26.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/9

(1)

2011 m. rugsėjo 2 d. (dok. Nr. 607650) Islandijos institucijos, siekdamos teisinio tikrumo, Institucijai pranešė apie įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM įstatymas) pakeitimus, darančius poveikį Islandijos duomenų centrų sektoriui. Kai apie tuos pakeitimus buvo pranešta Institucijai, jie jau buvo įsigalioję.

(2)

2011 m. gruodžio 21 d. raštu (dok. Nr. 610293) Institucija Islandijai pranešė svarstanti galimybę pagal 3 protokolo II dalies 11 straipsnį priimti įsakymą sustabdyti su PVM įstatymo pakeitimais, apie kuriuos pranešta, susijusios pagalbos teikimą ir paprašė Islandijos institucijų pateiti pastabas. Vėliau Islandijos institucijos pateikė savo pastabas ir pastebėjimus (dok. Nr. 622893, 632551 ir 638241).

(3)

2012 m. liepos 16 d. raštu (dok. Nr. 640476) Institucija paprašė pateikti papildomą informaciją apie PVM įstatymo pakeitimus ir jų įgyvendinimą. Islandijos institucijos į šį Institucijos prašymą atsakė 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu (dok. Nr. 646375). 2012 m. gruodžio 5 d. Islandijos institucijos pateikė raštą, kuriame apibendrino savo poziciją dėl PVM taisyklių, taikomų duomenų centrų paslaugoms ir serverių importui (dok. Nr. 655502) (2).

(4)

2013 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 3/13/COL Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl tam tikrų įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio pakeitimų, taikomų Islandijos duomenų centrų klientams (toliau – Sprendimas Nr. 3/13/COL arba sprendimas pradėti procedūrą).

(5)

2013 m. sausio 24 d. raštu (dok. Nr. 660815) Islandijos institucijos Institucijai iš anksto pranešė apie siūlomus Islandijos PVM įstatymo pakeitimus. Šiais pakeitimais siekta panaikinti nuostatas, kurios, kaip preliminariai nustatyta Institucijos sprendime pradėti procedūrą, yra nesuderinama pagalba. 2013 m. vasario 7 d. raštu (dok. Nr. 661383) Institucija Islandijos institucijoms pranešė preliminariai įvertinusi, kad priemonės, apie kurias iš anksto pranešta, pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį nėra valstybės pagalba.

(6)

2013 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 3/13/COL buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Suinteresuotosioms šalims buvo duotas mėnuo pastaboms dėl Institucijos sprendimo pradėti procedūrą pateikti. Institucija gavo vienos suinteresuotosios šalies, t. y. Norvegijos IRT sektoriaus (IKT Norge AS), pastabas, kurios buvo pateiktos 2013 m. gegužės 27 d. e. raštu (dok. Nr. 678429) ir 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštu (dok. Nr. 680377).

(7)

Galiausiai 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštu (dok. Nr. 680433), Islandijos institucijos pateikė informaciją ir paaiškinimus, kurių paprašyta Sprendime Nr. 3/13/COL, ir Institucijai oficialiai pranešė apie priemones, kurių imtasi siekiant panaikinti PVM įstatymo nuostatas, kurios, kaip preliminariai nustatyta, yra nesuderinama valstybės pagalba.

(8)

Sprendime Nr. 3/13/COL Institucija įvertino tam tikrus Islandijos PVM įstatymo pakeitimus, darančius poveikį Islandijos duomenų centrų sektoriui. Šiuos pakeitimus Islandijos parlamentas patvirtino 2010 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. 163/2010 (toliau – įstatymas Nr. 163/2010), kuris įsigaliojo 2011 m. gegužės 1 d. Įsigaliojus įstatymui Nr. 163/2010, padaryti tokie PVM įstatymo pakeitimai:

(9)

Sprendimas pradėti oficialų tyrimą neapėmė pirmosios priemonės ir antrosios priemonės – tiek, kiek ta priemonė susijusi su mišriomis paslaugomis, kurios teikiamos kaip papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis. Šiuo atveju papildomomis vadinamos paslaugos, kurios yra neatsiejamai susijusios su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis ir nuo jų neatskiriamos, t. y. už jas negalima išrašyti atskiros sąskaitos faktūros ir jos yra būtinos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms siūlyti ir teikti. Tai reiškia, kad paslaugos, už kurias sąskaitos faktūros išrašomos atskirai ir kurios gali būti atskirai teikiamos, kaip antai remonto, saugojimo, techninės priežiūros ir konsultavimo paslaugos, negali būti laikomos papildomomis paslaugomis. Į sprendimą pradėti oficialų tyrimą neįtrauktos priemonės toliau minimos tik aplinkybėms paaiškinti.

(10)

Pagal PVM įstatymo 1 straipsnį „pridėtinės vertės mokestis iždui mokamas už visus vidaus sandorius visais jų etapais, taip pat už prekių ir paslaugų importą, kaip nustatyta šiame įstatyme“. Be to, PVM įstatymo 2 straipsnyje nustatyta: „Mokestinė prievolė taikoma visoms prekėms (…) ir paslaugoms“. Pagal 3 straipsnį apmokestinamaisiais asmenimis laikomi „asmenys, kurie, versdamiesi profesine veikla, arba nepriklausomai parduoda arba tiekia prekes ar vertybes arba atlieka apmokestinamą darbą ar teikia apmokestinamą paslaugą“.

(11)

11 straipsnyje nustatyta: „Apmokestinamoji registruotos šalies apyvarta apima visą prekių ir vertybių pardavimą arba tiekimą už užmokestį, taip pat parduotą darbą ir paslaugas.“ Remiantis PVM įstatymo 12 straipsniu, sandoriai, susiję su tam tikromis prekėmis ir paslaugomis, į apmokestinamąją apyvartą neįtraukiami.

(12)

Pridėtinės vertės mokestis (PVM), taikomas importuojamoms prekėms, apskaičiuojamas pagal apmokestinamosios prekės muitinės kainą, kuri nustatoma pagal Muitinės įstatymo Nr. 88/2005 su pakeitimais nuostatas. PVM įstatymo 36 straipsnyje nustatytos tam tikros prekės, kurios, jas importuojant, neapmokestinamos PVM, kaip antai neapmuitinamos prekės, prekės, neapmokestinamos remiantis tarptautiniais susitarimais, tam tikri orlaiviai ir laivai, meno kūriniai, rašytinė medžiaga, be užmokesčio ir ne verslo tikslais siunčiama mokslo įstaigoms, bibliotekoms ir viešosioms įstaigoms, taip pat importuojamos prekės (išskyrus alkoholį ir tabako gaminius), kurių vertė neviršija nustatytos ribos.

(13)

Šiuo metu Islandijoje taikomas 25,5 % PVM tarifas, išskyrus tam tikras PVM įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išvardytas prekes ir paslaugas, kurioms taikomas lengvatinis 7 % tarifas.

(14)

Siekdamos teisinio tikrumo, Islandijos institucijos pranešė apie PVM įstatymo pakeitimus, susijusius su trimis skirtingomis priemonėmis, kurios jau buvo įdiegtos įstatymo Nr. 163/2010 4 ir 12 straipsniais: 1) PVM netaikymą sandoriams, susijusiems su nerezidentams elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis; 2) PVM netaikymą sandoriams, susijusiems su mišriomis Islandijos duomenų centrų nerezidentams teikiamomis paslaugomis, ir 3) nerezidentų importuojamų serverių ir panašios įrangos, skirtos naudoti Islandijos duomenų centruose, neapmokestinimą PVM (3).

(15)

Pagal PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalį:

„Apmokestinamoji apyvarta neapima:

(16)

Pradinis į PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo sritį patenkančių paslaugų sąrašas buvo pakeistas iš apmokestinamosios apyvartos pašalinant (4):

(17)

Dėl šių pakeitimų duomenų centrų klientai nerezidentai elektroniniu būdu teikiamas paslaugas Islandijoje galėjo pirkti nemokėdami Islandijos PVM (7).

(18)

Įstatymu Nr. 163/2010 taip pat iš dalies pakeistas PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir nustatyta, kad mišrios paslaugos, duomenų centrų teikiamos užsienyje įsisteigusiems klientams, į apmokestinamąją apyvartą neįtraukiamos. Laikoma, kad šios paslaugos skirtos naudoti užsienyje, todėl neturi būti apmokestinamos Islandijos PVM.

(19)

Islandijos institucijos paaiškino, kad mišrios paslaugos yra neatsiejamai susijusios su duomenų centrų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų teikimu ir nuo jo neatskiriamos, tačiau į šios sąvokos taikymo sritį nepatenka. Kaip pavyzdį Islandijos institucijos paminėjo prieglobos, priežiūros ir serverių aušinimo paslaugas. Tačiau kitaip nei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų sąvoka, PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkte pateikiama mišrių paslaugų sąvoka taikomuose teisės aktuose, taisyklėse arba gairėse nėra aiškiai apibrėžta.

(20)

Naujajame PVM įstatymo 42A straipsnyje nustatyta:

„serverių ir panašios įrangos importas neapmokestinamas PVM, jeigu savininkai yra nuolatiniai kitos EEE, ELPA valstybės narės arba Farerų Salų gyventojai ir Islandijoje neturi nuolatinės verslo vietos, kaip apibrėžta įstatymo Nr. 90/2003 dėl pajamų mokesčio 3 straipsnio 4 dalyje. Panaši įranga – tai įranga, sudaranti neatsiejamą serverių funkcionalumo dalį, kurią gali naudoti tik tikrasis serverio savininkas.“

Paaiškinta, kad praėjus dvejiems metams nuo šios nuostatos įsigaliojimo dienos ji bus peržiūrėta.

(21)

Pagal šią nuostatą serverių savininkų nerezidentų į Islandiją importuojami serveriai ir panaši įranga buvo neapmokestinama PVM, jeigu buvo įvykdomi visi šie papildomi reikalavimai (8):

(22)

Islandijos institucijos paaiškino, kad serveriui veikti būtina panaši įranga, be kita ko, gali būti kompiuteriai, laidai ir kiti elektroniniai įtaisai. Pagal 2011 m. birželio 29 d. finansų ministerijos Muitinės direktoriui pateiktas gaires (toliau – gairės) serveriai klasifikuojami tarifų pozicijoje 8471, o panaši įranga – tarifų pozicijoje 8517.

(23)

Islandijos institucijos paaiškino, kad serverių savininkai gali būti didelės kompiuterių įmonės, kurios pačios gamina serverius, ir mažesnės įmonės, kurios nusprendžia savo užsienyje įsigytus serverius laikyti Islandijoje. Taigi ši išimtis buvo taikyta įvairiais atvejais. Be to, Islandijos institucijos paaiškino, kad tuo atveju, jeigu duomenų centro kliento infrastruktūra, kaip antai biurai, mašinos ar įrenginiai yra Islandijos teritorijoje, tokio kliento verslo vieta (pagal įstatyme Nr. 90/2003 dėl pajamų mokesčio vartojamą terminiją – nuolatinė verslo vieta) greičiausiai bus laikoma Islandija (9). Tačiau, Islandijos institucijų nuomone, vykdomąja nuolatinėje verslo vietoje būtų laikoma tik didelių įmonių veikla, todėl joms būtų nustatytas ir įpareigojimas mokėti PVM ir pajamų mokestį Islandijoje (10).

(24)

Islandijos institucijų teigimu, šiais pakeitimais siekta užtikrinti, kad Islandijos duomenų centrų verslo aplinka apmokestinimo PVM požiūriu būtų panaši į jų ES veikiančių konkurentų aplinką. Be to, siekta didinti Islandijos duomenų centrų konkurencingumą ir skatinti naujovišką Islandijos energijos išteklių naudojimą duomenų centrų sektoriaus poreikiams. Islandijos institucijų teigimu, importuojamų serverių neapmokestinimas PVM yra būdingas Islandijos PVM sistemos bruožas, nes PVM įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nustatytas importuojamas prekes neapmokestinti PVM. Islandijos institucijos taip pat įrodinėjo, kad daugumoje (o gal net ir visose) panašių PVM sistemų numatytos jų taikymo srities išimtys, kurios pagrįstos ekonominiais faktais ir aplinkybėmis ir atitinka mokesčių sistemos pobūdį ir bendrąją struktūrą.

(25)

Institucija nustatė tris galimų su priemonėmis, apie kurias pranešta, susijusios pagalbos gavėjų grupes:

(26)

PVM įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2011 m. gegužės 1 d. Islandijos institucijos nepateikė jokios informacijos apie šių išimčių galiojimo trukmę. Tačiau nustatyta, kad 42A straipsnis praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo dienos turi būti peržiūrėtas, t. y. iki 2013 m. gegužės mėn.

(27)

Sprendime Nr. 3/13/COL Institucija preliminariai įvertino, ar minėti Islandijos PVM įstatymo pakeitimai yra valstybės pagalba ir, jeigu taip, ar ta pagalba yra suderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos.

(28)

Institucija padarė išvadą, kad pirmoji priemonė, t. y. PVM netaikymas apmokestinamiesiems klientams nerezidentams, perkantiems elektroniniu būdu iš Islandijos teikiamas paslaugas, derėjo su bendruoju Islandijos PVM sistemos ir visoje EEE taikomu mokesčių neutralumo principu. Taigi ši priemonė nebuvo valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje (11). Be to, manyta, kad tas pats taikoma ir mišrioms paslaugoms – tiek, kiek jos gali būti laikomos papildomos paslaugomis, teikiamomis kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis.

(29)

Tačiau, išankstine Institucijos nuomone, kitos dvi priemonės buvo susijusios su valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Sprendime Nr. 3/13/COL nustatyti tokie aspektai:

(30)

Be to, Institucija preliminariai padarė išvadą, kad EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos aptariamai pagalbai netaikomos. Taigi atlikusi išankstinį vertinimą Institucija abejojo, kad serverių ir panašios įrangos, klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose, neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas sandoriams, susijusiems su mišrių paslaugų teikimu Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams, pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą galėtų būti laikomas suderinamu.

(31)

Netrukus po sprendimo Nr. 3/13/COL priėmimo Islandijos institucijos Institucijai pranešė planuojančios pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintos, kaip preliminariai nustatyta, su nesuderinama valstybės pagalba susijusios nuostatos. Parlamentas šį įstatymo projektą priėmė 2013 m. kovo 13 d. ir jis nedelsiant įsigaliojo; plg. su įstatymu Nr. 24/2013. Naujajame įstatyme, be kita ko, buvo numatytas PVM įstatymo 43 straipsnio 3 dalies bendro pobūdžio pakeitimas, kuriuo taisyklės dėl PVM grąžinimo užsienio įmonėms buvo papildytos užsienio įmonių prekių importu. Islandijos institucijų teigimu, šis pakeitimas yra suderinamas su bendruoju PVM įstatymo tikslu, pagal kurį galutinį mokestį turėtų mokėti galutinis atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojas.

(32)

Kaip matyti iš Muitinės direktorato pateiktos informacijos apie importo atvejus, kuriais pagal įstatymo Nr. 50/1988 42A straipsnį buvo taikyta serverių importui nustatyta PVM išimtis, ši išimtis buvo taikyta tik vienu atveju. Bendra PVM suma tuo atveju sudarė ISK 990 445. Muitinės direktoratas taip pat patvirtino, kad daugiau išimčių pagal minėtą nuostatą suteikta nebuvo (12).

(33)

Be to, Islandijos institucijos pateikė Mokesčių direktorato informaciją apie galimą veikiančių duomenų centrų mišrių paslaugų, kurios nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, pardavimą pagal įstatymo Nr. 163/2010 12 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Šioje lentelėje pateikiama Islandijoje registruotų duomenų centrų įmonių, t. y. subjektų, Islandijos statistikos tarnybos užregistruotų kategorijoje „atvinnugrein 63.11.0 Gagnavinnsla, hýsing og tengd starfsemi“ (duomenų apdorojimo, prieglobos ir susijusi veikla), 2011 m. gegužės 1 d.–2013 m. birželio 30 d. PVM apmokestinama apyvarta (13):

(34)

Islandijos institucijų teigimu, didžioji dalis apyvartos, kuriai taikytas nulinis PVM tarifas, greičiausiai yra paprastas eksportas. Tačiau iš lentelėje pateiktų skaičių konkrečiai nematyti, kokia PVM apmokestinamos apyvartos dalis gali būti susijusi su mišriomis paslaugomis.

(35)

Galiausiai Islandijos institucijos pabrėžė, kad aptariamų galimų pagalbos elementų suma, regis, būtų nereikšminga. Islandijos institucijų teigimu, jau panaikinto PVM įstatymo 42A straipsnio nuostatomis, pagal kurias importuojami serveriai neapmokestinami PVM, regis, pasinaudojo tik viena įmonė. Islandijos institucijos pripažino, jog negalima atmesti galimybės, kad kai kurios įmonės galėjo pasinaudoti jau panaikintos 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto dalies dėl mišrių paslaugų nuostatomis. Tačiau, Islandijos institucijų nuomone, netikslinga toliau stengtis patvirtinti, kad panaikinti įstatymo Nr. 163/2010 12 straipsnis ir 4 straipsnio b punkto dalis dėl mišrių paslaugų galėjo būti susiję su pagalbos elementais, nes, kaip parodyta lentelėje, aptariamos sumos yra nereikšmingos.

(36)

Institucija gavo vienos suinteresuotosios trečiosios šalies, t. y. IKT Norge AS, pastabas. Norvegijos IRT sektoriaus vardu IKT Norge pažymėjo, jog daryti išvadą, kad dėl importuojamų serverių neapmokestinimo įmonėms nerezidentėms, palyginti su Islandijos įmonėmis rezidentėmis, buvo suteikti ekonominiai pranašumai, nėra teisinga. IKT Norge teigimu, pranašumo nesuteikiama ir netaikant PVM duomenų centrų paslaugoms, jeigu tai susiję su apmokestinamąją veiklą vykdančiais klientais. Tačiau IKT Norge manė kad šiuo Islandijos įstatymo pakeitimu gali būti suteikiamas ekonominis pranašumas apmokestinamosios veiklos nevykdantiems klientams, kurie nėra Islandijos rezidentai.

(37)

IKT Norge teigimu, šiuo įstatymo pakeitimu buvo užtikrintas vienodas požiūris į įmones rezidentes ir nerezidentes ir tokia išimtis buvo veiksmingesnė ir tinkamesnė priemonė negu grąžinimo schema.

(38)

Be to, IKT Norge teigimu, sąlyga, pagal kurią išimtimi gali pasinaudoti tik įmonės, vykdančios tam tikros rūšies veiklą, dėl kurios jos Islandijoje būtų turėjusios teisę į mokesčio atskaitą, jeigu būtų šios šalies rezidentės, užtikrinama, kad įmonės nerezidentės, palyginti su tos pačios rūšies Islandijos įmonėmis rezidentėmis, niekada neturėtų galimybės sutaupyti. Todėl, IKT Norge nuomone, yra sunku įžvelgti, ar šiuo pakeitimu kuriam nors iš tariamų pagalbos gavėjų suteikiami ekonominiai pranašumai.

(39)

Dėl PVM netaikymo duomenų centrų klientams teikiamoms mišrioms paslaugoms IKT Norge sutinka su Islandijos institucijomis, kad yra sunku suskaidyti duomenų centro teikiamas paslaugas ir atskirai jas apmokestinti. IKT Norge teigimu, siekiant duomenų centrams visose šalyse užtikrinti vienodas pagrindines sąlygas, protingiausia būtų visas duomenų centro paslaugas priskirti eksportui, kartu nustatant pirkėjo prievolę sumokėti PVM už visas iš duomenų centro gautas paslaugas.

(40)

Galiausiai, IKT Norge nuomone, reikėtų atidžiau išnagrinėti, kaip pirkėjas yra vertinamas ES valstybėse narėse. Jeigu jose taikoma bendroji taisyklė, pagal kurią visas mokėjimas Islandijos duomenų centrui apmokestinamas kiekvieno pirkėjo šalyje, IKT Norge neįžvelgia jokio ekonominio pranašumo, kuris šiuo Islandijos pakeitimu būtų suteikiamas šiai grupei. Priešingai, tokiu atveju netaikant PVM būtų išvengiama šių klientų dvigubo apmokestinimo.

(41)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus atvejus, kai šiame susitarime nustatyta kitaip, bet kokia EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš valstybės išteklių suteikta bet kokios formos pagalba, kuri iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, yra nesuderinama su šio susitarimo veikimu, kai ji daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“

(42)

Tai reiškia, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: priemonę i) skiria valstybė arba ji skiriama iš valstybės išteklių; ii) ja gavėjui suteikiamas ekonominis pranašumas; iii) ji yra atrankinio pobūdžio; iv) ji gali padaryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir gali iškraipyti konkurenciją (14).

(43)

Kituose skyriuose pagal šiuos kriterijus bus įvertinti Islandijos PVM įstatymo pakeitimai, kurie, kaip preliminariai nustatyta sprendime Nr. 3/13/COL, yra nesuderinama valstybės pagalba, t. y. i) serverių ir panašios įrangos, klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose, neapmokestinimas PVM ir ii) PVM netaikymas sandoriams, susijusiems su Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams teikiamomis mišriomis paslaugomis, tiek kiek tos paslaugos nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, ir todėl turi būti laikoma, kad jos suteikiamos Islandijoje.

(44)

Pagalbos priemonė turi būti skirta valstybės arba iš valstybės išteklių. Atleidžiant nuo mokesčio prarandama pajamų iš to mokesčio, o tai prilygsta valstybės išteklių suteikimui (15). Dėl priemonių, nustatytų įsigaliojus įstatymui Nr. 163/2010, Islandijos valstybė prarado pajamų, nes nebuvo taikytas PVM.

(45)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ja įmonei turi būti suteikiamas pranašumas. Įmonės yra subjektai, vykdantys ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą ir finansavimo būdą (16). Ekonominė veikla – tai veikla, kurią sudaro prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinkamoje rinkoje (17).

(46)

Šiomis priemonėmis tiesioginiams pagalbos gavėjams buvo suteiktas pranašumas, nes jie buvo atleisti nuo mokesčių (nuo PVM mokėjimo už paslaugų pirkimą ir serverių importą), kurie paprastai turėtų būti mokami iš jų biudžeto.

(47)

Kaip pažymėta Sprendime Nr. 3/13/COL, mokesčių mokėjimas yra veiklos sąnaudos, kurios patiriamos įmonei įprasta tvarka vykdant savo ekonominę veiklą, ir jas paprastai prisiima pati įmonė. Atleidimu nuo mokesčio arba mokesčio netaikymu reikalavimus atitinkančioms įmonėms suteikiamas pranašumas, nes jų veiklos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitų panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje esančių įmonių sąnaudomis.

(48)

Kalbant apie paslaugas, kurios, kaip laikoma, teikiamos Islandijoje, nesant išimties, PVM būtų taikomas tokių paslaugų pirkėjui. Taigi netaikant PVM mišrias paslaugas perkantiems klientams iš esmės buvo suteiktas ekonominis pranašumas, nes atitinkamų paslaugų pirkimo kaina buvo mažesnė.

(49)

Kitų EEE valstybių ir Farerų Salų įmonės, į Islandiją importuojančios joms pačioms naudoti Islandijos duomenų centruose skirtus serverius ir panašią įrangą, ekonominį pranašumą įgijo dėl mažesnių sąnaudų į Islandiją importuojamai kompiuterinei įrangai, nes, kaip apibūdinta, buvo atleistos nuo Islandijos PVM mokėjimo. Įprastomis verslo sąlygomis PVM tokioms prekėms būtų buvęs taikomas jas įvežus į Islandijos muitų teritoriją. Taigi tokių į Islandiją importuotų serverių ir panašios įrangos savininkams buvo suteiktas ekonominis pranašumas kitų prekių importuotojų požiūriu.

(50)

Islandijoje esančių duomenų centrų klientus atleidžiant nuo PVM, tų klientų sąnaudos buvo sumažintos. Taigi galimybė dirbti su Islandijos duomenų centrais šioms įmonėms tapo patrauklesnė.

(51)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje, ji turi būti atrankinio pobūdžio, t. y. ja turi būti palaikomos „tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“.

(52)

Vertinant atrankumą reikia nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą tam tikros įmonės ar prekės nacionaline priemone palaikomos labiau nei kitos, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į ta sistema siekiamus tikslus, yra panaši (18). Valstybės pagalbos sąvoka neapima priemonių, pagal kurias diferencijuojamos įmonės ir kurios yra prima facie atrankinės, jeigu toks diferencijavimas atsiranda dėl sistemos, kuri taikoma toms įmonėms, pobūdžio ar bendros tvarkos (19).

(53)

Toliau Institucija įvertins, ar šie pakeitimai yra atrankinės priemonės ir, jeigu taip, ar jos atitinka Islandijos PVM sistemos logiką ir bendrą pobūdį.

(54)

PVM netaikymas mišrioms paslaugoms buvo naudingas tik tam tikroms įmonių grupėms, t. y. Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams.

(55)

Užsienio klientams Islandijoje naudoti skirtų importuojamų serverių neapmokestinimas PVM taip pat buvo naudingas atrankinei įmonių grupei. Ši priemonė buvo taikoma tik užsienio įmonėms, į Islandiją importuojančioms savo pačių serverius, kurie buvo skirti naudoti Islandijos duomenų centruose.

(56)

Aplinkybės, jog įmonių, kurios gali teigti turinčios teisę naudotis priemone, yra daug, arba kad priemonė apima visą sektorių, nepakanka norint paneigti tos priemonės atrankinį pobūdį ir tuo remiantis atmesti galimybę, jog ta priemonė turi būti priskiriama valstybės pagalbai (20). Atrankinio priemonės pobūdžio negalima paneigti ir aplinkybe, jog taikant nagrinėjamą priemonę vadovaujamasi objektyviais horizontalaus taikymo kriterijais, nes tai tik gali parodyti, kad nagrinėjama pagalba patenka į pagalbos schemos taikymo sritį ir nėra individuali pagalba (21).

(57)

Institucija mano, kad nustatytų su PVM pakeitimais, apie kuriuos pranešta, susijusios pagalbos gavėjų ir visų įmonių, Islandijoje gaunančių paslaugas iš Islandijoje įsikūrusių įmonių arba importuojančių naudoti Islandijoje skirtas savo pačių prekes, teisinė ir faktinė padėtis yra vienoda. Kitoms įmonėms, kurios gauna paslaugas iš Islandijos įmonių arba importuoja savo pačių prekes, reikalingas jų verslo veiklai vykdyti, taikomos bendros PVM taisyklės. Institucija laikosi nuomonės, jog nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad įmonių pagalbos gavėjų teisinė ir faktinė padėtis buvo kitokia nei kitų PVM Islandijoje apmokestinamų įmonių. Todėl Institucija daro išvadą, kad pakeitimai, apie kuriuos pranešta, buvo atrankinio pobūdžio.

(58)

Vis dėlto speciali arba atrankinė mokesčių priemonė gali būti pateisinama mokesčių sistemos logika (22). Priemonės, kuriomis siekiama tam tikro sektoriaus įmones iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių, paprastai taikomų pagal bendrąją sistemą, gali būti laikomos valstybės pagalba, jeigu tokio atleidimo negalima pagrįsti bendrosios mokesčių sistemos pobūdžiu ir logika (23). Institucija turi įvertinti, ar nevienodas požiūris į įmones, susijęs su pranašumais ar našta, kurią lemia aptariama mokesčių priemonė, atsiranda dėl taikomos bendrosios schemos pobūdžio arba bendros sistemos. Jeigu toks diferencijavimas pagrįstas kitokiais nei šios bendrosios schemos tikslais, aptariama priemonė iš esmės būtų laikoma atrankine.

(59)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, įrodyti, kad toks įmonių diferencijavimas yra pateisinamas aptariamos sistemos pobūdžiu ir bendra schema, turi tokį diferencijavimą nustačiusi ELPA valstybė (24). Institucija savo ruožtu turi apsvarstyti, ar mokesčių taisyklių pakeitimas atitinka pačiai mokesčių sistemai būdingus tikslus, ar juo siekiama kitų tikslų.

(60)

Pagal Islandijos institucijų pateiktą informaciją, pakeitimais, apie kuriuos pranešta, siekta Islandijos duomenų centrų sektoriuje pasiekti tokį lygį, kuris būtų panašus į ES duomenų centrų sektoriaus lygį. PVM netaikymu mišrioms paslaugoms ir importuojamų serverių neapmokestinimu PVM siekta į Islandiją, būtent į duomenų centrų sektorių, pritraukti judriojo ryšio (ir mokesčiams jautrių) paslaugų sektorių.

(61)

Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju bazinė mokesčių sistema, kuria remiantis turi būti išnagrinėta, ar tikslas, kurio siekiama pakeitimais, apie kuriuos pranešta, atitinka sistemos bendrą pobūdį ir logiką, yra Islandijos PVM sistema.

(62)

Kaip pažymėta Sprendime Nr. 3/13/COL, mišrių paslaugų sąvoka Islandijos teisės aktuose, taisyklėse ar gairėse nėra aiškiai apibrėžta. Sąvoka „mišrios paslaugos“ nėra galutinė ir nėra įmanoma nustatyti, ar visos Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams teikiamos mišrios paslaugos iš tikrųjų yra naudojamos ir jomis naudojamasi užsienyje. Kaip mišrių paslaugų pavyzdį Islandijos institucijos paminėjo priegloba, priežiūrą ir serverių aušinimą. Tačiau mišrių paslaugų sąvoka, regis, taip pat yra taikoma kitoms paslaugoms, kurios yra aiškiai suteikiamos Islandijoje ir todėl įprastomis aplinkybėmis turėtų būti apmokestinamos PVM, kaip antai techninės priežiūros ir saugojimo paslaugos.

(63)

Tiek, kiek mišrios paslaugos yra neatsiejamai susijusios su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis ir nuo jų neatskiriamos ir jos naudojamos bei jomis naudojamasi užsienyje, joms taikomi tokie pat mokesčių neutralumo sumetimai, kaip ir elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms (25). Taigi PVM netaikymas toms mišrioms paslaugoms, kurios šiuo požiūriu yra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, atitinka PVM sistemos pobūdį ir logiką.

(64)

Dėl mišrių paslaugų, kurių negalima laikyti naudojamomis užsienyje, Islandijos institucijos pažymėjo, kad tam tikros taisyklės dėl prekių ir paslaugų, kurios nėra įtraukiamos į apmokestinamąją apyvartą ir todėl atleidžiamos nuo PVM, nustatytos daugumoje panašių PVM sistemų. Taigi šiuo pakeitimu siekta užtikrinti, kad Islandijos duomenų centrų verslo aplinka apmokestinimo PVM požiūriu būtų panaši į atitinkamą jų ES veikiančių konkurentų aplinką.

(65)

Institucija mano, jog faktas, kad kitose PVM sistemose yra nustatytos tam tikros išimtys, pats savaime PVM netaikymo Islandijoje nepateisina. NET jei šia priemone siekiama kompensuoti nepalankias sąlygas, su kuriomis susiduria Islandijos duomenų centrų sektorius, tokia priemonė jokiu būdu negalėtų būti pateisinama tuo, kad ja siekiama pašalinti konkurencijos iškraipymus EEE duomenų centrų paslaugų rinkoje. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aplinkybė, kai kuri nors EEE valstybė vienašališkomis priemonėmis siekia suderinti tam tikrame ūkio sektoriuje egzistuojančias konkurencijos sąlygas su vyraujančiomis kitose EEE valstybėse, nepanaikina tų priemonių pagalbos pobūdžio (26). Taigi tai, ar konkreti išimtis atitinka sistemos logiką, visų pirma turi būti vertinama atsižvelgiant į bazinę apmokestinimo sistemą, t. y. į Islandijos PVM sistemą (27).

(66)

Islandijos prekių gamybos palaikymas ar Islandijos įmonių konkurencijos sąlygų gerinimas, palyginti su kitose EEE valstybėse įsisteigusiais jų konkurentais, neatitinka bendro Islandijos PVM sistemos pobūdžio ir logikos. Iš esmės Islandijos PVM įstatyme nėra jokių nuostatų, kuriomis būtų siekiama Islandijos paslaugas ar prekes palaikyti labiau nei konkuruojančias užsienio paslaugas ar prekes. Nukrypimams nuo sistemos pateisinti negali būti remiamasi išorės politikos tikslu, kaip antai tikslu padidinti Islandijos duomenų centrų sektoriaus konkurencingumą ir skatinti naujovišką Islandijos energijos išteklių naudojimą, kuris nėra būdingas bazinei sistemai (28).

(67)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Institucija mano, kad PVM netaikymas toms mišrioms paslaugoms, kurios yra atskiriamos nuo elektroniniu būdu teikiamų paslaugų ir nėra neatsiejamai su jomis susijusios, negali būti laikomas atitinkančiu Islandijos PVM sistemos bendrą pobūdį ir logiką.

(68)

Dėl serverių importo Islandijos institucijos įrodinėjo, kad PVM įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė konkrečių importuojamų prekių neapmokestinti PVM ir todėl tam tikrų importuojamų prekių neapmokestinimas PVM yra būdingas PVM sistemai. Be to, jos įrodinėjo, kad tam tikros išimtys, kurios yra grindžiamos ekonominiais faktais ir atitinkamos šalies mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra, yra numatomos daugumoje PVM sistemų.

(69)

Institucija mano, kad 36 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys (autoriaus importuojami meno kūriniai, konkretūs literatūros kūriniai, gelbėjimo tikslams skirtos transporto priemonės, neapmuitinamos prekės ir t. t.) yra labai ribotos ir nebūtinai susijusios su ekonominės veiklos vykdymu. Priešingai, kalbant apie įmones, kurios turės naudos iš importuojamų serverių neapmokestinimo PVM, šis jų serverių importas yra būdingas jų ekonominei veiklai. Kaip pažymėta, pagal pagrindinę Islandijos PVM įstatymo taisyklę ekonominė veikla turėtų būti apmokestinama ir PVM iždui turi būti mokamas už visus vidaus sandorius visais jų etapais, taip pat už prekių ir paslaugų importą (29). Islandijos institucijos nenurodė jokių panašių konkretiems sektoriams skirtų Islandijos PVM įstatymo išimčių pavyzdžių, kuriais galėtų pagrįsti šiuos pakeitimus.

(70)

Islandijos institucijos taip pat rėmėsi principu, pagal kurį prekių perdavimas vien paslaugos teikimo tikslais nesikeičiant jų nuosavybės pobūdžiui yra tos paslaugos teikimo dalis, todėl neturi būti atskirai apmokestinamas PVM. Tačiau Islandijos institucijos nepaaiškino teisinio šio principo pagrindo ar to, kodėl reikėjo priimti konkrečią nuostatą dėl importuojamų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimo PVM, jeigu tokiam importui bet kuriuo atveju būtų taikomas šis principas.

(71)

Institucija nemano, kad importuojamų serverių neapmokestinimu PVM ir PVM netaikymu mišrioms paslaugoms siekiama atitinkamai pritaikyti Islandijos PVM sistemos pobūdžiui ir bendrai struktūrai būdingą bendrąją schemą. Priešingai, šie pakeitimai, regis, buvo priimti siekiant ekonominio ir politinio tikslo (30) skatinti užsienio įmones pirkti Islandijos duomenų centrų paslaugas ir taip didinti Islandijos duomenų centrų sektoriaus konkurencingumą (31). Institucijos nuomone, šios aplinkybės neatitinka vartotojų mokesčių sistemos logikos ir bendro pobūdžio (32).

(72)

Islandijos institucijos tvirtina, kad nagrinėjamomis priemonėmis Islandijos PVM sistemą bandoma suderinti su ES valstybių narių PVM sistemomis ir tokiu būdu šalies duomenų centrų sektoriui užtikrinti panašią į ES konkurencinę aplinką. Sprendime Nr. 3/13/COL Institucija Islandijos institucijų paprašė pateikti išsamesnę informaciją, kuri ne tik paremtų jų teiginius, kad naujieji PVM pakeitimai atspindi ES valstybių narių PVM sistemas, bet – ir tai daug svarbiau – ir įrodytų, kad šie pakeitimai atitinka Islandijos PVM sistemos logiką. Tačiau Islandijos institucijos nepateikė jokių pastabų ar papildomos informacijos šiuo klausimu.

(73)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Institucija mano, kad importuojamų serverių neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas mišrioms paslaugoms neatitinka Islandijos PVM sistemos logikos ir bendro pobūdžio.

(74)

Galiausiai tam, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti pajėgi iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

(75)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką vien faktas, kad priemonė sustiprina kurios nors įmonės padėtį, palyginti su kitomis EEE vidaus prekybos rinkoje konkuruojančiomis įmonėmis, laikomas pakankamu, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši priemonė gali daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir iškreipti konkurenciją tarp įmonių, įsisteigusių kitose EEE valstybėse (33).

(76)

Dvi nagrinėjamos priemonės buvo skirtos ne Islandijoje įsisteigusiems subjektams, įskaitant EEE subjektus. Jos naudotųsi šiomis priemonėmis, jeigu pirktų Islandijos duomenų centrų paslaugas. Savo ruožtu Islandijos duomenų centrai konkuruoja su panašių paslaugų EEE teikėjais. Be to, šios priemonės buvo sąmoningai nustatytos siekiant EEE ir kitų šalių klientus paskatinti pirkti Islandijos duomenų centrų paslaugas. Tie klientai yra įmonės, savo atitinkamuose sektoriuose visoje EEE konkuruojantys su kitais subjektais, taigi šios priemonės galėjo daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją visoje EEE arba galėti ją iškraipyti.

(77)

Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, Institucija daro išvadą, kad vertinamos priemonės, t. y. klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose skirtų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas su duomenų centrais susijusiems sandoriams, išskyrus papildomas paslaugas, teikiamas kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, yra valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Taigi pagal minėtas sąlygas būtina apsvarstyti, ar šios priemonės gali būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu.

(78)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai turi būti pranešta, suteikiant jai pakankamai laiko pastaboms pateikti, apie bet kokius planus suteikti arba pakeisti pagalbą. (…) Susijusios valstybės netaikys pasiūlytų priemonių, kol nebus įvykdyta procedūra ir pasiektas galutinis sprendimas“.

(79)

Islandijos institucijos Institucijai apie šias pagalbos priemones nepranešė likus pakankamai laiko iki jų įgyvendinimo 2011 m. gegužės 1 d. Be to, Islandijos institucijos tas priemones įgyvendino prieš Institucijai priimant galutinį sprendimą. Todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos institucijos nepaisė savo įpareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Taigi bet kokia suteikta pagalba yra neteisėta.

(80)

Islandijos institucijos nepateikė jokių argumentų, kad pirmiau nurodyta su PVM priemonėmis susijusi pagalba galėtų būti laikoma suderinama valstybės pagalba.

(81)

Pagalbos priemonės, kurioms taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis, paprastai yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu, nebent joms galėtų būti taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

(82)

61 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata aptariamai pagalbai netaikoma ir ja nesiekiama nė vieno iš šioje nuostatoje išvardytų tikslų. Šiam atvejui netaikomas ir EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a arba b punktas. Be to, Institucijai nebuvo pateikta jokios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad pagalbos gavėjai įsikūrę regione, kuriam galėtų būti skiriama regioninė pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte. Šiuo atveju netaikoma ir EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

(83)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Institucija daro išvadą, kad klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose skirtų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas sandoriams, susijusiems su mišrių paslaugų teikimu Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams, kai tos paslaugos nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, nėra pagrįsti pagal EEE susitarimo valstybės pagalbos nuostatas.

(84)

Kad užginčytų įsakymą grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, pagalbos gavėjai gali pasitelkti pagrindinius teisinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Tačiau šie principai taikomi tik išimtinėmis aplinkybėmis ir turėti teisėtų lūkesčių, kad pagalba yra teisėta, įmonė paprastai gali tik tuo atveju, jeigu ji buvo suteikta laikantis pranešimo Institucijai (arba atitinkamai Europos Komisijai) apie pagalbą procedūros (34). Teisingumo Teismas yra ne kartą patvirtinęs šį principą: „Tokioje situacijoje kaip pagrindinėje byloje negalima teigti, kad egzistuoja išimtinė aplinkybė atsižvelgiant ir į teisinio tikrumo principą, nes Teismas iš esmės yra nusprendęs, kad kol Komisija nepriėmė pagalbą patvirtinančio sprendimo (…), gavėjas negali būti tikras dėl pagalbos teisėtumo, todėl negalima remtis nei teisėtų lūkesčių apsaugos, nei teisinio tikrumo principais.“ (35)

(85)

Iš esmės Teisingumo Teismo praktikoje yra nustatyta, jog teisėtais lūkesčiais, kad pagalba yra teisėta, galima remtis tik tuo atveju, jeigu pagalba buvo suteikta laikantis 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos (36), ir pastebima, kad apdairus verslininkas paprastai turėtų sugebėti nustatyti, ar tos tvarkos laikytasi (37).

(86)

Vis dėlto Teismas taip pat yra sutikęs, kad išimtinėmis aplinkybėmis pagalbos, kuri buvo suteikta neteisėtai, nes apie ją nebuvo pranešta, gavėjas gali remtis teisėtais lūkesčiais, kad pagalba yra teisėta, prieštaraudamas jos grąžinimui (38). Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad subjektas gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, jeigu pagrįstų lūkesčių jam suteikė kuri nors Bendrijos institucija (39). Institucija to nėra padariusi ir iš tiesų, iš Institucijos sprendimų, kuriais neleidžiama taikyti atrankinių fiskalinės pagalbos priemonių, turėjo būti aišku, kad apie PVM priemones, kuriomis palaikomos tam tikros įmonės ar įmonių grupės, turėjo būti pranešta Institucijai (40).

(87)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Institucija, atsižvelgdama į Teismo praktiką ir platų (EEE susitarimo) 61 ir (SESV) 107 straipsnių taikymą, nesutinka, kad argumentai, susiję su teisiniu tikrumu ar teisėtais lūkesčiais, šiuo atveju galėtų būti pagrįsti. Išvadą, kad tiriamos PVM priemonės gali būti susijusios su valstybės pagalba, buvo visą laiką galima aiškiai numatyti.

(88)

Pagalba buvo suteikta apie ją nepranešus Institucijai, taigi pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalis 1 straipsnio f punktą tai yra neteisėta pagalba. Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnį Institucija nusprendžia, kad neteisėta pagalba, kuri yra nesuderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis, taikomomis pagal EEE susitarimą, turi būti susigrąžinta iš gavėjų.

(89)

Institucija laikosi nuomonės, kad nėra jokių bendrųjų principų, dėl kurių šiuo atveju nebūtų įmanoma grąžinti pagalbą. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką neteisėtos pagalbos panaikinimas ją susigrąžinant yra logiška jos neteisėtumo nustatymo pasekmė. Taigi neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos susigrąžinimas siekiant atkurti anksčiau buvusią padėtį iš esmės negali būti laikomas neproporcingu su valstybės pagalba susijusiems EEE susitarimo tikslams.

(90)

Grąžindami pagalbą, gavėjai netenka turėto pranašumo konkurentų rinkoje atžvilgiu ir atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (41). Iš šios pagalbos grąžinimo funkcijos taip pat išplaukia, kad, išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija paprastai neviršija savo diskrecijos, jei pareikalauja, kad atitinkama ELPA valstybė susigrąžintų suteikus neteisėtą pagalbą skirtas sumas, nes ji tik atkuria ankstesnę padėtį (42). Be to, atsižvelgiant į privalomą Institucijos pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolą vykdomos valstybės pagalbos kontrolės pobūdį, turėti teisėtų lūkesčių, kad pagalba yra teisėta, įmonės, kurioms ta pagalba suteikta, iš esmės gali tik tuo atveju, jeigu ji buvo suteikta laikantis to protokolo nuostatose numatytos tvarkos (43). Šiuo atveju nematyti jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pagalbos gavėjai galėjo įgyti teisėtų lūkesčių.

(91)

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 2 dalį ir 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL (44) 9 ir 11 straipsnius neteisėtai suteikta valstybės pagalba turėtų būti susigrąžinta sudėtinėmis palūkanomis.

(92)

Islandijos institucijos iki šiol pateikė nedaug informacijos apie pagalbos, suteiktos pagal įstatymo Nr. 163/2010 pakeitimus, sumą. Be to, jos nepateikė pakankamai informacijos apie galimų su šiomis priemonėmis susijusios pagalbos gavėjų skaičių ir tapatybę. Taigi Islandijos institucijų prašoma pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie suteiktos pagalbos sumą ir pagalbos gavėjus.

(93)

Remdamasi minėtais sumetimais, Institucija daro išvadą, kad Islandijos institucijos, pažeisdamos 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį neteisėtai įgyvendino aptariamą pagalbą.

(94)

Pagal įstatymo Nr. 163/2010 nuostatas suteikta valstybės pagalba, t. y. klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose skirtų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams teikiamoms mišrioms paslaugoms, kai tos paslaugos nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, dėl išdėstytų priežasčių yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu ir turėtų būti susigrąžinta nuo tos dienos, kurią ji buvo suteikta,