TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. balandžio 12 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EAEB sutartis – Taikymo sritis – Kariniai įrenginiai – Sveikatos apsauga – Branduolinio reaktoriaus sustabdymas – Radioaktyviųjų atliekų laidojimas“

Byloje C‑61/03

dėl 2003 m. vasario 14 d. pagal AE 141 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Ström ir X. Lewis, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, atstovaujamą P. Ormond ir C. Jackson, padedamų QC D. Wyatt bei barrister S. Tromans, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

palaikomą:

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos R. Abraham, G. de Bergues ir E. Puisas,

įstojusios į bylą šalies,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas (pranešėjas), R. Silva de Lapuerta ir A. Borg Barthet, teisėjai N. Colneric, S. von Bahr, J. N. Cunha Rodrigues, P. Kūris, E. Juhász, G. Arestis ir M. Ilešič,

generalinis advokatas L. A. Geelhoed,

posėdžio sekretorius H. von Holstein, kanclerio pavaduotojas,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. spalio 12 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2004 m. gruodžio 2 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad, nepateikusi bendrų duomenų apie radioaktyviųjų atliekų, susijusių su Jason reaktoriaus, esančio Grinvičo karališkajame jūrų koledže (Royal Naval College), sustabdymu, laidojimo planą, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal AE 37 straipsnį.

 Teisinis pagrindas

2       Iš EAEB sutarties preambulės matyti, kad ją pasirašiusiosios šalys pripažino, jog „branduolinė energija yra svarbus pramonės plėtros šaltinis, padėsiantis siekti taikių darbų progreso“, pasiryžo „sukurti reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai, kuri užtikrins gausius energijos išteklius <…> ir kitais gausiais panaudojimo būdais prisidės prie jų tautos gerovės“, norėjo „sukurti reikiamas saugos sąlygas, kad būtų pašalinta visuomenės gyvybei ir sveikatai kylanti grėsmė“ bei troško „<…> bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi taikia atominės energijos plėtra“.

3       AE 1 straipsnis numato, kad Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) uždavinys – „sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę, prisidėti prie gyvenimo lygio valstybėse narėse augimo ir santykių su kitomis šalimis plėtojimo“.

4       AE 2 straipsnis nustato:

„Siekdama įgyvendinti savo uždavinį, kaip numatyta šioje Sutartyje, Bendrija:

a)      skatina mokslinius tyrimus ir užtikrina techninės informacijos skleidimą;

b)      nustato vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata, ir užtikrina jų taikymą;

c)      palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą, visų pirma skatindama įmonių verslo iniciatyvą;

d)      užtikrina, kad visiems vartotojams Bendrijoje būtų reguliariai ir teisingai tiekiamos rūdos ir branduolinis kuras;

e)      tinkamai prižiūrėdama garantuoja, kad branduolinės medžiagos nebūtų naudojamos kitiems nei numatyta tikslams;

f)      naudojasi jai suteikta nuosavybės teise į specialias skiliąsias medžiagas;

g)      kurdama bendrąją specialiųjų medžiagų ir įrangos rinką, remdama laisvą kapitalo, skirto investicijoms branduolinės energijos srityje, judėjimą ir užtikrindama specialistams laisvę įsidarbinti Bendrijoje, garantuoja plačią komercinę realizavimo rinką ir galimybę naudotis pačiomis geriausiomis techninėmis priemonėmis;

h)      užmezga su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis tokius santykius, kurie skatintų branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams pažangą.“

5       Sutarties antrosios antraštinės dalies „Nuostatos dėl pažangos branduolinės energijos srityje skatinimo“ 3 skyrių „Sveikatos apsauga“ sudaro AE 30‑39 straipsniai.

6       AE 30 ir 31 straipsniai Bendrijoje nustato pagrindinius darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės standartus. AE 30 straipsnis pateikia pagrindinių standartų sąvokos apibrėžimą. AE 31 straipsnis nustato jų rengimo ir priėmimo tvarką.

7       AE 34 straipsnis nustato:

„Valstybė narė, kurios teritorijoje planuojami ypač pavojingi bandymai, privalo imtis papildomų sveikatos apsaugos priemonių, dėl kurių ji pirma turi gauti Komisijos nuomonę.

Tais atvejais, kai minėtieji bandymai gali turėti padarinių kitų valstybių narių teritorijose, jiems vykdyti yra būtinas Komisijos sutikimas.“

8       AE 37 straipsnis nurodo:

„Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia bendrus duomenis, susijusius su planuojamu radioaktyviųjų medžiagų laidojimu bet kokia forma, padedančius nustatyti, ar dėl planuojamų darbų nebus užteršti kitos valstybės narės vandens telkiniai, dirva ar oro erdvė.

Komisija savo išvadas pateikia per 6 mėnesius po konsultacijų su 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe.“

9       AE 124 straipsnio antra įtrauka numato:

„Siekdama užtikrinti branduolinės energijos plėtrą Bendrijoje, Komisija:

–      <...>

–       formuluoja rekomendacijas ir teikia nuomones šios Sutarties reglamentuojamose srityse tais atvejais, kai šioje Sutartyje tai aiškiai numatyta arba, Komisijos manymu, tai yra būtina.“

10     Komisija, siekdama, kad radioaktyviųjų atliekų laidojimo planai būtų suderintai įvertinti AE 37 straipsnio prasme, nusprendė, kad reikia nustatyti veiklos sritis, kuriose gali būti reikalinga laidoti atliekas, bei informaciją skirtingoms veiklos sritims, kurią reikia pateikti kaip bendrus duomenis. Šią užduotį įgyvendino 1990 m. gruodžio 7 d. Komisijos rekomendacija 91/4/Euratomas dėl Euratomo sutarties 37 straipsnio taikymo (OL L 6, 1991, p. 16), kuri galiojo nuo 1990 m. gruodžio 7 d. iki 1999 m. gruodžio 5 dienos. Nuo 1999 m. gruodžio 6 d. ji buvo pakeista 1999 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacija 1999/829/Euratomas dėl Euratomo sutarties 37 straipsnio taikymo (OL L 324, p. 23).

 Faktinės bylos aplinkybės

11     Nuo 1962 iki 1996 m. Grinvičo karališkajame jūrų laivyno koledže Jungtinės Karalystės Krašto apsaugos ministerija naudojo Jason reaktorių, kurio maksimalus šiluminis pajėgumas buvo 10 kW. Jis buvo naudojamas personalo apmokymams ir tyrimams, remiant branduolinės plėtros programą, kurią įgyvendino Jungtinės Karalystės vyriausybė Karališkojo jūrų laivyno (Royal Navy) branduoliniams povandeniniams laivams.

12     Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nenurodoma Jason reaktoriaus sustabdymo darbų užbaigimo data. Tačiau iš šios medžiagos matyti, kad šis sustabdymas įvyko po to, kai Anglijos ir Velso aplinkos agentūrai (Environment Agency for England & Wales) buvo pateiktas prašymas ir ji priėmė sprendimą šiuo klausimu.

13     1998 m. Komisija buvo informuota, kad Jason reaktorius turėjo būti sustabdytas ir išmontuotas. Pateiktoje medžiagoje nenurodytas šios informacijos šaltinis ir remiantis ja negalima nustatyti, ar sustabdymas jau buvo vykdomas tuo metu, kai Komisija buvo apie tai informuota.

14     Komisija 1999 m. sausio 8 d. laišku Jungtinės Karalystės paprašė patikslinti informaciją dėl Jason reaktoriaus sustabdymo. Iš 1999 m. kovo 5 d. šios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų pateikto atsakymo į šį prašymą matyti, kad Anglijos ir Velso aplinkos agentūra jau anksčiau buvo išdavusi patvirtintą leidimą laidoti dėl šio reaktoriaus sustabdymo atsiradusias radioaktyviąsias atliekas.

 Ikiteisminė procedūra

15     2001 m. sausio 30 d. Komisija laišku Jungtinei Karalystei išsiuntė oficialų įspėjimą, kuriame nurodyti argumentai, pagrindžiantys jos poziciją, kad ši valstybė narė, nepateikusi jai bendrų duomenų apie radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių dėl Jason reaktoriaus uždarymo, laidojimo planą, neįvykdė įsipareigojimų pagal AE 37 straipsnį.

16     Jungtinės Karalystės valdžios institucijos atsakė į šį oficialų įspėjimą 2001 m. kovo 30 d. laišku, kuriame išdėstomos priežastys, dėl kurių, jų manymu, AE 37 straipsnis netaikomas kariniams įrenginiams, ir kuriame tvirtinama, kad nėra jokio šios valstybės narės įsipareigojimo pateikti Komisijai duomenis apie Jason reaktoriaus sustabdymą.

17     2001 m. gruodžio 21 d. Jungtinei Karalystei išsiųstoje pagrįstoje nuomonėje Komisija pirmiausia patvirtino oficialiame įspėjime išreikštą savo poziciją ir, antra, nurodė šiai valstybei narei per du mėnesius nuo jos gavimo pateikti savo pastabas. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos savo poziciją dar kartą patvirtino 2002 m. vasario 20 d. atsakyme į pagrįstą nuomonę.

18     Šiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

 Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

19     2003 m. rugpjūčio 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Prancūzijos Respublikai leista įstoti į bylą Jungtinės Karalystės pusėje.

20     Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–       pripažinti, kad nepateikusi bendrų duomenų apie radioaktyviųjų atliekų, susijusių su Jason reaktoriaus, esančio Grinvičo Karališkajame jūrų koledže, sustabdymu, laidojimo planą, Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal AE 37 straipsnį, ir

–       priteisti iš Jungtinės Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

21     Jungtinė Karalystė ir Prancūzijos Respublika prašo atmesti Komisijos ieškinį ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl ieškinio

22     Komisija teigia, kad AE 37 straipsnis taikomas tiek karinių, tiek civilinių įrenginių radioaktyviųjų atliekų laidojimui. Ji iš esmės tvirtina, kad šia nuostata siekiama apsaugoti nuo bet kokios kitos valstybės narės užteršimo pavojaus ir, kadangi visuomenės apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės yra neatsiejamas tikslas, ji turi būti taikoma visiems pavojaus šaltiniams, įskaitant ir tuos, kurie atsiranda dėl tokių karinių įrenginių, kaip antai Jason reaktorius, sustabdymo.

23     Jungtinė Karalystė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, tvirtina, kad AE 37 straipsnis negali būti taikomas karinių įrenginių radioaktyviųjų atliekų laidojimui, nes pačioje Sutartyje kalbama tik apie branduolinės energijos naudojimą civiliniais tikslais, ir kad šios Sutarties skyriaus dėl sveikatos apsaugos nuostatos negali turėti platesnės taikymo srities nei ta, kurią turi kitų tos pačios Sutarties skyrių nuostatos.

24     Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad nors Komisija savo ieškinyje rėmėsi argumentais, kurie grindžiami konkrečiais AE 37 straipsnyje numatytais tikslais ir kitomis Sutarties antrosios antraštinės dalies 3 skyriaus dėl sveikatos apsaugos nuostatomis, ji nenurodė, kad šio skyriaus nuostatų atžvilgiu gali būti pripažinta tokia taikymo sritis, kuri skiriasi nuo visos šios Sutarties taikymo srities. Komisija, priešingai, tvirtina, kad jos AE 37 straipsnio, t. y. vienintelės nuostatos, kurios pažeidimas nurodomas šioje byloje, aiškinimą ypač pagrindžia tai, jog šioje Sutartyje nėra jokios aiškios nuostatos, nurodančios, kad į jos taikymo sritį visiškai nepatenka kariniai įrenginiai.

25     Todėl Teisingumo Teismas pirmiausia turi išnagrinėti, ar aiškinimas, kuriuo Komisija grindžia ieškinį ir pagal kurį branduolinės energijos kariniai įrenginiai gali patekti į Sutarties taikymo sritį, išskyrus tam tikras aiškias nuostatas, numatančias retas ribotas išimtis, yra tinkamai pagrįstas.

26     Šiuo klausimu Sutartį pasirašiusiosios šalys, jos preambulėje darydamos nuorodą į taikių darbų progresą, į branduolinę pramonę, prisidedančią prie tautos gerovės ir taikios branduolinės energijos plėtros, siekė pabrėžti nekarinį šios Sutarties pobūdį ir teikiamą pirmenybę branduolinės energijos naudojimui taikiais tikslais.

27     AE 1 ir 2 straipsniai, apibrėžiantys Bendrijos uždavinius, patvirtina, kad Sutartimi siekiama iš esmės civilinių ir komercinių tikslų.

28     Tačiau reikia pabrėžti, kad tuo atveju, kai nėra aiškios nuostatos, nurodančios, jog su gynyba susijusi veikla nepatenka į Sutarties taikymo sritį, reikia atsižvelgti į kitus veiksnius, nustatant, ar Sutartis bent jau tam tikrose srityse skirta reglamentuoti branduolinės energijos naudojimą kariniams tikslams.

29     Aiškinimas neturi apsiriboti istorinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo parengta Sutartis, ar vienašalių tam tikrų valstybių atstovų, dalyvavusių derybose, kurios buvo užbaigtos šios Sutarties pasirašymu, deklaracijų turiniu. Generalinis advokatas savo išvados 80 ir 81 punktuose teisingai pastebėjo, kad iš šių aplinkybių bei tam tikrų deklaracijų, nurodytų šios Sutarties parengiamuosiuose darbuose, matyti, kad šiose derybose dalyvavę valstybių atstovai numatė ir aptarė galimybę taikyti šią Sutartį branduolinės energijos naudojimui kariniams tikslams. Tačiau iš to taip pat matyti, kad atstovų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė ir jie nusprendė jo svarstymą atidėti. Todėl šiuose dokumentuose pateikta informacija nėra pakankama patvirtinti, kad Sutarties autoriai ketino jos nuostatas taikyti kariniams įrenginiams ir branduolinės energijos naudojimui kariniams tikslams.

30     Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Respublikos nuomone, argumentą, kad EAEB sutartis taikoma ir branduolinės energijos naudojimui kariniams tikslams, iš esmės paneigia tai, kad skirtingai nei EB sutartis, kuri buvo pasirašyta tą pačią dieną ir tų pačių valstybių kaip ir EAEB sutartis, pirmoji iš šių sutarčių neįtvirtina leidžiančių nukrypti nuostatų, specialiai skirtų apsaugoti nacionalinius valstybės narės gynybos interesus. Be to, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Respublikos bei kitų valstybių teikiamą ypatingą svarbą šių interesų apsaugai, atrodo neįtikinama, kad jos netiesiogiai atsisakė nustatyti tinkamas garantijas tokioje jautrioje srityje, kokia yra branduolinės energijos naudojimas kariniams tikslams. Visiškas EAEB sutarties netaikymas karinei veiklai gali būti paaiškinamas tik tuo, kad šioje Sutartyje nėra EEB sutarties 48 straipsnio 4 daliai (po pakeitimo – EB sutarties 48 straipsnio 4 dalis, vėliau – EB 39 straipsnio 4 dalis) ir EEB 223 straipsniui (po pakeitimo – EB sutarties 223 straipsnis, vėliau – EB 296 straipsnis) ekvivalentiškų nuostatų.

31     Komisija neigia šį argumentą, tvirtindama, kad AE 24–28 straipsniai, AE 84 straipsnio trečioji pastraipa įrodo priešingai, t. y., kad valstybės narės atsižvelgė į gynybos interesus ir juos reglamentuoja atitinkamos nuostatos. AE 24–27 straipsniai susiję su saugumo tvarka, taikoma informacijai, kurios atskleidimas gali pakenkti vienos ar kelių valstybių narių gynybiniams interesams. AE 28 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai dėl gynybinių priežasčių įslaptinti patentai ar naudingieji modeliai, apie juos pranešus Komisijai, yra netinkamai naudojami arba tampa žinomi neįgaliotam asmeniui, Bendrija atlygina suinteresuotosios šalies patirtą žalą. AE antrosios antraštinės dalies 7 skyriaus, susijusio su saugumo kontrole, 84 straipsnio trečioji pastraipa numato, kad kontrolė negali būti taikoma medžiagoms, skirtoms gynybos reikmėms tenkinti, kurios šiuo tikslu yra specialiai apdorojamos arba jau yra tokiu būdu apdorotos ir pagal veiklos planą yra laikomos ar saugomos kariniame objekte.

32     Tačiau Jungtinė Karalystė posėdyje pažymėjo, kad šių EAEB sutarties nuostatų egzistavimas nebūtinai leidžia daryti išvadą, kad jose įtvirtintos taisyklės, išskyrus aiškias išimtis, taikomos branduolinės energijos naudojimui kariniams tikslams. Šių nuostatų egzistavimas gali būti paaiškinamas tuo, kad nors ši Sutartis susijusi tik su civiline veikla, tam tikrų joje įtvirtintų taisyklių taikymas gali paveikti valstybių narių nacionalinės gynybos veiklos rūšis ir interesus. Būtent tokios taisyklės numatytos šios Sutarties antrosios antraštinės dalies 2 skyriuje, kuris susijęs su informacijos platinimu, ir tos pačios dalies 7 skyriuje, kuris susijęs su saugumo kontrole.

33     Be to, reikia pabrėžti, kad tariamai leidžiančių nukrypti nuostatų, kuriomis remiasi Komisija, taikymo sritis yra ribota. Iš tiesų, išskyrus šiuose dviejuose skyriuose esančias nuostatas, Sutartyje nėra kitų nuostatų, kuriose būtų atsižvelgiama į su karine veikla susijusius interesus ir specifines reikmes.

34     Jungtinės Karalystės manymu, jeigu ši Sutartis būtų taikoma branduolinės energijos naudojimui kariniams tikslams, į Sutartį būtinai turėtų būti įtraukta bendra nuostata, kurios turinys būtų analogiškas EB 296 straipsniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį šios Sutarties nuostatos nekliudo taikyti šių taisyklių: jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams; kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybinius savo saugumo interesus, susijusius su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.

35     Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, kad dauguma EAEB sutarties nuostatų suteikia Komisijai daug teisių, leidžiančių aktyviai veikti priimant teisės aktus ar teikiant nuomones, kuriose yra individualūs sprendimai, įvairiose veiklos, susijusios su branduolinės energijos naudojimu Bendrijoje, srityse. Pavyzdžiui, be šios Sutarties antrosios antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatų, susijusių su sveikatos apsauga, būtent AE 34, 35 ir 37 straipsnių, pakanka paminėti kitas to paties antrosios antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatas, susijusias su tyrimų skatinimu. Šiose nuostatose nenurodoma, ar jų reglamentuojama veikla yra išimtinai civilinė.

36     Tačiau akivaizdu, kad šių nuostatų taikymas kariniams įrenginiams, tyrimų programoms ir kitai karinei veiklai galėtų pakenkti gyvybiniams valstybių narių gynybos interesams. Todėl šioje Sutartyje nesant jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, nustatančios taisykles, kurios valstybėms narėms suteiktų teisę remtis šiais gyvybiniais interesais ir juos ginti, galima daryti išvadą, kad karinės srities veiklos rūšys nepatenka į šios Sutarties taikymo sritį.

37     Svarbu pažymėti, kad posėdyje Komisija tvirtino, jog pagal jos pateikiamą AE 37 straipsnio aiškinimą valstybės narės neprivalo jai pateikti jokios informacijos, susijusios su jų karine veikla. Šioje nuostatoje nurodyti bendri duomenys, kuriuos pateikti reikalauja Komisija, yra susiję tik su įranga arba įrenginiais, daugiau nebenaudojamais kariniams tikslams ir dėl šios priežasties atitinkamos valstybės narės laikomais „atliekomis“. Be to, pagal šį aiškinimą kiekviena valstybė narė turi nustatyti momentą, nuo kurio karinio pobūdžio radioaktyvių atliekų šaltinis turi būti laikomas atliekomis, bei konkretų turinį bendrų duomenų, kurie nepakenkiant susijusios valstybės narės nacionaliniams interesams turi būti pateikti Komisijai, kad ji galėtų įgyvendinti AE 37 straipsnyje nustatytus uždavinius.

38     Jungtinės Karalystės manymu, net jei per žodinį procesą pateiktu savo subtilesniu AE 37 straipsnio aiškinimu tuo metu Komisija buvo pasirengusi iš valstybių narių reikalauti pateikti mažiau informacijos nei paminėta jos Rekomendacijoje 1999/829, ieškinys vis tiek nebūtų pagrįstas. Nauju AE 37 straipsnio aiškinimu Komisija siekia jame įžvelgti apsaugą, kuri nenumatyta, būtent dėl to, kad karinė veikla niekuomet nepateko į Sutarties taikymo sritį. Be to, šis AE 37 straipsnio aiškinimas pažeidžia kitų Sutarties skyriaus nuostatų, susijusių su sveikatos apsauga, Komisijos aiškinimą. Jungtinė Karalystė primena, kad, Komisijos manymu, AE 34 straipsnis, susijęs su ypač pavojingais bandymais, taikomas ir branduolinių ginklų bandymams.

39     Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs 1988 m. rugsėjo 22 d. Sprendime Land de Sarre ir kt. (187/87, Rink. p. 5013), kad AE 37 straipsnį reikia aiškinti taip, kad bendri duomenys apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo planą turi būti pateikti Komisijai prieš atitinkamos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms išduodant leidimą laidoti. Teisingumo Teismas nusprendė, jog siekiant užtikrinti šios nuostatos, kurios tikslas – apsaugoti nuo radioaktyvaus užteršimo, poveikį bei atsižvelgiant į labai didelę Komisijos rekomendacijų, kurias ji gali pateikti atitinkamai valstybei narei, svarbą, būtina, kad Komisija tinkamu laiku būtų susipažinusi su radioaktyviųjų atliekų laidojimo plano bendrais duomenimis ir tuo remdamasi po konsultacijų su ekspertais galėtų pateikti nuomonę, kurią ši valstybė narė galėtų išsamiai išnagrinėti taip, kad būtų galima atsižvelgti į Komisijos pasiūlymus iki leidimo išdavimo.

40     AE 37 straipsnio aiškinimas, kad atitinkama valstybė narė galėtų nustatyti momentą, nuo kurio karinio pobūdžio radioaktyvios atliekos turi būti laikomos civilinėmis atliekomis bei konkretų duomenų, kurie turi būti pateikti Komisijai, turinį, prieštarauja šios nuostatos tikslui. Pirma, pavėluotai pateikiant duomenis, apsaugos tikslas nebetenka savo prasmės. Antra, pateikiant ne visus reikiamus duomenis, negalima pateikti nuomonės, įvertinus visas aplinkybes.

41     Be to, AE 37 straipsnio aiškinimas, kuris valstybėms narėms suteikia diskreciją dėl duomenų pateikimo momento ir jų turinio, galėtų būti ginčo objektas ir ši nuostata negalėtų būti tinkamai taikoma.

42     Iš to, kas pasakyta, matyti, kad posėdyje pateiktas Komisijos AE 37 straipsnio aiškinimas negali būti priimtinas.

43     Reikia konstatuoti, kad Komisija neįrodė, jog AE 37 straipsnio taikymas nagrinėjamų karinių įrenginių uždarymui yra tinkamai pagrįstas.

44     Reikia pažymėti, jog tai, kad EAEB sutartis netaikoma branduolinės energijos naudojimui kariniams tikslams ir kad todėl Komisija, reikalaudama iš valstybių narių pateikti informaciją apie karinių įrenginių radioaktyviųjų atliekų laidojimą, negali pagrįstai remtis AE 37 straipsniu, nesumažina ypatingo tikslo apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką nuo pavojaus, susijusio su branduolinės energijos naudojimu, įskaitant ir kariniams tikslams, svarbos. Nors ši Sutartis nenumato Bendrijai konkrečios priemonės šiam tikslui pasiekti, išlieka galimybė priimti reikiamas priemones, remiantis EB sutarties tinkamomis nuostatomis (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 29 d. Sprendimą Graikija prieš Tarybą, C‑62/88, Rink. p. I‑1527).

45     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad AE 37 straipsnis nenustato Jungtinei Karalystei pareigos pateikti Komisijai bendrų duomenų apie radioaktyviųjų atliekų, susijusių su Jason reaktoriaus sustabdymu, laidojimo projektą, todėl jos ieškinys turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

46     Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Jungtinė Karalystė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Komisija pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti. Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 4 dalį įstojusios į bylą šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.      Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: anglų.