcizu apmokestinami visi lengvieji automobiliai iki jų pirmojo įregistravimo Lenkijoje ir kad tai užtikrinant numatyti keli apmokestinimą sukeliantys įvykiai. Pareiga mokėti šį mokestį, be kita ko, atsiranda parduodant automobilį arba minėto įstatymo 2 straipsnio 11 punkte apibrėžto įgijimo Bendrijos viduje atveju – savininko teisių disponuoti lengvuoju automobiliu įgijimo momentu, bet ne vėliau nei automobilio įregistravimas nacionalinėje teritorijoje.

24      Toks mokestis priklauso prekėms taikomų vidaus mokesčių bendrajai sistemai, todėl turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į EB 90 straipsnį.

25      Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad toks akcizas, koks Lenkijoje įvestas 2004 m. Įstatymu, kuriuo lengvieji automobiliai apmokestinami ne dėl to, kad jie kerta sieną, nėra nei importo muitas, nei jam lygiaverčio poveikio mokėjimas EB 25 straipsnio prasme.

 Dėl antrojo ir trečiojo klausimų

26      Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikėtų nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar EB 90 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia 2004 m. Įstatymu įvesto akcizo savybėmis pasižymintį mokestį dėl to, kad juo apmokestinami įsigyjami kitų valstybių narių nei jį įvedusioji kilmės naudoti automobiliai, bet neapmokestinami šioje valstybėje narėje jau įregistruoti ir dar iki pirmojo įregistravimo juo apmokestinti naudoti automobiliai, nes toks mokestis gali būti tiesioginis arba netiesioginis kitų valstybių narių gaminių apmokestinimas vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai apmokestinami panašūs vietos gaminiai (EB 90 straipsnio pirmosios pastraipos prasme), arba kitų valstybių narių gaminių apmokestinimas tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams (EB 90 straipsnio antrosios pastraipos prasme).

27      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad pagal EB sutarties sistemą EB 90 straipsnis papildo nuostatas, susijusias su muitų ir jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų panaikinimu. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti laisvą prekių judėjimą tarp valstybių narių įprastomis konkurencijos sąlygomis, panaikinant bet kokią apsaugos formą, galinčią atsirasti kitų valstybių narių prekes apmokestinus diskriminaciniais vidaus mokesčiais (2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Air Liquide Industries Belgium, C‑393/04 ir C‑41/05, Rink. p. I‑0000, 55 punktas ir jame nurodyta teismo praktika bei minėto sprendimo Nádasdi ir Németh 45 punktas).

28      Importuotų naudotų automobilių apmokestinimo srityje Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad EB 90 straipsnis užtikrina visišką vidaus mokesčių neutralumą konkurencijos tarp jau esančių nacionalinėje rinkoje ir importuotų gaminių atžvilgiu (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Weigel, C‑387/01, Rink. p. I‑4981, 66 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei minėto sprendimo Nádasdi ir Németh 46 punktą).

29      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa pažeidžiama tada, kai importuotoms prekėms ir panašioms vietos prekėms taikomi mokesčiai apskaičiuojami skirtingu būdu pagal skirtingas taisykles ir tai, nors ir retais atvejais, lemia didesnio mokesčio taikymą importuotai prekei (žr. minėto sprendimo Weigel 67 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Taigi, pagal minėtą nuostatą kitų valstybių narių gaminiams taikomas akcizas negali būti didesnis už taikomą panašiems nacionaliniams gaminiams.

30      Šiuo atžvilgiu iš pagrindinės bylos medžiagos matyti, kad prašymu priimti prejudicinį sprendimą, grindžiamu nacionalinėje rinkoje jau esančiųjų ir kitoje valstybėje narėje įsigytų naudotų automobilių palyginimu, prašoma palyginti dvi panašių gaminių kategorijas EB 90 straipsnio pirmosios pastraipos prasme. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad kitoje nei Lenkijos Respublika valstybėje narėje įsigytų naudotų automobilių apmokestinimas suteikia EB 90 straipsnio antrąja pastraipa draudžiamą netiesioginę apsaugą kitiems nei motorinės transporto priemonės gaminiams.

31      Vadinasi, pagrindinėje byloje nagrinėjamą akcizą reikia nagrinėti tik EB 90 straipsnio atžvilgiu.

32      Siekiant užtikrinti vidaus mokesčių neutralumą konkurencijos tarp naudotų automobilių, jau esančių nacionalinėje rinkoje, ir panašių automobilių, importuojamų iš kitos nei Lenkijos Respublika valstybės narės, atžvilgiu, reikia palyginti šiems importuotiems automobiliams taikomo akcizo poveikį su nacionalinėje rinkoje jau esantiems automobiliams, kurie jau buvo apmokestinti šiuo mokesčiu įregistruojant pirmąjį kartą, pritaikyto akcizo likučio poveikiu.

33      Taip lyginant, pirma, reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas akcizas už kiekvieną įregistruoti Lenkijoje skirtą automobilį yra mokamas tik vieną kartą ir už naujus, ir už naudotus automobilius, pagamintus nacionalinėje teritorijoje arba importuotus iš kitų valstybių narių.

34      Antra, reikia atskirti dvi automobilių kategorijas, t. y. viena vertus, naudotų automobilių, kurie parduodami per dvejus kalendorinius metus nuo jų pagaminimo datos, jų pagaminimo metus skaičiuojant kaip pirmuosius kalendorinius metus, ir, antra vertus, naudotų automobilių, kurie parduodami po šio dvejų metų laikotarpio.

35      Pirmiausia dėl parduodamų naujų arba (minėtu dviejų metų laikotarpiu) naudotų lengvųjų automobilių atžvilgiu iš 2004 m. Potvarkio, kaip nurodyta šio sprendimo 13 punkte, matyti, kad jiems taikomas to paties tarifo akcizas.

36      Naudotų, mažiau kaip dvejų metų senumo automobilių atžvilgiu nacionalinis teismas turi patikrinti, atsižvelgdamas ypač į 2004 m. Potvarkį, ar jiems taikomas akcizas iš tikrųjų yra tapataus dydžio, t. y. šio mokesčio, įeinančio į Lenkijoje įregistruotų naudotų automobilių rinkos vertę, likutis yra lygus kitos nei Lenkijos Respublika valstybės narės kilmės panašiems automobiliams taikomo to paties mokesčio sumai.

37      Kita vertus dėl akcizo, kuris taikomas naudotiems automobiliams, parduodamiems vėliau nei dveji metai po jų pagaminimo, reikėtų pažymėti, kad akcizo tarifas apskaičiuojamas pagal 2004 m. Potvarkio 7 straipsnyje numatytą formulę. Taikant šią formulę, kaip nurodė Komisija, o Lenkijos vyriausybė neprieštaravo, tarifas didėja atsižvelgiant į automobilio amžių.

38      Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar toks šio tarifo didėjimas taikomas tik kitos nei Lenkijos Respublika valstybės narės kilmės naudotiems automobiliams ir, kita vertus, ar naudotiems automobiliams, kurie buvo nauji juos įregistruojant Lenkijoje, taikomo akcizo, kurio likutis įeina į tokio automobilio rinkos vertę, tarifas nekinta.

39      Jeigu atsakymas būtų teigiamas, reikėtų atmesti Lenkijos vyriausybės argumentus, pateiktus siekiant pateisinti šį skirtingą apmokestinimą. Pirma, Lenkijos vyriausybė nurodė aplinkos srities sumetimus, antra, ji pateikė prielaidą, kad daugeliu atvejų valdžios institucijoms deklaruojama pirkimo kaina yra daug mažesnė už iš tikrųjų sumokėtąją, ir, trečia, ji pastebėjo, jog šis skirtumas nėra diskriminavimas, nes duomenys patvirtina, jog iškart po to, kai 2004 m. gegužės mėn. įvestas akcizas už kitose valstybėse narėse pirktus naudotus automobilius, šių pirkimų skaičius labai padidėjo.

40      Iš tiesų iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad mokesčių sistema gali būti laikoma suderinama su EB 90 straipsniu, tik jei nustatyta, kad ji sutvarkyta taip, kad bet kuriuo atveju importuoti gaminiai nebūtų apmokestinami daugiau nei nacionaliniai gaminiai ir kad bet kuriuo atveju jos veikimas nėra diskriminuojantis (minėto sprendimo Haahr Petroleum 34 punktas ir 1997 m. spalio 23 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑375/95, Rink. p. I‑5981, 29 punktas).

41      Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, jog EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa turi būti aiškinama kaip draudžianti akcizą, jei jo suma, taikoma kitoje nei tokį mokestį įvedusioje valstybėje narėje įsigytiems daugiau kaip dvejų metų senumo automobiliams, viršija šio mokesčio, įeinančio į jį įvedusioje valstybėje anksčiau įregistruotų panašių automobilių rinkos vertę, likutį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar taip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų, ir ypač 2004 m. Potvarkio 7 straipsnio, atveju.

 Dėl ketvirtojo klausimo

42      Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar EB 28 straipsnis ir Direktyvos 92/12 3 straipsnio 3 dalis draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kokia nurodyta 2004 m. Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte, reikalaujančią pateikti supaprastintą deklaraciją šio punkto prasme per penkių dienų terminą, skaičiuojamą nuo įsigijimo Bendrijos viduje.

43      Pirmiausia reikia pripažinti, kad šios pareigos pateikti deklaraciją skirtingi aiškinimai, t. y. kad, kaip teigia M. Brzeziński, tokią deklaraciją reikia pateikti per penkias dienas nuo automobilio įsigijimo Vokietijoje dienos, o Lenkijos vyriausybės ir Komisijos teigimu, šis terminas įsigijimo Bendrijos viduje atveju prasideda nuo automobilio faktinio įvežimo į Lenkiją dienos, neturi jokio poveikio galimai ribojančiam šio reikalavimo pobūdžiui.

44      Analogiškai nusistovėjusiai Teisingumo Teismo praktikai, pagal kurią Bendrijos lygiu išsamiai suderintos srities nacionalinė priemonė turi būti vertinama atsižvelgiant į šios suderinimo priemonės, o ne į pirminės teisės nuostatas (žr. 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo DaimlerChrysler, C‑324/99, Rink. p. I‑9897, 32 punktą ir 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Swedish Match, C‑210/03, Rink. p. I‑11893, 81 punktą), pareigą pateikti supaprastintą deklaraciją reikia išnagrinėti pirmiausia atsižvelgiant į Direktyvą 92/12, ir ypač į jos 3 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą tokio formalumo draudimą, atidedant klausimo, ar akcizas iš tikrųjų yra išsamiai suderintas Bendrijos lygiu, nagrinėjimą.

45      Kaip savo išvados 71 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Direktyvos 92/12 3 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa galėtų būti taikoma, tik jei pareiga pateikti deklaraciją būtų laikoma akcizo taikymą sukeliančiu „formalumu kertant sieną“.

46      Lenkijos vyriausybė ir Komisija mano, kad taip nėra pagrindinėje byloje. Jos iš esmės teigia, kad 2004 m. Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta pareiga atsiranda po akcizu apmokestinamo automobilio įvežimo į nacionalinę teritoriją, taigi po sienos kirtimo. Komisija papildo, kad šio formalumo atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo automobilio įsigijimo Bendrijos viduje, t. y. nuo tada, kai jis kerta sieną.

47      Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų visuma gali būti aiškinama Lenkijos vyriausybės nurodytu būdu. Iš tikrųjų, jei supaprastinta deklaracija turėtų būti pateikta dėl automobilio įsigijimo Bendrijos viduje, taigi – dėl sienos kirtimo, šis formalumas vis dėlto būtų susijęs ne su sienos kirtimu Direktyvos 92/12 3 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos prasme, bet su pareiga mokėti akcizą.

48      Iš tikrųjų, kadangi tokiu atveju supaprastintos deklaracijos tikslas yra užtikrinti akcizo dydžio skolos sumokėjimą, toks formalumas yra susijęs su mokesčio taikymą sukeliančiu įvykiu. Šį aiškinimą patvirtina ir tai, kad pareiga mokėti šį mokestį, kaip matyti iš 2004 m. Įstatymo 80 straipsnio 3 dalies 3 punkto, atsiranda savininko teisių disponuoti lengvuoju automobiliu įgijimo momentu, bet ne vėliau nei šio automobilio įregistravimas nacionalinėje teritorijoje pagal kelių eismo taisykles.

49      Darytina išvada, kad Direktyvos 92/12 3 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa netaikoma pagrindinėje byloje ir dėl to negali drausti pareigos pateikti supaprastintą deklaraciją įsigijimo Bendrijos viduje atveju.

50      Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad tokia pareiga nebeturėtų būti vertinama atsižvelgiant į EB 28 straipsnį. Iš tikrųjų šis straipsnis netaikomas kitų specifinių nuostatų numatytoms kliūtims, o EB 28 straipsnyje numatytas draudimas netaikomas mokestinėms arba EB 23, 25 ir 90 straipsniuose numatytiems muitams lygiavertį poveikį turinčioms kliūtims (žr. 2000 m. vasario 3 d. Sprendimo Dounias, C‑228/98, Rink. p. I‑577, 39 punktą ir 2003 m. birželio 17 d. Sprendimo De Danske Bilimportører, C‑383/01, Rink. p. I‑6065, 32 punktą).

51      Atvirkščiai, nebūdama tikrąja mokestine kliūtimi tiesiogine šių žodžių prasme, pareiga pateikti supaprastintą deklaraciją pagal 2004 m. Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra glaudžiai susijusi su akcizo realiu mokėjimu. Kaip nurodė Lenkijos vyriausybė ir Komisija, šia nuostata siekiama būtent užtikrinti šio mokesčio surinkimą.

52      Tokiomis aplinkybėmis tokia pareiga, kokia numatyta 2004 m. Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra tik lengvojo automobilio įgijėjo apmokestinimo akcizu pasekmė, todėl jai netaikomas EB 28 straipsnis.

53      Iš visų anksčiau nurodytų motyvų išplaukia, kad į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, jog EB 28 straipsnis netaikomas tokiai supaprastintai deklaracijai, kokią numato 2004 m. Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o Direktyvos 92/12 3 straipsnio 3 dalis nedraudžia tokios deklaracijos, kai nagrinėjamą teisės aktą galima aiškinti taip, kad pareiga pateikti šią deklaraciją atsiranda savininko teisės disponuoti lengvuoju automobiliu įgijimo momentu, bet ne vėliau nei nuo jo įregistravimo nacionalinėje teritorijoje pagal kelių eismo taisykles momentu.

 Dėl šio sprendimo veikimo laiko atžvilgiu apribojimo

54      Darydama prielaidą, kad sprendime bus nuspręsta, jog EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa draudžia taikyti tokį akcizą, koks įvestas 2004 m. Įstatymu, savo rašytinėse pastabose Lenkijos vyriausybė paprašė Teisingumo Teismo apriboti savo sprendimo veikimą laiko atžvilgiu.

55      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos teisės normos išaiškinimas, kurį Teisingumo Teismas pateikė vykdydamas Sutarties 234 straipsnio jam suteiktus įgaliojimus, paaiškina ir prireikus patikslina šios normos reikšmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprasta ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Iš to darytina išvada, kad taip išaiškintą normą pats teismas gali ir turi taikyti net tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado ir buvo užmegzti prieš priimant sprendimą dėl prašymo išaiškinti, jei, be to, įvykdytos sąlygos, leidžiančios kompetentinguose teismuose pareikšti ieškinį dėl šios normos taikymo (žr., be kita ko, 1988 m. vasario 2 d. Sprendimo Blaizot, 24/86, Rink. p. 379, 27 punktą; 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, Rink. p. I‑4921, 141 punktą bei 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Skov ir Bilka, C‑402/03, Rink. p. I‑199, 50 punktą).

56      Todėl Teisingumo Teismas tik išimtiniais atvejais gali, taikydamas bendrąjį teisinio saugumo principą, kuris yra Bendrijos teisės sistemos dalis, apriboti visų suinteresuotųjų asmenų galimybę pasinaudoti jo išaiškinta norma ginčijant sąžiningai nustatytus teisinius santykius. Kad būtų galima nuspręsti dėl tokio apribojimo, turi būti tenkinami du esminiai kriterijai, t. y. suinteresuotųjų asmenų sąžiningumas ir didelių sunkumų rizika (žr., be kita ko, 1994 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Vroege, C‑57/93, Rink. p. I‑4541, 21 punktą; 2000 m. spalio 12 d. Sprendimo Cooke, C‑372/98, Rink. p. I‑8683, 42 punktą ir minėto sprendimo Skov ir Bilka 51 punktą).

57      Tokį išsprendimo būdą Teisingumo Teismas taikė tik esant ypatingoms aplinkybėms, be kita ko, kai egzistavo sunkių ekonominių pasekmių atsiradimo rizika būtent dėl didelio sąžiningai sukurtų teisinių santykių, atsiradusių remiantis teisės aktu, laikytu galiojančiu teisėtai, skaičiaus, ir paaiškėjus, jog asmenys ir nacionalinės valdžios institucijos buvo skatinamos elgtis Bendrijos teisės neatitinkančiu būdu dėl objektyvaus ir reikšmingo Bendrijos teisės normos turinio neapibrėžtumo, prie kurio galimai prisidėjo ir kitų valstybių narių ar Komisijos elgesys (žr., be kita ko, 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Richards, C‑423/04, Rink. p. I‑3585, 42 punktą).

58      Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad vien finansinių pasekmių, valstybei narei galinčių kilti dėl prejudicine tvarka priimto sprendimo, savaime nepakanka pateisinti tokio sprendimo veikimo laiko atžvilgiu apribojimo (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Grzelczyk, C‑184/99, Rink. p. I‑6193, 52 punktas ir 2005 m. kovo 15 d. Sprendimo Bidar, C‑209/03, Rink. p. I‑2119, 68 punktas).

59      Kalbant apie didelių sunkumų riziką, reikėtų pažymėti, kad Lenkijos vyriausybė per teismo posėdį pateikė su dvejų metų laikotarpiu, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d. (Lenkijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos) iki 2006 m. balandžio 30 d., susijusius duomenis, kurie patvirtina, kad bendra lengviesiems automobiliams taikomų akcizų suma sudaro 1,16 % 2006 m. numatytų biudžeto pajamų. Tačiau Teisingumo Teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kurią šios bendros sumos dalį gali tekti grąžinti. Reikia pridurti, kad grąžintos turi būti tik tos akcizo sumos, kurios viršija šio mokesčio, įeinančio į atitinkamos valstybės narės panašaus naudoto automobilio vertę, likutį.

60      Todėl reikia konstatuoti, kad nebuvo nustatyta sunkių ekonominių pasekmių rizika šio sprendimo 56 ir 57 punktuose nurodytos Teisingumo Teismo praktikos prasme, kurios pateisintų šio sprendimo galiojimo apribojimą laiko atžvilgiu.

61      Tokiomis aplinkybėmis nebūtina tikrinti, ar tenkinamas suinteresuotųjų asmenų sąžiningumo kriterijus.

62      Iš anksčiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad nereikia riboti šio sprendimo veikimo laiko atžvilgiu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

63      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Toks akcizas, koks Lenkijoje įvestas 2004 m. sausio 23 d. Akcizų įstatymu, kuriuo lengvieji automobiliai apmokestinami ne dėl to, kad jie kerta sieną, nėra nei importo muitas, nei jam lygiaverčio poveikio mokėjimas EB 25 straipsnio prasme.

2.      EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa turi būti aiškinama kaip draudžianti akcizą, jei jo suma, taikoma kitoje nei tokį mokestį įvedusioje valstybėje narėje įsigytiems daugiau kaip dvejų metų senumo automobiliams, viršija šio mokesčio, įeinančio į jį įvedusioje valstybėje anksčiau įregistruotų panašių automobilių rinkos vertę, likutį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar taip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų, ir ypač 2004 m. balandžio 22 d. Finansų ministrų potvarkio dėl akcizų tarifo sumažinimo 7 straipsnio, atveju.

3.      EB 28 straipsnis netaikomas tokiai supaprastintai deklaracijai, kokią numato 2004 m. sausio 23 d. Akcizų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 3 straipsnio 3 dalis nedraudžia tokios deklaracijos, kai nagrinėjamą teisės aktą galima aiškinti taip, kad pareiga pateikti šią deklaraciją atsiranda savininko teisės disponuoti lengvuoju automobiliu įgijimo momentu, bet ne vėliau nei nuo jo įregistravimo nacionalinėje teritorijoje pagal kelių eismo taisykles momentu.

Parašai.

---

* Proceso kalba: lenkų.