Byla C‑244/03

Prancūzijos Respublika

prieš

Europos Parlamentą

ir

Europos Sąjungos Tarybą

„Kosmetikos gaminiai – Bandymai su gyvūnais – Direktyva 2003/15/EB – Dalinis panaikinimas – 1 straipsnio 2 dalis – Neatskiriamumas – Nepriimtinumas“

Generalinio advokato L. A Geelhoed išvada, pateikta 2005 m. kovo 17 d.  I‑0000

2005 m. gegužės 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

Ieškinys dėl panaikinimo — Dalykas — Dalinis panaikinimas — Sąlyga — Ginčijamų nuostatų atskiriamumas — Objektyvus kriterijus — Neįvykdyta sąlyga — Nepriimtinumas

(EB 230 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 1 ir 2 punktai)

Bendrijos akto dalinis panaikinimas galimas, tik jei prašomos panaikinti nuostatos yra atskiriamos nuo likusios akto dalies. Šis atskiriamumo reikalavimas netenkinamas, jei teisės akto dalies panaikinimas pakeistų jo esmę. Klausimas, ar ginčijamo akto dalinis panaikinimas pakeistų jo esmę, yra objektyvus kriterijus, o ne su ginčijamą aktą priėmusios institucijos politine valia susijęs subjektyvus kriterijus.

Todėl valstybės narės ieškinys dėl Direktyvos 2003/15, iš dalies keičiančios Direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo, 1 straipsnio 2 dalies panaikinimo tiek, kiek ši nuostata į Direktyvą 76/768 įrašo 4a straipsnį, kurio tikslas yra numatyti draudimo pateikti į rinką kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra su gyvūnais bandytų ingredientų arba jų derinių, sąlygas, turi būti laikomas nepriimtinu, jeigu valstybė narė net ir subsidiariai neprašė panaikinti Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 1 dalies, numatančios išbraukti Direktyvos 76/768 4 straipsnio 1 dalies i punktą, turintį tokį patį tikslą kaip ir įrašomas 4a straipsnis, kuris, kaip matyti iš Direktyvos 2003/15 aštuonioliktos konstatuojamosios dalies, skirtas pakeisti šį punktą.

Kadangi Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 1 dalis ir 1 straipsnio 2 dalis yra neatskiriamos nuostatos, valstybės narės prašomos dalies panaikinimas objektyviai pakeistų pačią Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtų nuostatų dėl kosmetikos gaminių bandymų su gyvūnais esmę.

(žr. 12–16 ir 20–21 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. gegužės 24 d.(*)

„Kosmetikos gaminiai – Bandymai su gyvūnais – Direktyva 2003/15/EB – Dalinis panaikinimas – 1 straipsnio 2 dalis – Neatskiriamumas – Nepriimtinumas“

Byloje C‑244/03

dėl 2003 m. birželio 3 d. pagal EB 230 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo,

Prancūzijos Respublika, atstovaujama iš pradžių F. Alabrune, C. Lemaire bei G. de Bergues, vėliau pastarojo ir J.‑L. Florent ir D. Petrausch, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą iš pradžių J. L. Rufas Quintana bei M. Moore, vėliau pastarojo ir K. Bradley, nurodžiusį adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.‑P. Jacqué ir M. C. Giorgi Fort,

atsakovus,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijos pirmininkai P. Jann ir C. W. A. Timmermans, teisėjai C. Gulmann, A. La Pergola, J.‑P. Puissochet, R. Schintgen, K. Schiemann (pranešėjas), J. Makarczyk, P. Kūris, U. Lõhmus, E. Levits ir A. Ó Caoimh,

generalinis advokatas L. A. Geelhoed,

posėdžio sekretorė K. Sztranc, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. sausio 18 d. posėdžiui,

išklausęs 2005 m. kovo 17 d. posėdyje pateiktą generalinio advokato išvadą,

priima šį

Sprendimą

1       Ieškiniu Prancūzijos Respublika prašo panaikinti 2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/15/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (OL L 66, p. 26), 1 straipsnio 2 dalį (toliau – prašoma panaikinti nuostata) tiek, kiek ši nuostata į keičiamą direktyvą įrašo 4a straipsnį.

2       Minėtas 4a straipsnis (toliau – ginčijama nuostata) suformuluotas taip:

„1. Nepažeisdamos bendrųjų įsipareigojimų pagal 2 straipsnį, valstybės narės uždraudžia:

a)      pateikti į rinką kosmetikos gaminius, kurių galutinė sudėtis, norint kad ji atitiktų šios direktyvos reikalavimus, buvo bandoma su gyvūnais kitu nei alternatyviuoju metodu po to, kai toks alternatyvusis metodas buvo įteisintas ir priimtas Bendrijos lygiu, atsižvelgiant į OECD vykdomo įteisinimo eigą;

b)      pateikti į rinką kosmetikos gaminius, turinčius ingredientų arba jų derinių, kurie, siekiant atitikti šios direktyvos reikalavimus, buvo bandomi su gyvūnais kitu nei alternatyviuoju metodu po to, kai toks alternatyvusis metodas buvo įteisintas ir priimtas Bendrijos lygiu, atsižvelgiant į OECD vykdomą įteisinimo eigą;

c)      jų teritorijoje bandyti su gyvūnais gatavus kosmetikos gaminius siekiant, kad jie atitiktų šios direktyvos reikalavimus;

d)      jų teritorijoje bandyti su gyvūnais ingredientus arba ingredientų derinius siekiant, kad jie atitiktų šios direktyvos reikalavimus, vėliausiai nuo tos dienos, nuo kurios reikalaujama šiuos bandymus pakeisti vienu arba keliais įteisintais alternatyviais metodais, išvardytais 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo <...> V priede arba šios direktyvos IX priede.

Komisija 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir po konsultacijų su Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslo komitetu (KGVSNPMK) ne vėliau kaip iki 2004 m. rugsėjo 11 d. parengia IX priedo turinį.

2. Komisija po konsultacijų su KGVSNPMK bei su Europos alternatyviųjų metodų įteisinimo centru (ECVAM) ir, atsižvelgdama į OECD įteisinimo eigą, turi parengti 1 dalies a, b ir d punktų nuostatų įgyvendinimo kalendorinius planus, įskaitant galutinius įvairių bandymų laipsniško nutraukimo terminus. Grafikai turi būti pateikti visuomenei ne vėliau kaip iki 2004 m. rugsėjo 11 d. ir pasiųsti Europos Parlamentui bei Tarybai. 1 dalies a, b ir d punktų įgyvendinimo laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip šešeri metai nuo Direktyvos 2003/15/EB įsigaliojimo.

2.1. Kalbant apie kartotinių dozių toksiškumo, toksiškumo reprodukcijai ir toksikokinetinius bandymus, kurių alternatyvieji metodai vis dar nėra pradėti nagrinėti, 1 straipsnio a ir b punktų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip dešimt metų nuo Direktyvos 2003/15/EB įsigaliojimo.

2.2. Komisija tiria galimus techninius sunkumus, kylančius dėl bandymų draudimo laikymosi, ypač toksiškumo, toksiškumo reprodukcijai ir toksikokinetinių bandymų, kurių alternatyvieji metodai vis dar nėra nagrinėjami. Informacija apie šių tyrimų pradinius ir galutinius rezultatus turėtų sudaryti pagal 9 straipsnį pateikiamų metinių ataskaitų dalį.

Remiantis šiomis ataskaitomis ir po konsultacijų su organizacijomis, nurodytomis straipsnio 2 dalyje, gali būti priimti grafikai, sudaryti pagal straipsnio 2 dalį ne ilgiau kaip šešeriems metams, kaip nurodyta straipsnio 2 dalyje, arba dešimčiai metų, kaip nurodyta straipsnio 2.1 dalyje.

2.3. Komisija tiria pažangą bei galutinių terminų atitiktį ir galimus techninius sunkumus dėl bandymų draudimo laikymosi. Komisijos tyrimų informacija apie pradinius ir galutinius rezultatus turėtų sudaryti metinių ataskaitų, pateikiamų pagal 9 straipsnį, dalį. Jei po šių tyrimų Komisija ne vėliau kaip dvejus metus iki galutinio termino, nurodyto straipsnio 2.1 dalyje, padaro išvadą, kad dėl techninių priežasčių vienas arba daugiau bandymų, nurodytų straipsnio 2.1 dalyje, nebus sukurti ir įteisinti iki straipsnio 2.1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai ir pagal Sutarties 251 straipsnį pateikia įstatymo pasiūlymą.

2.4. Esant išskirtinėms aplinkybėms, jei kyla didelis susirūpinimas dėl kosmetikos produkto ingrediento saugos, valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą nuo straipsnio 1 dalies. Prašyme pateikiamas padėties įvertinimas ir nurodomos būtinosios priemonės. Remdamasi šiuo prašymu, Komisija po konsultacijos su KGVSNPMK priimdama motyvuotą sprendimą gali leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiame leidime turi būti išdėstytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygos dėl konkrečių tikslų, trukmės ir rezultatų ataskaitos.

Leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos, tik jei:

a)      ingredientas plačiai naudojamas ir negali būti pakeistas kitu ingredientu, galinčiu atlikti panašią funkciją;

b)      pateikiami neginčijami konkrečios žmonių sveikatos problemos įrodymai, o būtinumas daryti bandymus su gyvūnais patvirtinamas ir įrodomas pateikiant išsamų tyrimų protokolą įvertinimui pagrįsti.

<…>“

3       Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 1 dalis išbraukia Direktyvos 76/768 4 straipsnio 1 dalies i punktą. Į pastarąją direktyvą jis buvo įrašytas 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/35/EEB, šeštąjį kartą iš dalies keičiančia Direktyvą 76/768 (OL L 151, p. 32), ir jame buvo numatyta:

„Nepažeisdamos pagal 2 straipsnį nustatytų bendrųjų įsipareigojimų, valstybės narės draudžia pateikti į rinką kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra:

<…>

i)      ingredientų ar jų derinių, kurie buvo išbandyti su gyvūnais po 1998 m. sausio 1 d., kad būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

Jei vystant tinkamus metodus, skirtus bandymams su gyvūnais pakeisti, nebuvo pasiekta pakankama pažanga, ypač tais atvejais, kai, nepaisant visų atitinkamų pastangų, alternatyvieji bandymų metodai nebuvo pakankamai moksliškai pagrįsti, kad užtikrintų lygiavertę vartotojo apsaugą, atsižvelgdama į OECD toksiškumo bandymo rekomendacijas, 10 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija iki 1997 m. sausio 1 d. pateikia projektą priemonių, skirtų šios nuostatos įgyvendinimo datai atidėti pakankamam, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. <...>

<...>“

4       Iš pradžių 1997 m. balandžio 17 d. Komisijos direktyva 97/18/EB (OL L 114, p. 43) atidėjo šios nuostatos įgyvendinimo datą iki 2000 m. birželio 30 d., o paskui 2000 m. liepos 19 d. Komisijos direktyva 2000/41/EB (OL L 145, p. 25) atidėjo ją iki 2002 m. birželio 30 dienos.

5       Pagal Direktyvos 2003/15 aštuonioliktą konstatuojamąją dalį „Direktyvos 93/35/EEB nuostatos, draudžiančios pateikti į rinką kosmetikos gaminius, turinčius su gyvūnais bandytų ingredientų arba ingredientų derinių, turėtų būti pakeistos šios direktyvos nuostatomis. Šitaip siekiant užtikrinti teisinį saugumą, šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d., visiškai laikantis teisėtų lūkesčių principo“. (Pataisytas vertimas)

6       Direktyvos 2003/15 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jos 1 straipsnio 1 punktas galioja nuo 2002 m. liepos 1 dienos.

 Dėl ieškinio

7       Prancūzijos Respublika nurodo penkis savo ieškinio pagrindus. Pirmiausia ji teigia, kad ginčijama nuostata pažeidžia teisinio saugumo principą. Ji taip pat mano, kad minėta nuostata pažeidžia laisvės užsiimti verslu bei proporcingumo, atsargumo ir nediskriminavimo principus. Ji taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

8       Parlamentas ir Taryba ginčija tiek ieškinio priimtinumą, tiek jo pagrįstumą ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

9       Parlamento nuomone, Direktyvos 2003/15 1 straipsnis, kurio 1 dalis išbraukia draudimą pateikti į rinką gaminius, iki tol buvusį numatytą Direktyvos 76/768 4 straipsnio 1 dalies i punkte, o 2 dalis pakeičia minėtą draudimą ginčijamoje nuostatoje numatyta draudimų sistema, yra neatskiriamos. Ieškovės prašymo dėl straipsnio dalies panaikinimo patenkinimas prilygtų teisės aktų priėmimui teisminiu keliu. Šiuo atžvilgiu Parlamentas pabrėžia, kad Direktyvos 2003/15 dalis dėl bandymų su gyvūnais yra bendro kompromiso, pasiekto ypač sudėtingose ir subtiliose Tarybos, Komisijos ir Parlamento derybose Taikinimo komitete, rezultatas. Ypač atsižvelgiant į teisines prašomos panaikinti nuostatos priėmimo aplinkybes turėtų būti akivaizdu, kad Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 1 dalis nebūtų buvusi patvirtinta kartu nepriimant ginčijamos nuostatos, todėl šios dvi nuostatos yra neatskiriamos.

10     Posėdyje Taryba nurodė, kad ji pritaria Parlamento nuomonei dėl negalimumo panaikinti tik dalį nuostatos. Jos nuomone toks panaikinimas faktiškai pažeistų pačią Direktyvos 2003/15 esmę bei pagrindinius Bendrijos teisės aktų leidėjo siekiamus tikslus, patvirtinant šiems tikslams visais atžvilgiais priešingą tvarką.

11     Prancūzijos vyriausybė teigia, kad prašomą panaikinti nuostatą galima atskirti nuo kitų Direktyvos 2003/15 nuostatų, kurios liktų galioti. Tokiu atveju tiek šios direktyvos nuostatos dėl kosmetikos gaminių saugumo ir vartotojų informavimo, tiek jos 1 straipsnio 1 dalis, išbraukianti Direktyvos 76/768 4 straipsnio 1 dalies i punktą, galiotų nuo 2002 m. birželio 30 dienos.

12     Šiuo klausimu primintina, kad iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, jog Bendrijos akto dalies panaikinimas galimas, tik jei prašomos panaikinti nuostatos yra atskiriamos nuo likusios akto dalies (žr. 2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C‑29/99, Rink. p. I‑11221, 45 ir 46 punktus; 2003 m. sausio 21 d. Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑378/00, Rink. p. I‑937, 30 punktą bei 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑239/01, Rink. p. I‑10333, 33 punktą).

13     Be to, Teisingumo Teismas nuolat sprendė, kad šis atskiriamumo reikalavimas netenkinamas, jei teisės akto dalies panaikinimas pakeičia jo esmę (1998 m. kovo 31 d. Sprendimo Prancūzija ir kt. prieš Komisiją, C‑68/94 ir C‑30/95, Rink. p. I‑1375, 257 punktas; minėto sprendimo Komisija prieš Tarybą 46 punktas ir minėto sprendimo Vokietija prieš Komisiją 34 punktas).

14     Žinoma, kaip nurodo Prancūzijos vyriausybė, Komisijos įgyvendinimo reglamento atžvilgiu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad klausimas, ar ginčijamo akto dalies panaikinimas pakeistų jo esmę, yra objektyvus kriterijus, o ne su ginčijamą aktą priėmusios institucijos politine valia susijęs subjektyvus kriterijus (minėto sprendimo Vokietija prieš Komisiją 37 punktas).

15     Šioje byloje reikia konstatuoti, kad ginčijamos nuostatos panaikinimas, net jei išliktų Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 1 dalis, objektyviai pakeistų pačią Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtų nuostatų dėl kosmetikos gaminių bandymų su gyvūnais, kurios yra pagrindinė šios direktyvos ašis, esmę.

16     Ginčijama nuostata, kurios priėmimo motyvai nurodyti Direktyvos 2003/15 pirmosiose dešimt konstatuojamųjų dalių, kaip matyti iš jos aštuonioliktos konstatuojamosios dalies, skirta „pakeisti“ Direktyvos 76/768 4 straipsnio 1 dalies i punktą.

17     Turėdamos iš dalies tą patį tikslą, tai yra detalizuoti draudimo pateikti į rinką kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra su gyvūnais bandytų ingredientų arba ingredientų derinių, sąlygas, šios dvi nuostatos, kaip teisingai pabrėžė Parlamentas, negalėtų koegzistuoti. Senosios nuostatos panaikinimas šiuo atveju atrodo kaip naujos nuostatos priėmimo pasekmė, kaip nurodyta Direktyvos 2003/15 aštuonioliktoje konstatuojamojoje dalyje.

18     Ryšys tarp ginčijamos ir jos keičiamos nuostatų pabrėžiamas ir Direktyvos 2003/15 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, jog „pagal Direktyvą 86/609/EEB ir Direktyvą 93/35/EEB svarbu pasiekti, kad būtų panaikinti bandymai su gyvūnais tiriant kosmetikos gaminius ir kad tokių bandymų draudimas įsigaliotų valstybių narių teritorijoje“.

19     Tokiomis aplinkybėmis laikytina, kad ginčijamos nuostatos įtraukimas į Direktyvą 76/768 ir šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies i punkto išbraukimas yra neatskiriami.

20     Kadangi prašoma panaikinti nuostata neatskiriama nuo Direktyvos 2003/15 1 straipsnio 1 dalies, ieškovės prašomos dalies panaikinimas yra neįmanomas.

21     Kadangi pastaroji net ir subsidiariai neprašė panaikinti 1 straipsnio 1 dalies, be to, kadangi ji savo dublike nurodė ir teismo posėdyje priminė, kad tokį reikalavimą laikytų nenuosekliu ir kad ji nesiekė šios nuostatos panaikinimo, konstatuotina, jog ieškinys yra nepriimtinas (žr. minėtų sprendimų Komisija prieš Tarybą 45–51 punktus; Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą 29 ir 30 punktus bei Vokietija prieš Komisiją 33–38 punktus).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

22     Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Parlamentas ir Taryba prašė priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir ši pralaimėjo bylą, tai ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Bylos kalba: prancūzų.