Byla C-36/04

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 – 3, 4 ir 6 straipsniai – Žvejybinės pastangos valdymas – Bendrijos žvejybos rajonai ir ištekliai – Aktas dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių pritaikomųjų pataisų – Neatskiriamumas – Nepriimtinumas“

Generalinio advokato P. Léger išvada, pateikta 2006 m. sausio 19 d.  I‑0000

2006 m. kovo 30 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Panaikinimas iš dalies

(EB 230 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1954/2003 3, 4 ir 6 straipsniai)

Bendrijos teisės aktą galima panaikinti iš dalies, tik jei prašomos panaikinti nuostatos gali būti atskirtos nuo likusios teisės akto dalies. Šis atskiriamumo reikalavimas netenkinamas, jei teisės akto panaikinimas iš dalies pakeistų jo esmę. Klausimas, ar dėl ginčijamo akto panaikinimo iš dalies pakistų jo esmė, yra objektyvus, o ne subjektyvus kriterijus, priklausantis nuo ginčijamą aktą priėmusios valdžios institucijos politinės valios.

Todėl valstybės narės ieškinys, kuriuo siekiama panaikinti Reglamento Nr. 1954/2003 dėl su tam tikrais Bendrijos žvejybos rajonais ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo II skyriaus 3, 4 ir 6 straipsnius, turi būti laikomas nepriimtinu.

Iš tiesų šios nuostatos, kurios yra pats šio reglamento pagrindas, nustato lemiamus žvejybinės pastangos valdymo elementus, o kitos to paties II skyriaus nuostatos yra techninio pobūdžio, nes jų taikymas priklauso nuo minėtų straipsnių, kuriuos prašoma panaikinti. III skyrius įtvirtina žvejybinės pastangos valdymo kontrolės sistemą, todėl turi prasmę, tik jei ginčijamos nuostatos egzistuoja.

(žr. 12–14, 16, 19, 21 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. kovo 30 d.(*)

„Reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 – 3, 4 ir 6 straipsniai – Žvejybinės pastangos valdymas – Bendrijos žvejybos rajonai ir ištekliai – Aktas dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių pritaikomųjų pataisų – Neatskiriamumas – Nepriimtinumas“

Byloje C‑36/04,

dėl 2004 m. sausio 29 d. pagal EB 230 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo,

Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J. Monteiro ir F. Florindo Gijón,

atsakovę,

palaikomą:

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos T. van Rijn ir S. Pardo Quintillán, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

įstojusios į bylą šalies,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J. Makarczyk, R. Silva de Lapuerta, P. Kūris (pranešėjas) ir G. Arestis,

generalinis advokatas P. Léger,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. rugsėjo 29 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2006 m. sausio 19 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Savo ieškiniu Ispanijos Karalystė prašo panaikinti 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikrais Bendrijos žvejybos rajonais ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo, ir pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 bei panaikinančio Reglamentus (EB) Nr. 685/95 bei (EB) Nr. 2027/95 (OL L 289, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas) (Pataisytas vertimas), 3, 4 ir 6 straipsnius.

 Teisinis pagrindas

2       Ginčijamo reglamento 3 straipsnyje nurodyta:

„1. Išskyrus 6 straipsnio pirmoje dalyje nurodytą rajoną, valstybės narės:

a)       visuose 1 straipsnyje nurodytuose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rajonuose ir Žvejybos Rytų Centriniame Atlante komiteto (CECAF) kvadratuose žvejybos laivų, kurių didžiausias ilgis yra 15 m arba viršija šį ilgį, žvejybinės pastangos lygius giliavandenių žuvų žvejybos vietose įvertina remdamosi metiniais 1998–2002 m. vidurkiais, išskyrus giliavandenių žuvų žvejybos vietas, kurioms taikomas 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis specifinius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai, bei šio reglamento priede nustatytas didžiųjų šukučių, valgomųjų ir vorinių krabų žvejybos vietas. Apskaičiuojant žvejybinę pastangą, laivo žvejybos pajėgumas matuojamas kilovatais (kW) išreikšta įrengiamąja galia;

b)       skiria tokio lygio žvejybinę pastangą, kuri kiekviename Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rajone ir Žvejybos Rytų Centriniame Atlante komiteto (CECAF) kvadrate esančiose šio straipsnio a punkte minėtose žvejybos vietose buvo įvertinta pagal šio straipsnio a punktą.

<…>“ (Pataisytas vertimas)

3       Pagal šio reglamento 4 straipsnį:

„1.      Žvejybos laivo, kurio didžiausias ilgis yra 15 metrų arba mažesnis, žvejybinė pastanga kiekvienai žvejybos vietos rūšiai visuose 3 straipsnio 1 dalyje nurodytuose rajonuose bei kvadratuose įvertinama bendrai 1998–2002 m.

2.      Žvejybos laivo, kurio didžiausias ilgis yra 10 metrų arba mažesnis, žvejybinė pastanga kiekvienai žvejybos vietos rūšiai visuose 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose rajonuose bei kvadratuose įvertinama bendrai 1998–2002 m.

3.       Valstybės narės užtikrina, kad šių laivų žvejybinė pastanga būtų apribota žvejybinės pastangos, kuri buvo įvertinta laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių, lygiu.“ (Pataisytas vertimas)

4       Nurodyto reglamento 6 straipsnis nustato specialią žvejybinės pastangos valdymo sistemą, taikomą biologiškai pažeidžiamame rajone, apibrėžtame Airijos pakrante, kur „valstybės narės <...> žvejybos laivų, kurių didžiausias ilgis yra 10 metrų arba didesnis, žvejybinės pastangos lygius giliavandenių žuvų žvejybos vietoms, išskyrus tas, kurioms taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, ir didžiųjų šukučių, valgomųjų bei vorinių krabų žvejybai įvertina remdamosi metiniu 1998–2002 m. vidurkiu ir kiekvienai iš tokių žvejybos vietų rūšių skiria šitaip įvertintą žvejybinės pastangos lygį“. (Pataisytas vertimas)

 Šalių reikalavimai

5       Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

–       panaikinti ginčijamo reglamento 3, 4 ir 6 straipsnius (toliau – ginčijamos nuostatos),

–       priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

6       Taryba Teisingumo Teismo prašo:

–       atmesti ieškinį,

–       priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

7       2004 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Europos Bendrijų Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimus. Ji prašo Teisingumo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, ji taip pat prašo, taikant EB 231 straipsnio antrąją pastraipą, ginčijamų nuostatų padarinius palikti galioti laiko atžvilgiu.

 Dėl ieškinio

8       Grįsdama savo ieškinį Ispanijos Karalystė iš esmės nurodo du pagrindus. Pirmasis susijęs su nediskriminavimo principo pažeidimu. Ši valstybė narė mano, kad Taryba, nustatydama žvejybinės pastangos apskaičiavimo atskaitos laikotarpį bei Airijos pietvakariuose esančiame rajone taikydama specialią žvejybinės pastangos valdymo sistemą, neatsižvelgė į specifinę Ispanijos laivyno padėtį, išplaukiančią iš Stojimo sutarties nuostatų. Antrasis pagrindas susijęs su Tarybos piktnaudžiavimu įgaliojimais, nustatant ginčijamo reglamento 6 straipsnio sąlygas, nes tikrasis biologiškai pažeidžiamo rajono ribų nustatymo tikslas – ne merlūzų jauniklių apsauga, bet Ispanijos laivynui jau taikomų apribojimų pratęsimas.

9       Teisingumo Teismas šalims nurodė pateikti savo pastabas dėl ieškinio priimtinumo, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią Bendrijos teisės aktą galima iš dalies panaikinti, tik jei prašomos panaikinti nuostatos gali būti atskirtos nuo likusios teisės akto dalies (žr. būtent 2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C‑29/99, Rink. p. I‑11221, 45 ir 46 punktus; 2003 m. sausio 21 d. Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑378/00, Rink. p. I‑937, 30 punktą; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑239/01, Rink. p. I‑10333, 33 punktą ir 2005 m. gegužės 24 d. Sprendimo Prancūzija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑244/03, Rink. p. I‑4021, 12 punktą).

10     Per posėdį Taryba teigė, kad jei ginčijamas nuostatas vienas nuo kitų galima atskirti, kitaip yra dėl šių ir kitų ginčijamo reglamento nuostatų, ir kad dėl šios priežasties pastarosios, panaikinus ginčijamas nuostatas, nebeturės reikšmės. Tokio panaikinimo pasekmės būtų ypač sudėtingos, kalbant apie šio reglamento 15 straipsnį, susijusį su 1995 m. kovo 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 685/95 dėl žvejybinės pastangos, susijusios su tam tikrais Bendrijos žūklės rajonais ir ištekliais, valdymo (OL L 71, p. 5) ir 1995 m. birželio 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2027/95, nustatančio žvejybinės pastangos, susijusios su tam tikrais Bendrijos žūklės rajonais ir ištekliais, valdymo sistemą (OL L 199, p. 1) (Pataisytas vertimas), panaikinimu. Todėl ji abejoja dėl ieškinio priimtinumo.

11     Komisija pritaria Tarybos argumentams, teigdama, jog ginčijamos nuostatos yra naujos žvejybinės pastangos valdymo sistemos pagrindas, ir kad jas panaikinus, jokia minėtos pastangos valdymo sistema nebegalėtų būti taikoma vakarinėje dalyje esantiems vandenims.

12     Kaip buvo priminta šio sprendimo 9 punkte, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad Bendrijos teisės aktą galima panaikinti iš dalies, tik jei prašomos panaikinti nuostatos gali būti atskirtos nuo likusios teisės akto dalies.

13     Teisingumo Teismas pakartotinai nusprendė, kad šis atskiriamumo reikalavimas netenkinamas, jei teisės akto panaikinimas iš dalies pakeistų jo esmę (1998 m. kovo 31 d. Sprendimo Prancūzija ir kt. prieš Komisiją, C‑68/94 ir C‑30/95, Rink. p. I‑1375, 257 punktas; minėtų sprendimų Komisijaprieš Tarybą 46 punktas, Vokietija prieš Komisiją 34 punktas ir Prancūzija prieš Parlamentą ir Tarybą 13 punktas).

14     Be to, Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad klausimas, ar dėl ginčijamo akto panaikinimo iš dalies pakistų jo esmė, yra objektyvus, o ne subjektyvus kriterijus, priklausantis nuo ginčijamą aktą priėmusios valdžios institucijos politinės valios (minėto sprendimo Vokietija prieš Komisiją 37 punktas).

15     Šioje byloje reikia nagrinėti, ar panaikinus ginčijamas nuostatas, nors kitos ginčijamo reglamento nuostatos išliktų, objektyviai pakistų pati šio reglamento esmė.

16     Tačiau ginčijamos nuostatos yra pats šio reglamento pagrindas.

17     Iš tiesų pagal ketvirtą konstatuojamąją dalį ginčijamu reglamentu siekiama nustatyti naują žvejybinės pastangos valdymo sistemą nustatytuose rajonuose tam, kad „nebūtų didinami galiojantys bendrieji žvejybinės pastangos lygiai“.

18     Be to, ginčijamos nuostatos yra įtrauktos į ginčijamo reglamento II skyrių, susijusį su žvejybinės pastangos valdymo sistema. Pavyzdžiui, šio reglamento 3 straipsnis nustato giliavandenėms žuvims ir tam tikriems moliuskams bei vėžiagyviams gaudyti skirtas priemones, šio reglamento 4 straipsnis apibrėžia žvejybinę pastangą, taikomą žvejybos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 15 metrų arba mažesnis, o šio reglamento 6 straipsnis įtvirtina šios pastangos valdymo sąlygas biologiškai pažeidžiamuose rajonuose.

19     Todėl ginčijamos nuostatos įtvirtina lemiamus žvejybinės pastangos valdymo elementus, o kitos ginčijamo reglamento II skyriaus nuostatos yra techninio pobūdžio, nes jų taikymas priklauso nuo šio reglamento 3, 4 ir 6 straipsnių. Šio reglamento III skyrius įtvirtina žvejybinės pastangos valdymo kontrolės sistemą, todėl turi prasmę, tik jei ginčijamos nuostatos egzistuoja.

20     Galiausiai ginčijamo reglamento 15 straipsnis nustatė, kad Reglamentai Nr. 685/95 ir 2027/95 panaikinami vėliausiai nuo 2004 m. rugpjūčio 1 dienos. Šie du reglamentai apibrėžė ir įgyvendino žvejybinės pastangos valdymo sistemą, susijusią su tam tikrais Bendrijos žvejybos rajonais ir ištekliais. Panaikinus ginčijamas nuostatas atsirastų teisinė spraga, nes dėl tokio panaikinimo nebegaliotų joks teisės aktas dėl žvejybinės pastangos valdymo.

21     Iš to, kas išdėstyta anksčiau, matyti, kad ginčijamos nuostatos yra neatskiriamos nuo likusios ginčijamo reglamento dalies. Iš to išplaukia, kad Ispanijos Karalystės pateikti reikalavimai panaikinti ginčijamą reglamentą iš dalies yra nepriimtini ir kad ieškinys dėl to turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

22     Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Taryba prašė priteisti išlaidas, ir Ispanijos Karalystė pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Komisija pati padengia savo išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Bendrijų Komisija pati padengia savo išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: ispanų.